Jeta e Hitlerit dhe Nazizmi

Shko poshtė

Jeta e Hitlerit dhe Nazizmi

Mesazh  Solomoni prej 08.01.17 18:12

Shumė mendojnė se Hitleri ishte mason, dhe nė fakt, jeta e liderit nazist te Gjermanise Adolf Hitler gjithmone ka qene interesante per t’u studiuar por edhe e mistershme njekohesisht. Ju sjell 50 fakte qe tregojne me se miri se cfare karakteri ka pasur Adolf Hitler dhe se cfarė mendonin mesuesit apo bashkemoshataret dhe ata qe kane jetuar dhe qe e njihnin paara se ai te shnderrohej ne diktatorin me te madh te historisė. ė vitin 1938, ai mori pėrsipėr tė menjėhershėm komandėn e Ėehrmacht , dhe vazhdoi aneksimi i Austrisė nga. Nė Mynih marrėveshja e 30. Shtator 1938, aneksimi i Sudetenland gjermane Rajhut tė lejuara, ai u ul me tė "goditjes nga pjesa Tjetėr e Republikės ēeke" nė 15 dhjetor. Nė Mars 1939. Me komandėn e pėr tė pushtuar Poloninė mė 1. Nė shtator 1939, ai shkaktuar tė luftės sė Dytė botėrore nė Evropė . 31. Korrik 1940, ai u tha pėrfaqėsuesve tė lartė komandėn e Ėehrmacht e vendimin e tij, Bashkimit Sovjetik pėr tė sulmuar. Nė 22. Qershor 1941 filloi luftės kundėr Bashkimit Sovjetik, ai e la nėn mbulesėn emrin "operacioni Barbarossa" si njė luftė e shkatėrrim pėr pushtimin e "Lebensraum nė Lindje" pėr tė pėrgatitur dhe udhėhequr.
Nė luftėn e Dytė botėrore kryer nga nacional socialistėve dhe bashkėpunėtorėt e tyre, tė shumta nė masė tė krimeve dhe genocides. Tashmė nė verėn e 1939 i dha Hitleri udhėzim pėr tė "rritur euthanasia" pėr t'u pėrgatitur. Nė mes tė muajit shtator 1939 dhe nė gusht 1941, ishin nė "veprim T4" mė shumė se 70.000 mendėrisht e sėmurė dhe e mendėrisht dhe fizikisht njerėzit me aftėsi tė kufizuara, nė rastin e formave tė tjera tė euthanasia, tė paktėn 190,000 njerėz janė vrarė nė mėnyrė sistematike. Nė Holokaustit nuk ishin rreth 5.6 pėr tė 6.3 milion Judenj, Porajmos deri nė 500,000 si "antisociale" pėrndjekur Sinti dhe Romė tė vrarė.
Ky ishte Nazizmi. Nazizmi ose nacional-socializmi ėshtė njė ideologji politike e lindur nė Gjermani. Termi vjen nga NSDAP (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) dhe programi i partisė nė 24 shkurt 1920. Nazizmi ishte ideologji shtetėrore nė Gjermani nga ardhja nė pushtet e partisė naziste nė vitin 1933 deri nė humbjen ushtarake tė ushtrisė gjermane nė vitin 1945, ku asaj iu ndalua veprimi nė vendin e saj tė origjinės...
Simboli i naziztėve ishte kryqi i thyer, i njohur ndryshe si svastika, qė e ka origjinėn shumė tė vjetėr, dhe prej Ballkanit.
Svastika ka qenė e njohur nė Ballkan shumė mė parė se ē'ėshtė formuar etnosi ilir. Shembujt mė "tė lashtė janė qė nga epoka e neolitit. Nga epoka e bronzit svastika ndeshet e paraqitur nė karrocat e njohura prej argjili tė Duplajės.
Nga mbarimi i epokės sė bronzit, pra, nė kohėn kur tani mund tė flasim pėr ilirėt nė kėto treva, svastikėn e gjejmė tė paraqitur nė shkėmbinj nė Lipci afėr Risanit nė Bokėn e Kotorit dhe nė Zhlijeb afėr Vishegradit. Me pėrjashtim tė paraqitjes sė njė svastike nė fibulėn e gjetur nė Kompolje tė Likės e cila datohet me fazėn e fundit tė kulturės sė fushave tė urnave (HaB) nė trevėn e ilirėve, ky simbol nuk ndeshet deri nė mbarim tė shek. VI. para e.r., por nė shek. V para e.r. bėhet shumė i shpeshtė. Ėshtė interesant tė theksohet se svastika nuk ėshtė e pranishme njėsoj nė gjithė trevėn ilire. Mė shpesh ndeshet nė Istri dhe nė trevat e Alpeve lindore kurse nė trevėn ndėrmjet Savės, Dravės dhe Danubit ndeshet nė kohėn e hekurit tė ri, dhe atė vetėm nė njė lokalitet - nė Osijek.[ Pak mė e shpeshtė ėshtė nė trevėn e japodėve, mirėpo, nuk dėshmohet nė trevėn e gjerė qė e kanė populluar liburnėt dhe dalmatėt, ndėrsa nga treva e liburnėve deri tani ėshtė i njohur vetėm njė ekzemplar i kėtij simboli. Sėrish e ndeshim nė trevėn qendrore tė ilirėve si edhe nė pjesėt jugore tė tokės ilire.
Nė repertorin e gjetjeve duhen marrė parasysh edhe ekzemplarėt e trikvetrumit (triquetrum), qė dallohen nga svastika, tė cilėt nė vend qė tė kenė katėr i kanė tre gemba tė thyer. Deri tani nga treva ilire janė tė njohur vetėm tre ekzemplarė tė trikvetrumit - njėri nė fibulėn e fundit tė kohės sė bronzit - gjetiu nė Krehina Graci dhe dy pak mė tė reja (shek. VIII para e.r.) tė skalitur nė dy kallēinj - tė gjetura nė Ilijak nė Gllasinc.
Domethėnia simbolike e svastikės ėshtė e njohur mirė nga historia e religjionit. Vetė fjala "svastikė" pėrmban edhe domethėnien e kėtij simboli: nė sanskritishte "svasti" do tė thotė shėndet, mirėsi dhe gėzim. J. Dechelette, i cili kėtij simboli i ka kushtuar kujdes tė veēantė, svastikėn e ka karakterizuar si simbol "Dielli nė lėvizje". Sipas tij, svastika ėshtė zhvilluar prej rrethit tė thjeshtė, nė tė cilin pastaj ėshtė skalitur kryqi. Me kohė rrembat e kryqit janė thyer dhe kėshtu ėshtė fituar trajta e svastikės me rremba tė thyer brenda rrethit. Kjo do tė ishte paraqitja mė e hershme grafike e svastikės. Tipi i svastikės me rremba tė thyer ėshtė i fazės sė zhvilluar tė mėtejshme tė kėtij simboli.
Ndoshta kanė pasur domethėnie apotropeike edhe svastikat nė vatrat shtėpiake tė Donja Dolinės. Kėto objekte, siē kemi theksuar, pėrveē funksionit praktik, kanė pasur rol tė madh edhe nė besimin e popullsisė sė atij vendbanimi lakustėr, prandaj edhe shfaqja e svastikės nė to ka qenė padyshim e lidhur ngushtė me vendin qė nė besimet e tilla ka pasur vatra e shtėpisė. Sipas shpjegimit qė pat dhėnė Q. Truhelka, banorėt e Donja Dolinės u kanė dėrguar ushqim tė vdekurve, pajtorėve tė shtėpisė e tė familjes, qė kishin qenė tė varrosur nėn shtėpi tė tyre, pėrmes njė vrime nė formė tė hinkės qė gjendej nė fund tė kėtyre furrave. Svastika nė kėto furra mund tėjetė simbol i lumturisė dhe i gėzimit, por edhe i vdekjes.
Svastikat e para janė gjetur nė kohėn e Neolitit, 5.000-6.000 p.e.s. nė kulturėn e Vinēės e cila shtrihej nė Dardani, Maqedoni, Thesali, njė pjesė tė sotme tė Shqipėrisė, Serbi, Rumani, dhe njė pjesė tė Bullgarisė.
Afėrsia e kėsaj kulture me ilirėt ėshtė e qartė. Qysh nė kėtė kulturė filloi pėrdorimi i bakrit, qė solli deri tek zhvillimi i kulturės sė Vuēedolli ku emėrtimi ilir ėshtė pėrdorur pa asnjė dyshim.
Kėtu nė postimin e dytė mund tė shihen sfastikat nė Kulturėn e Vinēės :
Malėsorėt e veriut kanė pėrdorė sfastikėn nė tatuazhe brez pas brezi, prej se mbahet mend. Sfastikėn e quajnė "Dilli i gjyshave", pastaj "Dilli i Hotit" etj.
P.N.P., e datėlindjes 1890, bijė e Shoshit. Me banim nė Nikē tė Kelmendit. Tatuazhin nė dorėn e saj tė djathtė ajo e quan "Tbani (kasollja nė stan) n‘bjeshkė i mbuluem dhe me diellin plak n‘pullaz (nė ēati)". Nuk tregon se kush ia ka punuar. Ėshtė punuar me bojė blu. "Me mereqep shkollet", thotė mbartėsja e saj (14 shkurt 1971).
Sikur edhe simbolet e tjerė solarė qė u pėrmendėn deri tani, ashtu edhe svastika (kryqi i thyer) ka qenė e njohur nė Balikan shumė mė parė se ē'ėshtė formuar etnosi ilir. Shembujt mė tė lashtė janė qė nga epoka e neolitit. Nga epoka e bronzit svastika ndeshet e parapritur nė karrocat e njohura prej argjili tė Duplajės
Nga mbarimi i epokės sė bronzit, pra, nė kohėn kur tani mund tė flasim pėr ilirėt nė kėto treva, svastikėn e gjejmė tė paraqitur nė shkėmbinj nė Lipci afėr Risanit nė Bokėn e Kotorit dhe nė Zhlijeb afėr Vishegradit.
Nė repertorin e gjetjeve duhen marrė parasysh edhe ekzemplarėt e trikvetrumit (triquetrum), qė dallohen nga svastika, tė cilėt nė vend qė tė kenė katėr i kanė tre gemba tė thyer. Deri tani nga treva ilire janė tė njohur vetėm tre ekzemplarė tė trikvetrumit - njėri nė fibulėn e fundit tė kohės sė bronzit - gjetiu nė Krehina Graci dhe dy pak mė tė reja (shek. VIII para e.r.) tė skalitur nė dy kallēinj - tė gjetura nė Ilijak nė Gllasinc.
Domethėnia simbolike e svastikės ėshtė e njohur mirė nga historia e religjionit. Vetė fjala "svastikė" pėrmban edhe domethėnien e kėtij simboli: nė sanskritishte "svasti" do tė thotė shėndet, mirėsi dhe gėzim. J. Dechelette, i cili kėtij simboli i ka kushtuar kujdes tė veēantė, svastikėn e ka karakterizuar si simbol "Dielli nė lėvizje". Sipas tij, svastika ėshtė zhvilluar prej rrethit tė thjeshtė, nė tė cilin pastaj ėshtė skalitur kryqi. Me kohė rrembat e kryqit janė thyer dhe kėshtu ėshtė fituar trajta e svastikės me rremba tė thyer brenda rrethit. Kjo do tė ishte paraqitja mė e hershme grafike e svastikės. Tipi i svastikės me rremba tė thyer ėshtė i fazės sė zhvilluar tė mėtejshme tė kėtij simboli.
Kuptimi kryesor i svastikės te ilirėt, njėsoj si edhe nė viset e tjera ku ajo paraqitet, nė thelb, ka qenė solare. Mirėpo, svastika ka edhe kuptime tė tjera. Forma e svastikės p.sh., nė mburojat ilire, tė paraqitura nė monedhat e qytetit ilir tė Scodrės, pastaj shembėlltyra e trikvetrumit nė kallēinjtė e Iliakut etj., ka pasur domethėnie apotropeike. Domethėnie tė tillė me siguri kanė pasur edhe paraqitjet e svastikės nė fibulat, nė dy byzylykėt dhe stoli tė tjera qė i kanė bartur ilirėt.
Ndoshta kanė pasur domethėnie apotropeike edhe svastikat nė vatrat shtėpiake tė Donja Dolinės. Kėto objekte, siē kemi theksuar, pėrveē funksionit praktik, kanė pasur rol tė madh edhe nė besimin e popullsisė sė atij vendbanimi lakustėr, prandaj edhe shfaqja e svastikės nė to ka qenė padyshim e lidhur ngushtė me vendin qė nė besimet e tilla ka pasur vatra e shtėpisė. Sipas shpjegimit qė pat dhėnė Q. Truhelka, banorėt e Donja Dolinės u kanė dėrguar ushqim tė vdekurve, pajtorėve tė shtėpisė e tė familjes, qė kishin qenė tė varrosur nėn shtėpi tė tyre, pėrmes njė vrime nė formė tė hinkės qė gjendej nė fund tė kėtyre furrave. Svastika nė kėto furra mund tėjetė simbol i lumturisė dhe i gėzimit, por edhe i vdekjes. Dihet se svastika me gemba tė kthyer nė drejtim tė lėvizjes sė Diellit nė Indinė e lashtė ka qenė simbol i dritės, i gėzimit dhe i jetės, kurse ajo me gemba tė kthyer nė anėn e kundėrt (suavastika) ka qenė simbol i vdekjes dhe i fatkeqėsisė. Te ilirėt i ndeshim tė dy tipet e kėtij simboli dhe fakti qė suavastika gjendet mė shpesh nė objekte tė karakterit funeral se sa svastika, ka tė ngjarė qė te ilirėt kėto dy tipe tė svastikės kanė pasur tė njėjtėn domethėnie si nė Indi.
avatar
Solomoni

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi