Vetėdija krijon Realitetin Fizik

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vetėdija krijon Realitetin Fizik

Mesazh  Luli prej 23.02.17 22:54



A krijon vetedija botėn materiale?

Para se ti pėrgjigjemi kėsaj pyetjeje, ėshtė e rėndėsishme tė shikojmė se ēfarė e bėn botėn materiale. E 'Realiteti' nuk ėshtė i pėrbėrė nga copa tė vogla tė materies? Molekulat e materies janė tė pėrbėra nga grimca subatomike, si protonet dhe elektronet dhe zėnė vetėm 0,000000000001% tė "realitetit". Me fjale te tjera 99,99999999999% tė atomit perbėhet prej hapėsire tė zbrazėt. Pjesa qė nuk ėshtė e zbrazėt ėshtė i pėrbėrė nga kuarke tė cilat janė pjesė e njė fushe qė pėrbėhet nga kordat vibruese qė krijojnė grimcat elementare nė varėsi tė frekuencės sė vibrimit tė tyre.

Ndėrveprojmė nė njė botė tė objekteve fizike, por kjo ėshtė pėr shkak se truri ynė i interpreton tė dhėnat ndijore nė njė mėnyrė tė caktuar. Nė shkallė mė tė vogėl dhe mė elementare ideja e "realitetit fizik" ėshtė jo-ekzistente. Babai i mekanikės kuantike Neils Bohr ka thėnė: "Ajo qė ne e quajmė 'realitetin' nuk pėrbėhet nga gjėrat qė ne mund tė konsiderojmė si tė vėrteta. Nė qoftė se fizika kuantike nuk ju ka shokuar ju ndoshta nuk e kini kuptuar atė. "Kur ju prekni duart tuaja me njėra tjetrėn ajo ēfarė ndodh ėshtė hapėsirė boshe takon hapėsirė boshe. Komponentėt e materialit nuk kanė strukturė fizike.

Kjo ėshtė e rėndėsishme pėr ta kuptuar sepse nė qoftė se ju mendoni pėr botėn materiale si njė botė e pėrbėrė nga grimca tė vogla si topa apo bila atėherė ideja se vetėdija krijon realitet nuk ka asnjė kuptim. Kur tė kuptojmė se realiteti ėshtė njė konstrukt kozmik i energjisė dhe hapėsirės sė zbrazėt atėherė bėhet e qartė se mendimet tona dhe sinjalet e regjistruara nė tru dhe kėto kanė tė njėjtėn veēori nė formėn mė elementare. Mendimet tona janė gjithashtu njė aktivitet i universit dhe tė gjitha aktivitetet ndodhin nė hapėsirėn kuantike para se tė ndodhin nė realitet.

Ndėrgjegja ėshtė problemi mė i madh qė ka pėr tė zgjidhur shkenca. Nuk ka asnjė mėnyrė pėr tė shpjeguar se si diēka materiale e tillė si njė proces kimik ose fizik mund tė krijojė diēka jolėndore si p.sh. pėrvoja. Nuk ka asnjė arsye qė tė ekzistojė pėrvoja subjektive apo vetėdija. Natyra do tė punonte po aq mirė, pa subjektivitetin, kur ne jemi duke u pėrpjekur pėr tė hetuar shkencėrisht origjinėn dhe natyrėn e vetėdijes gjejmė supozime se vetėdija dhe realiteti nuk ėshtė aq gjėra tė ndryshme si shkenca jonė fizike na ka bėrė tė besojmė.
Mė poshtė gjeni disa parimeve tė mekanikės kuantike tė listuara nė librin "The Self-Aware Universe" e profesorit tė fizikės teorike, Dr. Amit Gozwami:

1) valėzimi

Nje objekt kuantik (psh. nje elektron) mund te jete ne mė shume se nje vend nė tė njėjtėn kohė. Ai mund tė shihet si njė valė qė pėrhapet jashtė nė hapėsirė dhe mund tė gjendet nė tė njėjtėn kohė nė pika tė ndryshme tė valės.

2) Ndėrprerjet

Njė objekt kuantik mund tė pushojė sė ekzistuari nė njė vend nė tė njėjtėn kohė pėr tė dalė diku tjetėr pa bėrė njė udhėtim tė ndėrmjetėm. Ky ėshtė hapi kuantik. Teletransportim.

3) Veprimi nga distanca

Shfaqja e njė objekti kuantik pėr shkak tė vėzhgimit tonė ndikon njėkohėsisht objektin shoqėrues binjak, pa marrė parasysh se sa larg ėshtė ai. Nėse hidhet njė elektron dhe njė proton i njė atomi, ēfarė pėson elektroni, tė njėjtėn apo pikėrisht tė kundėrtėn do tė pėsojė protoni. Ky ėshtė aksioni kuantike nė distancė. Ajnshtajni e quajti atė veprim i ngjethshėm.

4) Efekti i vėzhguesit

Njė objekt kuantik nuk mund tė konsiderohet i shfaqur nė realitetin e kohės dhe hapėsirės, derisa tė mund tė vėzhgohet si njė grimcė. Njė objekt kuantik ekziston si njė valė deri sa tė vėzhgohet direkt. Vetėdija mund tė bėjė funksionin valor tė grimcės tė pėsojė kolaps. (efekti i vėzhguesit)

Kjo pikė e fundit ėshtė shumė interesante, sepse kjo nėnkupton se pa njė vėzhgues, nuk shkaktohet ndonjė kolaps dhe qėndron natyrisht jo i shfaqur,nė njė gjendje probabiliteti tė pastėr. Vėzhgimi jo vetėm qė prish atė ēfarė ėshtė pėr t'u matur, por prodhon rezultat. Kjo ėshtė verifikuar nė eksperimentin qė ėshtė i njohur si "eksperimenti i tė ēarės sė dyfishtė". Nė kėtė eksperiment prania e njė vėzhguesi tė ndėrgjegjshėm arriti tė ndryshojė sjelljen e njė elektroni nga njė gjendje valore nė gjendje grimcore. Kjo ėshtė e njohur si 'efekti vėzhguesit' dhe trondit themelet e asaj qė ėshtė menduar deri mė tani se ėshtė e vėrtetė rreth botės natyrore.

Steven Bancarx
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

967


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vetėdija krijon Realitetin Fizik

Mesazh  Luli prej 10.09.17 19:07

VETĖDIJA JONĖ E FORMĖSON REALITETIN



Thėnia se “vetėdija e krijon realitetin” nxit shumė pyetje, shumė. A do tė thotė kjo se ne si individė (dhe nė nivel tė racės njerėzore) mund tė formėsojmė, krijojmė ēfarėdo realiteti qė e dėshirojmė pėr vete? A nevojitet kohė? Si ta bėjmė kėtė?

           “Vetėdija jonė e krijon realitetin”, ėshtė thėnie e cila tėrheq shumė vėmendje nė mediet alternative nė botė. Por, po ashtu, vetėdija ėshtė objekt shqyrtimi i shumė shkencėtarėve, sidomos nė lidhje me fizikėn kuantike dhe mėnyrėn me tė cilėn mund tė lidhet me natyrėn e realitetit tonė.

           Ē’ėshtė vetėdija? Vetėdija pėrfshin shumė gjėra. Vetėdija ėshtė mėnyra me tė cilėn e pėrejtojmė botėn tonė, mendimet tona, sigurinė, qėllimet etj.

           “Tė kėrkosh pėr vetėdijen nė tru ėshtė njėsoj me kėrkimin e folėsit nė radioaparat.” – Nasseim Haramein, udhėheqės i hulumtimit Resonance Project.

           “Mendoj se vetėdija ėshtė baza. Mendoj se misterja rrjedh nga vetėdija. Nuk mund ta anashkalojmė vetėdijen. Gjithēka pėr ēka flas, gjithēka qė vėrtet ekziston, kėrkon vetėdijė.” – Max Planck, teoricien i fizikės, i cili e ka themeluar teorinė kuantike, pėr tė cilėn e ka marrė Ēmimin Nobel pėr fizikė nė vitin 1918.

           “Ėshtė e pamundur tė formulohen ligjet e mekanikės kuantike e tė jenė plotėsisht konsistentė pa shfrytėzimin e vetėdijės.” – Eugene Wigner, teoricien i fizikės e matematikan, fitues i Ēmimit Nobel pėr fizikė nė vitin 1963.

           Thėnia se “vetėdija e krijon realitetin” nxit shumė pyetje, shumė. A do tė thotė kjo se ne si individė (dhe nė nivel tė racės njerėzore) mund tė formėsojmė, krijojmė ēfarėdo realiteti qė e dėshirojmė pėr vete? A nevojitet kohė? Si ta bėjmė kėtė?

           Ndonėse nuk jemi nė gjendje tė pėrgjigjemi nė kėto pyetje me saktėsi absolute shkencore, e dimė se nė njėfarė mėnyre ekziston lidhja ndėrmjet vetėdijes dhe botės materiale fizike nė njėfarė forme. Po ashtu, asgjė mė shumė nuk dimė pėr kėtė marrėdhėnie, dimė vetėm se ekziston dhe se ka njėfarė rėndėsie.

           Konstatim bazik i fizikės sė re ėshtė tė kuptuarit se vėshtruesi e formėson realitetin. Si vėshtrues, personalisht jemi tė pėrfshirė nė krijimin e realitetit vetanak. Fizikanėt janė tė detyruar tė pranojnė se kozmosi ėshtė konstruksion mental. Fizikani fillestar sir James Jeans shkruan: “Rryma e dijes lėviz drejt realitetit mekanik, kozmosi fillon tė duket si njė mendim i madh, e jo si njė makinė e madhe. Duket se truri mė nuk ėshtė kalimtar i rastit nėpėr botėn materiale, por ėshtė autor dhe sundimtar i kėsaj bote materiale. Pajtohuni me kėtė dhe pranojeni pėrfundimin – kozmosi ėshtė jomaterial, mental e shpirtėror.”

Eksperimenti kuantik i prerjes sė dyfishtė (Double-slit experiment) ėshtė eksperiment shumė i popullarizuar, i cili mat se si vetėdija jonė dhe bota materiale janė tė gėrshetuara. Ėshtė ky shembull i mirė, i cili tregon se faktorėt e ndėrlidhur me vetėdijen dhe bota jonė fizike, materiale, janė tė gėrshetuar. nė kėtė provė, sistemi optik me prerje tė dyfishtė teston mundėsinė e vetėdijes nė kolapsin e funksionit valor. Hulumtimi ka zbuluar se faktorėt e ndėrlidhur me vetėdijen dukshėm kanė marrė pjesė nė realitetin.

           Ka edhe hulumtime tė tjera tė shumta, tė cilat qartas tregojnė se vetėdija, apo faktorėt e ndėrlidhur me tė, nė njėfarė mėnyrė janė tė ndėrlidhur drejtpėrdrejtė me vetėdijen tonė. Shumė hulumtime nė fushė tė parapsikologjisė e kanė demonstruar kėtė. Natyrisht, ndoshta nuk e kuptojmė pėrmbajtjen e lidhjes dhe nė shumicėn e rasteve as qė mund ta shpjegojmė. Mirėpo, ekzistojnė dhe shqyrtohen vazhdimisht.

           Disa shembuj tjerė tė hulumtimeve tė tilla janė edhe ato tė psikokinezės tė cilėt po i bėn qeveria, eksperiment global i vetėdijes, agjencitė e inteligjencės tė cilat njė lidhje tė tillė gjithmonė e kanė parasysh, mendimet dhe qėllimet tė cilat e ndryshojnė strukturėn e ujit, shqyrtimin e teleportimit e shumė tė tjera.

           Ndryshimi kėrkon aksion, por vendi prej tė cilit vjen aksioni ėshtė mė i rėndėsishmi.

           Shkenca moderne, sidomos fizika kuantike, shqyrton misticizmin e lashtė dhe konceptet, tė cilat janė tė rrėnjosura thellė nė kultura tė ndryshme anembanė botės sė lashtė. Njė shembull i shkėlqyeshėm i kėtij konstatimi ėshtė premisa se gjithēka ėshtė energji, asgjė nuk ėshtė e fortė.

           “Ajo qė mendojmė, gjithēka qė jemi rrjedh nga mendimet tona, mendimet tona e formėsojnė botėn.” – Guatama Buda.

           “Ndonėse kanė dallime, mendoj se filozofia e Budės dhe mekanika kuantike kanė pikėpamje tė njėjta mbi botėn. Kėtė mund ta shohim nė kėta shembuj tė shkėlqyeshėm tė mendimit njerėzor. Pa marrė parasysh mahnitjen qė e ndjejmė ndaj kėtyre mendimtarėve tė mėdhenj, nuk guxojmė tė harrojmė se edhe ata kanė qenė qenie njerėzore, si ne.” – Dalaj Lama.

           Shembull i shkėlqyeshėm i pajtimit tė fizikės kuantike dhe kulturave tė lashtė ėshtė fakti se Nikola Tesla ka qenė i inspiruar me filozofinė e Vadave kur e ka zhvilluar idenė e energjisė sė pikės zero. Por, pse ėshtė kjo e rėndėsishme? ėshtė e rėndėsishme sepse fizika tregon se vetėdija e vėshtruesit e formėson realitetin. Mėnyra nė tė cilėn ne mendojmė dhe perceptojmė mund tė jetė pėrgjegjėse dhe tė luajė rol tė rėndėsishėm nė konstruktin fizik tė cilin e shohim para syve. Nė qoftė se e shikojmė botėn dhe e analizojnė nė nivel shoqėror, ēfarė shohim?

           Tash pėr tash masat e perceptojnė botėn si vend nė tė cilin lind, shkon nė shkollė, paguan fatura, krijon familje dhe kėrkon punė. Por, shumė njerėz nė kėtė planet nuk pajtohen me mėnyrėn e tillė tė shikimit tė botės. Dėshirojnė ndryshimin. Ėshtė kohė e gjatė qėkur e perceptojmė realitetin nė kėtė mėnyrė, me fare pak informata se ēfarė ndodh nė planetin tonė dhe ēfarė i ndodh vetė planetit. Ndonjėherė duket sikur jemi robėr tė trajnuar qė t’i pranojmė gjėrat ashtu ēfarė janė, qė tė mos pyesim se ēfarė ndodh nė botė dhe tė kujdesemi pėr vetėm dhe jetėn tonė. Siē do tė thoshte Noam Chomsky: "vetėdija jonė ėshtė prodhim". Nė qoftė se vazhdojmė ta pranojmė si diēka e tillė ēfarė ėshtė, do tė vazhdojė kėshtu mėnyra e tė ekzistuarit pa kurrfarė ndryshimesh.

           Pėr tė krijuar realitetin vetanak, modelet tona tė tė menduarit dhe mėnyra e perceptimit duhet tė ndryshojnė. Ēka e ndryshon mėnyrėn me tė cilėn e perceptojmė botėn? Informacioni. Kur e pėrvetėsojmė njė informacion tė ri, e ndryshojmė mėnyrėn e shikimit tė botės rreth nesh dhe, si rezultat, edhe realiteti ynė ndryshon, kurse fillojmė edhe ta tregojmė kėtė pėrvojė tė re me shikim nga njė perspektivė mė e gjerė. Shkencėtarėt po diskutojnė se a mund tė ndryshojmė edhe formėn tonė fizike dhe konsiderojnė se jemi tė aftė pėr kėtė, por se ky ėshtė proces i cili kėrkon kohė tė gjatė dhe kjo ėshtė diēka qė ende nuk e kuptojmė. Konstatim shumė i rėndėsishėm i kėsaj fizike ėshtė se, nė qoftė se faktorėt e vetėdijes e krijojnė realitetin tonė, kjo do tė thotė se ndryshimi duhet tė fillojė nė ne. Fillohet me mėnyrėn me tė cilėn botėn e jashtme e shikojmė me sytė e brendshėm. Perceptimi ynė i botės mund tė jetė vetėm refleksion i botės sonė tė brendshme, gjendjes sė brendshme tė qenies. Pyeteni veten a jeni tė lumtur? A vėshtroni dhe veproni nga vendi i dashurisė? Nga vendi i urrejtjes dhe zemėrimit? Nga vendi i paqes? Tė gjithė kėta faktorė janė tė ndėrlidhur me vetėdijen tonė dhe vėshtrimin dhe kanė rėndėsi tė madhe nė krijimin e botės fizike, tė cilėn njerėzit e ndėrtojnė pėr vete, apo s’ėshtė kėshtu?

           Konsiderohet se raca njerėzore ėshtė nė procesin e “zgjimit” dhe tė “hapjes” ndaj shumė gjėrave. Prandaj, mėnyra jonė e shikimit tė botės dhe e perceptimit po ndryshon me tė madhe. Nė qoftė se dėshironi ta ndryshoni botėn, ndryshojeni mėnyrėn nė tė cilėn i shihni gjėrat dhe ato gjėra do tė ndryshojnė.

           “Bėhu ndryshimi tė cilin e dėshiron nė botė.” – Mahatma Ghandi

           “Nė fizikė s’ka mė ēfarė tė zbulohet, vetėm mbesin matjet precize e mė precize”. Kėtė e ka thėnė lordi Kelvin nė vitin 1900 dhe ėshtė dėshmuar se e kishte gabim vetėm pas pesė vitesh, kur Einsteini e publikoi hulumtimin e tij tė relativitetit. Kėto teori tė reja tė Einsteinit e ndryshuar kornizėn e atėhershme tė ngulitur tė tė menduarit. Kjo situatė i shtyu shkencėtarėt tė jenė mė tė hapur ndaj pikėpamjeve alternative pėr natyrėn e vėrtetė tė realitetit tonė. Ky ėshtė shembull i shkėlqyeshėm i asaj qė dikur ka qenė e vėrtetė e pamohueshme, ndėrsa sot nuk ėshtė.

           “Kjo deklaratė e lordit Kelvin ėshtė shprehje e paradigmave tė sė kaluares. Dikur e kemi ditur se Toka ėshtė e rrafshėt, dikur e kemi ditur se jemi qendėr e kozmosit dhe dikur e kemi ditur se njeriu nuk mund tė fluturojė. Gjatė tė gjitha epokave tė historisė njerėzore, autoritetet intelektuale kanė konfirmuar fuqinė e tyre me shuarjen e elementeve tė realitetit, tė cilat nuk janė pėrputhur me kuadrin e dijes sė pranueshme. Mos jemi mė ndryshe sot? A e kemi ndryshuar hapjen ndaj gjėrave tė cilat nuk pėrputhen nė kornizė? ėshtė e mundur se ekzistojnė koncepte tė realitetit tonė, tė cilat vetėm tash duhet t’i kuptojmė dhe po t’i hapim sytė, ndoshta do tė mund tė vėrejmė se kemi parashikuar diēka tė rėndėsishmė.”
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

967


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi