Thėnie nga Adolf Hitler

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Thėnie nga Adolf Hitler

Mesazh  Thenie Shqip prej 05.01.16 21:35

Sa i pėrket fesė, tėrė njerėzit pranojnė pa pyetur besimin e tė jatit, sipas zakoni, tė paaftė pėr tė dalluar tė vėrtetėn nga gėnjeshtra.
Bota mban dy kategori njerėzish: njerėz inteligjentė pa fe dhe njerėz fetarė pa inteligjencė.
Nuk jam mik i fesė, jam materialist, por kam, sikurse ēdo vdekatar, disa paragjykime dhe midis tyre ėshtė pėrnderimi ndaj eshtrave tė tim eti.
Nuk do tė mund ta shmangim dhe pėr shumė kohė problemin fetar. Nėse ndokush mendon se ėshtė thelbėsore qė shoqėria njerėzore tė ngrihet mbi themele gėnjeshtrash, atėherė, sipas mendimit tim, kjo shoqėri nuk ia vlen tė ruhet.
Njerėzit tanė ia kishin dalė shumė mirė mė parė tė jetonin pa kėtė fe. Kam gjashtė divizione SS tė pėrbėra nga njerėz absolutisht indiferentė ndaj ēėshtjeve tė fesė.
Lufta do tė mbarojė njė ditė. Atėherė do tė jetė detyra ime e fundit tė zgjidh problemin e fesė.
Katastrofa pėr ne ėshtė qė jemi lidhur pas njė feje qė rebelohet kundėr ēdo gėzimi tė shqisave. Nė lidhje me kėtė, hipokrizia e protestantėve ėshtė edhe mė e keqe se e katolikėve.
Fetė e kanė kaluar pikėn e tyre kulmore, tani janė dekadente. Mund tė mbesin tė tilla dhe pėr pak shekuj. Atė qė s'e bėjnė dot revolucionet, do ta bėjė evolucioni.
Megjithėse feja nuk ka pėr synim tė kėrkojė tė vėrtetėn, ėshtė njė lloj filozofie qė mund tė kėnaqė mendjet e thjeshta dhe kjo nuk i bėn dėm askujt... Ajo qė duhet tė bėjmė, pra, ėshtė t'i heqim helmin qė pėrmban. Nė lidhje me kėtė, janė bėrė pėrparime tė mėdha gjatė shekujve tė fundit.
Nėse pikėrisht nė kėtė ēast do t'i asgjėsonim fetė me forcė, njerėzia do tė na lutej njėzėri pėr ndonjė formė tė re adhurimi.
Pėr t'ua lehtėsuar vdekjen njerėzve, Kisha iu hedh karremin e njė bote mė tė mirė. Ne, pėr sa kemi nė dorė, kufizohemi t'u themi njerėzve ta jetojnė jetėn nė mėnyrė tė denjė. Dhe pėr kėtė mjafton qė njeriu t'u pėrshtatet ligjeve tė natyrės. Le tė frymėzohemi nga kėto parime dhe jo shumė larg do tė triumfojmė mbi fenė.
Do tė ishte mė mirė tė flisnim pėr Konstandin Tradhėtarin dhe Julian Besnikun sesa pėr Konstandinin e Madh dhe Julian Apostatin.
Feja kristiane ėshtė armike e sė bukurės.
Nėse figura qė kanė kristianėt nė kokė pėr zotin do tė ishte e saktė, zoti i milingonave do tė ishte milingonė dhe po kėshtu dhe me kafshėt e tjera.
Si do t'ia bėnte Kisha pa mėkatet e besimtarėve? Indulgjenca, me tarifė, i jep Kishės bukėn e pėrditshme.
Nuk i besoj aspak pėrshtypjes qė kanė krijuar shumė njerėz pėr perandorėt romakė. Jam i sigurt se nuk ishte Neroni qė dogji Romėn. Kanė qenė kristiano-bolshevikėt qė ia vunė zjarrin, ashtu siē Komuna i vuri zjarrin Parisit mė 1871 dhe komunistėt Rajhshtagut mė 1932.
Kristianizmi i vuri qėllim vetes shkatėrrimin sistematik tė kulturės sė lashtė. Ajo qė na ka mbetur sot, ka qenė ose falė rastėsisė, ose ndonjė vepėr autori liberal romak. Mbase jemi nė errėsirė tė plotė tė thesarit tė vėrtetė shpirtėror tė njerėzimit. Kush mund ta dijė ē'kemi humbur?
Certifikatė vobektėsie mendore ėshtė pėr kristianizmin fakti se shkatėrroi bibliotekat e botės sė lashtė! Dhe bolshevizmi bėn tė njėjtėn gjė, qė besimtarėt tė mos tė dinė se ē'bėhet nė pjesėn tjetėr tė botės.
A i bėn dija shkencore tė lumtur njerėzit? Kėtė s'e di, por kam parė nga ana tjetėr njerėz qė lumturohen me iluzionet e dijeve tė rreme.
Gjithėsia, me elementet e saj materiale, ka tė njėjtėn pėrbėrje qoftė nėse flasim pėr Tokėn, Diellin apo cilindo planet tjetėr. Ėshtė e pamundur tė thuash sot se jeta organike ekziston vetėm nė planetin tonė.
A ka ndonjė fe tė vetme qė mund tė ekzistojė pa dogmėn? Jo, sepse nė atė rast do t'i pėrkiste rangut tė shkencės. Shkenca nuk mund tė shpjegojė pse sendet nė natyrė janė ato qė janė - dhe pikėrisht aty turret feja me qetėsuesit e saj.
Besėtytnitė nuk duhen lejuar tė pengojnė zhvillimin e njeriut. Diēka e tillė do tė ishte aq e patolerueshme sa do tė justifikonte dhe zhdukjen e feve.
Mikroskopi na ka mėsuar se nuk rrethohemi vetėm nga pafundėsisht tė mėdhatė, por dhe nga pafundėsisht tė voglat - makrobotė dhe mikrobotė.
Prej sot e tutje mund tė themi se nuk ka mė dallim midis botės organike dhe joorganike. Eksperimentet e fundit tė bėjnė tė pyesėsh se ēfarė i dallon mė trupat e gjallė nga lėnda jo e gjallė. Nė dritėn e kėtij zbulimi, Kisha do tė fillojė tė revoltohet dhe nė vijim do tė vazhdojė tė na tregojė "tė vėrtetat" e veta. Por ky ėshtė veē pėrfundimi logjik, pasi njerėzimi nuk mund tė lėshojė tėrė kohės perden e misterit pa nxjerrė njė ditė prej ditėsh pėrfundimet e veta.
Shpjegimi kishtar i dukurive natyrore ėshtė abuzim me realitetin, pasi Kisha ka synime tė mėtejshme.
Feja po nxjerr ēdo fitim tė mundshėm nga fakti qė shkenca ende postulon se ėshtė nė kėrkim dhe jo nė zotėrim tė dijes sė sigurt sė tė vėrtetės. Le ta krahasojmė shkencėn me njė shkallė. Nė ēdo shkallare qė ngjitesh fiton dhe njė pamje mė tė plotė tė vendit. Por shkenca nuk pretendon tė dijė thelbin e gjėrave. Kur shkenca shikon se i duhet tė rishikojė njė koncept apo njė tjetėr pėr tė cilin mendonte se ishte pėrfundimtar, menjėherė kėrcen feja dhe pėrpall: "A nuk tė thamė?!" Por tė flasėsh kėshtu do tė thotė tė mos dish qė njė sjellje e tillė ėshtė nė natyrėn e shkencės. Nėse shkenca vendoste tė merrte qėndrim dogmatik, do tė bėhej dhe ajo vetė njė kishė.
Kisha me njė vetėdije tė qartė tė interesave tė saj, ka bėrė njė tėrheqje strategjike, me rezultat qė shkenca ka humbur disi nga agresiviteti i vet. Sistemi aktual i mėsimdhėnies nė shkolla lejon absurditete tė kėtij lloji: Nė orėn 10 tė mėngjesit nxėnėsit ndjekin lėndėn e katekizmės ku krijimi i botės iu paraqitet sipas mėsimeve tė "Biblės", ndėrsa orėn tjetėr ndjekin lėndėn e shkencave natyrore ku mėsojnė teorinė e evolucionit. Por kėto dy doktrina janė nė kundėrshti tė plotė me njėra-tjetrėn. Kur isha fėmijė e kam vuajtur dhe vetė kėtė pėrplasje sa i kam rėnė murit me kokė. Shpesh iu ankohesha mėsuesve tė tjerė pėr ē'mė ishte mėsuar njė orė mė parė - dhe mė kujtohet se i zinte dėshpėrimi. Feja kristiane pėrpiqet tė dalė nga situata duke thėnė se "shkrimi i shenjtė" ka vetėm vlerė simbolike. Por nėse dikush do ta kishte thėnė kėtė para katėrqind vitesh do ta kishte pėrfunduar karrierėn nė turrėn e druve, i shoqėruar nga ndonjė batare me "Hosana!" Duke i hyrė dhe feja valles sė tolerancės, ka rifituar nga terreni i humbur gjatė shekujve tė kaluar.
Feja ėshtė nė konflikt tė pėrhershėm me frymėn e kėrkimit tė lirė.
Njeriu qė jeton i lidhur me natyrėn e sheh domosdoshmėrisht veten nė kundėrshtim me Kishat. Dhe prandaj dhe kėto janė nisur drejt rrėnimit - pasi shkencės i ėshtė taksur fitorja.
Kristianizmi, natyrisht, ka kapur majat e absurditetit dhe prandaj njė ditė ngrehina e tij do tė bjerė. Shkenca e ka mbarsur tashmė njerėzimin. Pėr pasojė, sa mė shumė kristianizmi i qepet pas dogmave tė veta, aq mė shpejt do tė rrėnohet.
Dogma e kristianizmit zhduket nga pėrparimet shkencore. Fesė i duhet tė bėjė gjithnjė e mė tepėr lėshime. Gradualisht mitet rrėzohen. E vetmja gjė qė mbetet ėshtė tė provohet se nė natyrė nuk ka kufi ndarės midis organikes dhe joorganikes. Kur kuptimi ynė i gjithėsisė tė jetė bėrė dije e pėrgjithshme, kur pjesa mė e madhe e njerėzimit tė dijė se yjet nuk janė burime drite, por botė tė largėta e mbase botė tė banuara si e jona, atėherė doktrina kristiane do tė dėnohet pėr absurditetin qė e karakterizon.
Nėn barrėn e njė tė kaluare besėtytė, njerėzit kanė frikė nga gjėrat qė nuk mund, apo qė ende nuk mund, tė shpjegohen - pra, nga e panjohura. Nėse dikush ka nevoja tė natyrės metafizike, unė s'mund ta kėnaq me programin e Partisė. Do tė kalojė njėfarė kohe deri nė ēastin kur shkenca do t'u japė pėrgjigje tė gjitha pyetjeve. Kėshtu qė nuk ka dobi t'i pėrvishemi tani luftės kundėr Kishave. Mė e mira ėshtė ta lėmė kristianizmin tė vdesė vdekjen e vet natyrale. Vdekja e ngadaltė ka diēka tė qetėsuese nė vetvete.
Nė tė ardhmen ēdo punėtor do tė marrė pushimet e tij - disa ditė nė vit, tė cilat mund t'i rregullojė si tė dojė. Dhe gjithkush do tė ketė mundėsinė tė bėjė pushime nė kruazierė njė ose dy herė nė jetėn e tij. Ėshtė kotėsi tė frigohesh se njerėzia do tė humbasė modestinė e tė jetuarit. Madje duhet ta humbasin, sepse kjo lloj modestie ėshtė armiku i ēdo pėrparimi. Nė kėtė ēėshtje i shohim gjėrat siē i sheh njė amerikan dhe jo siē i sheh njė spanjoll, se ky i fundit do tė kėnaqej me pak ullinj nė ditė nė vend qė tė punonte pėr mė shumė. Kisha ka mundur tė pėrfitojė nga ky perceptim i pakėt i jetės. Ajo pėrpall se tė vobektit nė shpirt - dhe tė vobektit e tjerė - do tė shkojnė nė parajsė, ndėrsa tė pasurit do tė paguajnė me vuajtje tė pėrjetshme pėr tė mirat qė kanė nė Tokė. Kisha e thotė kėtė pėr shkak tė marrėveshjes sė heshtur mes priftėrinjve dhe pasanikėve, tė cilėt me gėzim i japin para Kishės qė tė vazhdojė t'i nxisė tė vobektit tė bien barkas.
Pa kristianizmin nuk do tė kishim pasur as islamizmin.
Nė botėn e lashtė marrėdhėniet mes njerėzve e zotave bazoheshin mbi njė respekt instinktiv. Ishte njė botė e ndriēuar nga ideja e tolerancės. Kristianizmi ishte besimi i parė nė botė qė i asgjėsoi kundėrshtarėt nė emėr tė dashurisė. Ēelėsi i tij ėshtė intoleranca.
Gėnjeshtra e qėllimshme nė ēėshtjet e fesė u soll nė botė nga kristianizmi. Bolshevizmi praktikon njė gėnjeshtėr tė sė njėjtės natyrė, kur pohon se po iu sjell lirinė njerėzve, ndėrsa nė realitet pėrpiqet thjesht t'i skllavėrojė.
Nė fillesat e veta kristianizmi ishte thjesht njė mishėrim i bolshevizmit.
Ka diēka tejet tė pashėndetshme nė kristianizėm.
Kristianizmi i vėrtetė, ai i katakombeve, merret me kthimin e doktrinės kristiane nė realitet. Diē qė shpie fare thjesht drejt shkatėrrimit tė njerėzimit. Nuk ėshtė gjė tjetėr veēse bolshevizėm i pėrzemėrt, nėn njė lustėr metafizike.
Fakti pse bota e lashtė ishte aq e dėlirė, e ēelėt dhe e paqtė ishte sepse nuk njihte asgjė mbi dy mynxyrat mė tė mėdha: sifilizin dhe kristianizmin.
Goditja mė e rėndė qė ka pėsuar ndonjėherė njerėzimi ishte ardhja e kristianizmit. Dhe bolshevizmi ėshtė fėmija i tij bastard.

Burimi: Thėnie nga Adolf Hitler
avatar
Thenie Shqip

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi