Ē’ėshtė psikologjia dhe psikanaliza ?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ē’ėshtė psikologjia dhe psikanaliza ?

Mesazh  Explorer prej 08.06.09 22:04

Ē’ėshtė psikologjia dhe psikanaliza ?

Psikologjia ėshtė njė subjekt i popullarizuar, qė kohėve tė fundit ėshtė duke u rritur interesimi pėr studimin e saj.

Fjala psikologji pėr tė parėn herė ėshtė paraqitur nė Angli mė 1693, por nuk ėshtė pėrdorur dhe nuk ėshtė kuptuar njė kohė tė gjatė, deri nė vitet 1800. Ėshtė kuptim i pėrbėrė nga dy
fjalė greke “psyche” dhe “logos”.

Psyche nė mėnyrė origjinale nėn kupton frymėmarrje (respiracion), por mė vonė ėshtė kuptu-
ar si shpirt, sepse frymėmarrja ėshtė ndikuar shpirti, i cili ende nuk e ka lėshuar trupin.

Nė mitologjinė greke Psicho ka qenė nje grua, e cila ka qe nė nė marrėdhėnie dashurie me perėndinė e dashurisė, Eros. Ai ishte dashnor i saj, por kishte njė kusht ndaj saj: qė mos t’i
shikonte fytyrėn e tij kurrė. Por, nga kureshtja, Psichoja njė natė vendosi njė qiri pėr t’ia shikuar fytyrėn.

Nė momentin kur e kupton Erosi, atėherė e magjeps atė. Pėr tė arritur cakun, ėshtė dashur tė bėnte njė luftė tė madhe me pėrplot rreziqe, por nė fund ajo ėshtė transformuar nė perėndeshė dhe i ishte ba shka ngjitur Erosit nė parajsė.

Psycho simbolizon shpirtin njerėzor. Gjatė shekullit tė shtatėmbėdhjetė, kuptimi i fjalės psiche ėshtė shndėrruar nė kuptimin e mendjes. Logos, njė fjalė tjetėr greke, ka nėnkuptuar
shkencėn, ose arsyen. Sipas rrugėve Greke, psikologjia ėshtė njė kuptim mbi arsyen ose mbi mendjen, apo siē thuhet sot studimi - mbi mendjen.

Psikanaliza

Psikanaliza u formua nga Sigmund Freud, i cili edhe e krijoi atė duke u bazuar sė pari nė mendimet e tij personale dhe pastaj qė ta dijė vetė se si dhe perse ai ishte i frikėsuar nga vdekja , fobia dhe dhimbja.

Ai illoj duke e analizuar sė pari veten e tij, ēka e shpuri mė vonė deri tė ajo , kur ky illoi edhe t’i analizonte njerėzit e tjerė, pra pacientet e tij.

Psikanaliza ėshtė vetėm ajo qė tė tregojė dhe hulumtojė se pėrse njerėzit sillen nė mėnyra tė ndryshme tėrė jetėn dhe se do tė ishte mirė qė tė dihet pėrse njeriu frikohet nga lashtėsia, errėsira, nga insektet etj., por do tė ishte edhe mirė qė tė dihej nga kjo se, pėrse njerėzit kanė nganjėherė edhe sjellje kriminale dhe ēka fshihet prapa tyre.

E tėra u pasqyrua nė njė pjesė tė madhe tė njerėzve pėr shkak tė psikikės sė tyre tė sėmurė, por edhe tė gjendjes sė pėrgjithshme psikike. Psikanaliza i pėrkushtohet njohurisė dhe
shpirtit tė njeriut.

Freud ishte vetė mjek dhe gjendjet neurotike tė pacienteve tė tij pėr tė ishin shumė interesante pėr t’i studiuar.

Psikanaliza i sqaron ankthet dhe ankthet e detyruara si njė lloj pėrjetimi tė tronditjes. tė cilat kanė lėnė gjurmė qysh nė fėmijėri.

Njeriu nuk duhet qė tė ketė probleme tė mėdha, ose thjeshtė tė jetė i sėmurė psikik qė tė kėrkojė ndihmė nga Psikologu pėr trajtim nė ndonjė terapi. Por, shumica e njerėzve e kanė njė frikė nė veten e tyre qė tė mos jenė si tė shėnuar ose regjistruar, mendojnė se kjo ėshtė njė punė qė duhet tė mbahet sekrete.

E vėrteta ėshtė se psikoterapia nė tė shumtėn e rasteve merret me problemet e jetės sė pėrditshme tė psikologjisė njerė zore, tė cilat probleme, ēdo njeri i njeh pėr veten e vetė,
por lufton kundėr tyre duke i mbajtur si sekrete nė brendėsinė e vetė.

Por psikoterapia ka tė bėjė mė se shumti me mjekimin e lirė mental sesa me atė tė psikiatrisė, qe nė ēdo rast qėllimi i tėrė kėsaj ėshtė qė njeriu tė jetė mirė dhe i menēur me veten e vetė,
ta zbulojė “unin” e vetė, sesa tė mjekohet me medikamente ose tek ndonjė lloj qendre psikiatrike pa nevojė.

Brenda kėtyre viteve, shumica mė kanė kontaktuar dhe thuaja se ēdo njėri ka thėnė se “Unė nuk kam probleme tė mėdha psikike qė tė kėrkoj mjekim nė psikoterapi.” dhe nga
kjo ka re zultuar se ata nuk e kanė marrė si rast serioz nevojėn e mjekimit tė tyre nė ketė drejtim, por nė illim janė mbyllur nė vete, duke i ikur tė vėrtetė, dhe mė pas, pas njė kohe, kur nuk kanė mundur tė rezistojnė, janė lajmėruar prapė qė tė kėrkojnė
ndihmė.

Psikoterapia nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm terapi e lirė dhe udhėzim pėr mirėqenien shpirtėrore. Ėshtė normale tė jetė jonormale.

Shumica e njerėzve kanė njė marrėdhėnie tė mirė, siē edhe e quajnė: marrėdhėnie dhe dije normale. Tė jesh sikur qė je vetė dhe tė kesh njė vetėbesim tė plotė, kėrkohet qė njeriu tė lar gohet nga ai mendim duke e bėrė nė vete kėtė qė ta vlerėsojė veten si tė tjerėt dhe tė illojė t’i bėjė pyetje vetvetes se kush nė tė vėrtetė ėshtė ai ose ajo, ose kush jam unė.

Ėshtė e pamundur qė njeriu tė ketė mundėsi qė tė jetė sikur ata tė tjerėt, sepse kėtu njeriu bie
ndesh me origjinalitetin e tij personal. Nėse ti mendon se je si tė gjithė tė tjerėt, nuk duhet harruar se ti je mė ndryshe nga tė tjerėt dhe origjinal nė veten tėnde.

Edhe nėse je i sėmurė psikikisht, ke tė drejtė tė llogaritėsh se je njė pjesė e njerėzimit dhe kėrkon respekt nga rrethi, pavarėsisht nga bindja jote njerėzore ose nga momentet e ndonjė lloj sėmundjeje nė jetėn tėnde.

Ēdo njeri vlen aq sa edhe tjetri. Njė Psikoterapeut mundet tė tė ndihmojė ty qė tė kuptosh dobėsitė e tua dhe tė mėsohesh tė jetosh me njė pengesė tėnden, tė cilėn e mban tė fshehtė,
ose nė anėn izike tė trupit, me njė fjalė, tė mėsohesh tė jetosh edhe si hendikepuar, sepse je qenie njerėzore, si tė gjithė.

Nėse ke problem serioz, do tė ishte mė mirė qė ta kuptosh natyrėn e atij problemi dhe si tė tjeret e kuptojnė kėtė lloj problemi, e jo tė rrish i fshehur nė hijen e turpit ose tė luftosh me veten tėnde dhe me ajrin qė tė rrethon.

Mendimet jorelektuese

Njė pjesė e mendimeve tona formulohen nė njė kohė tė largėt, ose tė harruar, dhe nga njė situatė e vėshtirė e fėmijėrisė;kjo ėshtė njė shenjė e pėrshtypjes infantile, dhe kėto mendime mund tė na bėjnė njė errėsirė dhe mungesė vullneti qė tė planiikojmė
tė ardhmen tonė dhe mundėsitė tona nė jetėn e mėtutjeshme.

Kėto mendime, me te cilat as nuk mundemi tė mendojmė, na vijnė nė kokė pa dėshiruar dhe kėto e bėjnė njė lloj bllokade, me ē’rast ne nuk mundemi tė relektojmė mė pėr sė afėrmi,
nėse ndonjė person tjetėr nuk na kėshillon qė tė llogarisim ardhmėrinė tonė, sepse kėto mendime tė lartė zotėrojnė mbi ndjenjat tona nė mėnyrė mekanike dhe nė atė automatike; por
edhe zvogėlojnė dėshirėn tonė pėr jetė.

Kėto janė mendime qė nuk bėn tė mendojmė pėr to. Procesi i mendimit ndalet dhe futen mendime qė nė mėnyrė tė pakontrolluar sillen vetėm nė njė rreth, nuk shkojnė mė pėrpara, por vetėm aty, ndėrsa ne bėhemi tė papjekur qė tė mėsohemi nga pėrvoja e hidhur.

Nganjėherė, kėto lloje tė mendimeve janė larg nesh dhe nuk gjenden me ne pėr tė mirėn e uni-t tonė, por vijnė nė kokat tona aq shpejt nė cikle tė papėrshtatshme, kur as ne nuk e dimė
se ēfarė po ndodh vėrtet me ne.

Ne “dimė” se ēdo herė jemi pafat, dhe se nuk ėshtė ide e mirė qė te provojmė tė ndryshojmė, sepse ne nuk mund t’i bėjmė disa gjėra, se tė tjerėt kanė ēdo
herė tė drejtė, se te gjitha femrat janė joreale (falso); burrat janė zullumqarė, dhe tė tjerėt largohen nga ne; nėse ata na njohin nė brendėsinė tonė se ēka fshehim dhe ēfarė mbajmė nė vete.

Nė kėto rrethana nuk lind asgjė mė shumė se vetėbesimi i ulėt, i cili atėherė patjetėr duhet tė kėrkojė kėshillėn dhe ndihmėn e Psikoterapeutit.

Flori Bruqi

Explorer

1169


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi