Koncepte tė pazakontė dhe jo-ortodoksė pėr Zotin: Apeiroteizmi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Koncepte tė pazakontė dhe jo-ortodoksė pėr Zotin: Apeiroteizmi

Mesazh  gjilanasi prej 25.06.15 10:36



Nė fundin e shekullit 19, filozofi Tomas Devidson zhvilloi apeiroteizmin, ose “teorinė e Zotave tė pafundėm nė numėr”. Idetė e tij ishin frymėzuar prej mendimit individualist tė Aristotelit dhe Laibnicit, ideja e “vita nuova”, ose rigjallėrimi shpirtėror, nga Rosmini dhe Dante, si dhe nga aktivizmi social i proto-Fabianėve.

Davidsoni besonte se kishte njė individ parėsor ose tipik tė Zotit, tė cilit ai i referohej si Nous. Zoti mendon vetėm pėr Veten e tij, por me qenien e Tij, duhet tė ketė njė pėrmbajtje, kėshtu qė identiteti i Tij nuk ėshtė tėrėsisht abstrakt. Kėshtu qė, Ai duhet tė pėrfshijė botėn si pjesė e Vetvetes. Kjo botė pėrmban vetvete dytėsore ose Zota, qė burojnė prej individit, ose “vetvetes sė parė”.

Ata janė mė shumė si njė esencė, se sa si njė individ unik, si pika uji nė njė gotė. Pėrmes bashkėpunimit, dashurisė dhe kėrkimit tė mundėsive, kėta Zota dytėsorė mund t’i qasen pėrsosmėrisė sė parėsorėve. Kėshtu qė, ekziston potenciali pėr njė numėr tė pafundėm Zotash nė univers.

Pati pasoja sociale dhe fetare nga teologjia e Devidsonit. Ajo ėshtė demokratike dhe perfeksioniste: ne tė gjithė zotėrojmė potencialin pėr tė qenė Zot brenda nesh, por kufizimet shoqėrore e bėjnė pothuajse tė pamundur ta kuptojmė. Megjithatė, ne bartim instiktet e Zotit brenda nesh, dhe duke u afruar me potencialin e Zotit brenda nesh, pėrmes vetėkultivimit dhe tė tjerėve, ne bėhemi qenie morale mė tė pėrsosura. Devidsoni besonte se kultivimi i kėtij hyu tė brendshėm ishte e vetmja rrugė e vėrtetė pėr tė arritur reforma tė rėndėsishme sociale.

/Bota.al
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi