Vegimi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vegimi

Mesazh  Admin prej 05.04.09 14:47

Vegimi

Sipas Fjalori i gjuhės shqipes sė sotme: VEGIM, i, sh. e, -et..Veprim sipas vegoj. Vegimi i ditės. Diēka qė na pėrhihet nė vetėdije; ėndėrr; pėrfytyrim i ēasti i dikujt i diēkaje; halucinacion. Vegim fantastik. Vegimet e fėmijėrisė. Vegimtar, qė shfaqet si nė vegim; ėndėrrues.

Parapsikologėt kanė zbuluar se, pėrveē shqisave normale, njeriu ka edhe njė “shqisė“ tjetėr tė gjashtė, me anė tė sė cilės arrin tė pėrftojė informacione tė tjera pėr realitetin qė e rrethon, dhe ne do ta quajmė kėtė shqisė :”perceptimi jashtėshqisor”.

Madje parashikimin e ardhmes etj. Sipas disave, ka njerėz qė lindin me kėtė dhunti si ashtu disa tė tjerėt e ushtrojnė gjatė jetės. Sipas mendėsisė Orientit (Lindja) ne kemi “syrin e tretė“ qė gjendet nė ballė nė mes dy syve nė rrėnjėt e hunės, qė ka ngjyrėn e kaltėr.

Me ndihmėn syrit tė tretė aktivizohet vizionet pėrkatėsisht vegimet tona si dhe intuita. Tė gjitha ėndrrat e ditės vinė nga aktivizimi i syrit tė tretė. Me tė cilin mund tė parashohim tė ardhmen, dhe ngjarjet qė do tė ndodhin siē ishte rasti i Nostradamusit etj. Me kėtė fushė merret parapsikologjia.

Nė ndryshim nga shqisat e tjera “perceptimet jashtėshqisor” veprojnė me anė tė kohės. Nė kėtė rast kemi dukurinė e “paranjohjes” (parashikimi i ngjarjeve tė ardhshme – vegimet) dhe tė “pasnjohjes” (njohja e drejtpėrdrejtė e ndodhive tė kaluara).

Si funksion tė afėrt me “perceptimet jashtėshqisor”, parapsikologėt pranon edhe “psikokinezėn”, d.m.th. aftėsinė pėr tė ndikuar nė realitetin rrethues nėpėrmjet sė vetmes “forcė tė mendimit”, pa ndėrhyrjen e asnjė force fizike tė njohur. Psikokineza ėshtė e njohur nė forma nga mė tė ndryshme.

Kėto dy funksione “perceptimet jashtėshqisor” dhe “psikokinezja” pėrbėjnė objektin e parapsikologjisė, duke e dalluar nė kėtė mėnyrė nga argumentet e disiplinave tė tjera shkencore. Veēoritė e “perceptimet jashtėshqisor” tregojnė qė ky proces nuk ėshtė mbėshtetur mbi ndonjė energji tė njohur nė fizikė. Nė tė vėrtetė, pėr tė pėrcaktuar nėse njėfarė dukurie e vėzhguar ėshtė e lloji “perceptimet jashtėshqisor” pse “psikokinezja” eksperimentuesi duhet tė sigurohet qė tė mos kenė ndėrhyrė energjitė normale fizike.

Tek dukuria “perceptimet jashtėshqisor”, nė tė njėjtėn mėnyrė, mund tė dallohen dy faza:

1. Njė proces objektiv qė i transmeton informacionin individit nė nėnvetėdijen e tij (vektori i informacionit ėshtė njė energji deri tani e panjohur ose nuk ėshtė njė nga format e energjisė tė njohur deti tani nė fizikė).

2. Njė proces subjektiv, qė realizohet nė mendjen (nė sistemin nervor) dhe qė varet nga faktorė delikatė psikologjikė, tė veēantė pėr secilin individ. Gjatė kėtij procesit nėnvetėdija shpesh pėrpunon informacionin para se ky tė jetė pėrvetėsuar me ndėrgjegje nga subjekti. Subjektiviteti i procesit dhe ndryshimet e gjera psikologjike midis njerėzve tė ndryshėm marrin parasysh disa veēori karakteristike tė pėrvojės “perceptimet jashtėshqisor”:

• Larminė e madhe tė formave nė tė cilat mund tė shfaqet perceptimet jashtėshqisore, i cili shkon nga pėrshtypja tek ndijimet e papėrcaktuara mirė; nga reaksionet lėvizore tė pavetėdijshme , siē janė ėndrra, pamje, zėra, etj.

• Shtrembėrimet, qė zakonisht vėrehen nė pėrvojat “perceptimet jashtėshqisor”, mund tė jenė interpretime simbolike, dhe prandaj vetėm interpretimi i saktė i simboleve gjen kuptimin mė tė drejtė tė pėrvojės.

Ndėrsa faza e dytė (subjektive) e procesit “perceptimet jashtėshqisor”, nė radhė tė parė, ėshtė me interes psikologjik, faza e parė ka tė bėjė vetėm me dukurinė, nė thelbin e saj. Edhe nė qoftė se nuk njihet natyra e vepruesit qė kryen “transmetimin” mund tė hamendėsohen tri mėnyra kryesore sesi vepron:

1) Subjekti percepton sinjale “psi” (ėshtė njė shkronjė e alfabeti grek, i cili do tė thotė “shpirt”, “frymė“ – energji e panjohur), tė lėshuara nga ndodhia e vėzhguar.

2) Tė gjithė ne prodhojmė energji psi (e dukshme gjatė veprimtarisė mendore, nėpėrmjet ndonjė procesi tė panjohur qė ndodh nė sistemin nervor ose ėshtė i shoqėruar tek ai). Njė pjesė e kėsaj energjie “ndriēon” dukurinė e vėzhguar dhe vėzhguesi percepton atė qė ėshtė “pasqyruar” nga ndodhia

3) Disa parapsikologė (tė bindur nė teorinė sipas sė cilės “mendja” mund tė ekzistojė e shkėputur nga trupi) propozojnė “hipotezėn – udhėtim”, sipas sė cilės “mėndja” jonė (fryma ose prapė shpirti) ēlirohet nga trupi, udhėton deri nė burimin e informacionit dhe e ēon prapa, me vete.

Shumica e shkencėtarėve tė cilėt merren me parapsikologji, pohojnė se ekzistojnė dukuritė siē janė: telepatia, vegimi, parashikimi tė ardhmes, qė shprehet tek individėt qė kanė aftėsitė paranormale nė gjendjen e hipnozės pėrkatėsisht nė transin e hipnotik. Ndėrrimi i gjendjes sė vetėdijes ėshtė ende e pa njohur mirė, edhe pse disa thonė se ėshtė i pranishėm. Kjo gjendja paraqet ngushtimin e vetėdijes, kur vetėdija koncentrohet nė ndonjė objekt ose ndonjė dukuri, kurse tjerat i lė pas dore. Individėt nė gjendjen e transit tė hipnozės pėrjetojnė dukurit e llojllojshme siē ėshtė telepatia, vegimet e qarta, pėrvojat jashtė trupit etj.

Regresi kohor:

Njė nga dukuritė tė interesant qė mund ta sjellim ėshtė kthimi mbrapa nė jetė, nėpėr mes hipnozės, e rikthejmė individin nė periudhat e ndryshme tė kuluares. Ashtu individi mund tė kujtojnė gjėrat, fjala vjen, individin e kanė kthyer nė periudhėn e lindjes sė tij, ose edhe mė larg. Kemi mjaft psikologė dhe psikiatėr qė kanė patur sukses qoftė me hipnozė, qoftė me droga halucigjene (LSD 25), duke e kthyer pacientit ndonjė periudhė tė kuluares sė tij. Individėt nėn ndikimin e hipnozės pėrkatėsisht drogave LSD 25, tė cilėt rikthehen nė pėrudhėn e lindjes, japin shumė detaje, qė kanė ndodhur lindjes sė tyre.

Ma vonė i kanė verifikuar tė gjitha detajet edhe mė tė imta, bile edhe fytyrėn e mjekut gjinekologut, motrės medicinave dhe tė gjithė personeli qė ka marrė pjesė gjatė lindjes. Kjo pohon se ēdo gjė qė njeriu kalon gjatė jetės nuk i fshihet por mbetet i regjistruar.

Por ėshtė e nevojshme qė tė gjendet mėnyra e pėrshtatshme tė arritur deri tek informata e kaluarės ku janė tė deponuara nė trurin e njeriut. Po ashtu kemi mjaftė dėshmi, pėr njerėzit qė ishin klinik tė vdekur dhe kanė pėrjetuar shumė fenomene pėrkatėsisht dukurit e ndryshme.

Kur njeriu gjendet pėrball situatave tė rrezikshme apo tė vėshtira, ata janė nė gjendje pėr njė sekondė ta shohin tėrė jetėn e tyre nė retrospektiv si nė shiritin e filmit. Kėtė fenomen e kanė tė njohur psikologėt dhe ėshtė i pėrshkruar “vegimet panorame”. Individėt janė tė aftė tė pėrjetojnė vetėn jashtė trupit tė tyre.

Ata e lėshojnė trupin biologjik dhe ndjehet tė lirėt dhe shohin gjithēka po ndodh rreth trupit tė tyre biologjik. Shumė mirė e pėrshkruan Raymond Moody, “Jeta pas jetės”. Nė kėtė libėr njerėzit qė ishin tė vdekur klinik, pėrshkruajnė pėrvojat e tyre qė i kanė pėrjetuar. Shumica prej tyre pėrshkruaj tunelet e gjata nė tė cilin kanė kaluar. Nė fund tė tunelit kanė pa njė dritė tė fortė. Kur afrohen dritės ata rikthehen jetės.

Shėtitjet psikike, gjatė vitit 1982 tubohen njė grup entuziastėve tė profesioneve tė ndryshme: mjekėt, psikiatėr, psikologėt, astronomėt, fizikanėt, kimikėt. Rezultatet e tyre realizohen mė 1984. Nė kushtet e kontrolluara mirė i vėzhgojnė individėt siē janė bartja e porosive nėpėr mes telepatisė, hipnozės, qė dhanė rezultatet e mira. Ashtu verifikojnė vegimin pa pėrdorur sytė biologjik. Nė disa shėtitje psikike edhe nėpėr kohė dhe vende. Ashtu rezultatet ishin tė pėrshkruara nė mėnyrė tė hollėsishme, siē ishin largpamėsia, telepatia, vegimi, parashikimin e ardhmes, ashtu ishin hollėsisht tė pėrshkuar ngjarjet e tė kaluarės, tashmes dhe tė ardhshmes. Dhe mė vonė edhe verifikohen tė gjitha ngjarje e ardhmes qe edhe realizohen.
Vegimi i hershėm dhe kujdesi vizual

Perceptimi vizual a ėshtė i momentit, i rastit spontan apo zhvillohet nė disa faza pran meditimit procesit kognitiv. Nė fillimin viteve tė 1980 psikologjia geshtaltiset bazohet teorinė integrale (Treisman dhe Gelade, 1980). Madje pas tyre fillon hulumtimet nė disa drejtime nėn emrin e fenomeneve perceptimeve tė vizuale.

I kemi tė njohura mirė qėndrimet e psikologjisė geshtaldiste, se ēelėsi i vėzhgimit gjendet nė stimulimin dhe procesin integrues tė trunti, dhe si tė ishte pėrvojat aktive tė vėzhguesit nė rendin e dytė,. Vėzhgimi pohon qė pėr momentin ėshtė diēka njėhershme dhe zhvillohet pa njohjen ose ndonjė ndėrmjetėsues tjerė psikologjik. Diēka tė tillė pohon edhe Gibson, qė formulon perceptimin e tij tė quajtur ekologjik, dhe hell poshtė proceset tjera kognitive. Perceptimit si pas tij ėshtė direkt, dhe nuk janė tė lidhura nė mėnyrė specifike as me trupin as me shpirtin por ato janė akt psikosomate qe janė tė lidhura me vėzhguesin.

Perceptimet direket sipas Gibsonit janė prej tre principeve:

a) Tė gjitha informatat e nevojshme pėr “perceptimet jashtėshqisor” konkrete janė nė mesin e bėrthamės.

b) “Perceptimet jashtėshqisor”janė tė momentit dhe spontane dhe

c) “Perceptimet jashtėshqisor” janė aktive dhe tė pandashme dhe japin mė shumė informata. Tė njėjtėn kohė perceptimet drejtojnė lėvizjen, si dhe furnizojnė lėvizjen precize (Gibson 1979).

Nga ana tjetėr hulumtimet nga fusha e neuroneve sugjerojnė perceptimet tė natyrės tjetėr. Hulumtimet neurofiziologjike tregojnė se sistemi vizual distribuon dhe modifikon gjėrat dhe objektet. Pėrvojat tona tė tanishme vizuale objektet nė tėrėsi dhe krejt qenia e tyre, ngjyra, forma orientimi tė gjitha integrohen nė perceptimin qė e vėzhgojmė. “Perceptimet jashtėshqisor” te tanishme qė kryesisht mbėshtetėn nė neurone , janė tė njohura si “modelet e pjesshme”, qė flasin pėr proceset e perceptimit qė zhvillohet nė disa faza kualitative.

Koncepti i hershėm e vegimit

Gjatė viteve 80-tave shekullit qė e lamė pas Treasmani e formulon teorinė e integrimit (FIT – feature integration theory) . Nė tė cilėn teori paraqet paradigmėn e shumė proceseve tė vėzhgimit tė njė objektit. Mėnyra e vėzhguarit kryesisht pėrmbahet nga dy faza tė vėzhgimit: vėzhgimi i hershėm (early vision), nė tė cilėn fazė nuk ėshtė e kyēur rrafshi kongnitiv dhe shpejt detekton karakteristikat e objektet si stimulimin, kurse nė fazėn e dytė objektet e zbuluara si dhe karakteristikat e tyre integrohen nė njė tėrėsi tė njė konceptit.

Teoria e integrimit tė karakteristikės sė funksionimit tė sistemit vizual shpjegon nėpėrmes hartės sė stimujve vizual lokacioni ku supozohet se e kanė korelatin neuronet dhe nė njė mėnyrė paraqesin prezantimin e “perceptimet jashtėshqisor”. Kjo teori parasheh kalimin nga vėzhgimi i hershėm nė fazėn e fokusuar tė pėrpunimit. Stimujt elementar mund tė ekzistojnė tė pavarur njėri prej tjetrit. Ky fenomen paraqet njė angazhim tė procesit kognitiv, veēanti nė kujdesin e vizual qė ėshtė e domosdoshme pėr integrimin korrekt, dhe gjatė vitet e fundit kjo teori bėhet njė nga teoritė ndikuese nė kėtė fushė tė psikologjisė.

Kujdesi vizual

Shumė hulumtime neurofizilogjike tregojnė rėndėsinė e rolit tė hershėm tė kujdesit vizual. Hulumtimet kanė zbuluar disa harta lokacionit, fokusimit, kujdesit ndaj objekti qė fokusohet individi. Ashtu teoria e Trasmanit paraqet kriterin e vėmendjes vizuale tė vezhgimit.

Rrallė ndonjė universitet nė Amerikė e nė Evropė e studion parapsikologjinė, kryesisht nė drejtim tė perceptimit jashtėshqisor. Kjo nuk do tė thotė se parapsikologjia zbulohet sot pėr herė tė parė. Pėrkundrazi ne nuk mund tė kthehemi si me magji nė njohės tė telepatisė, tė parashikimit pėrkatėsisht vegimit, etj. Perceptimi jashtėshqisor ose shqisa e gjashtė pėrkatėsisht syri i tretė, i pėrket kryesisht tė ardhmes, njerėzimit tė ardhshėm.

Pėr shkak tė mosnjohjes sė saj, parapsikologjia vazhdon tė shihet si njė fushė e lirė ku mund tė gjuajnė amatorė tė shumtė, tė tėrhequr vetėm nga njė interes i gabuar pėr ēudira (mrekullia), dhe mistere dhe jo nga dashuria pėr dituri. Parapsikologjia ėshtė “toka e askujt”. Nuk ėshtė i habitshėm as fakti qė, shumė shpesh, pėrfytyrimi i kėsaj disipline ngelet i errėt ose i pėrdhosur nga spekulimet e “tregtarėve tė margjinave”.

Sigurisht, edhe paranormaliteti, si tė gjitha gjėrat nė natyrė, ka ligjet dhe rregullsitė e tij, megjithatė njohuritė tona tė pamjaftueshme pėr kėtė ēėshtje nuk na lejojnė tė shkojmė me mend pėrtej “hipotezės” sė thjeshtė tė eksperimentit, meqenėse jo vetėm njė prej mijėra eksperimenteve tė bėra deri mė sot ka mundur tė sigurojė gjithmonė tė njėjtat pėrfundime.

Pėr fat tė mirė, kėto kohėt e fundit ka filluar tė shfaqet vagėllimthi njė rrugė e re, e cila, nga ky vėshtrim, duket shumė premtuese.

Nga Don Nosh Gjolaj

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vegimi

Mesazh  Elizza prej 17.03.10 14:50

Vegimi


Vegimi shpesh shpėrfillet dhe neglizhohet nė aspektin e studimit tė ėndrrave. Ka njė mungesė tė theksuar mbi pėrmbajtjen e vegimeve. Megjithatė, kuptimet e simboleve tė ėndrrave janė gjithashtu tė zbatueshme edhe pėr vegimet. Pėrmbajtjet e vegimeve janė tė dobishme nė tė kuptuarit e ndjenjave tuaja tė vėrteta dhe nė pėrmbushjen e qėllimeve tuaja.

Vegimi ndodh kur ju jeni gjysmė-zgjuar. Kjo ėshtė njė imagjinatė spontane duke kujtuar imazhe tė ndryshme apo pėrvoja nė tė kaluarėn apo tė ardhmen. Ju e lejoni imagjinatėn tuaj pėr tė kandiduar larg nga ju. Kur ndodhė vegimi, ju jeni tė hyrė nė trurin tuaj tė djathtė, i cili ėshtė krijues dhe ana femėrore e personalitetit tuaj.

Vegimet shpesh shihen si drita e pastėr nė natyrė. Kur keni shqetėsime, ju vizualizoni njė rezultat tė padėshiruar ose negativ tė njė situate. Duke pėrsėritur kėto imazhe negative nė mendjen tuaj, ju keni mė shumė gjasa pėr t'i bėrė ato tė ndodhin. Herėn tjetėr ju filloni tė shqetėsoheni, pėrpiqeni tė mendoni pėr njė rezultat pozitiv.

Ashtu si vegimet shqetėsuese qė mund tė vijnė nė tė vėrtetė padashur pėrmes pėrsėritjeve nė mendjen tuaj, ju mund ta pėrdorni atė si njė mjet pėr avantazhin tuaj dhe tė ngjarjeve pozitive qė doni tė ndodhin. Ju mund tė pėrdorni vegimet si njė teknikė qė tė parashikoni se ēfarė ju doni dhe tė shpresoni tė ndodhė. Ėshtė thėnė se shumė atletė, muzikantė dhe udhėheqės tė biznesit i shfrytėzojnė vegimet tė parashikojnė sukses. Ata parashikojnė ose imagjinojnė ulje-kėrcim tė pėrsosur, duke mbyllur njė marrėveshje, apo duke bėrė qė goditje tė vetme. Tiger Woods ka thėnė se pėrdorur vegimin pėr tė pėrmirėsuar lojėn e tij tė golfit. Ju, gjithashtu, mund t'i shfrytėzoni pėr diēka tė thjeshtė ose diqka tė komplikuar.

Vegimet pozitive janė tė shėndetshme. Ato shėrbejnė si njė ikje e pėrkohshme nga kėrkesat e realitetit. Ata janė gjithashtu njė mėnyrė e mirė pėr lirimin nga frustrimet pa vepruar fizikisht. Shpesh ju tė gjithė jeni tė shqetėsuar pėr punėn tuaj, familjen tuaj, financat, njė marrėdhėnie, etj Kjo ėshtė njė mėnyrė pėr tė lėnė prapa botėn dhe pėr tė menduar se ēka mund ose duhet tė ketė qenė. Vegimet heqin stresin, pėrmirėsojnė qėndrimin, nxisin kreativitetin dhe freskojnė mendjen, trupin dhe shpirtin.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vegimi

Mesazh  Mace prej 16.05.10 19:57

Si fillim doja tju falenderoja per faktin qe ju moret mundimin dhe mu pergjigjet, gjithashtu doja tju thoja qe une ne keto vegime qe shof, nuk shof te kaluaren asnjeher por shof gjithmon te ardhmen dhe kjo gje me ndodh gjithmon rreth ores 2 deri ne 3 e 30 te nates.
Kete qe ju me sugjeruat une e kam provuar qe ti perdor per veten time, por une nuk mundem sepse realisht une ato qe shikoj qofshin te mira ose jo me dalin ashtu sic i shikoj, sidomos kam provuar per ti ndryshuar disa gjera dhe realisht nuk ja kam dal.
Shpesh kur mundohem ti ndryshoj disa gjera ne gjume degjoj nje ze qe me thote kot mundohesh sepse keto nuk ndryshojne.
Pra cdo gje qe shof ka lidhje direkt me jeten time dhe me njerzit qe me rrethojne.
Gjithsesi : JU FALEMINDERIT.
avatar
Mace

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vegimi

Mesazh  Jetmira prej 22.09.13 11:48

Shpesher sju veja re vegimeve qe shihja,por nje her pash vegim 2 minj sikur u rrezun apo tu ec nbiciklet per pun 5 min cuni tezes hypi nbiciklet edhe u vra tej mase keq sa her shoh nje vegimmm ndodh dicka
avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi