Dinastia Rokfeler

Shko poshtė

Dinastia Rokfeler

Mesazh  Big Bang prej 30.01.09 14:06

DINASTIA ROKFELER

“Qė kur tė hyni njėherė nė botėn e Rokfelerėve dhe kur tė mėsoni diē pėr tė, do tė kuptoni se ka edhe shumė gjėsende qė nuk dini”. Mezvinski

“Ne do tė kemi drejtori botėrore pavarėsisht se a e doni ju atė apo jo - pėrmes pushtimit ose pajtimit”. Pėrgjegjja e Xhejms Vartburgut - anėtar i Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme pranė Komisionit tė Senatit pėr ēėshtje tė jashtme.

Prej para 130 vjetėsh e kėndej familja Rokfeler, e cila kaloi nėpėr shumė peripeti dhe biznese tė ndryshme, me mallra dhe pasuri iu imponua, jo vetėm SHBA-ve, por edhe tėrė botės. Luftoi me shumė rivalė dhe konkurrentė tė cilėt i bleu ose i likuidoi qė sot tė bėhet sundues botėror i naftės dhe i bankave nė partneritet me Rothshildin dhe tė tjerėt. Askush nuk ėshtė nė gjendje qė t’i pėrcaktojė pasuritė e saj, si dhe tė ardhurat e saj.

Firma e vajgurit „Ekson”, e cila i takon familjes Rokfeler, ėshtė mė e madhja nė botė, ndėrkaq ajo nuk ėshtė profesion kryesor i Rokfelerėve. Ndėr bankat e shumta qė posedojnė, mė tė njohura janė Siti Bank dhe اejz Menheth Bank, e cila sipas kėrkesave zė vendin e tretė nė botė, e sipas ndikimit zė vendin e parė.

Banka mė e madhe nė botė ėshtė Bank of Amerika, me seli nė Kaliforni dhe ėshtė pronė e dinastisė Rothshild. Tė dy bankat janė shumė tė afėrta njėra me tjetrėn dhe tė lidhura ngusht me anė tė projektit pėr qeverisje botėrore.

Ēejz Menheth Bank e ka prejardhjen prej bashkimit tė Ēejz Bank - pronė e Rokfelerit me Menheth Bank - pronė e Kunit dhe Lobit, tė cilėt gjeneratė pas gjenerate lidhen financiarisht dhe me anė tė lidhjes fisnore me Rothshildin. Momentalisht اejz Menheth Bank ka mė se 60 mijė banka - filiala nė botė, bile edhe nė Bashkimin Sovjetik (nė Moskė).

اejz Menheth Bank i ngjanė njė shteti tė pavarur dhe tė fuqishėm, i cili mallra dhe pasuri ka mė shumė se shumė shtete tjera tė botės.

Dejvid Rokfeleri ka pasur takime me shumė mė shumė shefa tė shteteve se cilido qoftė shef ose udhėheqės shtetėror nė botė. Ai ka biseduar edhe me udhėheqėsit e Kinės, tė Bashkimit Sovjetik dhe tė shteteve tjera qė deri paradokohėsh kanė qenė vende socialiste.

Tė gjitha bankat e Rokfelerve financojnė dhe janė tė lidhura ngusht me mė se 50 kompani mė tė mėdha tė sigurimit nė botė, punojnė me avoaret e tyre. Kontrollojnė shumė linja ajrore dhe korporatat e mėdha, si: IBM, Mobil, Teksako, Boing, Kseroks, kompaninė jashtėzakonisht tė madhe telefonike Ei Ti and Ti dhe shumė tė tjera.

I kontrollojnė pothuajse tė gjitha shtetet nė botė pavarėsisht nga pėrcaktimet e tyre ideologjike - shtetet kapitaliste dhe socialiste. Shumė mė lehtė pėr ta ėshtė t’i kontrollojnė vendet socialiste, ku duhet patjetėr ta vėnė nėn kontroll vetėm njė njeri - diktatorin, kurse nė botėn kapitaliste njerėzit qė pėrbėjnė shtresėn e mesme ende janė tė pavarur dhe tė panėnshtruar.

Themeluesi i dinastisė, Xhon D. Rokfeler, ka qenė njeriu mė i urrejtur nė Amerikė. Pesė djemtė e tij nga gjenerata e re nxorėn mėsim prej disa gabimeve tė babait tė tyre.

Duke i zbatuar tė gjitha maniret e tij tė vjetra eksploatuese, ata bėnė orvatje qė ta prezentojnė emrin e familjes nė njė dritė tjetėr mė tė pėrshtatshme dhe kėtė e arritėn deri nė njėfarė shkalle me anė tė formimit tė njė numri tė madh tė fondacioneve tė ndryshme. Fondacioni i parė u formua nė vitin 1901 me emrin „Instituti i Rokfelerit pėr hulumtime medicinale”.

Ndėrkaq emri i kėtij instituti mishėronte humanitetin, i cili, nė realitet, kishte krejtėsisht qėllim tjetėr dhe tė dyfishtė: i paramendonte vitaminet qė shfrytėzoheshin pėr preventivė nga ēfarėdo sėmundje tė cilat shumė shpejt iu imponuan tregut dhe pėr prodhimin e tė cilave Rokfeleri investoi mjete tė mėdha.

Me anė tė formimit tė njė numri tė madh fondacionesh Rokfeleri nė njė mėnyrė perfide i bėnte bisht pagesės sė tatimit nė tė ardhurat e pėrgjithshme nė SHBA, i cili ishte i obligueshėm pėr secilin amerikan dhe nė tė cilin mbėshtetej shteti.

Nė SHBA fondacionet ishin tė liruara prej tatimit, sepse paramendohej se ata ishin formuar pėr qėllime humane dhe bamirėse: pėr hulumtime medicinale, pėr tė ndihmuar institutet shkencore, pėr tė ndihmuar studentė amerikanė e ndėrkombėtarė dhe pėr fusha tė ndryshme qė do tė kishin nevojė pėr ndihmė private.

Ata e shfrytėzonin mjeshtrinė ligjore vijuese - gjysmėn e tė ardhurave personale e futnin nė fondacion - dhe nė kėtė mėnyrė liroheshin nga tatimi. Me gjysmėn tjetėr mbanin shumė kolegje dhe institute, tė cilėve ua impononin ideologjinė e tyre dhe i mbanin nėn kontroll. Prej disa gjeneratave tashmė kishin krijuar kuadrot e veta. Tė gjithė ata tė cilėt e kishin mbaruar Universitetin e Harvardit ndodheshin nė pozitat mė tė larta tė administratės.

Fotgrafia ėshtė e qartė. Prej atėherė kur Rokfelerėt i mbanin nė kontroll bankat, naftėn, kompanitė mė tė mėdha prodhuese, kompanitė e sigurimit, sistemin arsimor, mjekėsinė dhe mė me rėndėsi - administratėn, ata qeverisnin jo vetėm me SHBA-tė, por edhe me tėrė botėn.

Sado qė tė tingėllojė ēuditshėm, fondacionet e Rokfelerit financonin personalitete dhe organizata qė kishin pėr qėllim propagimin dhe realizimin e ideologjisė komuniste nėpėr shkolla. Ata publikonin dhe financonin shumicėn e teksteve shkollore tė cilat me asgjė nuk dallonin prej atyre nė shtetet socialiste.

Ata bile nuk e harruan edhe religjionin i cili luan rol tė rėndėsishėm nė formimin e opinionit publik. Para shumė kohėsh ata formuan shkollė speciale pėr priftėrinj nė Nju-Jork, e cila ishte njėra ndėr shkollat mė tė njohura dhe mė me ndikim.

Tė gjithė edukatorėt e kėsaj shkolle tashmė nuk ishin propagandistė tė krishtėrizmit, por tė socializmit. Ja, pra, pse shumica e priftėrinjve, pastorale dhe kisha nė Amerikė, bile edhe nė tėrė botėn, nuk ishin asgjė tjetėr, pėrveēse ndėrmarrje tė mėdha financiare tė cilat pėrmbaheshin dhe mbėshteteshin nė naivitetin e shumė njerėzve tė mirė.

Vite me radhė unė e kam shtruar pyetjen tė cilėn jam i bindur se do ta shtroni edhe ju duke e lexuar kėtė libėr.

Pse Rokfelerėt, kapitalistėt mė tė mėdhenj nė botė, harxhojnė miliarda dollarė dhe financojnė armiqtė e vet - socialistėt? Pothuajse tė gjitha dhuratat nė madhėsi tė qindra milionėve qė Rokfelerėt i kanė dhėnė dhe i japin janė pėr ta ashpėrsuar dhe ndihmuar socializmin. Kundėrshtarėt e konkurrencės, ata do tė duhej tė jenė kundėrshtarė tė nisiativės private, e cila do t’i pengojė.

Ata e drejtojnė qeverisjen e disa shteteve vetėm pėr t’i realizuar interesat e tyre vetanake. Rruga mė e lehtė pėr ta mėnjanuar konkurrencėn, pėr ta kontrolluar tregtinė, bankat, resurset natyrore dhe pothuajse mbi tė gjitha, ėshtė ta shfrytėzosh fuqinė e pushtetit. Kurse pėr t’i kontrolluar monopolet botėrore duhet tė vėshė njė pushtet botėror, ky edhe ėshtė qėllimi i tyre final.

اelėsi i tėrė organizatės sė tyre ėshtė Komiteti pėr bashkėpunim me botėn e jashtme, truri dhe kompjuteri i oktopodit, me kryetarin Dejvid Rokfeler.

Qėllimi kryesor i kėsaj qeverie botėrore, e kontrolluar nga Rothshildi, Rokfeleri dhe nga disa magnatė tjerė, ėshtė qė t’i vė plotėsisht nėn kontroll tė gjitha shtetet nė botė. Kohėve tė fundit gjithė e mė tepėr po qarkullon fraza: „renditje e re botėrore”. Pėr tė njėjtėn gjė ka folur Hitleri, Musolini dhe japonezėt.

Kjo nuk ėshtė gjė e re. Kjo ėshtė njė ide e vjetėr e patriarkut Rothshild, Novus Ordo Seclorum, e menduar dhe e lėshuar nė veprim prej agjenturės sė tij Iluminatėt. Kjo ide u bė aq e njohur sa qė hasej bile edhe nė banknotė nėn moton e sipėrme, e futur prej atyre qė sundonin dhe i shtypnin paratė.

Njė „renditje e re botėrore” kėsisoji ka pėr qėllim kontrollin ndėrkombėtar tė armatės, armatimit, tatimeve, sistemit arsimor dhe absolutisht mbi tė gjitha. Kush ta kontrollojė? Kuptohet vėllezėrit mė tė mėdhenj - Rothshildėt dhe Rokfelerėt.

Plani i tyre final ėshtė tė vehet diktatura botėrore, tė cilėn disa ndoshta do ta quajnė socializėm, tė dytėt komunizėm, e tė tjerėt fashizėm. Unė do ta quaj me ndėrgjegjje tė pastėr: „diktaturė ndėrkombėtare kapitaliste”.
avatar
Big Bang

210


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dinastia Rokfeler

Mesazh  Big Bang prej 30.01.09 14:07

Revolucioni bolshevik nė Rusi ka lėnė gjurmė tė thella nė histori.

Shumica e njerėzve mendojnė se revolucioni ka qenė i suksesshėm dhe se ėshtė imponuar me ndihmėn e fshatarėsisė sė lodhur nga tirania mbretėrore.

Bile kėshtu shkruan nė shumė tekste tė sotshme shkollore tė historisė. E vėrteta ėshtė se revolucioni sovjetik ėshtė zhvilluar nė rrethana krejtėsisht tjera. Mbreti abdikoi shtatė muaj para revolucionit dhe nė Rusi sundoi Qeveria e pėrkohshme e Lvovit, i cili menjėherė filloi tė bėjė reforma nė qeverisjen ruse sipas shembullit tė republikės amerikane.

Mirėpo, si do ta bėnin njė gabim tė tillė Rithshildi dhe Rokfeleri? Si do t’i lejonin Rusisė qė tė decentralizohej si SHBA-tė dhe tė ballafaqohej me tė njėjtat probleme nė nisiativėn private?

Ata mė tepėr e donin njė qeverisje centraliste, tė cilėn do ta financonin dhe i imponuan Rusisė njė sistem joproduktiv ekonomik tė mvarur nga Perėndimi, kėshtu qė ai vazhdimisht tė ketė ndikim pėrmes kapitalit dhe teknologjisė.

Ja, pra, pse ata me manevrime tė mėdha e ndėrruan Lvovin me Kerenskin, i cili ishte trampolinė e ardhjes sė bolshevikėve tė cilėt u imponuan si oponentė tė tyre. Udhėheqėsit e drejtpėrdrejtė pas revolucionit, Lenini dhe Trocki, pikėsėpari nuk ndodheshin nė Rusi.

Lenini ndodhej nė Zvicėr, e Trocki - nė SHBA, ku redaktonte revistėn komuniste. Dhe tė dy u kthyen nė Rusi, jo pse populli i thirri, por pėr shkak se ata i dėrgoi Rithshildi dhe Rokfeleri.

Trocki, e po ashtu edhe Lenini, shkuan nė Rusi me shuma tė mėdha parash. Njėri i pranoi prej Morganit, e tjetri prej Vartburgut nė Gjermani. Nga kjo shihet se revolucionin nuk e pėrgatitėn as komunistėt, as bolshevikėt, as demokratėt e as socialistėt, por monopolistėt superzengjinė ndėrkombėtarė, tė cilėt me kėtė ia arritėn njėrit prej qėllimeve tė tyre - sistemi ekonomik tė udhėhiqet prej njė qendre dhe tė jetė i mvarur prej tyre.

Tė mos harrojmė se Rusia para revolucionit ndodhej nė zhvillim e sipėr industrial dhe ekonomik, e cila filloi t’i konkurrojė superioritetit financiar dhe industrial amerikan. Plani pėr pazaret ruse, njėri ndėr planet mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishėm pėr kapitalistėt, u hartua dhjetra vjetė mė parė.

Me anė tė „Manifestit tė partisė komuniste”, tė hartuar prej Karl Marksit, te njerėzit u krijua njė disponim i fortė negativ kundėr kapitalizmit, gjė qė ky ishte edhe qėllimi i dinastisė.

Plotėsisht ėshtė e logjikshme tė pranohet se ata njerėz, tė cilėt nuk frikėsoheshin prej komunizmit ndėrkombėtar, e financonin dhe kooperonin me tė. Pėrse? Pėr atė se ata e kontrollonin.

Menjėherė pas revolucionit kjo klikė futi nė Bashkimin Sovjetik njė numėr tė madh agjentėsh tė udhėhequr prej Trockit qė t’i zėnė tė gjitha pozitat udhėheqėse. Shumė dokumente tė arkivave amerikane dėshmojnė se pothuajse krejt atė qė posedojnė rusėt e kanė marrė prej amerikanėve. Bile pa kurrfarė zmadhimesh mund tė thuhet se Bashkimi Sovjetik ėshtė fėmija i SHBA-ve.

Siē pėrmendėm mė lartė, industria e naftės nė Rusi, pak para revolucionit jo vetėm qė filloi t’i konkurrojė, por edhe t’ia tejkalojė Amerikės, e cila zė vendin e parė nė botė nė prodhimtari tė naftės. Pas revolucionit, prodhimtaria e naftės nė BRSS nė mėnyrė katastrofale u zvogėlua dhe „Standard Ojli” i Rokfelerit sėrish u kthye nė vendin e parė.

Nė vitin 1926 Rokfeleri dhe disa kompani vajgurore tė nėnshtruara tė tij lidhėn kontratė me BRSS pėr ta shitur naftėn ruse nė trgun evropian, e pėr kompenzim i dhanė 75 milionė dollarė hua Bashkimit Sovjetik. Njė vit mė vonė partneri i fshehur i BRSS ndėrtoi rafineri tė naftės nė vend, me ēka i ndihmoi ekonomisė sė tij.

Si duket edhe kėsaj radhe Rokfeleri i fitoi dividendėt e vet nga rafineria qė e ndėrtoi. Nė vitin 1964 Rokfelerin e thirri Hrushēovi nė Moskė, dhe pasi u kthye nė SHBA e dha deklaratėn qė vijon: „Hrushēovi dėshiron kredi mė tė mėdha dhe mė afatgjate prej SHBA-ve”.

Pas largimit tė Hrushēovit, nė vitin 1966 ai u takua me Brezhnjevin pranė Detit tė Zi qė t’i vazhdojė raportet e kontraktuara me udhėheqėsin e ri. Menjėherė pas kthimit tė tij, Kryetari Xhonson i bėri presion Kongresit qė ta zvogėlojė kontrollin dhe carinėn eksportuese midis SHBA-ve dhe shteteve komuniste evropiane. Shumė mallėra qė deri atėherė konsideroheshin si mallėra strategjikė, u liruan nga embargoja.

Nė mesin e atyre mallėrave benin pjesė: perimet, drithėrat, ushqimi i kafshėve, kauēuku i papėrpunuar, pemėt e konzervuara, tekstili, plehėrat artificialė dhe shumė maqina e instrumente. Dhe mbi tė gjitha, shumė mallėra mbetėn si mallėra strategjikė, eksportimi i tė cilėve ndalohej nė vendet komuniste - pėr shembull, eksportimi i tankeve amerikane nė Bashkimin Sovjetik dhe nė vendet e tjera komuniste.

Dhe pėrkundėr kėsaj SHBA-tė pėrmes Rokfelerit arritėn tė ndėrtonin fabrikė nė lumin Kama, e cila tash pėr tash zė vendin e parė nė botė me prodhimin e motorėve tė tankeve dhe tė pjesėve tjera ushtarake.

Gjithashtu, nuk mund tė eksportoheshin mitralezė dhe plumba, kurse materiale dhe pajisje pėr njė fabrikė tė prodhimit tė mitralezėve mund tė eksportoheshin. Plumbat dhe baruti ishin nė regjistrin e mallėrave strategjikė, por komponentėt dhe kimikaljet pėr prodhimin e tyre ishin liruar nga embargoja.

Me kėtė qė pėrmendėm mė lartė dėshiroj tė nėnvizoj dhe t’ia tėrheq vėmendjen lexuesit se si faktet kaq tė qarta janė shtrembėruar dhe janė reduktuar vetėm nė njė - nė biznes dhe interes vetanak tė atyre magnatėve financiarė.

Shumė gjėsende qė janė ruajtur nė fshehtėsi fillojnė tė dalin nė shesh me krijimin e korporatave tė ndryshme.

Kėshtu, pėr shembull, „Korporata ekonomike ndėrkombėtare” e udhėhequr nga i biri i Rokfelerit, nipi i Oldrihut (njėri nga themeluesit e Rezervės Federale) dhe „N. M. Rothshildi dhe bijtė” nga Londra kanė ndėrtuar nė Bashkimin Sovjetik dhe momentalisht ndėrtojnė mė se dhjetė fabrika pėr kauēuk dhe njė fabrikė tė madhe pėr alumin, njėri prej materialeve mė tė rėndėsishme pėr prodhimin e aeroplanėve.

Pėr zhvillimin dhe pėrpunimin e njė projekti tė gazit natyror nė Sibir „Eksoni” lėshoi 1,5 miliardė dollarė, ndėrkaq raportet huamarrėse u ruajtėn nė fshehtėsi. Fabrika ultramoderne pėr plehėra artificialė, e ndėrtuar nė SHBA, u bartė pjesė-pjesė, u montua dhe u ndėrtua nė Bashkimin Sovjetik. Vlera e saj ishte 400 milionė dollarė, prej tė cilėve sovjetėt paguan vetėm 40 milionė, kurse shumėn tjetėr prej 360 milionėve e paguajtėn SHBA-tė.

Veē kėsaj, Rokfeleri ka pasur tė drejta tė posaēme tė realizojė (tė bartė) nė Bashkimin Sovjetik risi teknologjike tė fushave tė ndryshme, duke inkuadruar bile edhe atė ushtarake.

Pėr kėtė qėllim u formua banka speciale pėr import-eksport, e cila menjėherė i ka paguar eksportuesit pėr mallėrat ose pėr patentėn e dorėzuar, kurse raportet e mėtejshme janė rregulluar brenda, midis BRSS dhe pėrfaqėsuesve tė Rokfelerėve nė Moskė, me seli nė sheshin „Karl Marks”, Nr. 1, tel. 225-627.

Lidhjet e Rokfelerit me vendet e tjera socialiste janė mbajtur pėrmes pėrfaqėsisė sė tij nė Vjenė (Austri). Kohėve tė fundit ata po depėrtojnė edhe nė Kinė. Ndėrtohen fabrika dhe ndėrmarrje tė mėdha amerikane. Futen kapitale dhe teknikė pėr pėrpunimin dhe zhvillimin e industrisė sė naftės. „Standard Ojlit” i ėshtė dhėnė e drejtė nga Republika Popullore e Kinės tė sondojė dhe tė zbulojė burime tė reja tė naftės.

Tė gjitha kėto orvatje dhe investime tė mėdha qė bėjnė kapitalistėt pėr tė depėrtuar nė botėn komuniste, krejtėsisht ndryshe nga ajo e tyre, pėr shumicėn e njerėzve janė enigmė e pazbėrthyer, tė cilėt presin mė shpejt ta shohin vorrimin e kapitalizmit, tė paralajmėruar shumė herė prej Marksit, Leninit, Stalinit, Hrushēovit dhe prijėsve tjerė komunistė.

Pjesėn mė tė madhe tė jetės e kam kaluar nė vendlindjen time, nė Bullgari. I kam pėrjetuar edhe njėrin edhe tjetrin sistem. Nė vitin 1944 e kam parė sistemin qė i paraprinte sistemit komunist. Kam marrė pjesė nė Luftėn e Dytė Botėrore edhe nė njėrin sistem politik edhe nė tjetrin.

Kam menduar se i njohė mirė tė dy sistemet, por u mashtrova. Pėr shtetet e vogla si Bullgaria nuk mund tė flitet pėr atė kapitalizėm qė ekziston nė Perėndim, e veēanėrisht nė Amerikė. Njė kapitalizėm tė tillė nuk e kam njohur, sepse nuk kam jetuar nė atė sistem.

Sistemin komunist, po ashtu, e kam njohur deri nė njėfarė shkalle, vetėm aq sa e kam parė dhe ndier. Literatura ka qenė mjaft e kufizuar qė tė mė ofrojė njohuri objektive nė lidhje me kėto dy ideologji dominuese nė botė. U dasht patjetėr tė jetoj njėzet vjet nė Perėndim, posaēėrisht nė Amerikė qė tė mėsoj dhe tė kuptoj shumė mė shumė. Megjithatė e vėrteta ėshtė tjetėrfare.

Rothshildėt dhe Rokfelerėt pėr komunizmin dinė diē qė ne nuk dimė. Pas kėtyre financimeve kaq tė mėdha dhe ndihmave me kaq pėrkushtim pa kurrfarė frike, ėshtė logjike tė mendohet se ata jo vetėm qė janė partnerė tė tyre, por i mbanė tėrėsisht nėn kontroll.

Mė se shtatėdhjetė vjet kapitalistėt e planifikuan zhvillimin e komunizmit dhe nuk u treguan naivė ndaj tij. Magnatėt financiarė e dinin fare mirė se komunizmi nuk ishte nė gjendje t’i zhdukė, sepse ata e mbanin fortė dhe e qeverisnin pėr qėllimet e tyre vetanake. Ata kishin pėr qėllim qė t’i shfrytėzonin popullatėn, energjinė, prodhimtarinė dhe mundėsitė financiare si formė pėr kontrollimin e popujve.

Kjo ėshtė „renditja e re botėrore” pėr tė cilėn kanė folur Napoleoni, Hitleri, Stalini etj.

Kush ėshtė sundimtari? Ai i cili e paguan shpėrblimin. Socializmi i Rokfelerit nuk ėshtė sistem pėr rindarje tė pasurive, e posaēėrisht jo tė pasurisė sė tij, por sistem pėr kontrollimin e njerėzve. Socializmi ia pėrcjellė pushtetin Qeverisė, tė cilėn nga ana tjetėr e kontrollon Rokfeleri.

Pasi qė pėr ēdo amerikan emri Rokfeler paraqet kapitalin gjigant, do tė ishte shumė vėshtirė qė dikush prej familjes tė zė pozitėn e kryetarit tė SHBA-ve. I zgjedhur i familjes ka qenė Nelson Rokfeleri i cili disa herė u kandidua, por pa sukses, pastaj vendosi tė zė njė funksion tė lartė dhe pėrgjegjės nė njė mėnyrė tjetėr - pa zgjedhje.

Nga presioni i fortė, kryetari Spiro Egnju dha dorėheqje dhe nė vend tė tij erdhi Fordi, anėtar i organizatės sė Rokfelerit. Faza e parė mbaroi, pastaj filluan pėrgatitjet pėr tė dytėn. Niksoni duhej nė ēdo mėnyrė tė shkarkohet nga pozita e kryetarit.

Kuajt e Trojės nė kabinetin e Niksonit - Kisinxheri dhe Gjenerali Hejg, tė dy anėtarė tė Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme, ishin njerėzit mė tė afėrt tė Rokfelerit. Ata prej brenda e pėrgatitėn tė ashtuquajturėn aferė mjaft tė zhurmshme „Votergejt”.

Kjo e detyroi Niksonin qė tė tėrhiqet nga pozita e kryetarit dhe nė atė funksion ta lė nėnkryetarin, Fordin, i cili nga ana e tij zgjodhi pėr nėnkryetar tė vetin Nelson Rokfelerin.

Rokfeleri e mori kontrollėn nė udhėheqjen e politikės nacionale, kurse Kisinxheri u kthye nė politikėn e jashtme dhe nė kėtė mėnyrė Familja Rokfeler tashmė qeveriste me tė gjitha funksionet.

Nė ndėrkohė, Fordit i bėnė disa atentate tė dyshimta pėr ta likuiduar. Sikur njėri prej tyre tė kishte qenė i suksesshėm, pozitėn e kryetarit sipas rendit kushtetutar do ta zente nėnkryetari, Nelson Rokfeleri.

Ashtu siē kanė pasur dobi disa shekuj me radhė Rothshildėt prej tė gjitha luftėrave, Rokfelerėt kanė kontribuar pėr ngritjen e autoritetit tė Amerikės nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore, e po ashtu edhe nė luftėn e Koresė dhe tė Vietnamit.

Nga kjo kanė nxjerrė fitime tė mėdha. Duke kontrolluar qeveritė, drejtėpėrsėdrejti ose tėrthorazi, ata ēdo gjė kanė mbajtur nėn kontroll, sipas kėsaj „ata na kontrollojnė neve tė gjithėve”.
avatar
Big Bang

210


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dinastia Rokfeler

Mesazh  Trigon prej 30.01.09 17:40

Kam lexuar edhe me perpara per kete familje por prap se prap faleminderit per informacionin me te vertete ky eshte nje forum interesant respekt per ata qe postojn tema interesante.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



295


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dinastia Rokfeler

Mesazh  Jon prej 02.07.10 0:15

Perandoria e ROCKEFELLER

Qė nga fillimet e saj nė 1870, Standard Oil Company - njė prej tė parave shumėkombėshe amerikane dhe njė trust i madh i sektorit tė naftės - ka qenė objekt i investigimeve tė pėrsėritur gazetareskė si dhe hetimeve tė ndryshėm nga ana e komisioneve tė kongresit.

E vėrteta ėshtė qė veprimet e Standard Oil dhe themeluesit tė saj tė famshėm, John D. Rockerfeller dukej sikur mishėronin aspektet mė tė kėqinj tė kapitalizmit tė madh qė po lindte: indiferenca ndaj interesit tė pėrgjithshėm, eliminimi i konkurencės me mjete tė ndryshėm si dhe korruptimi i politikanėve mė me influencė. Nė fakt thuhej qė, "mbreti i naftės" kishte nė dorė tė tij vetė Presidentin e Shteteve tė Bashkuara.

Kjo legjendė e Zeze e Standard oil ėshtė rivėnė nė diskutim sot nga shumė historianė bashkėkohorė, mes tė cilėve Ron Chernow, autor i njė biografie interesante tė dinastisė. Nė fillesė tė gjithēkaje ėshtė njė burrė i jashtėzakonshėm dhe enigmatik, John D. Rockerfeller, i lindur nė 1839. Personi i tij mishėron formulėn e Max Weberit mbi kapitalistėt protestantė: "Njerėz tė formuar nė shkollėn e vėshtirė tė jetės, tė guximshėm, pėrllogaritės dhe mbi tė gjitha pragmatistė dhe konstantė, tė dhėnė tėrėsisht pas biznesit tė tyre dhe parimet e tė cilėve ishin ngushtėsisht borgjezė".

Megjithatė, biografia e tij ka elementė tė mjaftueshėm pėr tė ushqyer legjendėn. Rockerfeller i futet biznesit qė nė moshėn 16 vjeē, investon tė ardhurat e tij tė para nė njė rafineri nė Cleveland nė vitin 1863, ndėrsa katėr vjet mė vonė kryen shpimin e parė tė naftės nga koloneli Drake nė Titusville, Pensilvani.

Rockerfeller, kuptoi me shpejtėsi qė nėse donte tė ia dilte nė aktivitetin e pėrpunimit dhe shpimit ishte e domosdoshme tė vinte rregull nė sistemin prodhues dhe tė sforcohej pėr tė kontrolluar ēmimet. Nė vitin 1870, krijoi Standard Oil, me njė kapital rekord prej 1 milion dollarė dhe firmosi njė marrėveshje me kompanitė hekurudhore pėr tė shpėrndarė naftėn me kosto tė ulėt.

Nė atė kohė, Standard Oil nuk ishte njė kompani e madhe. Megjithatė, ajo ishte ura lidhėse eficiente e njė karteli tė naftės, njė lloj federate qė bashkonte operatorėt kryesorė nė fushėn e pėrpunimit pėr kontrollin e ēmimeve. I prezantuar nga Rockerfeller si njė sistem i domosdoshėm bashkėpunimi nė njė panoramė industriale pa rregulla dhe pa ligje, apo mė saktė si njė antidot i darvinizmit ekonomiko-social, karteli denoncoi nė mėnyrė tė pėrsėritur nga bashkėkohėsit, tė indinjuar prej metodave kanosėse dhe intimiduese tė pėrdorura nga biznesmeni pėr tė arritur qėllimet e tij.

Eshtė e sigurtė qė, Rockerfeller nuk pėrdorte diplomacinė pėr tė bindur konkurentėt e tij qė tė aderonin nė federatė nėn flamurin e Standrad Oil. Nuk hezitonte as tė pėrdorte kėrcėnimet apo sabotimet pėr tė detyruar tė pabindurit. Eshtė fakt, qė nė 1880 karteli kontrollonte tashmė 90% tė kapaciteteve pėrpunues tė vendit.

Etapa e dytė e ndėrtimit tė perandorisė nis nė vitin 1882, me krijimin e trustit. Trusti ia jepte fuqinė e drejtuesve tė kompanive tė federatės njė autoriteti qendror tė formuar nga administratorė tė besuar. Ky transformim motivohej prej ndryshimeve teknikė: vagonėt cisternė tė viteve 1870 tashmė zėvendėsoheshin prej naftėsjellėsve, tė cilėt furnizonin nė mėnyrė tė vazhdueshme rafineritė, gjė qė nga ana tjetėr detyronin zmadhimin dhe instalimin e rafinerive pranė qyteteve tė mėdhenj, si Nju Jorku apo Fiadelfia.

Nė kėtė pikė, nuk bėhej mė fjalė vetėm pėr federim, por tė gjendej njė formė e pėrshtatshme menaxhimi pėr njė organziatė shumė tė madhe, me dimensione kontinentalė dhe perspektivė botėrore, e pėrbėrė nga njė rrjet filialėsh pėrgjegjės pėr naftėsjellėsit dhe rafineri gjigante, tė cilave do t'u shtoheshn shpejt instalimet e nxjerrjes sė naftės dhe pėr komercializimin e naftės pėr ndriēim tė llampave dhe produkte tė tjerė tė pėrpunuar. 100 mijė tė punėsuar, 20 mijė puse nafte, 6500 kilometra naftėsjellės, 50 mijė fuēi naftė tė eksportuara pėrditė drejt Europės, 80-90 pėrqind tė kapaciteteve amerikane tė shpimit dhe shpėrndarjes sė naftės: janė kėto shifrat e Standard Oil nė 1890, kompania mė e madhe, mė e pasur, mė e admiruar dhe mė e "frikshme" nė botė!

Rockerfeller kuptoi edhe qė pėrqendrimi horizontal (ai i kompanive tė tė njėjtit sektor) bėhej bindės vetėm nėse vihej nė veprim menjėherė pas njė strategjie integrimi vertikal (ai i zinxhirit tė naftės, nxjerrjes dhe shpėrndarjes, tregtimit tė produkteve tė rafinuar). Kjo rrugė e rritjes sė njė kompanie pėrbėn njė klasik tė historisė sė ekonomisė. Tė tjera kompani u nisėn nė rrugė tė ndryshme, por leksioni i Rockerfeller u ndoq nga tė gjithė nė agimin e shekullit XX: prodhimi i vazhdueshėm masiv ėshtė forca shtytėse e kapitalizmit tė madh industrial.

Rockerfeller u dha edhe njė tjetėr leksion amerikanėve, kėtė herė kundėr vullnetit tė tij: kapitalizmi nuk ėshtė domosdoshmėrisht dhe pėr natyrė konkurues; pa rregulla, sektorėt mė kapitalistė tė ekonomisė dominohen pashmangshmėrisht nga monopole qė, nga ana e tyre pėrpiqen me ēdo mjet tė pengojnė konkurencėn, deri nė atė pikė sa qė loja e kėrkesės dhe ofertės pėrfundon nė njė shtirje tė pastėr.

Vetėm nė 15 maj tė vitit 1915, pas njė vendimi tė parė tė 1911, sėpata e Gjykatės sė Lartė ra mbi kompaninė e madhe tė naftės. Standard Oil u detyrua tė shpėrbėhet nė 34 kompani tė pavarura, qė u bėnė Standard Oil i Nju Xhersit (Exxon), Standard Oil i Nju Jorkut (Mobil), Standard Oil i Indianės (Amoco), standard Oil i Kalifornisė (Chevron), ose mė mirė disa prej kompanive qė kanė dominuar industrinė e naftės deri sot.

Shpėrbėrja e Standard Oilit tė madh ka qenė nė avantazh tė aksionerėve, pikėsėpari pėr Rockerfeller dhe familjen e tij. Me prishjen e monopolit absolut dhe rivendosjen e njė konkurence tė pjesshme, secila kompani duhej tė synonte zbulimin e tregjeve tė rinj nė vend tė eliminimit sistematik tė konkurencės.

Nė vitet '60 dhe '70, tregu i naftės do tė dominohej sėrish nga karteli i tė mėdhenjve, me shtatė motrat e famshme: Exxon, SHBA; Royal Dutch Shell, Mbretėri e Bashkuar dhe Holandė; Mobil Oil, SHBA; Texaco, SHBA; Gulf Oil, SHBA; BP British Petroleum, Britani; Chevron, SHBA.

Nė ēdo rast, historia e Standard Oil tė John D. Rockerfellerit ėshtė emblematike pėr pėrqendrimin e industrisė amerikane nė fundin e shekullit XIX: mė shumė se kudo tjetėr njė fenomen i tillė evoluoi me metoda kaq brutale dhe makute, saqė skandalizoi opinionin publik dhe nxiti ndėrhyrjen e shtetit.

avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dinastia Rokfeler

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi