Evolucioni i njeriut dhe Darvini

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Evolucioni i njeriut dhe Darvini

Mesazh  Solomoni prej 08.01.17 17:55


Jeta ėshtė e shkurtėr pėr disa, dhe e gjatė pėr disa tė tjerė, por gjithėsesi nė disa gjėra dhe tipare ajo s’ndryshon kurrė.
Njerėzimi ėshtė pėrpjekur me shekuj pėr tė zbuluar origjinėn e jetės dhe shumė mistere rreth saj. Darvini dha teorinė se njeriu i parė kishte qėnė njė qenie shumė e ngjashme me majmunin, qė evoloi duke u kthyer nė njeriun e sotėm... por nga erdhi “njeriu i parė”, si erdhi dhe si evoloi?
Studiuesė dhe “mendimtarė” tė ndryshėm hamendėsojnė se njeriu u krijua nė laboratoret aliene, por tek e fundit, edhe alienėt nga erdhėn? Si u krijua nė tė vėrtetė Universi, galaktika jonė, sistemi ynė, planeti ynė, dhe nė fund...
Por, ēfarė e shtyu Darvinin nė studimin e teorisė sė evolucionit njerėzor dhe si? Deri nė dhjetor tė vitet 1835 Darvini kishte fituar famė ndėr radhėt e shkencėtarėve anglez. Mėsuesi i tij Hensloė kishte ndihmuar nė krijimin e prestigjit tė nxėnėsit tė tij duke i dhėnė vazhdimisht gjeologjistėve tė famshėm pamfletė ku reflektoheshin zbulimet gjeologjike tė Darvinit.. Me tė mbėrritur nė Shrevsbury Darvini shkoi takonte tė afėrmit e tij nė shtėpinė The Mount. Mė pas, ai shkoi nė Kembrixh pėr tė takuar Hansloė i cili e kėshilloi Darvinin qė tė gjente natyralistė tė gatshėm pėr tė permbledhur mostrat e ndryshme tė sjella nga udhėtimi i gjatė. Darvini u financua gjithashtu edhe nga babai i tij Robert, i cili e ndihmoi atė tė punonte si shkencėtar mė vete. Darvini shėtiti nė institucionet e Londrės duke kėrkuar ekspertė tė cilėt mund tė pėrshkruanin koleksionin e tij tė mostrave. Puna e ekspertėve u bė e mundimshme; kishte mbingarkesė nė punė pėr arsyen e thjeshtė se shumė mostra rrezikoheshin tė prisheshin e tė humbnin.
Mė 29 tetor, nė sajė tė Charles Lyell, Charles Darvini takoi anatomistin Richard Oven i cili kishte “ēelesat” e Sallės Operatore tė Royal Collage. Ai e ndihmoi mikun e tij tė ri nė analizimin e mostrave tė sjellura nga Amerika latine dhe mė gjerė.
Analizimet e Richard Oven nxorrėn nė dritė njė lloj kafshe gjigante por te zhdukur slothi, skeletin e njė scelidotherium tė zhdukur dhe njė lloj kafke brejtėsi amerikano-jugor me pėrmasat e njė hipopotami i quajtur Toxodon qė ngjasonte shumė me njė capybara dhe tė tjera. Kėto dhe tė tjera mbetje tė zbuluara kishin lidhje me lloje tė zhdukura kafshėsh qė kishin jetuar nė Amerikėn e Jugut. Nė dhjetor Darvini filloi tė merrte pjesė nė lobet e Universitetit tė Kembrixh pėr tė organizuar punėn dhe koleksionet e fosileve pėr tė rishkruajtur ditarin e tij. Nė raport ai shkroi pėr rritjen graduale por tė ngadaltė tė Amerikės sė Jugut. Me shtytjen e Lyell ai e lexoi kėtė raport nė Shoqėrinė Gjeologjike tė Londrės (Geological Society of London), mė 4 janar 1837. Po atė ditė ai paraqiti pėrpara akademisė sė zoologėve (Zoological Socity) mostrat e gjetura tė gjitarėve dhe zogjve gjatė udhėtimit me Beagle. Mė 17 shkurt tė po atij viti, Darvini u zgjodh nė Kėshillin e Shoqėrisė Gjegrafike.
Kėshtu pra, Charles Darvin themeloi teorinė e Evolucionit, duke i mėsuar botės shumė mbi origjinėn e njeriut, dhe evolimit tė tij.
Ndėrkohė, ende shumė prej nesh e konsiderojnė ekzistencėn e njeriut si tė krijuar nga Zoti, pra, me pak fjalė, mendojnė se Zoti krijoi Botėn dhe njerėzimin.
E pėrbashkėta e tė gjithave teorive mbi krijimin e Botės dhe origjinės sė vėrtetė tė njeriut ėshtė se asnjėra prej tyre nuk mund tė konfirmohet plotėsisht apo tė pohohet me plot siguri.
avatar
Solomoni

29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Evaluimi i njeriut dhe te pathenat e Darvinit

Mesazh  bojko prej 16.02.17 23:53

Nga kendveshtrimi im:

Sot njerezimi ndahet ne dy kategori,
1. shumice, njerezimi, shumica trurshperlare dhe te manipuluar.
2. pakice, nje numer shume i vogel, shoqeri te mbyllura, qe kane po thuajse te gjitha informacionet qe bota i kerkon, studion , hulumton, por keta nuk i publikojne thjeshte se nuk ju behet vone, se at pune e kan, shfrytezimin dhe manipulimin e mases njerezore.

Individe te shoqerive sekrete, shpesh here ne forme arti i publikojne shume sekrete te njerezimit, te cilet une personalisht ju besoj, ku ne forma te ndryshme spjegojne edhe si majmuni u be njeri.

Rexhisori i famshem Stanley Kubrik (Mason i shalles 33) ne kryevepren e ti "Odisea 2001" te vitit 1968, jep nje qasje te asaj qe bota kerkon per evaluimin e njeriut. Dmth ne nje pike kur krijesat, majmunet e llojit te vet, ju mungonje nje element pershpejtimi, vjen nga qielli nje monolit i zi,  ku pas kesaj te fundit keta majmune munden te kene edhe energji negative e cila njekohesisht ndikon ne mbijetese te te forteve ose ne zhvillimin e evaluimit. ( Stanley Kubrik ka bere edhe publikime / zbulime tjera per masen permes filmave te tij )
Albert Pike po ashtu nje Mason kategori 33, ka thene njehere "ne ndihmuam Zotin ne zhvillimin e njerezimit" ( Zoti nuk ka nevoj per ndihme por nuk per krijimin e elementit negativ lejon djallin ta kryej per te ).
Kjo fjali e Albert Pike nderlidhet me monolitin e zi te Stanley Kubrik, ose me Anunnaki me qanten e tyre nga planeti Nibiru e cila ka ndihmuar mendimin negativ, nje modifikim ADN, qeles per mbijetese, pasi qe Zoti nuk ofron gjera negative por vetem pozitive.
Matematikisht une personalisht e shoh zhvillimin e Matrix ku ne jetojme te programuar nga pozitivja 1  dhe e negativja 0 , ku kombinimi rezulton me funksionim te programit.

Historia e botes sone pa kontestim te asnjeres pale Librave Fetar apo Shkences ka kaluar shume civilizime, por edhe vazhdimisht ka "qanta" te tilla ne forme te vaksinave nga "Anunnaki" te llojeve te ndryshem per pershpejtim dhe vazhdim te evaluimeve, te cilet perfaqesojne negativitetin ose 0. Ne kete procedure perfshihemi edhe ne njerezit ose civilizimi yne te cilet ende jemi ne evaluim e siper me ndihmen e ketyre cantave apo injeksioneve. Nje monolith i zi ( shih foton ) njerezimit i ka ardhe edhe tani ne New York afer kullave binjake te rezuara ne 2001, te cilen ka shume mundesi qe i madhi Stanley na e ka bere te ditur ne filmin e ti qe ne vitin 1968 "Odisea 2001" dhe kete teori une e besoj pa asnje dyshim.

Pra, si perfundim, une mendoj qe duhet te shohim mes fjaleve te Darvinit apo shkences, informatave te ofruara nga shoqerite sekrete dhe fese dhe pergjegja eshte aty para syve tone.









Edituar pėr herė tė fundit nga bajko nė 17.02.17 12:37, edituar 3 herė gjithsej
avatar
bojko

"Janė dy lloje tė historisė:. Historia zyrtare, ajo e gėnjeshtrave, ajo qė na mėsojnė nė shkolla, historia * ad usum delphini *, dhe historia tė fshehtė, nė tė cilėn janė shkaqet e vėrteta tė ngjarjeve, - historia e turpshme"
Honore De Balzac, 1830s

122


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

@ Solomon

Mesazh  bojko prej 17.02.17 10:41

po harrova pyetjen shtese, kush i krijoj alienet ...

Nje citim fetar nga kurani thote " Zoti eshte krijuesi i gjithe asaj qe ne njohim dhe nuk njohim " dhe pamvaresisht perpjekjeve te kota te njeriut qe te gjej pergjegje alternative aty eshte pergjegjja e vetme.

Johan Wolfgang von Goethe ( Mason po ashtu ) qe mesiguri keni degjuar te gjithe per te, dijetari me i madh gjerman, autori i Faust ( nje liber qe jep shume pergjegje per te panjohuren) ne fund te jetes se tij, pak para se te vdiste nuk mund te fliste per shkak se goja nuk i punonte beri me dore shkronjen "W" ( me kende te rrumbullaksuara ) qe nxiti shume debate edhe sot e kesaj dite. Gjermanet nuk duan ta pranojne te verteten dhe thone qe ai ka dashte ta paraqes shkronjen e emrit te tij te dyte, ĒKA nuk paraqet ndonje rendesi te madhe ne mementet e fundit te jetes, por e verteta qe gjermanet dhe bota si dhe une po ashtu e kuptojme qe vdiq ashtu si deshi, si studiues i fese islame,  duke ju perkulur te madhit Zot, krijuesit tone Pėrendisė qe ne arabisht Pėrendia shkruhet si shkronja W vetem se pak me e rrumbullaksuar.

Une gjithashtu te dashur miq te portalit, bej hulumtime, studime, eksperimente, dhe mekate po ashtu, por gjithmone nuk e injoroj krijuesin tone te vetem i cili ne dimensionin tjeter duhet ti pergjegjemi per te bemat tona.

me te mira
avatar
bojko

"Janė dy lloje tė historisė:. Historia zyrtare, ajo e gėnjeshtrave, ajo qė na mėsojnė nė shkolla, historia * ad usum delphini *, dhe historia tė fshehtė, nė tė cilėn janė shkaqet e vėrteta tė ngjarjeve, - historia e turpshme"
Honore De Balzac, 1830s

122


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi