Rrjeti i "Fake News"

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rrjeti i "Fake News"

Mesazh  Donald D'ARANEO prej 07.04.17 13:56

Si dhjetra, ndonėse dhe qindra tė tjera gjėra, edhe Interneti ėshtė kthyer nė njė konspiracion si dhe njė propagandė e madhe magnetike dhe tėrheqėse pėr kėdo, por qė jo gjithmonė ėshtė e sigurt.
Jemi nė shekullin e 21 ku gjithēka ka pėrparuar mjaft, dhe Interneti si dhe teknologjia kompjuterike, janė kthyer nė burimet dhe superfuqitė qė dalėngadalė priten tė “sundohen” dhe kontrollohen nga hakerat si dhe shėrbimet dhe shoqėritė sekrete.
Mjafton vetėm njė adresė email-i ose njė llogari e re nė Google ose Facebook qė dikush me kontroll tė plotė tė mbledhė informacione mbi ju dhe t’ju mbajė nėn kontroll dhe vėzhgim gjatė gjithė kohės.
Por kjo nuk ėshtė e gjitha. Social media, ėshtė kthyer nė njė propagandė dhe njė burim i informacioneve tė rreme, tė ashtuquajtura “Fake news”
Kėto janė lajme qė janė tė krijuara tėrėsisht pėr tė mashtruar lexuesit. Zgjedhjet presidenciale nė SHBA, vitin e kaluar, ishin tė mbushura me shembuj lajmesh, sipas tė cilave “x person i famshėm kishte mbshtetur Donald Trumpin”, kur nuk ishte aspak kėshtu.
Por, edhe faqet humoristike, si “Onion” apo “Daily Mash” paraqesin lajme tė rreme me qėllim qė tė satirizojnė mediat. Problemet shfaqen kur lexuesit e shohin lajmin tė shkėputur nga konteksti dhe e ndajnė me tė tjerėt.
Mashtrime, qė mė pas raportohen pa patur qėllim tė keq, ose padashje, nga burime informacioni tė besueshme. Njė shembull i kohėve tė fundit mund tė jetė lajmi pėr bashkėthemeluesi tė birrės korona. Sipas kėtij lajmi, nė testamentin e tij, ai bėri gjithėsecilin banor tė fshatit tė tij, njė milioner.
Elemente tė vėrtetė por tė zgjedhur nė mėnyrė selektive nga njė lajm, dhe qė bėhen bashkė pėr t’i shėrbyer njė agjende. Njė prej shembujve mė kryesorė ėshtė shkenca e nxitur prej “marrėdhėnieve publike” pėr produktet ushqimore. Si pėr shembull kur shkruhet se “x ushqim qė mendoje se ishte i pashėndetshėm, nė fakt ėshtė i mirė pėr ty”.
“Lajmet e rreme duket se, krejt papritur, janė bėrė tė modės”, shkruan nė njė artikull nė The Wall Street Journal, Robert Tomson, drejtor ekzekutiv i “News Corp”, nė pronėsi tė tė cilės ėshtė edhe vetė e pėrditshmja amerikane. Sipas tij, e rremja ka mė shumė se njė dekadė qė pėrhapet, por sot, pėr shkak tė shkallės sė lartė tė ndryshimeve qė duopoli digjital – Google dhe Facebook – kanė imponuar mbi lajmet dhe reklamat, “rrenat online” janė bėrė mė tė dukshme. Dy publikuesit mė tė fuqishėm tė lajmeve nė histori, sė bashku, kanė krijuar njė ekosistem, i cili ėshtė jofunksional dhe destruktiv nga pikėpamja sociale.
Nuk ka asnjė dyshim, se tė dy kompanitė mund tė kishin bėrė shumė mė tepėr, pėr tė nėnvizuar se ka njė hierarki tė pėrmbajtjes (content-it), por nė vend tė kėsaj, ata shtuan fitimet dhe fuqinė, duke adoptuar njė filozofi tė “tokės sė sheshtė”, e cila nuk bėn dallim mes tė rremes dhe reales, pėr njė arsye tė thjeshtė: fitojnė shumė para nga tė dyja.
Duopoli digjital kontrollon afro dy tė tretat e tregut tė reklamave. E vetmja kosto qė kėto kompani kanė patur kanė qenė kontratat fitimprurėse pėr lobingje dhe avokatė. Por kostoja sociale e kėsaj strategjie ėshtė shumė mė e thellė.
Nė fakt ėshtė qesharake tė mendosh sot se, Google dhe filiali i tij, YouTube, qė kanė fituar me miliarda dollarė prej content-it tė tė tjerėve, tashmė ankohen se nuk munden qė tė monitorojnė kėtė pėrmbajtje. Si tė thuash, po ne monetizojmė, por nuk monitorojmė. Por me sa duket, paratė e kanė njė ēmim…
Tendenca e fortė e lajmeve tė rreme gjatė vitit 2016, ishte shumė ndryshe nga mėnyrat analoge tė kontrolluara kryesisht nga shteti, nė propagandėn e shekullit 20. Ajo qė pamė njė vit mė parė, ishin grupe tė vegjėl njerėzish qė pėrfitonin prej ndėrveprimit nė mediat sociale, si dhe algoritmeve tė tyre, pėr tė krijuar artikuj hiperbolikė pėrreth njė ngjarjeje politike madhore: zgjedhjeve presidenciale nė SHBA.
Megjithatė, propaganda dhe lajmet e rreme kanė ngjashmėri: tė dyja janė mėnyra tė shtrembėrimit tė tė vėrtetės pėr tė bindur njerėzit duke shfrytėzuar emocionet, si dhe pėr tė nxitur veprim. Ndonėse ky veprim duket politik, motivimi nė zgjedhjet presidenciale tė vitit 2016 nė SHBA nuk ishte domosdoshmėrisht i tillė. Shumė krijues po kėrkonin mė shumė njė rrugė pėr tė fituar, duke shpėrndarė materiale dhe duke fituar audiencė qė do tė shihnin reklamat pėrbri artikujve.
Nė fakt, sė fundmi, Gjermania ishte duke miratuar legjislacionin qė kėrcėnon gjigandė tė teknologjisė, si Facebook Inc., me gjoba deri nė 50 milionė Euro, nėse kėto kompani nuk u japin pėrdoruesve zgjedhjen pėr t’u ankuar, nė lidhje me gjuhėn e urrejtjes apo lajmet e rreme, ose refuzojnė tė heqin pėrmbajtje tė paligjshme.
Njė prej maksimave tė pėrsėritura mė shumė midis atyre qė merren me spiunazh na kujton se nuk ekzistojnė shėrbime inteligjente mike, por vetėm shėrbime inteligjente tė vendeve mike. Ende sot nuk ėshtė e vėshtirė t’i gjendet konfirmimi. Shėrbimet sekrete izraeliane konsiderohen ndėr mė agresivet nė pėrpjekjen pėr tė kapur sekrete midis kolegėve tė tyre amerikanė dhe vetė amerikanėt kishin njė informator nė brendėsi tė shėrbimeve sekrete gjermane, shėrbime qė po amerikanėt i kishin krijuar dhe kontrolluar nga fillimi i Luftės sė Ftohtė.
Kjo luftė e ashpėr ecėn paralelisht me bashkėpunimin intensiv midis po kėtyre agjencive tė inteligjencės. Studiuesit dhe specialistėt e sektorit bien dakord kur theksojnė se ky bashkėpunim ėshtė mė i rėndėsishėm se kurrė mė parė dhe ka arritur nivele mjaft tė larta. Sidomos nė luftėn kundėr njė armiku transkombėtar si terrorizmi xhihadist, bashkėpunimi ndėrkombėtar midis agjencive tė inteligjencės rezulton thelbėsor. Megjithatė jemi ende larg nga pasja e njė kuptimi tė kėnaqshėm tė kėtij fenomeni. Nė kėtė artikull tė shkurtėr do tė pėrqėndrohemi mbi intelligence sharing, domethėnė mbi ndarjen e produkteve informative me agjenci tė huaja, ndoshta aspekti mė i rėndėsishėm dhe mė i shpeshtė i kėtij bashkėpunimi. Nė bazė tė analizės sė literaturės, pėrshkruajmė benefitet kryesore qė burojnė nga shkėmbimi informativ, rreziqet mė tė mėdha dhe pengesat qė bėjnė tė vėshtirė, dhe nė fund kėrkojmė qė tė identifikojmė kushtet qė e bėjnė pakashumė tė mundshėm.
avatar
Donald D'ARANEO

34


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi