Pėrse e vranė Ilir Konushevcin?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Pėrse e vranė Ilir Konushevcin?

Mesazh  Mesoful123 prej 21.05.17 21:49



Ēfarė ndodhi nė maj 1998. Cila ishte prapaskena qė solli vrasjen makabre tė Konushevcit dhe mjekut Malaj. Cili ishte fati i vėllezėrve Demiraj. Raportet e forcave nė Tiranė dhe Tropojė, prania e kudondodhur e spiunazhit serb dhe njė letėr e Ilir Konushevcit



Nga Bedri Islami

Nė fillimin e majit tė vitit 1998, kur gjėrat qė lidheshin me forcimin e strukturave tė ushtrisė Ēlirimtare tė kosovės,ishin nė pikun e vlimit, rrugės pėr nė Tropojė, nė njė pritė tė mirėorganizuar, u vranė dy nga drejtuesit kryesorė tė strukturave tė logjistikės, Ilir Konushevci, Hero i Kosovės, i njohur me emrin “Mėrgimi”, si dhe mjeku atdhetar Hazir Malaj, burrė i shquar, i vėnė krejtėsisht nė shėrbimin e luftės pėr lirinė e Kosovės. Nė fakt, duhet thėnė qė nė fillim se, mjaft nga familjet e nderuara tė Malėsisė sė Gjakovės, qė nga mesi i vitit 1995, pa pyetur askėnd, kishin vėnė gjithēka nė dobi tė luftės nė Kosovė de ishin bėrė kėshtu pararendėsit e asaj qė do tė ndodhte disa vite mė vonė. Familje tė njohura si e Sulejman Krasniqit me djemtė, Haklajt, Haxhiajt, Sulejman Berisha e shumė tė tjera u bėnė strehė pėr lėvizjen ilegale ēlirimtare. Ashtu si ndodhi edhe e kundėrta; disa nga farat e hidhura tė kėsaj treve u bėnė bashkėpunues tė shėrbimit tė fshehtė jugosllav dhe i shitėn ose i vranė djemtė qė kėrkonin lirinė e vendit tė tyre dhe bashkimin me shtetin amė, Shqipėrinė.

Nė njė shkrim krejtėsisht tė saktė tė para pak ditėve, Izet Haxhia sillte nė vėmendje se nė vrasjen e Ilir Konushevcit organizatori dhe vrasėsi kishte qenė Bislim Demiraj, i lidhur ngushtė me strukturat e shėrbimit tė fshehtė serb, por njėkohėsisht edhe i afėrt me rrethin e ish presidentit Berisha.

Duke qenė e saktė, nuk ėshtė e gjitha. Nė vrasjen e Ilir Konushevcit nuk ishte vetėm njėri vėlla, por tė dy vėllezėrit e gjykatėses sė sotme, Shefkie Demiri. Ishte Agimi, i kthyer nga jashtė dhe Bislimi. Nė shėnimin e tij, zoti Izet Haxhia shkroi atė qė duhej shkruar dhe qė nė njėrin nga librat e mi, “Enigma e njė vrasjeje tė trefishtė” e kam cilėsuar si vrasja qė kėrkonte tė priste krahėt e luftės nė Kosovė.
Hazir Malaj

Hazir Malaj
Ilir Konushevci

Ilir Konushevci

Bislim dhe Agim Demiraj nuk e zgjodhėn rastėsisht Ilir Konushevcin pėr tė bėrė vrasjen e tyre nė thyerjen e mesnatės. Ajo vrasje, sa ishte e porositur, aq ishte edhe e planifikuar deri nė detaje, nga njerėz tė cilėt, pasi ia kishin shpirtin dreqit, qė do tė thotė shėrbimit sekret serb, kishin marrė pėrsipėr mė shumė se njė vrasje tė zakonshme.

Ilir Konushevci ėshtė njėra ndėr figurat mė madhore tė luftės nė Kosovė. Sė bashku me Luan Haradinajn, i njohur si “Adriani”, me Adrian Krasniqin, i njohur si “Adi”, me Qerim Kelmendin, i njohur si “Dema”, me Ramush Haradinajn, i njohur si “Smajli”, me Hashim Thaēin, i njohur si “Studenti”, me Kadri Veselin, i njohur si “Luli”, e shumė tė tjerė, do tė jenė buka e UĒK-sė, pra njerėzit qė pėrmes njė mijė e njė vėshtirėsive dėrgonin mjetet e logjistikės nė Kosovė. Kėtė e bėnin edhe kur dėbora kishte zėnė tė gjitha shtigjet, por edhe nė stinėt e tjera dhe nuk ishte e lehtė. Pas nėntorit tė vitit 1997, kur nuk jetonin mė, pasi ishin vrarė nė pėrleshje Luan Haradinaj dhe Adrian Krasniqi, e gjithė barra ra mbi shpatullat e grupit tė drejtuar nga Ilir Konushevci. Si njeri nga krijuesit e Grupit tė Llapit, vazhdues nė komandė i Zahir Pajazitit, njeriu qė ishte mė i besuari jo vetėm nė atė trevė, vrasja e tij ishte imediate pėr strukturat e lidhura me krimin politik, sidomos me strukturat e lidhura me shėrbimin e fshehtė serb.

Arsyeja e parė e vrasjes ishte pikėrisht kjo: Mbyllja e njė rruge tė rėndėsishme tė luftės dhe krijimi i ndjenjės sė frikės dhe tė presionit mbi vazhdimin e saj.

Arsyeja e dytė, gjithnjė e lidhur me shėrbimin e fshehtė serb, ishte qė nė rradhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė krijohej mendimi politik dhe tė kishte pėrplasje me strukturat e shtetit shqiptar, duke krijuar mendimin se pas vrasjes qėndron pikėrisht shteti shqiptar. Nė fakt, asaj kohe ishte arritur njė marrėveshje e heshtur mes shtetit shqiptar dhe trupės drejtuese tė luftės pėr tė bėrė bashkėshoqėrimin e mjeteve tė logjistikės drejt veriut, ku ishn bazat e UĒK-sė. Edhe asaj nate, nė mjetet me logjistikė ishte njė oficer i shėrbimit informativ, i cili, sapo plasi pushka e parė ia mbathi dhe nuk dihet se ku e ndali vrapin. Maji i viti 1998 kishte ende tensione tė tjera mes forcave policore tė shtetit shqiptar, shumė nga tė cilėt ishin tė afirmuar si berishianė, por edhe tė tjerė, si nanoistė, tė cilėt ardhjen e mijra njerėzve nga Kosova nė Shqipėri pėr tėrheqjen e armatimit kėrkonin ta ndalonin. Vrasja e Ilirit do i hidhte benzinė kėtij zjarri qė mund tė ndizej.
Shefkie Demiraj

Shefkie Demiraj

Arsyeja e tretė qėndron nė linjėn e krijuar nga forcat e Azem Hajdarit pėr tė ndaluar lėvizjen e strukturave ēlirimtare, duke e paraqitur Tropojėn si njė bastion vetėm tė tij. Nė pasditen e 8 majit, pra tė ditės sė vrasjes, vėllezėrit Bislim dhe Agim Demiraj janė takuar me Azem Hajdarin nė njė lokal pas Piramidės. Lokali ishte i njė shqiptari tė Kosovės, i njohur pėr lidhjet e tij me UDB-nė. Pas bisedės sė tyre, e cila, thėnė tė drejtėn, nuk dihet se ēfarė teme ka pasur, dy vėllezėrit janė nisur drejt Tropojės pėr tė organizuar pritėn. Por, afėrsisht nė tė njėjtėn kohė, pėrmes lidhjeve me qeverinė Bukoshi, Azem Hajdari kishte marrė njė shumė tepėr tė madhe nga ministria e Mbrojtjes tė drejtuar nga zoti Krasniqi. Ilir Konushevci ndėrkohė, krahas tė tjerėve, kishte krijuar lidhje edhe me fisin e Haklajve, sidomos me Hamdi dhe Fatmir Haklajn, i cili fshehtas shtetit, ndihmonte me logjistikė edhe UĒK-nė. Vrasja e Ilirit nga vėllezėrit Demiraj ishte njėkohėsisht edhe hakmarrja e Azem Hajdarit dhe grupit tė tij ndaj gjithė atyre qė nė Tropojė ishin bashkuar me UĒK-nė.

Nuk ishte njė vrasje e cilėsuar si hakmarrje ose pėr tė prishur pazarin e tregtisė sė armėve, si ėshtė bėrė iluzion herė pas here.

Prita ėshtė organizuar nė njė qafė mali, pas orės njė tė natės, pikėrisht nė njė kthesė, nė tė cilėn kamioni i ngarkuar do tė ecte tepėr ngadalė e po ashtu edhe makina shoqėruese, ku ishin Iliri dhe mjeku Hazir Malaj. Drejt pritės ėshtė qėlluar drejtpėrsėdrejti, pa asnjė paralajmėrim, pasi duke i ndjekur, e kanė ditur mirė se me cilėt kanė tė bėjnė. Duke qenė njė luftėtar i sprovuar, pjesė e disa aksioneve nė Kosovė, Ilir Konushevci u ėshtė pėrgjigjur menjėherė dhe nga shkėmbimi i zjarrit, veē mjekut Hazir Malaj, ėshtė vrarė edhe Agim Demiraj, i cili kishte ardhur posaēėrisht pėr kėtė vrasje. Grupi i drejtuar nga Bislim Demiraj, jo thjesht pėr hakmarrje, por sepse ashtu e kishin urdhėrin, pasi kanė qėlluar disa herė dhe e kanė plagosur Konushevcin, e kanė tėrhequr nė pyll dhe kanė bėrė tmerr nė trupin e tij, duke e kthyer vrasjen nė fundin e njė torture tė gjatė. Ata, pas vrasjes nuk kanė marrė nga trupi i tij asnjė nga mjetet monetare qė ka pasur me vete dhe as nuk kanė shkatėrruar mjetet logjistike. Pra, gjithēka ishte e pėrgatitur si njė vrasje politike dhe u bė njė vrasje politike.

Disa ditė mė vonė, Fatmir Haklaj, duke mėsuar pėr ngjarjen dhe njerėzit qė kishin marrė pjesė nė vrasjen e Ilir Konushevcit dhe tė Hazir Malajt, bėn vrasjen e Bislim Demirajt.

Kush qėndron pas dorės sė tyre?

Mergimi 1Ėshtė e qartė se shėrbimi sekret serb, i njohur si UDB dhe njerėzit e saj nė Shqipėri. Pėr disa kohė ėshtė folur pėr njė telefonatė, njė natė para ngjarjes, telefonatė e ardhur nga larg, qė caktonte shumėn qė duhej pėr njė vrasje, e kjo mund tė jetė njėra ndėr pistat e kėrkimit tė sė vėrtetės. Zėrat nga larg, herė herė tė njohur, e herė herė tė panjohur, nuk shfaqen pėr herė tė parė nė historinė e politikės sonė nė dekadat e fundit.

Periudha e vrasjes sė Ilirit ėshtė edhe njėra nga pikat kyēe, kur nė strukturat e luftės kishte zhvillime tė ndjeshme dhe, pse tė mos cilėsohet, figura e Ilirit u bėnte hije shumė vetėve qė donin veten nė pamjen e parė.

Disa muaj para vrasjes sė tij, Ilir Konushevci u ka dėrguar njė letėr Shokėve tė tij tė Idealit nė diasporė, strukturave drejtuese tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės. Ėshtė letra e njė militanti, qė mbi veten e familjen e tij, kishte vėnė luftėn nė Kosovė.

Pėr tė pasur njohuri mė tė gjėra rreth mendimit tė tij dhe tė vėrtetės rreth letrės, po botojmė thujase tė plotė pėrmbajtjen e saj…



*****



LETRA E ILIR KONUSHEVCIT

Mė 18.XI.1997

Pranojnė: Shokėt e idalit nė diasporė

Nė vend tė pėrshėndetjes, dy fjalė pėr shokėt e mi tė ngushtė, Zahir Pajazitin dhe Adrian Krasniqin.



Pėr tė folur pėr kėto dy burra automatikisht flet pėr njė pjesė tė madhe tė Lėvizjes revolucionare ose tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Unė jam shumė me fat qė kam pasur rastin qė tė rri dhe tė punoj me to.

Zahiri ishte njė trim i madh dhe shumė i rrallė; atentator i shkėlqyer qė nuk i trembej syri nga asgjė. Me punėn e tij, unė mendoj qė i vuri themelet UĒK-sė. Ai i ngjalli ndjenja popullit nė Kosovė dhe nė diasporė, ngriti moralin tė gjithė njerėzve, tė cilėt nuk pėrkulen para armikut. Ndėrsa atyre qė pėrulen i futi tmerrin nė palcė.

Adriani arriti qė me angazhimin e tij tė masivizojė nė mėnyrė indirekte UĒK-nė. Puna e Adrianit ėshtė ajo, e cila nuk i shkoi shumėkujt pėr dore. Ai nuk u kėnaq vetėm me kėtė punė tė shenjtė qė bėnte, tė cilėn e vlerėsojnė tė gjithė shokėt, por donte qė vetė tė merrte pjesė nė aksione konkrete, ku edhe dha jetėn heroikisht.

Deshėn apo nuk deshėm, po tė bėjmė njė analizė tė punės sė Zahirit dhe tė Adrianit del se kėta i vunė themelet aktivitetit tė UĒK-sė, prandaj ne na mbetet qė tė vazhdojmė veprėn e tyre deri nė ēlirimin definitiv.

Po e shkruaj kėtė letėr, vellezėr, duke analizuar disa nga ato gjėra, tė cilat i ka vu re, me tė vetmin qėllim qė, sė bashku, tė angazhohemi nė drejtim tė lėvizjes e jo tė ngecjes sė luftės kundėr armikut.

Unė gjendem nė Shqipėri qė nga shkurti i kėtij viti. Nga kėto 9 muaj, 2.5 muaj i kam kaluar nė Kosovė, prandaj mendoj se i njoh nė njė masė rrethanat nė Kosovė, nė Shqipėri e shumė pak nė diasporė.

Prandaj ndjej obligim moral qė tė ju njoftojqė tė ballafaqoheni edhe ju me disa probleme dhe ngecje, tė ciat mendoj se do tė ndihmojnė nė tejkalimin e situatės.

Unė do tė pėrqėndrohem nė disa pyetje, tė cilave do t’i pėrgjigjem unė, sipas mendimit tim, kurse juve ju mbetet t’i shqyrtoni, ashtu si ėshtė mė sė miri.

Si bėhet organzimi i luftės guerile nė Kosovė dhe a mund tė jemi mė tė organizuar nė kėtė luftė?
Si bėhet financimi i luftės nė Kosovė?
A janė tė pėrfshira tė gjitha territoret e okupuara nga njėsitė tona guerile?
A ka njė njeri apo grup njerėzish, tė cilėve u binden tė gjithė ushtarėt dhe udhėheqėsit e njėsive?

Mergimi 3Mergimi 2Mendimi im ėshtė se, po qe se arrijmė t’i zgjidhim kėto probleme, atėherė do tė kishim njė ushtri tė mirėfilltė dhe profesionale, e cila do tė arsyetonte afirmimin, i cili ėshtė arritur edhe me punėn tuaj nė diasporė.

Si bėhet organizimi i luftės guerile nė Kosovė dhe a mund tė jemi mė tė organizuar nė kėtė luftė?

Pėrgjigja ėshtė fare e shkurtėr: organizimi nė nivel tė Kosovės bėhet nė mėnyrė kaotike dhe jo profesionale.

Nuk dua tė futem nė hollėsira pėr tė argumentuar kėtė (po qe se ėshtė nevoja kam shumė argumenta), por do tė ndalem nė atė se ēfarė duhet tė bėjmė.

Pėr njė tė ardhme tė afėrt mendoj se duhet tė jepni vėrejtje dhe sugjerime.

Pėr njė tė ardhme tė largėt, apo sa mė parė, tė gjejmė njė Njeri ose njė grup njerėzish, tė cilėt e njohin artin e luftės guerile dhe tė luftės nė pėrgjithėsi.

Vetėm atėherė mendoj se do tė kemi njė ushtri profesionale, e cila do tė vepronte me pėrpikmėri nė momentet dhe nė vendet e duhura.

Si bėhet financimi i luftės guerile nė Kosovė?

Financimi i kėsaj lufte nė Kosovė bėhet jo mirė, gjithnjė e ceku sipas mendimit tim Unė u kam tėrhequr vėrejtjen shokėve nė Kosovė, qė kanė pasur kontakt me mua, pėr vendimet tė cilat i kishin marrė gabimisht, si pėr shembull:

-mjete tė tjera nuk u jepen njėsiteve pa kryer aksion,

-ndarja e mjeteve anetarėve tė familjeve tė ushtarėve tė vrarė nga 400 DM ēdo gjashtė muaj…

Unė mendoj se financimi, ose mė mirė tė thuhet, ndihma financiare qė duhet t’u jepet njėsiteve guerile ose Ushtrisė nėpėr rrethe duhet tė jetė kėshtu:

Ēdo rrethi, ose “fshati tė ēliruar”, si pėr shembull Prekazi, etj, duhet tė ketė shumėn fillestare, pastaj tė vlejė edhe kriteri se kush angazhohet mė tepėr “nė punė”.

Unė, nė rrethin ku veproj, e kam cekur kėtė dhe kam gjetur mirėkuptim, kur nė nivel tė Kosovės, jo.

Nė rrethin ku kam vepruar dhe veproj herė pas here kemi arritur nė njė organizim nė njė masė tė mirė. Nė mbledhjen e fundit tė saj ( ekzistojnė disa pėrsona udhėheqės ose shtabe lokalė) u morėn dy vendime:

1.Financimi i kėtij rrethi tė bėhet nė mėnyrė direkte nga diaspora.

2.Qė tė emėrohet nė Shtabin Qendror tė UĒK-sė njė anėtar nga ky rreth pas vdekjes sė Zahir Pajazitit.

Ne jemi mirėnjohės ju shokėve qė vendimin tonė tė parė po e zbatoni dhe sugjeroj qė ky vendim tė zbardhet pėr deri sa tė konstatojmė se Shtabi ka kaluar nė njė shkallė mė tė lartė tė organizimit.

Sa i pėrket pikės sė dytė, unė e di shumė mirė qė nuk janė tė pėrfshira nė shtab shume rrethe, pėr shembull, Llapi, Deēani, Gjakova, Ferizaj, etj.

Nuk dua tė flas pėr rrethe tė tjera, por rrethi i Llapit ka afruar anetarin e saj, siē shihet nė pikėn e dytė, dhe pėr habi, refuzimi ėshtė bėrė pėr njė minutė, pa u konsultuar refuzuesi me askėnd. Prape nuk do tė futemi nė hollėsira.

A janė tė pėrfshira tė gjitha territoret e okupuara nga njėsitė tona guerile?

Me keqardhje konstatoj se nuk janė tė pėrfshira njė pjesė e madhe e territoreve tė Kosovės. Afėrsisht rreth 40 pėr qind e teritoreve tė Kosovės nuk janė tė pėrfshira, pėr shembull, Mitrovica, Gjilani, Prizreni, Kamenica si dhe shumė pjesė. Pjesė tė rretheve tė ndryshme.

Mergimi 4Mendoj se puna mė e madhe e anetarėve tė Shtabit Qendror duhet tė ishte nė masovizimin dhe shtrirjen nė gjithė tereitorin e Kosovės, Kosovės Lindore dhe nė Maqedoni, pastaj, nė futjen e antarėve tė rinj nė Shtabin Qendror, e jo si deri mė tash qė ėshtė nė njė rreth tė ngushtė dhe i vetkėnaqur; dhe, jo si ndodhi kohėt e fundit qė angazhimi i disa anetarėve tė Shtabit tė Kosovės tė shtrihet nė Shqipėri, ku, pothuajse gjithēka ka funksionuar pėr mrekulli dhe ku janė arritur rezultate tė cilat i kanė ēmuar tė gjithė shokėt nė Kosovė.

Duke cekur edhe njė herė qėllimin e kėsaj letre, ju tregoj se punėt nė Shqipėri deri mė sot kanė vajtur shumė mirė, por me disa lėshime tė disa personave.

Unė besoj se shpejt do i mėnjanojmė kėto lėshime, kushtimisht lėshime, sepse mund tė ketė edhe gabime, por secili duhet tė pėrgjigjet pėr punėn qė bėn. Secili duhet tė pėrgjigjet pėr atė ēka bėn injorime, a bėn shoqėri tė ngushta, tė cilat, pėr mendimin tim, janė tė dėmshme, sepse ne kemi njė ideal tė pėrbashkėt. Vetėm ai qė e ēon punėn pėrpara, duhet pėrkrahė.

Dhe, si pėrfundim, kjo ėshtė njė Letėr vėrejtje (Kam edhe shumė lėvdata pėr ushtarėt tanė, por mendoj se ėshtė shumė herėt pėr ato).

Dėshiroj qė ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės askush tė mos e marrė si pronė private.

Ju pėrshėndes nga zemra

Ushtari i UĒK-sė, “Mėrgimi”.
avatar
Mesoful123

41


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi