Legjenda e mbretit egjiptian Ra

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Legjenda e mbretit egjiptian Ra

Mesazh  Jon prej 07.05.09 5:56

Legjenda e mbretit egjiptian Ra



Amon-Ra ishte zoti i Diellit, kryesori i Egjiptit, biri i PTAH krijuesit, qė kishte ngritur e bonifikuar tokat pas pėrmbytjes sė madhe, dhe kishte ardhur nė Egjipt nga toka tė tjera tė largėta

Amon-Ra ishte zoti i Diellit, kryesori i Egjiptit, biri i PTAH krijuesit, qė kishte ngritur e bonifikuar tokat pas pėrmbytjes sė madhe, dhe kishte ardhur nė Egjipt nga toka tė tjera tė largėta (Crom).

Ptah iu shfaq mbretit Menfi me karron qiellore dhe i urdhėroi celebrimin e pėrvjetorit tė mbretėrisė sė tij "pėr 6 herė 100 mijė vjet".

Pėr grekėt ishte Hephaistos qė mė pas iu bashkangjit Sokaris (zot i tė vdekurve) i pėrfiguruar me kokėn e skifterit. Perėndesha mė e rėndėsishme ishte Hator, e ardhur nga Atfih, pėrfiguruar me brirė lope, midis tė cilėve qėndronte dielli nė perėndim. Ishte rivale me m** qė kishte kokė luani, e adhuruar nė Tebe, perėndeshė e luftės dhe bashkėshorte e Amun. Perėndeshė tjetėr e luftės ishte Sachmet, edhe ajo me kokė luani, perėndeshė e Menfi, qė nxirrte zjarr mbi armiqtė. Demi ishte i adhuruar nė Eliopoli i njohur si Mnevis, i quajtur ndryshe nga egjiptianėt "ON".

Mbret dhe zot i qytetit ishte Harachte, me kokė skifteri i pėrfiguruar nga disku diellor me krahė, por mė shumė i njohur si Horus ose Horo (bir i Osiriede dhe Iside i quajtur "mjek i shtėpisė sė RA").

RA, dielli, drita e krijuar nga Atum (hynija mė antike kozmike) qė u ul mbi njė grumbull dheu qė e kishte nxjerrė vetė nga uji (e famshmja kodėr primordiale) pėr t'i dhėnė dritė botės.

U pėrzie me RA, duke i dhėnė jetė RA-ATUM (simbol i jetės dhe i shpėtimit), mori shėmbėlltyrat e njė zogu Bennu dhe fluturoi mbi Benben. Njė gur i zi nė formė piramide i adhuruar gjithmon nė epiqendrėn fetare tė "ON" i njohur si Eliopoli, mbi tė cilin ishte shfaqur nėn shėmbėlltyrėn e zogut Feniks. Ra-Atum nga masturbimi i tij krijoi Zotin e Ajrit, Shu dhe Perėndeshėn e Lagėshtisė Tefnut, nga bashkimi i tė cilėve lindi Geb e Nut pra Toka dhe Qielli. (Ėshtė e qartė ideja e fekondimit artificial tė njė veze, duke pėrdorur spermėn e Atum). Geb e Nub lindėn Osirde, Iside, Seth, Nephtis. Osiride e Iside lindėn Horus sovrani i fundit i dinastisė qiellore.

Pėrqendrohemi pak nė kėtė ngjarje qė quhet nė temat greke Enneade. Nė fillim ishin 10 zotat e para qė mbretėruan nė egjipt, ndėrsa "Zep Tepi" kur ishin "Urshu" dhe Neteru.

Eusebio nga Cezarea na tregon atė qė, Manetone kishte shkruar: "Pėr 13.900 vjet mbretėruan zotat, pastaj gjysėm-zotat pėr 1.255 vjet, ndėrsa mbretėrit e parė njerėzor pėr 1.817 vjet dhe pas tyre 40 mbretėr tė tjerė pėr 1.040 vjet. Mė pas, pėr 5.813 vjet qeverisėn shpirtrat e tė vdekurve, para dinastisė sė parė egjiptiane me 3.100 para.K, pėr njė total prej 24.925 vjet".

Diodoro Siculo na jep njė panoramė tė detajuar nė njė kronikė qė na ēon nė 23.100 para.K, ndėrsa Erodoto nė 39.000 vitet e tij koordinojne me Papirin e Torinos.

Ky dokument i shkruar nė gjuhė soleme gjatė mbretėrisė sė Ramesses II, i pėrkiste koleksionit Drovetti dhe u ble me 1824 nga Carlo Felice di Savoia. Ėshtė ekzaminuar nga studiuesit Champollion, Seiffarth e Giulio Farina, dhe nė tė janė listuar emrat e mbretėrve qė mbretėruan nė Egjipt nga koha e parė deri nė dinastinė e XIX. Lexohen shumė mirė 90 emra qė shkenca zyrtare i atribuon nga 3100 para.K e mė pas, duke mos dėnjuar tė nominojė dhe tė konsiderojė emrat e atyre qė i pėrkisnin periudhave tė mėparshme nga kjo datė.

Lista nis me emrat e dhjetė, Neteru dhe viteve relative tė mbretėrimit tė tyre; vinė mė pas emrat e mbretėrve tė vdekshėm tė jetuar nė 3100 para.K.; Pėrmbledhja finale flet pėr mbretėrinė e "tė respektuarve" Shemsu-Hor nė 13.420 vjet dhe 23.200 vjet mbretėrimi pėrpara atyre tė Shemsu dhe pėr njė total prej 36.620 vjet.

Dalin nė dritė detaje tė tjera dhe shumė interesante: "Kur Geb ngjitet nė fron urdhėron qė t'i sillnin kutinė e artė tė RA, e cila nė momentin kur u hap me anė tė njė shigjete zjarri vret shoqėruesit e tij.." Njė mekanizėm difektoz sipas Hancock, qė tė kujton Arkėn e Aleancės.

Kutia e artė pėrmbante bastunin e RA, ndėrsa Arka e Aleancės shkopin e Aronit.

Mendohet nga studiuesit qė shigjeta ishte energji e mbledhur nė "bastun" (armė lazer), i cili duhej mbajtur nėn ujė pėr t'u ftohur.

Papiri i Torinos njeh Thot si faraonin e gjashte ose tė shtatė, librat e tė cilit u fshehėn nga zoti i vet nė tė gjitha anėt e globit, pasi duhej tė gjendeshin vetėm nga ata qė ishin tė denjė t'i gjenin. Thotė zėvendėsoi Osiride, pėrfiguruar si Viracocha (shumė i gjatė dhe me mjekėr). Shtėpia e Osiride sipas Librit tė tė Vdekurve "mbėshtetej mbi ujė" dhe kishte mure tė bėra nga "gjarpėrinj tė gjallė".

Osiride ishte njė zot, qė u end nėpėr botė pėr t'u mėsuar njerėzve se si tė jetonin nė mėnyrė tė qytetėruar dhe pėr kėtė arsye identifikohet si Viracocha dhe e gjejmė nė Etiopi, Arabi, Indi, Trake, Bolivi, Meksikė, Tiahuanaco, Teotihuacan.

Sipas sumerėve, Ra ishte njė prej fėmijėve tė Enlil, tė cilit iu caktua toka e Nilit kur u bė ndarja e planetit pėr tė evituar konfliktet midis dinastive tė EA dhe ENLIL.

I mbajtur brenda njė sythėz lotusi, pėrfaqėson kozmosin dhe shpirti i tij do tė kthehet pėrsėri nė sythėzėn e lotusit (BRAHMA).

RA pėrfigurohej shpesh me kokėn e formuar nga 4 dasha tė shenjtė. Nė Ande pėrfigurohej nga Kondor dhe Anfibė (tė sjellė ndėrmend ngjarjet qė tregoheshin mbi njerėzit kondor).

Nė Egjipt, RA identifikohej me njė Skifter, njė Anfib, tė cilat identifikonin edhe Crom. Ndėrsa, qeni ishte identifikuesi pėr Totem (shenjė e fisit) e Huanacas, pėrfigurim i zotit tė diellit.

Amenofis IV i pakėnaqur me ndarjen e Ra, nė Amon dhe Schamash, krijoi dogmėn e Zotit tė vetėm Aton (disku diellor), ndryshoi emrin nė Akenaton (bir i Aton) dhe krijoi qytetin Aketaten i njohur me emrin Tepe El Amarna.

Ēuditėrisht edhe Meksikaėt e ndanin historinė e tyre nė katėr periudha:

1 - Aton-atiuh

2 - Ehec-aton-atiuh

3 - Eton-atiuh

4 - Ti-alton-atiuh

Nė njė himn pėr Zotin Ra, thuhet: " Ti endesh nėpėr yje dhe nė hėnė, drejton anijen Aton nė qiell dhe mbi tokė, ashtu si yjet qė xhirojnė pa pushim pranė polit tė Veriut dhe qė nuk perėndojnė kurrė".

Mbi njė piramidė ndodhet ky shkrim: "Ti je ai qė ėshtė, nė krye tė anijes sė diellit, prej miliona vjetesh".

Taylor Hansen i gjendur midis Apaches nė Arizonė, u tregoi atyre disa piktura egjiptiane, nė njėrėn prej tė cilave Apache njohėn njė hyni tė cilės ata i kishin dedikuar njė valle dhe qė e kishin kėrcyer pėrpara tij. Apache e quanin kėtė zot Ammon Ra "zoti i flakės dhe i dritės".

Zoti unik i adhuruar nga egjiptianėt dhe qė manifestohej tek dielli nė formėn e figurave tė ndryshme, siē mendonte Benoit de Maillet, dhe i ngjashėm me konceptin e Kircher, qė konsideronin Zotat si simbolė qė fshihnin misterin e ringjalljes sė Fjalės sė Pėrjetshme.

RA ėshtė zot i diellit edhe nė ishujt Markezė, i adhuruar edhe nga Aritėt (Perėndim tė Amazonės), tė afėrm me ata qė jetonin mbi Ren dhe nė Greqi, dhe tė Arjanėve tė Persisė.

Simboli fetar i Ariteve tė Amazonės ėshtė njė kryq si ai i Maltės, i gjetur i vizatuar mbi njė gur jeshil (diorite), ashtu si kryqi krishtian dhe ai i Zotit Marduk (dragoi fluturues me kokė gjarpėri).

Schamash ishte zoti diellor dhe mbrojtės i perandorisė Babiloneze, nė tė cilėn Marduk kishte emrin BEL, emėr qė do tė pėrdorej edhe nė Asiri. Ndėrsa, En.lil u identifikua me emrin Kharbe, emėr i vjetėr i zotit tė Kassitėve.

Babilonezėt adhuronin edhe zotin e dritės Nusku. Por, zoti diellor dhe mbrojtės i perandorisė Babilonezė ishte edhe Shamash. I njohur nė Larsan me emrin Utu (i ndritshėm) si zot i diellit, ndėrsa nė Sippar si zot i luftės. I pėrfiguruar me krahė nė krye tė njė ushtrie tė formuar nga luftėtarė dhe ata me krahė dhe me kokė shqiponje. Vėlla i Irnini, (i biri i Sin dhe nip i Enlil) zot i hapėsirės ajrore, dhe njėkohėsisht i biri i ANU qė ndėrtoi Nippur. Schamash konsiderohej zot i sumėrit dhe i popullit me kokė tė zezė, bashkėshort i Sud tė cilėn e quante Nin.Lil.

Tempulli i Nippur ishte pėrshkruar si njė banesė qė prekte qiellin "shtėpia pėr t'u ngritur nė qiell", nga ku En.Lil ngrinte nė hapėsirė anijet qė hetonin nė zemėr tė tė gjitha tokave.

Vėllai i tij Ea.Enki, zot i ujrave tė kripura (deteve), krijoi rracėn njerėzore me ndihmėn e zonjės sė maleve Nin.Hur.Sag (e quajtur mė vonė Nin. Ti-zonja e jetės).

Fjala "TI" ka kuptimin e "jetės" dhe "brinjės", pra u bė zonja e brinjės ashtu si edhe Eva.

Enki kishte dy fėmijė, Ninurta (nga kronikat konsiderohej si "ai qė lėshonte shigjeta dritė") dhe Nanna ndryshe Zu, sovran i Ur, i cili fluturonte me anijen e tij nė qiell.

Historitė e tjera tregojnė: Ninurta luftoi kundėr Zu kur ky vodhi tavolinat e fatit, dhe e mposhti me njė Til (fjalė sumere), ndėrsa nė gjuhėn asire quhet Tilmun, ndėrsa nė gjuhėn hebre "Til" do tė thotė Raketė.

Shamash pėr Moabitet, Fenikasit dhe Aruas (Amazonia) ishte Chamesh; Chemis nė ishullin Haiti; Kadmos pėr Fenikasit (zoti i kuq) i adhuruar edhe pėrgjatė brigjeve nga Balltiku deri nė Indio. Camosi o Comesh (zot i diellit venezuelian) bashkė me Keri (perėndesha e hėnės) e adhuruar nė fiset XingƃĀ¹, nė ishujt Capitao Vasconcelles dhe Gadishullin Malaka si zot i rrufesė, i dritės, i zhurmės dhe tėrmeteve, i diellit; i quajtur krijues e i njohur me emrin Te-Pe-Dn.

Mbi liqenin Titicaca, nė ishujt Kaneti nė Bolivi, jetojnė Uros qė pohojnė tė jenė popull mė antik sesa ai i Inkasve dhe se dega e racės sė tyre ekzistonte pėrpara To. Ti. Tu. (babai i qiellit qė krijoi njeriun e bardhė). Thonė se gjakun e kanė tė zi, dhe se nuk janė si njerėzit e tjerė tė globit, pasi vijnė nga njė planet tjetėr. Thonė se ekzistojnė qė kur toka ishte akoma nė mes tė errėsirės dhe mjergullės, dhe se kanė ngelur pak dhe evitojnė kontaktet me popullsitė e tjera.

Emri Uros na ēon tek emri Horus, nė tavolinėn e fildisht tė gjetur nga Jean Jacques Marie De Morgan, mbi tė cilėn ėshtė shkruar: "I pėrket qiellit ai qė ėshė i qiellit bashkė me zotat qė duhet tė ngrihen. Baba kam ardhur tek kėto dy nėna. Unė ngjitem nė qiell dhe udhėtoj mbi metal, unė ngjitem nė qiell midis yjeve tė pavdekshėm".

Horus ose ndryshe Horo, qė nė bord tė anijes sė RA pėrdori "syrin e Horo" pėr tė goditur armikun Seth. Horo ishte shok i Thoth (zoti i diellit, energjisė dhe shkencave) i pėrfiguruar si njė majmun, babain me peliēe tė bardhė, i ardhur nga kozmosi me njė "dhomė qiellore" (nė ditėt tona do tė na vinte ndėrmend njė kapsulė e NASA), u ul mbi kodrėn e ishullit tė dy zjarreve, nė mes tė liqenit tė dy thikave.

Pėrgatiti: Klarita Bajraktari
avatar
Jon

1164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi