Si do t’i vijė fundi universit, dhe a do tė mbijetojė ndonjė gjė?

Shko poshtė

Si do t’i vijė fundi universit, dhe a do tė mbijetojė ndonjė gjė?

Mesazh  Luli prej 22.06.15 8:33

Ka katėr mėnyra tė cilat shkenca i ka pėrshkruar si fundi i universit: Ngrirja e Madhe, Ndryshimi i Madh, Shpėrbėrja, Nxehtėsia e Madhe.



Nuk duhet t’ju zėrė paniku, por planeti ynė ėshtė i dėnuar. Do tė duhet ca kohė. Ndoshta 6 miliardė vjet nga sot, Toka do tė shkrihet kur Dielli tė zgjerohet nė njė gjigand tė kuq dhe tė shpėrbėjė planetin tonė.

Por Toka ėshtė vetėm njė planet nė tė gjithė sistemin diellor, Dielli ėshtė njė nga qindra miliardė yje nė galaksi dhe ekzistojnė qindra miliona galaksi tė tjera nė universin e pafund. Por si do t’i vijė fundi universit?

Shkenca nuk e ka shumė tė qartė pėrcaktimin e kėsaj gjėje, madje nuk ėshtė e sigurtė nėse do tė jetė njė fund i menjėhershėm apo do tė ndodhė dalėngadalė. Konceptet fizike na sugjerojė se ka disa opsione pėr apokalipsin universal. Biles kėto koncepte na ofrojnė dhe disa mėnyra se si do mund t’i mbijetonim kėtij fundi.

Tė dhėnat e para pėr fundin e universit vijnė nga termodinamika, studimi i nxehtėsisė. Termodinamika na vjen me njė paralajmėrim tė thjeshtė: “Vdekja nga nxehtėsia po vjen”. Pavarėsisht nga emri, fundi i universit nga nxehtėsia nuk ka tė bėjė aspak me atė qė quhet ferri i zjarrtė. Mund tė tingėllojė e frikshme, por vdekja nga nxehtėsia ėshtė shumė mė e keqe se sa tė digjesh nga zjarri. Kjo sepse pothuajse ēdo gjė nė jetėn e pėrditshme kėrkon njė lloj ndryshimi temperature, qoftė drejtpėrdrejt ose jo. Pėr shembull, makina juaj punon sepse brenda ėshtė mė e nxehtė, sepse punon motorri, ndryshe nga jashtė. Kompjuteri juaj punon nėpėrmjet elektricitetit, i cili vetė funksionon nga ngrohja e ujit qė vė nė funksion e i jep energji njė turbine. Gjithashtu ju konsumoni ushqime qė ekzistojnė dhe bėhen falė temperaturave tė larta nėpėrmjet ngrohtėsisė sė Diellit.

Megjithatė, ndėrsa universi tė arrijė fundin e tij nga nxehtėsia, ēdo gjė kudo do tė ketė tė njėjtėn temperaturė. Kjo do tė thotė se nuk do tė ndodhė asgjė interesante.

Ēdo yll do tė shuhet, ēdo gjė do tė kalbet, dhe rrjedhimisht do tė mbetet vetėm njė pėrzierje grimcash e rrezatimesh. Madje dhe kjo pėrzierje do tė shpėrbėhet me kalimin e kohės me zgjerimin e universit.



Nė procesin e “Ngrirjes sė Madhe”, universi do tė pėrfundojė nė njė mėnyrė uniforme tė ftohti, i vdekur dhe bosh.

Pas evoluimit tė termodinamikės nė fillim tė viteve 1800, fundi i universit nga nxehtėsia dukej si mėnyra e vetme. Por 100 vjet mė parė, teoria e Albert Ajnshtajnit pėr relativitetin solli idenė se universi kishte njė tjetėr fat dramatik.

Teoria e relativitetit tė pėrgjithshėm thotė se materia dhe energjia shkatėrrojnė hapėsirėn dhe kohėn. Kjo marrėdhėnie ndėrmjet hapėsirė-kohė dhe materie-energji e thėnė ndryshe ndėrmjet skenės dhe aktorėve nė tė, shtrihet nė tė gjithė universin. Gjėrat tė cilat universi pėrmban, sipas Ajnshtajnit, vendosin vetė fati pėrfundimtar tė universit.

Kjo teori parashikonte se universi si i tėrė ose do tė zgjerohet ose do tė kontraktohet. Ėshtė e pamundur tė qėndrojė nė tė njėjtėn masė. Ajnshtajni arriti nė kėtė pėrfundim nė vitin 1917, dhe ishte shumė i gatshėm ta thoshte me zė tė lartė teorinė e tij.

Mė pas nė vitin 1929, astronauti amerikan, Edwin Hubble zbuloi prova tė forta se universi po zgjerohej. Ajnshtajni ndryshoi mendim, duke e quajtur kėmbėnguljen e idesė sė mėparshme si gabimin mė tė madh nė karrierėn e tij.

Nėse universi po zgjerohet, atėherė kohė mė parė do tė ketė qenė shumė mė i vogėl se tani. Ky pėrfundim ēoi nė teorinė e Bing Bengut: ideja se universi filloi si diēka shumė e vogėl, dhe mė pas u zgjerua nė mėnyrė shumė tė shpejtė.

Fati i universit, shtrohet nė njė pyetje tė thjeshtė: A do tė vazhdojė universi tė zgjerohet, dhe nėse po me ēfarė shpejtėsie?

Pėr njė univers qė pėrmban gjėra krejtėsisht normale, si materie dhe dritė, pėrgjigja e kėsaj pyetjeje varet nga sasia e gjėrave qė pėrmban universi. Mė shumė gjėra do tė thotė mė shumė gravitet, qė tėrheqin gjėrat mbrapsht dhe zvogėlojnė zgjerimin.

Pėr aq kohė sa sasia e gjėrave qė universi pėrmban nuk tejkalohet, universi do tė vazhdojė tė zgjerohet pėrgjithmonė, dhe si pasojė do tė vuajė fundin nga i nxehti ose i ftohti i madh.

Por nėse ka mė shumė gjėra seē duhet, zgjerimi i universit do tė vijė duke u ngadalėsuar deri sat ė ndalojė. Atėherė universi do tė fillojė tė kontraktohet. Njė univers i kontraktuar do tė bėhet gjithnjė e mė i vogėl, duke u bėrė mė i nxehtė dhe mė i dendur, derisa tė ketė fundin e njė ferri, e kundėrta e teorisė sė Big Bengut.

Nė pjesėn mė tė madhe tė shekullit 20, astrofizikanėt nuk ishin tė sigurtė se cilat nga kėto skenarė pėr fundin e universit do tė “viheshin nė jetė”.

Ata u pėrpoqėn tė kryenin njė regjistrim kozmik, pėr tė parė sasinė e gjėrave qė ndodheshin nė univers. Nga vėzhgimi doli se ne jemi nė njė pikė kritike, gjė qė e lė fatin tonė tė paqartė.

Gjithēka ndryshoi nė fund tė shekullit 20. Nė vitin 1998, dy skuadra konkurruese astrofizikanėsh bėnė njė deklaratė shokuese: “Zgjerimi i universit po pėrshpejtohet”.

Materia normale dhe energjia nuk mund tė bėjnė qė universi “tė sillet” nė kėtė mėnyrė. Kjo ishte prova e parė e njė lloj energjie tė re thelbėsore, e emėruar “energjia e errėt”, qė kishte njė sjellje tė veēantė nė dallim nga ēdo gjė tjetėr nė kozmos.

Energjia e errėt ka ndikim tė madh tek universi. Ne nuk e kuptojmė se ēfarė ėshtė, por 70% e energjisė sė universit ėshtė energji e errėt, dhe kjo shifėr vazhdon tė rritet dita-ditės.

Ekzistenca e energjisė sė errėt nėnkupton se sasia e gjėra qė ndodhen nė univers nuk ėshtė ajo ēka do tė pėrcaktojė fatin pėrfundimtar tė universit.

Pėrkundrazi, energjia e zezė kontrollon kozmosin, duke pėrshpejtuar zgjerimin e universit gjatė gjithė kohės. Kjo nuk do tė thotė se Ngrirja e Madhe ėshtė e pashmangshme. Ekzistojnė mundėsi tė tjera.

Njėra prej kėtyre mundėsive, lidhet jo me studimin e kozmosit, por me grimcat subatomike tė botės. Ky ėshtė ndoshta fati mė i ēuditshėm i universit. Duket si njė lloj shkence fiktive, dhe nė njė farė mėnyre ashtu ėshtė.

Nė romanin klasik fantastiko-shkencor tė Kurt Vonnegut “Cat’s Cradle”, uji ngrin nė temperaturėn 46 gradė dhe jo nė 0 gradė.

Fizika kuantike dikton se edhe nė njė vakum bosh, ekziston njė sasi e vogėl energjie. Por mund tė ekzistojė dhe njė lloj tjetėr vakumi, qė ka mė pak energji.

Nėse kjo ėshtė e vėrtetė, atėherė i gjithė universi ėshtė si njė gotė e mbushur me ujė tė ftohtė. Do tė zgjasė derisa tė shfaqet njė flluskė e vakumit me pak energji.

Por fatmirėsisht, nuk ekzistojnė flluska tė tilla nga tė cilat ne duhet tė kujdesemi. Fatkeqėsisht, fizika kuantike gjithashtu dikton se vakumi me energji tė ulėt ėshtė i mundur, dhe se njė flluskė e atij vakumi ndodhet diku nėpėr univers. Brenda flluskės, gjėrat janė radikalisht tė ndryshme.

Brenda grimcave thelbėsore, si elektronet, mund tė jenė krejtėsisht tė ndryshme, gjė qė mund tė bėjė tė rishikohen rregullat e kimisė.

Njerėzit, planetėt, madje dhe vetė yjet do tė shkatėrroheshin me kėtė Ndryshim tė Madh. Nė njė gazetė tė vitit 1980, fizikanėt Sidney Coleman dhe Frand de Luccia e quajtėn atė katastrofa e fundit ekologjike. Energjia e errėt nė univers do tė kishte njė sjellje tė ndryshme pas fenomenit tė Ndryshimit tė Madh. Nė vend qė tė lejojė pėrshpejtimin e zgjerimit tė universit, energjia e errėt mund ta tėrheqė universin pas vetes, duke bėrė tė mundur shkatėrrimin e saj. Kjo ėshtė njė nga alternativat e shkatėrrimit tė universit, dhe energjia e errėt ėshtė pėrsėri nė qendėr tė diskutimeve.

Kjo ide ėshtė spekulative dhe nuk ka gjasa tė ndodhė, por megjithatė nuk pėrjashtohet. Energjia e errėt mund tė jetė mė e fuqishme nga sa mendojmė ne, dhe mund tė jetė e mjaftueshme pėr t’i dhėnė fund vetė universit. Ndėrsa universi zgjerohet, densiteti i energjisė sė errėt vazhdon tė mbetet konstant. Ajo mban ritmin me rritjen e vėllimit tė universit. Kjo ėshtė e pazakontė, por gjithsesi nuk thyen ligjet e fizikės. Po sikur dendėsia e energjisė sė errėt tė rritej me zgjerimin e universit? Me fjalė tė tjera po sikur energjia e errėt tė rritet mė shpejt se sa vetė zgjerimi i universit?

Kjo ide u shtrua nga Robert Caldwell nga Kolegji Dartmouth nė Hanover. Ai e quan “energjia e errėt fantazmė’. Ajo do ta ēonte universin drejt njė fati shumė tė ēuditshėm. Pėr momentin dendėsia e energjisė sė errėt ėshtė shumė e ulėt, shumė mė e ulėt se dendėsia e materies nė Tokė, ose se sa dendėsia e galaksisė sė Rrugės sė Qumėshtit.

Por ndėrsa koha ecėn, dendėsia e “energjisė sė errėt fantazmė” do tė rritet dhe do ta ndajė universin copash. Nė njė botim nė vitin 2003, Claduell dhe kolegėt e tij paraqitėn njė skenar qė e quajtėn “dita e shkatėrrimit kozmik’. Ndėrsa energjia e errėt fantazmė bėhet mė e dendur se njė objekt i caktuar, objekti bėhet copash. Nė fillim energjia e errėt fantazmė do tė tėrheqė veē Rrugėn e Qumėshtit, duke i larguar yjet e saj pėrbėrėse nga njėra-tjetra. Mė pas sistemi diellor nuk do ketė kufij, sepse tėrheqja qė shkakton energjia e errėt do tė jetė mė e fortė se sa tėrheqja e Diellit nė Tokė. Nė pak minuta, Toka do tė shpėrthente. Vetė atomet do tė shpėrbėheshin, njė fraksion sekonde pėrpara se universi tė copėtohet. Energjia e errėt fantazmė lidhet me ide tė ndryshme rreth universit, si pėr shembull se materia dhe energjia nuk mund tė jenė mė tė shpejta se sa shpejtėsia e dritės. Ka arsye tė forta pėr tė mos e besuar kėtė.

Bazuar nė vėzhgimet pėr zgjerimin e universit, dhe eksperimentet e ndryshme tė fizikės, ka gjasa qė fati pėrfundimtar i universit tonė tė jetė Ngrija e Madhe, ndoshta e ndjekur nga Ndryshimi i Madh.

Ekzistojnė disa arsye se pse ne nuk duhet tė shqetėsohemi pėr fundin e universit. Sepse kėto ngjarje pritet tė ndodhin triliona vjet nė tė ardhmen, me njė pėrjashtim tė mundshėm tė Ndryshimit tė Madh. Gjithashtu nuk ekziston rrezik pėr njerėzimin.

Fizikani Freeman Dyson i Institutit tė Studimeve tė Avancuar nė Princenton, Nju Xhėrsi, nė njė botim tė publikuar nė vitin 1979, arriti nė pėrfundimin se jeta do tė arrijė t’i pėrshtatet Ngrirjes sė Madhe, dhe do t’i mbijetojė asaj. Ai e sheh Ngrirjen e Madhe si njė rrezik mė tė vogėl se sa Nxehtėsia e Madhe.

Por ditėt e sotme ai ėshtė mė pak optimist, nė saj tė zbulimit tė energjisė sė errėt. “Nėse universi po pėrshpejtohet nė zgjerimin e tij, atėherė ky ėshtė lajm i keq,” thotė Dyson. Pėrshpejtimi i zgjerimit do tė thotė tė humbim kontaktin me njė grusht galaksish, duke limituar sasinė e energjisė qė ėshtė nė dizpozicionin tonė.

Megjithatė situata mund tė ndryshojė. “Ne nuk e dimė me siguri se sa do tė vazhdojė zgjerimi i universit, derisa nuk arrijmė tė kuptojmė pse pėrshpejtohet ky zgjerim,” thotė Dyson. “Pikėpamja optimiste ėshtė se pėrshpejtimi do tė ngadalėsohet, ndėrsa universi do tė bėhen mė i madh. Nėse kjo ndodh atėherė e ardhmja ėshtė mė premtuese”.

Por nėse zgjerimi nuk ngadalėsohet, disa fizikanė kanė gjetur njė zgjidhje tė ēmendur: “Pėr t’iu arratisur fundit tė universit, ne duhet tė ndėrtojmė universin tonė nė njė laborator dhe tė qėndrojmė aty.

Nga Adam Becker, BBC
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi