Jemi edhe atje tej: Nė universė shumė tė largėt janė kopjet e pėrsosura tė tė gjithėve ne

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Jemi edhe atje tej: Nė universė shumė tė largėt janė kopjet e pėrsosura tė tė gjithėve ne

Mesazh  gjilanasi prej 25.06.15 10:32



Shumė larg prej kėtu, nė njė galaksi qė i ngjan shumė Rrugės sė Qumėshtit, ndodhet njė yll qė i ngjan shumė Diellit. Dhe nė planetin e tretė tė kėtij ylli, njė lloj binjaku i Tokės sonė, jeton dikush: ti. Jo vetėm “ngjan” identik me ty, por ėshtė plotėsisht i tillė. Dhe nė kėtė moment, ky tjetri, po lexon pikėrisht kėtė artikull, kėtė resht.

E ēuditshme? Eshtė vetėm fillimi. Ka njė pafundėsi galaksish qė ngjajnė me tonėn. Qė pėrmbajnė kopje tė pafundme tė tuat dhe tė familjes tėnde qė kanė bėrė, deri nė kėtė moment, jetė absolutisht identike, duke pėrfshirė blerjen e kėtij numri tė gazetės apo mėngjesin qė keni ngrėnė sot.

Ekzistenca e kėtyre botėve paralele nuk ėshtė vetėm njė spekulim filozofik. Nuk varet nga teori tė ēuditshme si ajo, e frymėzuar nga mekanika kuantike, e multiversėve qė binjakėzohen nė vazhdimėsi. Eshtė pasojė e pashmangshme e teorisė sė universit qė sot besohet mė shumė prej shkencėtarėve.


Horizonti kozmik

Kėta pohime kanė nevojė pėr njė shpjegim. Pika mė e largėt qė ne mund tė shohim ėshtė larg pothuajse sa distanca qė i ėshtė dashur tė pėrshkojė drita qė kur lindi universi, 13.7 miliardė vjet mė parė. Drita e objekteve qė janė atje pėrtej nuk ka mundur ende tė mbėrrijė deri tek ne. Ata objekte janė pėrtej horizontit tonė kozmik. E megjithatė ne e dimė qė atje ka diēka. Studimi i rrezatimit tė krijuar nga Big Bang duket se konfirmon qė universi ka kaluar nėpėr njė fazė ekspansioni super tė shpejtė i quajtur “inflacion”. Dhe nėse ka qenė ky inflacion, ėshtė e pashmangshme qė pėrtej horizontit kozmik tė ketė vėrtetė njė sasi tė pafundme universėsh. Universi qė ne shohim ėshtė si njė tollumbace, pėrtej universit tonė ka njė pafundėsi tollumbacesh, tė gjitha si e jona, me horizonte qė pengojnė tė shihet e jona.

Tė gjithė kėto tollumbace kanė patur tė njėjtin Big Bang qė kemi patur edhe ne. Dhe secila prej tyre bazohet po nė ligjet tanė tė fizikės. Megjithatė, kushtet fillestare nė disa raste kanė qenė pakėz tė ndryshėm dhe kjo gjė solli yje dhe galaksi tė ndryshme.


Tollumbace binnjake

Pavarėsisht kėsaj, do tė dukej e pamundur qė tė gjenim nė univers ekzaktėsisht tė njėjtė me tonin. E megjithatė mekanika kuantike na thotė tė kundėrtėn: bėjmė njė zoom dhe shohim se universi ėshtė “ranor” dhe hapėsira duket si njė lloj skakiere. Menjėherė pas Big Bangut, universi ynė i dukshėm, “tollumbacja” jonė pėrmbante vetėm disa “kuti” tė skakierės. Dhe kishte vetėm pak hapėsira qė materia tė niste krijimin e galaksive tė sotme.

Tollumbacet pranė galaksisė sonė pėrmbanin njė sistemim tė materies nė hapėsirė pakėz tė ndryshėm nga yni. Tollumbacet fqinjė tė fqinjave tona ndryshonin nga kėto tė fundit e kėshtu me radhė.

Por mėnyrat e disponimit tė materies ishin tė fundme. Dhe mes tollumbaceve tė pafundme, ėshtė edhe njė tollumbace identike me tonėn. Dhe kjo do tė thotė qė ekziston njė numėr i fundėm mėnyrash sipas tė cilave kėto tollumbace janė zhvilluar dhe si ėshtė zhvilluar historia nė brendėsi tė tyre. Nė tė njėjtėn kohė, duke ditur qė universi ėshtė i pafundėm, duhet tė ketė pasur histori tė pafundme ekzaktėsisht tė njėjta me historinė tonė plus njė numėr tė pafundėm historish tė ndryshme nga e jona.


Pėrgatitje pa fund

Nėse do tė mund tė udhėtoje mes universeve, do tė mbėrrije mė nė fund nė njė univers ekzaktėsisht tė ngjashėm me tonin, deri nė detajin mė tė vogėl, pėrfshirė ty. Megjithatė, tė mbėrrish deri aty, do tė ishte njė goxha sipėrmarrje!

Max Tegmark i MIT, ka pėrllogaritur qė pėr tė gjetur njė kopje identike tėnden duhet tė udhėtosh pa ndalim pėr 10 miliardė miliardė miliardė metra. Dhe kjo do tė thotė qė nuk mund ta gjesh asnjėherė atė tjetrin qė ėshtė identik si ti. ēdo moment qė kalon, universi zgjerohet por kur tė jetė zgjeruar deri nė pikėn qė tė ketė pėrfshirė universin e kopjes tėnde, tė gjithė yjet do tė jenė shuar. Duhet thėnė qė mėnyra e vetme pėr t’u shpėtuar kėtyre konkluzioneve ėshtė qė teoritė mė tė besuara pėr origjinėn e universit dhe vetė mekanika kuantike tė jenė tė gabuara.

Je pakėz i mėrzitur? Nuk je i vetmi. Kozmologu Alexander Vilenkin i Universitetit Tufts nė SHBA ka punuar mbi kėto ide pėr 25 vite dhe ka deklaruar qė “nuk mė ka pėlqyer asnjėherė tė mendoj qė ka njė numėr tė pafundėm Alexander Vilenkinėsh. Por, fatkeqėsisht, ėshtė shumė e mundur qė kjo tė jetė e vėrtetė”.

Dhe duhet tė kujtojmė qė kjo vjen me teoritė mė tė thjeshta dhe tė pranuara pėr multiversėt. Nė fakt ka edhe shumė teori tė tjera pėr ta. Pėr shembull, edhe “teoria e fijeve” parashikon ekzistencėn e universeve tė tjerė. Fakti qė universi duket se ėshtė bėrė posacėrisht pėr ne mund tė nėnkuptojė qė ekzistojnė universe tė bazuar nė ligje tė tjerėtė fizikės. Dhe shprehje shumė tė ndryshme tė mekanikės kuantike qė zhvillohen, me histori dhe tė ardhme tė ndryshme, pėrfshirė tėnden, nė universe tė ndarė. Dhe nėse kjo ėshtė e vėrtetė ka edhe njė univers ku ti mund tė jesh kryegolashėnues i Serisė A. Tegmark i ka klasifikuar kėta multiversė nė njė hierarki versionesh gjithnjė e mė tė mėdhenj. Por askush nuk e di nėse, apo se si kėto hipoteza pėr multiversė pėrzihen mes tyre. Multiversi ėshtė njė ide nė zhvillim, ende pak e pėrcaktuar. Duhet qė tė shpėrndahet pluhuri pėr tė na dhėnė njė version mė tė qartė, si ne, ashtu dhe kopjeve tona tė pafundme nė universet binjakė.

“Le Scienze”
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi