Kulti

Shko poshtė

Kulti

Mesazh  Admin prej 21.05.09 15:02

KULTI
Ēfarė ėshtė njė kult?

Emri kult ka marrė njė pėrkufizim krejt tė ndryshėm nė shekullin e fundit.

Kjo ėshtė e vėrtetė veēanėrisht qė nga viti 1950 kur mjetet e komunikimit masiv shekullar nisi tė analizonte grupet dhe t'i etiketonte si kulte pėr shkak tė qendrimit tė kundėrt.

Revista 'Time' (3 shtator 1951, fq. 51) e quante librin llastues 'Dianatikėt' e L. Ron Hubbardit njė kult, dy vjet pėrpara se autori ta klasifikonte atė si feja e Shkencologjisė.

Bazat e 'Times' pėr ta quajtur atė kult ka tė ngjarė tė jenė shitjet me shumicė nė tregun e librave tė lira.

Ne nuk mund tė braktisim pėrdorimin e ligjshėm tė njė termi tė thjeshtė pėr shkak tė pėrdorimit tė tij prej tė tjerėve.

Psikologėt janė orvatur ta pėrcaktojnė njė kult si njė grup qė ndėrron qėndrimin dhe pikėpamjen e vet psikologjike pėr jetėn.

Sociologėt e kanė pėrcaktuar njė kult si njė grup qė nuk u pėrshtatet normave tė njė shoqėrie tė dhėnė.

Qė tė dyja kėto orvatje tė fundit dėshtojnė nė drejtim tė asaj se ēfarė ėshtė thelbėsore tė gjithė kultet, d.m.th teologjia.

Kėshtu qė ne do tė pėrdorim pėrkufizimin tonė teologjik si tė vetmin pėrkufizim qė u drejtohet tė gjithė aspekteve tė jetės, mendimit dhe sjelljes.

Fjala kult vjen prej fjalės latine cultus, e cila nė kuptim tė drejtpėrdrejt do tė thotė tė adhurosh ose tė tregosh nderim pėr diēka.

Sipas Fjalorit Anglisht tė Oksfordit, ajo u pranua nė shekulllin XVII dhe pėrsėri nė mesin e shekullit XIX si pėrfaqėsim i njė grupi tė veēantė fetar.

I pari libėr qė u mor me disa kulte nė njė volum tė vetėm ėshtė 'Paralajmėrime' nė kohėn (1917) i Uilliam Irvinit, i rititulluar "Herezitė e ekspozuara" (1919). Nė kėtė volum Irvin nė mėnyrė tė saktė barazon nevojėn pėr tė kuptuar nė mėnyrė teologjike kultet dhe Biblėn si kriterin tonė pėr tė ndarė tė vėrtetėn nga gabimi.

"Gati ēdo herezi, — thotė ai, — me analizat e veta, bėn pikėrisht kėtė; ajo vendos njė vello midis njeriut nevojtar dhe njė Zoti tė pritshėm." (botimi i dhjetė, fq. 8). Libri i Irvinit thotė se 'tė vėrtetat themelore tė ungjillit do tė mohohen nga kultet.'(fq. 6)

Ka patur shkrimtarė tė tjerė qė kanė vlerėsuar disa kulte edhe me njė tekst tė vetėm. Asnjė autor, ndoshta nuk ėshtė mė i mirėnjohur pėr kėtė sesa Dr Walter R. Martin, i cili kaloi dyzet vjet tė jetės sė tij duke paraqitur gabimet e kulteve.

Ai shkroi: Njė kult, pra, ėshtė njė grup njerėzish tė polarizuar rreth interpretimit tė dikujt pėr Biblėn dhe qė ėshtė karakterizuar me devijime tė mėdha pėr lidhjet e krishterimit normativ me doktrinat themelore tė fesė e krishterė, veēanėrisht nga fakti se Zoti u bė njeri me Jezu Krishtin. (Martini flet pėr kultet, fq. 17)

Edhe pse ėshtė e pamundur tė japėsh njė pėrkufizim tė qartė pėr njė kult modern fetar, vėshtirėsia nė tė kuptuarit qėndron nė parametrat vazhdimisht tė ndryshueshėm tė grupeve, me tė cilėt po merremi. Nė dritėn e grupeve tė reja ne duhet tė pėrpunojmė pėrkufizimin tonė.

Bibla ėshtė hedhur poshtė prej disa kulteve. Kultet e tjera nuk kanė asnjė pretendim pėr Kishėn e krishterė derisa ata vetė burojnė nga njė pikėpamje tjetėr.

Ne shpallim se ajo qė mendojmė ėshtė njė pėrkufizim qė u pėrshtatet gjithė kulteve edhe nė qofshin filiza tė krishterimit, hinduizmit, budizmit, taoizmit apo tė islamizmit.

PĖRKUFIZIMI: Njė kult ėshtė njė grup njerėzish qė i bazojnė pikėpamjet e tyre mbi konceptin e njė udhėheqje tė izoluar, e cila mohon doktrinat qendrore tė krishterimit, sikurse janė tė mėsuara nga Bibla.

Ne do t'i klasifikojmė kultet nė kėtė studim nė tri kategori: Kultet Perėndimore, Kultet Lindore dhe Kultet e Kohės sė Re.

Disa prej mėsimeve tė kėtyre kulteve do tė pėrputhen pjesėrisht, por ne do tė pėrdorim pikėpamjen e tyre themelore pėr klasifikim.

Kultet Perėndimore — Kultet Perėndimore janė ato qė zakonisht shkėputen prej krishterimit dhe mohojnė doktrinat thelbėsore tė fesė sonė. Ato do ta pėrdorin Biblėn si burimin e tyre dhe Jezu Krishtin si figurė qendrore. Zakonisht ato pretendojnė se janė tė vetmit pėrfaqėsues tė krishterimit tė sotėm.

Kultet Lindore — Kėto kulte nuk e deklarojnė Biblėn apo Jezu Krishtin aq tė nevojshėm pėr strukturėn e tyre; nė tė vėrtetė ato janė rrjedhime tė filozofisė orientale. Pretendimet e tyre i kanė rrėnjėt nė hinduizėm, budizėm e nė taoizėm.

Ndonjėherė ato do tė shpallin pajtueshmėri me krishterimin, por, nė thelb, pikėpamjet e tyre mbeten nė filozofinė orientale.

Kultet e Epokės sė Re. — Kultet e Epokės sė Re zakonisht pėrpiqen tė bashkojnė mendimin Lindor me atė Perėndimor, duke u bėrė, pėr rrjedhim, "Enė Shkrirėse" pėr besimet. Bibla vlerėsohet vetėm se ndihmon nė pėrparimin e ēėshtjes sė tyre, Jezusi citohet vetėm kur paraqitet i dobishėm pėr ta, ndėrsa pikėpamja pėr botėn mbetet moniste ose panteiste.

Pėrse lulėzojnė kultet?

Kultet rriten nė anėtarėsi nė sajė tė metodave tė kthimit fetar, tė ngjashme me ungjillizimin e krishterė.

Dėshmitarėt e Jehovajt kanė shpenzuar 835, 426, 538 orė duke pėrhapur literaturė gjatė vitit 1990. Ata botojnė mė shumė se pesėdhjetė e pesė milion kopje tė revistave "Kulla e Rojes" dhe "Zgjohu" ēdo muaj nė 128 gjuhė.

Kisha Mormone ka 40 000 misionarė tė rregullt qė propagandojnė doktrinėn e Jozef Smithit. Ata po rriten kaq me shpejtėsi sa Almanaku i Kishės Mormon krenarisht pėrkrah dhe ngre nė detyrė njė tė tretėn e njė milionė tė pagėzuarve tė pėrvitshėm.

Gazeta 'The Christian Science Monitor' ka fituar emėr tė mirė nė tė gjitha nivelet e qeverisė, botės tregtare dhe familjeve mbarė. Ajo botohet nė njė tirazh ndėrkombėtar dhe ėshtė shtrirė edhe nė program tė arrirė televiziv.

Kėto fakte tregojnė se kultet po pėrdorin ēdo mjet tė vėnė nė dispozicion pėr tė fituar anėtarė tė rinj. Po pėrse njerėzit futen nė kulte: arsyeja intelektuale, emocionale, shoqėrore dhe shpirtėrore. (shih Kurt Van Gorden dhe Ronald Enroth, shih Evangelizing the Cults, Ann Arbor, Ml: Servant Publications, 1990, p. 140)

Arsyet intelektuale qė njerėzit bashkohen me kultet

Nė njė mjedis tė pasigurt, kultet u ofrojnė pėrgjigje autoritare pyetjeve themelore tė ēdonjerit si "Kush jam unė?", "Pėrse jam kėtu?", "Ku po shkoj?".

Veēse se kjo nuk do tė thotė se ata japin vėrtet pėrgjigje tė sakta, ēka do tė thotė se ofrojnė njė siguri tė gėnjeshtėr nė filozofinė e kėsaj bote.

Shumė kulte bėjnė pre injorancėn dhe orvaten tė lėnė sa mė shumė pėrshtypje mbi tė painformuarit me pseudo diturinė e tyre.

Njė shembull tė tillė na e jep vetė themeluesi i Rrugės Ndėrkombėtare, Victor Paul Wierwille, i cili citonte pėr kursim burimet hebraike dhe greke nė pėrpjekjen pėr t'u paraqitur si njėri i ditur.

Ne kemi, gjithashtu, pėrfaqėsuesit e Dėshmitarėve tė Jehovajt, tė cilėt duke shkuar derė mė derė lenė pėrshtypje tė njėjtė diturie.

Pėr tė luftuar njė dukuri tė tillė, besimtari duhet tė dijė se ēfarė beson, pėrse beson, me synimin qė tė aftėsohet pėr tė demaskuar mėsimet e kulteve.

Arsyet emocionale qė njerėzit lidhen me kultet

Prej saj ne fitojmė dashuri, gėzim, paqe, mirėsi si dhe cilėsi tė tjera. Mėkati ka shfrytėzuar natyrėn tonė emocionale dhe ka prodhuar urrejtjen, rėnien shpirtėrore, shqetėsimin, egoizmin si dhe veēori tė tjera tė kėqija.

Kultet i drejtohen nevojės nė bazė ndjesore. Qė tė gjithė ne duam tė jemi tė dashuruar dhe tė ndjejmė drejtimin kuptimplotė nė jetėt tona.

Personat, tė cilėt pėrjetėsojnė njė njėjtėsim krizash apo qė kanė probleme emocionale janė veēanėrisht tė prekshėm ndaj kulteve.

Shpesh, kur dikush vuan hidhėrimin pėr vdekjen e dikujt, kultet e shėnojnė atė (mashkull a femėr qoftė ai) si pre e lehtė pėr gjuetinė e tyre.

Kultet pėrfitojnė prej kėsaj dhe paraqesin zgjidhjen stereotipe, por nė fund tė fundit tė pakėnaqshme.

Shumica e kulteve u tregojnė besimtarėve tė tyre ēfarė tė besojnė, si tė sillen dhe ēfarė tė mendojnė dhe theksojnė vartėsinė ndaj grupit apo drejtuesit pėr stabilizimin e tyre emocional.

Arsyet shoqėrore qė njerėzit lidhen me kultet

Ne nuk mendojmė shpesh rreth jetės sonė shoqėrore nė marrėdhėnie me qėllimin krijues tė Zotit, por ne jemi qenie shoqėrore. Pra, kultet shfrytėzojnė nevojat shoqėrore.

Kur njerėzit nisėn tė shumohen e tė pėrhapen, fiset dhe fshatrat u zhvilluan dhe rrjedhimisht kėto u bėnė qytete dhe kombe.

Ėshtė pėr shkak tė ndikimit tonė qė ne shtuam lidhjen tonė tė gjakut me njerėzimin dhe pėrmbushėm dėshirėn pėr tė qenė pjesė e njė grupi ose pėr t'u bėrė aktivė nė shoqėri.

Kur jeta e grupit ėshtė e pėrēarė, qoftė ajo pėr shkak tė mosfunksionimit tė familjes, qoftė pėr shkak tė njė atmosfere tė keqe kishtare, nga fshirja e njė vendi pune apo nga neveritja e hapur ndaj problemeve politike, njerėzit duan tė tėrhiqen prej shoqėrisė, pėr t'u bėrė pre e kulteve.

Njeri prej shkrimtarėve, Kurt Van Gorden, ishte pjesėtar i kultit Fėmijėt e Zotit. Para se tė pėrfshihej nė tė, ai pati qenė i krishterė vetėm pėr njė vit, pasi kisha, nė tė cilėn ai shkonte, nuk kishte ndonjė plan aktiv pėr ungjillizimin e tė tjerėve.

Dėshira e Kurtit pėr tė pėrhapur ungjillin ishte nxitur, kur njė ditė takoi Fėmijėt e Zotit. Sipas tij ata po bėnin atė qė duhej tė bėnin tė krishterėt dhe mbi bazėn e kėtij arsyetimi ai u bashkua me ta. Pas afro gjashtė muajsh Kurti ishte nė gjendje tė kuptonte qėllimet e tyre dhe tė doktrinave tė tjera.

Kultet pėrfitojnė edhe nga faktorė tė tjerė shoqėrorė, ashtu siē ndodh kur hipokrizia apo mėkati i disa drejtuesve bėhen tė njohur publikisht.

Arsyet shpirtėrore tė lidhjes sė njerėzve me kultet

Kultet janė pa tė vėrtetė shpirtėrore, mirėpo ato bėjnė ēdo pėrpjekje pėr tė kėnaqur nevojat shpirtėrore tė njeriut.

Chris Elkins, ish-anėtar i Kishės sė Unifikuar tė Munit, thekson: Nė pjesėn mė tė madhe tė kulteve, shumica e anėtarėve lanė njė rrugė kryesore, njė Kishė tė emėrtuar. Ndoshta nė pėrpjekjet e Kishės pėr tė shpjeguar pse anėtarėt e saj po i largohen dhe po bashkohen me kultet, ndėrrimi i pikėpamjeve ėshtė konsideruar si mė i lehtė. Pretendimi im ėshtė se ndėrrimi i pikėpamjeve nuk ėshtė me tė vėrtetė shkaku. Nė tė shumtėn e rastave ne do tė ishim tė detyruar tė izolonim ndonjė element nė metodologjinė e njė kulti e qė nuk ėshtė shfaqur nė ndonjė formė nė kishat aktive. Pėr tė krishterėt problemi kryesor me kultet do tė mbetet teologjia.

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi