Disa Njerėz mund tė kenė ADN Jashtėtokėsorėsh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Disa Njerėz mund tė kenė ADN Jashtėtokėsorėsh

Mesazh  gjilanasi prej 31.01.16 1:12



Megjithėse mund tė duket e pamundur, por nė fakt mund tė ndodhė qė edhe ju mund tė keni ADN prej jashtėkokėsori. Stėrgjyshėrit tuaj tė lashtė mund tė kenė koduar informacione pėr specien e tyre tė vdekshme nė ADN-nė tuaj, duke shpresuar se jeta do vazhdojė.

Kjo ide ka tė bėjė mė shumė me shkencėn se me trillimin, ėshttė njė nga teoritė e sotme shkencore ku shumė shkencėtarė shpresojnė tė gjejnė tė vėrtetėn qė fshihet prapa ADN-sė sė veēantė.

Koncepit i ADN-sė jashtėtokėsore derivon nga copėza informacioni qė nuk mund tė shpjegohen krejtėsisht nga shkencėtarėt. E para ėshtė sekuenca e pabesueshme e zhvillimit tė ADN-sė ose thjeshtė ndarja e molekulave qė pluskojnė bashkė. E dyta lidhet me faktin se si vetėm njė pjesė e ADN-sė tonė pėrmban gjenet qė na bėjnė tė jetojmė e tė marrim frymė, ndėrsa pjesa tjetėr e ADN-sė konsiderohet nga shkencėtarėt si "vjeturinė".

Fituesi i Ēmimit Nobel, Francis Crick, autori i librit "Vetė Jeta", nuk besonte se molekula e ADN-sė mund tė jetė krijuar pėr shkak tė ndonjė rastėsie apo aksidenti tokėsorė. Ėshtė njė proces kaq i komplikuar, sa qė mund tė besohet tė jetė krijuar nga njė proces evolucioni.

Teoria e sotme shkencore e shpjegon evolucionin e ADN-sė me anė tė idesė sė "supės sė hershme". Kur u krijua toka tė gjitha atomet dhe molekulat lėviznin rreth saj mbase nė njė pellg uji ku kishin kushtet ideale pėr krijimin e ADN-sė.

Francis Crick nuk ishte i bindur nė idenė e "supės sė hershme". Ai e krahasoi kėtė formė tė formimit tė ADN-sė sikur t'u formonte njė avion nga copėza tė rastėsishme tė mbledhura nga njė ciklon.

Kėshtu qė Crick krijoi teorinė e tij tė ADN-sė jashtėtokėsore, tė cilėn e quajti "Panspermia e drejtuar". Crick teorizoi qė njė racė alienėsh qė ėshtė duke u pėrballur me shfarosjen mund tė kėrkonte ta ruante esencėn e jetės e ta dėrgonte nė tokė pėrmes anijes kozmike.

Anija kozmike ėshtė e vetmja mėnyrė e mundshme pėr ADN-nė jashtėtokėsore qė tė mbėrrijė nė tokė, pasi meteorėt do tė ishin shumė tė ekspozuar nga radiacioni i njė sistemi tjetėr diellorė pėrgjatė rrugės pėr nė tokė. Mund tė ketė ndodhur gjithashtu qė nė tokė mund tė ketė mbėrritur ndonjė meteor tjetėr pėrpara njerėzimit.

ADN-ja jonė ka copėza tė veēanta qė duket se nuk kanė qėllim. Shkencėtarėt i referohen kėtyre copėzave si "ADN hedhurinė", pėr shkak se nuk duket se kanė gjenet e nevojshme qė janė tė rėndėsishme pėr zhvillimin tonė.

Njė aspekt interesant paraqet fakti se janė lėshuar patenta pėr ta pėrdorur ADN-nė si njė mjet memorizues. Shkencėtatė madje kanė qenė tė aftė tė rregjistrojnė njė kėngė nė ADN pėrmes molekulės E-coli.

Crick propozoi se nė "ADN-nė hedhurinė" tonėn jashtėtokėsorėt mund tė kenė lėnė mesazhe pėr ne. Kėto jashtėtokėsorė dėrgojnė pėrbėrės jete nė hapėsirė pėr tė shpresuar qė tė ruajnė jetėn dhe ndoshta historinė e civilzimit tė tyre.

Kushtet e planeteve tė tjera mund tė jenė mė tė favotshme pėr mbijetesėn e mikroorganizmave si ADN-ja. Kėshtu qė jashtėtokėsorėt mund tė kenė dėrguar nė hapėsirė ekujvalenten e laboratorėve tė minjve qė kemi ne nė tokė sepse mund tė vdisnin nė ndonjė planet tjetėr, por ADN-ja e dėrgua mund tė ishte e ndryshme.

Projekti Human Genome ka dekoduar rreth 3.2 milion baza tė ADN-sė njerėzore. Rreth 97% e tyre nuk kanė ndonjė funksion qė ėshtė identifikuar. Disa nga ADN-tė hedhurinė besohet se ndihmojnė nė rregullimin e ekspresionit tė gjeneve.

Ewan Birney, biolog, thotė se rregullat evolucionare pėr elementėt rregullatorė janė tė ndryshme nga ato tė kodimit tė elementėve tė proteinave. Nė thelb, elemetntėt rregullues bdryshojnė shumė shpejt. kėshtu qė nėse hasni nė njė proteinė-koduese nė gjenet e njė njeriu, afėrsisht tė njėjtin gjen do ta gjeni tek minjtė, dhe ky rregull nuk funksionon pėr elementet rregullues.

Me fjaė tė tjera "ADN-ja hedhurinė" nuk duket se ėshtė "hedhurinė". Tani shkenca ėshtė e fokusuar nė kuptimin e "ADN-sė hedhurinė" nė lidhje me parandalimin e sėmundjeve, nė vend qė tė fokusohet nė mutacionet gjenetike, siē ėshtė menduar mė parė.

Tani nė studime mund tė merret parasyshė edhe se nė 9 deri nė 50% tė pjesės sė pashpjeguar tė ADN-sė, ekziston akoma njė pjesėza qė pritet tė dekodohet.
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi