Rrothshild dhe Rokfeler, a e qeverisin kėto dy dinasti sekrete botėn?

Shko poshtė

Rrothshild dhe Rokfeler, a e qeverisin kėto dy dinasti sekrete botėn?

Mesazh  Siroco prej 04.03.16 15:24



Sot, kur me njė pult komande dėrgon anije tė eksplorojnė hapėsirat, kur raketat kėrkojnė tė bėjnė luftė me yjet, vetvetiu tė lind pyetja: A ka nė tokė anė tė fshehta pėr tė cilat s’ėshtė folur kurrė?

A gjendet dikush qė gati me njė fuqi hyjnore komandon gjithė botėn, qė prodhon katastrofa botėrore, qė armatos shtete, i nxit ata tė luftojnė e pastaj “u shėron” plagėt, dikush qė sjell e rrėzon mbretėr e perandorė?! A ekziston njė fuqi e vetme qė pėrcakton kahjen nga duhet tė kalojė bota, cili do tė jetė presidenti i ri e ku do tė jetė vatra e re e luftės?! Asgjė s’ka mbetur pa u thėnė e stėrthėnė. Kronikanėt, ushtarakėt, gazetarėt, historianėt; kjo armatė e madhe historishkruesish kanė gėrvishtur miliona faqe, por edhe frerėt e tyre dikush i ka tėrhequr andej nga i duhej “dikushit”, ndryshe Lamartini, ky poet i madh frėng, nuk do tė shprehej njė shekull e gjysėm mė parė “tė shkruhet historia, por kėsaj rradhe me vetėdije tė plotė”. Se dihet qė historinė e shkruan ai qė fiton. Dhe e shkruan ashtu si i duhej.

Bullgari Nikola Nikovol qė mori pjesė nė Luftėn e Parė Botėrore e qė pas saj pėrjetoi kalvarin e burgjeve komuniste, ndoshta i pari mori kurajon tė shkruajė nė njė libėr ēfarė kishte hulumtuar pėr vite tė tėra nė SHBA.

Libri bestseller quhet “Komploti botėror” ku autori me njė bibliografi tė pasur hedh si tė zezėn nė tė bardhė ē’ėshtė bėrė prapa perdeve, prapa fasadės e kush kurdis orėt e zeza tė luftės qė kėrkojnė tė shpjerė botėn drejt njė gremine pa fund.


RROTHSHILDI – MBRETI PA KURORE


Pinjoll i njė fisi hebre, tė lindur nė njė geto tė Frankfurtit, por qė prej dy shekujsh kanė lozur rolin kryesor nė jetėn politike dhe ekonomike tė botės, vėllezėrit Rrothshild (Rroth-yll, shild-i kuq, hebraisht) formuan mė tė madhen dinasti mbretėrore hebre, tė drejtat e tė cilėve nga koha nė kohė filluan tė pushtojnė botėn. Stoik tė religjionit tė vet, por edhe nacionalistė deri nė shovinizėm pa cak, Rrothshildėt hynė nėpėr kancelaritė e Evropės duke u bėrė dirigjentė tė saj, edhe pse ajo u ka treguar mėse njė herė dyert e gijotinės. Kur e pyetėn njė Rrothshild njė herė se sa kombe ka bota, ai u pėrgjigj: ”Ne dhe tė tjerėt!

Principet themelore tė plakut hebre, nga getoja e Frankfurtit ishin absolute, deri te martesat brenda fisit, ruajtja e emrit tė tyre tė fshehtė, trashėgimia e pasurisė vetėm te meshkujt etj. Tė gjitha kėto shėnuam themelimin e njė dinastie, bankat e tė cilit me kohė u zgjeruan nė tė gjithė botėn. ”Mė jepni te drejtėn tė shtyp paratė e njė shteti e pastaj nuk mė intereson kush i harton ligjet e tij” thotė Rroshthildi i madh, pesė djemtė e tė cilit hapėn pesė banka nė pesė qytetet kryesore tė Europės,(Ylli i kuq ka pesė cepa). Luftrat i kanė detyruar shpesh europianėt qė tė lėvizin pasuritė drejt njė vendi tė sigurt siē ėshtė Londra, dhe kėtė transfertė e kanė bėrė bankat e Rrothshildėve, duke u bėrė kėshtu zotėrues tė miliardave, deri te e drejta e tyre pėr tė mbledhur kreditė e Anglisė kolonive tė saj e deri te sjellja nė Angli nga India Lindore njė pasuri pėrrallore prej 400 ton flori e kėshtu Rrothshildėt qė nga 1810 filluan tė merreshin vetėm me shitje dhe blerje parash.

Ndėrsa Rrothshildėt ( mbiemri i vėrtetė Majer) hodhėn kapitalet e tyre pėrtej Atlantikut, gjithnjė e mė tepėr kėrkonin tė bindnin veten se ata i pėrkisnin njė kombi tė “zgjedhur”, religjioni i tė cilit duhet tė sundojė botėn. Dhe etja pėr pasuri i ēoi ata drejt themelimit tė dy organizatave mjaftė tė fshehta tė cilat shėnonin edhe themelimin e sionizmit modern e qė personalitetet e tyre prezantonin pushtetin supreme tė njė race qė duhet tė mbizotėrojė. Dhe hyri nė histori grupi i tė treqindėve tė cilėt nisėn tė nxisnin luftėrat, t’u shesin armė ndėrluftuesve, bėhen kėshilltarė tė pasurive mbretėrore nėpėr Europė, hipin nė kalin e perandorit Napoleonin dhe mė pas e rrėzojnė atė, eliminojnė gjashtė caristė tė Rusisė e sjellin nė pushtet Leninin, eliminojnė presidentin Linkoln tė Amerikės, nė Austri, nė vendin mė antisemitist bėhen gjykatės, merren me politikė, darkojnė me perandorė e diktatorė etj. Zotėrojnė 4/5 e pasurisė sė Europės dhe Amerikės. E tėrė bota financohet nga Rrothshildėt.

Ata kanė blerė tėrė botėn, ata komandojnė tėrė botėn. Vetėm filiali nė Londėr ka dhėnė shtatė mijė miljon dollarė me kamatė. Financojnė shkollat e religjionit tė tyre, financojnė emigrantėt hebre nė Rusi e gjetkė. Qė nga viti 1882 njė pėrfaqėsi e dinastisė Rrothshild, selia e tė cilit ėshtė nė Paris, filloi tė vendosė hebrenj atje ku kishte interesa politike e ekonomike si nė Palestinė, duke blerė toka arabe, vila e duke vendosur aty kolonė hebre. I japin para njė shteti tė kėrcėnojė tjetrin e kėtij tė fundit i kėrkojnė para pėr t’i dalė nė mbrojtje… Me tė tilla mėnyra krejt tė pandershme ata krijuan pėrfitime tė mėdha nė para deri edhe te blerja e qeverive. Kur kuptuan se mbreti rus Romanov kėrkoi tė bashkonte kishėn katolike me atė ortodokse, pėr ta vėnė atė nė shėrbim tė njerėzimit e pėr tė larguar luftėrat, pra, tė bėnte njė pakt Rusi-Londėr qė u quajt Lidhja e shenjtė, atėhere dinastia Rrothshild mori masa tė tjera duke e minuar atė Lidhje. Ata shfrytėzuan Dizraelin, hebreun e krishtėzuar i cili ishte futur nė Rusi si njė kal elen brenda mureve tė oborrit carist.

Nė vitin 1925 pasuria e Rrothshildėve arriti mbi 300 miliard dollarė plus njėqind miliard tė fituara prej Luftės sė Parė Botėrore, ndėrkohė qė mė i bujshėm nė Amerikė ishin Rokfeleri, Morgani dhe Fordi, por qė nga pasuria ishin pas hebreut Rrothshild, cilėsia kryesore e tė cilėve ishte fshehtėsia e cila u krijoi mundėsi tė mėdha qė tė sundonin aq gjatė dhe aq lehtė. Nuk ka si shpjegohet ndryshe qė Marksi, ky hebre, krijuesi mė i madh i teorisė antikapital kurrkund nuk pėrmend emrin e Rrothshildėve! Novelat e Dizraelit pėr dekada tė tėra kanė pėrshkruar ngjarje nga jeta e Rrothshildėve, por gjithnjė me pseudonime. Me emrat e tyre lidhen edhe emrat mė tė mėdhenj tė politikės Europiane e mė gjerė, shumica e tė cilėve janė me origjinė hebre si Bismarku, Marksi, Herci, Lasali, Engelsi, Dizraeli, Gambeta, Kerenski, Trocki, Lenini, Venizellosi (Beni Zelo), etj. Intrigat e tyre tani nuk mund t’i ndalte askush: nxitėn luftėn e Krimesė, i dhanė Leninit e Trockit mjete tė mėdha qė tė shpejtonin revolucionin e vitit 1917, shpėrngulėn nga Europa 600 mijė hebre drejt Palestinės, nėn presionin e tyre, Anglia okupoi Egjiptin dhe Kanalin e Suezit. Qėllimi final ishte i qartė: Palestina t’i jepej Izraelit ē’ka do t’u siguronte rrugėkalim qė Lindja e Mesme dhe ajo e Largėt tė vihej nėn kontrollin sionist.

Komiteti Qendror i Partisė Bolshevike nga 12 anėtarė, 9 ishin hebrenj, Kėshilli i Komisarėve nga 22 anėtarė, 17 ishin hebrenj, Komiteti Ekzekutiv Qendror nga 59 anėtarė, 43 ishin hebre, komisioni i jashtėzakonshėm i Moskės nga 36 anėtarė 23 ishin hebrenj… Europa po shkonte drejt hebreizimit sikur tė mos kishte sjellė nė skenė Hitlerin i cili filloi shfarosjen nė masė tė hebrenjve dhe Stalinin, i cili, ndonėse i martuar me hebraike, kur ndjeu se ata shumė shpejt do tė uzurponin pushtetin nė Rusi, mė 1928 filloi njė fushatė tė madhe kundėr tyre. Rrothshildėt, kėta urithė me duar tė gjakosura kėrkojnė tė kurdisin orėt e zeza tė botės.


ADAM VAJSHTOP- SATANAI I RI I BOTES


Nėn emrin e bukur “Iluminati”, por qė nė themel kishte barbarinė, me rregulla konspirative tė ashpra ku ēdonjėri njihte dhe e njihnin vetėm dy tė tjerė, nė Gjermani, mė 1776 u krijua njė lėvizje e fshehtė republikane, fijet e sė cilės i gjen edhe sot nė mbarė botėn: nė banka, nė kongrese e senate, nė CIA, nė Hollivud, etj. Hebreu Adam Vajshtop (mė pas Spartak) lindur nė Gjermani, profesor nė universitet, prift nė rradhėt e jezuitėve qė mbahet edhe themelues i kėsaj lėvizjeje, parashtroi me njė platformė tė qartė thelbin e lėvizjes satanike: zhdukjen e krishtėrimit e likuidimin e qeverive shtetėrore. Kush s’ishte me ta, ishte kundėr tyre! Me sistemin e vet tė fshehtė, shumė shpejtė “Iluministėt” filluan tė ngjisnin shkallėt nė hierarkinė shtetėrore. Organizata krijoi mijėra fije nė mbarė botėn dhe nėn komandėn e Adam Vajshtopit minojnė kėdo qė i pengon nė realizimin e planit tė tyre. Shumė shpejt, nė gjithė botėn ata krijojnė rreth 1300 organizata e qė pas tyre qėndron njė dorė e fortė: i kudondodhuri Rrothshild!

Revolucionin francez nuk e bėnė Zhanvalzhanėt, Mariusėt, Gavroshėt, se ishin tė tjerė ata qė dinin ēfarė tė kėrkonin dhe si do t’i ndėrtonin planet e tyre. Sollėn qindra kriminelė nga Evropa tė cilėt i paguanin jo pak dhe boshti i nisur i kėtij revolucioni- lufta midis popullit francez dhe monarkisė -degjeneroi nė luftė klanesh, spiunėsh ku Mara, Dantoni dhe Robespjeri nuk arritėn dot tė ndajnė pushtetin ende pa e fituar atė, dhe ranė pre e Rrothshildėve dhe iluminatėve ku gijotina preu mijėra koka njerėzish, madje edhe tė mbretit. Revolucioni francez ishte njė rrjetė ku komplotistėt dhe grupacionet, nė emėr tė popullit kėrkonin tė merrnin pushtetin.

Bota sot do tė ishte nėn gėrmadhat e njė kataklizme sikur ata tė kishin mundur dot tė zbatonin atė program sipas pikave tė parashikuara si: zhdukja e qeverive, e pronės private, e familjes, e religjionit dhe krijimi i njė qeverie botėrore. Jezuitėt kėta avanguardė tė kishės romake kishin edukuar barbarinė nė shpirtin e Vajshtopit. Falė konspiracionit tė tij tė madh, vetėm pak dokumenta kanė mundur tė dalin nė dritė. Nė njėrėn prej tyre dallohet qartė obligimi i tij i madh pėr tė nxitur revolucione, si mundėsia mė efikase pėr tė zhdukur gjysmėn e botės. Pas vdekjes sė Vajshtopit njė treshe e madhe u vu nė krye tė kėsaj lėvizjeje: Marksi(emri i tij i vėrtetė paska qenė Mordohaj) njeri pėrtac e me moral tė pėrbaltur, Engelsi fabrikant i pasur pambuku, dhe Lasali dembel klasik, por i pasur, pra, kjo treshe ideologėsh mbajti nė duart e veta fijet e iluminatėve. Nė Hollivud ka zyra ku flitet pėr kėto fije, ne Ei Bi Si, Si Bi Es ka njerėz qė marrin para nga lėvizja nė fjalė, nė rrethet politike e bankare kanė depėrtuar ithtarėt e saj. Sot kur gjithė bota ėshtė mbėrthyer nga kriza tė mėdha, kur luftėrat janė aq evidente kudo shoqėrinė njerėzore e bren frika nga e nesėrmja, nga pasiguria. Njė fuqi e fshehtė, por e fortė qėndron gjithnjė prapa krizave duke i nxitur ato.


LUFTRAT – FERRI I BOTES SE GJALLE


Letrat e bardha ku ėshtė nėnshkruar paqja, mund tė vishnin globin, por janė derdhur lumenj gjaku qė mund ta pėrmbytnin atė. Tė gjithė kanė pranuar se luftėrat sjellin vdekje, shkatėrrim, se nga luftėrat s’ka tė fituar, por asnjėherė s’ėshtė menduar tė krijohet ajo forcė qė mund t’i ndalė ato. Historia 3360 vjeēare e shoqėrisė njerėzore kėtė gjė e ka dėshmuar mijra herė. Janė nėnshkruar tetė mijė kontrata paqeje, por historia e botės njeh 14 531 luftėra me mbi 600 milionė tė vdekur: Lufta e parė Botėrore mbi dhjetė milionė, e Dyta mbi 50 milionė. Janė zhdukur dhe janė krijuar shtete, kanė rėnė perandorė e mbretėr, qeveritė kanė ardhur e ikur: tė gjallėt s’kanė patur kohė tė varrosnin tė vrarėt, ndėrsa pasuritė rrėmbeheshin e paratė derdheshin lumė bankave. Lufta ka harxhime tė mėdha.

Nė kohėn e Romės sė lashtė njė ushtar kushtonte sa njė dollar, te luftėrat e Bonapartit ai kushtonte 2 000 dollarė, kurse njė ushtar amerikan nė Vietnam deri nė 200 000 dollarė. Atėherė lind pyetja: kush e do dhe e nxit luftėn?! Pėrgjigjja ėshtė e shpejtė: Populli… kurrė! Luftėn e duan ata qė kanė dobi prej saj. Ē’ka qenė ajo dorė e zezė dhe e fshehtė qė tė vėrė shtete nė duele vdekjeje?Ē’janė kėto grupe njerėzish qė zotėrojnė aq fuqi vrasėse? Ėshtė e thjeshtė ta kuptosh! Ai qė zotėron sistemin bankar, ai qė fitoi nga Lufta e Parė Botėrore mbi 100 miliardė dollarė, ai qė operon me para, ai qė shet e blen armė…Sa qesharake duken tani ato deklarata tė mėdha paqeje, ato degė ulliri nėpėr tribuna, ato aleanca antinukleare… Qė nga shekulli XVI Anglia, Hollanda, Franca dhe Spanja u pėrfshinė nė njė garė tė ethshme armatosėse. Zotėruan flota tė mėdha pėr tė pushtuar oqeanet, shtuan kolonitė e tyre, por dy shekuj mė pas, kur nė bankat e Londrės hynė kapitale tė mėdha tė Evropės, tė grumbulluar nga Rrothshildėt pėr siguri, atėherė Britania e Madhe, ky luan i deteve, kjo perandori e re romake nisi tė kontrollojė luftėrat, tė zgjerojė kufijtė, e dikur thuhej se nė Britaninė e Madhe dielli nuk perėndon kurrė! Kėtu filloi edhe njė aleancė e madhe me Sh. B. A., aleancė e cila shfaqet edhe sot e tėrė ditėn.

Kjo aleancė sulmoi Normandinė e mė pas Drezdenin, kėtė “Firence e Elbės” mbi ēatinė e sė cilės u derdhėn mbi 10 000 aeroplanė bombardues. Edhe pse nė Jaltė rusėt kėrkuan me njė marrėveshje qė tė respektoheshin kufijtė e luftės, ata u shkelėn nė mėnyrėn mė tė egėr e mė vrasėse. Nė Drezden s’ka patur kurrfarė fabrike tė gazrave helmuese, s’ka patur qendra komande tė gestapos siē paramendohej, por ai u godit pėr tė shkuar pastaj te Hiroshima e Nagasaki, ku urrejtja- kjo anė shtazore e njerėzisė, kjo forcė satanike,- vrau njerėz, dogji e shkretoi qytete. Kush e urdhėroi kėtė katastrofė njerėzore veē atyre qė e mbajnė forcėn e vet si kėrcėnim mbi kokat e tė tjerėve, veē atyre qė duan tė shesin armėt bėrthamore tė cilėn mendojnė se ata janė zotėruesit e vetėm. Projekti “Menheth” s’ka mundur dot tė kontrollojė bombėn atomike e cila sot ndodhet nė ēdo cep tė botės. Ndoshta kurrė s’do tė jepet ajo shkėndijė e cila do ta fundoste tėrė botėn nėn gėrmadhat e njė katastrofe.


ROKFELERET – BOTA NEN KONTROLLIN E TYRE


Kur Rrothshildėtt kishin njėqind vjet qė komandonin timonin e madh tė botės, tani pėrtej Atlantikut, nė Amerikėn e madhe, pas shumė dritėhijeve, nisi tė hedh shtat njė tjetėr gjigant, dinastia Rokfeler. Nė fillim ndjeu lėkundje tė mėdha, themelet iu ēanė aty-kėtu, por ajo ata qė s’i bleu dot, i likuidoi dhe shumė shpejt zotėroi prodhimin e tregtimin e vajgurit, naftės e bankat e para filluan tė operojnė, nė fillim vetėm e pastaj nga dyert e pasme tė tyre filluan tė hyjnė e tė dalin njerėz tė Rrothshildit, ē’ka shėnon edhe ortakllėqet e para tė pėrbashkėta. Dy bankat mė tė mėdha tė botės, “Ēejz Menheth bank” dhe “Bank of Amerika” janė pronė e Rokfelerėve dhe Rrothshildėve. Pėr ēudi Xhon Rokfeler, i cili ishte edhe krijuesi i kėsaj dinastie ishte njė njeri te personi i tė cilit tė njohurit e vet shihnin mjaft vese, ē’ka e pėrbėnte atė njė person mjaft tė urryer. Ashtu si edhe Rrothshildi, pėr koincidencė, edhe ai kishte pesė djem, tė cilėt punuan, madje shumė qė tė ndryshonin ē’tė mundnin nga emri i keq i babait tė tyre. Qė t’i shpėtonin tatimit shtetėror, ata themeluan mė 1901 njė fondacion pėr hulumtime mjekėsore.

Por, si gjithnjė reklama ishte vetėm njė fasadė, sepse ajo paramendonte vitaminat pėr ēdo sėmundje e qė me investimet e veta ajo i imponoi tregut ēfarė i duhej. 50% e tė ardhurave tė tyre ata i fusnin nė kėtė fondacion duke fshehur tė ardhurat e qė atėherė ky fondacion arriti tė ketė nėn kontroll banka, naftėn, kompani sigurimi, sisteme shkollore, sisteme mjekėsore nė Amerikė e mė gjerė. Duke bashkėrenduar me tė tjera organizata si: “Komisioni Trilateral”, Bilderbergėt, si dhe “Kėshilli pėr lidhje me botėn e jashtme”, edhe fondacioni nė fjalė ka kėrkuar krijimin e njė qeverie botėrore.

Nė krye tė kėtij komisioni ishte Dejvid Rokfeler, truri i mbrapshtė i kėtij oktapodi stėrmadh, i cili as mė shumė e as mė pak ka kėrkuar qė tė vendoset njė diktaturė e pėrbotshme si ajo e socializmit rus me tė cilėn ai pati aleancė tė vjetėr, aleancė e cila nisi me Leninin dhe Trockin, atėherė kur kėta tė dy fundit tė financuar nga Rrothshildėt e Rokfelerėt erdhėn nė pushtet, por qė tani duhet t’ua shpėrblenin. Dhe thonjtė e Rokfelerit u shtrinė nė Rusi: arsyeja kryesore ishte se atje ēdo gjė kontrollohej. Dhe ata zotėruan rubinetat e naftės e mė pas Hrushovi qė ftoi Rokfelerin i kėrkoi kredi afatgjatė nga SHBA; kontrata u vazhdua edhe nga Brezhnjevi, u hoq embargoja dhe Rokfeleri arriti tė ndėrtojė fabrikė pėr prodhimin e motorrėve tė tankeve e pajisje tė tjera luftarake e mė pas fabrikė pėr prodhimin e kauēukut e aluminit- kėto materiale kryesore pėr prodhimin e avionėve. 1.5 miliardė dollarė pėr pėrpunimin e gazit natyror nė Siberi, fabrikė plehrash e ē’montuar nga Amerika dhe e montuar pjesė-pjesė aty, u krijuan banka tė mėdha e tė fuqishme nė Rusi. Pėr 70 vjet rresht ata me njė pėrkushtim tė madh kanė mundur tė vėnė nėn kontroll komunizmin botėror, ku fitimet e tyre ishin mjaftė tė majme. Edhe sot nė Amerikė emri Rokfeler ėshtė simbol i njė gjiganti kapitalist qė s’ka forcė ta ndalė.

Divergjencat me Niksonin, presidentin e Amerikės i “detyroi” komplotistėt botėrorė qė tė hedhin rrjetėn e tyre ndaj tij duke sjellė nė skenė “Uotergejtin” e cila e detyroi Niksonin tė japė dorėheqje duke u zėvendėsuar me Fordin, (dhe ky i fundit me Rokfelerin) presidenti i firmės sė madhe tė automjeteve dhe aleat i vjetėr i tyre. Por planet s’kanė tė mbaruar kėtu. Qė nė Shtėpinė e Bardhė tė vinte njė Rokfeler, Fordit iu bėnė disa atentate, por pa sukses. Nėpėrmjet “Kėshillit me botėn e jashtme” ata kanė njerėzit e tyre besnikė kudo nė botė duke vėnė nėn kontroll jetėn ekonomike e politike. Njerėzit e tyre kanė qenė nė administratėn e Rusveltit, Uilsonit, Trumanit, kanė ndikuar nė hartimin e kartės sė OKB., kanė fije tė forta nė CIA, nė Ministrinė e Jashtme amerikane ,etj. Kjo fuqi e padukshme e krijuar nga familje aristokratėsh ėshtė nė gjendje tė mbajė fort frerėt e kalit tė tyre azat, ėshtė nė gjendje tė kenė veton nė pushtetin ekonomik e politik e nga kjo fuqi okupuese vėshtirė se ka mbetur cep i botės pa rėnė nėn pushtetin e saj. Shumėkujt do t’i duket ēudi po tė dėgjojė se dhjetėra vende tė botės kanė marrė kredi nga Amerika, ndėrkohė ajo vetė ka miliarda dollarė borxh! Ku vallė i ka?! Te Rokfelerėt, te Rrothshildėt!

Veledin Durmishi

avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


214


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi