Numra dhe simbole. Ēfarė misteresh fshehin?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Numra dhe simbole. Ēfarė misteresh fshehin?

Mesazh  gjilanasi prej 08.02.16 13:22



Pėr herė tė parė, simbolet pėrmenden nė Greqinė e lashtė. Tė ashtuquajturit “Simbolon” pėrfaqėsonin njė shenjė tė fshehtė identifikimi. Persona tė lidhur nė miqėsi tė ngushtė mes tyre, nė momentin e ndarjes mes tyre thyenin njė pllakė argjile me mbishkrim. Mė pas, secili prej tyre merrte me vete njė copė tė pllakės. Ndoshta fati do t’i bėnte qė tė takoheshin sėrish. Po pėrse ato copėza pllake tė thyer kishin aq shumė vlerė? Sepse, nėse njė ditė nė portėn e dikujt do tė shfaqej njė i huaj, ato fragmente tė pllakės do ta identifikonin si njė person-mik. Nė greqisht, simbalein do tė thotė qė tė ribashkosh.

Kėshtu, nėse fragmenti i pllakės qė sillte i huaji do tė pėrputhej plotėsisht me copėzat e njeriut nė derėn e tė cilit kish trokitur, atėherė kjo do tė thoshte se i sapoardhuri ishte plotėsisht i besueshėm sepse ishte i dėrguar nga miq tė pėrbashkėt. Nė fund tė fundit, simboli ėshtė diēka qė mban tė bashkuar njerėzit. Dhe duke shkuar mė tej, njė simbol i vetėm mund tė jetė i shoqėrueshėm me njė ideologji tė tėrė.

Pėr shembull, kryqi, si simbol i krishtėrimit. Kryqi ėshtė njė simbol, i cili u kujton tė gjithė atyre qė janė rritur nė perėndimin e krishterė njė histori tė veēantė, e cila ka rrėnjė tė thella nė kulturėn tonė. Pas vdekjes sė Krishtit, ndjekėsit e tij tė persekutuar duhej tė fshiheshin. Shenja e kryqit do t’i kishte tradhtuar. Pėr kėtė arsye, pėr tė komunikuar me njėri-tjetrin, tė gjithėve iu desh qė tė pėrdornin simbole tė tjerė. Peshku pėrfaqėson njė kod tė fshehtė linguistik. Fjala greke pėr peshk ėshtė ICHTHYS, fjalėt e tė cilės po nė greqisht janė inicialet e JEZU KRISHTI BIRI I ZOTIT SHPETIMTAR (IESOUS CHRISTOS THEOU HYIOS SOTER).

Por ishin misionarėt kristianė qė do t’i jepnin kryqit njė domethėnie krejtėsisht tė re. Kryqi nuk do tė ishte mė njė simbol pėr tė cilin duhej tė tė vinte turp. Ishte mjeti me anė tė tė cilit Jezusi, duke vdekur, kishte shpėtuar njerėzimin nga tė gjitha mėkatet e tij, pėr t’u ringjallur mė pas dhe pėr tė triumfuar edhe mbi vdekjen. Nė kėtė mėnyrė, kryqi u shndėrrua nė simbol tė pavdekėsisė, ndoshta simboli mė i fuqishėm nė botė. Por njė shenjė kaq pozitive, pėr tė qenė vėrtetė efikase duhet qė t’i kundėrvihet njė antagonisteje. Kėshtu qė, duhej njė simbol i kundėrt.

Gjatė Mesjetės, zemėrimi i baballarėve tė kishės pėr mėkatet e tė pafeve arriti kulmin. Shumė njerėz, nėn ndikimin e sė keqes, dukej se kishin braktisur dhe kishin devijuar nga rruga e shpėtimit. Po si mund tė rivendosej sėrish njerėzimi nė rrugėn e duhur? Kjo mund tė bėhej vetėm duke e pėrshkruar dhe lyer djallin me tonet mė tė frikshme tė mundshme. Kisha i “dhuroi” kėshtu Luciferit, princit tė ferrit, njė imazh tė ri. Etėrit e kishės katolike vendosėn qė simbolin ta kėrkojnė dhe ta gjejnė nė mitologjinė greke. Pan, perėndia greke e barinjve dhe tufave tė bagėtive, me brirėt e tij tė tmerrshėm u shndėrrua nė princin e ferrit aq shumė i njohur pėr tė gjithė ne.

Nė luftėn ndėrmjet djallit dhe purgatorit, tė krishterėt ishin nė kėrkim tė simboleve tė fuqishėm qė do t’i mbronin nga e keqja. Nė atė kohė, njė simbol veēanėrisht i fuqishėm ishte pesėcepėshi. Thuhet se origjinėn e kishte nė pėrfaqėsimin e njė ylli, simbol i fuqishėm i elfėve, zotėrit e muzgut. Ndėrsa kisha i lidh pesė cepat e yllit me pesė stigmatat e Krishtit. Gjatė Mesjetės mendohej se ky simbol ofronte mbrojtje nga demonėt. Dhe pėr kėtė arsye, njerėzit e vizatonin nė vendbanimet e tyre pėr tė mbajtur larg tė keqen.

Disa shekuj mė vonė, ky simbol qė pėrdorej kundėr tė keqes do tė shndėrrohej nė njė simbol tė sė keqes.

Nė fundin e shekullit XIX, magjistari i famshėm francez Eliphas Levi dizenjoi njė demon, tė cilit i vuri emrin Baphomet, me kokėn e njė cjapi, me brirė dhe me njė yll pesėcepėsh nė ballė. Levi vdiq nė 31 mars tė vitit 1875. Nė po tė njėjtin vit lindi okultisti Allister Crowley, i cili konsiderohej si rimishėrimi i tij. Shumė prej lėvizjeve sataniste tė kohėve tė sotme e gjejnė frymėzimin pikėrisht nga Crowley dhe ata kanė pėrshtatur si simbol tė tyre djallin me kokė cjapi dhe tė ndėrfutur brenda njė ylli pesėcepėsh.

Nė kėtė mėnyrė, njė simbol i cili nė Mesjetė pėrfaqėsonte stigmatat e Krishtit dhe qė ofronte mbrojtje nga demonėt, sot pėrfaqėson djallin vetė dhe ėshtė shndėrruar kėshtu nė njė simbol tė sė keqes.

Por nuk janė vetėm simbolet, por edhe disa numra tė cilėve u vishen domethėnie mė tė thella. Edhe pėr shkencėtarėt numrat janė mė shumė se sa thjeshtė mbledhje-zbritje. Po ēfarė misteresh fshehin ata?

Sa herė qė dikush pėrpiqet qė tė dekriptojė mesazhe tė koduara, nė numra dalin nė sipėrfaqe lidhje misterioze. A ėshtė kjo me tė vėrtetė thjeshtė njė koincidencė?

Greqia e lashtė. 2000 vjet mė parė. Matematicieni Pitagora mbledh rreth vetes njė grup dishepujsh, qė po vetė i ka pėrzgjedhur me shumė kujdes. Tė gjithė kėta ishin tė detyruar qė tė ruanin njė fshehtėsi abolute nė lidhje me mėsimet dhe dijet e komunitetit tė tyre. Po si ka mundėsi qė kėrkohej gjithė kjo fshehtėsi? Pitagoristėt e lidhnin ēdo ngjarje tė jetės reale me botėn e numrave. Prej disa mijėvjeēarėsh, edhe studiuesit hebrenj kėrkojnė tė nxjerrin mėsimet e librit tė tyre tė shenjtė tek domethėniet mė tė thella tė numrave dhe shifrave. Nė botėn greke dhe nė atė hebraike nuk ekzistojnė simbole specifike pėr numrat por vetėm gėrma, qė me raste mund tė shėrbejnė edhe si numra. Nė alfabetin hebre, nėntė gėrmat e para pėrputhen pėr nėntė numrat e parė, nga 1 nė 9. Ndėrsa nėntė gėrmat pasardhėse shėrbejnė pėr numrat nga 10 nė 90 dhe katėr tė fundit, nga 100 nė 400. Fjalėt kanė njė domethėnie precize ashtu si tė gjitha fjalėt, por ato kanė edhe njė vlerė numerike sepse janė tė pėrbėra nga njė seri numrash. Kėshtu, gėrmat e fjalės hebraike pėr Zot korrespondojnė me numrat 1 + 30 + 5 + 10 + 40 qė po t’i mbledhėsh bėjnė 86. Kėshtu, sipas mistikėve, ēdo fjalė tjetėr qė si shumė formon kėtė numėr, do tė ishte e barabartė me fjalėn Zot.

Por edhe nė Bibėl ka mesazhe tė kodifikuara numerikisht. Nė apokalipsin e Gjonit thuhet: Kush ka qėllime tė numėrojė numrin e Bishės pėrderisa ai ėshtė numri i njeriut: Dhe numri ėshtė 666. Eshtė ky numri me tė cilin Gjoni paralajmėron kundėr djallit.

Prej gati dy mijė vitesh janė bėrė pėrpjekje pėr tė deshifruar kėtė kod misterioz numerik. Numri 666 gjeneron emra tė ndryshėm nė bazė tė ēelėsit numerik qė lidh alfabetin. Sipas tipit tė kodit, ēdo gėrmė e alfabetit i korrespondon njė numri tė caktuar. Pėr shembull, A = 1, B = 2 e kėshtu me radhė. Janė tė mundura kombinime tė pafundme, dhe rezultati ėshtė mbresėlėnės. Nėse A ėshtė 100, B ėshtė 101 e kėshtu me radhė, atėherė emri HITLER (107+108+119+111+104+117) na jep numrin… 666. Por teknikat e pėrdorura pėr deskriptimin e numrave dhe kodeve tė biblės kanė zbuluar njė gabim nė pėrkthimin e versionit origjinal. Kėshtu qė numri satanik nuk duhet tė jetė 666, por 616. Nė kėtė rast, gjithēka do tė duhej qė tė bėhej nga e para.

Po ēfarė na shtyn ne qė tė kėrkojmė njė domethėnie tė fshehur tek numrat? Ndoshta e bėjmė vetėm pėr tė vėnė vetveten nė provė? Njeriu ka njė aftėsi tė lindur pėr tė njohur skemat dhe nė tė njėjtėn kohė truri ynė ėshtė vazhdimisht nė veprim pėr t’u dhėnė njė kuptim gjėrave qė na rrethojnė. Pėrse numrat ushtrojnė mbi ne njė tėrheqje magjike, por nė tė njėjtėn kohė edhe na trembin? Ndoshta numrat na tėrheqin mė shumė pėr shkak tė cilėsive tė tyre mistike, sepse praktikisht shumė persona thonė se nuk janė nė gjendje qė t’i kuptojnė. Ėshtė e qartė se shumica kanė njė raport mė tė mirė me fjalėt, nė fund tė fundit janė nė gjendje tė lexojnė dhe tė kuptojnė ato qė janė tė shkruara. Kur bėhet fjalė pėr numra dhe pėrllogaritje, po kėta persona ndihen mė pak rehat.

Kėshtu qė ekziston njė farė droje prej numrave, e cila ėshtė e lidhur me cilėsitė e tyre mistike. 666 nuk ėshtė i vetmi numėr tė cilit i atribuohen cilėsi mistike. Ėshtė edhe numri i mistershėm 23. Ėshtė numri i Illuminati-t. Cilėt ishin kėta? Nė 1777, Adam Weishaupt, njė profesor bavarez i sė drejtės kanonike krijoi bashkė me disa studentė tė tij urdhėrin e fshehtė tė Enlightenment, apo Illuminati. Por urdhėri do tė ishte jetėshkurtėr. Tetė vjet mė vonė pati divergjenca tė theksuara mendimesh ndėrmjet Adam Weishaupt dhe njeriut tė dytė mė tė fuqishėm tė organizatės, baroni von Knigge. Nė po atė vit, Princi Karl Theodor e shpėrbėu shoqėrinė e fshehtė dhe Weishaupt-it iu desh qė tė arratiset nga Bavaria. Nė historinė e shkurtėr dhe tė fshehtė tė Illuminati-t dimė vetėm qė pjesėtarėt i vinin vetvetes pseudonime sekretė. Por sa kohė qė pati jetė, organizata nuk pati asnjėherė njė lidhje me numrin 23.

Vetėm nė vitin 1978, domethėnė mė shumė se 200 vite mė vonė, shkrimtari Robert Wilson e lidhi urdhėrin e fshehtė me disa ngjarje tė pazakonta dhe me numrin 23 nė librin e tij “Illuminatus”. Ēfarė e shtyu qė ta bėnte kėtė gjė? Wilson e ndeshi numrin 23 nė njė kohė kur takoi shkrimtarin William Baros. Ky i fundit i tregoi pėr njė kapiten me emrin Klark, i cili kishte kaluar 23 vite nė det pa pėsuar as edhe njė incident. Pikėrisht nė ditėn kur pėrgatitej tė festonte vitin e 23-tė, anija e tij krejt papritur u fundos. Tė gjithė ata qė ishin nė bord gjetėn vdekjen, pėrfshirė kapitenin. Nė po atė natė kur kish marrė lajmin pėr fundin tragjik tė anijes, Baros dėgjoi nė radio pėr njė aksident ajror. Avioni qė ishte rrėzuar ishte fluturimi numėr 23. Dhe jo vetėm kaq. Piloti i avionit kishte tė njėjtin mbiemėr dhe gradė me njeriun tė cilit i ishte besuar anija e fundosur, kapiteni Klark. Qė nga ajo ditė, Baros u magjeps pas incidenteve tė ēuditshme, tė cilat tė gjitha i lidhte numri 23. I gėrmonte praktikisht kudo.

Wilsonit i la kaq shumė mbresa ky rrėfim, saqė ndėrfuti nė romanin e tij qė ishte duke shkruajtur rrethana misterioze, tė gjitha tė lidhura me numrin 23. Teologjia e tij shumė popullore “Illuminatus”, i dha shoqėrisė sė fshehtė famėn e rigjetur si dhe zgjoi kuriozitetin e lexuesit nė numrin 23. Qė nga ajo kohė, sidomos nė Shtetet e Bashkuara, tė apasionuarit pas teorive konspirative e kanė kthyer numrin 23 nė flamurin e tyre, me rezultate me tė vėrtetė tė pabesueshme.

Shembulli mė mbresėlėnės, por edhe mė trazues ėshtė sulmi kundėr Qendrės Botėrore tė Tregtisė dhe dy kullave tė saj binjake. Shuma e numrave qė formojnė datėn, 9/11/2001 ėshtė 23. Sipas teorive tė shumta konspirative, njė gjė e tillė tregon fuqinė e madhe tė kėtij numri. Pėr numerologėt, njė numėr i plotė ėshtė numri 12, kaq janė shenjat e zodiakut, qė janė apostujt e Jezusit. Janė tė shumtė elementėt qė e bėjnė 12 njė numėr tė plotė, ndėrkohė qė numri 12 nė njė kuptim shkon pėrtej, ėshtė njė numėr pa paqe, domethėnė i mallkuar. Dhe sa pėr frikėn qė shkakton tek njerėzit e Premtja, dt. 13? Ėshtė thjeshtė supersticion, apo ėshtė me tė vėrtetė njė ditė e mallkuar?

Nju Jork. Shtator 1899. Harry Bliss, njė agjent i bursės nuk e dinte qė do tė ishte njeriu i parė nė histori qė do tė gjente vdekjen nė njė aksident automobilistik. Aksidenti i parė rrugor qė mori njė jetė njeriu nuk ndodhi nė njė ditė dosido. Ishte e premte, 13 shtator. Kur lidhet me ditėn e premte, numri 13 ka njė mbėshtjellė veēanėrisht negative. Por nga e ka origjinėn fama e tij kaq e keqe? Edhe njė tjetėr kapitull i errėt i historisė e pati zanafillėn njė ditė tė premte, 13. Nė fillimin e shekullit XIV, Filipi IV Mbret i Francės vendosi qė Urdhėri i Kalorėsve Templarė ishte bėrė shumė i fuqishėm. Kėshtu qė firmosi njė urdhėr arresti, i cili duhej tė zbatohej nė tė njėjtėn kohė nė tė gjithė mbretėrinė. Tė premten, nė 13 tetor 1308, pothuajse tė gjithė pjesėtarėt e Urdhėrit tė Templarėve u arrestuan. Templarėt u burgosėn tė gjithė dhe u torturuan si kriminelė tė rėndomtė. Evropa ishte e tronditur nga fati i kėtyre kavalierėve, tė cilėt kishin ofruar mbrojtje dhe mbėshtetje nė kryqėzatat nė Tokėn e Shenjtė. Kjo ditė e errėt e historisė sė Evropės la njė gjurmė tė pashlyeshme nė memorien kolektive. 13 konsiderohej tashmė njė numėr ogurzi.


Mistere tė fshehura prapa shifrave


Supersticioni nė lidhje me numrin 23 u pėrhap sidomos nė vitin 1927 me rėnien e bursės sė Berlinit qė i parapriu krizės sė rėndė tė Wall Street nė 1929, mė e famshme kjo dhe qė zhyti nė varfėri mijėra persona. Ajo e premte e 13 majit hyri nė histori si e Premtja e Zezė.

Por ka edhe tė tjera, sepse numri 13 vazhdoi tė flasė pėr veten. Nė vitin 1970, astronautėt e Apollo XIII i shpėtuan pėr mrekulli vdekjes sė sigurtė. Gjithēka dukej si normale nė momentin e nisjes sė anijes kozmike, pak pas orės dy tė mesditės. Qendra e Kontrollit e Houstonit e kishte marrė kontrollin e misionit pikėrisht nė orėn 13.13. Dy ditė mė vonė shpėrtheu njėra pjesė e modulit tė shėrbimit. Ishte data 13 prill. Edhe kjo ishte njė koincidencė, apo realisht verifikohen vazhdimisht incidente tė premten, nė datė 13? Por, pasi njė numėr merr njė valencė negative, duhet kohė qė tė largohet efekti emotiv.

Shembulli mė maksimal i kėtij fenomeni ofrohet prej suastikės, kryqit nazist. Nė tė gjithė botėn ai ėshtė shndėrruar nė sinonim tė frikės dhe terrorit. Megjithatė, ai u mor dhe u pėrdor nga nazistėt qė nė fillim pikėrisht pėr shkak tė domethėnies sė tij si yll fatlum. Suastika, qė nė sanskrinisht do tė thotė TE JESH I LUMTUR, ėshtė nė prej simboleve mė antikė tė njerėzimit. Ai ėshtė shfaqur pėr herė tė parė diku rreth 14 mijė vjet mė parė. Nė kulturėn indiane, kryqi i thyer, me cepat tė kthyer tė gjithė majtas ėshtė simbol i jetės dhe i rilindjes. Po pėrse vallė simboli paqėsor i Budės pėrfundoi nė flamujt nazistė?

Pas Luftės sė Parė Botėrore, Gjermania ishte pėrfshirė nga njė krizė shumė e rėndė. Tė ndodhur nėn morsėn e varfėrisė, shumė njerėz iu afruan studiove tė artit ezoterik dhe tė kulteve tė fshehtė, nė kėrkim tė rrėnjėve tė lashta indo-gjermanike. Pėr kėtė arsye, ky simbol i lashtė i lumturisė kishte njė tėrheqje tė fortė tek urdhėrat e sapolindur teutonikė. Shoqėria e fshehtė Thule i kryente ritualėt e saj tė iniciimit nėn shenjėn e suastikės. Ata qė pranoheshin rishtas, tė lidhur dėrgoheshin pėrpara Zotit tė madh. Pasi hiqnin fashėn prej syve, simboli i parė qė u dilte pėrpara ishte ai i suastikės. Gjatė ceremonisė, ata betoheshin pėr besnikėri tė pėrjetshme pėr urdhrin e fshehtė. Dhe betimi kurorėzohej kur Zoti i Madh dhe tė gjithė dishepujt e tij bėnin me duart e tyre shenjėn e suastikės. Shumė prej pjesėtarėve tė partisė naziste e kishin prejardhjen pikėrisht nga ky urdhėr.

Nė vitin 1927, kur partia e sapokrijuar ishte nė kėrkim tė njė simboli, zgjedhja e tyre ishte suastika. Propozimi u bė nga njė dentist, nga njė farė Friedrich Kroen. Nė projektimin e bėrė prej tij, krahėt e kryqit ishin tė orientuar majtas ashtu sikurse nė suastikėn budiste.

Pėr njė kryetar partie dhe njė agjitator siē ishte Hitleri, ai simbol ishte shumė i lehtė. Ideologjia e tij antibolshevike dhe mbi tė gjithė teoritė e tij mbi urrejtjen racore kishin nevojė pėr njė simbol mė agresiv. Nė atė kohė, Hitleri ishte edhe pėrgjegjės i zyrės propagandistike tė partisė. Kur gjatė njėrės prej mbledhjeve u prezantua simboli, ai rrėmbeu mejėherė njė laps dhe i bėri disa ndryshime tė vegjėl, por shumė domethėnės. Sė pari, i ndryshoi drejtimin krahėve tė kryqit, duke i orientuar ata djathats dhe e rrotulloi tė gjithė simbolin me 45 gradė, duke ia rritur kėshtu atij efektin e agresivitetit. Megjithatė, nazistėt nuk ishin aspak origjinalė nė zgjedhjen e simbolit tė tyre. Nė fakt, mjafton tė bėsh njė kėrkim tė thjeshtė nė internet pėr tė kuptuar se sa shumė popullaritet gėzonte nė popuj tė ndryshėm tė botės si fatsjellės simboli i suastikės. Ishte i stampuar kudo, qė nga fishat e polkerit nė Amerikė deri tek kartolinat kristiane.

Njė skuadėr kanadeze Hockey e kishte madje edhe nė fanelat e ndeshjeve. Por Hitleri e rikrijoi simbolin. Ato shfaqje tė mėdha me goxha stil gjatė mbledhjeve tė partisė, me fashat e dritės e kėshtu me radhė linin mbresa tė jashtėzakonshme tek masat. Nuk ishte thjeshtė simboli, por mėnyra me tė cilėn ai pėrdorej nga propaganda. Hitleri ndėrtoi njė koncept propagande autonom dhe efikas pėrreth njė simboli. Suastika u riprodhua nė miliona kopje, nė stema, flamuj, shirita dhe mbi tė gjitha nė filmimet qė kishin njė impakt shumė tė madh nė popull.

Me tė gjithė filmimet dhe seritė televizive, suastika u ndėrfut me njė forcė kaq tė madhe si simbol i nazizmit, tek tė gjithė brezat saqė nuk mundet askush as ta imagjinojė shkėputjen e kėtij simboli nga ai kontekst.

Pėr dy mijė vite, simbolet kanė qenė tė lidhur me emocionet. Simbolet, si gjuhė e shpirtit, fshehin edhe sot e kėsaj dite kuptime tė shumtė.
avatar
gjilanasi

415


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi