Vizionarėt: Ēka na pret deri nė vitin 2025

Shko poshtė

Vizionarėt: Ēka na pret deri nė vitin 2025

Mesazh  gjilanasi prej 21.05.15 22:53



Futurizmi nuk ėshtė shkencė ekzakte, por gjithmonė ofron perspektiva tė ndryshme interesante tė sė ardhmes, tė cilat do tė mund tė jenė para nesh. Disa parashikime kufizohen me tė pamundshmen, disa janė tė dukshme e disa, tė cilat duken tė befasishme, dėshmohen si tė vėrteta.

Nga distanca historike, sot e dimė se parashikimet e tė ardhmes, tė cilat i kanė ofruar Isaac Asimov apo Arthur C. Clarke me shpesh kanė dalė tė sakta se tė pasakta, si dhe detajet rrėqethėse distopike, tė cilat i ka paramenduar William Gibson para vetėm tri dekadash.

Nė bisedė pėr Huffington Postin, shtatė futuristėt kryesorė tė sė sotmes kanė paraqitur pritjet e tyre pėr ndryshimet nė teknologji dhe shoqėri, tė cilat na presin gjatė dhjetė viteve tė ardhshme.

Dr. Michio Kaku, profesor i fizikės teorike nė Universitetin nė New York dhe autor i librit ‘E ardhmja e mendjes”

-Nė dhjetė vitet e ardhshme do tė shohim kalimin e ngadalshėm nga interneti nė rrjetin e trurėve, nė tė cilin anembanė planetit nė ēast kėmbehen mendimet, emocionet, ndjenjat dhe kujtimet.Shkencėtarėt qysh tash mund tė lidhin
trurin me kompjuterin dhe tė dekodojnė disa nga kujtimet dhe mendimet tona. Nė njė ēast kjo do tė mund tė ēojė nė revolucion nė komunikim, madje edhe nė industrinė e argėtimit. Filmat nė tė ardhmen do tė mund tė transmetojnė edhe ndjenjat, e jo vetėm pamjet. (Tinejxherėt do tė egėrsohen nė mediet shoqėrore, do tė dėrgojnė kujtime dhe ndjenja nga mbrėmjet e maturės, nga takimi i parė etj.).

Historianėt e shkrimtarėt do tė mund t’i pėrshkruajnė ngjarjet jo vetėm digjitalisht, por edhe emotivisht.

Ndoshta do tė zhduken edhe tensionet ndėrmjet njerėzve, pasi qė do tė fillojnė tė ndjejnė dhimbjen dhe vuajtjen e tė tjerėve.

Dr. Ray Kurzweil, shpikės, pionier i shkencave kompjuterike dhe drejtor i inxhinieringut nė Google

– Deri nė vitin 2025, printerėt 3D do tė shtypin rroba fare lirė. Do tė ketė shumė dizajne open sorce, por njerėzit edhe mė tej do tė shpenzojnė para pėr tė marr dizajnet e top dizajnerėve aktualė, siē shpenzojnė sot para nė libra-e, muzikė e filma, pa marrė parasysh nė tėrė pėrmbajtjen e bollshme pa para. 3D printerėt do tė printojnė organe njerėzore, duke shfrytėzuar qelizat amė tė modifikuara me ADN-nė vetanake tė pacientit, qė do tė na ofrojė rezerva tė pashtjerrshme tė organeve pa drojė se organizmi do t’i pėrjashtojė. Ne do tė mund tė riparojmė organet e dėmtuara me qelizat amė tė riprogramuara, si pėr shėmbull zemrėn, e cila ka pėrjetuar dėmtime me rastin e sulmit nė zemėr. Prinetėrt 3D do tė shtypin module tė lira, tė cilėt do tė bashkohen pėr tė ndėrtuar shtėpi apo ndėrtesė afariste, si kubėza.

Do tė kalojmė mė shumė kohė nė realitetin virtual tė zgjeruar, qė do tė na mondėsojė tė shkojmė nė “vizita” madhe edhe nėse jetojmė qindra milie larg. Do tė mund edhe tė prekemi. Disa prej ‘njerėzve’, tė cilėt do t’i vizitojmė nė realitetet e reja do tė jenė avatarė. Do tė jenė tė bindshėm, por jo krejtėsisht si njerėzit deri mė 2025, pėr kėtė duhet tė presim 2030-ėn. Do tė mund tė programojmė biologjinė njerėzore pėr tė ndaluar shumė sėmundje dhe procesin e plakjes, pėr shembull tė deaktivojmė qelizat amė tė karcinomit, tė cilat janė burim i vėrtetė i kancerit, por edhe tė ndalojmė avancimin e arterioskleroėzės, shkaktarin e sėmundjeve tė zemrės.

Do tė mund tė krijojmė njerėzish tė cilėt kanė vdekur nga tė gjitha tė dhėnat qė kanė lėnė pas vetes (emailet e tyre dhe dokumente tjera, fotografi, video, intervosta me njerėzit tė cilėt i mbajnė mend). Ata do tė jenė tė bindshėm, por jo krejt realė, jo deri nė gjysmėn e viteve 30-tė, prandaj disa njerėzve kjo teknologji do t’u duket shqetėsuese dhe rrėqethėse.

Dr. Anne Lise Kjaer, themeluese e agjencisė pėr parashikimin e trendeve Kjaer Global

– Organizata botėrore e shėndetėsisė parashikon se sėmundjet kronike do tė jenė pėrgjegjėse pėr tri tė katėrtat e sėmundjeve deri nė vitin 2020, kėshtu qė evolucioni i shėndetėsisė mobile (diagnostika e monitoringu mobil) do tė ēojė nė revolucion shėrimin e diabetit dhe tensionit tė lartė tė gjakut. Aplikacionet tė cilat do t;i dizajnojnė mjekėsorėt do tė ofrojnė informata kthyese efikase nė kohė reale, do t kujdesen pėr probleme kronike nė fazė shumė tė hershme, dhe do t’u ndohmojnė njerėzve tė avancojnė jetėt nė bashkėsi nė botėn e zhvilluar, si edhe nė vendet nė zhvillim.

Ky avancim nė kujdesin pėr shėndetin tonė ėshtė emocionues, por ajo qė mahnit edhe mė shumė ėshtė zhvillimi paralel i aplikacioneve tė cilat do tė kujdesen pėr shėndetin tonė mental, tash pėr tash tė lėnė pasdore.

Dr. James Canton, drejtor i Institutit pėr ardhėmrinė globale nė san Francisco

– Aparatet e reja mobile do tė mbulojnė tėrė botėn. Deri mė 2025 do tė ekzistojnė Interneti masvik i gjithkujt dhe gjithēkasė, i cili do t’i ndėrlidhė tė gjitha kombet, shoqėritė, firmat dhe personat me dijen e tėrė botėrore. Kjo do tė pėrshpejtojė qasjen nė arsim, shėndetėsi, argėtim e ekonomi nė kohė reale…

Inteligjencat artificiale do tė bėhen tė menēura sa njerėzit, madje edhe mė tė menēura. Do tė jenė tė instaluara nė automobila, robotė, shtėpi e spitale, dhe d tė krijojnė ‘ekonominė e inteligjencės artificiale’. Njerėzit e robotė tdo tė bashkohen, fizikishte e digjitalisht, pėr tė shėruar pacientėt anembanė botės. Kirurgėt-robotė do tė operojnė nga largėsia. Doktorėt-robotė do tė lindin fėmijė dhe t’ju shėrojnė nėpėrmjet telefonit mobil.

Mjekėsia preventive do ta transformojė shėndetėsinė. Diagnozat e hershme tė sėmundjes me aparate qė i marrin erė frymės sonė, dhe sekuentimi falas i ADN-sė, i cili parasheh shėndetin tonė tė ardhshėm do tė jenė tė gjithėpranishme. Ilaēet e personalizuara gjenetike do tė pengojnė sėmundjet, duke shėtuar jetėra dhe miliarda nė produktivitetin e humbur… Bitcoin gjeneratėn e ardhshme do tė zėvendėsojė paranė etradicionale pre letre, duke krijuar njė paradigmė tė re tė tregtisė e biznesit, e cila do tė krijojė ekonominė e re.

Jason Silva, udhėheqės i emisionit ‘Brains Games’ nė kanalin National Geographic

– Pajisja me softuerė biologjikė, mjekėsia e personalizuar, asistentėt me inteligjencė artificiale o tė transformojnė shėndetėsinė dhe mirėqenien e njerėzve. Automobilė qė drejtohen vetė do tė shihen gjithkah, transporti do tė jetė automatik, i pastėr dhe i lirė. Do tė shpėrngulemi nė botėn nė tė cilėn qasja ėshė mė e fortė se pronėsia, dhe gjithēka e kėmi aq afėr, sa ta arrijmė me dorė.

Dr. Amy Zalman, drejtoreshė e ėorld Future Society-it

-Shkencėtarėt tash kanė nė disponim mėnyra gjithnjė e mė precize pėr shqyrtimin e trurėve tanė dhe truave, nė mėnyrė qė tė kuptojnė qėndrimet dhe sjelljen tonė. Vetėm para disa vitesh, shkencėtarėt nga Harvardi kanė treguar se prijėsit nė tė vėrtetė kanė mė pak stres, jo mė shumė se ata qė nuk janė prijės… Nė Universitetin Ben-Gurion, hulumtimet nė gjykatės kanė treguar se ata shqiptojnė dėnime mė tė rėnda para drekės – kur janė mė sė shumti tė uritur.

Aplikimi i kėtyre zbulimeve nė mua zgjon frikė e respekt. Kuptimi mė i saktė se s njerėzit punojnė – si ofrojmė besimin, si bashkėpunojnė e mėsojmė, por edhe si luftojmė e urrejmė – ėshtė mjet tė cilin ne dhe qytetarėt mund ta shfrytėzojmė pėr tė krijuar qeveri dhe tė ardhme mė tė mirė.

Mark Stevenson, autor i librit ‘Njė turne optimiste nė ardhmėri’

– Teknologjitė nuk janė pjesa mė e rėndėsishme – ndonėse janė super cool. Me rėndėsi ėshtė sė ēfarė bėn shoqėria me to, e tash mė i rėndėsishmi ėshtė ndryshimi institucional… Ajo qė vėrtetė dėshirojmė tė shqyrtojmė, sipas mendimit tim, janė mėnyrat e organizimit tė vetė neve. Libri im i ardhshėm mbulon, pėr shembull, revolucionin e burimeve tė ripėrtėritshme tė energjisė nė njė qytet tė vogėl nė Austri, zbulimin e ilaēeve open source nė Indi, rrejtin e pacientėve tė ngjashėm mė PatientsLikeMe, dhe shkollat tė cilat e pėrjashtojnė planin mėsimor nė mėnyrė qė t’ia dalin t’i mėsojnė fėmijėt diēka…

InfoGlobi
avatar
gjilanasi

383


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi