Shenjat Nazca

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shenjat Nazca

Mesazh  Jon prej 26.02.09 0:39

Shenjat Nazca







Shenjat e Nazca: ėshtė misteri mė i diskutuar pėr qytetėrimin parakolumbian. Shtrihen nė Peru nė njė sipėrfaqe prej 400 kilometra katror, por pėr ta admiruar bukurinė e saj ėshtė e nevojshme tė ndodhesh njė lartėsi tė madhe. Dhe pėr ta kuptuar atė duhet tė kthehemi mbrapa nė kohė rreth 2000 vjet.

Arkeologu Tomasz Gorka, i universitetit tė Monakos, thotė pėr revistėn New Scientist: se kolibri, majmuni, merimanga dhe gjithė figurat e tjera ishin shenjat e shtigjeve tė shenjta duke mos pranuar teoritė mbi jashtėtokėsorėt apo krijesa tė tjera tė panjohura.

Edhe pse qėndron dyshimi pėr vizatime gjigande tė cilat mund tė shihen vetėm nga lart dhe nga asnjė mal aty afėr. Ky spektakėl mbreslėnės tėrheq mijėra turiste ēdo vit.

“Shenjat e Nazca-s kanė qenė shtigje ritualesh. – shpjegon Giuseppe Orefici, drejtor i Qendrės Italiane pėr Studimin dhe Kėrkim Parakolumbian- Janė figura qė thėrrasin hyjni, tė realizuara me njė sistem shumė tė thjeshtė, duke lėvizur gurė tė cilėt pėrmbajnė oksid hekuri nga sipėrfaqja e shkretėtirės”

Gorka ka analizuar dy gjeoglife, duke u pėrqendruar tek figurat trapezoide dhe duke matur anomalitė e fushės magnetike tokėsore tė provokuar nga disa ndryshime tė dendėsisė sė ajrit nė disa thellėsi.

Ai dhe ekipi i tij kanė shėtitur tė gjithė njėsinė arkeologjike me aparatura gjurmuese tokėsore. “Kemi gjetur shumė shenja tė tjera – shpjegon ai- ne brendėsi tė figurave trapezoide, tė cilat nuk ėshtė e mundur tė shihen as nga lart.

Gjeoglifet qė shohim sot janė shkalla e fundit e njė procesi tė gjatė ndėrtimi gjatė sė cilės e gjithė njėsia e vizatimeve ėshtė modifikuar, rimodeluar dhe fshirė nga pėrdorimi i shpeshtė”

Populli i Nazca-s festonin orkėn detare dhe tė gjitha hyjnitė tė lidhura me kultin e ujit. Kėtij qytetėrimi antik peruvian tė lulėzuar nė mes tė viteve 300 p.e.s dhe 700 m.e.s i pėlqente tė bėnte gjėra madhėshtore.

Gjatė festave fetare tė cilat zhvilloheshin nė njė territor tė gjerė 1000 kilometra dhe po aq tė gjate pėrdoreshin qendra gjigande ceremoniale e Cahuachi, por ajo u shkatėrrua nė vitin 450 m.e.s.

Atėherė populli i Nazca-s vendosi tė festoje hyjnitė e tij duke pėrdorur vetėm shtigjet e shenjta tė cilat sot quhen “shenjat e Nazca-s”, ndėrsa nga vendasit “shkretėtira qė flet”. Shenjat janė realizuar me njė segment tė vetėm, me vetėm njė hyrje dhe njė dalje dhe cdo vizatim fillon ashtu si mbaron.

Gjithshka ėshtė realizuar duke lėvizur gurat nga sipėrfaqja e shkretėtirės dhe duke krijuar njė kontrast me gurat egzistues. Relievi i Nazca-s ėshtė me shumė erė, por shkembinjtė e sipėrfaqes e thithin mirė ngrohtėsinė duke lejuar ajrin tė ngrihet. Falė kėtij sistemi vizatimet gjigande kanė mundur tė qendrojnė tė palėvizshme pėr mijėra vjet.

I pari qė i dalloi kėto figura ishte aviatori Toribi Mija, nė 1927, gjatė njė prej fluturimeve tė linjės mbi territor. Aij mendoi se ishin rrugė. Por studiuesve iu deshėn vite pėr tė kuptuar diēka mbi kėto figura.

Nė 1939 arkeologu amerikan Paul Kosok i studioi shenjat trapezoide por vetėm nė 1946, falė gjermanes Maria Reiche u bėnė kėrkime tė thelluara mbi kuptimin e tyre.

Sipas astrologjise mbas shenjave dhe shtigjeve fshihet njė kalendar astronomik, ka dhe nga ata qė mendojnė se bėhet fjale pėr njė pistė uljeje tė jashtėtokėsorėve.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shenjat Nazca

Mesazh  gjilanasi prej 08.12.10 21:43

Per mua, nje nga vendet mė interesante ne bote, e cila verteton pa kontestim se planeti yne ka qene i vizituar shume kohe me pare.

Asnje pergjigje e vlefshme shkencore deri me sot per te shpjeguar pranine e ketyre gjurmeve te gjata me disa kilometra qe datojne mijera vjet dhe te dukshme kryesisht nga qielli.
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shenjat Nazca

Mesazh  Elizza prej 28.10.11 14:28

Misteri i linjave Nazca



Shekuj mė parė, shkretėtirat, kodrat dhe malet nė brigjet e Paqėsorit tė Amerikės sė Jugut janė mbuluar nga njė rrjet i gjerė i vizatimeve, linja dhe forma gjeometrike, figura tė gjitarėve, insekteve dhe hyjnive. Linjat e Nazca-s u zbuluan nė vitin 1927, dhe janė trashėgimia mė e jashtėzakonshme e lėnė nga kultura qė lulėzoi 2000 vjet mė parė. Kėto linja dhe figura tė tjera paraqesin njė sėrė projektesh komplekse, disa prej tyre me kilometra tė gjata, tė cilat mund tė shihen nė dimensionin e tyre tė vėrtetė vetėm nga qielli. Jo pėr tė supozuar se atėherė Nazcat ishin nė gjendje tė fluturojnė, por ende mbetet pyetja se si kėto vizatime janė bėrė, ēfarė teknologjie kanė pėrdorur dhe pėr ēfarė qėllimi kėto janė bėrė?

Qyteti Nazca u themelua nė 1591 nga njė spanjoll, i cili pushtoi nė rrafshnaltėn e Nazcas, pa ndonjė njohuri tė asaj qė ishte vendosur aty pranė. Sot Nazca ėshtė vend i vogėl, qytet i pazhvilluar, aktiviteti kryesor ekonomik ėshtė i bazuar nė turizmin e lidhur me format e pazakonta, bujqėsi dhe tregti. Turizmi ėshtė i lidhur direkt me linjat e Nazcas dhe komplekset tjera arkeologjike si Kahuachi, Estakueriya, varret Chauchila dhe linjat e luginės sė Palpa-s.

Kush i bėri linjat e Nazca-s?

Pa dyshim, pas kėsaj pyetje vinė njė numėr i pyetjeve tjera, pėrkatėsisht: Religjioni i lashtė? Alienet e ardhur nga hapėsira? Astronomėt e lashtė? Artistėt me mundėsi tė jashtėzakonshme? Fillimisht u mendua se kėto pjesė janė mbetjet e kanaleve tė ujitjes nė luginėn e pėrmbytur tė Nazca-s. Por, duke u parė nga ajri, u bė e qartė se linjat janė plotėsisht tė njohura si njė rrjet i madh i objekteve tė mahnitshme si ato qė janė nė realitet.

Ekzistojnė shumė hipoteza nė lidhje me shfaqjen e kėtyre pjesėve tė pabesueshme, tė tilla si ajo e Erich von Danica-s, qė pretendon tė jenė "qerre tė perėndive" se ato janė mbeturinat e njė aeroporti gjigant eksterritorial. Por realiteti shpesh ėshtė shumė mė tepėr misterioz se fiksion dhe ky ėshtė pikėrisht rasti me Nazca dhe objekte tė tjera tė kulturave tė lashta nė Peru. Shumė kohė para Inkasve ata udhėheqen katėr mbretėri, Nazca, Parakas, Kazma dhe Karan dhe ende pa mbjellur ishin nė gjendje pėr tė llogaritur kohėn e kaluar dhe stinėt, dhe kanė ndėrtuar disa nga qytetet mė tė vjetra nė botė.

Teoria e re e linjave Nazca

Me avancimin e shkencės ne jemi nė gjendje tė mėsojmė mė shumė pėr civilizimet e lashta, tė cilat mund t'i kenė krijuar linjat e Nazca-s dhe figurat e tjera misterioze.

Nė gusht tė 2007-ės njė teori e re u prezantua nga Anthony Pera, John McGovern, Alfred Koyayama, Marinus Anthony van der Slazhs dhe Matthias Wash. Kjo teori e re e shkencės hulumton marrėdhėniet mes gdhendjeve tė gurėve parahistorik, formave tė tokės dhe intensitetin periodik e tė jashtėzakonshėm tė emetimit dhe paraqitjes sė rrezatimeve. Ekziston njė rrezatim shumė i lartė i energjisė nė qoftė se bota mbaron dhe fillon, prap pėrsėritet ēdo disa mijėra vjet. Kjo jo vetėm qė provokon rrezatim tė lartė tė energjisė, por edhe provokon ndryshimin e ngjyrave dhe modeleve.

Nė shumė raste kjo mund tė riprodhojė rrezatim tė lartė tė energjisė statike nė terren, duke rezultuar nė formimin e njė 'xhami si lėndė e djegshme', e cila gjithashtu formon modele qė ndryshojnė nė thelb nga e zakonshmja, pėrkatėsisht nė formėn e linjave, siē janė linjat e Nazcas.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi