Simbolizimi i Jin Jangut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Simbolizimi i Jin Jangut

Mesazh  Admin prej 20.04.09 0:53

Simbolizimi i Jin Jangut, harmonia bardh e zi

Kėtė simbol e gjejmė tė skalitur nė mbajtėse ēelsash, varėse, unaza, tė pikturuara nė mure dhe nė bluza, na flet nė subkoshiencėn tonė, na josh, na magnetizon me njė mėnyrė krejt misterioze
Simbolizimi i Jin Jangut, harmonia bardh e zi



Jin Jangu ėshtė njė simbol qė pėrdoret nga miliona njerėz tė moshave, nacionaliteteve, racave dhe gjinive tė ndryshme. Kėtė simbol e gjejmė tė skalitur nė mbajtėse ēelsash, varėse, unaza, tė pikturuara nė mure dhe nė bluza. Ashtu sikur edhe tė gjithė simbolet e tjerė, dhe Jin Jangu flet nė subkoshiencėn tonė, na josh, na magnetizon, me njė mėnyrė krejt misterioze.

Disa thonė se shpreh tė mirėn dhe tė keqen - mbase nė njė mėnyrė krejt sipėrfaqėsore - dhe kjo ėshtė vetėm njė interpretim fėminor i kėtij simboli. I gjithė mendimi dhe kozmogonia kineze ndodhen brenda kėtij simboli, jeta, vdekja, frika, fuqia, errėsira, drita. Jini dhe Jangu janė dy polet plotėsues dhe tė kundėrt tė natyrės.

Jangu ėshtė e bardha. Ėshtė ai qė ka pėrgjegjėsinė pėr lėvizjen, agresivitetin, iniciativėn, kreativitetin, forcėn mashkullore, ndjenjat e konfirmuara, qiellin, dritėn, tė ngrohtėn, tė fortėn. Jang do tė thotė "flamurė qė valėzojnė nė diell", domethėnė diēka qė shkėlqen ose qė ndriēon.

Jini ėshtė e zeza. Ėshtė pėrgjegjės pėr errėsirėn, pasivitetin, moslėvizshmėrinė, pranimin, elementin femėror, mungesėn e jetės, hėnėn, natėn, tė ftohtėt, fushat e natyrės qė marrin dhe mirėmbajnė, qė mbrojnė jetėn brenda tyre, mitrėn nė trupin e femrave, shpellat, ujėrat e palėvizshme, tė butėn, gjėrat qė tėrhiqen, ndjenjat e errėta dhe dinake. Jin do tė thotė "i errėsuar, i vranėt". Kėto dy lloje energjish pėrbėjnė shprehje tė njė realiteti unik qė ndodhet pėrtej ēdo lloj forme dhe esence, pėrtej ēdo lloj dualizmi.

Nėse do tė vėzhgonim simbolin e Tai - ishi Tu, ashtu sikur quhet, do tė shikojmė se pėrbėhet nga njė rreth qė ėshtė i ndarė nė dy pjesė tė barabarta. Njėra pjesė ėshtė e bardhė me njė pikė tė zezė brenda dhe pjesa tjetėr ėshtė e zezė me njė pikė tė bardhė brenda. Nė kėtė mėnyrė, ngjyrat ndėrrohen me njėra tjetrėn pa ndalim dhe me kėtė mėnyrė krijohet bota me tė gjithė nuancat e saj.

Ndėrsa simboli lėviz, pika zezė qė ndodhet nė gjysmėn e bardhė fillon tė zmadhohet dhe tė forcohet, deri sa nė njė moment pushton tė gjithė pjesėn, e cila zėvendėsohet nga e bardhė nė tė zezė. Kjo lėvizje e energjisė ka si rezultat krijimin e gjendjeve tė mesme nė natyrė, qė e bėjnė botėn tė jetė e shumėllojshme, tė ndėrlikuar dhe mė tė plotė.

Prej kėsaj lėvizjeje krijohen dhe katėr stinėt dhe ndryshimi i tyre, shumėformimi i territorit, ashtu siē na e shpjegon Feng Shui, ndryshimet e kohės, ndryshimet e humorit tonė, lindja e trupave femėrore dhe mashkullore. Pa kėtė lėvizje, bota materiale, ose "Maja", ashtu sikur e quajnė indianėt, do tė ishte monotone dhe e njėanshme.

Mėsimet qė na jep Jin Jangu, fshihen pas Feng Shuit. Ky art i lashtė i gjeomandisė ka pėr qėllim kuptimin e natyrės dhe harmonizimin e energjive krijuese dhe marrėse tė vendit. Qėllimi ėshtė ekuilibri qė nevojitet nė ēdo lloj rasti. Kėshtu, sipas kėtij arti, nė shtėpitė e tė gjallėve duhet tė mbizotėrojė energjia jetėdhėnėse Jang, sidomos nė dhomat e fėmijėve.

Ndėrsa nė dhomat e gjumit pėrkundrazi, duhet tė mbizotėrojė energjia Jin, pasi ajo dhomė ėshtė njė vend pushimi dhe qetėsimi. Energjia e tepruar Jin provokon sėmundje, humbje, madje edhe vdekje. Pėrkundrazi, energjia Jin ndihmon trupin dhe kuron sėmundjet, pasi dridhet, zien nga jeta dhe sjell fat tė mirė.

Mėsimdhėnia e Jin Jangut ka frymėzuar dhe artet marciale. Tao ėshtė njė burim ushqimi pėr zhvillimin e arteve marciale tradicionale nė Kinė. Puna e tyre ėshtė mė tepėr brendėsore dhe njė shembull i mirė pėr kėtė janė murgjit e manastireve Shao Lin.

Sipas Taoizmit, tė gjitha gjėrat kanė dy fuqi tė kundėrta, Jinin dhe Jangun, dy anė qė bashkėmbėshteten, ndihmohen dhe luftojnė. Kėto principe pėrdoren nė pėrgatitjen fizike dhe mendore tė arteve marciale, tė bazuar nė energjinė CI, qė pėrbėhet nga Jin Jangu.

Nė artet marciale, Jangu ėshtė prapė mė superior, ėshtė jeta, mirėsia, trimėria, bukuria dhe virtyti, rregulli dhe tė gjithė elementėt etikė, shpirtėrorė, qė nevojitet pėr tė zgjuar brenda nesh, nė mėnyrė qė tė mund tė bėhemi njerėz. Ndėrsa Jin ėshtė nėntokėsori, ligėsia, egoizmi, e shėmtuara, kaosi, degradimi dhe urrejtja. Edukimi i luftėtarėve ėshtė njė betejė e Jinit dhe Jangut dhe kjo ėshtė rruga e vetėrealizimit.

Mjekėsia tradicionale kineze bazohet nė elementėt Jin dhe Jang tė trupit njerėzor. Ēdo sėmundje konsiderohet si njė tronditje e ekuilibrit midis kėtyre dy elementėve. Nė pėrgjithėsi, pjesa brendėsore e trupit ėshtė Jang dhe pjesa sipėrfaqsore quhet Jin. Pjesa pėrpara ėshtė Jang dhe pjesa e pasme e trupit ėshtė Jin. Brenda trupit ekzistojnė organe Jin dhe Jang. Ekulibri brenda trupit mbahet falė rrjedhjes sė duhur tė vazhdueshme tė Ci, ose energjisė jetėdhėnėse qė qarkullon nėpėrmes njė sistemi.

Nėse kjo rrjedhė e ishit tė Jin dhe Jang do tė ndalohej, atėherė individi do tė sėmurej dhe sėmundja kurohet me vendosjen e gjilpėrave nė pika tė ndryshme tė trupit qė rregullojnė rrjedhėn e ishit.

Kėto janė disa nga zbatimet e mėsimdhėnies sė lashtė tė Jin Jangut. Njė mėsimdhėnie kaq e lashtė aq sa edhe malet e fushat qė krijohen nga levizja e tij. Kaq tė menēur sa edhe yjet dhe jeta qė ekzistojnė, sepse ai ekziston. Ashtu sikurse edhe nė ēdo dije tė lashtė, ne vetėm mundohemi tė dėgjojmė, tė interpretojmė madhėrinė dhe dijet qė ajo fsheh. Ai qė bėhet i ndėrgjegjshėm i Jin Jangut, ėshtė i aftė tė interpretojė universin dhe bėhet bashkėpunėtor i rrjedhės sė pafund tė gjėrave dhe tė zhvillimit.

http://dituri.wordpress.com

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi