Truri nė pėrvojėn nė prag tė Vdekjes

Shko poshtė

Truri nė pėrvojėn nė prag tė Vdekjes

Mesazh  Siroco prej 13.01.16 14:27



Shkenca qė studion ēastet pėrpara vdekjes mendonte prej kohėsh qė zemra pushon, duke shkaktuar ndalimin e qarkullimit tė gjakut dhe vdekjen e trupit. Por studime tė reja tregojnė qė kjo qasje mund tė jetė e gabuar.

Nė njė studim tė fundit tė publikuar nė Proceedings of the National Academy of Sciences, SHBA, shkencėtarėt kanė studiuar aktivitetin e zemrės dhe trurit tek minjtė qė ishin duke vdekur pėr shkak tė mungesės sė oksigjenit.

Ata zbuluan qė truri i dėrgon njė seri instruksionesh tė shpejta zemrės pikėrisht pėrpara vdekjes, duke i shkaktuar dėm fatal organit jetėsorė. Ndėrsa, kur shkencėtarėt i bllokonin kėto sinjale nga truri, zemra mbijetonte mė gjatė.

Kjo metodologji pėrfshinte ekspozimin e minjve ndaj dioksidit tė karbonit ose me anė tė injeksonit vdekjeprurės. Aktiviteti i trurit u skanua me rreze ultraviolet dhe u monitorua me anė tė njė ekrani, dhe kimikatet u matnin pėrgjatė eksperimentit.

Ndėrsa zemra e minjve ndalonte, aktiviteti i trurit ishte i prirur qė tė sinkronizohej me atė tė zemrės. Kur ky sinkronizim ndodhte, shkencėtarėt ishin nė gjendje tė vėzhgonin rrjedhjen e neurokimikateve, si dopaminėn (e cila prodhon ndjenjėn e kėnaqėsisė) dhe norepinefrinėn (e cila prodhon ndjenjėn e alarmit).

Kur kjo rrjedhje kimikatesh bllokohej duke prerė shtyllėn kurrizore, pushimi i zemrės ngadalėsohej. Kėshtu qė kėto kafshė mbijetonin tre herė mė shumė se sa vdekja normale.

Ky studim ka implikime edhe tek njerėzit, mbase duke mundėsuar jetėgjatėsi pėr ata njerėz, zemra e tė cilėve dėmtohet nga sinjale tė njėjta tė trurit.

"Njerėzit fokusohen nė mėnyrė tė natyrshme tek zemra, duke menduar se nėse shpėton zemrėn, ke shpėtuar trurin," thotė bashkėautori i studimit, Jimo Borjigin, neuroshkencėtarė nė Universitetin e Miēigant nė Ann Arbor.

"Duhet tė ndash trurin nga zemra qė tė shpėtosh zemrėn, gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha praktikat emergjente mjekėsore," tha Borjigin pėr Live Science.

Pėrafėrshisht rreth 3,500 shqipėtarė vuajnė nga ataku nė zemėr pėr ēdo vit, ku vetėm 7% prej tyre i mbijetojnė kėtij incidenti tė frikshėm. Por ky studim tregon se edhe nėse dikush pėson atak kardiak dhe nuk tregon shenja jete, truri vazhdon tė funksionojė.

Borjigin mendon se "mbytja" e zemrės me sinjale nga truri supozohet se ėshtė njė tentativė pėr tė shėruar zemrėn, dhe madje mund tė jetė pėrgjegjėse pėr eksperiencat e pragvdekjes.

Por gjithsesi, shkencėtarėt pranojnė se nuk e dinė nėse edhe trupi i njeriut do tė reagonte nė tė njėjtėn mėnyrė.

Nėse shkencėtarėt do jenė nė gjendje qė ta shkėpusin kėtė lidhje zemėr-tru pėrmes ilaēeve, atėherė do tė hapen njė sėrė mundėsishė tė reja pėr tė trajtuar pacientėt me infrakt nė zemėr, duke u dhėnė mė tepėr kohė mjekėve pėr t'i trajtuar ato, sipas Borjigin.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


214


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi