Hieroglifet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Hieroglifet

Mesazh  Admin prej 21.05.09 18:00

HIEROGLIFET



„Hieroglif“ do tė thotė shkronjė e shenjtė e gdhendur. Nė realitet, ky nuk ėshtė emri i vėrtetė pėr letrėn e egjiptianėve tė vjetėr.

Kėshtu grekėt e vjetėr i kanė quajtur ato shenja kur i kanė parė pėr herė tė parė, sepse kanė menduar se i kanė shkruajtur kleriket pėr qėllime tė caktuara.

Hieroglifet egjiptianė paraqesin njėrin nga sistemet mė tė vjetra tė shkrimit. Disa mbishkrime e kanė origjinėn 3000 vjet para erės sė re.

Nė fillim kanė pėrdorur formėn e thjeshtė tė letrės ilustruese, siē bėnin tė gjithė popujt primitiv nė atė kohė. Hieroglifet zakonisht kanė qenė vizatime, prej tė cilave secili ka paraqitur ndonjė gjėsend nga jeta.

Rrethi ka paraqitur Diellin, drapri - Hėnėn, Vija valėvalė - ujin, figurė njeriu - njeriun etj.

Por, kėto „piktograme“ nuk mund ta paraqesin atė qė nuk shihet - mendimet, dritėn, ditėn.

Pėr kėtė, me kalimin e kohės hieroglifėt janė bėrė simbole tė kuptimeve, dhe jo piktura tė gjėsendeve. Rrethi ndoshta ka pasur edhe domethėnien e „ditės“, e jo vetėm tė Diellit, pėrderisa ndonjė sinjal tjetėr ka caktuar „rrotullimin“.

Shenjat qė paraqesin kuptime quhen „ideograme“.

Pastaj, si hap vijues nė zhvillimin e hieroglifeve, vizatimet e gjėsendeve nuk i kanė paraqitur vetėm ato gjėsende, por edhe zėra ose tinguj.

Kėshtu, pėr shembull bleta, qė paraqitej nė vizatim e qė e kishte prejardhjen nga gjuha egjiptase, nuk paraqiste vetėm insekt.

Vizatimi i ndonjė gjėsendi tjetėr, nuk e paraqiste vetėm atė gjėsend por edhe ndonjė tingull tjetėr. Me pėrbėrjen e kėtyre dy vizatimeve qė caktojnė dy tinguj, ėshtė fituar fjalė e re qė ka pasur tjetėr kuptim. Hieroglifet e tilla qė pėrdoren si shenja tingėlluese, quhen „fonograme“.

Nė kėtė mėnyrė egjiptasit kanė mundur ta shkruajnė cilėn do fjalė, pa marrė parasysh se aka pasur kuptimin e ndonjė gjėsendi, pikturėn e tė cilit kanė mundur ose nuk kanė mundur ta vizatojnė. Nga fonogramet janė bėrė vargje tė tėra me shenja, prej tė cilave secila ka paraqitur vetėm njė tingull.

Nė gjuhėn e shkruar egjiptasit kanė pėrdorur shkurtesat e fjalėve. Gjithashtu,kanė vazhduar t’i pėrdorin shenjat e vjetra-ideogramet, fonogramet dhe piktogramet - qė i kanė kombinuar.

Me kalimin e kohės mėnyra e tė shkruajturit ėshtė bėrė aq e komplikuar sa qė njerėzit e zakonshėm nuk kanė mundur ta kuptojnė.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hieroglifet

Mesazh  Neo prej 11.06.09 2:17

HIEROGLIFET - Shkenca e fshehtėsisė

Egjiptianėt e lashtė i pėrdorėn shkrimet me hieroglife pėr mė shumė se 3000 vite, deri kur pėrhapja e krishtėrimit solli njė ndalim tė tyre, nė njė pėrpjekje pėr tė kėputur lidhjen me tė kaluarėn pagane tė vendit.

Pėr 1400 vitet e ardhshėm, hieroglifet mbetėn njė mister, njė seri e padeshifrueshme simbolesh tė zbukuruar qė fshihnin ēelėsin e dijes pėr civilizimet e mėhershme.

Tė gjithė studiuesit kryesorė evropianė supozonin se hieroglifet ishin thjesht njė formė shkrimi me vizatime, pasi ata e quanin tė pamendueshme qė njė qytetėrim primitiv kish qenė nė gjendje tė shpikte shkrimin fonetik - shkrimin qė paraqet tingujt e njė gjuhe tė folur. Nė fakt, studiuesit gaboheshin.

Gara pėr tė deshifruar hieroglifet nisi kur dy tė rinj tė talentuar, Jean-Franēois Champollion nė Francė dhe Thomas Young nė Angli, nisėn tė eksplorojnė mundėsinė qė hieroglifet mund tė ishin njė formė fonetike e shkrimit.

Cilido qė do tė zbėrthente i pari fjalėt nė hieroglife do tė ishte nė gjendje tė lexonte fjalėt e egjiptianėve tė lashtė e kėshtu tė rindėrtonte historinė, tė kuptonte fenė e tyre dhe tė siguronte njė shikim tė thellė nė kulturėn e tyre.

Njė prej tė dhėnave mė tė rėndėsishme nė deshifrimin e hieroglifeve ishte guri Rozeta, njė pllakė e madhe qė pėrmbante tė njėjtin mbishkrim tė pėrsėritur tre herė, fillimisht me hieroglife, mė pas me demotik (njė variacion i hieroglifeve) dhe nė fund nė njė greqishte tė kuptueshme.

Studiuesit shpresonin se kjo pllakė do tė shėrbente si njė fjalor pėr deshifrimin e hieroglifeve, por procesi i leximit tė tyre nuk ishte kaq i drejtpėrdrejtė. Nė veēanti, ekzistonte problemi i caktimit tė gjuhės sė hieroglifeve: mbishkrimi nė greqisht mund tė tregonte kuptimin e fjalės me hieroglife, por nuk ofronte asnjė tė dhėnė pėr shqiptimin.

Studiuesit druheshin se gjuha egjiptiane ish humbur njė herė e mirė, e zėvendėsuar nga arabishtja teksa Perandoria Islamike pushtonte edhe Afrikėn Veriore.

Rivaliteti mes Young dhe Champollion prodhoi njė konkurencė tė fortė pėr deshifrimin e hieroglifeve, e cila pėrfundoi vetėm pas zbulimit tė mbishkrimeve tė tjerė, si dhe pasi u kuptua se gjuha e egjiptianėve tė lashtė nuk ishte zhdukur krejtėsisht.

Napoleoni

Interesi nė rrėnojat e Egjiptit tė lashtė u rindez nė 1798, kur Napoleon Bonaparti u nis nė njė ekspeditė ushtarake pėr tė nxjerrė Egjiptin nga kontrolli rus.

Fillimisht, qėllimi ishte pėr tė prishur tregtinė e britanikėve nė Mesdheun Lindor dhe me Indinė, por bashkė me 38 mijė trupat ishin edhe 150 studiues, pėrfshirė edhe Gaspard Monge, i cili vazhdoi mė pas duke shpjeguar mirazhet si dhe Nikolas Conte, i cili shpiku lapsin me grafit dhe krijoi njė fabrikė lapsash nė Kairo pėr tė furnizuar kolegėt e tij.

Ndonėse ekspedita e Napoleonit ishte njė dėshtim nga pikėpamja ushtarake, ajo ishte gjithsesi, njė sukses akademik, duke e patur kulmin nė zbulimin e Pllakės Rosetta.

Pas humbjes pėrballė britanikėve, Pllaka Rosetta iu dorėzua mė nė fund Muzeut Britanik, aty ku ka mbetur qė atėherė. Studiuesit dhe akademikėt francezė u kthyen nė Francė me tė gjithė sendet antike qė u lejuan tė mbajnė, bashkė me njė librari shumė tė madhe skicash dhe shkrimesh.

Njė prej akademikėve mė tė lartė qė shoqėroi ekspeditėn egjiptiane ishte Joseph Fourier, i cili fitoi famė si fizikan dhe matematicien. Me rikthimin nė Francė, Fourier ia pėrcolli entuziasmin e tij pėr qytetėrimin e Egjiptit tė lashtė njė djali tė ri nė Grenoble. Ai djalė, Jean Francois-Campollin deklaroi se njė ditė do tė deshifronte shkrimin misterioz qė stoliste ornamentet egjiptiane qė ishin sjellė nė Francė.

Disa dekada mė vonė, kur Champollion kishte zbėrthyer tashmė kodin e hieroglifeve, ai ishte nė gjendje tė lexonte shkrimet mbi ornamentet nė Luivėr, si dhe ta rendiste koleksionin sipas njė rendi historik, duke vendosur nė kontekst tė gjithė sendet antikė.

Kuratorėt rivalė nisėn tė shohin me zili. Pėr arsye se hieroglifet janė kaq tė bukur, egjiptianėt shkruanin mbi shumė prej objekteve qė punonin, ndėrkohė qė vazot dhe skulpturat romake nuk kishin mbishkrime. Kuratorėve tė koleksioneve romakė, por edhe tė tjerė, do t'u duheshin dekada pėrpara se t'u jepnin kuptim galerive tė tyre.

Hieroglifet

Hieroglifet pėrdoreshin pėr tė regjistruar gjuhėn e egjiptianėve tė lashtė - njė gjuhė qė rezultoi tė ishte e lidhur ngushtė me Koptiken, e cila mbijeton vetėm nė liturgjinė e Kishės Kristiane Koptike. Sapo Jean-Francois Champollion e kuptoi kėtė, ai nisi tė deshifrojė mbishkrimet hieroglifikė me njė ritėm shumė tė shpejtė.

Hieroglifet janė njė formė komplekse shkrimi, pėr tė cilat pėrdoren metoda tė ndryshme pėr pėrcjelljen e kuptimit. Pak prej trye janė piktografikė. Pėr shembull, njė figurė e diellit pėrfaqėson diellin. Tė tjerė janė fonetikė, por jo domosdoshmėrisht alfabetikė.

Disa hieroglife janė pak a shumė tė ngjashėm me shkronjat e alfabetit dhe ėshtė e mundur tė shkruhen fjalė duke pėrdorur grupe prej kėtyre shkronjave. Tė tjerė hieroglife pėrfaqėsojnė kombinime tė dy apo tre shkronjave dhe kėshtu janė mė pranė rrokjeve.

Ēuditėrisht, egjiptianėt nuk pėrdornin nė pėrgjithėsi zanore, por kjo ndodh me shkrimet modernė nė Lindjen e Mesme. Lexuesve tė hieroglifeve u duhet tė plotėsojnė vetė zanoret nga konteksti, duke pėrdorur njohjen qė kanė me gjuhėn.

Pėr tė ndihmuar nė shmangien e vendosjes sė gabuar tė zanoreve, shkruesit kanė pėrdorur determinativė - hieroglife qė tregojnė se ēfarė lloj fjale ėshtė shkruar. Pėr shembull, njė determinativ mund tė tregojė se fjala ėshtė emėr burri, njė tjetėr mund tė tregojė emrin e njė qyteti, apo njė lloj ushqimi ose pije.

Shkrimet hieroglife pėrmbajnė gjithashtu njė pėrzierje mes fonetikės dhe shkrimit me figura tė njohur si parimi i rebusit. Mund tė shkruash fjalėn "khaki" alfabetikisht ose mund ta pėrshkruash me anė tė pikturimit tė njė cope ngjyrė kaki. Megjithatė, nėse shkruesi do tė pėrdorte parimin e rebusit, ai do tė kish vizatuar njė makinė dhe njė ēelės.

Figurat nuk kanė fare tė bėjnė me konceptin e ngjyrės kaki, por nėse i shqipton sė bashku tė dy piktogramat, atėherė do tė mund tė nxjerrėsh tingullin e kėrkuar.

Nėse ka shumė parime, nuk ėshtė habi qė u desh aq shumė kohė pėr deshifrimin e hieroglifeve egjiptianė. Megjithatė, nė pėrgjithėsi, hieroglifet kanė shumė tė pėrbashkėta me sistemet modernė tė tė shkruarit. Siē ka thėnė, Champollion "fonetika ėshtė nė zemėr tė shkrimeve hieroglife".

RD
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hieroglifet

Mesazh  Odin prej 16.02.12 21:17

Hieroglifet dhe ndikimi i tyre deri nė ditėt e sotme

Kur flasim pėr popujt e lindjes sė lashtė, gjithmonė mendojmė pėr historinė, traditėn, kulturėn, gjuhėn, religjionin kushtet dhe periudhat e ndryshme nėpėr tė cilat ka kaluar shoqėria njerėzore. Nė Egjipt fillimisht shkruhej nė dru, nė gurė, nė pllaka, nė pėlhyrė dhe nė brez.

Sa i pėrket kulturės egjiptiane, hasim edhe nė shkrime dhe dokumentet e tyre qė njihen si Hieroglifet, qė ata (egjiptianėt) gdhendnin ose shkruanin me bojė nė muret e tempjuve dhe gjetiu.

Po ashtu, letėrsia nė Egjipt karakterizohej me mite tė shumta fetare, tregime kushtuar perėndive, shkrime historike etj. Ndėr tregimet mė tė njohura tė letėrsisė egjiptiane janė: “Tregimi mbi pėrjetimin e fatkeqėsisė nė det”, “Epi i Gilgameshit” Zbulimi i shkrimit (Hieroglife) nga egjiptianėt, shkrimi Kuneiform nga babilonasit, zbulimi i Alfabetit fontetik nga fenikasit, dhe pėrdorimi nė masė tė gjerė, ndikoi nė hartimin e veprave letrare qė nga ajo kohė e deri nė ditėt e sotme.

Hieroglifet cfare jane, nga rrjedhin

Hieroglifet (vijnė nga gjuha greke qė nėnkupton Shkrimet e Shenjta). Hieroglifet janė shkrime qė nė vete ngėrthejnė njė rėndėsi aq tė madhe historike, sa edhe vetė historia e njerėzimit. Kėto shkrime datojnė qysh nga shekulli i katėrt para Krishtit. Qytetėrimi i lashtė egjiptian ka bėrė qė kėto shkrime tė jenė ushqim shpirtėror dhe psiqik pėr kulturėn, traditėn ndėrshekullore tė Egjiptit nė veēanti dhe asaj botėrore nė pėrgjithėsi. Ndėrsa emrin herioglif kėtyre shkrimeve ua kanė lėnė grekėt e vjetėr dhe kėtu del qė nga ajo kohė egzistonin Shkrimet e Shenjta, jo vetėm nė Egjipt por edhe nė mbarė popujt qė kishin kulturė dhe traditė nė tė gjitha fushat. Nė kėto shkrime paraqiteshin figura tė ndryshme si ato tė Faraonėve, tė kafshėve, tė luleve, por paraqiteshin edhe figura tė perėndive tė ndryshme qė egzistonin nė atė kohė nė Egjipt.

Karakteristikat

Karakteristikė e Hieroglifeve ėshtė shkrimi nga ana e majtė nė tė djathtė dhe anasjelltas, me qėllim tė ruajtjes sė kėtyre shkrimeve. Poashtu, njė rol tė veēantė ka luajtur edhe shkrimi nė “Hedike”, ku dy persona shkruanin Hieroglifet nė Hedike, ndėrsa personi i tretė kontrollonte punėn e bėrė nga kėta dy persona. Krahas kėtyre shkrimeve, egzistonin edhe shkrimet e quajtura “Shkrimet Demotike” qė ishin pothuajse tė ngjashme me Hieroglifet. Ndėrsa faraonėt qė ishin me famė nė atė kohė nė Egjipt, pas vdekjes sė tyre nė varre (zakonisht faraonėt kur vdisnin varroseshin nėpėr piramida) dhe kėto ndėrtesa pėr Faraonėt ndėrtoheshin nga skllevėrit e asaj kohe, ku nė ēdo Piramidė shkruhej me Hieroglife emri i Faraonit tė vdekur.

Papiruset

Njė rol tė rėndėsishėm tek egjiptianėt ka luajtur edhe pėrpunimi i Papirusit si material pėr tė shkruar. Pėr vjetėrsinė e shkrimeve egjiptiane dhe rėndėsinė e tyre flet egjiptologu K.A. Kiēen ku ndėr tė tjera thekson: Sipas llogaritjeve, 99% tė papirusėve janė tė shkruara pothuajse para 3000 vjetėve, ku deri nė fillim tė epokės greko-romake janė shpėrbėrė tė gjitha kėto shkrime. Mirėpo bėhet pyetja rreth zhdukjes tė papirusėve: Pse kanė mbijetuar kaq pak dokumentime tė lashtėsisė tė shkruara nė Papirus? Sepse, materialet qė shpėrbėhen si papirusi, lėkura ose ndonjė material tjetėr i zakonshėm, dekompozohen aq shpejtė, dėrgohen nė vende me klimė tė lagėshta. Poashtu, tregohet qartė se pėr shkak tė klimės, dokumentet nė papirus nga periudha (Mijėvjeēari i parė p.e.s), deri nė ditėt e sotme dokumentet mund tė ruhen nė njė shkretėtriė tė thatė, brenda njė shpelle ose brenda njė vendi tė mbrojtur. Nė vitin 1799 Napoleon Bonaparta pushtoi Egjiptin.

Guri i Rozetes

Gjatė pushtimeve tė ushtrisė franceze nė Egjipt, u zbulua “Guri i Rozetės. Qėllimi i zbulimit tė kėtij guri ėshtė qė tė ruhen Shkrimet e Shenjta qė ishin tė shkruara nė tri gjuhė mbi kėtė gurė. Ky zbulim ishte i rėndėsishėm jo vetėm pėr francezėt por edhe pėr egjiptianėt, pasiqė gurė tė tillė ishin tė njohur pėr ndėrtimet e e ndryshme tė objekteve tė banimit nė Egjiptin e lashtė.

Fatkeqėsisht, me pushtimin e Egjiptit nga Britania e Madhe, ushtria franceze arriti qė tė humb gurin e zbuluar. Nė kėtė gur qė sot gjindet nė njėrin nga muzetė angleze ėshtė shkruar nė tri gjuhė: nė Gjuhėn Hieroglife, Demotike e Greke. Rreth gjuhės sė hieroglifeve janė bėrė hulumtime tė ndryshme.

Gjatė periudhės sė Mesjetės, shumė filozofė dhe dijetarė janė munduar qė tė kuptojnė kėto shkrime, ku disa prej tyre bėnin dallimin e gjuhės demotike dhe asaj greke, ku gjenin edhe disa fjalė qė shkruheshin dhe lexoheshin njėjtė nė tė dy gjuhėt pėr ta pasur mė lehtė edhe zbulimin e sekreteve tė Hieroglifeve.

Filozofė, historianė, egjiptologė, ndėr ta edhe egjiptologu i njohur Kerkel, mendojnė qė nga fillimi i krijimit shkrimeve, deri nė ditėt e sotme, kurrė nuk do tė arrihet qė tė kuptohen karakteristikat dhe fshehtėsitė e botės sė mistershme tė Hieroglifeve. Nuk ėshtė ēudi atėherė qė nė hollėsitė e fshehura brenda alfabetit tonė sot qėndrojnė mbeturinat e kėtyre formave tė lashta, shumė prej tė cilave pasqyrojnė marrėdhėniet e hershme midis njeriut dhe natyrės. Pėr tė dalluar ato, njeriut sot i duhet vetėm tė shikojė pak mė afėr.

Ndryshe nga Perėndimi, ata (egjiptianėt) nuk e shkruan historinė qė t'i shkonte pėr shtat ideve fetare tė kohės, gjė qė e bėn rrėfimin e tyre mė tė besueshėm. Ata ishin gjithashtu tė prirur drejt universalitetit tė historisė njerėzore, tė bazuar nė unitetin e origjinės sė qenieve njerėzore dhe diversitetin e paraqitjes dhe gjuhėve tė tyre. Pėr mė tepėr, ka shumė gjasa qė tė ekzistojnė shumė dorėshkrime tė fshehura nėpėr botė, tė cilat mund tė kontribuojnė shumė pėr kuptimin e botės sė lashtė.

Ndikimi i Hieroglifeve deri nė ditėt e sotme

Shumė nga shenjat paraardhėse nė shkrimin tonė modern janė gjetur nė piktograme dhe hieroglifet e Egjiptit tė lashtė. Simboli i shkronjės "A", nė pėrfaqėsimin e saj tė hershėm, pėrshkruan imazhin e demit tė hyjnizuar i cili erdhi pėr tė pėrfaqėsuar “tė madhen” ose “krijuesin” nė kulturat e mėvonshme.

Pra kjo shkronjė ka mbetur si simbol dhe u miratua si e tillė nga grekėt dhe romakėt nė njė formė mė rudimentare, tė quajtur “Alfa” – e cila ende sot nėnkupton njė pozitė tė lartė.
Por megjithatė, jo tė gjitha shkronjat qė pėrbėjnė shkrimin tonė tė tanishėm mendohet tė kenė prejardhjen nga format e natyrės.

Shkronja B, pėr shembull, ėshtė gjurmuar nė fillimet e saj nė njė piktogram tė njė shtėpie, qendra e saj me gropat qė pėrfaqėson njė hapėsirė dere. Po kėshtu, simbol i hershėm pėr “C” i ngjan njė hobeje, edhe pse disa thonė se mund tė pėrshkruajė edhe njė gungė nė kurrizin e devesė. Shkronja “D” nė Proto-semitikėn e saj u pėrfaqėsua shpesh nga piktogrami i njė peshku, edhe pse si simbol u miratua nga fenikasit, duket se vetėm forma e bishtit trekėndėsh ėshtė ruajtur.

Ky trekėndėsh do tė bėhet mė saktė mė pas shkronja greke “Delta”, derisa romakėt e ndėrruan formė pak dhe e rrumbullakosėn njė nga kėndet. Disa besojnė se shkronja “E” me origjinė nga njė piktogram pėrfaqėsojnė “erėn” e shėnuar me tri goditje horizontale. Tė tjerė pretendojnė se kjo mund tė jetė imazhi i njeriut me armėt e tij tė ngritura.

Shkronja “F” mund jetė shfaqur pėr herė tė parė nė njė piktogram qė pėrfaqėson njė ēengel, ndėrsa shkronja “G” ėshtė futur mė vonė nė latinen klasike. Ndėrsa forma e shkronjės “H” ka ndryshuar nė mėnyrė dramatike gjatė shekujve, mendohet tė ketė origjinėn nė skicėn e njė muri rrethues nė hieroglifet egjiptiane.

Piktogrami i shkronjės “i” paraqitet horizontalisht, ėshtė ajo e njė penisi ose krahu i shtrirė. “J” do tė vijė e fundit edhe kjo nė fillim e pėrdorur nė numrat romake. “K”, nė hieroglifet egjiptiane, u pėrfaqėsua nga njė dorė e hapur. Si simbol kaloi te fenikasit, tė cilėt nuk qenė tė prirur qė tė gėzojnė gdhendjet e formave tė pėrkulur, “dora” u bė mė e papėrpunuar nė pėrshkrim.

Grekėt janė pėrgjegjės pėr projektimin e simbolit qė pėrdorim ne sot. Hieroglifet pėr shkronjėn “L” dukej pak si njė kallam njė vijė tė drejtė me njė prirje tė lartė. Si formė ėshtė miratuar mė pas nga fenikasit. Ndėrsa forma e shkronjės “M” nė piktogramin egjiptian e ka fillimin nga skica e ujit.

Valėt e hieroglifit “i” u thjeshtėzuan mė vonė nga fenikasit dhe mė pas edhe mė shumė nga grekėt. Simboli i hershėm pėr shkronjėn “N” ishte ajo e njė gjarpri nė zvarritje dalluese. Njerėzit semi nė Egjipt janė pėrgjegjės pėr formėn e shkrimit mė vonė. Fjala e tyre pėr “gjarpėr” filloi me kėtė shkronjė. Jo nė mėnyrė tė habitshme, simbol pėr 'O' u pėrshtat nga njė piktogram kompleks dhe nga hieroglifi egjiptian mė skicėn e njė syri njeriu.

Pėr fat tė mirė pėr shkrimtarėt mė pak tė talentuar artistik, pėrveē simbolit egjiptian mbetet edhe emėrimi i "Irisit" tė syrit. Forma e shkronjės “P” ėshtė zhvilluar mė vonė nė latinishten klasike.

Ndėrsa paraardhėsve tė lashtė shkronja “P” mendohet tė pėrshkruajė njė lidhje leshi. Origjina e shkronjės pasardhėse nė alfabet ėshtė pak mė interesante. Me vetėm njė grimė tė imagjinatės, ėshtė e lehtė pėr tė parė njė mjekėr me majucė, ku nė mjeken e faraonit dallon shkronjėn “R”.

Simboli pėr shkronjėn “S” ishte adaptuar nga shkrimit proto-semit dhe fenikas, ku piktogrami, nė fillim e shfaq kėtė shkronjė si njė 3 pėrsėprapthi tė pėrfaqėsuar si gjoksi i gruas. Ndėrsa “T” duket mė shumė si simboli qė pėrdorim sot, si simbol kur duam tė shėnojmė apo tė veēojmė. Pjesa tjetėr e karaktereve nė alfabet do tė zhvillohet vite mė vonė dhe nuk janė drejtpėrdrejt tė lidhura me piktograme tė veēanta, edhe pse disa mund tė ndajnė njė origjinė tė pėrbashkėt me ndonjė nga simbolet e mėsipėrme.

Nga paraardhėsit tone tė lashtė qė hartonin shumė thjesht nė muret e njė shpellė nė Francė me thėngjij, ėshtė rrėnjosur nė letrat e njė lloji tjetėr nė kohė tė tjera, qoftė edhe tek ky artikull qė ėshtė i pėrbėrė ndoshta nga shkronjat qė kanė lindur nga marrėdhėniet mes qenieve njerėzore dhe botės natyrore dhe qė ėshtė mė i rrėnjosur se ē’mund tė imagjinohet.

Nė njė mėnyrė ose njė tjetėr, mund tė thuhet, se njė prozė e disa klasike tė nderuar dhe mendimeve tė shkruara nė mijėra faqe janė pak a shumė njė koleksion lumenjsh, gjarpėrinjsh, qė janė transformuar nė shekuj nga skica tė ngjashme nė shkronja.

Pra, kini kujdes, ėshtė njė xhungėl simbolesh rreth nesh dhe nė kėtė fjali mbyllėse njė tjetėr xhungėl.


Argjira Ukimeri
avatar
Odin

579


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi