Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Jon prej 18.03.09 16:58




Genjeshtra e ngrohjes globale te shkaktuar nga njeriu.

Ngrohja globale eshte nje genjeshter globale. Ajo u shpik ne 1988 dhe perfshin kufizimin ne rritjen ekonomike, vetepermbajtjen, shperthimin e rritjes popullsise si nje "mine me sahat", mbarimin e pasurive natyrore, ndotjen e ambientit, anti-amerikanizem dhe ndjenja anti-kapitaliste dhe mbi te gjitha, friken per nje epoke te re akullnajash.

Ata te cilet i kane nderthurur keto mithe me njera tjetren jane bashkuar tanime ne nje grup te ashtuquajtur "ambientaliste".

Shumica e ambientalisteve nuk kane nje kredencial teknik apo shkencor. Ate te cilet keta kane ne dore jane nje sere burimesh informacioni te gatshme te botojne pseudoteorite e tyre pavaresisht se keto teori nuk kane baza dhe prova shkencore.

Shkencat per studimin e atmosferes kerkojne njohuri te medha teknike, te cilat nuk i posedon shumica e te ashtuquajturve ambientaliste. Por ata e ndiejne veten te kualifikuar per ti kerkuar aktivitetit njerezor ti perkulet perendise se tyre te re, Nenes Natyre.

Ambientalitet thone se atmosfera e Tokes po behet me e ngrohte. Ata thone se akujt polare dhe akullnajat po shkrijne dhe shkrirja e tyre do te sjelli rritje te nivelit te detit mbi 70 metra duke permbytur qytetet bregdetare.Ata thone se shume zona te Tokes do te kthehen ne shkretetira. Ata nuk i bazojne keto te thena me evidenca te verteta shkencore. Pjese te akujve polare dhe te akullnajave jane duke shkrire, por pjese te tjera te tyre po rriten. Ambientalitet e bazojne "proven" e ekzistences se ngrohjes globale ne pjeset qe shkrijne, por cuditerisht jane te heshtur , madje arrijne deri ne violence kur dikush qe nuk eshte dakort me ta permend pjese te akujve polare qe po rriten. Dhe keto pjese nuk jane pak.

Ne te kaluaren, nuk kane qene te pakta heret qe temperaturat globale kane qene edhe shume me te ngrohta edhe shume me te ftohta sic jane sot. Temperaturat mesatare globale kane ciklin e tyre sipas stineve, por gjithashtu dhe cikle te tjera normale sic i kane pasur gjate gjithe historise se Tokes.

Te dhena shkencore nga studimi i ekzemplareve te akujve mijeravjecare, rrathet e pemeve dhe tregues te tjere te temperaturave mesatare globale e provojne kete gje. Aktiviteti njerezor kurre nuk ka qene shkaktari i ndryshimit te temperaturave globale sic mund tju perpiqen tju mbushin mendjen avokatet e "ngrohjes globale te bere nga njeriu". Nese aktiviteti njerezor do te ishte shkaktari, ku ishin me perpara makinat, termocentralet dhe industria ne te kaluaren tone historike? Ato nuk ekzistonin. Nese aktiviteti njerezor nuk ishte ai qe i shkaktoi keto ndryshime ne temperatura, cfare ishte?

Energjia qe Dielli leshon brenda nje sekonde eshte disa here me e madhe sesa aktiviteti njerezor mund te prodhojne ne disa miliona vjet. Toka rrotullohet rreth Diellit. Orbita e ketij rrotullimi eshte eliptikale. Si rrjedhoje energjia qe arrin ne Toke eshte e ndryshueshme ne baze te distances se Tokes nga Dielli. Aktiviteti diellor gjithashtu rritet ose pakesohet sipas shperthimeve qe behen ne siperfaqen e Diellit. Diferenca ne keto shperthime rrit ose zvogelon energjine diellore qe arrin ne Toke. Kjo shkakton ndryshime ne temperaturat mesatare ne atmosferen tokesore.

Ne vitin 2004, Toka u bombardua me vale te tilla diellore. Kjo rritje e sasise diellore . Kjo energji diellore shkaktoi nxehjen e siperfaqes se Tokes dhe te atmosferes. Pjesa me e madhe e ketyre valeve humbi ne hapesire. Nje pjese e vogel depertoi mbulesen mbrojtese te atmosferes tokesore. Nese Toka do te ishte bombarduar me nje vale diellore drejtpersedrejti, konsekuecat do te ishin tragjike per jeten ne Toke. Por megjithese atmosfera ofroi mburoje ndaj ketyre valeve, nje pjese e tyre depertuan dhe e paten efektin duke perfshire ketu dhe nje ngrohje te vogel te atmosferes.

Gjithashtu shperthimet vullkanike, si ai i Malit te Shen Helenes ne SHBA, hedhin me tonelata hi dhe pluhur ne atmosfere. Sasia e pluhurit dhe e hirit ne atmosfere mund te ndryshoje sasine e energjise diellore qe arrin ne siperfaqen e Tokes. Vullkanet gjithashtu hedhin ne atmosfere gaze te ashtuquajtura gaze qe krijone "efektin e serres". Nje shperthim i vetem i madhesise se Malit te Shen Helenes mund te hedhi ne atmosfere me teper gaze, pluhur dhe hi sesa ka arritur te prodhoje njerezimi qe nga fillimi i historise njerezore! Dhe shperthime te tilla vullkanike jane te shpeshta cdo vit.

Oqeanet jane gjithashtu nje burim kryesor i gazeve te "efektit te serres", ashtu sic jane dhe pemet. Pemet dhe bime te tjera thithin dioksid karboni, por ama kur kalben leshojne metan, nje nga gazet kryesore te efektit te serres. Vegjetacioni qe kalbet gjithashtu leshon gaz metan. Me teper gaz metan leshojne kenetat e Alabamas rreth Nju Orleanit, sesa gjithe aktiviteti njerezor ne pjesen tjeter te SHBA.

Studime mbi smogun ne pellgun e Los Anxhelesit tregojne se mbi 90% e smogut gjeneron ne zonat e gjelberta. Qe te ndihmonin genjeshten e tyre, ambientalistet , te ndihmuar nga media kryesore e censuruan dhe e fshehen kete studim.

Studimet kane treguar gjithashtu se gazrat e efektit te serres te prodhuara nga njerezimi jane rreth 1% e sasise se ketyre gazrave te prodhuara nga vete natyra. Eliminimi total i gazrave te prodhuara nga njerezimi ka efekt te parendesishem ne temperaturat mesatare te Tokes. Eliminimi i te gjithe makinave ne SHBA do te sillte nje ulje te gazrave te "serres" ne pak se 0.2%. Cfare efekti do te kishte kjo ne temperaturat globale? ASNJE! Duke i dyfishuar keto gazra te prodhuara nga njerezit do ta rriste temperaturen globale ne nje grade Celsius, qe eshte ne hapesiren normale te ndryshimit te temperaturave.

Jane ndryshimet e orbites eliptike te Tokes rreth Diellit, shperthimet vullkanike, prodhimi i gazrave nga oqeanet dhe vegjetacioni ( te gjitha fenomene natyrale) qe rrisin dhe ulin temperaturen mesatare te globit, jo aktiviteti njerezor.
Te dhena satelitore te marra 25 vjetet e fundit tregojne se nuk ka ngrohje siperfaqesore apo atmosferike te Tokes. Perkundrazi ato tregojne nje ulje te vogel temperature rreth 0,01 grade Celsius.

Kohet e fundit astronomet kane vezhguar zvogelim te akujve polare dhe ne Mars. A jane marsianet me makinat e tyre , termocentralet dhe industrine e tyre qe po e shkaktojne kete gje? Jo, por "ambientalistet" keshtu mendojne. Ata akuzojne njerezit per kete!

Ngrohja globale eshte nje GENJESHTER. Ata qe flasin per te kane tjeter plane nga shpetimi i planetit nga aktiviteti njerezor.

Tom Gremillion
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Luli prej 04.05.09 1:09

Ngrohja globale eshte mahtrimi me i madh i historise moderne boterore



"Modelet e Programi Internacional Per Mbrojtjen Klimaterike ne OKB (UN IPCC) jane jo te sakta sepse jane te bazuar ne modele matematikale kompjuterike dhe prezantojne skenare hipoteze dhe nuk paraqesin aktivitetin diellor," "Ngrohja Globale eshte nje menyre frike,paniku e cila justifikohet nga fakti se prodhon dhe furnizon fonde".

Gjate ketyre vjeteve,evidencat "qesharake" per nje planet qe po ftohet dhe jo ngrohet jane shtuar.Kina kaloi dimrin me te eger ne 100 vite.Ne Bagdad ra per here te pare debore ne historine e tij (te regjistruar ndonjehere).

Amerika e Veriut kishte reniet me te medha te debores ne 50 vite,me vende si Wisconsin qe u rekordua renia me e madhe e debores qe nga koha qe mbaheshin regjistrimet.

Jane regjistruar akuj rekord ne detet e Antarktikes ,i ftohte rekord ne Minnesota, Teksas, Florida, Meksike, Australi, Iran, Greqi, Afrika e Jugut,Groelande,Argjentine,Kili..Lista eshte teper e gjate dhe vazhdon.Keto jane fakte te forta shkencore te regjistruara nga satelitet me te fuqishem (Hadley, NASA, GISS, UAH, RSS).

Keto te gjitha tregojne per nje zbritje te temperatures Globale.Eshte koha per qe ti rikthehemi llogjikes ne debatin e mbrojtjes se mjedisit.

Hap i pare me i mire qe mund te bejme eshte ti japim fund ketij mashtrimi te quajtur "Ngrohje Globale"
Admir Bilca
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Neo prej 03.02.10 0:33

Ngrohja globale, alarm i rremė

Nėntorin e kaluar kreu i Panelit Ndėrqeveritar tė OKB-sė pėr ndryshimet klimatike, Raxhendra Paēauri, kritikoi ashpėr dhe hidhur ministrin e mjedisit tė Indisė.

Ky i fundit kishte vėnė nė pikėpyetje idenė se ngrohja globale po shkrinte me shpejtėsi akujt e Himalajeve.

"Ne kemi njė ide shumtė tė qartė tė asaj qė po ndodh", tha Paēauri pėr tė pėrditshmen britanike "Guardian".

"Nuk e di pse ministri e mbėshtet kėtė studim tė paqėndrueshėm. Ėshtė njė deklaratė tejet arrogante".

Por, kur vjen puna te studimet e paqėndrueshme, vėshtirė se ka ndonjė qė e meriton njė emėr tė tillė mė shumė se raporti i Panelit Ndėrqeveritar pėr Ndryshimet klimatike.

Raporti i tyre i vitit 2007, kėmbėngulte se akujt e Himalajeve, qė ushqejnė lumenjtė, tė cilėt janė burim jete pėr njė pjesė tė madhe tė Azisė jugore, sipas tė gjitha gjasave do tė zhduken nė vitin 2035.

"Hollimi i akujve tė Himalajeve i atribuohet mė sė shumti ngrohjes globale, qė ėshtė shkaktuar nga rritja e sasisė sė gazrave tė lėshuar nė atmosferė", shkruhet nė raportin e vitit 2007.

Tashmė ėshtė bėrė e qartė se ky element, qė fitoi shumė publicitet atė kohė, ėshtė marrė nga njė raport i vitit 2005, i organizatės World Wildlife, i cili bazohej nė njė koment tė vitit 1999 nga eksperti indian i akujve Sied Hasnain.

Tani zoti Hasnain thotė se ėshtė cituar gabimisht. Pėr mė tepėr Paneli i Kombeve tė Bashkuara nė vitin 2006 ishte informuar nga Gorg Kaser, njė ndėr ekspertėt mė tė njohur nė botė pėr akullnajat, se pretendimi qė akujt e Himalajeve do tė shkrinin nė vitin 2035 ishte i pabazė.

"Ky numėr nuk ėshtė njė gabim i vogėl, por ėshtė shumė larg sė vėrtetės", i tha agjencisė franceze tė lajmeve Kaser.

Ai shtoi se, "ėshtė aq e gabuar, sa nuk ia vlen as tė diskutohet".

Paneli i Kombeve tė Bashkuara mbi ndryshimet klimatike gjatė kėsaj jave nisi tė pranojė se pretendimi nuk kishte bazė tė shėndoshė, madje zoti Paēauri tha se i kalonte pak konceptet mbi baza shkencore.

Gabimi ėshtė vetėm njė element qė nxjerr nė pah falsitetin e alarmit mbi ngrohjen globale.

Nė raportin e panelit tė OKB-sė pėr klimėn ka shumė pasaktėsi. Nė tė thuhet se viti 1998 ishte viti mė i nxehtė nė Shtetet e Bashkuara, ēfarė nuk ėshtė e saktė, 1934 ėshtė viti qė mban rekord.

Po aty thuhet se niveli i deteve do tė rritet nė shkallė tė tillė qė shpejt do ta mbulojė Floridėn. Sipas llogaritjeve mė tė besueshme, mendohet qė rritja reale do tė jetė vetėm 19 inē deri nė vitin 2100.

Po kėshtu thuhet se arinjtė polarė janė tė rrezikuar nga ngrohja globale. Popullsia e arinjve polarė ėshtė e stabile, nė mos ka njohur rritje. Me pasaktėsi tė tilla mund tė vazhdohet gjatė.

Pėr informacion, akujt e Himalajeve po njohin njė lloj tėrheqje, po kjo tendencė ėshtė vėnė re qė nga mesi i shekullit tė XIX-tė, kohė kur nisėn matjet.

Arsyet pėr njė dukuri tė tillė janė komplekse dhe nuk janė kuptuar mirė. Jemi tė kėnaqur kur shkencėtarė tė pėrgjegjshėm e pranojnė tė vėrtetėn.

Nėse ata do tė mund ta ndihmonin Panelin Ndėrqeveritar tė OKB-sė pėr ndryshimet klimatike, qė t'i kishin faktet e sakta, atėherė raporti i tyre mund tė kishte mė shumė vlerė.

'Wall Street Journal'
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Neo prej 08.03.10 11:24

Fakte dhe gabime klimatikisht korrekte



Shkenca e ndryshimeve klimatike nuk ėshtė e sigurtė

Qysh kur ka shpėrthyer afera Climategate, Paneli Ndėrqeveritar i Kombeve tė Bashkuara lidhur me Ndryshimet Klimatike ka pranuar se pohimi i saj i cituar fort i vitit 2007, sipas tė cilit, akullnajat himaljane do tė shkrihen brenda vitit 2035, nuk ishte i mbėshtetur nga dėshmi shkencore.

Raporte tė mėtejshme gazetareske kanė nxjerrė sesi Michael Mann, njė prej shkencėtarėve kyē tė implikuar nė aferėn Climategate, po pėrfiton akoma miliona dollarė nė subvencione nga paketa stimuluese e vitit 2009.

Por kush bėn politikė, nė Uashington dhe nė pjesėn tjetėr tė botės, vazhdon pėrpara. Pikėrisht ndėrsa provat e ndryshimit klimatik bėhen gjithnjė e mė shumė tė dyshimta.

Nė fund tė nėntorit 2009, njė haker i panjohur i fshehur prapa pseudonimit "FOIA" ka postuar nė njė server rus disa tė dhėna sekrete. Informacionet e nxjerra pėrfshinin njė pėrzierje tė ērregullt shkėmbime e-mailesh, tė dhėna shkencore bruto, komente analistėsh dhe programime, tė gjitha elementė tė pėrdorur nga shkencėtarėt qė informonin Panelin Ndėrqeveritar tė Kombeve tė Bashkuara lidhur me Ndryshimet Klimatike (IPCC), njė organizatė qė nė vitin 2007 ka ndarė Ēmimin Nobel pėr Paqen me Al Gore.

Tė dhėnat e nxjerra duhej tė demonstronin se shkencėtarė ndėr mė tė rėndėsishmit kanė okultuar apo manipuluar informacione qė nuk i korrespondonin tezės sė tyre lidhur me ndryshimet klimatike, qė kanė krijuar njė listė tė zezė kėrkuesish jo tė anshėm dhe shmangur kėrkesat pėr informacion tė lirė, ndoshta edhe nėpėrmjet shkatėrrimit tė dokumenteve.

Njė pėrhapje e tillė informacionesh, e njohur si Climategate, i ka gėrryer deri nė themel dy ndėr presupozimet mė thelbėsore nė bazėn e ēėshtjes sė ndryshimeve klimatike: se shkenca ėshtė e saktė dhe se midis shkencėtarėve ekziston njė konsensus. Pavarėsisht kėsaj, liderėt nė Uashington dhe nė tė gjithė globin kanė vazhduar pėrpara pa u ndalur me politikėn e tyre lidhur me ndryshimet klimatike.

Climategate vė nė pikėpyetje besueshmėrinė e njė grupi tė pėrbėrė nga shkencėtarėt mė me influencė tė planetit qė merren me ndryshimet klimatike. Nė qendėr tė kundėrshtisė janė Phil Jones, Drejtor i Njėsisė Kėrkimore Klimatike pranė Universitetit East Anglia, Michael Mann, Drejtor i Qendrės Shkencore tė Sistemit Tokė nė Penn State, sė bashku me shumė anėtarė tė tjerė tė tė ashtuquajturit "Ekipi Hokej".

Emri i "skuandrės" i referohet diagramės sė famshme me shkop hokeji tė Mann, e cila kėrkon tė demonstrojė sesi nė 150 vitet e kaluara nuk ka pasur kurrė njė ngrohje tė ngjashme me kėtė tė verifikuar nė 50 vitet e fundit. E-mailet pėrfshijnė shkencėtarė e grupe tė lidhur shumė nga afėr me Panelin e Kombeve tė Bashkuara lidhur me Ndryshimet Klimatike.

Kėto institucione dhe kėta individė pėrbėjnė bastionin e mendimit zyrtar lidhur me ndryshimet klimatike, gardianėt e ideve rėndom tė pranuara lidhur me atė qė shoqėria e industrializuar po i bėn kėtij planeti.

Njėsia Kėrkimore Klimatike pranė Universitetit East Anglia, mė parė tė panjohur, ėshtė njė prej tė paktave aktualisht ekzistuese qė ruan tė dhėnat lidhur me temperaturėn.

Paneli i Kombeve tė Bashkuara lidhur me Ndryshimet Klimatike - njė organizatė e shquar ndėrkombėtare qė rishqyrton dhe vlerėson kėrkimin dhe kėshillon qeveritė lidhur me ēėshtjen - i beson shumė nė projektimet e veta tė dhėnave tė Njėsisė Kėrkimore Klimatike tė East Anglia.

Kjo ėshtė domethėnėse, pasi zbulimet e dala nga Climategate sugjerojnė se tė dhėnat e East Anglia mund tė jenė manipuluar me qėllim qė t'i bėjnė korresponduese me tezėn e komunitetit lidhur me ngrohjen globale.

Dhe paneli i Kombeve tė Bashkuara nuk kėshillon vetėm Kombet e Bashkuara dhe liderėt e tė gjithė globit; ėshtė edhe njė pikė e fortė referimi pėr kėrkuesit akademikė lidhur me klimėn. Mbetet akoma pėr t'u pėrcaktuar se deri nė ēfarė mase tė dhėnat e tani sė diskutueshmes Njėsi Kėrkimore Klimaterike/IPCC mund tė kenė prekur edhe kėrkime tė tjera.

Por tė dhėnat e nxjerra vėnė nė diskutim pohimin, sipas tė cilit temperaturat do tė jenė rritur kohėt e fundit dhe nė mėnyrė domethėnėse pėr shkak tė aktivitetit tė njeriut. Ėshtė pikėrisht mbi kėtė tezė qė mbėshtetet axhenda e sotme e politikės lidhur me ndryshimet klimaterike.

Pėrveēse ngre dyshime mbi metodologjitė reale dhe analizat shkencore, Climategate minon atė "konsensus shkencor" qė shumė liderė dhe burokratė botėrorė kanė bėrė tė mbizotėrojė nė mėshimin pėr njė politikė mė tė rreptė tė luftės ndaj ndryshimeve klimaterike.

Nė thelb paneli i Kombeve tė Bashkuara pėrcakton tonin e debatit zyrtar lidhur me ndryshimet klimaterike. Por nėqoftėse rishikimi i punės sė kolegėve ėshtė manipuluar pėr t'u dhėnė zė vetėm atyre shkencėtarėve qė besojnė tek ndryshimi klimaterik, atėhere ai "konsensus", nė rastin mė tė mirė, ėshtė i dobėt dhe, nė rastin mė tė keq, inekzistent.

I parė nė kėtė prizėm, Climategate e bėn mė tė vėshtirė, nė mos tė pamundur, pėr opinionin publik qė ta rivendosė besimin e tij nė njė "konsensus" tė bazuar mbi shkencėtarė qė as nuk i japin, as nuk i mbrojnė me ndershmėri provat shkencore tė pohimeve tė tyre.

Sasia e e-maileve tė dala nė dritė ka rezultuar njė ndėrmarrje preokupuese pėr shkencėtarėt qė kanė kėrkuar t'i shkojnė deri nė fund kundėrshtisė. Por disa prej komunikimeve tani tė bėra publike shkojnė nė zemrėn e problemit tė bindjes sė opinionit publik se planeti ėshtė nė rrezik serioz.

Njė mesazh i Jones pėrmbledh frikėrat mė tė kėqija tė atij qė i ėshtė kushtuar promovimit tė tezės sė ngrohjes: nė tė, Jones ka folur pėr dėshirėn e tij qė tė "fshehė zvogėlimin" e temnperaturave.

Por ka shumė, shumė mė tepėr. Pėr shembull, nė njė shkėmbim e-mailesh tė datės 14 tetor 2009 midis Mann dhe Kevin Trenberth tė Universitetit tė Colorado, Mann ia kish atribuuar "variabilitetit natyror" mungesėn e tė dhėnave qė tregonin ngrohjen e oqeaneve nė vijim tė furtunave tropikale.

Trenberth i ishte pėrgjigjur duke shprehur preokupimin se disa prej tė dhėnave tė nevojshme tė pėr tė mbėshtetur deklarimin e Mann qenė "fatkeqėsisht munguese".

Trenberth kishte shkruar: "Tė pohosh se bėhet fjalė pėr variabilitet natyror nuk pėrbėn shpjegim. Cilėt janė proceset fizike? Ku ka shkuar e ka pėrfunduar nxehtėsia?".

Ai - kishte thėnė - po shkruante nga Boulder nė shtetin Colorado, "ku nė dy ditėt e fundit kemi thyer rekordin e ditėve mė tė ftohta tė regjistruara ndonjėherė dhe preokupohej qė "pėr momentin nuk mund ta shpjegojmė mungesėn e ngrohjes dhe ėshtė njė farsė qė nuk mundemi…".

Bėnte tė njohur edhe se, duke u qėndruar njė serie tė dhėnash tė vitit 2008, "duhet tė ketė njė ngrohje akoma mė tė madhe". Por pastaj pėrfundon: "Tė dhėnat sigurisht qė janė tė gabuara. Sistemi ynė i vėzhgimit ėshtė i papėrshtatshėm".

Njė shembull tjetėr me pėrmbajtje tė dyshimtė i nxjerrė nga e-mailet konsistonte nė njė mesazh tė Jones nė tė cilin ai pėrmendte dy skeptikė ndėr mė tė rėndėsishmit: Steve McIntyre tė blogut Climate Audit dhe Ross McKitrick tė Universitetit Guelph nė Ontario.

Jones kishte shkruar se nėqoftėse tė dy "do tė arrinin tė viheshin nė dijeni ndonjėherė pėr ekzistencėn e njė Akti pėr Lirinė e Informimit nė Mbretėrinė e Bashkuar, besoj se do ta fshij fajlin nė vend qė t'ia dėrgoj kushedi se kujt".

Mann ka shkruar edhe se, "duket qė skeptikėt kanė organizuar njė 'grusht shteti' nė Climate Research (bėhej fjalė pėr njė gazetė nė fakt mediokre, sa pėr tė filluar, por tani ėshtė njė gazetė mediokre me njė 'objektiv' tė mirėpėrcaktuar)" dhe se "duhet tė pushojmė sė konsideruari njė publik legjitim qė merret me rishikimin e punės sė kolegėve".

Ndoshta duhet t'i inkurajojmė kolegėt tanė nė komunitetin kėrkimor klimatik qė as tė mos i dėrgojnė mė dokumente kėsaj gazete, as tė citohen nė faqet e saj.

Nė njė e-mail tjetėr, Mann fliste sesi nuk arrihej tė gjendeshin tė dhėna lidhur me disa vjet nė veēanti dhe sugjeronte njė zgjidhje qė kritikėt e kanė quajtur njė "masazh" tė tė dhėnave, njė manipulim, qė t'i bėjė tė pėrkojnė me tezėn e tij. "Po t'i jap vetėm pėr pėrdorim personal, pasi je njė koleg i besuar", shkruante Mann, "kėshtu qė, tė lutem, mos ia kalo askujt tjetėr pa u kėshilluar mė parė me mua.

Bėhet fjalė pėr atė lloj 'gjėrash tė pista' qė nuk duhet tė pėrfundojnė nė duart e atyre qė potencialisht mund tė kėrkojnė t'i deformojnė gjėrat…".

E-mailet e nxjerra nuk e kanė befasuar McKitrick, i cili mė ka thėnė se shkencėtarėt qė interveprojnė shumė nga afėr me IPCC-nė janė katandisur nė njė arrogancė qesharake dhe nė jotolerancė ndaj mosqenies dakord.

Njerėzit e IPCC-sė janė "me pikėpamje shumė tė kufizuara, qėndrojnė shumė nė mbrojtje dhe nuk pėlqejnė qė tė kritikohen". Dua tė them se nėqoftėse del njė dokument me tė cilin ata nuk janė dakord, ka shumė mundėsi qė nė vend tė ballafaqohen lidhur me pėrmbajtjen, ata tė hidhen nė sulm. Richard Lindzen, Docent i Shkencave Atmosferike nė Harvard dhe skeptik i vjetėr, thotė pėr e-mailet: "Nuk janė ambigue.

Flasin pėr t'u vėnė frerin shkencėtarėve tė tjerė. Por nuk ėshtė pėr t'u habitur. Kush ėshtė i sektorit, i ka parė tashmė gjėra tė kėsaj natyre. Surpriza e vetme ėshtė se dikush vėrtet i ka siguruar kėto dokumente dhe i ka pėrzgjedhur".

Me njė shikim tė parė, korrespondenca e nxjerrė nga Climategate pėrbėn Marrėdhėniet e Rrezikshme tė botės shkencore.

Pavarėsisht rėnies sė daulleve tė pritura pėr tė informuar opinionin publik se shkenca mbėshtet me forcė tezėn e ndryshimeve klimatike, tė dhėnat e nxjerra nga hakeri profilojnė portretin e njė komuniteti ekspertėsh tė frikėsuar nga shqyrtime tė hollėsishme, tė gatshėm qė tė pėrdorin metoda tė ulėta pėr tė bėrė tė heshtin atė qė ushqen dyshime dhe tė lumtur qė tė eliminojnė provat, tė cilat mund t'i vinin nė rrezik si teoritė, ashtu dhe financimet e tyre.

Pavarėsisht gjithēkaje, skandali nuk ka ēuar nė rikonsiderime serioze tė natyrės politike as edhe nė njė stigmatizim domethėnės tė shkencėtarėve dhe tė organizatave tė implikuara.

Pėrkundrazi, edhe pse supozimet themelore lidhur me ndryshimet klimatike janė vėnė nė dyshim, Agjencia e Mbrojtjes sė Mjedisit ka bėrė hapat e para pėr tė vėnė nė veprim rregulla mė tė gjera qė janė parė ndonjėherė nė Shtetet e Bashkuara lidhur me emisionet e dyoksidit tė karbonit.

Dhe sapo pak javė mė pas, Konferenca lidhur me Ndryshimet Klimatike e Copenhagen, me praninė e 192 vendeve, ka filluar pa e pėrballuar nė mėnyrė tė konsiderueshme ēėshtjen e e-mailave tė Climategate.

Nė fakt, "FOIA", zbuluesi i Climategate, mund tė gjendet pėr tė pėrballuar akuza tė natyrės penale nė Shtetet e Bashkuara, siē ka sugjeruar senatorja demokrate Barbara Boxer. "Ka qė e quajnė 'Climategate', unė e quaj 'E-mail-theftgate'", ka pohuar Boxer. "Bėhet fjalė pėr njė krim".

Pavarėsisht skandalit, komuniteti i ndryshimeve klimatike dhe mbėshtetėsit politikė tė tij kanė vazhduar pėrpara me vendosmėri tė paepur, ngurrues pėr atė qė ka tė bėjė me zbulimet e Climategate, por tė vendosur pėr nevojėn qė tė ecet me shpejtėsi, tė nėnshkruhen marrėveshje ndėrkombėtare dhe tė miratohen politika tė bazuara mbi idetė e minuara nė ato e-maile ofenduese.

Duke shpėrfillur idenė se shkenca duhet t'u nėnshtrohet kontrolleve tė mėtejshme, kanė thėnė se nevoja pėr ta pėrballuar problemin e ngrohjes e ka tejkaluar ēdo konsideratė tjetėr.

Qėndrimi i pėrgjithshėm i atyre qė kanė marrė pjesė nė Copenhagen ka qenė qė ta konsiderojnė Climategate tė parėndėsishėm, njė mosvėmendje tė thjeshtė. Pastaj, kush ka folur pėr e-mailet, ia ka minimizuar rėndėsinė.

Pavarėsisht pėrmbajtjes sė dukshme dėrrmuese tė vetė e-maileve tė tij, Michael Mann e ka mohuar nė mėnyrė kategorike se i ka pėrdorur tė dhėnat me synimin e qėllimshėm qė tė mashtrojė, se ka mbytur debatin shkencor apo se ka tentuar qė t'i shmanget ēdo instance tė lirisė sė informimit.

Pėrhapja e e-maileve, ka pohuar ai, ėshtė pjesė e njė tentative tė orkestuar kundėrsulmi qė ėshtė e vjetėr prej dekadash. Pėrgjigje tė kėsaj natyre e spostojnė interesin nga pėrmbajtja e e-mailave nė motivacionet qė kanė shtyrė njerėzit qė i kanė nxjerrė nė dritė.

Nėqoftėse tė dhėnat e nxjerra pėrdoreshin nga mohuesit qė donin tė ndiznin debatin lidhur me ēėshtje jo meritore tė diskutimit, atėherė asnjeri nuk kishte motiv qė tė shqetėsohej nga ato e-maile.

Pėr liderėt botėrorė, kjo ka qenė e mjaftueshme. "Thuhet se shkenca qė vėrtitet rreth ndryshimeve klimatike nuk ėshtė dhe aq e sigurtė sa pohojnė idhtarėt e saj", ka pohuar Kryeministri britanik Tony Blair gjatė Konferencės sė Copenhagen. "Nuk ka nevojė qė tė jetė dhe megjithatė, ajo qė ėshtė jashtė diskutimit ėshtė se ekziston njė sasi e madhe mbėshtetjeje shkencore pėr idenė se klima po ndryshon dhe kjo pėr shkak tė aktivitetit tė njeriut.

Pėr pasojė, edhe prej njė arsyeje tė pastėr paraprake dhe duke pasur parasysh seriozitetin e pasojave, sikur njė ide e tillė tė ishte e saktė dhe e konsideruar koha qė do tė duhet qė veprimi tė ketė efekt, ne duhet tė veprojmė".

Ky qėndrim pėrēmues nuk kufizohet nga aktivistėt e ndryshimeve klimatike dhe nė atė midis politikanėve u jep atyre pushtet. Mbulimi i skandalit nga ana e medieve kryesore ka qenė minimale.

Faktet kanė dalė nė gazeta si "New York Times" vetėm njė javė pas zbulimit fillestar tė e-mailave nga ana e blogersave. Por edhe atėherė pjesa mė e madhe e artikujve e minimizonte rėndėsinė e Climategate. Siē ka shkruar Clark Hoyt, public editor i "New York Times", nė njė editorial tė 5 dhjetorit duke kėrkuar qė t'i japė njė logjikė qėndrimit me profil tė ulėt tė gazetės, Climategate ishte vetėm njė "fakt" dhe jo njė "fakt i madh".

Hoyt dhe editorialisti shkencor, John Tierney, kanė pranuar se e-mailet qė vinin provonin se "shkencėtarėt mund tė jenė meskinė, nė linjė mbrojtėse dhe se mund tė provojnė t'i 'axhustojnė' pak tė dhėnat".

Mė 30 nėntor, Tierney ka pohuar se e-mailet provojnė se diagrama e famshme e shkopit tė hokejit e Mann ėshtė njė pėrzierje tė dhėnash tė "homogjenizuara" nė mėnyrė tė tillė qė t'i vijnė pėr mbarė dėshirės sė Jones pėr tė "fshehur zvogėlimin" e temperaturave, por ka kėmbėngulur pėr faktin se kjo nuk i gjymton konkluzionet qė publiku ka nxjerrė nga kėrkimi nė fjalė.

I njėjti konkluzion i Tierney ėshtė i habitshėm, megjithėse kontradiktor: "Me siguri qė historia pas kėtij grafiku nuk ka demonstruar se ngrohja globale ėshtė njė gjė kot apo njė mashtrim, siē kanė shpallur disa skeptikė, por ka dhėnė njė shembull tė njė tjetri prej arsyetimeve tė tyre, domethėnė se prova e ngrohjes globale nuk ėshtė dhe aq e paekuivokueshme siē pranojnė shumė shkencėtarė".

Por nėqoftėse vėrtet kjo provė ishte larg nga tė qenit e qartė, atėherė pse pjesa tjetėr e mbulimit tė kryer nga gazeta dhe debati publik nė Uashington dhe nė Copenhagen e pėrballojnė ndryshimin klimatik sikur tė ishte i "paekuivokueshėm" me tė njėjtėn mėnyrė si tė shkencėtarėve si puna e Mann dhe Jones dhe e mbėshtetėsve si Al Gore?

Pėrtej blogėve dhe medieve si faqja editoriale e "Wall Street Journal", ka mbizotėruar qėndrimi pėr tė cilin Climategate ėshtė fryrė dhe nuk duhet tė spostojė vėmendjen nga misioni fisnik i ndalimit tė rrezikut tė ngrohjes globale.

Nė Copenhagen, citimet lidhur me skandalin dhe skepticizmin relativ mbi ngrohjen globale nuk kanė qenė gjė tjetėr veēse probleme tė tjeshta pėr t'u katandisur nė heshtje. Larg nga prezantimi i shpjegimeve bindėse pėr preokupimet e ngritura nga Climategate, aktivistėt e ndryshimit klimatik kanė pėrdorur kohėn e tyre pėr tė shmangur pyetjet.

Njerėzit e sigurisė nė Kombet e Bashkuara jo vetėm qė e kanė penguar gazetarin irlandez Phelim McAleer pėr t'i bėrė pyetje Al Gore lidhur me Climategate gjatė konferencės, por i kanė hequr edhe mikrofonin. McAleer ka kėrkuar qė t'i bėjė pyetje tė ngjashme docentit tė Stanford, Stephen Schneider, i cili ka refuzuar qė tė bėjė komente.

Kur McAleer i ka bėrė njė pyetje Schneider, njė anėtar i stafit ka kėrkuar qė t'ia mbyllė gojėn, duke i manipuluar mikrofonin dhe njė anėtar i sigurisė i ka kėrkuar McAleer dhe skuadrės sė tij qė t'ia shuajė telekamerėn pavarėsisht se ata protestuan se qenė anėtarė tė akredituar tė shtypit.

Sigurisht, pėr elitat politike, shkencore dhe mediatike tė mbledhura nė Copenhagen Climategate, nuk ka qenė asgjė mė shumė se njė incident i parėndėsishėm rrugėtimi. Vetė Marrėveshja e Copenhagen pėrbėn njė dėshmi se sa pak Climategate ėshtė marrė nė konsideratė; e dyta e 12 pikave tė dokumentit citon nė mėnyrė specifike Raportin e Katėrt tė Ekspertėve, qė pėrfshin kontributet e East Anglia dhe tė Penn State. 7 anėtarė tė stafit tė East Anglia dhe 2 tė Penn State qenė rishikuesit.

Kush bėn politikė nė Shtetet e Bashkuara dhe liderėt e vendeve tė industrializuara e ka zgjeruar besimin e tij duke i bėrė apel nė mėnyrė tė pėrsėritur tashmė tė paqartit "konsensus midis shkencėtarėve".

Mė keq akoma, kanė vazhduar pėrpara me negociatat pa u ndalur qė tė vlerėsojnė nė mėnyrė kritike cilėsinė e informacioneve tė tyre. Jon Holdren, kėshilltari shkencor i Obamės, ka folur shkurtimisht pėr Climategate pėrpara Kongresit, duke e likuiduar si njė kundėrshti mbi tė dhėna dhe interpretime "absolutisht jo e rrallė nė shkencė". Mė pas, Holdren ka ritheksuar rėndėsinė e lidershipit amerikan pėr njė veprim domethėnės nė Copenhagen lidhur me ndryshimet klimatike.

Ndėrsa Copenhagen pėrfundonte punimet, blogersa, gazetarė dhe shkencėtarė vetėm kishin filluan qė tė kalonin nė sitė tė dhėnat e pėrhapura nga hakeri, aq mė pak qė tė kontrollojnė mė tej shkencėn.

Debati do tė ecė pėrpara, ndėrsa llogariten meritat midis rregullimit cap-and-trade dhe normave burokratike, ndėrkohė qė Kongresi vendos nėse duhet t'i kodifikojė dėshirat e shprehura nga Obama nė Copenhagen lidhur me limitet ndaj emisioneve.

Besnikėt e ndryshimeve klimatike theksojnė se nuk ka kohė pėr t'u ndalur, se ēdo vonim mund tė ēojė nė pasoja katastrofike. Megjithatė, edhe tė veprohet nė bazė dezinformimi mund tė jetė e rrezikshme, nė mėnyrė tė veēantė nėqoftėse origjina e informacionit ėshtė e korruptuar.

Ta fusėsh shkencėn nė njė debat publik ėshtė e rrezikshme, sepse errėson kufijtė qė e ndajnė nga politika. Kur njerėz qė flasin nė emėr tė shkencės pohojnė se fati i njerėzimit ėshtė nė rrezik, kur hezitohet lidhur me apokalipset e mundshme, kur shkenca e tyre pasqyron jo vetėm njė metodė, por edhe njė fe dhe njė mision moral, marrėdhėnia midis shkencės dhe politikės bėhet e dyshimtė.

Emocionet ndeshen me objektivitetin. Nė tė njėjtėn kohė, pasojat e politikės shtrihen jo vetėm tek shkenca, por edhe tek ekonomia dhe, akoma mė thelbėsisht, me atė qė shoqėria e konsideron tė rėndėsishme. Profetėt e global-warming nuk e fshehin aspak dėshirėn e tyre pėr ta ndryshuar mėnyrėn e tė jetuarit tė qenies njerėzore mesatare.

Nė dhjetor, pikėrisht ndėrsa historia e Climategate po zbulohej, administratori i Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit ka shpallur se emisionet e dyoksidit tė karbonit do tė klasifikoheshin si ndotėse nė bazė tė Clean Air Act, ligjit qė rregullon fushėn lidhur me cilėsinė e ajrit, duke i hapur kėshtu derėn rregullimit tė plotė tė saj. Kėrkesa e Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedis do tė jetė deri mė e kushtueshme se legjislacioni i cap-and-trade i shqyrtuar nga Kongresi nė vitin 2009.

Pasojat e variacioneve tė tilla do tė jenė tė mėdha. Tentativat pėr t'i reduktuar emisionet i kufizojnė nė mėnyrė pothuajse tė pazgjidhshme aftėsitė e funksionimit tė sipėrmarrjeve. Na pėlqen apo jo, njė kompromis ėshtė i pashmangshėm: prioritetet mjedisore kundrejt atyre ekonomike.

Duke iu qėndruar vlerėsimeve tė para, numri i kompanive qė kanė nevojė pėr njė autorizim tė Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit mund tė ngrihet nga 12000 apo 13000 tė sotme nė mbi 1 milion nė tė ardhmen e afėrt.

Njė numėr, qė sipas ēdo gjase, do tė pėrfundojė pėr tė kuptuar jo vetėm shkolla apo spitale, do tė kėrkohet gjerėsisht; duke pasur parasysh ēmimet e karburantit tė vitit 2008, ēdo sipėrmarrje qė ka shpenzuar 70000 dollarė nė vit nė gaz natyror do t'i nėnshtrohej. Kostoja mė e ulėt e karburantit nė vitin 2009 do tė bėnte vlerėn - prag akoma mė tė ulėt.

Procesi i lejeve pėrdor njė mesatare prej 18 muajsh pėr t'u mbyllur dhe derikur leja nuk jepet, nuk ėshtė e mundur t'i jepet jetė asnjė projekti. Dhėnia e ēdo lejeje ėshtė subjekt pėr ēėshtje gjyqėsore, qė mund tė kėrkojė vite pėr t'u zgjidhur dhe nuk janė vetėm strukturat e reja qė mund tė jenė subjekt i kufizimeve tė Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit; edhe shumė prej strukturave tashmė ekzistuese do tė kenė nevojė pėr miratim vetėm pėr t'i dhėnė dritė jeshile diēkaje tė thjeshtė si njė ristrukturim.

E gjitha kjo nėnvizon njė atmosferė shumė pak ftuese pėr sipėrmarrėsit. Duke pėrdorur informacione tė nxjerra nga Advanced Notice of Proposed Rulemaking dell'Environmental Protection Agency, qendra kėrkimore Heritage Foundation vlerėson se nga viti 2009 prodhimi i pėrgjithshėm bruto kumulativ do tė pėsojė njė humbje prej 7 trilionė dollarėsh.

Fakti qė shpallja e Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit ka ndodhur pikėrisht teksa po zbulohej afera Climategate mund tė duket ironike, por nė fakt ėshtė pėrhapur nė mėnyrė tė qėllimshme pikėrisht nė hapjen e konferencės sė Copenhagen.

Lėvizja ka qenė njė mesazh pėr tė treguar seriozitetin e Shteteve tė Bashkuara lidhur me idenė e ndryshimit tė praktikave tė tyre tė emisionit dhe vendosmėrinė pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje pėr tė siguruar qė edhe tė tjerėt tė veprojnė njėlloj.

Pavarėsisht kėsaj oferte bujare amerikane pėrpara Copenhagen, nė tė vėrtetė pak ėshtė realizuar. Marrėveshja finale nuk ka qenė njė vendim formal i Kombeve tė Bashkuara. As nuk ka qenė ligjėrisht detyruese.

Copenhagen ka dėshtuar sepse vendet nė rrugėn e zhvillimit kanė pasur vetėdijen korrekte tė interesit tė tyre kombėtar dhe kanė refuzuar tė impenjohen nė marrėveshje detyruese nga kėndvėshtrimi ndėrkombėtar nė gjendje qė tė dėmtojė ekonomitė emergjente tė tyre.

Lėshimet nga ana e Shteteve tė Bashkuara kanė bėrė shumė pak pėr tė tunduar vende si Brazili, India dhe Kina qė t'i vendosin njė fre pasurisė qė mund tė ndėrtonin vetėm nėqoftėse do t'u duhej tė ecnin pėrpara pa pengesa.

Shkalla e mbivendosjes midis rregullimeve tė Agjencisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit dhe aktit pėr tė kufizuar emisionet tė premtuar nga Presidenti Obama nė diskutimin e tij nė Copenhagen nuk ėshtė akoma i qartė.

Presidenti ka pohuar se ėshtė "plot besim qė Amerika do ta respektojė impenjimin qė kemi marrė" pėr t'i shkurtuar me 17 pėrqind emisionet amerikane brenda vitit 2020 dhe me 80 pėrqind brenda vitit 2050, e gjitha, nė mėnyrė tė pabesueshme, nė kurriz tė kombit amerikan nė formėn e njė ekonomie mė tė kufizuar dhe shumė mė tė rregulluar.

Pėrveē shkurtimit tė emisioneve nė nivel kombėtar, Marrėveshja e Copenhagen pėrfshin "impenjimin pėr njė objektiv" nė bazė tė tė cilit vendet e industrializuara do tė japin njė kontribut vjetor prej 100 miliardė dollarėsh pėr vendet mė tė varfra qė do tė ndjekin reduktimin e emisioneve tė dyoksidit tė karbonit.

Megjithėse marrėveshja thekson se financimet do tė ndahen njėlloj midis burimeve publike e private dhe nėpėrmjet qeverive, ka tė ngjarė qė do tė jenė Shtetet e Bashkuara ato tė cilėt do tė japin pjesėn mė tė madhe tė kėsaj paraje.

Nėqoftėse tė gjitha kėto masa janė tė prirura qė tė veprojnė si njė digė kundėr rrezikut tė pėrfaqėsuar nga ndryshimi klimatik, atėhere Shtetet e Bashkuara do tė nėnshkruajnė policėn e sigurimit mė tė madhe tė historisė sė botės. Tė marra nė konsideratė ēėshtjet e ngritura nga Climategate, njerėzit e politikės dhe publiku i tyre duhet tė pyesin nė se janė vėrtet tė gatshėm pėr ta bėrė kėtė investim.

Entiteti i ngrohjes sė planetit dhe ideja se njė ngritje e temperaturės ėshtė faj i gjinisė njerėzore janė ndodhi qė njė ditė shkencėtarėt do tė jenė nė gjendje t'i provojnė nė mėnyrė vendimtare, por e-mailet e Climategate ilustrojnė se besimi i ngrohjes globale mund t'i hedhė rrėnjėt e tij mė pak nė njė shkencė objektive sesa nė vetėdijen e paqartė perėndimore tė kapitalizmit dhe tė zhvillimit.

Ata skeptikė, sipas tė cilėve alarmimi mjedisor nė ekspozitė nė Copenhagen dhe tjetėrkund ėshtė produkti i njė besimi modern panteist dhe jo rezultat i njė arsyetimi empirik, duhet tė merren seriozisht.

Mė e mira nė tė cilėn mund tė shpresohet pėr pasojat e Climategate ėshtė qė komuniteti qė merret me shkencė t'i bėjė nderim qėllimit tė studimeve tė veta: tė bėjė pyetje dhe t'i vlerėsojė provat me sy tė paanshėm.

A.Tirana
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Geni25 prej 16.03.10 13:04

Jon shkruajti:Ngrohja globale eshte nje genjeshter


Ata te cilet i kane nderthurur keto mithe me njera tjetren jane bashkuar tanime ne nje grup te ashtuquajtur "ambientaliste".

Jon po te citoj ty sepse nuk kam mundesi te replikoj me personin qe e ka shkruar kete pjese.

A mund te me thuash se ambientalistet qe kerkojne me teper gjelberim ne Tirane, Durres, Elbasan etj, apo qe kerkojne te mos priten pyjet ne pyllin e sodes ne Vlore apo qe kerkojne qe te mos ndertohet Teci i qymyrit ne Durres, apo qe kerkojne qe te mos ndertohet fabrika e perpunimit te plehrave te Napolit ne Kashar jane njerez ordiner?


Jon shkruajti:
Ata thone se akujt polare dhe akullnajat po shkrijne dhe shkrirja e tyre do te sjelli rritje te nivelit te detit mbi 70 metra duke permbytur qytetet bregdetare.

Se kuptoj nga eshte gjetur kjo shifer. Kjo eshte genjeshter me bisht. Shifra do te varoij nga 0.5-1 meter ne 50 vitet e ardhshme.

Jon shkruajti:
Ata thone se shume zona te Tokes do te kthehen ne shkretetira. Ata nuk i bazojne keto te thena me evidenca te verteta shkencore.

Eshte e vertete qe shume zona te tokes po kthehen ne shkretetira. Mjafton te shikosh shkretetirat ne kine qe po rriten cdo vite me qindra e mijera km2.

Mjafton te shikosh qe erozioni po ben kerdine ne te gjithe boten.

Jon shkruajti:
Pjese te akujve polare dhe te akullnajave jane duke shkrire, por pjese te tjera te tyre po rriten. Ambientalitet e bazojne "proven" e ekzistences se ngrohjes globale ne pjeset qe shkrijne,

Kush qenkan keto pjese qe po rriten. Nuk duhet te ngaterrojme akullin e perkohshem. dhe ne Tomorr per 1-2 muaj krijohet akull nga shtresat e bores por ky quhet akull i perkohshem. Ne cilat koordinata te globit akujt e perhershem nuk qenkan shkrire por po shtohet ne metra lartesi.

Jon shkruajti:
Nese aktiviteti njerezor do te ishte shkaktari, ku ishin me perpara makinat, termocentralet dhe industria ne te kaluaren tone historike? Ato nuk ekzistonin. Nese aktiviteti njerezor nuk ishte ai qe i shkaktoi keto ndryshime ne temperatura, cfare ishte?

Dikur gadishulli arabik ishte i mbuluar nga pyjet. Atehere ato pyje u shkaterruan per arsyje te ndryshme. Por me shkaterrimin e pyjeve u shkaterrua dhe pjesa me e madhe e gjese se gjallesave. Atehere keq paska qene dhe atehere dhe keq do te jete dhe kete here nese aktiviteti njerezor vazhdon te shkaterroj kete bote.


Jon shkruajti:
Orbita e ketij rrotullimi eshte eliptikale. Si rrjedhoje energjia qe arrin ne Toke eshte e ndryshueshme ne baze te distances se Tokes nga Dielli.

Kjo nuk luan ndikim ne rritejen e temperaturave mesatare, sepse ky cikel eshte ciklik dhe perseritet cdo vit. Si perpara 50 vitesh si sot jep te njejtin efekt ne temperaturen globale.


Jon shkruajti:
Te dhena satelitore te marra 25 vjetet e fundit tregojne se nuk ka ngrohje siperfaqesore apo atmosferike te Tokes. Perkundrazi ato tregojne nje ulje te vogel temperature rreth 0,01 grade Celsius.

Kjo nuk eshte e vertete. mjafton te shikohen matjet e bera nga NASA, nga satelitet Japonez apo ata Europian dhe te vertetohet sesa eshte rritja e temperaturave mnesatare.

Ose te pakten te jepet ndonje link i ndonje qendre prestigjoze qe merret me matjen e temperaturave mesatare dhe qe te bindemi dhe ne. Jo vetem fjale.

Nese ndonje person ka te aferm ne Berat, mjafton te pyesi se sa vite ka qe nuk bie bore ne ate qytet. Dhe te pyesi gjithashtu se nese binte bore ne kohen e komunizmit dhe sa vite ishte cikli i renies se bores ne ate kohe.

Geni25

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Neo prej 23.04.10 13:03

Paralajmėrohen dimra tė ftohtė

Britania dhe Evropa kontinentale do tė mund tė mbėrthehet edhe mė shpesh nga dimrat e ftohtė nė tė ardhmen, si rezultat i aktivitetit tė ulėt diellor, thonė shkencėtarėt ku bie poshtė teoria e ngrohjes globale.


Kohėve tė fundit, shkencėtarėt britanikė kanė vėrejtur rėnie tė temperaturave atmosferike qė ka “bllokuar” ngrohjen globale dhe kjo ka qenė edhe si rezultat i dimrit tė madh qė ndodhi nė Evropė.

Shkencėtarėt thonė se ky fenomen ka ndikuar vetėm nė rajone tė caktuara, ēka do tė thotė se nuk ka njė trend tė pėrmirėsimit tė ngrohjes globale nė tėrė botėn.

Zbulimet janė paraqitur nė revistėn “Environmental Research Letters”.
“Sipas ecurive tė fundit, ne mund tė themi se kemi pėrjetuar njė dimėr tė ftohtė dhe do dėshiroja qė ta shikoja kėtė edhe njė herė pėr t’u besuar statistikave tė studimeve”, tha lideri i kėtij projekti, Mike Lockwood, profesor i hapėsirės sė ambientit dhe fizikės nė Universitetin “Reading” tė Britanisė.

Pėr ta demonstruar se a ka ndonjė lidhje me kėtė, profesori Lockwood dhe bashkautorėt e tij kanė krahasuar nivelin e aktivitetit diellor me rekordin e Qendrės sė Temperaturave nė Angli, i cili ėshtė instrumenti qė bėn matjen e temperaturave nė periudha tė gjata.

Hulumtuesit kanė pėrdorur tė dhėnat pėr ndryshimet klimatike nė 351 vitet e fundit duke u kthyer te periudha Maunder Minimum qė njihet si periudha kur dielli kishte pasur aktivitet tė ulėt solar, e qė kishte zgjatur pėr gjysmė shekulli.

Maunder Minimum kishte ndodhur nė gjysmėn e dytė tė shekullit XVII – njė periudhė kjo kur kishte dimra tė ashpėr, tė cilėn dikush e kishte quajtur “Etapa e shkurtė e akullit”. Pas kėsaj ka pasur njė rritje graduale nė aktivitetit diellor qė ka zgjatur rreth 300 vjet.

Profesori Lockwood shpjegon se studimet pėr aktivitetin e Diellit, tė cilat bazohen nė tė dhėnat pėr 9000 vjet, tregojnė se ka njė “ngritje tė ulėt tė temperaturave brenda njė periudhe 300-vjeēare, por njė rėnie drastike tė temperaturave nė periudhėn 100-vjeēare.

Ai thotė se rėnia ka filluar nė vitin 1985 dhe tani pėr tani ėshtė nė “gjysmėn e rrugės, ashtu sikurse ishte nė Maunder Minimum”.

Kjo i ka lejuar skuadrės qė tė bėjė krahasimin se ēfarė ka ndodhur nė fund tė viteve 1600. “Ne kemi zbuluar qė ne duhet tė pėrballemi me Maunder Minimum, sė paku edhe pėr disa vite”, tha ai pėr BBC News.

Acar i madh

Profesor Lockwood tha se ka njė numėr tė madh shembujsh qė mund tė shpjegojnė njė ndėrlidhje tė kėtillė, por skuadra e hulumtimit ka favorizuar idenė se kemi tė bėjmė me “fenomen meteorologjik” qė njihet si “bllokadė”.
Kjo do tė ndikojė nė mėnyrė dinamike nė rrymat e lumenjve, tė cilėt do tė kenė njė rritje tė valėve tė tyre prej 7 deri nė 12 km mbi sipėrfaqen e Tokės dhe do tė ndikojė shumė nė ndryshimet e kohės. Do tė kėtė njė ngritje tė rrymės sė ajrit nė gjithsecilėn hemisferė tė Tokės.

“Sė pari, kryesisht do tė preket Evropa, sepse shtrihet poshtė hemisferės veriore, ku ka rrymime tė ajrit”, shpjegon ai.

“Bllokimi” paraqitet kur format e rrymave tė ajrit kanė formėn “s” dhe shihet nė verilindje tė Atlantikut, ku do tė shkaktojnė pėrzierje tė erėrave.
“Nėse nuk do tė kėtė bllokim, pastaj rrymat e lumenjve do tė sjellin kohėn e butė, erėra me lagėshti perėndimore duke na dhėnė motin qė e ka zakonisht Evropa”.

Por, shton ai, nėse rrymat e ajrit “bllokohen” dhe shkojnė nė drejtim tė Veriut, vjen i ftohti me erėra tė thata qė vijnė nga Lindja e Evropės, e qė rezulton me rėnie drastike tė temperaturave. “Ky... ‘bllokim’ duket se do tė jetė njėra prej atyre teorive qė kanė tė bėjnė me aktivitetin diellor”, thotė ai.
Studimet e fundit tregojnė se aktiviteti diellor ėshtė ulur, “bllokimi” tashmė ka lėvizur nė drejtim tė lindjes nga verilindja e Amerikės Veriore drejt Evropės dhe ėshtė bėrė mė i qėndrueshėm.

Zgjatja e “bllokimit” gjatė dimrave tė kohėve tė fundit ėshtė pėrgjegjės pėr shkaktimin e acarėve qė kanė pushtuar Evropėn, sidomos vitin e fundit.
Vrojtimet e shkuara qė janė marrė nga periudha Maunder Minimum u referohen erėrave qė vijnė nga Lindja, qė shkaktojnė dimra tė ftohtė, e tė cilat vrojtime janė mbėshtetur edhe nga hipoteza e shkencėtareve.

Mėnyra se si ndikon aktiviteti diellor nė veprimin e bllokadės lidhen me rrezatimin e rrezeve ultraviolet qė vijnė nga dielli.

Rrezet UV tė stratosferės (qė janė rreth 20-50 km mbi sipėrfaqen e tokės) ndodhin mbi stratosferėn e ekuatorit. Kjo rezulton nė ndryshimin e shpejtė tė temperaturave, tė cilat dėrgojnė deri te njė nivel mė i lartė i erėrave.

“Ndryshimet e aktivitetit diellor kanė ndryshuar nė mėnyrė tė pabesueshme erėrat e stratosferės”, thotė profesori Lockwood.

Studimet tregojnė se gjendja e stratosferės ka njė dallim tė konsiderueshėm me atė ēfarė ndodh nė troposferė, nė tė cilėn ndodhin edhe rrymat e ajrit, shpjegon profesori Lockwood.

“Ky ėshtė njė model krejtėsisht i thjeshtė qė ka ndikuar edhe nė stratosferėn ekuatoriale ku ka pasur mė shumė UV qė kanė shkaktuar rryma tė mėdha tė ajrit, por rritje shumė tė vogėl tė temperaturave.

“Kjo, natyrisht, ka mundėsi pėr tė ndryshuar lėvizjen e rrymave tė ajrit – dhe kjo ėshtė ajo gjėja qė ne jemi duke menduar sot pėr sot”.

Qendra e bllokimit

Profesori Lockwood citon se “bllokimi” vetėm mund tė ndikojė nė ndonjė rajon gjeografik dhe nuk do tė kėtė impakt nė ndryshimin e tėrė sistemit klimatik tė globit.

Pėr ta ilustruar kėtė, thotė ai, kemi edhe tė dhėnat e CET-sė, tė cilat thonė qė ky dimėr ishte dimri i 14 mė i ftohtė nė Britani.

Ai thotė se njėri prej kolegėve tė tij nga Universiteti Reading paraqet Evropėn si “qendėr tė bllokadės”.

“Arsyet janė tė mėdha, sepse rrymat e ajrit vijnė te ne nga oqeani Atlantik dhe ngadalė e godasin tokėn e Evropės. Nuk do tė ketė kushte apo rrethana diku tjetėr nė botė qė u jep njė bllokim kaq tė madh”.

Pėrderisa rėnia e aktivitetit tė tanishėm diellor pritet qė tė vazhdojė edhe nė dekadat nė vijim, duke shkaktuar seri tė shpeshta tė “bllokadave” qė nuk do tė rezultojnė me temperatura nėn zero gradė pėr ēdo dimėr.

“Nėse ne shikojmė nė periudhėn e fundit tė aktivitetit diellor tė shekullit XVII, ne zbulojmė se ka pasur njė rekord temperaturash tė ulėta nė vitin 1684, por nė vitin tjetėr – kur aktiviteti diellor ka qenė i ulėt, ėshtė regjistruar dimri mė i nxehtė nė 350 vitet e fundit”.

Njė numėr tjetėr i faktorėve meteorologjikė po ashtu kanė influencuar nė sistemin e motit nė gjithė e Evropėn, kėshtu njė numėr i parametrave tė dhėnė pėrshtaten me “bllokimin”, shpjegon ai.

Duke iu referuar zbulimeve dr. Peter Stott, drejtor i monitorimit tė klimės nė Zyrėn Meteorologjike nė Britani thotė se “ky studim tregon evidenca shtesė se ēfarė ka ndodhur nė stratosferė, e qė janė shumė tė rėndėsishme pėr klimėn nė sipėrfaqe tė Tokės. “Zbulimet janė kujtim i njė efekti tė mundshėm, por duhet mė shumė hulumtime pėr tė cilat ka nevojė pėr tė pėrcaktuar se si ka ardhur te njė efekt qė do mund tė pėrcaktonte mundėsinė pėr ndonjė dimėr tė ftohtė nė Britani”.

“Nė zyrėn e MET-sė ne jemi duke punuar nė njė hulumtim qė ka tė bėjė me njė paraqitje mė tė mirė tė aktiviteteve nė stratosferė, e qė po ndikon nė modelet e parashikimit tė motit nėpėr stinė”.

Profesori Lockwood thotė se tani planifikon qė tė testojė parashikimet e aktivitetit tė ulėt diellor nė ndryshimet e klimės gjatė muajve tė verės nė Evropė.

Nga Mark Kinver, BBC News
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 11:20

Qe ngrohja globale eshte eminente dhe shqwetesuese,kjo eshte e dukeshme.Nuk e di se c'mendojne studiusit angleze,por rajoni ballkanik po e perjeton rende kete fenomen.A i keni vene re ndryshimet e klimes,te shoqeruara me permbytje,intesiteti i tyre ka qene shume i larte dhe me kohe zgjatje te pashembullt.

Per kureshtjen e te gjitheve,po ju tregoi nje te vertete.
Babai im ka qene nje mbajtes i rregullt i matjeve te dhenave meteorologjike,si temp.max e minimale sasne reshjeve ne dite muaj e vite.Kjo ne nje periudhe prej rreth 40 vjecare,Punen e tij per hobi po e ndjek edhe une,megjithse vet kam nje profesion tjeter.

Tashti po ju them se nepermjet matjeve se mesatarja e reshjeve ne rajonin tim te banimit nga mesatarja shume vjecare,rezulrojne te jene nga 850-950 mm shi ne vit.Atehere deri me sot kur duhen edhe 4 muaj,ne mbyllje te matjeve te reshjeve(shtator) kane rene 1600 mm shi,pra rreth 700 mm shi me teper nga mesatarja shume vjecare.

Po keshtu dhe temperaturat mesatare dimerore tek ne ishin nga 4-7 grade,sot keto temperatura mesatatre per 3 vjete e fundit gjate muajve te dimrit arrijne nje mesatare nga 7-11 grade.

Pra rajoni ka nje ngritje temp.afersisht vetem per stinen dimerore rreth 4 grade,dhe si mesatare vjetore me nje mesatare rreth 2.5 grade..
SI T'JA JA VEME EMRIN KESAJ,ESHTE NJE GENJESHTER APO NJE REALITET..

Ka mbi 5 vjet q ne zonen time nuk bie njehere te vetme bore,nje fenomen qe tek ne ishte i pranishem pothuaj cdo vit 1-2 here.

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Jon prej 20.08.10 11:28

Tė pensionohet termi “Ngrohja globale”



Ndėrsa po afrohet ditėlindja e saj e 35-tė, ka ardhur koha qė tė heqim dorė nga termi “Ngrohja Globale”, njė term i ngarkuar politikisht dhe i kufizuar nga ana shkencore pėr t’i hapur rrugė diēkaje tjetėr.

Pėrvjetorėt janė gjithmonė arbitra tė drejtė arsyesh pėr tė diskutuar ēdo ēėshtje. Por, duke marrė parasysh faktin se disa persona, siē janė njerėzit qė punojnė nė RealClimate (Instituti i Kėrkimeve Shkencore pėr Klimėn), janė duke festuar 35-vjetorin e krijimit tė termit “Ngrohje Globale”, besoj se ėshtė koha e duhur pėr tė vlerėsuar dhe pėr tė vėnė nė pikėpyetje idenė nėse ky term i qėndron akoma qėllimit tė tij. Emrat janė tė rėndėsishėm, kėshtu qė kjo ėshtė njė pyetje e drejtė pėr t’u bėrė.

Kur gazeta shkencore e Ualli Brokerit publikoi kryeartikullin “A jemi nė prag tė ngrohjes globale”, unė dyshoja te konceptimi i Brokerit, i cili kishte qėllim qė tė tėrheqė vėmendjen ndėrkombėtare. Prandaj dyshoja nėse do mund t’i pėrballonte ashpėrsisė sė debateve dhe shqyrtimeve intensive, tė cilat do tė ndodhnin nė dekadat e ardhshme.

Ky term ėshtė shndėrruar nė pėrdorimit universal nė SHBA, ndonėse termi “ndryshime klimatike” pėrdoret mė shpesh nė Britani. Nuk jam i sigurt pse diēka e tillė ėshtė e mundur, por mesa duket pėrdorimi i termit “Ngrohje Globale” nga James Hansen, gjatė njė deklarate tė famshme nė Senat bėrė pėr vetė medien amerikane, mbase pėrdorimi i termit “ndryshime klimatike” nga Margaret Thacher, nė fjalimin e saj nė vitin 1989, pati tė njėjtin efekt edhe kėtu nė Britani.

Tė dy termat janė tė kėmbyeshėm nga ana kuptimore me njėri-tjetrin gjatė bisedave tė zakonshme, megjithėse shkencėtarėt klimatikė janė shprehur se ka ngjashmėri tė pakta, por nga ana tjetėr duhet theksuar se ka shumė ndryshime tė rėndėsishme ndėrmjet tyre.

Njė kritikė e dėgjuar shpesh ėshtė se “ndryshimi i klimės u shpik nga uarmistėt (shkencėtarė qė fajėsojnė njerėzimin pėr ndryshimet klimatike), pėr tė fshehur njė tė vėrtetė tė paleverdishme se temperaturat nuk po rriten si pasojė e ngrohjes. Me fjalė tė tjera “ndryshimi i klimės” ėshtė njė marifet i zgjuar, qė vepron si njė koncept qė shpjegon tė gjitha fenomenet klimatike.

Kjo hedh poshtė tė vėrtetėn e papėrshtatshme se nė fakt ndryshimet klimatike shkaktohen si pasojė e ngrohjes globale. Nė fund tė fundit, titulli i plotė i gazetės sė Brokerit ishte “Ndryshimet Klimatike”: A jemi nė prag pėr tė shpallur gjendjen e ngrohjes globale?

Ka njė histori mjaft interesante tė shndėrrimeve gjuhėsore, qė i janė bėrė kėtyre dy termave nė ueb sajtin e NASA-s shkruar nga Erik Konuej, i cili ėshtė njė historian nė laboratorin e “Jet Propulsion” nė Pasadena. Ajo pėrmban njė paragraf mbi atė se si nė vitet 1970 termi “ndryshim i paparashikueshėm i klimės “pėrdorej nė gjuhėn e pėrditshme.

Fatmirėsisht ky koncept u braktis nė vitin 1979, kur Akademia Kombėtare e Shkencave publikoi efektin e dyoksidit tė karbonit nė klimė dhe zgjodhi tė miratonte termin qė pėrdoret sot. Nė vend tė “Ndryshim i paparashikueshėm i klimės”, Ēarnei Xhul (kryetari i raportit) miratoi pėrdorimin e termit tė Brokerit.

Kur iu referua ndryshimit tė temperaturave tė sipėrfaqes sė tokės, Ēarnei pėrdori termin “ngrohja globale”, ndėrsa kur diskutonte pėr ndryshimet e tjera klimatike, tė shkaktuara nga rritja e dyoksidit tė karbonit, Ēarnei pėrdori “ndryshime klimatike”.

Brenda logjikės sė revistave shkencore kjo ėshtė mėnyra e pėrdorimit tė kėtyre dy termave. Ka gjithashtu disa zėra tė shquar nė debatin e klimės, tė cilėt nuk pėrdorin vetėm termat “ngrohje globale”ose “ndryshime klimatike”, sepse sipas tyre, nuk e shpjegojnė ashtu siē duhet emergjencėn dhe realitetin e subjekteve qė pėrshkruajnė. Pėr shembull, Xhejms Lavelok preferon termin “nxehje globale”, ndėrsa Xhorxh Monbiot ka argumentuar se koncepti “avari klimatike” ėshtė mė i saktė.

Po ashtu, nė anėn tjetėr tė gardhit ka nga ata qė me pėrēmim klasifikojnė subjektin ose mė saktė e shikojnė rrjedhėn e reagimeve tė subjektit si njė mashtrim klimatik ose shaka klimatike.

Personalisht nuk e pėrdor shumė termin “ngrohje globale” (ndoshta kjo vjen si pasojė e rrėnjėve tė mia britanike dhe ky koncept mė duket shumė i ngushtė nė fushėn e tij), kėshtu qė jam i lumtur tė qėndroj me termin “ndryshime klimatike”.

Mendoj se ne kemi arritur nė njė pikė tani, ku tė gjithė e dimė se pėr ēfarė po flasim dhe pse bota gjithmonė do tė jetė e populluar nga njerėz qė duan tė kėndojnė se “klima ka ndryshuar pėrgjithmonė”, kur ata e dinė fare mire se ajo ēka po diskutohet nė botė ėshtė ndryshimi antropogjenik i klimės.

The Guardian
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 20.08.10 14:04



Te rinovohet e propogandohet cdo dite termi ''NGROHJE GLOBALE''.




Ngohja globale eshte nje realitet,qe vetem nje njeri me memorje te vonuar nuk mund ta kuptoi.




-Shkrirja masive e akullnajave polare,eshte nje tregues agresiv per ti mbushur mendjen edhe me skeptikut.

-Oqeanet po ndryshojne ngjyren e tyre si rezultat i shtimit te fitoplanktonit,ky i fundit kerkon nje sasi temperaturash te larta qe te ushqehet dhe te shumezohet.

-Zjarret masive ne Kaliforni,Greqi,Rusi,Itali,Portugali,France e Spanje jane nje tjeter tregues,qe dicka po ndodh me klimen ne planetin tone.

-Frekuenca e dendur e shume shterngatave,uraganeve e stuhive te shoqeruara me permbytje kataklizmike, si ne
Rumani,Pakistan,Kine,Filipine apo edhe ne Shqiperi,ku vet jemi deshmitare te permbytjeve te mbi 12.000 ha toke,tregon se njerzimit po kanoset nje rrezik imediat,qe kerkon thellimin e masave parandaluese te ketij fenomeni, e jo te vihemi ne gjume nga KOMPANITE QE NORMEN E FITIMIT E KANE ME ATO LENDE TE PARA QE NDOTIN AMBJENTIN.

Studimet e 5 viteve te fundit e tregojne me se miri se si ka levizur kurba e rritjes se temperaturave ne atmosferen tone.

Me e keqja eshte se ka disa papagaj edhe ketu ne Shqiperi,qe propogandojne te kunderterten e fenomenit te ngrohjes,duke ju referuar disa shkrimeve nga media gjoja te rendesishme boterore,shkrime te cilat paguhen nga ato KOMPANI qe vet jane FAKTORI NUMER 1, ne ndotjen e ''mushkurise''boterore.


Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 20.08.10 22:08


Viti 2010 me i nxehti ne Toke







Agjencia amerikane e hapėsirės NASA tha se ky vit ka qenė mė i nxehti nė Tokė nė 131 vitet e fundit. Njė studim i ri pėr motin e nxehtė i publikuar nė SHBA nga Federata Kombėtare e Jetės sė Gjallė parashikon se temperaturat e larta do tė jenė tė zakonshme nė vitet 2050. Kjo organizatė private qė studion ambjentin thotė se ngrohja e planetit, do tė sjellė shira tė rrėmbyeshėm dhe thatėsira anembanė botės.

Por jo tė gjithė shkencėtarėt janė nė njė mendje pėr ndikimin e ngrohjes globale, apo pėr njė zgjidhje tė pasojave tė saj.

Nga temperaturat e larta nė Rusi, tek shirat e rrėmbyer nė Pakistan e tek rrėshqitjet shkatėrrimtare tė dheut nė Kinė, mjaft shkencėtarė parashikojnė se do tė ketė mė tepėr raste tė motit ekstrem, pasi klima nė Tokė po ngrohet.

“Me ngrohjen e planetit, atmosfera mund tė mbajė mė shumė ujė, ndaj kjo do tė sjellė rėnien e shirave mė tė rrėmbyeshėm dhe kjo do tė ketė pasoja shkatėrrimtare”, thotė meterologia Amanda Staudt e Federatės Kombėtare pėr Faunėn dhe Florėn, me qendėr nė SHBA. Amanda ėshtė bashkėautore e njė raporti tė vitit 2010-tė kėsaj organizate mbi tė nxehtit ekstrem nė SHBA. Ajo ka gjetur me statistika, se mjaft qytete pėrgjatė brigjeve lindore amerikane, krahasuar me temperaturat mesatare, kanė dyfishin e ditėve me temperatura 32 gradė celcius .

Ajo njofton se kjo nxehtėsi ekstreme do tė bėhet shumė shpejt diēka e zakonshme.
“Ajo qė mė befasoi nė kėtė studim ishte se viti 2010 ndoshta do tė konsiderohet njė vit me klimė tė butė nė vitin 2050, ose tė paktėn do shihet si njė vit i zakonshėm, duke patur parasysh ngrohjen globale dhe hapat me tė cilat do tė ecė ky fenomen nė tė ardhmen”.


Zonja Staudt dhe shumė shkencėtarė tė tjerė thonė se pėr shkak tė ndotjes, do tė shohet sasia e dioksidit tė karbonit nė atmosferė, qė do tė shoqėrohet me temperatura tė larta dhe do tė shkaktojė ngrohjen globale.
Por klimatologu Patrik Michaels i Institutit Cato thotė se problemi po ekzagjerohet.
“Kėto qytete kanė temperatura tė larta dhe do tė kenė klimė mė tė ngrohtė me ose pa dioksidin e karbonit nė atmosferė”, thotė ai.

Studjuesi Michaels thotė se betonimi i qyteteve e shkakton mė shumė nxehtėsinė se sa dioksidi i karbonit. Ai fajėson mė shumė pėr tė nxehtin ekstrem nė bregun lindor tė SHBA kėtė vit, njė cikėl klimatik qė u quajt La Nina.
Studjuesja Amanda Staudt thonė se moti ekstrem qė vazhdon pėr njė periudhė tė gjatė mund tė ketė ndikime negative- si probleme tė shėndetit nga shtimi i alergjive, apo pakėsimin e ushqimit, nga pakėsimi i prodhimit, pėr shkak tė tė nxehtit.

Kėtė verė, thatėsira dhe zjarret nė Rusi kanė pakėsuar ndjeshėm furnizimin e botės me grurė. Amanda Staudt thotė se njė zgjidhje afatgjatė ėshtė qė tė pėrdoren forma tė tjera tė energjisė.
” Ne duhet tė fillojmė tė heqim dorė nga varėsia ndaj qymurgurit, naftės apo gazit dhe tė kalojmė tek pėrdorimi i energjinsė sė pastėr, si energjia diellore apo ajo e erės, nė kėrkim tė mėnyrave pėr t’u bėrė mė efiēentė nė pėrdorimin energjisė”.


Por Patrik Michels thotė se kėto nuk janė zgjidhje realiste.

“Energjia e diellit nuk mund tė pėrdoret gjerėsisht, dhe nga ana tjetėr energjia e erės nuk mund tė jetė shumė e fuqishme”.

Michaels thotė se njerėzit gjithmonė u janė pėrshtatur ndryshimeve tė mjedisit dhe do tė vazhdojnė ta bėjnė kėtė.


” Kjo teori nuk ėshtė shumė e ndryshme nga teoritė e tjera apokaliptike, tė cilat kanė qarkulluar nė shoqėrinė njerėzore nė vite, si dhe pėr kėrcėnimet e tjera, ndaj tė cilave jemi pėrshtatur”.

Pavarėsisht nga debati mbi ndryshimet e klimės, shkencėtarėt bien dakord se qytetet do tė vazhdojnė tė ngrohen mė shumė, ndėrsa vazhdojnė tė zgjerohen me mė tepėr ndėrtesa dhe rrugė

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 04.12.10 11:27


C'po ndodh....?



Qyteti i Shkodrės ēdo ēast e mė tepėr po i afrohet pikės fatale kur nga tė dhėnat raportohen mė shumė se 3000 shtėpi tė pėrmbytura plotėsisht e rreth 13 mijė hektarė nėn ujė. E ndėrsa qytetarėt nė Shkodėr janė tė lodhur e tė dėrrmuar nga pėrmbytjet, kur gjithēka prej shtėpive tė tyre e ka pėrpirė uji i furishėm, nė dhjetėra qytete tė tjera banorėt po perjetojne tė njėjtėn tragjedi.

Brenda 24 orėve janė pėrmbytur konsiderueshėm Durrėsi, Vlora, Lezha, Elbasani, Malėsi e Madhe, e ndėrkohė qė Tropoja gjendet tėrėsisht e izoluar, e banorėt nė kėtė qytet nuk kanė mundėsi tė lėvizin nga ky qytet.

Ndėrkohė mėsohet se ėshtė shtuar sasia e ujit tė liqenit tė Shkodrės pasi bėhet e ditur se kanė pėrpirė dhe fushat e Torovicės, ku ndahet Shkodra me Lezhėn. Kjo situatė e rėnduar ka sjellė si pasojė izolimin e banorėve tė zonės.



Banorėt e qyteti tė Shkodrės kanė deklaruar se nuk po arrijnė dot tė plotėsojnė nevojat e tyre pasi tė izoluar ata nuk mund tė sigurojnė edhe nevojat e tyre jetike pėr tė pėrballuar jetesėn.

Nga shpėrthimet e shumta tė reshjeve si dhe tė ujėrave qė kanė mbuluar zonėn mėsohet se deri nė orėn 17. 00 tė ditės sė djeshme shėnohen tė rrezikuara 13 mijė hektarė tokė, si dhe ka shkuar 2100 numri i shtėpive tė pėrmbytura dhe mijėra tė tjera tė rrethuara nga uji. Pėrveē tyre janė evakuuar rreth 7944 persona.

Njė nga pasojat negative qė ndalon kalimin ėshtė bėrė bllokimi i shkollave tė ndryshme nė pamundėsi pėr tė kaluar nėpėr rrugė pasi vetėm disa persona udhėtojnė mė varka lundrimi.


Emergjenca
Pėrmbytjet kanė zaptuar pothuajse 13 mijė hektarė tokė qė janė tėrėsisht nėn ujė. Emergjencat Civile nė njė njoftim tė fundit kanė publikuar bilancin e pėrmbytjeve qė kanė pėrfshirė Shkodrėn dhe zonat pėrreth.

Sipas kėtij institucioni, liqeni i Shkodrės ėshtė rritur me 11 cm nga reshjet e fundit. Gjithsej janė pėrmbytur rreth 13 mijė hektarė tokė, 2100 shtėpi dhe mbi 2470 banesa janė tė rrethuara nga uji. Nga zonat nė rrezik janė evakuuar mbi 3940 familje, ku janė pėrfshirė nė operacione mbi 1500 policė dhe ushtarė.



Tė bllokuara janė rrugėt pėr nė Muriqan, Velipojė, Shirokė dhe Zogaj, ndėrkohė qė ėshtė e pakalueshme rruga pėr nė fshatin Obot i Vjetėr, ku niveli i ujit nė rrugė ėshtė njė metėr. Nė Malėsinė e Madhe, aksi Tamarė-Vermosh kalohet me vėshtirėsi, ndėrsa ai Tamarė–Vukėl ėshtė i pakalueshėm. Probleme qarkullimi edhe nė autostradėn Tiranė-Durrės, ndėrkohė qė ėshtė dėmtuar traseja hekurudhore pranė fshatit Muēaj.

Zonat e pėrmbytura
Vazhdon tė pėrkeqėsohet situata nė qytetin e Shkodrės. Sot niveli i ujit ėshtė rritur dhe uji ka depėrtuar dhe nė brendėsi tė lagjeve. Nėn ujė janė lagjet Xhabije, “Salo Halili”, “Bahēallėk”, “Shtėpia e Mushkonjės”, “Ajasėm” dhe “Perash”.

Banorėt kanė vėshtirėsi tė tė shumta nė qarkullim, jo vetėm nė kėmbė, por edhe me mjete tė vogla. Nė shumė prej rrugėve. Nė shumė prej rrugėve janė vėnė nė pėrdorim varkat, tė cilat transportojnė banorėt, nga dalja e pallateve, apo shtėpive private nė drejtim tė rrugėve qendrore tė qytetit, apo nga njėri aks rrugor tek tjetri. Ne disa shkolla uji ka pėrmbytur jo vetėm oborret dhe sipėrfaqet e jashtme tė territorit tė tyre, por ka depėrtuar dhe brenda godinave.

C'po ndodh ne territorin e Shqiperise dhe ne gjithe rajonin e Ballkanit,ku po perjetohen momente apokaliptike..?Bota po ftohet,apo po tej ngrohet..? Le ti japin pergjigje kesaj pyetje ata qe na kane servirur materiale,per te arshivuar ...ngrohjen globale..!!!!


Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  yasmin prej 04.12.10 22:36

Bashkohem me kete mendimin qe ngrohja globale eshte nje genjeshter,fundja genjeshtra degjojme cdo dite,genjeshtra themi cdo dite sidomos kur genjejme veten per zgjedhjet dhe vendimet qe marrim ne jete....
Sa per kete postimin e fundit eshte me te vertete nje realitet i hidhur tek shikon nje pjese te madhe te Shqiperise tek permbytet,sidomos sesi permbytet Shkodra disa here....
Permbytja e Shkodres po behet si legjenda e Kalase se Rozafes por tani ku ta gjejme nje Rozafe qe do ta shpetoje qytetin tim te dashur...
Nuk kam deshire per momentin te zgjatem me komente sepse ne te tilla raste eshte me mire te shpresohet qe gjithcka te zgjidhet sa me shpejt dhe te urohet te mos kete deme te tjera dhe sidomos qe kjo katastrofe natyrore te mos shoqerohet me katastrofe njerezore....e rendesishme eshte edhe te reflektojme sepse kjo nuk vjen direkt nga Zoti sic duan te thone por.....(per momentin nuk dua te zgjatem me)
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  abdullah prej 05.12.10 21:48

Jo nuk eshte genjeshter.
Eshte e vertet do e shihni dhe vet
avatar
abdullah

11


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 18.07.11 11:34


2011 viti mė ''djegės'' ne historine boterore



Vera e gjatė dhe e nxehtė ėshtė vetėm nė fillimet e saj. Qė nga marsi deri nė qershor temperaturat kanė qenė vende-vende tė larta, madje shumė mbi mesataren e stinės, por ajo qė do tė vijė nė muajt nė vazhdim do tė jetė me tė vėrtetė e jashtėzakonshme dhe pėr shumėkėnd kjo do tė jetė njė verė qė nuk do tė harrohet lehtė. Madje ka shumė nga ata meteorologė qė e cilėsojnė kėtė vit “mė tė nxehtin” nė historinė botėrore. Dhe nuk mbaron kėtu...

Sipas tė dhėnave tė instituteve meteorologjike tė shumė vendeve tė botės, ndėr tė cilėt mė prestigjiozi ėshtė NOAA (Administrata Oqeanike dhe Atmosferike), temperatura e kombinuar tokė-oqean prej 14.2 gradėsh, e regjistruar nė qershor 2011 ėshtė mė e larta e tė gjitha kohėrave, ose me fjalė tė tjera ėshtė 0.68 gradė me e lartė se mesatarja e shekullit tė kaluar.

Duke filluar qė nga muaji mars e nė vazhdim, situata ka ardhur duke u pėrkeqėsuar me shifra qė kapin rekorde tė reja. Meteorologėt parashikojnė njė skenar “drithėrues” pėr javėt nė vazhdim.

Parashikimet shumė “tė nxehta” pėr verėn pėrvėluese tė shkencėtarėve kanė ndezur nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės njė betejė tjetėr.

Dhe kjo nė njė kohė kur ky vend po pėrjeton vėrtet njė valė temperaturash jashtėzakonisht tė larta. Bėhet fjalė pėr betejėn e atyre qė mbėshtesin dhe janė kundėr ndikimit tė njeriut nė ndryshimet klimatike, njė debat qė ka nisur qė prej disa kohėsh dhe po zhvillohet me tone gjithnjė e mė tė mprehta, ndėrsa situata meteorologjike po jep shenja ndryshimesh tė mėdha.

Javėn qė shkoi Nju Jorku ka lėshuar njė alarm qė do tė zgjasė pėr 10 ditė, njė alarm qė ngjan me njė paralajmėrim ndaj gjithė atyre qė dalin nė orėt mė tė nxehta tė ditės, njė alarm pėr t’iu shmangur sa tė jetė e mundur diellit tė mesditės, duke qenė se rreziku shėndetėsor ėshtė shumė i madh.

Ndėrkaq, kryebashkiaku Majkėll Blomberg ka nxjerrė nėpėr qytet shpikjen e tij tė fundit, atė tė tri pishinave tė lėvizshme, qė pėrgjatė gjithė muajit gusht do tė qėndrojnė nė pozicione tė ndryshme nė Park Avenue dhe qė do tė frekuentohen nga ata qė pėr arsye tė ndryshme duhet tė vazhdojnė tė rrinė nė “Mollėn e Madhe” edhe gjatė stinės sė nxehtė tė kėtij viti.

Ndėrkaq, disa gazeta tė rėndėsishme tė vendit kanė paralajmėruar edhe pėr njė rrezik tjetėr qė mund tė prekė metropolin mė tė madh tė Shteteve tė Bashkuara: rrezikun e uraganeve, qė nėse do tė “frynin” me forcėn qė fryjnė nė jug tė vendit do tė shkaktonin njė numėr tė madh humbjesh nė njerėz, duke qenė se bėhet fjalė pėr njė qytet tė mbipopulluar.

Bėhet fjalė pėr parashikimet e agjencisė sė mėsipėrme prestigjioze, parashikime qė tė “pėrkthyera” nga ekspertė tė ndryshėm tė meteorologjisė nuk ua kanė aspak “zili” skenarėve tė filmave hollivudianė me temė katastrofat natyrore.

Sipas kėtyre parashikimeve, pėrveē tė nxehtit tė jashtėzakonshėm priten edhe pėrmbytje tė mėdha, si ajo e Nashvillit nė muajin maj, apo edhe reshje dėbore krejt tė papritura dhe shumė tė dendura, si ato qė mbuluan dhe paralizuan gjithė Uashingtonin gjatė dimrit tė kaluar.

Ndėrkaq, ka nga ata qė i pranojnė parashikime tė tilla dhe nga ata qė i hedhin poshtė sigurisht, duke i cilėsuar si skenarė fatalistė qė kanė shumė pak mundėsi tė ndodhin.

Gjithsesi, pėr tė gjithė problemi mė i madh dhe mė akut ėshtė ai i tė nxehtit, i cili ka kapur edhe shumė vende tė Europės, madje edhe ato tradicionalisht tė freskėta edhe nė mesin e verės.

Se si do tė pėrballohet kjo verė e nxehtė me temperatura shumė mė ekstreme krahasuar me tė gjitha verėrat e mėparshme, pėrbėn njė sfidė personale pėr ēdo njeri, por edhe njė sfidė pėr shėndetin publik tė shumė vendeve tė botės.

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Ufo prej 18.07.11 12:48

Pėrshėndetje Estilen:

Sa i pėrket ngrohjes globale, do ju rekomandoja pos tė tjerash njė dokumentar vėrtetė fantsatik dhe mjaft bindės transmetura nga platforma ''Digitalb'' ku spjegohen me detaje dhe nė mėnyrė shkencore teoritė e ngrohjes globale.

Vėrtetė po abuzohet shumė dhe ambientalistėt po abuzojnė pambarimisht nė emėr tė pjesmarrjes sė tyre nėpėr qeveritė e ndryshme nė Evropė.

Kjo duket fare qartė se ka ngjyra tė theksuara politike dhe bėhet pėr tė tėrhequr vemendjen publike dhe pėr tu hedhur njerzve hi syve nė kėtė krizė dhe katrahurė mizerabėl globale...

Tė pėrshėndes dhe t'uroj punė tė mbarė !!
avatar
Ufo

187


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  cosmiclove prej 18.07.11 13:00

per mendimin tim shkaqet e ngrohjes globale duhen pare ne nje prizem me te gjere qe perfshin edhe ato jo njerezore. shume shkencetare e lidhin regjimin e diellit dhe stuhive apo njollave djellore me temperaturen ketu ne toke. pra nuk eshte per tu cuditur qe e gjithe zhurma e ngrohjes globale te jete nje konspiracion apo nje menyre per te terhequr vemendjen e njerezve. eshte e vertete qe shume gjera kane ndryshuar shekullin e fundit por te konstatosh se vetem njeriu ka gisht me duket pak e pa vend. te mendosh qe vetem gjate nje shperthimi vullkanik clirohet dioksid karboni sa per nje vit qe eshte teresisht shkak natyror dhe akuzohen kompanite per ndotjen e tyre pastaj. une personalisht jam i mendimit qe ne te ardhmen do te shohim drite te vertete dhe nuk do ndihemi me te mashtruar.
avatar
cosmiclove

56


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nitty prej 19.07.11 1:18

Njė ndėr arsyet e ngrohjes globale ėshtė shkatėrrimi i shtresės ozonike,kush e shkatėrron ozonin nė atmosferė?Ozoni shkatėrrohet nga gazet si CO2,dioksidi i sulfurit e nga gazet tjera,tė fabrikave dhe djegieve tė materialeve,veturave etj,rėndėsia ozonit qėrndron se ai pengon depėrtimin e tėrėsishėm tė rrezeve ultraviolete.

Ato rreze me depėrtimi e tyre nė tokė,shkaktojn shkrirjen e akullnajave,rrisin temperaturat,shkaktojn kancerin e lėkurės tek njerėzit,pastaj vien deri tek zhdukja e gjallesave ose mė mirė tė them kafshėve,p.sh bretkosat thuhet se janė nė zhdukje si pasojė e rrezeve ultraviolete.

Nga kjo unė jap njė konkludim qė edhe nėse nuk ėshtė e vėrtet ngrohja globale,mendoj qė kanė bėrė mirė pėr kėtė skandal le tė ndalen pak kėto fabrika qė po na plasin nga gazet.Mendimi im ėshtė qė,PO shtresa e ozonit po shkatėrrohet dhe vėrtet do kemi njė ngrohje globale.
avatar
nitty

185


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  maqomaqo3 prej 19.07.11 2:40

ngrohja globale eshte 1000% genjeshter ,dhe vetem njerezit naive bihen viktima te kesaj super genjeshtre te politikaneve dhe njerezve me pushtet qe perpiqen te sundojne boten per te mbledhin para nga taksat e ketij pretendimi koti . o njerez me thoni :A kini pare skulptura greke me pallto?? ne kohen e greqise se lashte temperatura ishte me e larte se tani ,bile ne ballkan kishte edhe luane ,shume vende edhe ketu ne shqiperi quhen akoma sot e kesaj dite (shpella e luanit) ,lugina e luaneve etj por kjo ishte thjesht dicka pa shum rendesi .rendesi ka qe cdo pikture edhe skulpture e greqise se lashte tregon se temperaturat kane qene me te larta ,atere nuk kishte as fabrika as makina .SI KA MUNDESI QE NGROHJA VJEN NGA PLUHURAT DHE TYMRAT ?? kjo eshte 100% e pamundur ,genjeshter e algorit i cili ishte udhezuar nga kokat dhe elitat qe sundojne boen
avatar
maqomaqo3

230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gerta Gerta prej 19.07.11 17:54

Studimet shkencore mbi ngrohjen globale tregojnė se ky problem behet gjithnjė e me shqetėsues nga dita nė dite. Ndryshimet e klimės janė tė verteta dhe sa vjen e rriten mė tepėr. Niveli i dioksidit tė karbonit nė ditėt e sotme ėshtė rreth 30 % mė i lartė se sa ka qenė pėrpara evoluimit tė industrisė. Ajo qė tė bėn mė shumė pėrshtypje ėshtė shpejtėsia me tė cilėn niveli i CO2 ėshtė rritur. Nga njohuritė gjeologjike tė njeriut mbi botėn pėr miliona vite bota kurrė nuk ka pėrjetuar njė rritje aq tė shpejte. Firma e influencės sė njeriut ėshtė krejtėsisht e dukshme. S'ka aspak dyshim qė ne kemi krijuar ndryshime te atmosferės nga djegia e lendeve kimike dhe gazrave. Evidenca e ngrohjes globale ėshtė e sakte dhe e panenflehtesushme!

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

113


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nert prej 19.07.11 19:24

maqomaqo3 shkruajti:ngrohja globale eshte 1000% genjeshter ,dhe vetem njerezit naive bihen viktima te kesaj super genjeshtre te politikaneve dhe njerezve me pushtet qe perpiqen te sundojne boten per te mbledhin para nga taksat e ketij pretendimi koti . o njerez me thoni :A kini pare skulptura greke me pallto?? ne kohen e greqise se lashte temperatura ishte me e larte se tani ,bile ne ballkan kishte edhe luane ,shume vende edhe ketu ne shqiperi quhen akoma sot e kesaj dite (shpella e luanit) ,lugina e luaneve etj por kjo ishte thjesht dicka pa shum rendesi .rendesi ka qe cdo pikture edhe skulpture e greqise se lashte tregon se temperaturat kane qene me te larta ,atere nuk kishte as fabrika as makina .SI KA MUNDESI QE NGROHJA VJEN NGA PLUHURAT DHE TYMRAT ?? kjo eshte 100% e pamundur ,genjeshter e algorit i cili ishte udhezuar nga kokat dhe elitat qe sundojne boen

A te te jap une nje shpjegim te besueshem, shteresa e ozonit perbehet nga nje gaz qe quhet ozon O3 i cili ben perthithjen e rrezeve te diellit ato te demshme per trupin e njeriut rrezet ultraviolet po te jap nje skeme ku trgohet se si formohet O3 ne atmosfere



Pra po ta shpjegoje se si ndodh si proces 2 atomet e O2 ne prani te rrezeve te diellit katalizohen dhe japin 2 radikale O te cilat bashkeveprojne me me nje molekule O dhe japin Ozonin.

O2----O* + O*

O2+O*----O3
Ne kete menyre krijohet shtresa e Ozonit , por kjo nuk mund te krijohet perjetesisht mund dhete ndodh shpebashkimi i ketyre molekulave, dhe kjo ndodh por ne prani te radikaleve te tjera si Br, NO, N2O Hidroksilit OH* etj duke bere ne kete menyre qe radikalet e lira te O* te lidhen dhe me keto radikale te tjera dhe ne kete menyre zvogelohet mundesia e formimit te O3.

Duke na bere me te pambrojtur nga rrezet e larta.

Vertete qe nje vullkan mund te leshoje gaze ne natyre ne sasi te larte, po a di ligjin e impaktiti te natyres ti. Bilanci duhet te jete pazitiv. Ky ligj thote nqs ne natyre kemi nje ndotje me perberes te ndryshem dhe keta ndotes dekompozohen shpejt atehere nuk ka ndotje, por nqs ky ndotes leshohet ne sasi me te madh se shpejtesia e dekompozimit te tij atehere do kemi nje alarm te kuq.
E njejta gje ndodh dhe me atmosferen dhe me CO, CO2 ata vazhdojne e rriten ne perqendrim dhe kemi pak perthithje te tij.
avatar
nert

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nert prej 19.07.11 19:27

maqomaqo3 shkruajti:ngrohja globale eshte 1000% genjeshter ,dhe vetem njerezit naive bihen viktima te kesaj super genjeshtre te politikaneve dhe njerezve me pushtet qe perpiqen te sundojne boten per te mbledhin para nga taksat e ketij pretendimi koti . o njerez me thoni :A kini pare skulptura greke me pallto?? ne kohen e greqise se lashte temperatura ishte me e larte se tani ,bile ne ballkan kishte edhe luane ,shume vende edhe ketu ne shqiperi quhen akoma sot e kesaj dite (shpella e luanit) ,lugina e luaneve etj por kjo ishte thjesht dicka pa shum rendesi .rendesi ka qe cdo pikture edhe skulpture e greqise se lashte tregon se temperaturat kane qene me te larta ,atere nuk kishte as fabrika as makina .SI KA MUNDESI QE NGROHJA VJEN NGA PLUHURAT DHE TYMRAT ?? kjo eshte 100% e pamundur ,genjeshter e algorit i cili ishte udhezuar nga kokat dhe elitat qe sundojne boen

Edhe ne fotografite me te bukura ne kohen e veres i bejme, po kjo sdo te thote se skemi dimer ne????
avatar
nert

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  cosmiclove prej 19.07.11 19:44

kurse une do tju thoja dicka tjeter. arti ne greqine e lashte ishte ndikuar nga egjipti kurse arti ne egjipt i kishte rrenjet ne atlantis. ne epoken para permbytjes se madhe toka i tregonte vetem nje ane diellit kurse pjesa tjeter kishte gjithmone nate. kjo eshte arsyeja pse ne japonine e vjeter diellin e vizatonin gjithnje te kuq dhe afer horizontit pasi praktikisht ai nuk levizte KURRE. duket e veshtire per tu besuar por ju mjafton te beni pak kerkime dhe do te habiteni nga faktet. edhe ne egjiptin ose kreten e lashte dielli pikturohej gjithmone i kuq dhe afer horizontit. mos eshte thjesht nje rastesi gjeografike. veshtire te thuhet. kjo tregon se para mijera vitesh toka thuajse nuk rrotullohej fare. madje edhe klima ishte shume e thate dhe e nxehte. kujtoni pak njerezit ne kohen e noes qe nuk kishin pare kurre te binte shi. por nje ndryshim i papritur ndodhi. ndoshta u shkembyen polet magnetike te tokes apo toka ndryshoi orbiten e saj. gjithashtu studimet me te fundit shkencore kane treguar se toka jone perjeton cikle akullnajash ne kohe periodike. kjo ndodh cdo 100 mije vjet dhe duhet te kalojne rreth 90mije vjet qe te vije perseri epoka e ngrohte. kjo ka ndodhur per miliona vjet. eshte pjese e ciklit te tokes. ndoshta 10mije vjetet e historise sone jane duke mbaruar. do vije dikush te na shpetoje. ku i dihet...
avatar
cosmiclove

56


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 19:28

Rritje e shpejte e nivelit te detit. Mė tepėr vale tė ngrohta dhe thatėsirė qė rezulton nė shumė e mė shumė konflikte nė burimet e ujėrave. Mė tepėr mote ekstreme qė krijojnė pėrmbytje dhe shkatėrrime banesash.
Njė potencial tė madh nė sėmundjet dhe vdekjet qė kanė tė bėjnė me nxehtėsinė, gjithashtu njė shtrirje mė tė gjerė te infeksioneve dhe sėmundjeve qė transmetohet nga insekte dhe mikrobe nė zona nė tė cilat mė parė nuk kanė ekzistuar.
Sipas shkencetarit te njohur te NASA-s James Hansen:
“ I kemi kaluar pikat e majes, por nuk e kemi kaluar piken prej se ciles nuk ka kthim.Ende mund ti kthejme gjerat,por kjo kerkon nderrimin e drejtimit shume shpejte ”
—James Hansen
Nėse ndotja kimike vazhdon pa u marrė masa kundėr saj, ngrohja globale do kėrcėnoje shėndetin, qytetet, bregdetet, dhe tė gjithat bukuritė natyrore apo krijimet e njeriut.


Shumė vise me klimė tė ndryshueshėm kontinentale, veē kanė filluar tė ballafaqohen me temperatura enorm tė larta.
Kushtet e motit, nė ēdo lloj vendi ndryshojnė nga dita nė ditė e nga viti nė vit por nė pėrgjithėsi qėndrojnė ne parametra tė caktuar pėr njė kohė tepėr tė gjatė. Kėto parametra njeriu i quan "Klime". Kur mendojmė mbi problemin e ndryshimeve klimatike shpeshherė ne i referohemi termit Greenhouse Effect (Greenhouse Effect ėshtė ngritja e temperaturės nė sipėrfaqen e tokės si rezultat i energjisė sė nxehte tė mbyllur mes gazerash nė hapėsirė. Kur rrezet e diellit kalojnė nėpėrmes atmosferės sė tokės njė pjesė e energjisė pengohet po ama njė pjese tjetėr kalon nėpėrmes atmosferės). Edhe pse ėshtė e lehte pėr ta menduar si tė tillė po efekti i Greenhouse ėshtė faktikisht diēka e mirė.
Sidoqoftė problemi qėndron se ne po ndryshojmė elementet e Greenhouse Effect.
Greenhouse Effect zhvillohet kur gazerat atmosferike rreth tokės (gazerat e Greenhouse) lejojnė qė ne tė marrim mė tepėr ngrohtėsi nga dielli sesa ajo pjesė ngrohtėsie qė humbet nė hapėsirė. Kjo e bėn sipėrfaqen e tokės 30-35 °C mė tė ngrohte se sa faktikisht duhet tė jete, gjė qė e kthen atė nė njė planet tė papėrshtatshme pėr njeriun. Problemi ėshtė se niveli i gazerave qė kryejnė Greenhouse Effect janė nė ndryshim e sipėr.
Evidenca e saj mund te shikohet nė ngritjen e temperaturės globale. Kjo ka sjellė si rrjedhim shkrirjen e akujve dhe hollimin e shtresave tė dėborės. Mund tė ketė pasur kohėra tepėr tė nxehta miliona vite mė parė po kjo ėshtė ngritja mė e shpejte e temperaturės qysh nga koha e akullit.
Konkluzionet janė se dioksidi i karbonit kontribuon nė ndryshimet mė tė mėdha nė gazerat e Greenhouse. Te tjera gazara tė Greenhouse janė metani, CFCs dhe ozoni. Problemi ėshtė se kėta gazera nuk mund tė qėndrojnė nė atmosferė pėr dekada tė tėra. Nga djegia e lendeve nafte, gaz, benzine e vajra tė tjera nga industritė e rėnda, transporti etj, largimi i kėtyre gazerave ėshtė rritur.
Disa organizata kanė pėrdorur modelime klimatike duke u munduar tė parashikojnė se ē'fare do tė ndikojnė kėta ndryshime ne tė ardhmen e planetit. Disa parashikime sugjerojnė se temperatura globale do rritet nga 3 °C gjate 100 viteve tė ardhshme dhe niveli i detit do vazhdojė tė ngrihet. Implikimet dhe ērregullimet janė fenomenale.

akoma mendoni se ngrohja globale eshte nje genjeshter?!


Gerta Gerta

PEACE and LOVE

113


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nert prej 20.07.11 20:09

Problemi me ne njerezit eshte se duam te shikojme gjera aty ku ska asgje dhe kur jane te dukshme bejme sikur nuk jane ( e kam fjalen se disa besojne ppe fundin e botes ne 2012 dhe mbyllin syte ne nje gje qe po i jep provat ne realitetin e saj cdo dite NGROHJA GLOBALE) Green house efect quhet ndryshe dhe efekti serre e shqiperua.

Per gje ne kete toke ka nje bilance midis gjerave qe te kete harmoni dhe nqs prishet ky bilanc atehere prishet dhe harmonia.
avatar
nert

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 20:11

nert shkruajti:Problemi me ne njerezit eshte se duam te shikojme gjera aty ku ska asgje dhe kur jane te dukshme bejme sikur nuk jane ( e kam fjalen se disa besojne ppe fundin e botes ne 2012 dhe mbyllin syte ne nje gje qe po i jep provat ne realitetin e saj cdo dite NGROHJA GLOBALE) Green house efect quhet ndryshe dhe efekti serre e shqiperua.

Per gje ne kete toke ka nje bilance midis gjerave qe te kete harmoni dhe nqs prishet ky bilanc atehere prishet dhe harmonia.

pra kjo eshte pergjigja per te gjithe ata qe mendojne se ngrohja globale eshte nje genjeshter:)
peace and love

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

113


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nert prej 20.07.11 20:21

Po gerta une nuk kam as me voglin dyshim qe ka ngrohje globale. Problemi qendron se ka nje rritje te temperaturave cdo vit me ne shifer te vogel qe nga viti ne vit nuk bie ne sy po pp ta krahesosh me dekada e kupton ndryshimin.

Eshte dhe nje efekt qe ndodh me ne njerezit ngrohja e ngadalte qe behet ben qe ne te jemi me rezistent nga temperaturat e larta, dhe nuk e ndjejme ndryshimin qe mund te ndodh nga viti ne vit, te vetmin deshmitare kemi termometrat.
avatar
nert

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  nert prej 20.07.11 20:32

Te ta shpjegoje me mire punen e bilancit qe ta kuptosh me mire. Po marr nje shembull psh perthitja, shperbashkimi qe atmosfera i ben co2 (mos i merr te vertete shembullin qe po them ) per nje vit ka nje perqendrim 10%, nderkohe atmosfera merr cdo vit 15% CO2 pra ajo shberbashkon vetem 10% ku mbetet 5% ??? Normalisht ne atmosfere dhe kemi keshtu nje prishje te bilancit.

I njejti bilanc eshte dhe me pemet qe priten, sa vite i duhen nje peme qe te rritet ?!!
I njejti bilanc eshte dhe per peshqit ?!!
I njejti bilanc eshte per cdo gje ne kete toke

Dhe kjo quhet Impakt natyror i cili mund te jete +, ose -

Ne rastin e ngrohjes globale ky impakt eshte -,
avatar
nert

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 20:37

flm nert
me pelqen argumentimi

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

113


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 03.08.11 17:57


Nje dite edhe ne Mesdhe do te kete ajsberg..!!!!


Njė ajsberg gjigant ka mbėrritur nga Groenlanda nė SHBA (Newfoundland’s Goose Cove).

Prania e tij ka bllokuar portin e kėtij qyteti para se tė copėtohej dhe shkrihej. Dhe thoni qe bota po ftohet..?!!!





Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 22.10.11 15:38



Skeptikėt e klimes pranojnė se Toka po ngrohet







Njė grup shkencėtarėsh tė njohur pėr skepticizmin e tyre nė lidhje me ndryshimin e klimės kane rianalizuar vlerėn e tė dhėnave te temperaturės globale pergjate dy shekuj.Ne studimin e tyre ndryshe nga ai i mėparshme konfirmojne: se gjejne dėshmi nė masė tė madhe e tė forta,se Toka ėshtė duke u ngrohur.

"Rezultatet e vlefshme te marra nga skeptikėt e klimes, kur studimi i tyre u drejtua plotėsisht nė mėnyrė tė detajuar, e ndryshojnė ndjeshėm pėrgjigjen," thotė autori kryesor Richard Muller i Universitetit tė Kalifornisė.

Nė njė dėshmi nė Kongresin e SHBA nė fillim tė kėtij viti, Muller kish vene nė pikėpyetje nėse tė dhėnat globale tė temperaturės tregojne njė ngrohjes te rėndėsishme gjatė shekullit tė 20.

Ne projektin e Berkeley , ''Temperaturat e siperfaqes se Tokės'' jane tėrhequr tė dhėnat globale nė 1800 pika nga 15 burime, duke pėrfshirė edhe te dhenat e mbajtur nga Organizata Meteorologjike Botėrore,si dhe prej agjencive qeveritaree SHBA-s dhe Britanise se Madhe.

BEST konkludon se temperaturat e tokės janė rritur me 1 ° C qė nga viti 1950. Kjo ėshtė kryesisht nė pėrputhje me te dhėnat ekzistuese tė tė tre sistemeve:nga GISTEMP,nga NASA,dhe nga Administrimi Kombėtare atmosferik i SHBA dhe Oqeanisė si dhe GHCN dhe HadCRU, qė mbahet nga Zyra Meterologjike ne Mbretėrinė e Bashkuar.

Temperatura 1 ° C mė e larte, rezulton vetem ne ngrohjen mbi masat ajrore tokėsore, kėshtu qė nuk ėshtė ende njė vlerėsim i vėrtetė globale.

Nė njė seri tė dokumenteve tė cilat ende nuk janė shqyrtuar por qe janė nė dispozicion, studiuesit deklarojne se tė dhėnat e temperaturave jane tė besueshme .

Nė kundėrshtim me studimet e mėparshme ku janė cituar shpesh skeptikėt e klimės, kėrkuesit BEST thone se duke pėrfshirė tė dhėna nga stacionet metereologjike te motit nė qytete - tė cilat janė me tė ngrohtė se zonat rurale - japin pak ndryshim me prirjen e pėrgjithshme.

"Ngrohja Urban nuk ka ende vlerėsime nė ndryshim tė temperaturės globale tė kohėve tė fundit," thonė ata.

Ne Bloggerin Watts Anthony e Watts Up eshte deklaruar vazhdimisht se tė dhėnat e temperaturės jane te pabesueshme, sepse stacionet e motit janė tė vendosur ne vende ngjitur,ku shfryhet ajėr i kondicionuar nga burime tė tjera tė ngrohjes.

Megjithatė, BEST nuk ka gjetur asnjė ndryshim tė rėndėsishėm statistikor te temperaturave midis stacioneve te mirė-vendosura dhe atyre tė vendosur keq.


http://www.newscientist.com/article/dn21074-sceptical-climate-scientists-concede-earth-has-warmed.html

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  maqomaqo3 prej 23.10.11 0:44

ti Estelien qenke skeptik i thekur i ngrohjes globale ,mos beso kaq lehte o burr se ska mundesi te ngrohet toka nga disa fabrika . eshte e pamundur edhe ne menyre matematike po te perpjestojme perimetrin e tokes me fabrikat po ne menyren llogjike ,qe eshte menyra me e lehte . ma jep ti mua pergjigjen meqe je kaq shume skeptik i genjeshtrave te shkencetareve . pse para lindjes se krishtit temperaturat ishin me te larta se sot ? ne greqine e lashte skishte pallto e pelice nga lekura e ujkut apo deleve por rinin te zhveshur me fustanella dhe zhapone . shkurt ishte me ngrohte atere ,shume skulptura te asaj kohe deri tek perandoria Romake tregojne se temperatura ishte me e larte se sot . edhe ne europe ka patur luane ,keto jane me fakte pasi jane gjetur skelete luani ne europe
avatar
maqomaqo3

230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Elson Precaj prej 23.10.11 12:45

PER NGOHJEN GOBALE MUND TJU THEM SE NUK ESHTE NJE MASHTRIM ! MUND TE THEMI SE NDOSHTA E KANE EGZAGJERUAR SHKENCETARET ,PER TE MBLEDHUR FONDE SA ME SHUM RRETH KETIJ PROBLEMI !KETE GJE E THOJNE PERSONAT SI PUNA E KETIJ QE KA HAPUR KETE TEME !PO NGROHJA GLOBALE ESHTE NJE DUKURI QE NDODH DHE KA NDODHUR NDER SHEKKUJ! A PO NDODH APO JO KJO DUKURI??
-NGROHJA GLOBALE ESHTE SHPREHJA QE PERDORET PER TE TREGUAR RRITJEN E TEMPERATURES MESATAR TE AJRIT PRANE SIPERFAQES SE TOKESDHE NE OQEANE NE DEKADAT E FUNDIT DHE NE VAAZHDIMIN E PRITSHEM TE SAJ NE TE ARDHMEN .KJO NUK ESHTE DICKA E RE PASI KLIMA KA NDRYSHUAR SHUME HERE GJATE HISTORISE GJEOLOGJIKE TE TOKES , NEN NDIKIMIN E FAKTORVE TE NDRYSHEM SI :VEPRIMTARIA DIELLORE , SHPERTHIMET VULLKANIKE ,NDRYSHIMET NE FORMEN E ORBITES SE TOKES APO KENDIT TE INKLINIMIT TE BOSHTIT TE SAJ , SI DHE NGA LUHATJET NE PERBERJEN EE GAZEVE TE ATMOSFERES .
POR AJO QE E E BEN ME TE DALLUESHEM KETE DUKURI KETO DEKADAT E FUNDIT ESHTE NJE FAKTOR I RI QE KA NDERHYRE NJE ELEMENT JONATYROR DHE SHUM AKTIV " NJERIU"
NE RAPORTIN 4-ET VLERSUES TE IPCC (Panelit nderkombetar mbi ndryshimin e klimes te OKB , QE PERBEN ORGANIZATEN SHKENCORE ME E BESUESHME NE KETE FUSHE), botuar gjate SHkurt-Maj 2007 thuhet :
- "Ngrohja e Klimes eshte nje fenomen i pakundershtueshem "
-"Pjesa me e madhe e rritjes se pergjithshme te temperaturave mesatare , e verejtur qe nga mesi i shek XX vjen me shume mundesi (mbi 90% siguri)nga rritja e gazeve dhe efektit serrene atmosfere prej veprimtarise njerzore " !
-" Nga 12 vitet e periudhes 1995 -2006 , 11 prej tyre renditen ne 12 vitet me te ngrohta te rregjistruara qe nga viti 1850 ,* kohe kur matjet instrumentale jane direkte dhe te besueshme *.
-" Ne 100 vitet fundit , temperaturat mesatare globale te siperfaqes se tokes jane rritur me 0.74 C"
-" temperaturat mesatare ne zonen arktike jane rritur thuajse dy here me shume se mesatarja e pergjithshme "
-Ka mundesi qe gazet serre do kishin shkaktuar me shume ngrohje nese nuk do ekzistonte efekti ftohes i aerozoleve te ardhura nga veprimtaria njerzore dhe veprimtaria e vullkaneve ".
-"Vezhgimet e kryera qe nga viti 1961 tregojne se oqeani boteror ka thithur me shume se 80% te nxehtesise se shtuar gjate kesaj periudhe ne sist. klimatik dhe se temperatura e oqeanit jane rritur deri ne thellesine 3000m".
-Ngrohja e Oqeanit shkakton zgjerimin e molekulave te ujit dhe ne rritjen e nivelit te detit ".
-"Niveli i detit eshte rritur me 1.8mm cdo vit gjate periudhes 1961-2003 dhe 3.1 mm cdo vit gjate periudhes 1993-2003".
efektin serre nuk po e shpjegoj pasi shum nga ne e dine dhe e njohin kete fenomen ! por pedagogu na thoshte gjithmone se pa kete efekt nuk do ishte e mundur te jetohej ne toke , pra ky efekt "sere" ka egzistuar gjithmone pasi po te mos egziztonte , temperatura mesatare e siperfaqes se tokes do te ishte -18grade C dhe akulli do te mbulonte te gjithe rruzullin tokesor . Por nje rritje e tepruar ne ditet tona , e gazeve " sereformuese " ne perberjen e atmosferes , rrezikon qe ta ktheje balancen nga ana tjeter - drejt ngrohjes se vazhdueshme .
gazet te cilat veprojne ne efektin sere jane :pjesen kryesore e zene avujt e ujit , te cilet shkaktojne 36 -37 %te tij (pa perfshire rete) dhe prodhohen kryesisht nga proceset natyrore ;
-me pas dioksidi i karbonit qe sjhkakton(CO 2) 9-26 %
-metani (CH 4)4-9 %, si edhe ozoni dhe oksidi i azotit te katert keta gaze prodhohen ne menyre natyrore qofte edhe ne menyre njerzore .
-Egzistojne edhe disa gaze te reja qe po prodhohen nga veprimtaria industriale si:
kloriofluorokarbonet , hidroflurokarbonet , perflurokarbonet dhe hexafioridi i sulfurit . e vecanta e ketyre gazeve eshte se kane kapacitet te mbajtjes se nxehtesise shume here me te madh sesa CO2 , por sasia e tyre eshte gjithsesi e vogel dhe prandaj nuk paraqiten aq te rendesishem sa CO2.
-Dhe se fundmi nje e dhene qe ka paraqitur IPCC ne raportin e 4-et vlersues, ku thuhet se :-"CO2 , metani dhe oksidi i azotit jane rritur vazhdimisht si rezultat i veprimtarise njerzore qe ne vitin 1750 dhe tashme kalojne dukshem vlerat qe kishin ne periudhen paraindustriale ".
-Sasia e CO2ne atmosfere qe vitin 2005 ishte 379ppm(psese per milion) duke kaluar dukshem vlerat natyrore 650 000 viteve te fundit (180-300 ppm)"
-"Sasia e metanit dhe e oksidit te azotit ne vitin 2005 e kalon dukshem vleren natyrore te tyre 650 000 viteve me pare".
-"Burimi kryesor i rritjes se vleres se CO2 dhe gazeve te tjera ne atmosfere shte perdorimi i lendeve djegse dhe ndryshimi i formave te perdorimit te tokes "
perderisa shkencetret i kane kushtuar vemendje t madhe ngrohjes globale duke ndermarre masa te ndryshme dhe duke bere edhe marrveshje nderkombetare te rendesishme , duke nenshkruar edhe protokolle te ndryshme si : protokolli i Kiotos i negociuar ne vitin 1997 ku ky protokoll mbulon sot 160 shtete te botes !
Kjo te con ne nje mendim se i gjith ky sensibilizim nuk behet kot ,e ka nje arsye realisht kjo ngrohje globale egziston dhe do vazhdoje te egzistoje , nese ne fillojme te mendojme sikur mendojen personat sikur ky qe ka hapur kete teme "qe ngrohja globale eshte nje mashtrim global ", duke e neglizhuar kete problem ne nenvlersojme dhe jemi mosmirnjohes ndaj planetit qe na jep jete ! por edhe ne fund te fundit c"rendesi ka a eshte nje mashtrim apo jo ?? ne duhet te kujdesemi per vendim qe i cili na jep jete ne cdo sekond !
Ne artikullin e saje " Mrekullia e Vogel "e botur ne vitin 2002 , Barbara Kingsolver shprehej :
"toka akoma siguron bazat e egzistences sone ,
sado qe ne mund te duam ta harrojme se ushqimi
yne vjen nga toka e perbaltur , se oksigjeni ne
mushkerite tona ka qene me perpara brenda nje
gjetheje dhe se cdo liber po gazete qe lexojme
eshte e ndertuar nga zemra e pemeve, te cilat vdesin
qe ne te ndertojme jetet tona imagjinare .
Mos harroni se ajo cka ndodhet rreth jush eshte
TOKE ,UJE ,AJER I SHENJTE "
egsiston apo jo ngrohja globale apo edhe ndotja globale, ne duhet te kujdesemi per ambientin ne te cilin jetojme .e jo te themi qe eshte nje mashtrim pasi vete faktet flasin , vetem stina e veres kete vit eshte nje fakt i ngrohjes globale dhe ndryshimeve klimatike .
avatar
Elson Precaj

80


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Elson Precaj prej 23.10.11 13:04

maqomaqo3 shkruajti:ti Estelien qenke skeptik i thekur i ngrohjes globale ,mos beso kaq lehte o burr se ska mundesi te ngrohet toka nga disa fabrika . eshte e pamundur edhe ne menyre matematike po te perpjestojme perimetrin e tokes me fabrikat po ne menyren llogjike ,qe eshte menyra me e lehte . ma jep ti mua pergjigjen meqe je kaq shume skeptik i genjeshtrave te shkencetareve . pse para lindjes se krishtit temperaturat ishin me te larta se sot ? ne greqine e lashte skishte pallto e pelice nga lekura e ujkut apo deleve por rinin te zhveshur me fustanella dhe zhapone . shkurt ishte me ngrohte atere ,shume skulptura te asaj kohe deri tek perandoria Romake tregojne se temperatura ishte me e larte se sot . edhe ne europe ka patur luane ,keto jane me fakte pasi jane gjetur skelete luani ne europe
ngrohja globale ka egzistuar edhe me pare qe ndryshe njihen si "optimumet klimatike " ne cdo periudhe nderakullnajore ka parur nje optimum klimatik pra nje ngrohje .kjo ka ndodhur qe nga krijimi i tokes si planet !eshte nje proces i klimes .por nuk mund te mbydhim syte perpa fakteve se si po ndotet planeti yne dhe demtohet nga njeriu! jena shtu nje cike 6 miliard e ca nuk jane pak edhe ndikim nuk eshte i vogel!
avatar
Elson Precaj

80


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Estilen prej 23.10.11 13:54

maqomaqo3 shkruajti:ti Estelien qenke skeptik i thekur i ngrohjes globale ,mos beso kaq lehte o burr se ska mundesi te ngrohet toka nga disa fabrika . eshte e pamundur edhe ne menyre matematike po te perpjestojme perimetrin e tokes me fabrikat po ne menyren llogjike ,qe eshte menyra me e lehte . ma jep ti mua pergjigjen meqe je kaq shume skeptik i genjeshtrave te shkencetareve . pse para lindjes se krishtit temperaturat ishin me te larta se sot ? ne greqine e lashte skishte pallto e pelice nga lekura e ujkut apo deleve por rinin te zhveshur me fustanella dhe zhapone . shkurt ishte me ngrohte atere ,shume skulptura te asaj kohe deri tek perandoria Romake tregojne se temperatura ishte me e larte se sot . edhe ne europe ka patur luane ,keto jane me fakte pasi jane gjetur skelete luani ne europe

Maaaaqooooo,nuk e di se sa vjec je dhe se nga je.Po ne se je nga Korca duhet te na tregosh se sa here ne vit bie bore ne dimrin e sotem ne Korce dhe sa kohe qendron pa u shkrire.Pyeti pak dhe te moshuaret mbi 70 vjecar se si kane qene dimret ne vitet 1920-60.Ne se nuk ben vetem kaq krahsim vizual,duke mos u futur ne shifra,mos na fol per greqine e lashte miku im.

Une dhe me lart kam folur per ndryshimin e motit ne Shqiperi,mbasi per dekada te tera im ate ka punuar ne nje stacion metereologjik dhe te dhenat shumevjecare krahsasimore te temperaturave i disponoi edhe une sot ne nje ditar te mirmbajtur nga babai im.Ne se ke deshire, une flas edhe me shifra,por nuk ma mer mendja se do i besosh.

E sa per ngrohjen globale referoju vetem faktit te shkrirjes se akujve te Arktikut me nje te treten e volumit te tyre gjate 10 vjecarit te fundit.Pamjet satelitore edhe ne Googel Earth nuk lene te mashtroi askush,edhe ate qe ben qorrin me dashje.

Kush jane faktoret e ngrohjes..?Ne nje material qe kam postuar tek tema 'Mistere por te Verteta' per kete ceshtje,thuhet nga shume studime se jo vetem Toka jone po ngrohet,por edhe planetet e tjere te sistemit tone diellor.Aresyet e kesaj ngrohje totale deri me sot pak kush i ka dhene shpiegim te sakte,pra ekzistojne vetem disa hipoteza.

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  maqomaqo3 prej 23.10.11 22:13

Estilen shkruajti:
maqomaqo3 shkruajti:ti Estelien qenke skeptik i thekur i ngrohjes globale ,mos beso kaq lehte o burr se ska mundesi te ngrohet toka nga disa fabrika . eshte e pamundur edhe ne menyre matematike po te perpjestojme perimetrin e tokes me fabrikat po ne menyren llogjike ,qe eshte menyra me e lehte . ma jep ti mua pergjigjen meqe je kaq shume skeptik i genjeshtrave te shkencetareve . pse para lindjes se krishtit temperaturat ishin me te larta se sot ? ne greqine e lashte skishte pallto e pelice nga lekura e ujkut apo deleve por rinin te zhveshur me fustanella dhe zhapone . shkurt ishte me ngrohte atere ,shume skulptura te asaj kohe deri tek perandoria Romake tregojne se temperatura ishte me e larte se sot . edhe ne europe ka patur luane ,keto jane me fakte pasi jane gjetur skelete luani ne europe

Maaaaqooooo,nuk e di se sa vjec je dhe se nga je.Po ne se je nga Korca duhet te na tregosh se sa here ne vit bie bore ne dimrin e sotem ne Korce dhe sa kohe qendron pa u shkrire.Pyeti pak dhe te moshuaret mbi 70 vjecar se si kane qene dimret ne vitet 1920-60.Ne se nuk ben vetem kaq krahsim vizual,duke mos u futur ne shifra,mos na fol per greqine e lashte miku im.

Une dhe me lart kam folur per ndryshimin e motit ne Shqiperi,mbasi per dekada te tera im ate ka punuar ne nje stacion metereologjik dhe te dhenat shumevjecare krahsasimore te temperaturave i disponoi edhe une sot ne nje ditar te mirmbajtur nga babai im.Ne se ke deshire, une flas edhe me shifra,por nuk ma mer mendja se do i besosh.

E sa per ngrohjen globale referoju vetem faktit te shkrirjes se akujve te Arktikut me nje te treten e volumit te tyre gjate 10 vjecarit te fundit.Pamjet satelitore edhe ne Googel Earth nuk lene te mashtroi askush,edhe ate qe ben qorrin me dashje.

Kush jane faktoret e ngrohjes..?Ne nje material qe kam postuar tek tema 'Mistere por te Verteta' per kete ceshtje,thuhet nga shume studime se jo vetem Toka jone po ngrohet,por edhe planetet e tjere te sistemit tone diellor.Aresyet e kesaj ngrohje totale deri me sot pak kush i ka dhene shpiegim te sakte,pra ekzistojne vetem disa
hipoteza.
pse pyet per moshen se kuptoj por po te jap pergjigje ,21 jam . me ne fund the te verteten ngaqe u zure ngushte nga faktet qe thashe une dhe e pranove se (ngrohja globale ) nje term jo i pershtatshem per ngrohjen e klimes nuk vjen nga fabrikat por ndodh vetvetiu .ne kohet e lashta skishte fabrika dhe kjo e rezon poshte idene e mbledhjes se taksave (idene e ngrohjes nga tymrat ). ne korce me perpara bente nje behar i nxehte dhe nje dimer i mrekullueshem ku arinte deri ne 30 cm bore . pra dimri ishte i bute para disa vitesh . luanim benim kolovajza gjithe dimrit .ndersa kto 4-5 vitet e fundit ben nje dimer (legen) qe te merzit shpirtin ,plot ngrica dhe pa bore . nganjehere qe bie pak bore ose ngrin ose shkrin brenda pak diteve .une jam i sigurte qe ngrohja nuk vjen nga fabrigat .eshte planeti x qe afrohet dhe sjell ngrohjen .dhe token nuk e gjen asgje nga ngrohja globale se vetem 4000 vjet ka qe nga koha e greqise se lashte dhe ska ndodhur ndonje kataklizem globale . ka disa ide per shperthimin e nje vullkani ne nje ishull ne greqi qe e la token ne ter per disa dite por nuk besoj se ka patur lidhje me ngrohjen globale
avatar
maqomaqo3

230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ngrohja Globale eshte nje proces natyror

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 23.10.11 22:51

Ngrohja Globale eshte nje fenomen qe nuk shkaktohet nga fabrikat sigurisht , kjo pjese eshte e genjeshte , e verteta eshte me thjeshte. Ja si e kane vleresuar deshmuar shkenctaret:

Universiteti i Berklit nė SHBA, i drejtuar nga doktori Saul Perlmutter, i cili sė fundmi ka fituar ēmimin Nobel pėr fizikėn, ishte ai qė udhėhoqi studimin.

Nė studim u morrėn 1,6 miliardė vlerėsime tė temperaturės nė stacione metereologjike nė ēdo pikė tė globit, nė 50 vitet e fundit. Pėrfundimi tregoi se temperaturat janė rritur gradualisht vit pas viti, pėr tė shkuar nė njė total prej njė grade celcius brenda gjysmė shekulli.

Megjithatė, nė historinė e planetit tonė, lėkundje tė tilla kanė qenė gjithmonė tė pranishme dhe Toka mund tė jetė futur thjesht nė njė fazė tė re ngrohjeje.

Pėr tė pasur njė pėrfundim sa mė tė saktė, matje tė shumta janė bėrė edhe mė pikat mė tė ekspozuara nga ngrohja globale, nė dy polet dhe disa prej mjediseve tė tjera mė tė ftohta tė planetit.

Nė studim flitej edhe pėr tendencėn e shkrirjes sė akujve. “Ndonėse njė gradė nuk ėshtė pothuajse aspak e ndjeshme pėr ne, mjafton njė ngrohje e tillė qė njė pjesė e sipėrfaqes sė mbuluar me akuj tė shkrijė. Megjithatė, gjendja ėshtė larg tė konsideruarit alarmante”, deklaroi njėri prej udhėheqėsve tė studimit.
avatar
Meridiani 0 (zero)

335


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ngrohja Globale -Nje mashtrim- apo realitet.??

Mesazh  lavdim.bossi prej 06.12.11 1:25

Per te gjithe ata qe mendojne se ngrohja globale eshte nje mashtrim, duhen sqaruar disa pika qe nuk kane lidhje me teorite konspiracioniste.

Se pari, ngrohja globale eshte nje proces natyror. Dielli, ylli i sistemit tone, eshte ne moshe te mesme dhe i kane mbetur edhe rreth 5 miliard vite jete. Kjo do te thote qe me kalimin e kohes, dielli do te zgjerohet (si pasoje e nderveprimeve te brendshme kimike) dhe kjo do te sjelle shkaterrimin e jetes biologjike sic e njohim ne.

Pra, ky proces eshte i pashmangshem, sepse eshte fakt - cdo yll lind dhe vdes; pasi zgjerohet, tkurret. Zgjerimi sjell rritje temperature. Ky fakt implikon faktin tjeter qe ngrohja globale nuk ka nisur tani, por ka ekzistuar si nje proces ne kohe te hershme. Sidoqofte, ngrohja globale nuk eshte nje proces i izoluar.

Dora njerezore, me shpikjen me te keqe (sipas meje) te njerezimit (qe eshte koncepti ekonomik i shoqerise) ka ndihmuar procesin e ngrohjes globale gjate tre shekujve te fundit. Keqperdorimi i shkences eshte kthyer ne nje variabel qe eshte integruar ne teresine e variablave te procesit te ngrohjes globale duke e pershpejtuar ate sadopak.

Ky pershpejtim eshte dokumentuar nga shkencetare dhe natyraliste duke shqyrtuar ndryshimet polare. Per shembull, shkrirja e glaciereve ne Kanada, apo shkrirja dhe copezimi i glaciereve veriore te Antarktides, te fotografuara dhe dokumentuara rigorozisht, jane disa nga argumentet qe ngrohja globale eshte pershpejtuar ne nje forme sub-eksponenciale.

Dhe ky i fundit eshte lajmi i keq. Ritmet eksponenciale kerkojne veprim te shpejte, perndryshe me kalimin e nje njesie kohore ne shkallen e procesit, vjen nje rritje marramendese ne ndryshoren e varur te procesit.

Se dyti, ekziston mendimi praktik se jemi ne ate pike te procesit te ngrohjes globale qe normalisht do te ishte e pritshme per shkak te vete natyres se procesit (psh. zgjerimi i diellit dhe rritja eventuale e temperatures se sistemit diellor).

Megjithate, kjo nuk eshte teresisht e sakte. Sipas artikujve te shumte shkencore te publikuar gjate dy dekadave te fundit, dora njerezore ka ndikuar ne shtimin e efektit sere nga gazrat qe rrisin temperaturen e brendshme te atmosferes se Tokes, qe nga revolucioni industrial, deri me sot.

NASA paraqiti se fundmi disa argumenta vizuale (foto) te temperatures se planetit gjate dekadave te fundit. Ato argumenta, ne mos vleresojne kontributin e dores se njeriut si nje faktor shtese te pershpejtimit te ngrohjes globale, perforcojne ne mase mekanizmat shkencore qe vertetojne ekzistencen e ritmit eksponencial te procesit te ngrohjes globale!

Edhe sikur argumentat ne favor te ekzistences se ngrohjes globale te jene nje mashtrim per arsye perfitimi (histori e vjeter midis majmuneve afrikane), mjedisi gjendet ne nje situate te mjeruar, per shkak te shtimit te gazrave qe absorbojne driten e diellit dhe e izolojne pjeserisht ne atmosferen e tokes, duke i rritur temperaturen e brendshme.

Pasojat verehen me se shumti tek zonat arktike dhe sub-arktike te te dyja poleve, si dhe nga pamjet hapsinore te siperfaqes se tokes. Prandaj, nga nje kendveshtrim racional, edhe sikur te menjanohej diskutimi mbi ngrohjen globale, nuk do te perbente nje argument (se sa nje falsitet) per menjanimin e ceshtjes se ndotjes ne mase te mjedisit dhe efektit sere te shkaktuar nga kjo ndotje.

lavdim.bossi

60


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gon! prej 08.02.12 15:29

Nese dy metra bore e minus 30 grade celsius eshte ngrohje globale, atehere cka eshte ftohja globale :)?
avatar
Gon!

488


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Elson Precaj prej 08.02.12 19:36

Gon! shkruajti:Nese dy metra bore e minus 30 grade celsius eshte ngrohje globale, atehere cka eshte ftohja globale :)?
nese do i njihje mire efektet e ngrohjes globale nuk do e ushtronit nje pytje te tille !
avatar
Elson Precaj

80


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Gon! prej 09.02.12 8:48

Po ti i njeh efektet e saj? A mund te mi tregosh ato?
avatar
Gon!

488


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Elson Precaj prej 18.02.12 20:41

Gon! shkruajti:Po ti i njeh efektet e saj? A mund te mi tregosh ato?
i nderuar Goni ! edhe komenti i mesiperm i juaji ishte ironik, po aq sa edhe pyetja qe me drejtuat mua ! nuk besoj se nuk i njihni efektet e ngrohjes globale lexo komentet e mesiperme si te miat ashtu edhe te tjerve se do e gjesh pergjigjen e pyetjes tende ! por mund te te them se perderisa ka avullim te siperfaqes si shkak i rritjes se temperaturave, gjate stines se veres ,ai uje qe avullon e ka nje cikel ! nese ka avullim te madh do kete edhe reshje te medha ! pse zona ekuatoriale ka reshje te bollshme ?! sepse ka avullim te theksuar te siperfaqes ,por kushtet natyrore bashke me ato astronomike bejne te mundur qe te kete vetem reshje shiu ! por ne rastin tone ndodh e kunderta pasi jo gjith vitin temperaturat dhe kushtet per formimin e reshjeve jane te njejta ne te dy hemisferat ! kemi avullim gjate veres por gjate dimrit fillon cikli i kthimit te kesaj sasie te avulluar !Ne varsi te dimrit kushtezon edhe formen e reshjeve ! vitin e kaluar ne shkoder kishte reshje shiu dhe permbytje , ket vit kishte debore nuk eshte ndonje risi per keto zona (ka pas edhe me keq). MOS u habit nese degjon se nga ngrohja globale eshte rruga per te kaluar ne ftohjen globale ! pasi ne literaturat ku shkruhet per epokat e akullzimeve thuhet : "toka ka kaluar shume periudha akullzimi dhe gjithmone ndermjet ketyre periudhave kemi patur te bejme me nje optimum te klimes (ngrohje e klimes )" pra egziston mundesia qe ne te jemi ne nje periudhe nderakullnajore ! gjeosistemi i nderuar perbehet nga 4-er gjeosfera ose subsisteme qe jane te lidhura me njera tjetren ne formen e hallkave dhe jane te pandashme me njera -tjetren nje anomali e vogel ne njren nga komponentet e njerit subsistemi sjell ndryshime edhe ne gjosferat e tjera . prandaj mos te duket e cuditshme edhe afrimi i nje epoke akullnajore si rezultat i kesaj klime qe eshte sot dhe i ndryshimeve qe ajo ka pesuar!!
me respekt ELSON PRECAJ
avatar
Elson Precaj

80


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Jon prej 27.03.12 19:29

Megjithatė njerėzit s’janė fajtorė pėr ngrohjen globale



Teoritė, sipas tė cilave faktori njeri i ka kontribuar mė sė shumti ngrohjes globale janė vėnė nė dyshim, pas publikimit tė rezultateve tė studimit mė tė ri qė tregojnė se planeti ynė ka pėsuar ngrohje tė madhe gjatė Mesjetės.

Ekipi i shkencėtarėve qė udhėhiqet nga gjeokimisti Zunli Lu nga Universiteti Sirakuza nė shtetin New York ka gjetur se “periudha e ngrohtė e Mesjetės”, qė ndodhi para pėrafėrsisht 500 deri 1000 vjetėsh, nuk ishte kufizuar vetėm nė territorin e Europės.

Nė fakt ai u shtri edhe nė Antarktik, qė do tė thotė se planeti ynė tashmė ka pėrjetuar njė ngrohje globale pa prodhimin e njeriut dhe emetimin e dyoksidit tė karbonit nė atmosferė.

Pas pėrfundimit tė kėsaj periudhe, toka u ftoh vetvetiu dhe madje kaloi nėpėr “kohėn miniakullit”.

Ekipi i Lout dėshmitė e domosdoshme i ka gjetur nė saje tė gjurmėve tė mbetura nė mineralin ikait, qė krijohet nė ujėrat e ftohta dhe pėrfaqėson njė variant tė akullt tė gėlqerorit dhe nė tė cilin janė tė ruajtura gjurmėt e ngrohjes dhe tė ftohjes sė mėparshme.
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Odin prej 30.06.12 10:14

Prova e re kundėr ngrohjes globale



Temperaturat e planetit kanė qėndruar pothuajse tė njėjta nė dy dekadat e fundit, tregoi njė studim i ri mbi ndryshimin e kushteve metereologjike.

Niveli i pėrgjithshėm i temperaturave nė tė gjithė globin pėsoi njė rritje prej vetėm 0,3 gradėsh nė mesatare nė periudhėn 1990-2010, shumė mė e ulėt krahasuar me rritjen prej 1,4 gradėsh qė u pėrjetua midis viteve 1961-90.

Studimi tregoi se nė zonat qė janė nxehur mė shumė tė planetit, temperatura ėshtė rritur me pak mė shumė se gjysmė gradi, ndėrsa nė zonat me rritjen mė tė ulėt ajo ka qenė prej 0,29 gradi.

Pėrfundime tė tilla tregojnė qartė se pavarėsisht teorive pėr kėrcėnimin e planetit nga ngrohja globale, pjesė e efektit serė tė krijuar prej aktivitetit industrial njerėzor, nė fakt nuk ėshtė njė kėrcėnim i menjėhershėm dhe mund tė mos jetė aspak kėrcėnim, duke llogaritur se planeti njeh cikle tė natyrshėm ngrohje dhe ftohje prej pak gradėsh ndėr dekada.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Zattoo prej 07.11.13 19:37

Ngrohja dhe gėnjeshtra globale



Tė gjithė janė nė dijeni se sfida mė e madhe e shek XXI ėshtė ngrohja globale. Problemi madhor i Tokės qė sa vjen e po ngrohet mė shumė ėshtė kthyer nė njė dhembje koke pėr tė gjithė shkencėtarėt, studiuesit dhe politikanėt gjithashtu. Por, pėrveēse shqetėsim dhe ankth, kjo teori ka sjellė gjithashtu edhe dyshime dhe aludime tė shumta. Spekulimet thonė se ngrohja globale ėshtė nė tė vėrtetė njė gėnjeshtėr globale.

Ajo u shpik mė 1988 dhe pėrfshin kufizimin nė rritjen ekonomike, vetėpėrmbajtjen, shpėrthimin e rritjes sė popullsisė si njė "minė me sahat", mbarimin e pasurive natyrore, ndotjen e ambientit, antiamerikanizėm dhe ndjenja antikapitaliste dhe mbi tė gjitha, frikėn pėr njė epokė tė re akullnajash. Ata, tė cilėt i kanė ndėrthurur kėto mite me njėra-tjetrėn janė bashkuar tanimė nė njė grup tė ashtuquajtur "ambientalistė".

Shumica e ambientalistėve nuk kanė njė kredencial teknik apo shkencor. Ajo ēfarė kanė nė dorė ata janė njė sėrė burimesh informacioni tė gatshme tė botojnė pseudoteoritė e tyre, pavarėsisht se kėto teori nuk kanė baza dhe prova shkencore. Shkencat pėr studimin e atmosferės kėrkojnė njohuri tė mėdha teknike, tė cilat nuk i posedon shumica e tė ashtuquajturve ambientalistė. Por ata e ndiejnė veten tė kualifikuar pėr t’i kėrkuar aktivitetit njerėzor t’i pėrkulet perėndisė sė tyre tė re, nėnės natyrė. Ambientalitėt thonė se atmosfera e Tokės po bėhet mė e ngrohtė.

Ata thonė se akujt polarė dhe akullnajat po shkrijnė dhe shkrirja e tyre do tė sjellė rritje tė nivelit tė detit mbi 70 metra, duke pėrmbytur qytetet bregdetare. Ata thonė se shumė zona tė Tokės do tė kthehen nė shkretėtira. Ata nuk i bazojnė kėto tė thėna nė evidenca tė vėrteta shkencore.

Pjesė tė akujve polarė dhe tė akullnajave janė duke u shkrirė, por pjesė tė tjera tė tyre po rriten. Ambientalistėt e bazojnė "provėn" e ekzistencės sė ngrohjes globale nė pjesėt qė shkrijnė, por ēuditėrisht janė tė heshtur, madje arrijnė deri nė shenja tė dhunshme kur dikush qė nuk ėshtė dakord me ta pėrmend pjesė tė akujve polarė qė po rriten. Dhe kėto pjesė nuk janė pak. Nė tė kaluarėn, nuk kanė qenė tė pakta herėt ku temperaturat globale kanė qenė edhe shumė mė tė ngrohta, edhe shumė mė tė ftohta seē janė sot. Temperaturat mesatare globale kanė ciklin e tyre sipas stinėve, por gjithashtu dhe cikle tė tjera normale siē i kanė pasur gjatė gjithė historisė sė Tokės. Tė dhėna shkencore nga studimi i ekzemplarėve tė akujve mijėravjeēarė, rrathėt e pemėve dhe tregues tė tjerė tė temperaturave mesatare globale e provojnė kėtė gjė.

Aktiviteti njerėzor kurrė nuk ka qenė shkaktari i ndryshimit tė temperaturave globale siē mund tė pėrpiqen tė mbushin mendjen avokatėt e "ngrohjes globale tė shkaktuar nga njeriu". Nėse aktiviteti njerėzor do tė ishte shkaktari, ku ishin mė pėrpara makinat, termocentralet dhe industria nė tė kaluarėn tonė historike? Ato nuk ekzistonin. Nėse aktiviteti njerėzor nuk ishte ai qė i shkaktoi kėto ndryshime nė temperatura, ēfarė ishte?

Energjia qė Dielli lėshon brenda njė sekonde ėshtė disa herė mė e madhe sesa aktiviteti njerėzor mund tė prodhojnė nė disa miliona vjet. Toka rrotullohet rreth Diellit. Orbita e kėtij rrotullimi ėshtė eliptikale. Si rrjedhojė, energjia qė arrin nė Tokė ėshtė e ndryshueshme nė bazė tė distancės sė Tokės nga Dielli. Aktiviteti diellor gjithashtu rritet ose pakėsohet sipas shpėrthimeve qė bėhen nė sipėrfaqen e Diellit. Diferenca nė kėto shpėrthime rrit ose zvogėlon energjinė diellore qė arrin nė Tokė. Kjo shkakton ndryshime nė temperaturat mesatare tė atmosferės tokėsore.

Nė vitin 2004, Toka u bombardua me valė tė tilla diellore. Kjo rritje e sasisė diellore, kjo energji diellore shkaktoi nxehjen e sipėrfaqes sė Tokės dhe tė atmosferės. Pjesa mė e madhe e kėtyre valėve humbi nė hapėsirė. Njė pjesė e vogėl depėrtoi mbulesėn mbrojtėse tė atmosferės tokėsore. Nėse Toka do tė ishte bombarduar me njė valė diellore drejtpėrsėdrejti, pasojat do tė ishin tragjike pėr jetėn nė Tokė. Por megjithėse atmosfera ofroi mburojė ndaj kėtyre valėve, njė pjesė e tyre depėrtuan dhe e patėn efektin duke pėrfshirė kėtu dhe njė ngrohje tė vogėl tė atmosferės.

Gjithashtu, shpėrthimet vullkanike, si ai i Malit tė Shėn Helenės nė SHBA, hedhin me tonelata hi dhe pluhur nė atmosferė. Sasia e pluhurit dhe e hirit nė atmosferė mund tė ndryshojė sasinė e energjisė diellore qė arrin nė sipėrfaqen e Tokės. Vullkanet gjithashtu, hedhin nė atmosferė gaze tė ashtuquajtura gaze qė krijonė "efektin e serrės". Njė shpėrthim i vetėm i madhėsisė sė Malit tė Shėn Helenės mund tė hedhė nė atmosferė mė tepėr gaze, pluhur dhe hi sesa ka arritur tė prodhojė njerėzimi qė nga fillimi i historisė njerėzore. Dhe shpėrthime tė tilla vullkanike janė tė shpeshta ēdo vit.

Oqeanėt janė gjithashtu njė burim kryesor i gazeve tė "efektit tė serrės", ashtu siē janė dhe pemėt. Pemėt dhe bimė tė tjera thithin dioksid karboni, por ama kur kalben lėshojnė metan, njė nga gazet kryesore tė efektit tė serrės. Vegjetacioni qė kalbet gjithashtu lėshon gaz metan. Mė tepėr gaz metan lėshojnė kėnetat e Alabamas rreth Nju Orleanit, sesa gjithė aktiviteti njerėzor nė pjesėn tjetėr tė SHBA-sė.

Studime mbi smogun nė pellgun e Los Anxhelesit tregojnė se mbi 90% e smogut gjeneron nė zonat e gjelbėrta. Qė tė ndihmonin genjeshtrėn e tyre, ambientalistėt, tė ndihmuar nga mediat kryesore e censuruan dhe e fshehėn kėtė studim. Studimet kanė treguar gjithashtu se gazrat e efektit tė serrės tė prodhuara nga njerėzimi janė rreth 1% e sasisė sė kėtyre gazrave tė prodhuara nga vetė natyra. Eliminimi total i gazrave tė prodhuara nga njerėzimi ka efekt tė parėndėsishėm nė temperaturat mesatare tė Tokės.

Eliminimi i tė gjithė makinave nė SHBA do tė sillte njė ulje tė gazrave tė "serrės" nė mė pak se 0.2%. Ēfarė efekti do tė kishte kjo nė temperaturat globale? Asnjė! Duke i dyfishuar kėto gazra tė prodhuara nga njerėzit do ta rriste temperaturėn globale nė njė gradė Celsius, qė ėshtė nė hapėsirėn normale tė ndryshimit tė temperaturave. Janė ndryshimet e orbitės eliptike tė Tokės rreth Diellit, shpėrthimet vullkanike, prodhimi i gazrave nga oqeanėt dhe vegjetacioni (tė gjitha fenomene natyrale), qė rrisin dhe ulin temperaturėn mesatare tė globit, jo aktiviteti njerėzor.

Tė dhėna satelitore tė marra 25 vjetėt e fundit tregojnė se nuk ka ngrohje sipėrfaqėsore apo atmosferike tė Tokės. Pėrkundrazi, ato tregojnė njė ulje tė vogėl temperature rreth 0,01 gradė Celsius. Kohėt e fundit astronomėt kanė vėzhguar zvogėlim tė akujve polarė edhe nė Mars. A janė marsianėt me makinat e tyre, termocentralėt dhe industria e tyre qė po e shkaktojnė kėtė gjė? Jo, por "ambientalistėt" kėshtu mendojnė. Ata akuzojnė njerėzit pėr kėtė.

Gjithashtu, ekziston edhe njė teori tjetėr e bazuar nė fakte shkencore. Modelet e Programit Internacional pėr Mbrojtjen Klimaterike nė OKB (UN IPCC) janė jo tė sakta, sepse janė tė bazuar nė modele matematikore kompjuterike dhe prezantojnė skenarė hipoteze dhe nuk paraqesin aktivitetin diellor, "Ngrohja Globale ėshtė njė mėnyrė frike, paniku, e cila justifikohet nga fakti se prodhon dhe furnizon fonde". Gjatė kėtyre viteve, evidencat "qesharake" pėr njė planet qė po ftohet dhe jo ngrohet janė shtuar. Kina kaloi dimrin mė tė egėr nė 100 vite. Nė Bagdad ra pėr herė tė parė dėborė nė historinė e tij (tė regjistruar ndonjėherė).

Amerika e Veriut kishte rėniet mė tė mėdha tė dėborės nė 50 vite, nė vende si Wisconsin u regjistrua rėnia mė e madhe e dėborės qė nga koha qė mbaheshin regjistrimet. Janė regjistruar akuj rekord nė detet e Antarktikės, i ftohtė rekord nė Minnesota, Teksas, Florida, Meksikė, Australi, Iran, Greqi, Afrika e Jugut, Groelandė, Argjentinė, Kili. Lista ėshtė tepėr e gjatė dhe vazhdon.

Kėto janė fakte tė forta shkencore tė regjistruara nga satelitėt mė tė fuqishėm (Hadley, NASA, GISS, UAH, RSS). Kėto tė gjitha tregojnė pėr njė zbritje tė temperaturės globale. Kjo do tė thotė qė “nėna natyrė” nuk ndikohet aspak nga njerėzit, por ecėn sipas njė plani tė saj tė caktuar. Nga tė gjitha kėto studime, rezultati i vetėm qė mund tė pėrftohet ėshtė qė ngrohja ėshtė njė gėnjeshtėr globale. Ata qė flasin pėr tė kanė tjetėr plan, jo shpėtimin e planetit nga aktiviteti njerėzor.

avatar
Zattoo

692


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ngrohja globale eshte nje genjeshter

Mesazh  Luli prej 03.05.14 0:08

HISTORIA E KRIJIMIT TĖ TEORISĖ SĖ NGROHJES GLOBALE



Por nėse ėshtė e vėrtetė kėshtu, pse po bombardohemi ditė pas dite me lajme tė ngrohjes globale tė shkaktuar nga njeriu? Pse kaq shumė njerėz nė media apo dhe vende tė tjera e shikojnė kėtė si njė fakt tė padiskutueshėm? Pėr tė kuptuar fuqinė e teorisė sė ngrohjes globale duhet tė tregojmė historinė e krijimit tė saj.

Parashikimet katastrofike tė klimės nuk janė tė reja. Nė vitin 1974, BBC-ja na paralajmėroi se stuhitė e fuqishme dhe thatėsirat mund tė ishin shenjat e njė katastrofe tė mundshme dhe na shpjegoi se cilat mund te ishin shkaqet e saj. Njeriu pas kėtyre lajmeve ishte ish-botuesi shkencor Najxhėll Kaldėr.

Ai thotė: “Nė ciklin ‘Makina e motit’ (ish-program moti i BBC-sė), ne raportonin opinionin kryesor tė asaj kohe i cili ishte ‘ftohja globale’ dhe kėrcėnimi i njė epoke tė re akullnajash.” Pas dekadash me temperatura nė rėnie, ekspertėt paralajmėruan se njė botė mė e ftohtė do tė kishte pasoja katastrofike. Ekziston kėrcėnimi i madh i njė ngrice tė madhe. Do tė vijė sėrish epoka e akullnajave, do tė marrė tokėn tonė dhe do tė varros qytetet tona veriore. Por mes lajmeve pėr katastrofa ishte njė zė shprese.

Njė shkencėtarė suedez i quajtur Bert Boulen sugjeroi se dioksidi i karbonit i prodhuar nga njeriu mund tė ndihmojė nė ngrohjen e botės, megjithėse nuk ishte i sigurt. Ai thotė: “Ka shumė sasi nafte dhe qymyrguri dhe duket se ne po i djegim me njė shpejtėsi qė sa vjen e rritet. Nėse vazhdojmė kėshtu pas rreth 50 vjetėsh, klima mund tė jetė disa gradė mė e ngrohtė se sot. Por, kėtė nuk e dimė mė siguri.”

Kaldėri thotė se ata ishin tė parėt qė nxorrėn suedezin Boulen pėr tė folur pėr rreziqet e CO2. Mbaj mend se shumė ekspert tė njohur tė kohės mė kritikuan sepse e kisha lejuar tė shfrynte fantazitė e veta.

Nė kulmin e historisė sė ftohjes nė vitet 1970, teoria ekscentrike e Boulenit mbi ngrohjen globale dukej absurde. Por ndodhėn dy gjėra pėr ta ndryshuar kėtė:

1.Temperaturat filluan tė ngriheshin
2.Nė Britani minatorėt e qymyrgurit hynė nė grevė

Pėr kryeministren Margaret Thatēėr, energjia ishte njė problem politik. Nė fillim tė viteve tė 70-ta, kriza e naftės e kishte ēuar botėn disa hapa mbrapa. Nė Britani greva shkatėrruese e minatorėve kishte shkaktuar edhe mungesė eliktriciteti dhe solli rėnien e qeverisė konservative. Zonja Thatēėr, kishte vendosur se kjo nuk do tė ndodhte edhe me tė.

Ajo tha:”Nė kėtė vend kemi parė ngritjen e njė pakice tė organizuar revolucionare qėllimi i vėrtetė i sė cilės ėshtė shkatėrrimi i qeverisė demokratike-parlamentare.”

Politizimi i kėtij subjekti nisi me Margaret Thatēėr-in.

Ajo ishte gjithnjė shumė e shqetėsuar, sepse kur ishte ministri i energjisė nė takim me tė, filloi reklamimi i energjisė bėrthamore. Kjo ndodhi shumė kohė pėrpara se tė dilte ēėshtja e ngrohjes globale, sepse Thatēėr ishtee shqetėsuar pėr burmet e energjisė. Thatēėr nuk kishte besim tek shtetet e Lindjes sė Mesme dhe as tek Unioni Kombėtar i Minatorėve.

Pra, nuk kishte besim tek burimet e naftės dhe as tek ato tė qymyrit. Prandaj, ishte e bindur se duhej tė ecnim pėrpara me programin tonė pėr energji bėrthamore. Kur doli nė dritė ēėshtja e ngrohjes globale, ajo tha:”Kjo ėshtė njė mrekulli. Ky ėshtė njė tjetėr argument nė favor tė energjisė bėrthamore.

Sepse ajo nuk prodhon dioksid karboni. “ Por thėniet e saj u keqinterpretuan qė nė atė kohė. Kėshtu qė ajo shkoi tek shoqėria qendrore e shkencėtarėve dhe iu tha:”Para do tė keni sa tė doni vetėm duhet tė vėrtetoni kėtė teori.” Padyshim qė ata e bėnė.

Ėshtė ligj botėror i pashkruar se politikanėt mbėshtesin njė ēėshtje dhe i bėjnė reklamė kėsaj me emrin e tyre, paratė do tė vijnė si lum. Kėshtu funksion. Rrjedhimi logjik i kėsaj ishte formimi i instituteve shkencore dhe kėrkimore, qė u shtuan si kėrpudhat pas shiut dhe qė kishin si qėllim tė studionin klimėn.

Nė vitin 1988 sipas kėrkesės sė zonjės Thatēer, zyra meteorologjike e Mbretėrisė sė Bashkuar formoi njė njėsi pėr modelimin e klimės, e cila siguroi bazat pėr njė komitet tė ri ndėrkombėtar i cili u quajt Paneli Ndėrqeveritar pėr Ndryshimet Klimatike ose IPCC. Ata shkruan raportin e parė tė madh qė parashikonin katastrofa klimaterike si pasojė e ngrohjes globale.

Nė konferencėn pėr shtyp tė shkencėtarėve dy gjėra tė bėnin pėrshtypje. Sė pari thjeshtėsia, elokuenca dhe forca me tė cilėn ky mesazh u transmetua.

Sė dyti, injorimi total i zbulimeve tė shkencės klimaterike deri nė ato vite pėrfshirė kėtu edhe rolin e diellit i cili kishte qenė subjekt i njė takimi tė madh nė shoqėrinė mbretėrore vetėm pak muaj mė parė.

Por vėnia e theksit mbi CO2 tė prodhuar nga njeriu si njė problem ambiental nuk i shkoi pėrshtat vetėm zonjės Thatēer. Kjo temė e re u pėrqafua menjėherė nga idealistėt ambientalistė, tė cilėn profesori Kaldėr e quante ‘ambientalizėm mesjetar’.

Me pak fjkalė ideja e tyre ėshtė tė kthehemi nė mesjetė dhe tė heqim qafe kėto makina dhe makineri tė djallėzuara. Ata e dashuruan kėtė subjekt tė ri sepse pėr ta CO2 ishte emblema e industrializmit.

Ėshtė e qartė se CO2 ėshtė gaz industrial. Ai ėshtė i lidhur me rritjen ekonomike, transportin
dhe makinat me atė qė ne e quajmė qytetėrim. Por ka forca brenda lėvizjes ambientaliste qė janė kundėr rritjes ekonomike. Ata mendojnė se kjo ėshtė diēka e keqe.

Patrik Mur konsiderohet si njė nga ambientalistėt mė tė mėdhenj tė brezit tė tij. Ai ėshtė bashkė themelues i shoqatės Greenpeace. Ai thotė:”Pėrqėndrimi i vėmendjes botėrore pėr klimėn erdhi pėr dy arsye shumė tė qarta.

Sė pari rreth mesit tė viteve tė 80-ta gjithnjė e mė shumė njerėz ishin dakord me tė gjitha gjėrat e arsyeshme qė ne brenda lėvizjes ambientaliste thonim se duheshin bėrė. Kur shumica e njerėzve janė dakord me ty ėshtė mjaft vėshtirė tė ruash njėfarė ballafaqimi me ta.

Prandaj e vetmja mėnyrė pėr tė mbetur kurreshtarė tė regjimit ishte tė adoptonim pozicione gjithnjė e mė shumė ekstreme. Kur braktisa Greenpeace-in, ata filluan njė fushatė pėr tė parandaluar pėrdorimin e klorit nė tė gjithė botėn. Unė ju thash se ky ishte njė nga elementet e tabelės periodike dhe nuk ishte nė kompetencat tona tė zhdukim njė element.

Arsyeja tjetėr ėshtė shpėrthimi i ekstremizmit ambientalist ishte rrėzimi i komunizmit botėror. Muri i Berlinit u shemb dhe shumė pacifistė dhe aktivistė politik u futėn nė lėvizjen ambientaliste duke sjellur me vete idetė e tyre neomarksiste. Ata mėsuan tė pėrdorin gjuhėn e ambientalistėve nė mėnyrė shumė tė zgjuar duke i fshehur planet e tyre anti-kapitaliste dhe anti-globaliste, plane qė nuk kanė tė bėjnė asgjė me ekologjinė apo shkencėn. “

Forcat e majta u tronditėn dhe u ēorientuan fortė nga dėshtimi publik i socializmit dhe akoma mė i madh i komunizmit. Ata janė akoma anti-kapitalistėt qė kanė qenė dikur por tashmė u duhet tė gjejnė njė mbulim tė ri pėr anti-kapitalizmin e tyre. Kjo ishte njė aleancė fantastike dhe e padėgjuar ndonjėherė. Margaret Thatēer e djathtė dhe ambientalistėt anti-kapitalistė tė majtė, kjo krijoi bazėn pas njė ideje idiote.

Nė fillim tė viteve 1990, ‘ngrohja globale’ e shkaktuar nga njeriu nuk ishte mė njė teori ekscentrike mbi klimėn, por njė fushatė politike nė kulmin e saj e cila tėrhiqte vėmendjen e mediave dhe padyshim mė shumė fonde qeveritare.

Para se tė zgjidhej president Xhorxh Bushi i vjetėr, fondet pėr klimėn dhe shkencat e lidhura me tė ishin rreth 170 milion dollarė nė vit. Kjo ishte njė shifėr e arsyeshme pėr masat qė kishte kjo fushė shkencore.

Por mė pas u bė 2 miliardė dollarė, mė shumė se dhjetė fishi i asaj qė ishte. Kjo ndryshoi shumė gjėra. U hapėn shumė vende pune, erdhėn shumė njerėz tė cilėve u interesonin vetėm paratė. Pra, u krijua njė ushtri mė njerėz interesi i tė cilėve nė kėtė fushė ishte ngrohja globale.

Le tė themi se unė dua tė bėj njė kėrkim shkencor mbi ketrat e Jelloustonit. Qė nga viti 1980, metoda qė funksionon ėshtė kjo ku mbi aplikimin tim do tė shkruaja: ‘Dua tė studioj jetėn nė grup tė ketrave dhe ndikimin mbi ngrohjen globale’, kėshtu i kam fondet e sigurta, nėse harroj tė pėrmend ngrohjen globale, nuk ka para.

Tė gjithė janė nė garė pėr fonde nėse fusha kėrkimore ėshtė nė interesin publik, atėherė nuk tė duhet shumė mund pėr tė marrė fonde.

Njė pjesė e madhe e fondeve qeveritare shkojnė pėr modelimin e modeleve kompjuterike, pėr tė parashikuar se ēdo tė bėjė klima nė tė ardhmen. Por, sa tė sakta janė kėto modele?

Doktor Roi Spenser ishte njė nga shkencėtarėt kryesor tė studimeve klimaterike nė qendrėn e fluturimeve kozmike Marshall tė NASA-s. Ai ka marrė njė medalje pėr arritje tė shkėlqyera shkencore nga NASA dhe nga Shoqata Meteorologjike Amerikane. Ai thotė:”Modelet e klimės kanė tė njėjtėn vlerė tė hamendsimit qė i krijojnė dhe tė tilla ka me qindra. Mjafton qė njė hamendsim tė jetė i gabuar dhe i gjithė parashikimi do tė jetė shumė larg tė vėrtetės.”

Tė gjitha modelet sugjerojnė se CO2 i prodhuar nga njeriu ėshtė shkaku kryesor i ndryshimit tė klimės, dhe jo dielli apo retė. Mund tė pėrdorim kėtė analogji. Makina ime nuk punon mirė, prandaj unė nuk do tė kontrolloj motorin, por do tė kontrolloj njė buton nė rrotėn e pasme i cili simbolizon CO2 e prodhuar nga njeriu. Duhet tė kuptosh tė gjithė pėrbėrėsit se rrezet kozmike, rrezet diellore, CO2, avujt e ujit, retė dhe mė pas t’i bashkosh tė gjitha. Nėse nuk e ke bėrė kėtė modeli yt nuk vlen asgjė.

Aftėsia e parashikimit tė klimės varion shumė. Kėto variacione janė rezultat i ndryshimit tė hamendsimeve mbi tė cilat bazohen modelet. Profesori Jan Klark thotė:” Kam punuar me shumė modele dhe mendoj se mė njė model matematik dhe me parametra tė ndryshueshėm, mund tė bėsh si tė duash.Mund tė parashikosh nxehtėsinė ose motin e ftohtė, vetėm duke ndryshuar numrat.“

Pėr njė sy tė pa stėrvitur modelet kompjuterike duken tė habitshme. Shpesherė kėto modele bėjnė qė tė ngatėrrohet sheknca rigoroze me spekulime tė mėdha. Ata gjithashtu sigurojnė njė vazhdė tė pafunde historish spektakolare pėr mediat.

Najxhėl Kaldėr thotė se ajo qė mė habit si njė gazetar me karrierė tė gjatė ėshtė se fakti mė kėtė rast janė braktisur elementet bazė tė gazetarisė. Tani ka lindur njė brez i ri reporterėsh dhe gazetarėsh ambientalist. Nėse je gazetar ambientalist dhe nėse historia e ngrohjes globale pėrfundon nė plehra, po kėshtu i ndodh edhe punės sė gazetarit.

Prandaj lajmet duhet tė jenė gjithnjė e mė shumė histerike sepse fatmirėsisht ka akoma disa botues qė pyesin se kėshtu mė the edhe para pesė vjetėsh, dhe pėrgjigjja ėshtė se tani ėshtė bėrė akoma mė keq dhe se tė martėn qė vjen niveli i detit do tė jetė rritur me tri metra. Ata duhet tė ulėrinjė dhe tė thėrrasin gjithnjė e mė shumė.

Nė ditėt e sotme, media e ka bėrė zakon tė fajėsoj ‘ngrohjen globale’ pėr ēdo stuhi apo uragan. Por a ka ndonjė bazė shkencore pėr kėtė?

Kjo ėshtė propagandė e pastėr. Ēdo libėr mbi klimėn shkruan se shkaku kryesor pėr ndryshimet klimaterike ėshtė diferenca e temperaturės mes tropikeve dhe poleve. Gjithashtu thuhet se nė njė botė mė tė ngrohtė, kjo diferencė do tė jetė mė e vogėl. Kjo do tė thotė mė pak stuhi dhe mė pak variacione klimaterike.

Por,kjo nuk konsiderohet katastrofike. Prandaj, duhet thėnė e kundėrta. Ndonjėherė thuhet se edhe njė rritje e vogėl e temperaturės globale mund tė shkaktojė shkrirjen katastrofike tė akujve polar.

Por, ēfarė thotė historia e klimės sė tokės pėr kėtė?

Shkencėtarėt kanė zbuluar se si kanė qenė temperaturat nė Greenlandė disa mijėra vjet mė parė. Greenlanda ka qenė shumė e ngrohtė. Vetėm 1000 vjet mė parė Greenlanda ishte shumė mė e ngrohtė se sa ėshtė sot.

Megjithatė, nuk ndodhi asnjė shkrirje dramatike akujsh. Nėse flasim pėr ngricėn e pėrhershme, ngrica e pėrhershmė ėshtė shtresa e akullit qė gjendet nėn pyjet e Rusisė dhe 7 apo 8 mijė vjet mė parė shkriu jashtėzakonisht mė shumė se sot. Me fjalė tė tjera ky ishte njė zhvillim historik. Por bota nuk u zhduk pėr shkak tė saj.

Profesor Sunishi Akasofu ėshtė drejtori qendrės kėrkimorė tė Arktikut nė Alaskė, i cili ėshtė instituti mė i mirė nė botė pėr kėrkime mbi Arktikun. Profesor Akasofu ngul kėmbė se me kalimin e kohės akullnajat zgjerohen dhe tkurren vazhdimisht nė mėnyrė natyrale.

Ai thotė:”Herė pas here marrim lajme se copa tė mėdha akulli shkėputen nga Arktiku. Kjo ka ndodhur gjatė gjithė historisė sė planetit. Por, meqė tani kemi satelitėt qė mund ta shohim njė gjė tė tillė, kjo pėrbėn lajm dhe tė gjitha programet televizive qė mbėshtesin ngrohjen globale shfaqin copa tė mėdha akulli qė shkėputen nga akullnajat. Por njerėzit harrojnė se akulli ėshtė gjithnjė nė lėvizje.

Nė lajme shohim shpesh ajsberg qė shkėputen nga Arktiku.

Por, nė lajme nuk thuhet se kjo ngjarje nė Arktik ėshtė po aq e zakonshme sa gjethet qė bien nė vjeshtė. Profesor Akasofu thotė se shpesh e pyesin se nėse e ka parė akullin tė shkėputet nga skajet e akullnajave. Kurse ai iu pėrgjigjej se i ka parė, iu ka shpjeguar se kėto janė shkėputjet e pranverės dhe ndodhin ēdo vit. Gazetarėt vijnė dhe gjithnjė kėrkojnė tė shohin katastrofėn qė po e shkaktojnė gazrat serė, por njė gjė e tillė nuk ekiston.

Tani ėshtė bėrė zakon te fajėsohet klima pėr ndryshimin e nivelit tė detit nė pjesėt e ndryshme tė botės. Por, a ka ndonjė bazė shkencore pėr kėtė?

Nė pėrgjithėsi niveli i detit ndryshon nė tė gjithė botėn dhe ky ndryshim udhėhiqet nga dy faktorė bazė. Njė ėshtė ai qė e quajmė faktor lokal, pra lidhja mes detit dhe tokės, e cila ka tė bėjė mė shumė me ngritjen apo uljen e tokės dhe jo me detin. Por nėse po flasim pėr ndryshimet afatgjata tė detit, pra ndryshime tė mėdha nė shkallė botėrore, kjo ndodh pėr shkak tė zgjerimit termik tė oqeaneve dhe ska fare tė bėjė me akujt qė shkrihen. Vetėm pėr dalluar fillimin e njė fenomeni tė tillė duhet njė kohė mė e gjatė se jeta ime dhe e juaja bashkė.

Gjithashtu thuhet se ngritja e temperaturės do tė sjell nė veri tė planetit sėmundje vdekjeprurėse tė insekteve tropikale si malaria. A ėshtė e vėrtetė kjo?

Profesor Pol Urajtėr i institutit Pastėrn nė Paris njihet si njė nga ekspertėt mė tė mėdhenj nė botė mbi malarien dhe sėmundjeve tjera me prejardhje nga insektet. Ai ishte anėtarė i komisionit tė ekspertėve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetit, ka qenė kryetar i Komitetit Amerikan pėr Mjekėsinė Entomologjike tė Shoqėrisė Amerikane pėr sėmundje tropikale dhe njė nga autorėt kryesor tė raportit mbi shėndetin dhe pasojat e mundshme tė variacioneve klimaterike tė Kontrollit Kombėtar Amerikan.

Ai thotė: ”Mushkonjat nuk janė detyrimisht tropikale. Shumė njerėz mendojnė se edhe nė zonat veriore ka mushkonja. Nė fakt, nė Arktik ka mushkonja me shumicė. Epidemia mė katastrofike e malaries ka ndodhur nė Bashkimin Sovjetik nė vitin 1920, atėherė sėmureshin rreth 13 milion persona nė vit dhe rreth 600.000 prej tyre vdisnin.Ndėrsa vetėm nė rrethin Arktik u sėmurėn 30.000 njerėz, nga tė cilėt 10.000 humbėn jetėn.
Pra, malaria nuk ėshtė sėmundje tropikale por kėta njerėzit e vėllazėrisė sė ngrohjes globale e kanė shpiku idenė se malaria do tė zhvendoset nė veri. Unė u tmerrova kur e lexova raportin e dytė dhe tė tretė tė kontrollit sepse aty kishte aq shumė keqinformime pa marrė parasysh apo pa pėrmendur fare literaturėn e vėrtetė shkencore. E kam fjalėn pėr literaturėn e ekspertėve nė kėto fusha.”

Nė njė letėr drejtuar gazetės Ėall Street, profesor Frederik Seizt, ish-president i Akademisė Amerikane tė Shkencave, shkruante se zyrtarėt e IPCC-sė kishin censuruan komentet e shkencėtarėve. Ai shkruante:’Ky raport nuk ėshtė ai qė u aprovua nga shkencėtarėt qė e hartuan.

Tė paktėn 15 kapituj kryesor tė pjesės shkencore ishin fshirė, nė tė cilat pėrfshiheshin deklarata si “Asnjė nga studimet e lartėpėrmendura nuk ka dhėnė prova se ndryshimet klimaterike janė pasojė e rritjes sė nivelit tė gazrave serė”, “

Asnjė nga kėto studime nuk ka provuar qė ndryshimet klimaterike apo njė pjesė e tyre ka shkaqe antropogjenike apo janė shkaktuar nga njeriu”.

Nė fund profesor Seitz, tha:”Nuk kam parė kurrė njė korrpusion kaq tė madh tė procesit studiues, se sa ngjarjet qė krijuan raportin e IPCC-sė.”’
Nė pėrgjigjen e saj, IPCC-ja nuk mohoi tė kishte vepruar kėshtu, por tha se nuk kishte pasur asnjė mashtrim apo paragjykim nė raport.

Sipas tyre edhe pasiguritė nė ēėshtjen e ngrohjes globale, ishin pėrfshirė nė raport.
Profesori Urajtėr thotė se kur ai dha dorėheqje nga IPCC-ja, mendova se ky ishte fundi im i bashkėpunimit me ta. Por, kur pashė draftin e fundit, emri im ishte akoma aty.

Prandaj, iu kėrkova ta hiqnin. Ata mė thanė se kisha dhėnė kontributim tim dhe emri do tė mbetej aty ku ishte. Unė iu dhash se nuk kisha bėrė asgjė pasi ata nuk dėgjuan asgjė nga ato qė i thash.

Ishte njė betejė e vėrtetė. Por kur i kėrcėnova se do t’i hidhja nė gjyq, ata e hoqėn emrin tim nga raporti. Mendoj se kjo ndodh shumė shpesh. Ata njerėz qė janė specialistė por qė nuk janė dakord me polemikėn dhe japin dorėheqjen, njoh shumė tė tillė. Futen nė listėn e autorėve dhe bėhen pjesė e kėtyre 2500 shkencėtarėve mė tė mirė tė botės.

Tani ekziston njė forcė e madhe institucionale pas idesė sė ngrohjes globale tė shkaktuar nga njeriu. Nė kryeqytetin e Kenias, nėNairobi, u mbledhėn punonjės social, aktivistė, profesorė tė organizatave joqeveritare, menaxher fondesh, gazetarė ambientalistė dhe shumė tė tjerė, pėr njė konferencė dhjetė ditore tė sponsorizuar nga OKB-ja, pėr tė diskutuar mbi ndryshimet e klimės. Numr i delegatėve i kalonte 6000 personat.

Profesor Najxhėl Kaldėr thotė se nė qytetin ku ai banon kanė njė oficer lokal kėshillues tė ngrohjes globale. Kjo ėshtė njė pėrrallė nė tė cilėn shumė njerėz nė njė mėnyrė apo njė tjetėr janė rekrutuar pėr tė marrė pjesė. Kjo ėshtėnjė makineri propagande.

Miliardat e dollarėve qė investohen nė shkencėn e klimės, do tė thonė se ekzsiton njė numėr i madh njerėzish qė varen nga ato dollarė.Ata duan qė kjo ė vazhdojė. Kushdo qė kėrkon qė situata tė vlerėsohet me kujdes dhe logjikė, kushdo qė kėrkon tė besoj se sa baza ka kjo teori, do tė izolohet menjėherė.

Njė fjalė e urtė angleze thotė se po qėndrove pranė tabelės sė qitjes do tė qėllohesh edhe ti, kjo ėshtė e kuptueshme por nė njė rast tė tillė ėshtė shumė e vėshtirė. Ėshtė shumė e lig dhe mjaft personale. Ka pasur edhe raste kėrcėnimesh me vdekje, prandaj nga disa shkencėtarė nuk bėhet pėr tė ruajtur shėndetin e tyre vetėm pse e thonė tė vėrtetėn.

Nė kohėt e sotme nėse je mosbesues pėr teorinė e ngrohjes globale, tė konsiderojnė sikurse po mohon Holokaustin. Profesori Najxhė Kaldėr thotė se nuk ėshtė bėrė as i pari dhe as i fundit qė biznesi i ngrohjes globale ėshtė bėrė njė besim fetar. Njerėzit qė nuk janė dakord me tė, i quajnė ‘heretik’. Ai thotė se ėshtė heretik, tė gjithė ata qė nuk e besojnė ngrohjen globale janė heretik. Vetėm sepse nuk e besojnė teorinė e ngorhjes globale dhe kėshtu quhen nga fabtikėt e kėsaj teorie.

Lėvizja ambientaliste e ngrohjes globale ėshtė njė lėvizje aktivistėsh politik. Ata kanė njė influencė tė madhe nė nivel botėror. Ēdo politikan ėshtė i ndėrjgegjshėm pėr kėtė. Nuk ka rėndėsi nėse je i majtė, i qendrės apo i djathtė. Rėndėsi ka tė nderosh ambientin.

Kohėt e fundit fushata e ngrohjes globale arriti njė fitore tė madhe. Qeveria e SHBA-ve, dikur njė bastion rezistence u nėnshtrua. Xhorxh Bushi ishte aleati i ambientalistėve. Qeveritė perėndimore kanė pėrqafuar nevojėn pėr marrėveshje ndėrkombėtare pėr reduktimin e prodhimit industrial nė botėn e zhvilluar dhe nė atė nė zhvillim. Por, me ēfarė ēmimi?

Pol Drizeni ėshtė njė ish-aktivisė ambientalistė. Ai thotė:”Shqetėsimi im mė i madh mbi ngrohjen globale ėshtė se politikat e sforcuara qė teorikisht duhet tė parandalojnė ngrohjen globale kanė njė efekt katastrofik mbi popujt mė tė varfėr tė botės.

Aktivistėt e ngrohjes globale thonė se nuk bėn keq tė kesh kujdes. Sipas tyre edhe nėse teoria e ngrohjes globale ėshtė e gabuar,duhen marrė masa ekstreme pėr tė zvogėluar prodhimin e CO2, qė sido qė tė jetė puna, ne tė jemi tė sigurt.

Parimi i masave paraprake ėshtė njė bishė shumė interesante. Ai pėrdoret pėr tė promovuar njė agjendė tė caktuar ideologjike.

Ai pėrdoret gjithnjė vetėm nė njė drejtim. Ai flet pėr rreziqet e pėrdorimit tė njė teknologjie tė caktuar. Pėr shembull, burimet fosile, por kurrė nuk flet pėr rreziqet e mos pėrdorimit tė tyre. Ai nuk flet kurrė pėr fitimet e kėsaj teknologjie.

Dy milardė nė botė nuk kanė elektricitet, nė vend tė kėsaj ata duhet tė djegin drutė apo tė tharat e kafshėve, brenda shtėpive tė tyre.

Tymi qė zjarri prodhon ėshėt forma mė vdekjeprurėse e ndotjes nė botė. Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetit, 4 milionė fėmijė nėn moshėn 5 vjeēare vdesin ēdo vit nga sėmundjet e frymėmarrjes tė shkaktuara nga tymi brenda banesave. Nėse do t’i kėrkosh njė banori tė zonave rurale, tė pėrkufizojė zhvillimin, ai do tė thotė se do tė ketė arritur njė nivel mė lartė, kur tė ketė elektricitet.

Mungesa e elektricitetit krijon njė zinxhirė tė gjatė problemesh. Gjėja e parė qė tė mungon ėshtė drita. Prandaj ata duhet tė flenė mė herėt. Nėse nuk ka dritė nuk ka arsye pėr tė ndenjur zgjuar. Nuk mund tė flasėsh me njerėzit nė errėsirė.

Mungesa e frigoriferėve do tė thotė se ushqimi nuk mund tė mbahet. Zjarret nė kasolle apo shtėpi bėjnė shumė tym dhe harxhojnė shumė dru, i cili pėrdoret pėr tu ngrohur. Nuk ka ujė tė ngrohtė. Perėndimorėt nuk mund tė imagjinojnė se sa ėshtė e vėshtirė jeta pa elektricitet. Jetėgjatėsia e njerėzve, qė jetojnė nė kushte tė tilla ėshtė shumė e shkurtėr. Ekzistenca e tyre ėshtė e varfėr nė ēdo drejtim.

Afrika ka qymyrguri dhe naftė, por grupet ambientaliste po bėjėn fushatė kundėr pėrdorimit tė kėtyre burimeve tė lira tė energjisė. Ata thonė se nė vend tė tyre, Afrika duhet tė pėrdorė energjinė diellore dhe atė tė erės.

Njė zyrtar kenian i shėndetit publik, tregon se nė njė klinikė e cila i shėrben disa fshatrave, kanė disa pajisje elektrike si llambat dhe frigoriferi, tė vetmet kėto. Ku frigoriferi pėrdoret pėr tė mbajtur vaksinat, ilaqet dhe kampionėt e gjakut. Elektriciteti sigurohet nga dy panele diellore. Ai thotė:”Ēfarė mund tė kryejė paneli diellor? Ndriēimin. Ēfarė ndodh kur ndez dritėn, frigoriferin apo diēka tjetėr njėkohėsisht? Atėherė bie alarmi.” Panelet diellore bėjnė tė mundur qė doktor Samuel Muangin tė pėrdor ose dritat ose frigoriferin. Jo tė dyja njėkohėsisht. Nėse e bėn kėtė nuk ka mė elektricitet.

Energjia diellore dhe ajo e erės nuk janė tė besueshme si burime elektriciteti, dhe janė tė pakta tri herė mė tė kushtueshme se sa format e zakonshme tė prodhimit tė tij. Pyetja ėshtė sa njerėz nė Europė, sa njerėz nė SHBA pėrdorin kėtė lloj energjie? Sa kushton kjo? Nėse ėshtė e shtrenjtė pėr europianėt dhe nėse ėshtė e shtrenjtė pėr amerikanėt, nuk ka kuptim qė kjo tė diskutohet pėr afrikanėt e varfėr. Vendet e pasur mund tė pėrballojnė eksperimentet luksoze pėr format tjera energjie, por afrikanėt akoma janė nė stadin e mbijetesės.

Pėr ish-ambientalistin Pol Drizen, ideja qė njerėzit mė tė varfėr tė botės duhet tė detyrohen tė pėrdorin format mė tė kushtueshme dhe mė tė padobishme tė prodhimit tė energjisė elektrike ėshtė aspekti mė i pėshtirė nga pikėpamja morale i fushatės pėr ngrohjen globale. Ai thotė:”Mė lejoni tė them diēka shumė tė qartė. Nėse ne i themi botės sė tretė qė mund tė pėrdorin vetėm energjinė diellore dhe atė tė erės, Atėherė nė tė vėrtetė jemi duke u thėnė se ata kurrė nuk do tė kenė elektricitet.”

Kur takojmė ambientalistė perėndimorė tė cilėt na thojnė se duhet tė pėrdorim energjinė diellore dhe atė tė erės, habitemi. Sepse sfida jonė ėshtė tė industrializojmė Afrikėn. Nuk e kuptoj se si njė panel diellor mund t’i jap energji industrisė sė ēelikut! Nuk e kuptoj se si njė panel diellor do t’i jap energji hekurudhave! Por, paneli diellor mbase mund tė ndezė njė radio. Njė gjė vėrtetė ėshtė e qartė nga e gjithė ky debati ambientalistė.

Dikush kėrkon tė vrasė ėndrrėn afrikane dhe ėndrra afrikane ėshtė zhvillimi. Na ėshtė thėnė tė mos prekim burimet tona, tė mos prekim naftėn tonė dhe tė mos prekim qymyrgurin tonė. Kjo ėshtė vetėvrasje.

Lėvizja ambientaliste ėshtė shndėrruar nė forcėn mė tė madhe qė ndalon zhvillimin nė vendet nė zhvillim. Mendoj se ėshtė e drejtė t’i quaj ‘anti-njerėzor’. Nuk kemi pse tė mendojmė se njerėzit janė mė tė mirė se sa balenat apo se shpendėt. Por, nuk ėshtė ide e mirė qė tė mendosh se njerėzit janė plehra. Nuk mund tė lėsh miliona njerėz tė verbohen apo tė vdesin. Kėtė unė nuk e pranoj.

Teoria e ‘ngrohjes globale’ ka hedhur rrėnjė tė thella. Zėrat qė e kundėrshtonin kėtė janė heshtur me mjaft efikasitet. Kjo teori duket e pathyeshme. Duket se nu shqetėsohet nga asnjė provė kundėr saj. Pavarėsisht se sa e fortė mund tė jetė kjo provė. Alarmi i ‘ngrohjes globale’ ka kapėrcyer ēdo arsye.

Do tė ketė gjithmonė njerėz qė do tė besojnė gjithnjė se ky ėshtė fundi i botės. Sidomos kur shkencėtari mė i mirė nė Britani thotė se deri nė fund tė shekullit i vetmi vend i banueshėm nė tokė do tė jetė Antarktika. Njerėzimi do tė mbijetoj falė disa ēifteve qė do tė shtojnė racėn nė Antarktikė. Kjo ėshtė qesharake. Nė fakt do tė ishte qesharake, po tė mos ishte kaq e trishtueshme.

Vetėdija ekologjike mbi kėtė teori shpifėse arrihet duke e kundėrshtuar nė veprimin lokalisht por mendimin globalisht.

Jeton Berisha
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi