Neo-nazizmi tipar real i politikės tė Pėrėndimit

Shko poshtė

Neo-nazizmi tipar real i politikės tė Pėrėndimit

Mesazh  Zattoo prej 18.03.12 22:01

Neo-nazizmi tipar real i politikės tė Pėrėndimit



Tabuja mbi shpirtin nazist tė perėndimit.

Mė vjen mirė kur thyhen tabutė, rrėzohen tė tilla nga mendja e njeriut, pasi nė tė vėrtetė ndjehet njeriu mė i ēliruar nga paqartėsitė qė vetėm errėsojnė, pengojnė dritėn e mendimit, si ushqim i tė gjykuarit real.

Nuk ka pse i vjen keq askujt tė shprehet realishtė njeriu mendimin e vet pėr identitein seksual, pėr fenė islame, pėr ēifutėt, pėr Hitlerin, pėr ortodoksėt, pėr priftėrinjtė, pėr grabitjen e pasurisė sė kombeve nga kabinetete qeveritare kudo nė botė me nė krye kryeministrat e presidentat dhe gjithė parlamenti apo institucione tė dukėshme dhe tė padukshme qė gllabėrojnė mė shumė se ato tė dukshme e me rradhe banditizėm nga klasa e tė pasurve,……….

Banditizmi i institucioneve tė drejtsisė, mjeksisė, policisė, arsimit kundėr shtresava tė varfėr nė botė tė pambrojtura nga ligjet e mrekullueshme qė i kanė shpikė janė shndrruar nė institucione pėrsekucioni mbi bazėn selektive raciste, religjioze, nacional, ngjyrė e lėkurės, xhelozi dijesh e menēurie, ndaj njerve qė i referohen vetėm realitetit dhe aspak subjektivitetit si shfaqje mė antinjerzore e botės sė qytetėruar e pėrėndimit dhe asaj amerikane.

Regjizori danez, Lars von Trier ėshtė njė regjizor i kalibrit botėror i filmit, ku ka triumfuar me kupa festivalesh pėr filmin nė vite. Ai ka shprehė publikishtė nė Kanė se ēdokush nga ne (aktorė, dramaturgė, artista, shkrimtarė, intelektualė, administratorė, shefa, zev-shefa, qeveritarė, kryeministra, presidenta e mbretėrit) mban nė zemėr njė Hitler tė vogėl.

Aty pranė kishte njė ēifute qė ishte aktore e filmave tė tij. Media u gjendė para njė deklarimi tabu pėr klasėn intelektuale franceze, para njė tė vėrtete, qė mbulohet me milarda euro nga qeveritė, rojtaret shėrbtore tė verbta e mesjetare tė policisė tyre tė fshehtė, qė merret me gjurmime tė kėsaj natyre. U bė bujė dhe u pėrmbysė rruzulli i botė perėndimore tė Europės sepse i zbuloi njė blozė tė moralit tyre tė civilizuar.

Danimarka nuk e mbrojti sikurse karikaturistin danez, tė Muhametit

Reagimi i ēifutve qė kanė pushtuar bankat, shėrbimet sekrete, komitetet e ēmimeve nė kinema e urdhėruan qė kur tė vijė Trier nė Kanė do tė rrijė 1 km larg sallės tė dhėnies tė ēmimeve.
Pėr ēudi Danimarka heshti si qeveria dhe shoqėritė civile si dhe shoqatat e artit skenik e letrar. Mbeti pa mbrojtje morale dhe ligjore nga njė sulm hebrenjshė njeriu i tyre.

Karikaturisti danez Kurt Vestergaard cėnoi rėndė besimin islam dhe shteti danez me nė krye kryeministrin e sot ėshtė shef i NATO-s Anders Fog Rasmusen e mori nė mbrojtje shtetrore nė mėnyrė demonstrative dhe publike. Ky refuzoi tė sqaronte ambasadat e huaja me besim islam nė Kopenhag pėr mbrojtjen kushtetuese tė fyerjes tė Muhametit nga karikaturat e piktorit danez Kurt Vestergaard. Rasmuseni nuk i mori parasysh pasojat shkatėrrimtare tė ambasadave daneze nė vendet islamike si dhe djegien e Flamurit danez dhe kėrcėnimet diversive tė danezve nėpėr botė dhe nė Danimarkė

U ēua nė kėmbė klasa intelektuale e juridike, tė artit dhe tė gazetave nė mbrojtje tė veprės tij karikaturiste si dhe i dhuruan ēmime edhe nga disa shtete perėndimore. Sot Kurt Vestergaard ruhet me roje jeta e tij.

Qytetarėt dallojnė dy standarte qendrimi nga shteti dhe shoqėria daneze ndaj regjizorit Lars von Trier. Kėrcėnimi real i jetės tė regjizorit ėshtė real nga diversioni i shėrbimit sekret tė mosadit tė shtrirė nė mbarė botėn, qė bėn ekzekutime tej tė maskuara.

A duhet tė besoj se shoqėria dhe shteti danez mbronte seriozishtė tė drejtat e shprehjes sė lirė tė njeriut tė pėrcaktuar nė kushtetutėn daneze? Shembulli Trier pasqyron se ndaj islamit mbrohet kushtetuta, ndėrsa ndaj hebrejve nuk mbrohet kushtetuta.

Pėr qytetarin e botės kjo sjellje e heshtjes daneze merrė nė mbrojtje padrejtėsinė hebreje dhe liēensimin e dorės lirė tė hebrejve tė hakmerren ndaj kujtdo qė mendon se i ka fyer. Pasoja ėshtė tej e dėmshme sepse mbron ndjenjėn e hitlerizimit nė perėndim. Izraeli nuk e pranon realitetin sikurse shtetet perėndimore qė duan me ēdo ēmim tė mbahen gojėt e kyēura tė njerzve edhe nė shekujt qė quhen tė dritės.

Lars von Trier me deklarimin e njė tė vėrtete ka thyer botėrishtė tabunė e moralit tė botės europiane, qė shihet si njė botė progresive mė shumė, por qė fsheh edhe njolla errėsire nė moralin e tyre. Nė se pėrkthehet real nga shoqėritė, akademite dhe shteti duhet ta marrė si njė ndihmė pėr tė rishikuar qendrimet dhe sjelljet e tyre naziste nėpėrmjet partive gjoja nacionaliste qė kanė pushtuar gati nė gjithė perėndimin pushtetin, parlamentet dhe tė gjitha institucionet e trajtimit tė huajve.

Heshtja e tyre provoi se nuk duan ta marrin seriozisht si njė sinjal pozitiv, por si njė sinjal qė duhet ta ēimentojnė dhe ta konservojnė si njė institucion represivė nė arkitekturėn dhe programet e tyre shtetrore, juridike dhe partiake. Heshtja ishte dhe mbeti njė turpė i ndėrgjegjes tyre pėrjetsisht para botės tjetėr e varfėr, koloniale dhe nė zhvillim.

Trashėgimia hitleriane nė civilizimin europian tė perėndimit

Atė qė politika dhe shteti nuk e shpreh realitetin e moralit tyre, qė e kyēet me hanxharėt e policisė tė fshehtė ėshtė arti – zėri emocional, lajmėtarja e ksaj kobi moral tė shekullit tė ri. Dihet se ”Arti i paraprin politikės,,

Kėshtuqė edhe ”Arti ėshtė pasqyra e vetėdijes dhe e moralit tė supersturkutrės sė njė kombi”.
Si dy pėrkufizime autori u ka shpreh se Hitleri la dy vepra nė botė:

- La njė mgazinė me krime tė pėrbindshme me kafka njerzish nė krematoriume dhe nė fronte lufte.

- La metodat, karakterin, moralin, sistemin kriminal te hetimit ndaj njeriut, la llojet e krimeve si tė pėrndjekjes tė shtetit ndaj qytetarit qė nuk ėshtė me njė fe me shtetin, apo ėshtė ndryshe nė mendime me shtetin, qė ėshtė dhe mbeti pjesa me mediokre e shoqėrisė. Hitleri la tė gjallė racizmin e ngjyrave tė lėkurės, tė syve, tė flokve, tė kombeve e me rradhė.

Regjizori i madh danez nuk guxon ta fshehi, ta maskoi kėt fytyrėsi tė fshehur nha xhelatėt e policisė tė fshehtė tė Europės perėndimore sepse si pėrfaqsuesi i artit do ta dėmtonte rėndė moralin dhe pasionin pėr artin, qė ka si mision tė ekspozoji njeriun real. Janė ndjenja tė tilla naziste real qė nuk bėn tė injorohet e tė mos afishohen asaj bote njerzore qė vuan pasi bėn pjesė nė pasurinė shpirtėrore tė qeveritarve, administratorve dhe gjithė piramidės shtetėrore dhe asaj akademike.

Arti thotė tė vėrtetėn dhe ne si njerėz tė ēveshur nga urrejtja ndaj cilindo me kėtė guxim deklarativ i jepė shoqėrisė mesazh, qė tė shėrohet nga kjo mortajė e shėmtuar qė ėshtė institucionalizuar nė veprimtarinė e shėrbimeve policore e sekrete si dhe nė veprimtarinė e shtetit, drejtsisė,parlamentit e me nė krye kryeministrat qė shpesh nxjerrin kokėn e tyre tė Hitlerit qė e mbajnė nė zemėr, nė shpirt e nė ndėrgjegjen e tyre tė zezė.

Prandaj i lutem ēifutve tė mos hakmerren me aksione diversive nė bashkėpunim me reparte sekret fondamentaliste tė tipit hitleriano-taleban ndaj regjizorit pėr llojin e shprehjes sikurse ndodhė edhe me islamikėt nėse u thuhet njė e vėrtetė historike ndaj fesė tyre.

Ēifutėt duhet tė mos lozin rolin e pėrsekutorit, e aksioneve terroriste ndaj atyre qė flasin hapur nė mbėshtetje tė Hitlerit, por duhet tė jenė paqsor dhe tė influencojnė pėr tė gjetė shkaqet e mandej tė ndihmojnė shėndoshjen e kushtetutave sidomos nė vendet demokratike nė Perėndim tė Europės, nė SHBA, Australi, Kanada e ,……….

Nė perėndim tė Europės i lejojnė me kushtetutė partitė naziste, qė tė maskuar me emra nacionalistėsh janė pjesa mė vendimarrse nė qeveri, prandaj nuk ėshtė i ēmendur regjizori von Trier, qė ėshtė interpreti i njollave hitleriane tė ndėrgjegjes tė pushtetarve, partiakve, parlamentarve, akademikve dhe institucioneve nė tėrėsi .

Konstatimi, shkaku dhe pasoja janė trio e njė zinxhiri qė duhet demokracia tļ vlersoji nė themel tė kushtetues kėtė Hitler tė gjallė qė ekziston nė zyrat e kryeministrave perėndimor dhe nė krejt aparatin ushtarak-policor-ekonomik-kultural e politik. Besoj se ėshtė i qartė mesazhi i regjizorit i shprehur qartė e shkurtė me katėr fjalė, qė e quan tė rrezikshme fshehjen e kėtij realiteti qė qendron nė administratat e tė gjitha shteteve demokratike tė Perėndimit, USA, Australisė dhe Kanadasė,….

Regjizori i shpall luftė kundėr Hitlerit nė tė vėrtetė qė ėshtė ripėrtėrirė nė zemrat e qeveritarve dhe partiakve perėndimor e mė zi po konservohet duke ja pėruar brezave me aq zell si instrument represioni ndaj miliona e miliona tė huaj hallexhinjė dhe ….nė shtetet e tyre.

Ēdo tė thotė ta fshehėsh kėtė mortajė hitlerian tė institucionalizuar nė moralin dhe nė kodet e kushtetutės tė vendeve tė pėrparuara? Ēdo tė thotė ta mbash me hanxharė e me terror ēifute-talebane shprehjen e kėsaj ndjenje tė shėmtuar reale nė kafkėn e moralit tė njerzve me pushtetė?

Ēdo tė thotė Izraeli nėse vazhdon tė investoje ende pėr tė pėrdor dhunė fondamentaliste tė tipit taleban, diversive kundėr regjizorve e me rradhe, qė proklamojnė botėrishtė cilėsinė hitleriane, qė ėshtė kodifikuar nė ADN-ėn e moralit tė pushtetarve?

Sa mė shumė tė ushtrojė pėrsekucion dhe dhunė Izraeli ndaj temave tabu, aq mė shumė e bėn mė perfide tė ruhet fshehja e ndjenjės tė njė tumori nė trupin e qeverive perėndimore. Pasojat e kėsaj violencė bėjnė qė tė ngrehin njė monument tė padukshėm Hitlerit dhe nė njė kohė jo tė largėt tė rishfaqet Hitleri i Vėrtetė me bėmat e saj nė botėn e Europės Perėndimore edhe mė tmerrshėm se Hitleri i Gjermanisė sipas shenjave reale tė dukshme.

Fshehja e kėsaj ndjenje hitleriane rrezikon atė qė shpreh regjizori danez, qė nėse sot vazhdojmė ta mbajmė me verbėsi atėhere nesėr dp tė rishfaqet njė tjetėr Hitler, por me portret edhe mė kanibal.

Duke qenė e afishuar publikishtė kėtė qenie tė gjallė tė sozive tė Hitlerit qė flen dhe rishfaqet nė zyrat e kryeministrave, presidentave, gjykatsve, prokurorve, hetuesave, policve, shėrbimeve sekrete, kryetarve tė partive i jepė mundis asaj pjese tė shėndoshė tė shoqėrisė tė pregatisė preventivat e shėndoshjes tė kėsaj tė keqe tė rishfaqur me aq energji dhe me zell me ligje dhe me solucione tjera.

Brenga e trajtimit nazistė tė maskuar tė miliona e miliona hallexhinjė tė huaj nė shtetet perėndimore ėshtė plagė, qė vret dinjitetin e tyre tashmė nė breza. E keqja e ksaj ėshtė kthyer nė normalitetė dhe nė suksesė tė madhė ndaj tė huajve. A kam ė tragjike pėr kulturėn dhe qytetėrimin europian?

Kur do tė preket sadopak kjo shėmti nė ekranin e debatit masivė tė botės tė poshtruarve prej gangsterve qeveritarė europian? Unė di se nė ferrė, nė flakė do tė pėrfundojnė nazistat europianė me familie, me breza, me shtete, me toka e pasuri, me kodosha e plehra qeveritar.

/proletari/
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi