Dianetika

Shko poshtė

Dianetika

Mesazh  Jon prej 07.06.09 0:42

Dianetika

Dianetika (nga greq. dia - mes, nėpėrmjet; nus - mendje) ėshtė njė tėrėsi idesh dhe praktikash qė kanė tė bėjnė me pėrkatėsinė midis mendjes dhe trupit qė u zhvilluan nga autori fantast L. Ron Hubbard.

Dianetika ėshtė njė mėnyrė e zhvillimit vetjak, bazuar mbi njohjen dhe zvogėlimin sistematik tė kujtimeve plagosėse (engrameve), qė ruhen nė pavetėdije.

Qėllimi i dianetikės ėshtė "pastrimi" i kėsaj pjese tė mendjes. Kur arrihet ky pastrim, njeriu ėshtė i aftė tė pėrdorė plotėsisht fuqinė mendore tė tij.

Dianetika ėshtė njė besim qė ushtrohet nga antarėt e Kishės sė Shkencologjisė me zanafillė vitin 1950, vit nė tė cilin u botua libri i Hubbardit, "Dianetika: Shkenca moderne e shėndetit mendor" (1950).

Ky libėr ėshtė puna shumėvjeēare kėrkuese vetjake e Ron Hubbardit, i cili shpall aty tė ketė identifikuar (zbuluar) burimet e sėmundjeve psikike. Poashtu autori pohon qė, dianetika mund tė rrisė menēurinė, zhdukė emocione tė padėshiruara, dhe tė lehtėsojė njė numėr tė gjėrė sėmundjesh psikosomatike.

Dianetika paraqitet si njė afri tejet e thjeshtė, si pėr teorinė ashtu edhe pėr praktikėn.

Ushtresa kryesore e dianetikės ėshtė dėgjesa, nė tė cilėn njė njeri i "parapastruar" (zakonisht me ndihmesėn e njė kėshilltari tė quajtur "dėgjues") pėrpiqet tė ballafaqohet me kujtimet e tij lėnduese (engramet) nė mendjen e tij kundėrvepruese, duke shtjelluar larminė e gjėrė tė kushtėzimeve qė ata shkaktojnė.

Dėgjesa shpesh pėrdor njė aparat tė quajtur E-metėr, i cili mat rezistencėn elektrike tė trupit tė njeriut, dhe i cili sipas pohimeve tė nxėnėsve tė Hubbardit "mat gjendjen shpirtėrore apo ndryshimet e gjendjes sė njė personi".

Dianetika ėshtė kundėrshtuar fuqimisht qė nė zanafillat e saj.

Bashkėsia ndėrkombėtare shkencore nuk e ka njohur kurrė punėn e Hubbardit "Dianetika: Shkenca moderne e shėndetit mendor", si njė teori shkencore tė besueshme dhe tė mirfilltė, dhe ėshtė etiketuar gjithnjė nė shtyp si pseudoshkencė ose sharlataneri nga shkencėtarėt, mjekėt dhe historianėt.

Wikipedia
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 12.03.11 20:18

Dianetika

Dianetika ėshtė njė shkencė e mendjes (SHKENCA MODERNE E SHĖNDETIT MENDOR)

Ēfarė duhet tė pėrmbajė njė shkencė e mendjes ?

1.- Njė pėrgjigje pėr qėllimin e mendimit.

2.- Njė burim tė vetėm tė tė gjitha ēmendurive,psikozave,neurozave,kompulsioneve,represioneve e ērregullimeve sociale.

3.- Prova tė pandryshueshme shkencore mbi natyrėn bazė dhe sfodim fuksional tė mendjes njerėzore.

4.- Teknikat,artin e zbatimit,me anėn e rė cilave burimi i vetėm i zbuluar mund tė kurohej pėrgjithnjė;sigurisht,duke pėrjashtuar ēmenduritė e keqformimit tė trurit ose sistemit nervor, tė shkatėrruara ose tė dėmtuara nė mėnyrėn patalogjike dhe sidomos psikozave iatrogjenike (atyre tė shkaktuara nga doktorėt dhe qė pėrfshijnė shkatėrrimin e vetė trurit tė gjallė).

5.- Metodat e parandalimi tė ērregullimit me mendor.

6.- Shkaku dhe kurimi i tė gjitha sėmundjeve psikostomatike qė disa thonjė se arrijėn deri nė 70% tė listės sė sėmundjeve tė njeriut.

Njė shkencė e tillė do t’i tejkalonte edhe k ufijtė mė tė gjėrė tė mėsipėrm tė parashtruar pėr tė nė ēdo epokė,pėr ēdo pėrllogaritje mbi kėtė temė duhet tė zbulojė qė njė shkencė e mendjes duhet tė jetė e aftė dhe tė pikėrisht kėto gjėra.

Pasi grupi i aksiomave dhe teknika u organizuan dhe u vunė nė fuksionim si shkencė e mendjes,nė njė rradhė me shkencat fizike,do tė konstatohej se ajo kishte pika takimi me pothuajse ēdo shkollė tė mendimit,qė kishte ekzistuar mė parė.Pėrsėri ky ėshtė njė virtyt dhe jo njė e metė.

Edhe pse e thjeshtė,DIANETIKA ėshtė dhe bėn kėto gjėra:

1.Ajo ėshtė njė shkencė e organizuar e mendimit,e ndėrtuar mbi aksioma tė pėrcaktuara(thėnie pėr ligjet natyrore sipas rregullave aksiomave tė shkencave fizike).

2.Ajo pėrman njė teknikė terapeutike ne tė ciliėn mund tė trajtohen tė gjitha sėmundjet mendore joorganike dhe tė gjitha sėmundjet organike psikosomatike,me garancinė e njė kurimi tė plotė nė raste tė papėrzgjedhura.

3.Ajo krijon njė gjendje aftėsie dhe racionaliteti pėr njeriun,mjaftė mė tė zhvilluar nga norma e sotme,mė tepėr duke rritur sesa duke rrėnuar energjin dhe personalitetin e tij.

4.Dianetika siguron njė depėrtim tė plotė nė tėrė potencialet e mendjes,duke zbuluar se ato janė shumė mė tė mėdha nga ē’ėshtė menduar nė tė kaluarėn.

5.Dianetika zbulon natyrėn themelore tė njeriut,nė vend qė tė rrezikojė ta parashtrojė apo postulojė,pasi kjo natyrė themelore mund tė vihet plotėsisht nė lėvizje tek ēdo individ.Dhe kjo natyrė themelore ėshtė zbuluar se ėshtė e mirė.

6.Burimi i vetėm i ērregullimeve mendore zbulohet dhe demostrohet,klinikisht ose laboratorikisht,nga Dianetika.

7.Pėrmasat,aftėsia ruajtėse dhe rikujtuese e kujtesės njerėzore pėrcaktohen plotėsishtė nga Dianetika.

9.Dianetika sjell teorinė e sėmundjes pa prejardhje mikrobesh,duke plotėsuar biokimin dhe punėn e Pastėrit mbi teorin e mikrobeve,pėr tė pėrmbledhur tė gjithė fushėn.

10.Me Dianetikėn pėrfundon “nevoja” e shkatėrrimit tė trurit me anė tė shokut ose kirurgjisė pėr tė arritur “bindjen dhe shtrimin” e pacientėve mendorė dhe “pėr t’i ndrequr” ata.

11.Nė Dianetik bėhet njė shpjegim i vlefshėm i efekteve fiziologjike,tė provokuara nga drogat dhe substancat endokine,dhe u jepet pėrgjigje shumė problemeve tė shtuara nga endokrinologjia.

12.Dianetika zgjeron dhe pėrmison studimet e ndryshme edukative, sociologjike, politike, ushtarake dhe studime tė tjera humane.

13.Dianetika ndihmon fushėn e citologjisė,si dhe fusha tė tjera studimore.

Ky pra,ėshtė profili skeletor i asaj ēfarė do tė ishte fusha e veprimtarisė sė njė shkence tė mendjes dhe ēfarė ėshtė fusha e veprimtarisė sė DIANETIKĖS.

Thėnjė pėr Dianetikėn

“Dianetika mė vendosi mua nė periudhėn e artė.Unė gjithmonė kam patur aftėsinė pėr tė qenė disi i sukseshėm,por Dianetika mė ēliroi deri nė atė pikė ku diēka vėrtet e madhe mund tė ndodhė pa pėrplasje.”
JOHN TRAVOLTA (Aktor)

“Tė qenit Clear ėshtė tė kuptuarit e mendimeve dhe qėllimeve tė mia.Beteja me mendjen time reaktive ka marrė fund.Nuk ka mė “konflikte tė mbrendėshme”.
CHIK COREA.(Muzikant i Famshėm,fituesi i ēmimit Grammy nė muzikėn Jazz).

“Dianetika eleminoi ato lloj mendimesh tė pakontrolluara qė ndikonin mbi mua gjatės jetės sime.Tani unė mund tė arrijė tė bėj ēdo gjė qė dua.Unė kam rifituar shumė prej potencialit tim dhe kjo ėshtė e mrekullueshme.”
KEITH KODE.(Motoēiklist,Kampion dhe Instruktor Garash)

“Nga tė gjitha treguesit,ajo(Dianetika) do tė provohet tė jetė pėr njerėzimin po aq revolucionare sa dhe zbulimi dhe pėrdorimi i zjarrit nga njeriu i parė i shpellave...”
WALTER WINCHELL
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 17:17

Fusha e veprimtarisė sė Dianetikės

Njė shkencė e mendjes ėshtė objektiv qė ka tėrhequr mijėra breza tė njerėzimit.Ushtri,dinasti dhe qytetėrime tė tėrra janė shfarosur nga mungesa e saj.Roma u bė pluhur e hi nga dėshira pėr tė.Kina noton nė gjak nga nevoja pėt tė.Dhe thellė nė arsenal,pėr shkak se njė shkencė e tillė nuk njihet,ėshtė njė bombė atomike,me majėn tė mbushur nė pritje.

Asnjė kėrkim nuk ka vijuar kaq parreshtur dhe nuk ka qenė mė i dhunshėm.Asnjė fisi primitiv,sado i paditur,nuk i ka shpėtuar ta njohė problemin,apo tė mos ketė tentuar tė sajojė tė pakėtėn njė formulim tė pėrafėrt.Akoma edhe sot gjejmė indigjenėt e Australisė qė zėvendėsojnė me “kristalin qė shėron magjin”,njė shkencė tė mendjes.

Shamani i Guajanės Britanike arrin t’ia dal mbanė duke pėrdorur nė vend tė ligjeve tė sotme tė mendjes,kėngėn e tij monotone dhe puron e shenjtėruar.Nė mungesė tė njė teknike tė efekshme, regėtima e daulles sė njeriut tė mjekėsisė sė Goldit shėrben pėr tė hequr ankthin tek pacientėt.

Megjithėatė edhe epoka e ndritur dhe e artė e Greqisė nuk kishte tjetėr, veēse supersticionin nė qendrėn e saj kryesore tė kurimit tė sėmundjve mendore:Tempullin e Eskulupit.Mė e shumta qė mund tė bėnin romakėt,pėr qetėsinė e mendjes tek tė sėmurėt,ishte t’u drejtoheshin penateve,hyjnive tė familjes,ose tė bėnin kurban pėr Febrisin,perėndeshėn e etheve.Dhe shekuj mė pas,njė mbret anglez mund tė gjendej nė duart e yshtėsve,tė cilėt pėrpiqeshin tė shėronin delirėt e tij duke pėrzėnė demonėt qė e kishin mbėrthyer.

Nga kohėrat mė tė lashta e deri sot,nė fisin mė tė egėr primitiv ose nė qytetėrimin e zbukuruar nė mėnyrėn mė madhėshtore,njeriu ėshtė ndodhur nė njė gjendje tė pashpresė e pa rrugėdalje kur ėshtė ndeshur me dukuritė e aberracioneve ose sėmundjeve tė pashpjegueshme.Dėshpėrimi i tij,nė orvatjet pėr tė kuruar njė individ, gjatė historisė,ka ndryshuar vetėm pak; dhe deri nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė njėzetė,pėrqindjet e ērregullimeve mendore,qė janė arritur tė lehtėsohen,ishin tė barabarta me sukseset e shamanėve kur ata pėrballeshin me tė njejta probleme.Sipas njė shkrimtari modern,i vetmi pėrparim i psikoterapisė ishte akomodimi nė mjedis tė pastėr i tė sėmurit mendor.

Pėrsa i pėrketė brutalitetit nė trajtimin e tė sėmurėve mendorė, metodate pėrdorura nga shamanėt ose nė Baldam janė kapėrcyer dukshėm nga teknikat “e qytetėruara” qė shkatėrrojnė indet nervore me dhunėn e elektroshok-ut ose tė kirurgjisė – trajtime tė cilat nuk ishin garantuar nga rezultatet e pėrfituara dhe tė cilat nuk do tė ishin pranuar as nė shoqėrinė mė tė ulėt primitive,pasi atoo e katandisin viktimėn nė njė zombizėm tė plotė,duke e kthyer atė veēse nė njė kafshė qė zbaton urdhėrat.

I pėrmendėm kėto,jo pėr t’i paditur praktikat e “neurokirurgut” dhe tė instrumenteve kirurgjikale qė ai ngul dhe pėrdredh nė mendjet e sėmura, por vetėm pėr tė demostruar thellėsitė e dėshpėrimit ku mund tė arrijė njeriu kur ai pėrballet me problemin nė dukje tė pazgjidhshėm tė mendjeve tė sėmura.

Duke kaluar mė gjėrė,nė sferėn e shoqėrive dhe kombeve,mungesa e kėsaj shkence tė mendjes nuk ka qenė kurrė mė evidente se sot; shkencat fizike duke u zhvilluar shumė mė shpejtė sesa aftėsia e njeriut pėr tė kuptuar njeriun,e kanė armatosur arė me armė tė tmerrshme dhe tė sofistikuara,tė cilat presin vetėm njė shpėrthim tjetėr tė ēmendurisė sociale – luftėn.

Kėro probleme nuk janė tė vogla,ato qėndrojnė nė ēdo shteg tė njeriut,ato mbesin dhe shoqėrojnė tė ardhmen e tij.Pėrsa kohė qė njeriu ka pranuar se epėrisia e tij kryesore mbi zotėrimine e kafshės ėshtė njė mendje qė mendon dhe pėr aq kohė sa ai ka kuptuar se vetėm mendja e tij ėshtė arma e tij.ai ka kėrkuar,ėshtė thelluar nė pėrsiatjet dhe pėrpjekjet pėr tė gjetur njė zgjidhje.

Ashtu si lodra me formim figurash nga copėza tė shpėrndara sa andej- kėndej nga njė dorė e pakujdesshme,ekuacionet qė do tė na ēonin tek njė shkencė e medjes dhe akoma mė lartė,tek njė shkencė e pėrgjithshme mbi universin u trazuan dhe u trazuan.Ndonjėherė mund tė bashkoheshin dy fragmentet; ndonjėherė si nė rastin e epokės s[ artė tė Greqisė,ndėrtohej njė kapitull i tėrė.

Filozofi,shamani,mjeku,matematikani:secili vėshtroi copėzat.Disa mendoni se ato i pėrkisnin tė njejtės lojė.Disa thanė se,nė tė vėrtetė, nė to kishte gjashtė lojėra,disa thanė dy.

Luftrat vazhduan dhe shoqėritė u sėmurėn ose u shpėrndanė dhe vėllime tė tėra dijetarėsh u shkruajtėn pėr hordhitė gjithnjė nė rritje tė njerėzve tė ēmendur.

Shkencat fizike vazhduan me metodat e Bejkonit,me matematikėn e Njutonit,duke konsoliduar dhe zgjeruar kufijtė e tyre.Dhe ashtu si njė batalion i shthurur,i pakujdesshėm pėr numrin e rredhėve tė bashkuara qė ia ekspozonte shkatėrrimit nga armiku,studimet mbi mendjen mbetėn prapa.

Por,nė fund tė fundit,nė ēdo lojė formimi figure ka shumė pjesė.Para dhe pas Frensis Bejkonit,Herbert Spencerit dhe shumė pak tė tjerėve, shumė prej kapitujve tė vegjėl ishin mbydhur dhe ishin vėzhguar mjaft fakte tė vėrteta.

Pėr tė ndėrmarrė aventurėn e hyrjes nė mijėrat e variableve nga tė cilat pėrbėhej loja,mjaftonte tė dallohej e drejta nga e gabuara,e vėrteta nga gėnjeshtra dhe tė pėrdoreshin tė gjithė njerėzit e natyra si porvėz.Dhe ato 13 pika qė i cekėm mė lartė janė fusha e veprimtarisė sė Dianetikės.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 17:22

Clear-i

Dianetikisht,individi optimal quhet Clear.Do tė dėgjohet shumė pėr kėtė fjalė nė kėtė libėr,si emėr dhe si folje,prandaj do tė ishte mirė t’i kushtohet qė nė fillim pak kohė,pėr tė shtjelluar me pėrpikmėri ēfarė mun tė quhet Clear,qė ėshtė qėllimi i terapsiė dianetike.

Njė Clear mund tė testohet pėr ēdo lloj psikoze,neuroze,kompulsioni dhe represioni(tė gjitha forma tė aberracionit) dhe mund tė ekzaminohej pėr ēdo sėmundje autogjenetike (shkaktuar nga personi vetė),tė quajtura kėto sėmundje psikostomatike.

Kėto teste vėrtetojnė se Clear-i ėshtė pa asnjė sėmundje ose aberracion tė tillė.Teste tė tjera mbi inteligjencėn e tij tregojnė se ai ėshtė shumė lartė normės sė sotme.

Vėzhgimi i veprimtarisė sė tij tregon se ai e jeton ekzistencėn e vet me energji dhe kėnaqėsi.

Pėrveē kėsaj,kėto rezultate mund tė pėrfitohen edhe mbi baza krahasimore.Njė individ neurotik,gjithashtu ėshtė i mbėrthyer edhe nga sėmundje psikostomatike.Ai mund tė testohet pėr kėto aberracione e sėmundje,duke treguar se ato ekzistojnė.

Pastaj atij mund t’i bėhet terapi dianetike qė nė fund rezulton me ēlrimin e tij nga kėto neuroza dhe sėmundje.Sė fundi,ai mund tė riekzaminohet,pėr rezultate e mėsipėrme.

Kalimthi,ky ėshtė njė eksperiment qė ėshtė jkryer shumė herė dhe ka patur rezultate tė pandryshueshme.Ėshtė njė ēėshtje testi laboratorik qė vėrteton se tė gjithė indivdėt,qė kanė sistem nervor tė plotė organikisht,i pėrgjigjen nė kėtė mėnyrė proēesit tė clearing-ut dianetik.

Krahas kėsaj,Clear-i zotėron cilėsi,themelore dhe tė lindura,por jo gjithnjė tė disponueshme tek njė individ qė nuk ėshtė Clear,pėr tė cilat as nuk ėshtė dyshuar se njeriu mund t’i zotėrojė,dhe prandaj ato nuk janė pėrfshirė nė diskutimet e tė shkuarės mbi aftėsitė dhe sjelljet e tij.

Pikėsėpari ėshtė ēėshtje e perceptimeve.Edhe tė ashtuquajturit njerėz normalė nuk e shohin gjithmonė tėrė gamėn e ngjyrave,nuk i dėgjojnė tėrė luhatjet e tingujve ose nuk ndjejnė nė maksimum me organet e tyre tė nuhatjes, shijes, prekjes dhe ndėgjimit organik.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 17:24

Kėto janė linjat kryesore tė komunikimit me botė shqisore tė kufizuar qė shumica e njerėzve e njohin si realitet.Interesant ėshtė komenti se,ndėrsa vėzhguesit e sė shkuarės e ndjenin se pėrballja e realitetit ishte njė nevojshmėri absolute nė rast se individi i aberruar dėshironte tė ishte shėndosh mendėrisht, nuk ka qenė parashtruar asnjė kufizim se si tė kryej kjo gjė.

Nė kohėn e sotme, pėr tė pėrballur me realitetin,njeriut sigurisht do t’i duhej tė ishte i aftė ta perceptonte atė pėrmes atyre kanaleve tė komunikimit qė pėrdoreb mė gjerė nga njerėzit nė ēėshtjet e tyre tė pėrditshme.

Secili prej perceptimeve tė njeriut mund tė aberrohet nga ērregullime psiqike,tė cilat nuk pranojnė tė lejojnė qė ndijimet e marra tė realizohen nėpėrmjet pjesės analitike tė mendjes sė individit.

Me fjalė tė tjera,ndonėse nuk ka asgjė tė gabuar nė mekanizmat e marrjes sė ngjyrave,nė mendje mund tė ekzistojnė qarqe tė cilat i fshijnė ngjyrat pėrpara se vetėdija tė lejohet tė shohė objektin.

Verbėria ndaj ngjyrave mund tė zbulohet se ėshtė relative ose nė nivele tė ndryshme e tillė qė ngjyrat duken mė pak tė ndritura,tė zbardhura ose, qė ėshtė maksimumi, ato mungojnė fare.

Tė gjithė jemi njohur me persona tek tė cilėt ngjyrat e “forta” nuk pėlqehen dhe me persona tė cilėt i shohin ato jo aq “tė forta” sa t’i vėnė re.Kjo shkallė e ndryshme e verbėrisė ndaj ngjyrave nuk ėshtė njohur si faktor psiqik,por ėshtė hamendur me dyshim se ėshtė njė lloj i gjendjes sė mendjes nė rastet kur ėshtė vrojtuar.

Ka njerėz tek tė cilėt zhurmat janė mjaft shqetėsuese,tek tė cilėt,p.sh.,tingėllimi i vazhdueshėm i violinės ėshtė njėsoj si trapani shpues qė godet daullen e veshit; dhe ka nga ata tek tė cilėt 50 violina bashkė edhe pse me zė tė lartė do tė ishin qetėsuese;ka edhe nga ata qė nė prani tė njė violine shprehin mungesė interesi dhe mėrzitje;pėrveē kėtyre,ka edhe persona tek tė cilėt tingulli i njė violine,edhe pse luhet melodia mė e ndėrlikuar,ėshtė monoton.

Kėto ndryshime tė perceptimit tė tingullor (sonik)(tė dėgjimit),ashtu si gabimet me ngjyrat dhe gabimet tė tjera,vizuale,i janė atribuar natyrės sė brendshme tė lindur ose defiēencės organike,ose nuk i janė atribuar asgjėje.

Nė mėnyrė tė ngjashme,shqisat e nuhatjes,tė prekjes,perceptimet organike, dhimbja dhe gravitieti,ndryshojnė gjerėsisht dhe dukshėm nga njė njeri tek tjetri.Njė kontroll i pėrciptė nė radhėt e miqve do t’i tregonte njė njeriu qė pėr stimuj tė njėjtė,ekzistojnė ndryshime tė mėdha perceptimi.

Aromėn e gjelit tė detit nė furrė dikush e percepton si tė mrekullueshme, dikush me indiferencė, ndėrsa njė tjetėr mund tė mos ndjejė asnjė aromė.Dhe nė ndonjė rast ekstrem , njė tjetėr mund tė mbrojė idenė se gjeli i detit i pjekur mban tė njėjtėn erė si vaji i flokut.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 17:28

Derisa tė pėrfitojmė njerėzit Clear,do tė mbetet e errėt pėrse duhet tė ekzistojnė tė tilla dallime.Pasi, nė masėn mė tė madhe,kjo sasi dhe cilėsi kaq e gjerė perceptimeve ka shkak njė aberrim.


Pėr shkak tė pėrvojave dhe pėrjetimeve tė kėnaqėsive nė tė kaluarėn dhe ndjeshmėrisė sė brendshme,midis njerėzve Clear do tė ketė disa ndryshime;dhe reagimi i njė Clear-i nuk duhet tė merret automatikisht i standartizuar,njė e mesme e pėrshtatur,gjė qė ka qenė objektivi i mefshėt dhe i papranueshėm i doktrinave tė mėprashme.

Clear-i vjen me njė pėrgjigje maksimale qė pėrputhet me dėshirėn e tij pėr t’u pėrgjegjur.Aroma e barutit qė digjet pa tym,edhe atij,i duket e rrezikshme,por kjo nuk e shqetėson.Aroma e gjelit tė pjekur i duket e kėndshme nė rast se ėshtė i uritur e i pėlqen gjeli,dhe, nė kėtė rast kjo aromė i duket shumė shumė e kėndshme.

Violinat luajnė melodi,jo monotinguj,nuk tė shkaktojnė dhimbje dhe shijohen plotėsisht deri nė fund, nė rast se Clear-i i pėlqen violinat,pra,ka shije pėr to-nė rast se nuk e ka kėtė shije,ai pėlqen dullet, saksafonin ose nė tė vėrtetė,duke iu pėrshtatur gjendjes sė tij shpirtėrore,mund tė mos dėshirojė tė dėgjojė fare muzikė.

Me fjalė tė tjera,kėtu hyjnė nė lojė dy variable: njėri,mė i paparashikueshmi,ėshtė variabli i shkaktuar nga aberracionet. Tjetri,krejt raciona dhe i kuptueshėm,ėshtė rezultat i personalitetit. Kėshtu, perceptimet e njė tė aberruari (individi jo Clear) ndryshojnė gjerėsisht nga ato tė individit Clear.

Ndėrkohė,midis organeve konkrete tė perceptimit ka ndryshime dhe rastis qė tė bėhen edhe gabime prej tyre.Disa prej kėtyre gabimeve, mė tė paktat,janė organike: daullja e shpuar veshit nuk ėshtė mekanizėm i aftė pėr regjistrimin e tingujve.

Pjesa mė e madhe e tė metave nė perceptim (mesazhin ndijimor)nė sferėn organike shkaktohen nga gabimet me natyrė psikostomatike.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 17:29

Syzėt shihen mbi hund gjithandej,edhe tek fėmjėt.Shumica e kėtyre syzeve vendosen mbi fytyrė nė pėrpjekje pėr tė korrighuar njė gjendje qė vetė trupi lufton ta ēkorrigjojė pėrsėri.Shikimi,kur hyn faza e syzeve,po keqėsohet pėr shkak tė parimit psikostomatik (dhe kjo jo pėr shkak tė syzave).Ky vėzhgim ėshtė thuajse po aq i papėrgjegjshėm sa pohimi qė kur mollėt bien nga pemėt ato zakonisht i binden gravitetit.

Njė ndėr gjėrat e rastėsishme qė i ndodhin njė Clear-i ėshtė se,nė rst se shikimi i tij do tė ishte i keq kur ai ishte i aberruar,ky shikim pėrgjisisht pėrmirėsohet ndjeshėm dhe duke i kushtuar pak vėmendje e brenda pak kohėsh rivendoset perceptimi optimal.

(Kjo gjė nuk duhet t’i bėj okulistėt,qė marrin vesh kėtė,tė jenė kundėr Dianetikės,sepse siguron njė biznes mjaftė tė mirė pėr taihet qė nė fund tė trajtimit,njerėzve Clear iu ėshtė dashur tė blejnė, shumė shpejtė njėrėn pas tjetrės,deri nė pesė palė syze,pėr tė kompenssuar pėrmirėsimin e vazhdueshėm tė shikimit tė tyre;nga ana tjetėr, shumė tė aberruar,tė bėrė Clear disi vonė,e stabilizojnė shikimin nė nivelin maksimal.qė ėshtė pak nėn optimalin).

Tek i aberruari shikimi zvogėlohet nė nivelin organik nga aberracionet e tij,kėshtu qė funksionimi optimal i vetė organit perceptues bie. Testet e pėrsėritura kanė vėrtetuar se,me heqjen e aberracioneve, trupi bėn njė pėrpjekje tė lavdėrueshme pėr tė rikthyer gjendjen optimale.

Krahas perceptimeve tė tjera,dėgjimi ndryshon organikisht nė njė masė tė madhe.Pėr shembull, depozitat e kalciumit bėjnė qė veshėt “fishkėllejnė” pa pushuar.Heqja e aberracioneve e lejon trupin tė ripėrshtatet deri nė optimumin qė mund tė arrihet; depozita e kalciumit zhduket dhe veshėt pushojnė sė gjėmuari.

Por krejt larg kėtij rasti mjaft specifik,ekzistojnė ndryshime tė mėdha nė dėgjim nė nivelin organik.Si pėr shkaqe organike ashtu edhe aberracionale,dėgjimi mund tė shtohet ndjeshėm ose tė zhduket thuajse fare,aq sa njė njeri tė mund tė dėgjojė hapat njė pallat mė tutje si tė ishte njė gjė normale,kurse njė tjetėr tė mos dėgjojė as gjėmimin e daulles nė verandė.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 22:52

Fakti qė perceptimet e ndryshme ndryshojnė gjėrėsisht nga individi nė individ nė bazė tė nivelit aberracional dhe psikostomatik,ėshtė mė e pakta e zbulimeve tė pėrvijuara kėtu.Ndryshimet nga njėri person te tjetri nė aftėsinė pėr tė rikujtuar janė shumė mė tė pabesueshme.

Nė procesin e vėzhgimit tė personave Clear dhe tė atyre me aberracione doli nė dritė njė proēes krejt i ri rikujtues,i cili ishte karakteristik pėr mendjen,por qė nuk ishte vėnė re deri mė sot.Ky porēes rikujtimi,nė kuptimin e plotė tė tij,ėshtė i mundur vetėm nga njė pjesė e vogėl tė aberruarish.

Megjithatė tek Clear-i ėshtė i zakonshėm.Natyrisht,kėtu nuk bėhet asnjė aludim qė dijetarėt e epokave tė shkuara nuk kanė qenė vėzhgues tė mirė.Kėtu merremi me njė objekt shqyrtimi krejtėsisht tė ri qė deri tani nuk ekzistonte,domethėnė,Clear-in.Atė qė njė Clear mund ta bėjė pa mundim, shumė pak njerėz kanė arritur dhe, rrallėherė kanė qenė thuajse tė aftė,ta bėjnė nė tė shkuarėn.

Aftėsia e lindur ,jo e mėsuar,e mekanizmave tė kujtesės nė mendje mund tė quhet me fjalėn teknike tė Dianetikės rikthim.Ajo pėrdoret sipas kuptimit tė saj nė fjalor,por asaj i shtohet fakti se mendja e zotėron si funksion normal kujtese nė mėnyrėn e mėposhtme;njeriu mund tė “dėrgojė” njė pjesė tė mendjes sė tij nė njė periudhė tė sė shkuarės,ose vetėm nė nivelin mendor ose tė konbinuara mendor e fizikė bashkė,dhe mund tė ripėrjetojė incidente tė cilat kanė ndodhur nė tė kaluarėn e tij, nė tė njejtėn mėnyrė dhe me tė njejtat ndijime si mė parė.

Njė herė e njė kohė,arti i quajtur me emrin hipnotizėm pėrdorte atė qė quhej “regresion” mbi subjektet e hipnotizuara,ku hipnotizuesi e dėrgonte subjektin prapa nė ndodhitė e sė shkuarės nė dy mėnyra.Kjo kryej me teknikat e transit,droga dhe teknologji tė konsiderueshme.

Subjekti i hipnotizuar mund tė dėrgohej “tėrėsisht” prapa nė njė moment tė caktuar,saqė ai shfaqte krejt pamjen e tė qėnit nė moshėn nė tė cilėn dėrgohej duke patur vetėm aftėsisė dhe perceptimet qė kishte patur nė atė moment; kjo quhej ivivifikim (ri pėrjetim).

Regresioni ishte njė teknikė me anėn e sė cilės njė pjeė e vetė individit mbetej nė tė tashmen dhe njė pjesė tjetėr kthehej nė tė shkuarėn.Kėto aftėsi tė mendjes mendoheshin tė lindura vetėm nė hipnotizėm dhe pėrdoreshin vetėm nė teknikat hipnotike.Ky art ėshtė mjaft i vjetėr,shkon rreth mijėra vjet pėrpara, dhe sot ekziston nė Azi,ashtu siē ka ekzistuar mesa duket qė nga agimi i kohės.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 25.02.12 22:54

Kėtu rikthimi pėrdoret nė vend tė regresionit,sepse kėto dy gjėra nuk mund tė krahasohen me njėra-tjetrėn dhe sepse regresion,si fjalė,ka njėfarė kuptimi tė keq,i cili do ta pengonte pėrdorimin e tij.

Nė vend tė fjalės rivivifikim nė Dianetikė pėrdoret fjala ripėrjetim, sepse Dientika ėshtė nė gjendje tė shpjegojė parimet e hipnotizimit, por siē do tė shpjegohet mė vonė,hipnotizmi nuk pėrdoret nė terapinė e Dianetikės.

Mendja,pra,ka njė aftėsi tjetėr tė kujtojė.Njė pjesė e mendjes mund tė “rikthehet” mandje edhe kur njė person ėshtė krejt zgjuar dhe ripėjetojė plotėsisht ndodhi tė sė kaluarės.

Nė qoftės se dėshironi ta vėrtetoni kėtė,provojeni me njerėz tė ndryshėm,derisa tė gjeni njė qė e bėn kėtė lehtėsisht.Krejt zgjuar ai mund tė “rikthehet” nė ēastet e sė shkuarės sė tij.Ndoshta ai nuk e dinete qė e ka kėtė aftėsi,deri nė momentin kur dikush t’ia kėrkonte ta bėnte.

Nė rastin kur ai e ka kėtė aftėsi,ai ndoshta mendonte se kushdo tjetėr mund ta bėjė (pikėrisht ky lloj supozimi ka penguar qė kaq shumė tė dhėna si kėto tė mos kenė dalė nė dritė mė parė).

Ai mund t’i kthehet njė kohe kur notonte dhe tė notojė duke kujtuar plotėsisht tingujt,pamjen,shijen,nuhatjen, ndijimet organike,prekjen etj.

Dikur,njė zotėri “iditur” kaloi disa orė duke i treguar njė turme se psh.rikujtimi i njė nuhatjeje,si ndijim, ishte krejt i pamundur pasi “neurologjia kishte vėrtetuar se nervat e nuhatjes nuk lidheshin me talamu-in”.

Dy njerėz nė turmė zbuluan se zotėronin aftėsinė e rikthimit dhe, megjithė dėshminė e tyre,zotėria i dituri vazhdonte debatin qė rievokimi i nuhatjes ishte i pamundur.

Njė verifikim midis tė pranishmėve mbi kėtė aftėsi,pavarėsisht nga diskutimi pėr rikthimin,zbuloi qė gjysma e tyre e rikujtonin erėn e diēkaje duke e nuhatur atė pėrsėri.

Rikthimi ėshtė realizimi i plotėi rievokimit tė shėmbėlltyrės.Kujtesa e plotė ėshtė e aftė t’i bėjė zonat e organeve shqisore tė rindjejnė pėrsėri,tė gjitha stimujt e pranishėm nė njė ndodhi tė sė shkuarės.

Kujtesa e pjesshme ėshtė njė fenomen i zakonshėm,jo mjaft e zakonshme sa pėr t’u konsideruar normale,por,sigurisht,aq e zakonshme sa tė ketė merituar studim tė konsiderueshėm,pasi edhe ajo ėshtė njė variabėl i gjėrė.

Perceptimi i sė tashmės ėshtė njė ndrė metodat e pėrballjes me realitetin.Por,nė rast se njeriu nuk ėshtė nė gjkendje tė pėrballet me realitetin e sė shkuarės,atėherė ai,nė njėfarė mėnyre,nuk po pėrballet me ndonjė pjesė tė realitetit.

Dhe,nė rast se biem dakord qė pėrballja me realitetin ėshtė njė gjė e dėshirueshme,atėherė duhet tė jemi nė gjendje tė pėrballemi edhe me realitetin e sė shkuarės,nė rast se duam tė konsiderohemi ttėrėsisht “tė shėndoshė nga mendja”,sipas pėrkufizimit tė sotėm.

Qė tė “pėrballesh me tė djeshmen” nevojitet zotėrimi i njė aftėsie tė caktuar rievokimi.Njeriu,pra,duhet tė jetė nė gjendje tė rikujtojė.Po sa mėnyra rikujtimi ekzistojnė?
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 26.02.12 13:45

Pikėsėpari,ekziston rikthimi.Kjo ėshtė diēka e re.Ai tė jep epėrsinė e ekzaminimit tė figurave nė lėvizje dhe perceptimeve tė tjera shqisore tė regjistruara nė kohėn e njė ngjarje dhe tė tė gjitha shqisave qė kanė qenė tė pranishėm aty.

Njeriu mund t’u rikthehet edhe konkluzioneve dhe pėrfytyrimeve tė sė shkuarės.Tė jesh nė gjendje tė kthehesh pėrsėri nė vendin ku janė shqyrtuar fillimisht tė dhėnat qė po kėrkon,ėshtė njė ndihmė e konsiderueshme nė studim,kėrkime shkencor,e jetesėn e
pėrditshme.Pėrveē kėsaj,ekzistojnė edhe mėnyra mė tė zakonshme tė kujtesės.

Kujtesa optimale realizohet me metodėn e rikthimit tė njė apo disa shqisave,ku vetė individi mbetet nė kohėn e tanishme.Me fjalė tė tjera,kur disa njerėz mendojnė pėr njė trėndafil,e shohin atė,i marrin erė,e prekin.

Ata shohin plotėsisht ngjyrat,tė gjalla-me “sytė e mendjes”,po tė pėrdorim njė shprehje tė vjetėr.I ndjejnė fort aromėn.Mund tė ndjejnė edhe gjembat e tij.Ata mendojnė pėr njė trėndafil duke rievokuar vėrtet njė tė tillė.

Kur mendojnė pėr njė anije,kėta njerėz shohin njė anije konkrete, ndjejnė lėvizjen e saj,nė qoftėse e mendojnė veten hipur nė tė, kujtojnė aromėn e katranit,mandje edhe aromat mė pak tė forta dhe dėgjojnė ēfarėdolloji tingulli pėrreth.Ata do ta shihnin anjijen me tė gjitha ngjyrat e nė lėvizje,dhe do tė dėgjonin tė gjitha tonet e tingujve.

Kėto aftėsi ndryshojnė sė tepėrmi tek i aberruari.Kur disave u thuhet tė mendojnė njė trėndafil,ata thjesht pėrfytyrojnė njė tė tillė.Disa mund tė ndjinė aromėn,por nuk e shohin.Disa e shohin atė pa ngjyra ose me ngjyra mjaft tė zbehta.Kur iu thuhet tė mendojnė njė anije, disa tė aberruar shonin vetėm njė formė tė sheshtė,pa ngjyra,pa jetė, tė palėvizshme,tė ngjashme me pikturėn apo fotografinė e njė anije.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 26.02.12 13:48

Disa perceptojnė njė anjije nė lėvizje,pa ngjyra,por me tinguj.Disa dėgjojnė zhurmėn e njė anije,por nuk arrijnė tė shohin asnjė llojė pamje.

Disa,thjesht,e mendojnė njė anije mbėshtetur vetėm nė konceptin qė anijet ekzistojnė dhe,qė ata e dijnė kėtė,pa arritur tė shihin, ndjejnė ,dėgjojnė, nuhasin aromėn ose,thėnė ndryshe,tė perceptojnė ndonjė gjė mbi bazėn e kujtesės.

Nė tė kaluarėn disa vėzhgues e kanė quajtur kėtė “shėmbėlltyrė”,por termi ėshtė kaq i pamundur tė pėrdoret pėr tingullin dhe prekjen, ndijimin organik dhe dhimbjen,prandaj tani pėrdorim termin teknik,
qė nė Dianetikė ėshtė rievokim.

Vlerės sė rievokimit nė procesin e jeteės i ėshtė kushtuar kaq pak vėmendje,saqė tėrė koncepti i tij nuk ėshtė formuluar asnjėherė mė parė.Prandaj ai ėshtė shtjelluar ne hollėsi,siē bėmė mė lartė.

Pėr tė testuar rievokimet ėshtė mjaftė e thjeshtė.Nė rast se njė njeri i pyet miqėt e tij se cilat janė aftėsitė e tyre,ai do tė fitojė njė ide tė qartė se sa ndryshon kjo aftėsi nga njeri individ te tjetri.Disa kanė njė lloj tė caktuar rievokimi,disa kanė njė lloj tjetėr,disa nuk kanė fare,por veprojnė vetėm mbi koncepte rievokimi.

Dhe nė rast se bėni ndonjė test mbi ata qė ju rrethojnė,kujtoni qė ēdo perceptim arkivohet nė kujtesė dhe,kėsisoj,ka njė rievokim qė pėrfshin dhimbjen,temperaturėn,ritmin,shijen dhe peshėn me pamjen e lartpėrmendur,tingullin,prekjen dhe nuhatjen.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 26.02.12 13:50

Terma e Diantikės pėr kėto rievokime janė vizio(pamja), sonik (dėgjim), tė prekjes(prekja), tė nuhajtjes (nuhatja), ritmike, kinestike (pesha dhe lėvizja),somatike (dhimbja),termale (tenperatura) dhe organike (ndijimet e mbrenshme dhe,sipas pėrkufizimit tė ri, emocioni).

Pėrveē kėtyre ka edhe njė numėr veprimesh mendore tė tjera qė mund tė pėrmblidhen nėn titujt e imagjinatės dhe imagjinatės krijuese.Edhe kėtu materiali pėr testim ėshtė i bollshėm.

Imagjinata ėshtė rikombinim i gjėrave qė ka shqisuar,menduar ose njehsuar njeriu intelektualisht,tė cilat nuk ėshtė e domosdoshme tė ekzistojnė.Kjo ėshtė metoda me tė cilėn mendja pėrfytyron objektiva pėr t’u realizuar ose parashikon tė ardhmen.

Imagjinata ėshtė tejet e vlefshme si njė elemnt pėr zgjidhje thelbėsore tė ēdo problemi nė nivelin mendor dhe nė jetėn e pėrditshme.Fakti qė ai ėshtė rikombinim,nuk e privon atė aspak nga kompleksiteti i tij i pamasė dhe i jashtėzakonshėm.

Clear-i e pėrdor imagjinatėn nė tėrėsinė e saj.Imagjinata pėrfshin mbresat pėr pamjen,nuhatjen, shijen,tingullin – me njė fjalė,pėr tė gjitha perceptimet e mundshme.Kėto janė mbresat tė krijuara nė bazė tė modeleve nė bankat e kujtesės,tė konbinuara me ide dhe ndėrtime konceptuale.

Struktura tė reja fizike,e nesėrmja nė lidhje me tė sotmen,viti tjetėr nė lidhje me vitin e kaluar, kėnaqėsia pėr t’u arritur,veprat pėr t’u kryer,aksidentet pėr t’u shmangur; janė tė gjitha funksione imagjinativė.

Clear-i,nė gjendje tė mirė,ka imagjinatė tė plotė vizive e me ngjyra,tė tingullit me tone,tė prekjes, dėgjimore, ritmike, kinestetike, tė temperaturės organike. Nėse i kėrkohet ta pėrfytyrojė veten duke ngarė njė karrocė tė praruar me katėr kuaj,ai “sheh” karrocėn nė lėvizje,tėrė ngjyrat,”dėgjon” tė gjitha zhurmat qė duhet tė jenė tė pranishme,”nuhat” aromat qė mendon se duhet tė jenė atje dhe “ndjen” tapicerinė,l ėvizjen dhe praninė e vetvetes nė kabinė.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 26.02.12 13:54

Krahas imagjinatės standarte ekziston imagjinata krijuese.Kjo ėshtė njė aftėsi mjaft e gjėrė dhe e pa kufij,krejt e ndryshme nga individi nė individ,e zotėruar nė sasi tė pamasė nga disa tė tjerė.

Ajo pėrfshihet kėtu,jo sepse bėn pjesė nė funksionet e mendjes qė zakonisht trejtohen nė Dianetikė, por pėr ta afirmuar dhe izoluar si njė entiet qė ekziston.

Prania e kėsaj imagjinate krijuese tek Clear-i qė e zotėronte,edhe pse e penguar kur ai ishte aberruar,ėshtė e demonstrueshme.Ajo ėshtė e lindur,Ai mund tė aberrohet vetėm duke ndaluar ushtrimin normal tė saj,dėmethėnė,duke aberruar kėmbėnguljen nė zbatimin e saj,ose duke kyēur tėrė mendjen.

Por,imagjinta krijuese,kjo e mirė me anėn e sė cilės realizohen tė gjitha veprat e artit,ndėrtohen shtete dhe pasurohen njerėzit,mund tė pėrfyttyrohet si njė funksion i veēantė,i pavarur nė veprim dhe ekzistenca e tė cilit nuk varet aspak nga njė gjendje aberracioni tek individi,pasi analiza e veprimtarisė sė saj te Clear-i qė e zotėron
dhe pėrdorimi qė i bėhet nga ana e tij,tregon bindshėm karakterin e qenėsishėm tė saj.Janė tė rrallė njerėzit tė privuar plotėsisht prej saj.

Sė fundi,kemi veprimtarinė e fundit,por mė tė rėndėsishme,tė mendjes.Njeriu duhet tė konsiderohet si qenie ndjesore.Kjo cilėsi varet nga aftėsia e tij pėr zgjidhjen e problemeve,duke perceptuar ose krijuar dhe duke kuptuar situatat.

Ky racionalitet ėshtė funksioni kryesor dhe mė i rėndėsishėm i asaj pjese tė mendjes qė e bėn atė njeri,pra,jo thjesht njė kafshė tjetėr.

Duke kujtuar,uke perceptuar,duke pėrfytyruar,ai ka aftėsinė e shquar tė zgjedhė probleme,tė arrijė pėrfundime dhe t’i pėrdorė pėrfundimet e nxjerra pėr tė arritur nė pėrfundime tė tjera.Ky ėshtė njeriu racional.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 27.02.12 17:05

Racionaliteti,si shkėputur nga aberracioni,mund tė studiohet vetėm te njeriu Clear.Aberracionet e tė aberruarit i japin atij pamjen e irracionalitetit. Megjithėse ky irracionalitet mund tė quhet me emra mė tė butė si “ekcentricitet” ose “gabim njerėzor” ose edhe “tipar karakteristik vetiak”, prapėseprapė ai ėshtė irracionalitet.

Personaliteti nuk varet nga shkalla se sa irracional mund tė jetė njeriu nė sjellen e tij.Pėr shembull, nuk ėshtė tipar personaliteti tė ngasėsh makinėn ndėrsa je i prirė dhe tė vrasėsh njė fėmijė nė udhėkryq – ose edhe tė rrezikosh tė shtypėsh njė fėmijė duke ngarė makinėn kur je i pirė. Irracionaliteti ėshtė thjjesht ky- paaftėsia pėr tė dhėnė pėrgjigje tė sakta duke u nisur nga tė dhėnat.

Ndėrkohė,ėshtė intersante qė,megjithėse “tė gjithė dinė” (dhe ēfarė mase e tmerrshme keqinformimi qarkullon pėr shkak tė kėsaj deklartet!) se “tė gabosh ėshtė njerėzore”,pjesa e ndjeshme e mendjes qė njehson pėrgjigjet e problemeve dhe qė e bėn njeriun njeri,ėshtė shprehimisht e paaftė pėr gabime.

Kur u arrit,ky ishte njė zbulim i mahnitshėm,por nuk ishte nevoja tė ishte i tillė.Ai mund tė ishte nxjerrė si pėrfundim kohė mė parė sepse ėshtė krejt i thjeshtė dhe i lehtė pėr t’u kuptuar.Aftėsia efektive e njeriut pėr tė arsyetuar nuk gabon kurrė,as edhe te njeriu nė gjendjen mė tė rėnd aberrative.

Duke vėzhguar veprimet e njė tė aberruari mund tė arrihej,pa u menduar,nė pėrfundimin qė arsyetimet e tij janė tė gabuara.Por ky do tė ishte njė gabim i vėzhguesit.Ēdo njeri,i aberruar ose Clear arsyeton nė mėnyrė tė pėrkryer mbi bazėn e tė dhėnave tė regjistruara dhe tė perceptuara.

Merrni ēfarėdo makine llogartitėse (dhe mendja ėshtė instrumenti mė i mahnitshėm,me epėrsi shumė mė tė madhe se ēdo makinė qė ajo vetė do tė shpikė nė epokat e ardhshme) dhe i shtroni njė problem pėr zgjidhje.Shumėzoni 7 herė 1.Ajo do tė pėrgjigjet,me tė drejtė 7.Tani shumėzoni 6 herė 1,por vazhdoni ta mbani tė shtypur 7-ėn.6 herė 1 bėjnė 6,por pėrgjegja qė do tė merrni ėshtė 42.

Vazhdoni tė mbani tė shtypur 7-ėn dhe zgjidhni ushtrime tė tjera me makinė. Tė gjitha do tė jenė tė gabuara,jo si probleme,por si pėrgjigje. Tani bllokoni 7-ėn nė mėnyrė tė tillė qė ajo tė qėndrojė e shtypur,pavarėsisht se cilėt butona preken dhe provoni t’ia dhuroni makinėn dikujt.

Askush nuk do ta dėshirojė kėtė,sepse kuptohet,makina ka lajthitur. Ajo thotė se dhjetė herė dhjetė bėjnė 700.Por a ėshtė pjesė llogartise e makinės vėrtet e gabuar,apo asaj thjesht po i ushqehen tė dhėnat e gabuara?
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 27.02.12 17:07

Nė tė njėjtėn mėnyrė,duke u thirrur pėr tė zgjidhur preobleme madhėsish dhe me mjaft variable, aq sa pėr tė ngatėrruar ēfardo makinen llogaritėse njė mijė herė nė orė,mendja njeėzore ėshtė pre
e tė dhėnave tė pasakta.Nė rast se nė makinė futen tė dhėna tė pasakta makina jep pėrgjigje tė gabuara.

Po tė futen tė dhėna tė pasakta nė bankat e kujtesės njerėzore,njeriu vepron nė “mėnyrė jonormale”. Pra,nė thelb,problemi i zgjidhjes sė aberracionit ėshtė problemi i gjetjes sė “shtatės sė mbajtur shtypur”.Por me kėtė do tė merremi shumė mė tepėr,mė vonė.Tani pėr tani ne i kemi arritur qėllimet tona imediate.

Kėto janė aftėsitė dhe veprimet e ndryshme tė mendjes nė detyrėn e saj tė pėrhershme tė zgjidhjes dhe vėnies nė rrugėn e zgjidhjes tė njė pafundėsie problemesh.Ajo percepton,rievokon ose rikthehet, pėrfytyron, koncepton dhe pastaj zgjidh.

E ndihmuar nga teminalet e saj-perceptimet,bankat e kujtesės dhe pėprfytyrimet- mendja pėrpunon pėrgjigje tė cilat janė tė sakta nė mėnyrė tė pandryshueshme dhe,zgjedhjet modifikohen vetėm me vėzhgim,edukim dhe kėndvėshtrim.

Qėllimet bazė tė kėsaj mendjeje dhe natyra bazė e njeriut,siē mund tė shihet tek njė Clear,janė konstruktive dhe tė mira nė mėnyrė konstante dhe,modifikohen vetėm me vėzhgim,edukim dhe kėndvėshtrim.

Njeriu ėshtė i mirė.
Hiqni aberracionet bazė tė tij dhe bashkė me to shkojnė edhe tė kėqiat qė skolastikėt dhe moralistėt i kanė patur kaq pėr zemėr.E vetmja pjesė e shkėputshme e tij ėshtė pjesa “e keqe”.Dhe kur ajo shkėputet,personaliteti dhe energjia e tij intensifikohen dhe ai gėzon kur sheh largimin e pjesės sė “keqe”, sepse ajo ishte dhimbje fizike.

Mė vonė do tė kemi eksperimentet dhe provat pėr kėto gjėra dhe kėto mund tė maten me pėrpikmėri,kaq tė shtrenjtė kjo pėr zemrėn e shkencėtarit tė fizikės.

Pra,Clear-i nuk ėshtėp njė person “i pėrshtatur",i vėnė nė punė nepėrmjet represioneve tė tij tashmė krejt tė shtypura.Ai ėshtė njė person pa represione,qė vepron mbi bazėn e vetėvendosjes.Dhe aftėsitė e tij pėr tė perceptuar,rievokuar,rikthyer,pėrfytyruar,krijuar dhe njehsuar,pėrshkruhet siē pamė mė lartė.

Clear-i ėshtė qėllimi i terapisė dianetike,njė objektiv qė,me pak durim,studim e punė,mund tė arrihet. Ēdo njeri mund tė bėhet Clar,nė qoftė se nuk ka qenė aq i pafat sa t’i kenė hequr njė pjesė tė madhe tė trurit,ose tė ketė lindur me njė strukturė nervore tė deformuar rėnd.

Deri kėtu kemi pėrshkruar qėllimin e Dianetikės.Le tė shqyrtojmė tani qėllimin e njeriut.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 28.02.12 17:32

QĖLLIMI I NJERIUT

Qėllimi i njeriut,emėruesi mė i vogėl i pėrbashkėt i tė gjitha verpimtarive tė tij,parimi dinamik i ekzistencės sė tij,ėshtė kėrkuar pėr njė kohė tė gjatė.Nė qoftė se kjo pėrgjigje do tė zbulohej,ėshtė e pashmangshme qė pas saj do tė vijonin shumė pėrgjigje tė tjera.

Ajo do tė shpjegonte tė gjitha dukuritė e sjelljes;do tė ēonte drejt zgjidhjes probemet madhore tė njeriut;dhe mbi tė gjitha,do tė ishte e zbatueshme.

Ta marrim tė gjithė dijen sikur ndodhet brenda ose nėn njė vijė ndarėse.Ēdo gjė mbi kėtė vijė nuk ėshtė e nevojshme pėr zgjidhjen e aberracioneve dhe tė metave tė pėrgjithshme tė njeriut dhe nuk njihet me saktėsi.

Kjo fushė mendimi mund tė mendohet tė pėrfshijė ēėshtje tė tilla si metafizika dhe misticizmi.Nėn kėtė vijė ndarėse mund ta zemė se shtrihet universi shqisor.

Tė gjitha gjėrat nė universin shqisor,qofshin tė njohura ose edhe ende tė panjohura,mund tė perceptohen,tė pėrjetohen ose tė maten.

Kur janė perceptuar,pėrjetuar dhe matur njė herė,kėto tė dhėna tė njohura tė universit shqisor mund tė klasifikohen si tė vėrteta shkencore.

Tė gjithė faktorėt e nevojshėm pėr pėrcaktimin e shkencės sė mendjes u gjetėn brenda universit shqisor dhe u zbuluan, perceptuan, u matėn dhe u pėrjetuan,dhe u bėnė tė vėrteta shkencore.

Universi shqisor pėrmban kohėn,hapėsirėn,energjinė dhe jetėn.Asnjė faktor tjetėr,pėrveē kėtyre nuk ėshtė parė i nevojshėm nė ekuacion.
Koha,hapėsira,energjia dhe jeta kanė njė emrėrues tė vetėm tė pėrbashkėt.

Sa pėr analogji mund tė mendohet qė koha,hapėsira dhe jeta nisėn nė njė pikė fillestare dhe u urdhėruan tė pėrparojnė drejt destinacioni thuajse pa fund.Atyre nuk iu tha asnjė pėrveēse ēfarė tė bėjnė.
Ato i binden njė urdhėri tė vetėm dhe ky urdhėr ėshtė “Mbijeto!”.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 05.03.12 9:45

Parimi Dinamik i Ekzistencės Ėshtė Mbijetesa

Qėllimi i jetės mund tė vlerėsohet se ėshtė mbijetesa pa fund.Mund tė demonstrohet se nejriu,si formė e jetės,i bindet nė tė gjitha veprimet dhe qėllimet e tij njė urdhėri: “Mbijeto!”

Mendimet se njeriu po mbijeton nuk ėshtė i ri.Por e re ėshtė ideja se njeriu motivohet vetėm nga mbijetesa.

Qė qėllimi i tij i vetėm ėshtė mbijetesa,nuk do tė thotė se ai ėshtė mekanizmi mė i mirė mbijetėsor qė ka arritur ose do tė zhvillojė jeta.Edhe qėllimi i dinosaurit ishte mbijetesa, por dinosauri nuk ekziston mė.

Bindja ndaj kėsaj komande,”Mbijeto!” nuk do tė thotė qė ēdo pėrpjeke pėr t’uiu bindur kurorėzohet gjithnjė me sukses.Ndryshimet e mjedisit,mutacionet dhe shumė gjėra tė tjera punojnė kundėr ēdo organizimi qė pėrpiqet tė ndėrtojė teknika ose forma tė pagabueshme mbijetese.

Format e jetės ndryshojnė dhe zhduken dhe zhvillohen forma tė reja jetese, ashtu si organizmi i vetėm jetėsor i cili,duke mos prasur pavdekėsi nė vetvete,krijon organizma tė tjerė jetėror pastaj vdes vetė.

Nėse ndokush do tė dėshironte tė bėnte qė jeta tė mbijetonte pėr njė periudhė mjaftė tė gjatė,njė metodė e shkėlqyer do tė ishte tė pėrcaktoheshin mjetet me anėn e tė cilave ajo mund tė marrė shumė forma dhe vetė vdekja do tė ishte e nevojshme pėr tė lehtėsuar mbijetesėn e vet forcės sė jetės,pasi vetėm vdekja dhe kalbėzimi mund t’i spastrojnė format e vjetra kur ndryshimet e reja nė mjedis bėjnė tė domosdoshme format e reja.

Si forcė qė ekziston pėr njė periudhė pothuajse tė pafund,jetė i duhet njė aspekt ciklik nė njėsitė organike dhe format e saj.

Cilat do tė ishin karakteristikat optimale tė mbjetesės tė formave tė ndryshme tė jetės? Ato do tė duhej tė kishin karakteristika tė ndryshme themelore qė variojnė nga njėra specie nė tjetrėn,po ashtu si njė mjedis ndryshon nga tjetri.

Kjo ėshtė e rėndėsishme,pasi nė tė kaluarėn,ėshtė konsideruar jo e saktė,qė njė bashkėsi karakteristikash mbijetese tė njė specieje nuk do tė pėrbėnin karakteristika mbijetese pėr njė tjetėr.

Metodat e mbijetesės mund tė pėrmblidhen nėn titujt e ushqimit,mbrojtjes (mborjtėse dhe sulmuese) dhe lindjes sė pasardhėsve.Nuk ka forma jete tė cilat nuk dinė t’i zgjidhin kėto probleme.

Ēdo formė jete gabon,nė njė mėnyrė a njė tjetėr,kur njė karakteristikė e ruan mjaftė gjatė,ose kur zhvillon karakteristika qė mund tė ēojnė nė shfarosjen e saj.

Por zhvillimet qė i sjellin suksesin njė forme bien mė shumė nė sy se gabimet. Natyralisti dhe biologu vazhdimisht pėrcaktojnė karakteristika e kėsaj apo asaj forme tė jetės,duke zbuluar qė evolucioni diktohet mė tepėr nga nevoja se sa nga kapriēoja. Kllapat e guaskave, fytyra e frikshme nė krahėt e fluturės,kanė vlerė mbijetes.

Me t’u pėrcaktuar qė mbijetesa ishte vetmja dinamikė e formės sė jetės qė shjegonte tė gjitha veprimtaritė e saj,ishte e domosdoshme tė studiohej mė tej si shpjegohej mbijetesa. Dhe u zbulua qė,kur merreshin parasysh dhimbja dhe kėnaqėsia,atėhere njeriu kishte nė dorė tė gjithė pėrbėrėsit e domosdoshėm pė tė formuluar mėnyrėn si sillet jeta nė pėrpjekjen e saj pėr mbijetesė.

Siē shihet nė grafikun shoqėrues,u konceptua njė shkallė jete qė shtrihet nga zeroja e vdekjes ose shfarosjes drejt pafundėsisė sė pavdekėsisė potenciale. Kjo shkallė pėmban njė pafundėsi drejtėzash tė cilat shtrihen nė progresion drejt potencialit tė pavdekėsisė. Ndėrsa ngjisim shkallėn,hapėsira midis drejtėzave zgjerohet nė progresion gjeometrik.

Shtytja pėr mbijetesė i largohet gjithmonė vdekjes dhe shkon drejtė pavdekėsisė. Mund tė konceptohet se dhimbja mė ekstreme ekziston fill para vdekjes dhe kėnaqėsia me e lartė mund tė konceptohej si pavdekėsi.

Mund tė thuhet se,nga kėndvėshtrimi i organizmit tė vetėm ose species, pavdekėsia zotėron forcė tėrheqėse kurse vdekja forcė shtytėse.Por ndėrsa mbijetesa ngrihet lart e mė lart drejt pavdekėsisė, hapėsirat bėhen gjithnjė e mė tė gjera,deri sa bėhet praktikisht e pamundur qė tė vendoset urė lidhėse midis kėytre boshllėqeve.

Impulsi ėshtė largimi nga vdekja,e cila ka forcė shtytėse,dhe afrimi me pavdekėsinė,qė ka forcė tėrheqėse;forca tėrheqėse ėshtė kėnaqėsia,forca shtytėse ėshtė dhimbja.

Nė rast se shigjeta arrin nė zonė katėr,individi ndodhet nė potencial tė lartė.Kėtu potenciali i mbijetesės do tė ishte i shkėlqyer dhe individi do ta shijonte ekzistencėn.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 05.03.12 15:19

Impulsi drejt kėnaqėsisė ėshtė dinamik.Kėnaqėsia ėshtė shpėrblim dhe kėrkimi i shpėrblimit - arritja e qėllimeve tė mbijetesės – do tė ishte njė akt kėnaqėsie.Dhe pėr tė siguruar arritjen e mbijetesės nėn urdhėrin “Mbijeto!” duket se ėshtė parashikuar qė zbritja nga njė potencial i lartė tė sjellė dhimbje.

Dhimbja jepet pėr ta larguar individin nga vdekja,kėnaqėsia jepet pėr ta thirrur atė drejt jetės optimale.Nė mbijetesė kėrkimi pėr kėnaqėsi dhe arritja e saj nuk janė mė pak tė vlefshme se shmangia e dhimbjes. Nė fakt,mbi bazė e tė dhėnave tė vėzhguara,duket se nė skemėn kozmike kėnaqėsia ka vlerė shumė mė tė madhe se sa dhimbja.

Tani do tė ishte mirė tė pėrkufizonim se ēfarė nėnkuptohet me kėnaqėsi,pėrveē lidhjes sė saj me pavdekėsinė.Fjalori pohon qė kėnaqėsia ėshtė “lartėsim, emocione tė pėlqyeshme, mendore ose fizike; gėzimi kalimtar; i kundėrt me dhimbjen.”

Kėnaqėsia mund tė gjendet nė kaq shumė gjėra dhe veprimtari,saqė vetėm njė katalog i tė gjitha gjėrave dhe veprimtarive qė njeriu bėn,ka ose mund t’i konsiderojė tė pėlqyshme,mund ta pėrmblidhte tėrė pėrkufizimin e kėsaj fjale.

Ēfarė nėnkuptojm me dhimbje? Fjalori pohon:”vuajtje fizike ose mendore; ndėshkim”.Kėto dy pėrkufizime, midis tė tjerash,tregojnė ekzistencėn e njė lloj mendimi intuitiv qė pėrshon gjuhėn. Sapo konstatohet qė kemi diēka qė na ēon nė zgjidhjen e problemeve deri mė tani tė pazgjidhura,zbulohet se mandje edhe fjalorėt e kanė “ditur atė gjithmonė”.

Po tė dėshironim tė bėnim kėtė grafik pėr t’iu referuar njė ciklit tė formės sė jetės,ai do tė ishte i njejtė,me pėrjashtimin qė,nė kėtė rst,vlera e vitetve do tė rritej dhe do tė matej me epoka.Pasi,siē duket,nujk ka ndonjė ndryshim,pėrveēse nė madhėsi,midis jetėgjatėsisė sė individit dhe jetėgjatėsisė sė species.

Ky pėrfundim mund tė nxirrej edhe pa tė dhėna tė tilla tė spikatura si fakti qė njė qenie njerėzore,nga zigota (qeliza e parė e njė individi tė ri)deri sa bėhet individ i rritur,zhvillohet duke kaluar nėpėr tė gjitha format ku mendohet tė ketė kaluar tėrė specia.

Gjendja fizike dhe mendore e individit ndryshon nga ora nė orė,nga dita nė ditė,nga viti nė vit.Prandaj niveli i mbjetesės do tė formonte ose njė kurbė ditore ose kurbėn e tėrė jetės,ku pozicioni i saj nė zona tė matej ēdo orė ose vit. Dhe me kėtė do tė bėhej e mundur tė kishim dy kurba;kurbėn fizike dhe kurbėn mendore.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 06.03.12 12:29

Pra,zonat mund tė zbatohen pėr dy gjėra: gjendjen fizike dhe gjendjen mendore. Pėr rrjdhojė,kėto katėr zona mund tė quhen zonat e gjendjeve tė ekzistencės.Nė qoftė se njė njeri ėshtė mendėrisht i lumtur, niveli i mbijetesės sė tij mund tė vendoset nė zonėn 4.Nė qoftė se fizikisht ėshtė i sėmurė rėnd,duke vlerėsuar sėmundjen e tij,ai mund tė futej nė zonėn 1 ose afėr vdekjes.

Kėtyre zonave u janė vėnė emra mjaft tė paskatė por, gjithėsesi, pėrshkrimorė.Zona 3 ėshtė e lumturisė dhe mirėqenies sė pėrgjithshme. Zona 2 ėshtė njė nivel i tolerueshėm i ekzistencės. Zona 1 ėshtė e zemėrimit. Zona 0 ėshtė e apatisė.

Kėto zona mund tė pėrdoren si Shkalla e Toneve(njė shkallė e cila do tė tregonte tonet emocionale tė njė personi.Kėto pjesėrisht,tė rradhitura nga mė e larta tek mė e ulta janė;kthjelltėsi(niveli mė i lartė), entuziazėm(ndėrsa ne zbresim mė poshtė),konservatorizėm, mėrzitje,antagonizėm,zemėrim,armiqėsi e fshehur, frikė dhimje, apati.) me anėn e sė cilės mund tė shkallėzohet gjendja e mendjes.

Fill mbi vdekjen,qė ėshtė 0,do tė ishte nivel mė i ulėt i apatisė mendore,ose niveli mė i ultė i jetės fizike, 0,1.Tono 1, ku trupi lufton me dhimbjen fizike ose sėmundjen,ose kur qenia lufton nė zemėrim, mund tė shkallėzohet nga 1,0,qė deo tė pėrfshinte inatin ose armiqėsinė, nga 1,5,zemrėrimi gjithė turfullim,deri nė 1,9,qė do tė ishte zhjeshtė njė prirje pėr sherr.

Nga toni 2,0 deri nė tonin 3,0 do tė kishim njė interes nė rritje pėr ekzistencėn,e kėshtu me radhė.Ndodhė qė gjendja e qenies fizike ose qenies mendore nuk mbetetn statike pėr njė kohė tė gjatė.Prandaj ka luhatje tė ndryshme.Gjatė njė dite tė vetme gjendja mendore e njė tė aberruari mund tė luhatet nga 0,5 deri nė 3,5.Njė aksident ose sėmundje mund tė shkaktonte njė luhatje tė ngjashme brenda dite.

Kėto janė pra,shifrat qė mund t’iu caktohen katėr aspekteve;gjendja mendore akute dhe gjendja mendore e pėrgjithshme, mesatare, gjendja fizike akute dhe gjendja fizike e pėrgjithshme. Nė Diantetikė nuk e pėrdorim shumė shkallėn e toneve fizike. Ndėrkaq,shkalla e tonit mendor ka rėndėsi tė pamasė dhe jetėsore!

Kėto vlera tė lumturisė,ekzistencės sė durueshme,zemėrimit dhe apatisė nuk janė vlera arbitare.Ato nxirren nga vėzhgimi i sjelljes sė gjendjeve emocionale.

Zakonisht toni Clear-it nė njė ditė tė zakonshme luhatet rreth 4+ose 4-.Nė pėrgjithėsi njė ton 4 ėshtė njė ndėr gjendjet e lindura tė njė Clear-i.Me hamendje, nė shoqėrinė tonė,mesatarja mund tė sillet rreth tonit tė pėrgjithshėm 2-2,8.

Dinamika e mbijetesės mbete nė fakt brend organizmit ashtu siē ėshtė trashiguar nga specia. Organizmi ėshtė pjesė e spcies ashtu si njė travesė mund tė thuhej se ėshtė pjesė e hekurudhės siē shikohet nga vėzhguesi qė ndodhet nė tren dhe ndodhet gjithmonė nė tė tanishmen - ndonėse kjo analogji ndoshta nuk ėshtė mė e mira.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 08.03.12 13:48

Nė vetvete organizmi zotėron njė forcė shtyteėse kundrejt burimeve tė dhimbjes.Burimi i dhimbjes nuk ėshtė forcė shtytėse mė sumė se ē’do tė ishte thumi qė gėrvisht dorėn; organizmi e largon dhimbjen e mundshme tė njė gjėmbi.

Nė tė njėjtėn kohė,nė organizėm funkisonon njė forcė qė e tėrheq atė drejt burimeve tė kėnaqėsisė. Nuk ėshtė kėnaqėsia ajo qė e magnetizon organizmin tė tėrhiqet e tė pėrafrohet,por ėshtė organizmi ai qė e zotėron kėtė forcė tėrheqėse.Kjo ėshtė e lindur tek ai.

Largimi nga burimet e dhimbjes shton tėrheqjen pėr burime kėnaqėsie duke vepruar si njė shtysė e kombinuar larg vdekjes dhe drejt pavdekėsisė.Largimi nga vdekja nuk ėshtė mė i fuqishėm sea shtysa drejt pavdekėsisė.Me fjalė tė tjera,pėrsa i pėrket dinamikės sė mbijetesės,kėnaqėsia ka po aq vlerė sa edhe dhimbja.

Me kėto nuk duhet tė kuptoni qė mbijetesa ėshtė gjithnjė ēėshtje e vėmendjes ndaj tė ardhmes. Mendimi pėr kėnaqėsinė,gėzimin e pastėr,pėrsiatja nė kėnaqėsitė e kaluara;tė gjitha bashkohen nė njė harmoni,e cila,ndėrsa pėrcakton automatikisht njė rritje tė potencialit tė mbijetesės,nėpėrmjet veprimit qė ushtron brenda organizmit,nuk kėrkon domosdo qė e ardhmja tė jetė pjesė aktive nė veprmtarinė mendore lidhur me kėtė pėrsiatje.

Kėnaqėsia qė reagon pėr tė dėmtuar trupin fizikisht,si nė rastin e shthurjes, zbulon praninė e njė raporti midis efektit fizik(qė ėshtė i shtyrė drejt dhimbjes) dhe efektit mendor tė kėnaqėsisė sė pėrjetuar.Pėr pasojė ka njė ulje tė dinamikės sė mbijetesės.

Duke pėrllogaritur mesataren,mundėsia e tensionit nė tė ardhmen pėr shkak tė aktit.shtuar gjendjen nė momentin ku u pėrjetua shthurja, ulin pėrsėri dinamikėn e mbijetesė. Pėr shkak tė kėsaj, lloje tė ndryshme shthurrjeje nuk kanė gėzuar ndonjė emėr tė mirė te njeriu gjatė tėrė historisė sė tij.

Ky ėshtė ekuacioni i “kėnaqėsive imorale”. Dhe ēdo veprim i kryer si kėnaqėsi,qė ka sjellė ose mund tė sjellė ndrydhjen e mbijetesės, ėshtė denocuar ngaherė gjatė historisė sė njeriut.

Fiilimisht,imoraliteti u pėrdor pėr tė etiketuar ndonjė veprim apo grup tė caktuar veprimesh sespe ulnin nivelin e dinamikės sė mbijetesė.Zbatimi nė tė ardhmen i stigmatizimev morale mund tė varet kryesisht nga paragjykimet dhe aberracionet dhe,pėr pasojė,do tė ekzistojė njė luftė e vazhdueshme pėr atė qė ėshtė e motalshme dhe atė qė ėshtė e jomoralshme.

Pėr shkak se gjėra tė caktuara,tė ushtruara si kėnaqėsi janė faktikisht dhimbje – dhe sa e lehtė do tė jetė pėr ju tė gjeni psenė kur tė keni mbaruar kėtė vėllim- dhe pėr shkak tė ekuacionit moral si mė lart, kėnaqėsia vetė,nė njė shoqėri tė aberruar,mund tė pėrfilitet keq.

Njė lloj i caktura tė menduari,pėr tė cilin do tė flasim boll nė vijim, lejon dallim tė vakėt midis njė objekti dhe njė tjetri.Shembull i kėsaj do tė ishte ngatėrrimi i politikanit tė ndershėm me tė gjithė politikanėt. Nė kohėrat e lashta,romakėt ishin tė dhėnė pas qejfeve dhe disa prj gjėrave qė ata i quanin kėnaqėsi ishin pak tė rėnda pėr speciet e tjera si pėr shembull,tė krishterėt.

Kur tė krishterėt e pėrmbyseėn gjendjen pagane,rendit tė lashtė romak iu caktua roli i maskarait. Prandaj ēdo gjė qė ishte romake, ishte e poshtėr.Kjo mori njė emėr tė keq saqė dashuria e romakėve pėr banjot e bėri banjon kaq rė pamoralshme saqė Evropa nuk u la pėr rreth 1500 vjet.

Romakėt ishin bėrė burim dhimbjeje kaq i pėrgjithėsuar,sqė ēdo gjė romake konsiderohej e keqe dhe mbeti e keqe kohė pas zhdukejes sė paganizmit romak.Nė kėtė mėnyrė,imoralitetit ka tendencė tė bėhet njė ēėshtje e ndėrlikuar.Nė kėtė rast ai u shtrembėrua kaq shumė sqė,vetė kėnaqėsia u stigmatizua.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 09.03.12 22:08

Kur gjysma e potencialit tė mbijetesės hiqet nga lista e gjėrave tė ligjshme, mbijetesa pėson njė rėnie vėrtetė tė konsiderueshme. Duke e shqyrtuar grafikun tonė nė planin racional,ulja e potencialit tė mbijetesės me njė tė dytėn,do tė parashikonte njė tė ardhme tė tmerrshme pėr racėn njerėzor.

Aktualisht,pėr shkak se njeriu ėshtė,nė fund tė fundit,njeri,asnjė paketė ligjesh,sido qė tė zbatohet, nuk mund ta fshijė plotėsisht tėrheqjen qė ka njeriu ndaj kėnaqėsisė.Por nė kėtė rast,boll u hoq dhe boll u ndalua, saqė mundėsoi pikėrisht atė qė ndodhi: Periudha e Errėt (Periudha e Mesjetės) dhe rėnien e shoqėrisė. Shoqėria doli nė dritė vetėm nė periudha tė tilla si,Rilindja,ku kėnaqėsia u bė mė pak e paligjshme.

Kur njė racė ose individ bie nė zonėn e dytė ,dhe toni i pėrgjithshėm luhatent nga zona e parė e me vėrshtirsi deri nė tzė tretėn,rezultati ėshtė gjendja e ēekulibriti mendor.Ēmenduria ėshtė irracionalitet. Ajo ėshtė gjithashtu gjendje nė tė cilėn mosmbijetesa ėshtė kaq afėr e pėr njė kohė tė gjatė,sqė raca ose organizmi angazhohet nė tė gjitha llojet e zgjidhjeve idiote.

Duke interpretuar mė tej kėtė tonin pėrshkrimor,do tė gjejmė ēėshtjen e shtypėsit tė mbijetesės.Siē do tė shihet kjo ėshtė njė shtytje me drejtim poshtė,qė i largohet pavdekėsisė potencilae nė racėn ose organizmin tė pėrfaqėsuar si dinakika e mbijetesės.

Shypėsi i mbijetesės pėrbėhet nga kėrcėnimet e kombinuara dhe tė ndryshme ndaj mbijetesės sė racės ose organizmit. Kėto kėrcėnime vijnė nga specie tė tjera,nga koha nga energji tė tjera.Kėto janė tė angazhuara edhe nė konkurrencėn e mbijetesės pėr pavdekshmėri potenciale tė specieve ose identiteteve tė tyre.

Pra,kėtu pėrfshihet njė konflikt.Ēdo formė tjetėr e jetės ose energjisė mund tė skicohej nė grafikun e saj tė dinamikės sė mbijetesės.Nė rast se do tė hidhinm nė njė grafik dinamikėn e mbijetesės sė njė rose,do tė shihnim se rosa kėrkon njė nivel tė lartė mbijetese,ndėrsa njeriu do tė ishte pjesė e shtypėsit tė rosės.

Ekuilibri dhe natyra e gjėrave nuk lejojnė qė tė realizohet qėllimi i pashtershėm i pavdekėsisė. Nė ekuilbrin e tyre tė paqėndrueshėm dhe nė ndėrlikueshmėrin thuajse pa kufi,jeta dhe enregjia pėsojnė baticat dhe zbaticat e tyre si deti, dali nga kaosi,marrin formė dhe,pėrmes kalbėzimit, kthehen pėrsėri nė kaos.Shumė ekuacione mund tė shtroheshin lidhur me kėtė,por kjo ėshtė jashtė sferės sė intersit tonė tė tanishėm.

Pėrsa i pėrket zonave tė toneve,masa e forcės sė shtypsit kundrejt dinamikės sė mbijetesė ka rėndėsi relative.Kjo dinamikė ėshtė e lindur tek individė,grupe dhe raca,dhe ėshtė zhvilluar gjatė epokave pėr t’i rezistuar shtypėsit.Nė rastin e njeriut,ky i fundit bart nė vetvete njė nivel tjetėr teknike sulmuese dhe mbrojtėse: kulturat e tij.

Tek njeriu,teknika parėsore e mbijetesės ėshtė veprimtari mendore,qė drejton atė fizike,nė nivelin ndijesor.Por ēdo formė jete ka teknoligjinė e vet,e formuar pėr tė zgjidhur problemet e ushqimet, mbrojtjes dhe lindjes sė pasardhėsve. Shkalla e funksionit tė teknologjisė qė zhvillohen ēdo formė jete (armėt, ose truri,shpejtėsia ose forma mashtruese) ėshtė tregues i drejtpėrdrejtė i potencialit pėr mbijetesė,pavdekėsia relative,e asaj forme.

Nė tė kaluarėn ka patur pėrmbysje tė mėdha; kur njeriu u zhvillua dhe u bė kafsha mė e rrezikshme e botės,(ai mund tė vrasė dhe vėrtet vret ose skllavėron ēdo fromė jete,apo jo?),duke shtypur shumė forma tė tjera jete aq sa ato u fashitėn nė numėr ose u zhdukėn.

Njė ndryshim i madhė klimatik si ai qė mbodhi kaq shumė mamuthė nė akujt e Siberisė,mund ta shtypė njė formė jete.Njė thatėsirė e gjatė nė Amerikėn Jugperendimore,nė kohėrat jo shumė tė lashta, fshiu pjesėn mė tė mirė tė qytetėrimit indian.

Njė kataklizmėm si shpėrthim i bėrthamės sė tokės,nėse kjo do tė ishte e mundur,ose bomba atomike, ose pushimi i papritur i ndriēimit tė diellit,mund tė asgjėsonte tė gjitha format e jetės mbi Tokė.

Njė formė jete mund tė arrijė deri aty sa tė rrisė edhe vetė shtypėsin e saj.Dinosaurin shkatėrron tė gjithė ushqimin e tij dhe kėshtu shkatėrron vetveten.Bacili i murtajės sulmon miqtė e vet me njė oreks kaq tė madhė saqė tėrė brezi i pesteve pastėriale (organizmat qė shkaktojnė murtajėn) zhduket.

Gjėrat tė tilla nuk synohen nga vetvrasėsi pėr t’u vetėvrarė; thjesht forma e jetės ka ecur kundėr njė ekuacioni qė ka njė variabėl tė panjohur dhe,pėr fat tė keq,variabli i panjohur pėrmbante aq fuqi sa tė rrite shtypėsin.Ky ėshtė ekuacioni: “Nuk dija qė arma ishte e mbushur.”

Dhe nė rast se bacili i murtajės rrit shtypėsin e vetvetes nė njė zonė dhe pastaj pushon sė shqetėsuari ushqimin dhe strehėn e tij, domethėnė, kafshėt qė mirėpresin, atėherė kafshėt konsiderohet se ka pėrfituar.

I guximshėm,i zgjuar dhe pothuajse i pashkatėrrueshėm,njeriu ka ecuar nė ēdo sferė drejt njė shtegu qė ėshtė shumė larg nga “ligji i xhunglės”.Po kėshtu kanė bėrė edhe sekuoja dhe peshkaqeni.Ashtu si ēdo formė jete,njeriu jeton nė simbozė(gjendje tė jetuarit sė bashku) me forma tė tjera.Jeta ėshtė pėrpjekje nė grup.

Likenet,plaktonet dhe algat mund tė jetojnė mjaftė mirė vetėm me minerale dhe nėn dritėn e diellit,por kjo sepse ato janė elemente bazė.Mbi kėto forma jete,ndėrsa ato bėhen mė tė ndėrlikuara, krijohet njė ndėrvarėsi e gjithanshme.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 10.03.12 14:09

Mund tė themi mjaft mirė se njė pylltar beson se disa pemė vrasin me dėshirė tė gjitha variantet e tjera tė bimėve rreth tyre,dhe pastaj arrin nė pėrfundim se pemėt kanė njė “qėndrim” tė pėrafėrtė. Lėreni atė ta shohė pėrsėri dukurin mė nga afėr.Ēfarė e ka krijuar tokėn? Ēfarė siguron mjetet pėr ruajtjen e ekulibrit tė oksigjenit?

Ēfarė bėn tė mundur qė shiu tė bjerė nė zona tė tjera? Kėto pemė prepotetnte dhe vrasėse.Ketrat mbjedhin pemė. Njeriu mbjedh pemė.Pemėt mbrojnė pemėt e njė lloji tjetėr.Kafshėt plehėrojnė pemėt ndėrsa pemėt strehojnė kafshėt.Pemėt forcojnė tokėn duke bėrė tė mundur rritjen e bimėve pa rrėnjė tė forta.

Shihni rreth e rrotull dhe gjithandej dhe do tė shihni jetėn qė ndihmon jetėn. Pafundėsia e kompleksitetit me tė cilin shfaqet afiniteti i jetės pėr jetėn nuk ėshtė diēka dramatike.Por kėto,nė fund tė fundit,pėrbėjnė arsyen e qėndrueshme, praktike e tė rėndėsishme qė bėn tė mundur vazhdimėsinė e jetės.

Ndoshta njė sekuo mund tė kėrkojė fillimisht sekuonė dhe,ndonėse mund tė tė japė pėrshtypjen se ajo bėn njė punė tė shkėlqyer duke ekzistuar e vetme si sekuo,njė vėshtrim mė nga afėr do tė zbulojė se ajo ka varėsitė e veta dhe se tė tjera gjėra janė tė varura prej saj.

Kėsisoj,mund tė shihet se dinamika e ēdo forme jete ndihmohet nga shumė dinamika tė tjera dhe bashkohet me to pėr tė luftuar kundėr faktorėve shtypės. Askush nuk mbijeton vetėm.

Ėshtė deklaruar se nevoja ėshtė njė gjė e mrekullueshme.Por nevoja ėshtė njė fjalė kuptimi i sė cilės ėshtė pranuar si i tillė shumė kollaj. Duket se shpesh me nevojėn ėshtė nėnkuptuar oportunizmi. Ēfarė ėshtė nevoja?Pėrveēse ėshtė “ nėna e shpikjea”,a ėshtė ajo njė gjė dramatike e papritur qė justifikon luftėrat dhe vrasjet dhe qė e prek njeriun vetėm kur ėshtė duke dhėnė shpirt nga uria?

Apo nevoja ėshtė shumė mė fisnike dhe mė pak dramatike?Sipas Leucipit (fiozof grek i shekullit V. p.e.s.) “Ēdo gjė vihet nė lėvizje nga nevoja”.Ky ėshtė kundvėshtrim i shumė teorive nė tė gjitha epokat.Vihet nė lėvizje; ky ėshtė kyēi i gabimit. Vihet nė lėvizje, gjėrat vihen nė lėvizje. Nevoja lėviz.Dhimbja lėviz. Nevoja dhe dhimbja,dhimbja dhe nevoja.

Duke kujtur dramatiken dhe duke shpėrfillur tė rėndėsishmen, herėpas-here njeriu e ka konceptuar veten si pre gjuetie nga nevoja dhe dhimbja.Kėto konsiderohen si dy njėsi antropomorfe (tė ngjashme me njeriun) qė,tė veshura deri nė grykė me mbrojtėse,i ngulin atij shigjeta.Mund tė thuhet se ky koncept ėshtė i gabuar vetėm sepse nuk sjell pėrgjigje tė mėtejme.

Ēfarēdo nevoje ekziston ėshtė mbrena tij.Asgjė nuk e lėvizė pėrveē shtytjes sė lindur pėr mbijetesė. Dhe ai e bart kėtė shtytje brenda vetes ose grupit tė tij. Brenda tij ėshtė forca me tė cilėn ai spraps dhimbjen.Brenda tij ėshtė forca me tė cilėn ai tėrheq kėnaqėsinė.

Mund tė vihej nė dyshim,nėse ėshtė fakt shkencor qė njeriu ėshtė organizėm i vetėvendosur nė kufirin maksimal qė mund tė ketė njė formė jete sepse,ai ende varet nga forma tė tjera tė jetės dhe nga ambienti i tij i pėrgjithshėm.Por ai ėshtė i vetevendosur.

Kjo ėshtė njė ēėshtje qė do tė trajtohet mė vonė,por kėtu ėshtė e nevojshme tė nėnvizohet se ai ka lindur si njė organizėm i vendosur, nė kuptimin qė ai vihet nė lėvizje nga mekanizmi i mrekullueshėm ngacimi – reagim,qė duket kaq i bukur nė disa tekste,por qė nė botėn e njeriut funksionon pa rezultat.

Ilustrimet e bukura pėr minjėt nuk shėrbejnė aspak kur bėhet fjalė pėr njeriun. Sa mė i ndėrlikuar organizmi,aq mė pak mund tė mbėshetemi tek funksionimi i ekuacionit ngacimi – reagim.Dhe kur njė organizėm arrin ndėrlikueshmėrinė mė tė lartė,si tek njeriu,ai ka arritur njė shkallė tė lartė ndryshueshmėrie nė lidhje me ngacimi – reagimin.

Sa mė i ndjeshėm dhe racional tė jetė organizmi,aq mė i vetė- vendosur ėshtė ai.Ashtu si gjithēka tjetėr vetėvendosja ėshtė relative.Megjithatė,krahasuar me njė mi,njeriu ėshtė vėrtet i vetėvendosur.Ky ėshtė njė fakt shkencor,pasi ai mund tė vėrtetohet lehtė.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 11.03.12 1:00

Sa mė i ndijeshėm tė jetė njeriu,aq mė pak do t’i ngjajė njė instrumenti “ tė komanduar”. Nėse ėshtė i aberruar dhe i degraduar, ai mund tė bėhet,sigurisht nė njė shkallė tė kufizuar,tė veprojė si kukull; por kėtu kuptohet se sa mė i aberruar tė jetė njė person,aq mė shumė ai i afrohet koeficientit tė inteligjencės sė kafshės.

Duke patur parasysh vetėvendosmėrinė e tij,ėshtė me interes tė vėzhgohet se ē’bėn njeriu me tė. Ndėrsa nuk mund t’i shpėtojė kurrė ekuacionit ,,nuk e dija qė arma ishte e mbushur”,pėrsa i pėrket kataklizmosė ose suksesit tė papritur tė ndonjė forme tjetėr jete,ai vepron nė njė nivel tė lartė tė potencialit tė mbijetesė.

Por ja ku ėshtė i vetėvendosur,racional,me armėn kryesore tė tij – mendjen e tij- nė gjendje funksionale tė shkėlqyer.Cilat janė instiktet e nevojės sė tij?

Sipas kėtij instrumenti mjaft tė ditur,por qė ndryshon shpejt subjekt, i cili ėshtė fjalori,nevoja ėshtė ,,gjendja e tė qenit e domosdoshme; ajo qė ėshtė e pashmangshme; kompulsion”.Ai shton gjithashtu se nevoja ėshtė ,,varfėri e skajshme”,por ne nuk duam kėtė.Ne po flasim pėr mbijetesėn.

Kompulsioni i pėrmendur munt tė rivlerėsohet nė lidhje me dinamikėn e mbijetesės. Kjo ėshtė e brendshme nė organizėm ose nė racė. Dhe ēfarė ėshtė “ e domosdoshme” pėr mbijetesėn?

Kemi parė dhe mund tė provojmė klinikisht qė kėtu veprojnė dy faktorė.Njė ndėr ta ėshtė nevoja e shmangies sė dhimbjes,sepse pak nga pak gjėrat e vogla, jo shumė brenda vetes, mund tė bėhen njė dhimbje e madhe,qė nė progresion tė shpejtė gjeometrik,sjellin vdekjen. Dhimbja ėshtė trishtimi i tė qenit kritikuar ashpėr pėr punė tė dobėt,sepse kjo mund tė ēojė nė pushim nga puna,kjo nė varfėri, kjo e fundit nė vdekje.

Bėni njė ekuacion nė tė cilin ėshtė e pranishme dhimbja dhe mund tė shihet se ai reduktohet deri nė njė gjendje tė mundshme mosmbijetese. Dhe nėse mbijetesa nuk do tė ishte gjė tjetėr pėrveē kėsaj nevoja do tė ishte njė qenie e vockėl,e keqe e armatosur me cfurk,duket qartė se do tė kishte pak arsye pėr tė vazhduar tė jetosh. Por ekziston edhe ana tjetėr e ekuacionit: kėnaqėsia.Nė kundėrshtim me sotikėt,kjo ėshtė njė pjesė mė e qėndrueshme se sa dhimbja, siē vėrtetojnė provat klinike nė dianetikė.

Prandaj ekziston nevoja pėr kėnaqėsi,ajo pėr punė,siē mund tė pėrkufizohet lumturia, drejt qėllimeve tė njohura duke kapėrcyer pengesa jo tė pazbulueshme. Dhe nevoja pėr kėnaqėsi ėshtė i tillė qė, pėr tė arritur atė, mund tė durohet njė dhimbje e madhe. Kėnaqėsia ėshtė njė produkt pozitiv.

Ajo ėshtė gėzimi pėr punėn,pėrsiatja rreth veprave tė kryera mirė, ėshtė njė libėr i mirė ose njė mik i mirė; ėshtė pėrgjakja e gjunjėve nė ngritje drejt majės Matterhom (njė mal nė kufirin Zvicėr Itali); ėshtė dėgjim i foshnjes kur thotė pėr herė tė parė,,ba,ma”; ėshtė sherri nė rrugėn Bund (port nė lindje tė Kinės) nė Shangai,ose fishkėllima e tė dashurit nga pragu i derės;ėshtė aventura, shpresa dhe entuziazmi dhe,,ndonjė ditė unė do mėsoj tė pikturoj”; ėshtė ngrėnia e njė vaktit tė mirė ose puthja e njė vajze tė bukur,luajtja e njė loje tė fortė hilesh nė bursė.

Ėshtė ajo qė njeriu bėn e qė i pėlqen ta bėjė;ėshtė ajo qė njeriu bėn e qė i pėlqen ta mendojė; ėshtė ajo qė njeriu bėn e qė i pėlqen ta mbajė mend; mund tė jetė edhe thjeshtė biseda pėr gjėrat qė ai e di se nuk do t’i bėjė kurrė.

Njeriu ėshtė i gatshėm tė durojė shumė dhimbje pėr tė arritur pak kėnaqėsi. Jashtė,nė atė laborator qė ėshtė bota, duhet shumė pak kohė pėr ta vėrtetuar kėtė.

Dhe si pėrshtatet nevoja me kėnaqėsinė? Ekziston njė nevojė pėr kėnaqėsi, njė nevojė aq e gjallė, drithėruese dhe jetėsore,sa vetė zemra e njeriut. Ai qė tha se,njeriu qė kishte dy bukė do bėnte mirė ta shiste njėrėn pėr tė blerė njė zymbyl tė bardhė,foli tė vėrtetėn.

Krijuesja,ndėrtuesja,e bukura,harmonikja,aventurozja,por edhe shpėtimi dhe harresa, kėto gjėra janė kėnaqėsi,janė nevojė. Dikur ishte njė njeri i cili kishte ecur njė mijė milje nė kėmbė vetėm pėr tė parė njė portokall,kurse njė tjetėr, qė ishte bėrė gjithė tė ēara dhe vrraga dhe me kocka tė dėrrmuara, vetėm se dėshironte tė kishte mundėsinė “tė ushtronte edhe njėherė njė kalė tė egėr”.

Ėshtė mjaft mirė tė ngjitesh nė ndonjė lartėsi Olimpi dhe tė shkruash njė kod pėr ndėshkimet dhe, mjaft mirė, tė lexosh atė qė sipas disa shkrimtarėve,e kanė thėnė shkrimtarėt e tjerė,por kjo nuk ėshtė shumė praktike.

Teoria qė njeriu vihet nė lėvizje nga dhimbja nuk funksionon.Nė rast se disa nga kėto parime themelore tė Dianetikės do tė ishin vetė, poezi pėr gjendjen idilike tė njeriut,ato mund tė justifikoheshin me kėtė,por ndodhė qė nė laboratorin e botės,ato funksionojnė. Njeriu, nė afinitet me njeriun,mbijeton dhe kjo mbijetesė ėshtė kėnaqėsi.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 12.03.12 18:21

Katėr Dinamikat

Nė ekuacionet e para tė Dianetikės,kur studimi ishte ende i ri, besohej se mbijetesa mund tė pėrfytyrohej vetėm nė terma personale dhe prapėseprapė tė shpjegonte tė gjitha gjendjet.Njė teori ėshtė e mirė nė masėn qė ajo funksionon. Ajo funksionon mirė kur shpjegon tė dhėnat e vėzhguara dhe parashikon material tė ri,qė do tė vrojtohet se ekziston konkretisht,mė pas.

U vazhdua me trajtimin e mbijetesės nė terma personale derisa tėrė veprimtaria e njeriut mund tė shpjegohej,tė paktėn teorikisht, vetėm nė lidhje me vetveten.Kjo logjikė dukej mjaft e vlefshme.Por pastaj u zbatua nė praktik.Diēka nuk eci; ajo nuk i zgjidhi problemet.Nė fatk, teoria e mbijetesė vetėm nė terma personale funksionoi kaq pak,saqė la pa asnjė shpjegim pjesėn mė tė madhe tė dukurive tė sjelljes njerėzore.Por ajo mundi tė ecte dhe ende dukej e mirė.

Pastaj lindi njė ide thuajse intuitive.Tė kuptuarit e njeriut iu zhvilllua nė raport me njohjen nga ana e tij tė vėllazėrisė sė tij me universin. Kėto ishin fjalė tė mėdha por dhanė rezultate.

A ishte vetė njeriu vėlla i njeriut? Ai kishte evoluar dhe ishte bėrė i fortė si njė qenie nė kope,si njė kafshė qė gjuante nė grup.Dukej e mundur, se tė gjitha veprimtaritė e tij mund tė llogariteshin nė lidhje me mbijetesėn e grupit.Ky njehsim u bė dhe dukej i saktė.U hodh hipoteza se njeriu mbijetonte vetėm nė lidhje me mbijetesėn e grupit tė tij.Dukej e saktė, por la tė pashpjeguara njė numėr tė madhė dukurish tė vėzhguara.

Atėhrė u bėnė pėrpjekje pėr ta shpjeguar sjelljen e njeriut vetėm n[ lidhje me njerėzimin; qė do tė thotė se u hamend qė njerėzimi mbijetonte pėr tė ndihmuar njerėzimin nė mėnyrė tepėr altruiste.Po ndiqnim shtegun e rrahur nga Zhan Zhak Ruso.Mund tė vlerėsohej qė njeriu tė jetonte vetėm pėr mbijetesė e tė gjithė njerėzimit.Por kur i drejtoheshim laboratorit-botės-kjo nuk shkonte.

Sė fundi u kuptuam qė disa kishin menduar se tėrė veprimtaria e njeriut dhe gjithė sjellja e tij mund tė shpjegoheshin duke menduar qė ai jetonte vetėm pėr seks.Ky nuk ishte njė mendim origjinal.Por u kryen disa pėrllogaritje tė para origjinale dhe ėshtė e vėrtetė se, duke iu shmangur disi ekuacionit, veprimtaria pėr mbijetesė e tij mund tė zgjidhej vetėm mbi bazėn e seksit. Por, kur kjo u zbatua nė tė dhėnat e vėzhguara, pėrsėri nuk arriti tė shpjegonte kėtė dukuri.

Nė kėtė moment kryem njė ekzaminim tė asaj qė kishim tentuar. Ishte menduar qė njeriu jetonte vetėm pėr vetveten si individ.Ishte llogaritur qė ai mbijetonte vetėm pėr grupin,pėr shoqėrinė.Ishte pranuar paraprakisht se ai mbijetonte vetėm pėr njerėzimin dhe,sė fundi,ishte teorizuar se ai jetonte vetėm pėr seks. Asnjėra nuk funksinonte vetėm.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 12.03.12 18:25

Ishte bėrė njė njehsim i ri mbi dinamikėn mbijetėsore.Pikėrisht,pėr ēfarė mbijetonte njeriu ekzaktėsisht? Tė katėr kėta faktorė – vetvetja,seksi,grupi dhe njerėzimi- u futėn nė njė ekuacion tė ri dhe tani u gjet njė teori praktike qė funksiononte.Ajo i shpjegonte tė gjitha dukuritė e vrojtura dhe parashikonte dukuri tė reja,qė u zbulua se ekzistonin. Prandaj ky ishte njė ekuacion shkencor!

Nė kėtė mėnyrė,nga dinamika mbijetėsore u evuluan katėr dinamikat. Me dinamikėn mbijetėsore, nėnkuptohej komanda themelore “Mbijeto!”,qė ėshtė nė themel tė ēdo veprimtarie.Me dinamikė, u nėnkuptua njė ndėr katėr ndarjet e qėllimit tė tė gjithė parimit dinamik. Katė dinamikat nuk ishin forca tė reja; ato ishin nėn-ndarje tė forcės parėsore.

Dinamika njė ėshtė shtytja drejt mbijetesės maksimale nga ana e individit dhe pėr vetveten.Ajo pėrfshin simbozat e drejtpėrdrejta tė tij,zgjerimin e kulturės pėr lėverdi tė tij dhe pavdekshmėrinė e emrit.

Dinamika dy ėshtė shtytja e individit drejt mbijetesės maksimale pėrmes veprimit seksual, lindje, edukimit dhe kujdesit pėr fėmijtė. Ajo pėrfshin simbozat e tyre,zgjerimin e kulturės pėr lėverdi tė tyre dhe pėr sigurimin e jetesės nė tė ardhmen.

Dinamika tre ėshtė shtytja e individit drejt mbijetesės maksimale pėr grupin.Ajo pėrfshin simbozat e grupit dhe zgjerimin e kulturės sė tij.

Dinamika katėr pėrfshin shtytjen e individit drejt mbijetesės maksimale pėr tė gjithė njerėzimin.Ajo pėrfshin simbozat e njerėzimit dhe zgjerimin e kulturės sė tij.

Jeta,atomi,universi dhe energjia,nė vetvete pėrfshin nėn klasifikimin simbiotik.Mund tė shihet menjėherė se kėto katėr dinamika janė nė tė vėrtetė njė spektėr pa vija tė qarta ndarjeje.Mund tė thuhet se dinmika mbijetėsore del nga individi dhe pėrqafon tėrė specien dhe simbiozat e saj. (Vlen tė theksohet se kuptimi dianetik i simbiozės ėshtė zgjeruar pėrtej kuptimit qė i ka dhėnė fjalori dhe nėnkupton “secila ose tė gjitha format e jetės ose energjisė tė cilat janė tė varura reciprokisht pėr tė mbijetuar”.Atomi ėshtė i varur nga universi dhe universi ėshtė i varuar nga atomi.)

Asnjėra prej kėtyre dinamikave nuk ėshtė domosdoshmėrisht mė e fortė se tė tjerat.Secila ėshtė e fortė. Ato janė katėr rrugėt qė e – pėrshkon njeriun pėr mbjetesė dhe tė katra rrugėt janė faktikisht njė rrugė. Dhe kjo rrugė e vetme ėshtė nė tė vėrtetė spektėr i mijėra rrugėve qė pėrmbahen nė tė katra.Ato lidhen tė gjitha me tė kaluarėn, tė tashmėn dhe tė ardhmen,nė atė qė e tashmja mund tė jetė shumė e tė kaluarės dhe e ardhmja mund tė jetė produkt i sė kaluarės dhe sė tashmes.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Fakiri prej 03.04.12 19:47

Tė gjitha qėllimet e njeriut qėndrojnė brenda kėtij spektri dhe tė gjitha sjelljet shpegohen.Qė njeriu ėshtė egoist,ėshtė pohim i vėrtetė kur kemi parasysh njė njeri tė aberruar.Qė njeriu ėshtė antisocial, ėshtė njė pohim po aq i vėrtetė nė qoftsė se shtojmė cilėsuesin,i aberruar.Edhe pohime tė tjera,tė tilla,zgjidhen nė kėtė mėnyrė.

Tani,ndodh qė kėto katėr dinamika tė mund tė shihen nė konkurrencė me njėra – tjetrėn nė veprimin e tyre brenda individit ose shoqėrisė. Ka njė shpjegim racional pėr kėtė.Shprehja “konkurrencė sociale” ėshtė njė komponim i sjelljes sė aberruar dhe vėshtirėsive preceptive.

Ēdo njeri,grup ose racė mund tė jetė nė konkurrencė me njė njeri, grup ose racė tjetėr,mandje nė konkurrencė edhe me seksin,nė njė nivel krejt racional. Ekuacioni i zgjedhjes optimale do tė ishte; njė problem ėshtė zgjidhur mirė kue parashikon tė mirėn mė tė madhe pėr numrin mė tė madhė tė dinamikave.

Kjo do tė thotė qė,ēdo zgjidhje e modifikuar nga koha e disponueshme pėr ta vėnė nė veprim,duhet tė jetė krijuese ose konstruktive pėr numrin mė tė madhė tė mundshėm tė dinamikave. Zgjidhja optimale pėr njė problem do tė ishte zgjidhja qė do tė siguronte pėrfitimin maksimal pėr tė gjitha dinamikat.

Kjo do tė thotė qė njeriu,i cili duhet tė marrė njė vendim pėr ndonjė projekt,do tė kishte rezultatin mė tė mirė,nė rast se ai do t’u sillte pėrfitim tė katėr dinamikave,duke i pėrfshirė tė katėrta nė projektin e tij.Pastaj atij do t’i duhej tė pėrfitonte edhe vetė qė zgjidhja tė jetė optimale.

Me fjalė tė tjera,njė zgjidhje qė i sjell pėrfitim dinamikės sė grupit dhe njerėzimit, por sakrifikon dinamikėn e seksit dhe dinamikėn e vetvetes,do tė ishte shumė larg zgjidhjes mė tė mirė.Modeli i sjelljes pėr mbijetesė ndėrtohet mbi kėtė ekuacion tė zgjidhjes optimale.Ai ėshtė ekuacioni bazė i tė gjithė sjelljes racionale dhe ėshtė ekuacion mbi tė cilin funksionon Clear-i.Ai ėshtė i lindur te njeriu.

Me fjalė tė tjera,zgjidhja mė e mirė pėr ēdo problem,ėshtė ajo qė do tė sjellė tė mirėn mė tė madhe pėr numrin mė tė madhė tė individėve, pėrfshirė vetveten, pasardhėsit,tė afėrmit,grupet politike dhe raciale,dhe,nė fund tė fundit, gjithė njerėzimin.

E mira mė e madhe mund tė kėrkojė edhe ndonjė shkatėrrim,por zgjidhja keqėsohet nė raport me shkatėrrimin e sjellė.Vetėsakrifica dhe egoizmi e ulin njėsoj ekuacionin e veprimit optimal dhe njėsoj janė dyshuar dhe duhen dyshuar.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dianetika

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi