Drita Astrale

Shko poshtė

Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 13:59



Hyrje

Puna e Teozofistėve dhe e hulumtuesve tė tjerė na kanė njohur me fjalėn "astral" nė tė tilla shprehje si "trup astral", "duke parė nė dritėn astrale", "duke marrė pėr nė planin astral"; dhe nė faqet nė vijim njė pėrpjekje ėshtė bėrė pėr tė dhėnė pėrgjigjet e pyetjeve me njė pėrmbledhje tė subjektit nė pėrputhje me mėsimet teosofiste.

I gjithė subjekti ėshtė i gjerė dhe gjithėpėrfshirės; por, si me subjektet e tjera, ėshtė e mundur pėr tė filluar me atė qė mund tė quhet njė libėr mėsimi fillestar, i cili do tė pėrshkruajė veēoritė kryesore pa hutimin fillestar me shumė detaje; duke i lėnė kėto tė fundit qė tė zotėrohen nė rrjedhėn e studimeve tė mėtejshme tė mėsimeve teosofike.

Edhe pse ėshtė shkruar shumė pėr dritėn astrale nė vepra tė tjera, ne kemi parasysh nė kėtė manual njė objekt tė veēantė, e cila ėshtė pėr tė lidhur subjektin me ndryshimet e fundit nė mendimin e botės tė cilat kanė ndodhur, sidomos nė lidhje me opinionin shkencor. Nė njė botė nė tė cilėn universi i modės sė vjetėr shkencore konsiderohet si njė plenum, dhe nė tė cilin natyra dhe ligjet e saj janė mbajtur nė mėnyrė tė tillė qė tė shpjegohen plotėsisht me formula shkencore, njė konceptim i tillė si drita astrale mund tė duket qė tė bėjė pjesė nė atė kategori misterioze tė njohur si "mbinatyrore."

Kėtu, megjithatė, mbinatyrorja do tė refuzohet tėrėsisht, dhe ne propozojmė se drita astrale ėshtė njė pjesė e natyrės, dhe njė pjesė thelbėsore e natyrės. Kjo ėshtė realizuar sot nga shkencėtarėt qė ish-konceptimet e tyre nuk janė nė asnjė mėnyrė tė pėrshtatshme pėr njė shpjegim tė fenomeneve natyrore tė cilat kanė ardhur deri tani nė njohjen e tyre; dhe ata janė nė tė vėrtetė nė rrugėn e tyre drejt ideve nė pėrshtatje me mėsimet teosofike.

Sferat e kufizuara si tė fesė ashtu dhe tė shkencės kanė lėnė tė pashkelur njė fushė shumė tė madhe tė natyrės dhe tė pėrvojės njerėzore, duke na lėnė pa udhėzime nė njė fushė e cila ėshtė me rėndėsi tė madhe pėr ne qė ne tė kuptojmė atė. Kjo mungesė ėshtė pjesėrisht dhe shumė e mbushur dhe jo adekuate nga shkolla tė ndryshme tė psikologjisė, psikoanalizės, dhe shkolla tė tjera tė ngjashme, tė cilat kryesisht mėsyjnė nė errėsirė.

Pėrsėri nuk ka subjekte tė gjithė shfaqjes sė madhe e "anės sė natės sė Natyrės" Fantazmat, parandjenjat, shtėpitė fantazmė, dhe fenomene tė ngjashme, realiteti i cili ėshtė vėrtetuar po aq mirė sa qė pak persona mbeten sot tė cilėt ndihen nė gjendje qė tė dalin me njė ide tė thjeshtė pėr mohimin e kėtyre fakteve. Gjėra tė tilla janė tė natyrshme, njė pjesė e natyrės, dhe kjo ėshtė kėrkesa pėr tė shpjeguar dhe kuptuar atė.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:00




Kuptimi i Termit "Drita Astrale"

Ky term, edhe pse ndoshta jo i mirė qė mund tė zgjidhet, ka arritur tek ne nga Mistikėt mesjetare dhe ka kaluar deri nė pėrdorimin aktual. Astral do tė thotė "xixėllues," dhe ėshtė pėrdorur si nga filozofėt e lashtė po dhe mesjetare qė pėrcaktojnė sferat mbi tokėsore ose tė tokės. Nė tė njėjtėn mėnyrė, pė r sfera tė tilla shpesh flitet si sferat e dritės ose zjarri ose etheri.

Sa pėr fjalėn "dritė" ne mund tė zėvendėsojmė atė me fjalėn "materje" dhe flasim pėr materjen astrale nė vend tė dritės astrale. Por nė kėtė rast do tė ishte njė lloj materje qė ė shtė e vetė-ndritshme. Ne mund tė flasim pėr planin astral; dhe kjo mund tė na ndihmojė tė kuptojmė se ne duhet tė ndjehemi mė tė sigurt vetėm me fjalė tė tilla si drita, materje, dhe plan, me tė vėrtetė. Si i pėrket shkencės drita? Nė qoftė se kjo ėshtė njė dridhje, atėherė ne duhet tė supozojmė disa mediume vibruese, dhe kėto mediume duhet tė jenė tė natyrės materiale. Dhe nė qoftė se drita nuk ėshtė njė dridhje, atėherė ne duhet tė supozojmė se kjo ėshtė nė vetvete njė formė e materies.

Teozofia njeh disa plane tė ndryshme tė natyrės. Plani i njohur pėr ne ėshtė quajtur plani fizik; i cili ka tė bėjė me shqisat tona fizike. Kėto shqisa janė tė kufizuara nė shtrirjen e tyre;ato na japin njė pamje tė pjesshme tė natyrės. Ndėrsa ato konsiderohen zakonisht si mjetet tona tė komunikimit me natyrėn, ėshtė gjithashtu e mundur qė t’i shohim ato si dritare rė cilat na lejojnė tė shohim njė pjesė tė vogėl tė natyrės dhe na lėnė jashtė pjesėn tjetėr tė natyrės.

Nga raportet e marra tė kėtyre shqisave ne kemi ndėrtuar njė pamje imagjinare tė universit: e vėnė nė gjuhėn teknike, ne kemi njė sėrė konceptesh qė rrjedhin nga perceptimet tona.

Nė qoftė se ne kemi shqisa tė tjera, ato mė tė imėta, kėto shqisa duhet tė hyjnė nė lojė, ndėrskohė shqisat tona fizike tė bėhen joaktive, dhe nė kėtė mėnyrė ne duhet tė marrim njė tablo tjetėr tė Universit. Gjėrat me tė cilat ne kemi marrėdhėnie, dhe qė jemi tė njohur me to, ne i kemi supozuar ato tė jenė universale dhe tė pandryshueshme, tė cilat do tė shihen si tė veēanta nė planin fizik, me vetėdijen tonė tė ashpėr dhe jo domosdoshmėrisht tė pėrshtatshme pėr planet e tjera tė ekzistencė s.

Nocionet e hapėsirės dhe kohės, madhėsia dhe pozicioni, dhe dendėsia e forcės mund tė jenė krejtėsisht tė ndryshme. Ne duhet tė lėmė planin fizik; dhe ne duhet tė jemi nė planin astral, nė dritėn astrale.

Shpesh ėshtė e pėrshtatshme qė tė marrim parasysh universin nėn tre aspekte, ashtu si ne mund tė konsiderojmė njeriun si shpirt-frymė-trup. Nė kėtė pikėpamje drita astrale do tė ishte sferė e ndėrmjetme mes shpirtėrores dhe fizikes, dhe nė kėtė mėnyrė kjo do tė ishte shpirti i botės - si nė tė vėrtetė ajo ėshtė quajtur shpesh.

Kėshtu drita astrale, nė kėtė pikėpamje, do tė formojė njė lidhje mes botėve mė tė larta dhe botė ve mė tė ulėta; ajo do tė qėndrojė nė botėn mė tė lartė nė lidhjen e njė trupi, dhe nė botėn mė tė ulėt nė relacionin e njė shpirti.

Por duhet tė vihet nė dukje se njė ndarje e tillė e trefishtė e universit nuk ėshtė njė analizė e plotė, dhe ėshtė miratuar vetėm pėr lehtėsinė e njė pamje tė pėrmbledhur; pėr teozofinė universi ėshtė i ndarė nė shumė plane.

Nė kėtė pikėpamje tė fundit drita astrale ėshtė plani menjėherė mė i lartė mbi planin fizik, dhe ėshtė plani mė i ulėt i njė numri tė planeve tė tjera kozmike, duke u ngritur nga plani fizik pėr nė planin mė tė lartė shpirtėror, nė njė klasifikim tė hapave tė mėdha dhe tė pėrsosjes mė tė madhe. Pėr kėto plane tė tjera emra tė ndryshme janė dhėnė, tė tilla si Akasha dhe Eteri; por nuk ėshtė e nevojshme aktualisht pėr tė shkuar nė detaje pėr kėto plane.

Kėshtu drita astrale apo plani astral ėshtė njė tjetėr botė, ose nė njė tjetėr histori e botės, e lidhur me njė grup tė ndryshėm tė shqisave tė njeriut, dhe karakterizohet nga marrėdhėniet e ndryshme tė hapėsirė-kohės, dhe tė cilėsive tė tjera.

Nė qoftė se kėrkohet nėse drita astrale ėshtė njė formė e materies apo njė formė e energjisė, mund tė pėrgjigjemi se dallimi qė ėshtė bėrė nė mes tė kėtyre tė dyjave nga metodika shkencore tani ėshtė duke u zhdukur, dhe ėshtė njohur dhe pranuar nga shkenca qė nuk ka dallim thelbėsor mes materies dhe energjisė.

Tė dyja kėto terma tani janė konsideruar si faza tė veēanta dhe kontraste apo aspekte tė tė njėjtės gjė qė ėshtė mė thelbėsore. Ēfarė ta quajmė kėtė gjė, dhe si ta pėrcaktojmė atė, ėshtė njė pyetje qė tani ka angazhuar vėmendjen e fizikanėve.

Kjo ėshtė njė ide shumė e vjetėr qė duhet tė ekzistojė njė nėnshtresė e pėrhershme nė natyrė, njė substancė bazė, njė "substancė hipotetike bazė nga tė cilat tė gjitha elementet kimike besohet tė jenė bėrė" njė protyle "absolute" njė pamje materile tė cilat tė gjitha elementet e ndryshme tė njohura tė shkencės janė vetėm modifikime; dhe jo vetėm kaq, por tė gjitha janė forma tė ndryshme tė energjisė qė janė gjithashtu tė ndryshueshme. Kėrkimi pėr njė substancė tė tillė themelore ėshtė njė formė e kėrkimit tė Gurit Filozofal, agjentit tė madh magjik.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:01

Shikime shkencore

Shkenca fizike e ka gjetur veten tė pėrfshirė nė vėshtirėsi dhe nė kontradikta nga pėrpjekja pėr tė shpjeguar tė gjitha fenomenet fizike vetėm nė linjėn e fizikės; dhe na ka prezantuar me njė fotografi tė njė universi tė pėrbėrė nga njėsi tė pandashme tė materies, qė kanė vepruar nga forcat.

Por, nėse kėto forca janė materia vetė, ne kemi marrė parasysh shtytjen e materjes; dhe nė qoftė se ato janė jo materiale, ato duhet tė jenė diēka tjetėr - thonė shpirtėrore - shkenca dhe materialistėt nuk njohin ndonjė gjė tė tillė. Mė tej, kjo skemė nuk ofron asnjė lloj shpjegimi se si forcat jo-materiale mund tė veprojnė mbi forcat materiale, apo (e cila ėshtė e njėjta gjė) se si energjia mund tė veprojė nė tė gjithė hapėsirat e supozuara tė qėna bosh.

Kėto dhe vėshtirėsi tė ngjashme zhduken nė tė njėjtėn kohė, sa mė shpejt qė ne shikojmė botėn fizike thjesht si njė manifestim i energjive qė veprojnė prapa skenės, nė mėnyrė tė tillė  qė ne mund tė shohim vetė m pasojat, por jo shkaqet, skenat e zhvendosura, dhe jo edhe ndryshimin e skenave.

Ne mund tė themi tani, qė i gjithė autoriteti i shkencės moderne pas nesh, qė ishte mendimi i pėrhershėm i saj qė atomi ėshtė i pandashėm dhe tani atomi ėshtė ndarė nė njė qendėr tė thjeshtė tė vibracioneve tė energjisė; dhe kjo e bėn tė domosdoshme qė tė marrė ndonjė formė mė  tė imėt nė materjen ultra-fizike nė tė cilėn kėto vibracione dhe energji mund tė ekzistojnė. Kėshtu ky autoritet i plotė ruan realitetin tė paktėn e njė kategorie tė lėndės e cila nuk ėshtė materie fizike, dhe pajisjet e tė cilės duhet pra tė jenė tė  ndryshme nga ato tė materies fizike.

Gjithashtu ne mund tė themi se kjo materje merr pjesė nė njė shkallė tė duhur tė cilėsisė zakonisht tė caktuara si energji dhe forcė. Kjo bėhet e dėshirueshme pėr kėtė arsye pėr tė pėrdorur njė shprehje tė tillė si substanca e forcės ose energjisė dhe ne ta marim parasysh qė tė caktojmė njė njėsi tė tillė e cila nuk ėshtė as njėra dhe as tjetra por janė tė dyja bashkė.

Duke patur parasysh kėtė shpjegim tė  mė sipėrm, ne zor se mund tė akuzohemi pėr fantazi kur ne flasim pėr dritėn astrale si njė botė e substances sė energjisė e njė materie mė tė imėt sesa bota fizike, dhe baza e fundit si forcė lėvizėse e saj kryesore.

Bota fizike, nė krahasim me Botėn Astrale, ėshtė Bota e rezultateve; ndėrsa Bota Astrale pėr Botėn Fizike ėshtė Bota e shkaqeve. Bota Astrale ėshtė njė botė e formave dhe e llojeve, tė cilat gjejnė shprehjen e tyre nė Botėn Fizike.

Kjo ide ėshtė e nevojshme nė mėnyrė qė tė japė  llogari pėr shumė ndodhi mjaft tė njohura, tė cilat nuk kanė asnjė shpjegim tė vėrtetė nė linjat ortodokse tė fizikės klasike. Merrni pėr shembull prodhimin e njė peme nga njė farė. Kjo mund tė japė  materialet pėr pemėn tė cilat janė mbledhur nga toka dhe nga atmosfera, por nuk ėshtė njė  shpjegim i mjaftueshėm; ne kėrkojmė tė dimė se pse ēdo farė duhet tė prodhojė njė pemė nė pėrshtatje me natyrėn e vet dhe tė ndėrtojė kėto materiale nė njė mėnyrė tė modelit tė veēantė dhe tė asnjė modeli tjetėr.

Kjo ndodh pėr shkak se i gjithė modeli i pemės sė ardhshme pėrmbahet brenda farės, dhe rritja e asaj fare ėshtė thjesht njė proces i shpalosjes, gjatė sė cilės grimcat nga toka dhe ajri janė mbledhur sė bashku dhe ndėrtojnė formėn e kėrkuar. Dhe le tė mbajmė mend se nuk ka kėrkesė pėr madhėsinė, nuk ka kėrkesė se si njė model i tillė i madh mund tė jetė paketuar nė njė farė tė tillė tė vogėl, e cila ėshtė e rėndėsishme; sepse tashmė ėshtė treguar nocioni tonė fizik i hapėsirės dhe jo domosdoshmėrisht dimensioni, apo edhe ndoshta, aplikimi nė botėn astrale. Nėse mendohet e dėshirueshme, mund tė quhet kėtu "dimensioni i katėrt" si njė mjet i mundshėm i arratisjes nga rrethimi.

Ne lehtėsisht mund tė zgjasim ilustrimin tonė tė farės dhe tė pemės nė raste tė tjera tė njohura. Pėr shembull, ēfarė shpjegimi mund tė japė  fizika pėr mėnyrėn nė tė cilėn trupi i njeriut ruan integritetin e formės sė tij, edhe pse grimcat e saj fizike janė vazhdimisht nė ndryshim, kur disa dalin jashtė, dhe disa tė tjera futen brenda? Pse njė urith qėndron nė tė njėjtin vend gjatė gjithė jetės?

Nėse ne pėrpiqemi qė tė shmangim kėtė pikė duke thėnė se grimcat e reja marrin tė njėjtėn vend po ashtu si grimcat e vjetra, atėherė kjo ėshtė e ligjshme pėr tė pyetur, cfarė ėshtė njė vend? Dhe kjo do tė jetė njė mister pėr tė pėrcaktuar njė vend pavarėsisht nga ēdo objekt qė mund tė zėrė atė.

Mendimi racional thotė qė ka njė trup astral brenda trupit fizik, dhe ky trup i brendshėm mbetet i pandryshuar nė tė gjitha ndryshimet e substancės fizike.

Kjo ėshtė njė temė e cila do tė trajtohet nė vecanti, pėr diskutimet mbi kushtet fizike tė njeriut dhe tė trupit astral, tė cilave mund t’i referohet lexuesi; por ėshtė e pamundur qė tė shmangim disa mbivendosje, kėshtu qė janė intime mėsimet e ndryshme teosofike.

Sikundėr mund tė sjellim fenomenin e kujtesės, njė aftėsi e cila na mundėson qė tė ruajmė imazhet e ngjarjeve, pavarėsisht ndryshimeve tė vazhdueshme nė substancėn fizike tė trurit. Por ne duhet tė merremi nė mėnyrė specifike me dritėn astrale nė natyrė, dhe jo si manifestim nė veēanti tė njeriut.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:02


Njė Galeri e imazheve Kozmike

Drita astrale ėshtė quajtur edhe memorie e botės edhe galeria e fotove kozmike. Drita Astrale ėshtė depo e formave tė natyrės.

Ēdo gjė nė botėn fizike paraekziston nė botėn astrale si njė imazh apo njė lloj apo njė formė. Pėrveē kėsaj, drita astrale ėshtė njė kujtesė, kujtesė e madhe e natyrės; sepse ruan pėrshtypjet e objekteve dhe ngjarjeve nė planin fizik.

Kėshtu ajo ėshtė njė regjistėr i madh. Mendimet e njeriut nuk zhduken kur mendimtari vdes; ato kanė kaluar jashtė nė dritėn astrale, ku tė dhėnat e tyre mbeten, dhe prej ku ato mund tė shikohen nga vizioni i shikuesit tė trajnuar. Ky koncept sugjeron se asgjė nuk mund tė jetė e humbur.

Kjo na mbart pėrtej nocionit tė njohur tė kalimit tė kohės, dhe na ofron njė pamje nė tė cilat e kaluara, e tashmja, dhe e ardhmja bashkėjetojnė si njė e tėrė. Drita astrale pėrmban mikrobet e gjithēkaje qė ėshtė nė ekzistencė nė planin fizik, dhe tė dhėnat e cdo gjė je qė ka qenė nė ekzistencė. Kėtu pėrsėri pėrparimet e fundit nė filozofinė shkencore do tė na ndihmojnė pėr tė kuptuar kėtė fenomen.

Nė pėrpjekjet pėr tė interpretuar gjetjet mė tė fundit tė hulumtimeve eksperimentale, nuk ka qenė e mjaftueshme pėr tė gjetur lidhjet thjesht tė pozicionit e cila kundėrshton pozicionin nė hapėsirė; dhe kjo bėhet e nevojshme pėr tė pėrcaktuar pozicionin e tyre nė kohė.

Dhe kėshtu njė dimension i katėrt i koordinuar ėshtė shtuar pėr hapėsirėn tre dimensionale tė njohur tashmė, dhe ne jo vetėm pyesim ku njė gjė ėshtė, por kur. Dhe nė vend qė ne tė flasim pė r objektet ne flasim pėr ngjarjet. Me kėtė ndihmė bėhet mė e lehtė pėr tė kuptuar se si drita astrale mund tė jetė njė depo e ngjarjeve.

Shumė fenomene kanė qenė tė lė na mėnjanė apo tė deklaruara tė pamundura pėr arsyen mė tė mirė se ato nuk mund tė shpjegohen nga shkenca ortodokse e kohės. Por kur ne kemi njė shpjegim tė thjeshtė tė gatshėm pėr tė dorėzuar kėto fenomene nuk ka asnjė arsye pėr t’i refuzuar ato, ose pėr tė mos u pėrpjekur pėr t’i parė ato.

Transferimi i Mendimit ėshtė njė ēėshtje e shfaqjes tė pėrbashkėt, veēanėrisht midis lidhjes tė ngushtė ose tė lidhjes midis njėri-tjetrit. Ne shpesh dėshtojmė pėr tė kujtuar diēka dhe e lėmė atė duke u pėrpjekur pėr ta kujtuar; dhe mė vonė ajo kthehet nė kujtesė papritur. Ne dėshtojmė pėr tė zgjidhur njė problem, dhe zgjidhja vjen papritmas nė njė kohė mė vonė.

Ne jetojmė nė njė atmosferė mendimi, ashtu si ne jetojmė nė njė atmosferė tė ajrit; dhe idetė qė vijnė nė kokė ne nuk e dimė se nga ku ato vijnė , dhe kalojnė jashtė pėrsėri dhe ne nuk e dimė se ku ato shkojnė. Mendimet janė tė gjėra; ato nuk mund tė vijnė nėn pėrkufizimin e materies fizike "tė cilat mund tė trajtohen dhe tė peshohen" por ne kemi parė qė mund tė ketė lloje tė tjera tė materjes, tė cilat kanė veti krejt tė ndryshme.

Nuk janė vetėm mendimet, por edhe emocionet, tė cilat janė tė ruajtura nė dritėn astrale dhe kalojnė nga njė qenie njerėzore nė njė tjetėr; dhe kjo nuk shpjegon ndjenjat dhe ndikimin tė cilat ne ushtrojmė mbi njėri-tjetrin.

Kjo ėshtė me tė vėrtetė e pamundur qė tė mėkatojmė nė fshehtėsi; njė mendim apo njė ndjenjė e keqe do tė helmojė dritėn astrale ashtu si njė trup i pistė do tė pastrohet me ujin nė tė cilin ne do tė bėjmė banjė, ose njė frymė jo e dobishme mund tė ndoti atmosferėn.

Nė anėn tjetėr tė medaljes, mendimet dhe aspiratat tona tė mira duhet tė kenė ndikimin e tyre; dhe ky ndikim ėshtė mė i fuqishėm, sepse kėto mendime ngrihen nė njė plan mė tė lartė. Rėndėsia e pėrgjegjėsisė individuale rritet shumė nė funksion tė kėsaj. Dhe kjo na bėn qė tė flasim pėr lidhjen e dritės astrale me ligjin e Karmės.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:03


Drita Astrale dhe Karma

Pėrderisa ne mund tė besojmė se pėrvojat tona tė tanishme janė fryt i veprave apo mendimeve tona tė kaluara, dhe veprat dhe mendimet tona tė tanishme do tė lindin pasojat pėr tė ardhmen tonė, ne shpesh dėshtojmė pėr tė parė lidhjet qė lidhin materjen me pasojat.

Kjo nuk ėshtė pėr t'u habitur pėr funksionin e njohurive tona tė kufizuara tė natyrės: ne shohim vetėm njė pjesė tė vogėl tė natyrės, dhe duhet tė ketė mė shumė elementė tė tjerė qė ne nuk i shohim. Por mėsimi pėr dritėn astrale do tė na mundėsojė tė furnizohemi me disa nga lidhjet qė na mungojnė.

Ēdo veprim, ēdo mendim dhe cdo dėshirė, e pret veten e tyre nė dritėn astrale, nė kėtė mėnyrė mund tė thuhet se "njerėzit e tanishėm nė hapėsirėn tonė " me krijimet tona, janė pasardhės tė mendimeve dhe veprave tona.

Dhe pasojat e akteve tė tilla do tė kthehen nė veprimin e tyre nė pėrputhje me dy ligje, pėr tė cilat ne jemi tė gatshėm tė gjejmė analogjinė nė shkencėn fizike. Njėri ėshtė ligji i veprimit dhe i reagimit; dhe tjetri ėshtė ligji i tėrheqjes.

Ēdo energji hidhet me radhė nė njė drejtim, kur forca ėshtė shpenzuar, rrjedh nė drejtim tė kundėrt, si nė ritmin e njė lavjerrėsi ose tė njė guri qė hidhet lart; dhe si ēdo pėrshtypje e cila ėshtė e vulosur me cilėsinė e krijuesit tė tij, ligji i tėrheqjes ka tendencė pėr tė sjellė atė pėrsėri nė tė.

Karma ėshtė shkaku i ērregullimit tė ekuilibrit; kjo madje mund tė thuhet se atė qė ne e quajmė njė akt ėshtė vetėm gjysmė akti; akti i tėrė pėrfshin reagimin. Por akti dhe reagimi i saj mund tė jenė tė ndara nė intervale tė gjata, nė mėnyrė tė tillė qė ne tė dėshtojmė pėr tė gjetur lidhjen.

Tė dyja mund edhe tė jenė tė ndara nga hendeku i vdekjes fizike, kėshtu qė shkaqet e pėrcaktuara nė lėvizje nė njė mishėrim nuk do tė japin rezultatet e tyre deri nė njė mishėrim tė mėvonshėm. Por drita astrale e parashikon kėtė, sepse ėshtė depo e madhe e natyrės dhe mund tė ruajė pėrshtypjet nė njė kohė tė pacaktuar.

Keqkuptimi i karmės mund tė shkaktohet nga aktet konfuze fizike me aktet morale; dhe ky keqkuptim do tė sqarohet nėse kemi parasysh se drita astrale ėshtė vetėm njė nga shtatė planet kozmike, dhe karma vepron nė tė gjitha planet.

Gjithashtu, ne duhet tė mos harrojmė se karma nuk ėshtė njė mekanizėm i verbėr, siē ėshtė imagjinuar nga mendimi materialist.

Nuk mund tė ketė njė gjė tė tillė njė mekanizėm tė verbėr kudo; Jeta dhe shtrirja e ndėrgjegjes ė shtė pas tė gjitha dukurive, po edhe fenomenet e materies fizike, janė realizuar mė mirė tani sesa ishin realizuar nė shekullin e kaluar.

Kjo deklaratė mund tė jetė e pėrshtatshme pėr t'u pėrdorur ndonjėherė me termat mekanike pėr tė folur pėr karmėn dhe dritėn astrale, por ne nuk duhet tė harrojmė se drita astrale, si pjesa tjetėr e natyrės, ėshtė e gjallė.

Shpirti dhe materia janė polet e kundėrta tė substancės sė njėjtė themelore; dhe sa mė lartė tė ngrihemi paraprakisht nga materia fizike deri nė planet e ndryshme kozmike drejt shpirtit, aq mė tė theksuara bėhen cilėsitė shpirtėrore.

Kėshtu drita astrale mund tė mendohet si njė kategori e ndėrmjetme mes shpirtit dhe materjes, ose nė mes mendjes dhe materies (kjo ėshtė e vėshtirė pėr tė gjetur kushte tė sakta pėr pėrdorimin e gjuhės tonė); dhe kurrė mos harroni se ka shtatė plane tė dritės astrale, pėr tė cilėn ne mund tė jemi mė shumė tė gatshėm tė kuptojmė se si mendja dhe materja mund tė jenė lidhur me njė seri tė lidhjeve tė gradėve.

Kur ne flasim pėr njė zinxhir tė shkaqeve i cili lidh aktet me rezultatet e tyre, ne duhet tė kemi parasysh se lidhjet nė kėtė zinxhir nuk janė trupat inertė qė trajtohen nė fizikėn mekanikė, por janė pak a shumė qėnie tė vetėdijshme tė gjalla, tė pajisura me vullnet dhe qėllim pėr njė masė mė tė madhe ose mė tė vogėl.

Kjo ėshtė mėsuar qė kur njė formė mendimi lė mendjen tonė ajo mund tė rritet bashkė me njė elementar, dhe nga ky bashkim ėshtė shkaktuar njė qenie e gjallė, e cila pėr kėtė arsye fillon njė jetė tė vet. Jeta e saj e ndėrgjegjshme pėrbėhet tėrėsisht nė tendencėn pėr tė pėrsėritur aktin tė cilin ajo pėrfaqėson, nė mėnyrė tė tillė qė ajo ėshtė instinktive dhe nuk ėshtė e pajisur me mė shumė inteligjencė se sa ėshtė e nevojshme pėr tė mundėsuar atė qė tė ekzekutojė atė funksion. Kėtu pastaj ne kemi njė shpjegim tė kuptueshėm tė fenomenit tė quajtur zakon, si edhe tė njė pjese tė madhe tė kategorisė sė veprimeve tė njohura si impulse.

Secili prej nesh e ka rrethuar veten me njė mori tė qenieve tė tilla elementare, tė cilat janė vazhdimisht duke u pėrpjekur pėr tė shprehur veten nėpėrmjet mendjes tonė ose mekanizmit tonė trupor. Fjalė tė tilla si tendencė, prirje, dhe fjalė tė tjera tė ngjashme, ashtu si pėrdoren nė mėnyrė tė folurit tė pėrbashkėt ose nga shkenca, janė thjeshtė sportele; ato janė emra abstrakte apo verifikime apo X algjebrike pėr vlerat e panjohura; nė kėtė mėnyrė shpjegimi tonė nuk ėshtė i tepėrt por i domosdoshėm.

Sa mė shpejt qė ne tė fillojmė tė studjojmė pėrvojat tona tė pėrditshme, me idetė e mėsipėrme nė mendje, ne do tė gjejmė shumė vėrtetime pėr kėto mėsime. Mė parė ne kishim anashkaluar kėtė dėshmi sepse ne nuk e kėrkonim atė.

Kjo i ndihmon njerėzit nė masė tė madhe nė punėn e tė kuptuarit tė pushtetit tė vetes sė tyre, nė qoftė se ne mund tė kuptojmė se ne jemi nė njė masė tė madhe tė cilėt e lejojmė veten tė jemi tė kontrolluar nga qeniet Obsesive aktuale - pra, tė kėtyre mendimeve tė elementalėve dhe dėshirave tė elementalėve, vazhdimisht duke bėrė fjalime ose akte tė papeshuara, dhe me disponimin e tyre frymėzues tė zemėrimit, sarkazmės, mendjelehtėsisė, etj, pėr tė cilat ne pastaj kemi keqardhje; dhe njė justifikim i dobėt duhet pėr tė thėnė se "Unė nuk e di se ēfarė mė bėri qė tė bėja kėtė, por ėshtė diēka qė erdhi te mua. "
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:04


Rreziqet e Dritės tė ulėt Astrale:

Kjo shtresė e dritės astrale gjendet mė afėr tokės fizike dhe ėshtė pjesa mė e ulėt e atmosferės dhe e shtresės inerte; dhe ėshtė kjo shtresė e cila e lėviz atė qė mund tė quhet effluvia (pakėnaqėsi) e mendimeve, emocioneve dhe pasioneve tė njeriut dhe tė veprimeve bruto.

Ky rajon ėshtė i populluar me njė larmi tė madhe tė qenieve, tė pajisura me pak ose me aspak inteligjencė, instinktive nė veprimin e tyre, dhe ėshtė pjesa mė e dėmshme pėr njerėzimin; dhe kjo ėshtė nė ndėrveprim tė vazhdueshėm nė mes tė dy planeve.

Pėr shumicėn prej nesh, trupat tanė fizikė veprojnė si njė mburojė e mėshirshėmit, na mbyllin nga kėto qenie dhe na mbrojnė ndaj ndikimit tė tyre tė dėmshėm. Mėsimet teosofike na thonė se, pas vdekjes sė trupit, njė fantazmė mbijeton pėr njė kohė nė sferėn astrale, nė pritje tė asaj qė quhet "vdekja e dytė" e cila ēliron shpirtin nga mbetjet astrale tė saj.

Dija e gjerė e tregimeve me fantazma, shfaqjet, paralajmėrimet, gjuetia e shpirtrave tė ndaluara, etj, ofrojnė dėshmi tė bollshme tė aktualitetit tė kėtij besimi, qė kanė qenė tė njohura pėr njerėzimin nė tė gjitha vendet nė tė gjitha epokat.

Nė rastet kur personi ka vdekur me njė dėshirė tė fortė nė mendjen e tij, eteriku i dyfishtė i tij ėshtė shfaqur pėr tė mbijetuar, duke kėrkuar me lutjet e tij ose nė varrimin e eshtrave tė tij, e kėshtu me radhė. Mbetjet astrale tė personave shumė sensualė dhe tė kėqinj mbijetojnė nė dritėn astrale, dhe kėrkojnė tė pėrjetėsojnė ekzistencėn e tyre nga lutjet mbi jetėn; dhe kjo llogaritet pėr shumė raste tė asaj qė mund tė pėrshkruhet vetėm si mani.

Ne kemi lexuar shpesh nė gazeta relativisht tė padėmshme, qė individė me nervozizėm tė paqėndrueshėm kapen papritur me maninė e papėrgjegjshme vrasėse, dhe duke kryer ndonjė akt tė dhunshėm nė tė cilin atyre mė pas ju vjen keq dhe nuk janė nė gjendje tė shpjegojnė arsyen e dhunės sė ushtruar. Me pak fjalė, tė mos ndalem nė njė temė tė trajtuar diku tjetėr nė literaturėn tonė, ne mund tė pėrshkruajmė kėtė dritė tė ulėt astrale si njė rajon me banorė mė tė padėshirueshėm nga njė shumėllojshmėri tė qenieve tė padėshirueshme.

Ata, pra, qė veprojnė me mendjemadhėsi dhe kėrkojnė pėr tė detyruar njė hyrje nė kėtė fushė qė janė fajtorė pėr njė veprim mė tė pamatur: ata mund tė hapin njė portė tė cilėn ata nuk mund ta mbyllin atė pėrsėri; ata mund tė krijojnė lidhje tė cilat ata pėrsėri nuk mund t’i ndėrpresin; ata mund tė ekspozohen ndaj tundimeve tė cilat ata nuk mund t’i rezistojnė; ata mund tė mėrziten me balancėn delikate tė sistemit tė tyre nervor dhe me natyrėn e tyre mendore dhe emocionale.

Qė tė angazhohen nė ndonjė nga praktikat me qėllim tė hapjes deri nė komunikimin me planin astral ose me banorėt e saj, ėshtė njė sjellje qė mund tė jetė e pėrshkruar si njė guxim i tepruar i injorancės sė kryer nė njė shkallė tė lartė.

Vetėm njė karakter jashtėzakonisht i fortė, i pastėr, dhe i trajnuar mund tė pėrballojė rreziqet e kėsaj mbretėrie; dhe kjo nuk ėshtė e pa justifikuar qė studentėt e okultizmit janė paralajmėruar kundėr ēdo procedure tė tillė.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:05

Drita Astrale dhe Evolucioni

Shkenca ka gjetur vėshtirėsi nė marrjen e fakteve teorike tė arsyeshme, sepse ajo i pėrket vetėm botės fizike. Organizmat fizike tė bimėve dhe kafshėve paraqesin njė seri tė gradėve tė formave, dhe ngjashmėria e tyre jep ngritjen e idesė se ato janė tė realizuara, njėra nga tjetra, nga njė proces i quajtur evolucion biologjik.

Por vėzhgimi ka dėshmuar se kėto specie janė njė grup i lidhjeve tė shkyēura, secila duke mbetur vėrtetė nė llojin e vet, dhe dukshėm pa lidhjen ose me shkallėzimet mes tyre.

Kjo ėshtė gjetur edhe se variacionet e prodhimit nga njė mjedis i ndryshėm, nė mėnyrė tė tillė ndodh kur ne kultivojmė ushqimin e brendshėm, qė nuk janė tė pėrhershme, por kanė njė tendencė qė kjo specie tė kthehet nė llojin e saj origjinal po aq shpejt sa mjedisi i veēantė ėshtė hequr. Kjo vėshtirėsi lind nga mos marrja parasysh e planit astral.

Ndryshimet nga tė cilat njė lloj kalon nė njė tjetėr vend dhe merr formėn nė astral, e cila ėshtė plastike. Nė fakt organizmi ėshtė njė qenie e gjallė e ndėrgjegjshme, e cila rritet, zhvillohet, dhe ndryshon nga qėllimi vet evolucionar. Kėto ndryshime transmetohen pastaj nė formėn astrale, dhe nė vendin, pėr nė organizmin fizik.

Por kjo ndodh vetėm kur ndryshimi ka pėrfunduar nė astral atje ku shfaqet homologu i tij fizik. Kėshtu organizmat fizik nuk paraqesin njė linjė tė pathyeshme tė vazhdueshme, por njė varg hapash.

Kur ne shikojmė njė shkallė spirale nga njėra anė, ne shohim njė numėr tė fazave tė veēanta, njėra mbi tjetrėn, por nuk shohim shkallėn e vazhdueshme me tė cilėn kėto janė tė lidhura.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:06


Drita Astrale dhe Eteri

Sipas teorisė atomo-mekanik i universit, ne kemi atomet e ndara nga njėri-tjetri nė hapėsira boshe, tė cilėt veprojnė mbi njėri-tjetrin; dhe vėshtirėsia ka qenė qė tė sigurojmė njė shpjegim pėr kėtė veprim nė dukje nė njė distancė.

Kjo do tė duket se ėshtė e nevojshme tė mendojmė pėr njė medium midis atomeve pėr bartjen e energjisė nga njėri atom te tjetri. Nė qoftė se ky medium ėshtė vetė material, ne nuk e kemi zgjidhur problemin origjinal, por thjesht e zhvendosim atė njė hap mė larg.

Por nė qoftė se mediumi nuk ėshtė material, ēfarė ėshtė ky medium? Pėrsėri, pėr tė plotėsuar teorinė e valėzimit tė dritės, ishte e nevojshme qė tė mendojmė njė medium, thjesht hipotetik qė nuk i nėnshtrohet vėzhgimit tė drejtpėrdrejtė, tė cilit i ėshtė dhėnė emri Eter.

Shumė pengesa janė hasur sepse teoricienėt do tė kėmbėngulin duke u pėrpjekur pėr tė interpretuar kėtė Eter me vetitė e materies fizike, veēanėrisht pėr dendėsinė dhe ngurtėsinė. Por e gjitha kjo ėshtė me tė vėrtetė e nevojshme qė ky medium duhet tė jetė nė gjendje qė tė transmetojė vibracionet, dhe nuk ka asnjė justifikim pėr atributin e tij tė pajisjeve tė tjera tė cilat janė tė lidhura me vibrimin nė materjen fizike.

Ėshtė e qartė se kjo ėshtė e nevojshme e njė forme tė materies ultra-fizike; dhe pronat e saj mund tė pėrcaktohen vetėm nga eksperimentet, dhe jo me konkluzione dhe me llogaritje nga tė dhėnat e njohurive fizike. Duhet tė jetė njė substrat pėr manifestimin e dritės elektromagnetike, dhe fenomeneve tė rrezeve kozmike; dhe kjo do tė duket nė pėrgjigjen e njė prej nėnndarjeve tė dritės astrale.

Drita astrale, nė vend qė tė jetė njė aneks apo si histori e sipėrme e natyrės, ajo ėshtė njė komponent i nevojshėm, dhe pa kėtė dritė astrale gjithėsia fizike do tė bierė pėrveē ose do tė reduktohet nė njė stanjacion absolut.

Gjėra tė tilla si moti, stuhitė, si dhe tėrmetet gjithashtu kanė nevojė pėr dritėn astrale pėr tė pėrfunduar kėtė shpjegim.

Shkenca mund tė caktojė dukuritė meteorologjike nė njė numėr tė shkaqeve tė mediumit, tė tilla si rrymat e bashkėrenduara nė atmosferė, tė shtrembėruara nga rotullimi i tokės; dhe ato mund t’i ndjekin ato mė larg nė kushtet magnetike, madje edhe luhatjet e fushės magnetike tė shkaktuara nga ajo qė ndodh nė diell.

Njohuria e dritės astrale na mundėson pėr tė bėrė zinxhirin e shkaqeve njė hap mė larg. Pėr mė tepėr drita astrale furnizon njė lidhje midis atmosferės mendore dhe morale tė njerėzimit dhe atyreve tė fenomeneve tė tokės tė cilat janė dyshuar aq shpesh tė cilat janė tė lidhur me to.

Tėrmetet janė ndjekur nga fenomene tė ndryshme mekanike, tė tilla si fundosjet, rrėshqitjet dhe shkarjet; por kjo tė paktėn ėshtė njė ēėshtje e hapur nėse kėto fenomene duhet tė konsiderohen si shkaqe apo si pasoja.

Pėrveē kėsaj kjo ėshtė e njohur se shumica e kafshėve dhe disa njerėz mund tė parandjejnė afrimin e njė tėrmeti para se ai tė ndodhė. Nėse toka ėshtė njė botė e madhe, subjekt i tkurrjes tė vazhdueshme nėpėrmjet humbjes sė nxehtėsisė, ēudia mė e madhe ėshtė se ajo mbetet ashtu si ajo ėshtė; dhe ne pyesim veten nėse ajo nuk do tė qėndrojė ndoshta akoma.

Mėsimet teozofike na mėsojnė se drita astrale ėshtė subjekt i tensioneve, i shkaktuar nga mendimet dhe emocionet e njerėzve; dhe kėto tensione gjejnė ndihmėn e papritur, duke turbulluar koren e tokės.

Pėr fenomenet meteorologjike nė pėrgjithėsi, ėshtė e qartė se, megjithatė shumė shkaqe fizike ne mund tė pėrcaktojmė pėr to, megjithėse ato janė lėnė ende nė kategorinė e "fatit". Por, kur ne prezantojmė dritėn astrale si njė faktor, ne shohim njė mėnyrė pėr tė lidhur kėto ngjarje me gjendjen mendore dhe moralin e banorėve tė tokės; ide jo e kėnaqshme pėr shmangjen e rastėsisė, dhe nė kėtė kontekst racionaliteti futet nė shpjegim.

Tėrmetet ndodhin mė shpesh nė rajone tė veēanta, por ėshtė e natyrshme qė kur ēdo gjė tronditet ajo duhet tė japė rrugėn nė pikat e saj mė tė dobėta, ku shkėmbinjtė janė zhvendosur apo thyer, ose kur ka njė tension dinamik pėr shkak tė presionit tė pabalancuar.

Nė kohėt e sotme nuk ka makineri tė mjaftueshme nė dispozicion tė shkencės, pėr tė shpjeguar mėnyrėn e njollave tė diellit dhe tė ndikimit elektromagnetik, dhe pėr tė dhėnė shpjegimin e tėrmeteve nė njė hap tė mėtejshėm me njė mekanizėm tė thjeshtė; pėr tė cilėn akoma do tė ketė njė mungesė tė lidhjeve pėr tė lidhur kėto fenomene me fenomenet mendore dhe morale.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:07




Drita Astrale dhe Historia

Ne kemi nevojė pėr tė folur pėr dritėn astrale dhe pėr tė dhėnė njė shpjegim shkencor tė natyrės, dhe pamundėsisė pėr tė shpjeguar evolucionin e natyrės pa kėtė dritė astrale, dhe tė rolit tė saj duke treguar lidhjen ndėrmjet akteve tė njeriut dhe rezultateve tė cilat ne i marrim prej tyre.

Ne tani kemi pėr tė treguar se sa e nevojshme ėshtė ideja pėr njė kuptim racional tė historisė.

Nė histori, si nė vende tė tjera, pikėpamjet e tanishme mund tė ndahen pėrafėrsisht nė teiste dhe racionaliste. Sipas X-ėshtė Zoti i cili drejton ngjarjet; ky i fundit kėrkon tė pėrfaqėsojė historinė si njė zinxhir shkakor nė tė cilėn ngjarjet e kaluara pėrcaktojnė ngjarjet e ardhshme, ose si njė lloj i evolucionit.

Ėshtė shumė e qartė se, nė qoftė se historia ishte njė zinxhir i tillė i shkakut dhe pasojės, pa ndikimin e saj nė tė ardhmen nga jashtė, ajo do tė ngjajė si njė rrjedhė e ngadaltė dredha-dredha poshtė kodrės, e cila nuk do tė mund tė ngrihet nė ndonjė burim mė tė lartė. Ideja e Providencės ėshtė shumė mė e mirė nga tė dyja idetė; pa Providencėn ne duhet me dashje tė prezantojmė ndikimet e panjohura tė paqarta tė grupuara nėn fjalėn "rastėsi" njė fjalė e cila ėshtė thjesht njė rrėfim i injorancės.

Historia ėshtė drama mė komplekse e shpirtrave njerėzore, secili shpirt ėshtė nė rritje dhe nė zhvillim, dhe tė gjithė shpirtrat ndėrveprojnė me njėri-tjetrin, e tėrė lėvizja duke u ushqyer nga njė burim i vazhdueshėm frymėzimi nga brenda ēdo individi.

Dhe efektet mė tė fuqishme janė parė qė tė jenė prodhuar nga individė relativisht me pushtet tė jashtėzakonshėm, tė cilėt japin lindjen ideve tė reja, fillojnė lėvizjet, pėrurojnė periudha tė reja tė mendimit, duke bėrė qendra grupesh dhe duke kaluar punėn e tyre pėr pasuesit e tyre.

Por ajo qė ne jemi duke marrė parasysh nė kėtė vend ėshtė funksioni i dritės astrale nė kėtė proces historik. Ngjarjet e mendimeve tė mjegullta, por drita astrale ėshtė mediumi mes mendimeve dhe ngjarjeve. Prandaj veprimi i mendimeve nė ngjarje nuk ėshtė i menjėhershėm dhe i drejtpėrdrejtė. Drita astrale vepron si njė regjistėr dhe akumulator i madh, duke marrė dhe lėnė pėrshtypjet nga mendimet, dhe gradualisht i transmetojnė pėrshtypjet e lėna nė ngjarjet.

Si ēdo individ qė mban karakterin e tij nė formėn e zakoneve tė impresionuara me vetė thelbin e tij astral nga mendimet dhe aktet e tij tė kaluara, e kėshtu me radhė nė shkallė tė madhe ėshtė edhe karakteri kombėtar apo dhe karakteri racor, pėr shkak tė pėrshtypjeve tė thella nė dritėn astrale dhe kėto pėrshtypje mund tė quhen zakonet nė shkallė tė madhe. Forca e madhe dhe gjėrat e fiksuara e shprehive tė tilla - apo modelet, paragjykimet, apo karakteret racore ėshtė e njohur mirė. Ku ekzistojnė ato? Ēfarė pėrgjigje mund tė japė shkenca? Studimi intim i trashėgimisė biologjike na ka dhėnė njė nocion tė embrion-qelizave tė trashėguara nga brezi nė brez, funksioni i tė cilit ėshtė qė tė ruajė llojin mes variacioneve tė pėrkohshme.

Kėtu atėherė ne kemi njė shpjegim tė njė shpirti, por embrion-qeliza ėshtė njė kulm shumė i vogėl mbi tė cilėn balancohet njė peshė kaq e madhe; qė nė tė mirėn e kėsaj janė detajet nė kėtė proces. Kėto tendenca ekzistojnė nė depon e madhe tė natyrės, nė dritėn astrale. Drita Astrale rrethon tokėn si njė atmosferė e fuqishme nė tė cilėn ne tė gjithė jetojmė.

Ēdo rracė dhe komb ka vet dritėn e tij astrale, dhe i tėrė njerėzimi ka dritėn e tij astrale. Kjo mban nė rezervė pėrshtypjet e forta dhe tė qėndrueshme, dhe kjo merr njė vlerė pėr t’i ndryshuar kėto pėrshtypje. Kjo shpjegon gati karakteristikat e pashlyeshme tė popujve, qė zgjasin gjatė shekujve dhe qė trashėgohen nė ēdo brez qė pason! Ne jemi tė lindur tė gjithė nė njė atmosferė tė tillė tė gatshme, dhe kjo merr njė karakter tė fortė individual qė tė luftoj kundėr tij dhe tė modifikojė ndikimin e saj.

Shumė ngjarje tė papėrgjegjshme nė histori gjejnė njė shpjegim tė gatshėm nė kėtė mėnyrė. Merrni nė gjykim komplotin e famshėm tė hedhjes nė erė tė familjes Mbretėrore tė James tė I tė Anglisė. Historianėt nuk janė nė gjendje pėr tė shpjeguar se pse njė grup prej zotėrinjve me karakter tė shkėlqyer duhet menjėherė tė vendosin pėr tė hedhur nė erė Mbretin, familjen Mbretėrore dhe tė gjithė dhomėn e Lordėve, dhomėn e Komuneve, dhe drejtuesit e ndryshėm tė qeverisė nė njė masakėr tė tillė tė madhe, e cila do tė ketė lėnė vendin nė mėshirėn e drejtimit tė turmave dhe mund tė ketė sjellė veēanėrisht ekzistencėn kombėtare tė Anglisė nė njė fund; e cila duhet tė kishte bėrė nė tė vėrtetė vendin pluhur dhe kishte bėrė stacionimin e dėshpėrimit me goditjen e saj, vetėm pėr ta prishur atė nė momentin e fundit e cila do tė dukej si njė aksident i thjeshtė.

Cili mund tė jetė ndikimi qė tė mund tė bėjė njerėzit qė tė largohen aq larg karakterit tė tyre tė natyrshėm pėr tė kryer njė krim tė shėmtuar tė njė shkalle tė tillė tė pashembullt? Pėrgjigja gjendet nė gjendjen mendore njerėzore nė ato kohė. Europa ishte e ēmendur mbi kundėrshtitė fetare; Franca ishte e ndarė nė besimet rivale, dhe e vendosur pėr shfarosjen e pėrbashkėt - masakra e Shėn Bartolomeut ishte e fundit. Infeksioni ishte pėrhapur nė Angli. Kjo ishte ajo qė ne duhet ta quajmė njė "valė psikike."

Herė pas here drita astrale rritet dhe ngarkohet me ndikimet e mendimeve njerėzore; dhe natyra ėshtė e prirur pėr tė rivendosur ekuilibrin, lehtėsimi ėshtė gjetur nė shpėrthimet e dhunshme apo nė fatkeqėsitė psikike, tė cilat janė nė mėnyrė rigoroze analoge me epidemitė e sėmundjeve. Pasojat e menjėhershme janė shqetėsuese, por rezultati ėshtė pastrimi.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:09

Banorėt e Dritės Astrale

Kjo nuk ėshtė qė tė supozohet se ka ndonjė botė, ēdo plan i natyrės sė madhe, tė pabanuar dhe tė pa populluar nga qenie tė gjalla, ashtu sic ėshtė i njohur plani tonė fizik.

Nė tė gjithė universin lėvizin qenie tė gjalla, tė pėrshtatshme pėr sferat e tyre tė veēanta. Nėse qeniet njerėzore si ne nuk mund tė jetojnė nė planetet e tjera, kjo nuk ėshtė arsye pėr tė konkluduar se nuk ka njerėz nė tė gjitha planetet e tjera; dhe ėshtė e njėjta gjė edhe me planet e tjera tė natyrės.

Ashtu si qeniet fizike jetojnė nė planin fizik, kėshtu qeniet astrale jetojnė nė planin astral, tė pėrshtatur me habitatin e tyre si ne jemi tė pėrshtatur me habitatin tonė. Kjo megjithatė duhet, tė thuhet se ky ėshtė njė subjekt i vėshtirė pėr t'u marrė me kėtė fenomen, dhe njė nga tė cilat mund tė thuhet me njė tė vėrtetė se injoranca ėshtė lumturi.

Sepse, siē ėshtė thėnė, ne jemi tė mbrojtur me mėshirė nga trupat tanė fizikė dhe nga kontakti shumė i ngushtė nga ndikimi i dėmshėm i dritės mė tė ulėt astrale, dhe pėr tė hequr atė mbrojtje para kohe ėshtė nė ditėn e gjykimit.

Megjithatė, nga ana tjetėr, njohja mund tė mbrojė; kėshtu qė ne duhet tė pėrpiqemi pėr tė mbajtur njė ekuilibėr tė drejtė nė mes kėtyre maksimave tė kundėrta. Pėr tė drejtuar vėmendjen e njerėzve nė banorėt e dėmshėm astral e cila mund tė jetė e barabartė pėr t’i inkurajuar ata nė shumė gjėra qė ata duhet tė shmangin; pėr Imagjinatėn e sėmurė tė njerėzve tė dobėt mund tė sjell nė mendje deri hobgoblins tė cilėt nuk kanė ekzistencė jashtė kėsaj imagjinate, dhe rastet e manisė janė shumė mė mirė tė shėruara nga njė devijim i vėmendjes nė ndjekjet e shėndetshme se sa nga njė analizė e vetvetes patologjike ose e psikoanalizės sė lagjeve tė varfėra tė ndėrgjegjes.

Megjithatė ėshtė e dobishme tė dimė qė shumė prej impulseve tė cilat ne i kemi si dinjiteti duke I’a atribuar ato vetes ky mund tė jetė nė fakt si rezultati i nxitjes sė keqe nga subjektet tė cilat nuk janė tė vetes, por thjesht janė elemente ndėrhyrėse. Kjo do tė na vendosi nė rojen tonė dhe do tė na mundėsojė pėr t’i mposhtur ato, duke marrė qėndrimin tonė nė mėnyrė tė vendosur nė vetveten tonė.

Pas shpėrbėrjes sė trupit fizik, ėshtė njė mbijetesė e pėrkohshme nė astral nga thellėsia psikike e kushteve njerėzore; dhe nė disa raste kjo mund tė vazhdojė pėr njė kohė tė gjatė, duke pėrjetėsuar jetėn e saj duke vampirizuar njerėzit e gjallė, njė kontakt i tillė duke shkaktuar dobėsi dhe mospėrmbajtje nė njerėzit e gjallė, ose ndoshta nė kortezinė pa dashje pėrmes praktikave spiritualiste ose nė "psikizėm." Njė mbetje e tillė psikike ose "Hije" ėshtė natyrisht element i varfėr moral, sepse tė gjitha pjesėt mė tė larta tė natyrės tė sė ndjerit ėshtė ndarė dhe ka kaluar diku tjetėr; kėshtu qė kjo ėshtė njė levizje thjesht e njė dėshire pėr tė kėnaqur instinktet e saj bruto. Kėshtu qė nė kėtė mėnyrė kėtu ėshtė njė lloj ardhje e dritės mė tė ulėt astrale.

Ekzistenca e shpirtrave tė imponuara tė tokės, fantazmat, larvat, etj, kanė qenė gjithmonė tė njohura, dhe mendja do tė kujtojė shembuj tė mėnyrave tė ndryshme tė adhurimit tė tyre apo do tė sinkronizohet me to, ose nė zonėn e tyre.

Kryerja e marrėdhėnieve seksuale me krijesa tė tilla ėshtė e dėmshme si pėr ta dhe pėr ne, por ato duhet tė lejohen tė vdesin natyrisht dhe jo tė mbahen nė ekzistencė tė panatyrshme.

Hapi tjetėr ėshtė qė ne mund tė konsiderojmė kategorinė e qenieve tė njohura me emra tė tillė si elementalė, fairies, shpirtrat e natyrės, nympha, etj. Kjo kategori e qėnieve ėshtė gjetur nė antikitetin klasik qė besonin nė nymphat, dryadat, dhe nė qeniet e tjera qė jetonin nė lumenjtė, malet, pyjet, pemėt, etj; dhe shumė popuj tė sotėm tė cilėt ne i quajmė tė pacivilizuar besojnė nė qenie tė tilla; gjithashtu nuk ka komb, qė tė mos ketė tregimet e tij pėr fairies dhe shpirtrat e natyrės.

Ky lloj besimi ėshtė quajtur animizėm nga "dijetarėt" tanė dhe definohet si praktikė e atributit tė jetės pėr qėnie tė tilla tė cilat nuk jetojnė. Por kėta shkencėtarė tė mėdhenj kanė vėnė karrocėn para kalit. Janė ata qė i kanė atribuar dobėsi gjallesave. Pikėpamja e lashtė dhe e popujve ėshtė e drejtė.

Ēdo gjė nė univers ėshtė e gjallė duke qenė njė qėnie e njė lloji ose njė lloji tjetėr. Pėr tė parėt tanė njė pemė ishte njė qenie e gjallė, tė cilėt e quanin atė njė driadė ose me ndonjė emėr tė ngjashėm; pema e dukshme ishte thjesht veshje e jashtme e kėsaj ekzistence tė jetės. Driadat nuk banojnė nė pemė, por ishte pema.

Pra, pėr shpirtrat e tė tjerė tė natyrės; drita astrale ėshtė shtėpia e kėtyre qenieve, qė tė gjitha kėto qėnie janė nė rrugėn e evolucionit, nė fazėn e saj tė duhur. Do tė ishte absurde pėr tė kufizuar numrin e llojeve tė qenieve tė gjalla vetėm pėr ato qėnie tė cilat jetojnė nė planin material fizik. Por kjo ėshtė njė temė e madhe dhe ne duhet tė lėmė trajtimin e saj tė veēantė pėr nė njė tjetėr rast.

Sa pėr elementalėt, asnjė veprim fizik nuk mund tė bėhet pa elementalėt; ato pėrbėjnė njė faktor tė domosdoshėm nė mesin e atyre komponentėve tė cilat kontribuojnė nė kryerjen e njė veprimi, tė cilėt janė tė pėrfaqėsuar nė shkencė nga hapėsirat tė cilat duhet tė plotėsohet pėrkohėsisht me fjalėt me kuptim tė paqartė, si "fuqi" ose "prirje". Pas tė gjithash cfarė nėnkuptojmė me pronat e materies?

Njė shprehje mė e pėrshtatshme do tė jenė dispozitat, instinktet, ose animacionet e materies. Pas mendjes qėndrojnė tė gjitha, ku fenomenet fizike janė thjesht shprehje tė gjendjeve mendore. Pėr kėtė arsye nė botėn astrale duhet tė ketė elementalė pėr tė gjitha veprimet nė botėn fizike. Kur ne kultivojmė njė mendim ne krijojmė njė elementar, e cila ėshtė mjaft e prirur pėr tė na shqetėsuar duke insistuar pėr tė shushuritur nė momente tė papėrshtatshme; sikurse ne tė jemi shqetėsuar nga njė mizė qė ėshtė mbi ne.

Ky ilustrim do tė sugjerojė mendime tė frytshme nė natyrėn e shprehive. Veprimet tona gjenerojnė elementalėt, tė pajisur me vet vitalitetin tonė dhe duke u kujdesur pėr tė ardhur pėrsėri pėr tė pėrsėritur veten dhe pėr tė rivitalizuar veprimin.

Kėshtu ne marrim njė ide se njė elementar si njė qenie e cila mund ta bėjė vetėm njė veprim, dhe jeta e tėrė e tė cilit konsiston duke bėrė atė veprim pėrsėri nė mėnyrė tė pėrsėritur. Nėse ky concept nuk ėshtė njė shpjegim i mirė i zakoneve, ne duhet gjithmonė tė jemi tė gatshėm pėr tė dėgjuar njė ide mė tė mirė.

avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:10


Ndikimi Social i Dritės Astrale

Drita astrale e tejmbushur me ndikimet e vėna nga mendimet dhe emocionet e njeriut, dhe pas kėsaj ėshtė reagimi i vazhdueshėm i dritės astrale mbi qeniet njerėzore, atėherė kėto ndikime ndjekin atė qė drita astrale duhet tė luajė njė rol shumė tė rėndėsishėm nė pėrcaktimin e sjelljes njerėzore e cila konsiderohet si njė shoqėri.

Shfaqja e epidemive tė sėmundjeve nė tė njėjtėn kohė nė shumė rajone tė ndryshme, dhe e njė regulli jo tė pėrsosur ėshtė teoria e mikrobeve tė imėta qė transportohen nga njerėzit ose nė pėrhapjen e rrymave tė larta tė ajrit.

Dhe kėshtu, ne akoma kemi pėr tė shpjeguar origjinėn e epidemive tė tilla, incidenca e tė cilėve ėshtė aq pak e lidhur me ngjarjet fizike dhe nė mėnyrė tė paparashikueshme qė ne vetėm mund tė biem pėrsėri mbi fjalė tė tilla tė dobėta si "rastėsi" dhe "rastėsore." Por, siē ėshtė thėnė, ngjarjet fizike janė kopje tė ngjarjeve astrale; epidemitė fizike ndjekin epidemitė astrale, dhe kėto tė fundit pėrsėri janė shkaktuar nga cregullimet nė mendimin njerėzor.

Njė analogji e njohur ėshtė dhėnė nga shkenca fizike. Ne nuk mund tė transmetojmė njė valė tė tingullit nėpėrmjet ajrit nga Europa nė Amerikė, por ne mund tė transformojmė kėtė valė tė tingullit nė valėt e radios, pastaj tė transmetojmė kėto valė, dhe pastaj t’i rikonvertojmė ato nė valėt e zėrit. Nė mėnyrė tė ngjashme, epidemitė mund tė transmetohen, dhe transmetimi i tyre shpjegohet nė lidhje pėr kėto epidemic se si u pėrcollėn nė rrymat astrale dhe tė riprodhohen si sėmundje fizike gjetkė.

Por pavarėsisht nga epidemitė fizike ka edhe epidemi astrale, ose ndoshta ne duhet tė themi epidemitė psikike; dhe nė rastin e kėtyre epidemive gjithashtu shpjegimet e zakonshme fizike nuk mjaftojnė pėr tė shpjeguar tė gjitha faktet. Pėrhapja e epidemive tė tilla ėshtė sigurisht nė masė tė madhe e rritur nga fjalėt e gojės dhe nga ndikimi i shtypit, por kėto mjete materiale nuk i shpjegojnė tė gjitha fenomenet; por ne gjejmė valėt e opinionit, emocionet, entuziazmin, cmėnduritė e papritura, tė cilat shfaqen pa ndonjė shkak tė pėrcaktuar nė vende tė ndryshme gjerėsisht nė tė njėjtėn kohė.

Historia na tregon raste tė ēuditshme tė epidemisė histerike, dhe nė ditėt e sotme ne mund tė gjejmė ringjallje tė mėdha fetare gjithėpėrfshirėse mbi vende tė ndryshme tė botės, ose njė ethe lufte tė pėrhapur nė botė. Ajo qė quhet turmė ose psikologjia e turmave ėshtė e njohur mirė dhe tregon ekzistencėn e diēkaje qė ėshtė shumė mė tepėr se sa thjeshtė shuma e gjithė komponentėve tė mendjes individuale, ku kėta individė janė larguar kundėr gjykimit tė tyre.

Eshtė thėnė se "mendimet janė gjėra," dhe kjo ėshtė e vėrtetė. Idetė notojnė nė mendjen tonė, dhe ne nuk mund tė themi se nga vijnė; ne punojmė dhe i shpėrndajmė nė mendjen tonė, dhe kėto mendime kalojnė nga ne, dhe ne nuk e dimė se ku. Sigurisht, ėshtė njė shkėmbim i vazhdueshėm i mendimeve midis njerėzve, dhe format e mendimit janė duke kaluar nė rrymat e dritės astrale, ashtu si objektet lundrojnė nė ujė; dhe ne i thithim ato brenda, dhe i kalojmė ato pėrsėri nė formė tė modifikuar. Dhe jo thjesht mendimet, por emocionet - ose mė mirė akoma, emocionet e menduara; rrymat e energjisė tė cilat shkaktojnė emocione nė ne dhe ne me shpejtėsi veprojmė.

Cili prej nesh mund tė pretendojė tė jetė mjeshtėr i mendimeve dhe emocioneve tė tij, tė jetė imun ndaj ndikimeve qė vijnė nga njė burim i padukshėm, tė jetė nė gjendje tė qėndrojė i pavarur nga kjo atmosfere e pėrgjithshme nė tė cilėn ne jemi tė zhytur? Vėrtet, Ndarja tonė individuale rritet imtėsisht kur ne mendojmė kėtė atmosferė-mendimi tė cilėn ne tė gjithė ndajmė, nga e cila ne marrim, dhe nga e cila ne japim. Dhe mendoj qė pėrgjegjėsia ėshtė nė secilin prej nesh!

Asnjė person nuk mund tė mėkatojė vetėm; intimiteti i mendimeve tė tij nuk mund tė mbrojė atė nga faji. Njė mendim ėshtė njė akt, dhe ēdo akt prodhon pasoja. Para se tė fajėsojmė tė tjerėt pėr akte tė cilat ne nuk do tė kryejmė, a duhet tė jemi tė sigurt pėr dėshirat dhe imagjinatėn e vetes tonė tė pashprehur? Ne mbase vetė nuk kemi kontribuar nė kriminalitetin e tyre?

Por pėr ngushėllim, ne mund tė shikojmė nė anėn tjetėr tė imazhit dhe tė kuptojmė se asnjė mendim i mirė, nuk ka aspirata tė larta, nuk ka ndjenjėn e dashurisė sė vėrtetė bujare dhe tė dhembshurisė, qė mund tė jetė njė argėtim pėr ne pa kaluar jashtė nga ne si njė forcė e fuqishme pėr tė punuar nė shėrimin e jetėve tė tjera; dhe njė mendim i tillė ėshtė edhe mė i fuqishėm, sepse ky mendim vepron nė njė plan mė tė lartė.

Ka shumė probleme qė janė studiuar nga shkencėtarėt dhe nga ata hulumtues qė janė tė interesuar nė pėrmirėsimin e kushteve sociale, tė cilat do tė sqarohen nė masė tė madhe nga njohuria nė dritėn astrale dhe nė homologun e tij tė trupit astral tė njeriut.

Pėr shembull, ēėshtja e trashėgimisė, e cila nuk ėshtė aspak e shpjeguar plotėsisht nga zbulimet e kėrkimit shkencor. Por kėtu nuk ėshtė vendi qė tė parashtrojmė raste tė kėtij lloji; dhe ato mund tė jenė lėnė pėr lexuesin qė tė furnizohet vetė.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:11

Fenomenet Psikike, forma e tyre

Nė varėsi tė asaj qė u tha mė lart nė lidhje me rreziqet e mėdha tė cilat ndjekin burimin e pavėmendshėm nė psikikė, njė fjalė mund tė thuhet nė lidhje nė lidhje me dritėn astrale me ēėshtjet e mėsipėrme.

Janė shembuj tė panumėrt tė shfaqurit tė personave tė vdekur kohėt e fundit, parashikimi i fatkeqėsive qė vijnė, paralajmėrimet shpirtėrore, fantazmat ose trazirat e shpirtit, dhe fenome tė tjera tė tilla; dhe nė kėto raste tė caktuara tė kushteve tė veēanta dhe relativisht tė rralla sjellin njė lidhje tė pėrkohshme mes botės astrale dhe botės fizike.

Marrėdhėniet e kohės, hapėsirės, pengesat fizike, etj, janė parė qė janė tė ndryshme nė planin astral; Komunikimi nė mes tė gjallėve dhe tė vdekurve ėshtė i vėshtirė, dhe shpesh arrihet vetėm me anė tė ndėrmjetėsimit tė njerėzve tė veēantė tė pajisur me njė njohuri mediumi. Njė studim i tė dhėnave tė tilla do tė ofrojė mė shumė informacion dhe do tė shėrbejė pėr tė konfirmuar atė qė kemi thėnė nė lidhje me planin astral.

Qelqi, kristali, uji, disa metale, kanė njė fuqi tė kondensimit (nė qoftė se ėshtė fjala e duhur) fluidi astral, duke ndihmuar kėshtu pėrpjekjet e njė shikuesi; prej nga shpjegohet pėrdorimi i globit tė kristaltė, si dhe pasqyra magjike.

Fenomeni i psikometrisė, pėr tė cilėn disa njerėz janė nė gjendje, me trajtimin e ndonjė objekti tė tillė si njė letėr ose ndonjė veshje, do tė arrijnė nė shumė informacione rreth shkrimtarėve tė kohės sė shkuar, dhe ky ėshtė njė shembull i fuqisė tė cilėn drita astrale ka ruajtur imazhet e ngjarjeve.

Ky ėshtė njė mendim intrigues qė asgjė nuk mund tė humbasė, dhe psikometria e dėshmon tek ne me dėshmi tė pastėr qė edhe skenat qė i pėrkasin njė tė kaluare tė largėt nė kėtė mėnyrė mund tė shikohen. Shpjegime pėrgjatė linjave tė pėrvojės tonė fizike janė jashtė funksionit dhe janė domosdoshmėrisht tė kota. Vėzhgimit duhet t’i paraprijė Teoria; njė gamė e madhe e fenomeneve tė panjohura duhet tė studiohen para se mund tė bėhet sipėrmarrja nė pėrpjekje pėr formulimin e tyre nė njė sėrė ligjesh.

Njohuria paraprake, parashikimi, shikimi i ngjarjeve nuk ėshtė miratuar ende nė botėn fizike, dhe kjo paraqet njė pengesė tė madhe pėr fuqinė tonė tė konceptimit. Ėshtė e qartė se kėtu kemi tė bėjmė me natyrėn e kohės dhe thuhet qė ngjarjet e ardhshme hedhin hijet e tyre para tyre; nėse ne mund tė shohim hijen, ne mund tė parashikojmė ngjarjen qė vjen. Por ky ėshtė parashikim dhe nuk ėshtė njė siguri; kjo ėshtė vetėm njė probabilitet nė shkallė mė tė madhe ose mė tė vogėl.
Disa nga tregimet e parashikuesve tregojnė se rreziku i parashikimit shmanget nga masat e mara dhe nga ėndėrrimtarėt ose shikuesit. Kjo do tė duket se koha astrale dhe koha fizike nuk ingranohen pikėrisht sė bashku.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Siroco prej 07.02.16 14:13

Vėrejtje pėrfundimtare

Studentėt e teozofisė, veēanėrisht ata qė janė tė rinj pėr kėtė temė, mund tė gjejnė veten tė hutuar nė kėrkimin e njė ideje tė caktuar tė lidhjes sė dritės astrale nė parimet e tjera kozmike. Ka disa arsye pėr kėtė.

Nė radhė tė parė, le tė thuhet se nuk ėshtė e dėshirueshme qė tė presin njė pėrkufizim shumė tė ngushtė dhe tė vėshtirė-dhe-tė shpejtė, pėr pėrpjekjet qė tė bėjnė kėtė lidhje tė ngushtė tė idesė nė diēka e cila do tė pėrshtatet nė mėnyrė tė pėrshtatshme nė magazinėn tonė tė ideve ekzistuese; dhe kėshtu ne nė kėtė mėnyrė kufizojmė konceptimin.

Ėshtė e nevojshme pra pėr studentėt qė tė mbajnė fluiditetin e mendjes sė tyre deri sa tė kėnė kohė pėr tė studiuar kėtė ēėshtje nga kėndvėshtrime tė ndryshme dhe tė lidhin atė me shumė subjekte kolaterale nga tė cilat ėshtė e pandashme.

Nėse nuk e bėni kėtė, ju do tė gjeni atė qė do tė duket si kontradiktore; dhe studimet do ta sjellin atė nė njė pasqyrė tė cilat nuk pajtohen me idetė shumė tė ngushta qė janė formuar tashmė nga studimi i parė i paplotė. Vėshtirėsia kėtu ėshtė e njėjtė si ju jeni takuar me ēdo studim tjetėr; Deklarata e cila nė fillim duket kontradiktore ėshtė gjetur mė vonė tė jetė thjesht njė deklaratė suplementare.

Pėrsėri, termi "drita astrale" ėshtė huazuar nga filozofė tė caktuar tė vjetėr, dhe ėshtė huazuar shumė herė nga njė shkrimtar apo njė tjetėr, nė mėnyrė qė kuptimi i saj erdhi nė jetė i paqartė dhe i ndryshėm; si ata qė e pėrdorėn atė ndoshta nuk ishin tė informuar shumė mirė, ose secili shkrimtar e ka pėrdorur atė nė kuptimin e tij.

Prandaj, kur lexojmė njė libėr tė tillė si Doktrina Sekrete e HP Blavatsky, ne nuk mund tė supozojmė nė mėnyrė tė sigurtė se termi ėshtė pėrdorur gjithmonė nė tė njėjtėn kuptim, dhe do tė duhet njė gjykim pėr tė vendosur nė atė kuptim qė ėshtė duke u pėrdorur nė njė tė dhėnė tė kohės.

Ndonjėherė shkrimtarė tė tjerė janė referuar, tė tillė si Eliphas Levi, me fjalėn qė mund tė jetė pėrdorur pėr kuptimin e tyre. Ndonjėherė ne e gjejmė kėtė fjalė tė pėrdoret si sinonim i akasha, dhe nganjėherė dallohet ndjeshėm nga ajo. Ngatėrresa tė tilla, megjithatė, do tė zhduken nė njė studim mė intim tė Doktrinės Sekrete, dhe pa dyshim do tė mbetet nė kuptimin e vėrtetė.

Nė kohėn e tashme edhe ne kemi avantazhin e veprave tė Dr de Purucker, nė tė cilėn Mėsimet e Doktrinės Sekrete janė tė analizuara nė mėnyrė tė qartė; dhe tani ėshtė e mundur pėr tė dhėnė termin pėr "dritėn astrale" nė njė kuptim mė tė saktė, e cila mund tė konsiderohet si e pranuar e cila do tė thotė nė traditėn ezoterike, nga G. de Purucker, faqe 952 dhe nė vijim, ku ne gjejmė njė formė tabelore tė parimeve tė universit, e cila ėshtė nė vijim njė pėrmbledhje e shkurtėr:

1. Monada supreme apo rrėnjė, nga e cila burojnė parimet e tjera, dhe ėshtė quajtur paramatman.
2. Alaya, akasa, origjina e shpirtit kozmik.
3. Mahat, apo mendja kozmike.
4. Kama kozmike, dėshira apo forca tėrheqėse e universit.
5. Jiva kozmike ose vitaliteti.
6. Drita Astrale; eteri kozmik.
7. Sthula-sarira; universi fizik.

Kjo pastaj tregon dritėn astrale si parimi tjetėr kozmik mbi planin fizik tė universit tonė. Ajo gjithashtu tregon dritėn astrale si medium pėrmes tė cilit luan forca e jetės apo "Jeta" e quajtur kolektivisht Jiva kozmike, pasi kėto janė nxitur nga dėshira kozmike.

Mė nė fund drita astrale ėshtė njė medium qė lidh mendjen kozmike me planin fizik. Nė f 949-50 nė tė njėjtin libėr ne shohim parimet pėrkatėse nė formėn e njeriut, vendin e dritės astrale duke u pushtuar nga Linga-sarira.

Kjo ėshtė gjithmonė e rėndėsishme tė kujtoni qė kėto parime tė ndryshme kozmike nė fakt nuk qėndrojnė njėra mbi tjetrėn nė shtresa por janė tė pėrziera. Kjo ėshtė shpesh e nevojshme pėr t'i pėrfaqėsuar ato nė formė tabelare pėr qėllime shpjegimi, por ne duhet tė shmangim lėnien e asaj forme tabelore qė tė krijojmė njė pamje tė rreme nė mendjen tonė.

Shkenca fizike na ka bėrė tė njohur me idenė e gjendjeve tė ndryshme tė materies tė cilat zėnė tė njėjtėn hapėsirė dhe janė tė pėrziera njėra me tjetrėn; dhe kjo mund tė pėrfaqėsohet me njė diagram nė tė cilėn ato janė vendosur njėri sipėr tjetrit. Pėr mė tepėr, ēdo ndarje shtatėshe nė natyrė ėshtė e ndarė, dhe ndahet pėrsėri, nė tė njėjtin plan shtatėsh nė kėtė mėnyrė ne mund tė flasim pėr planet e ndryshme tė dritės astrale dhe pėrdorim shprehje tė tilla si drita astrale mė e lartė ose mė e ulėt.

Ne gjejmė nė vijim nė librin e G. de Purucker Fjalorthin okult.

Drita astrale ėshtė nė lidhje me sferėn materiale tė sistemit diellor kopje ose reflektim i asaj qė akasa ėshtė nė sferėn shpirtėrore. Drita astrale ėshtė nėna e planit fizik, ashtu si shpirti ėshtė nėna e akasa ose, anasjelltas, plani fizik ėshtė thjesht masa inerte e planit astral, ashtu si akasa ėshtė vello ose masa inerte mė e lartė shpirtėrore.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


215


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drita Astrale

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi