Tregime Mistike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:31

E MORI SHPIRTI I VĖLLAIT

Bota ku frymojmė ėshtė pėrplot sekrete. Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė. “Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn -thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim si natyrė”. Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato. Prandaj, vizitorė tė nderuar, mos u trembni nga e panjohura. Nėse keni pėrjetuar edhe ju diē tė tillė, na shkruani. Mos ngurroni ta thoni tė vėrtetėn sepse ne ju kuptojmė...!

Mė 4 dhjetor tė vitit 2006, njėzetetetė vjeēarja Selvie Fiskaja, u zgjua vrullshėm nga gjumi. Ndjehej shume e frikshme. Nga gjumi e zgjoi zėri i njohur i djalit tė saj, Arionit, i cili, papritur, nga njė sėmundje e rėndė por shkurtėr, kishte ndėrruar jetė kah fundi i verės 2001. Humben e djalit, atėkohė trevjeēar, e kishte pėrjetuar shumė rėndė. I ishte hapur njė plagė e rėndė nė shpirtin dhe zemrėn e saj. Refuzonte, pothuajse ēdo gjė, bile edhe ushqimin.

Qėndronte me orė tė tėra, muaj e vite me radhė, duke shikuar albumet fotografike tė birit tė saj, me shpresė se sė paku nė ėndėrr do i paraqitet engjėlli i vogėl qė ta puthė, pėrqaf e ledhatoj me dashurinė amnore. Me gjithė dėshirėn e zjarrtė tė saj, s’paku pėr ta parė nė ėndėrr Arionin vogėl, ajo kurrė nuk ju realizua.

Tek pas pesė vitesh, pasi arriti tė bindet nga bashkėshorti i saj, Selvia pranoi tė lindė pėrsėri. Kėshtu nė qershorin vitit 2006, ajo lindi njė fėmijė tė mrekullueshėm, njė djalė tė bukur e tė pashėm, tė cilin e pagėzuan Lirik.

Po tė presim sė bashku...

Liriku i vogėl, me 4 dhjetor 2006, i mbushte gjashtė muaj. Dhe mu atė natė, Selvien e zgjoi nga gjumi zėri i Arionit tė ndjerė. U zgjua dhe me lot nė sy shkoi deri nė kuzhinė qė tė pije pakėz ujė.

Para se tė kthehej sėrish nė krevat, ia hodhi njė sy bebes sė vogėl, qė flinte qetė-qetė. Dhe sapo bie nė krevat, dėgjon pėrsėri zėrin e tė ndjerit Lirik. I mbyll sytė dhe para saj shfaqe njė fushė e gjelbėruar pėrplot me lule, dhe nė drejtim tė saj, me njė buqetė tė bukur lulesh, po vinte Liriku i ndjerė. I buzėqeshi butė dhe ėmbėl nėnės sė vet, por nė sytė e tij vėrehej njė lloj pikėllim. Selvia e pushtoi me krahė duke e pėrqafuar e shtrėnguar me aq shumė dashuri e mall.

Sėrish e ndjeu prekjen e lėkurės sė tij, aromėn e trupit tė tij. Filloi ta pėrkėdhelė e puthė nė ēdo pjesė tė fytyrės... edhe Lirku e pėrqafoi fuqishėm, dhe pas pak iu afrua tek veshi duke i thėnė: “Nėnė, unė kėtu ndihem shumė i vetmuar andaj kam ardhur qė ta marr edhe Lirikun. Mos u mėrzit, ne do tė presim sė bashku”. Pastaj, Arioni i vogėl, e pėrqafoi edhe njė herė fuqishėm nėnėn e vetė, e puthi dhe u zhduk.

Selvia u zgjua duke gulēuar dhe qante me dėnesė. I shoqi Besarti e dėgjoi me habi tregimin e ėndrrės dhe u mundu tė ta qetėsoj tė shoqen. Liriku i vockėl flinte ashtu qetė, si njė engjėll i butė i rrethuar me plot dashuri.

Besart Fiskaja punonte si mirėmbajtės i njė blloku ndėrtesash, tė sapondėrtuara, nė periferi tė Prishtinės. Me tė shoqen dhe Lirikun e vockėl, banonin nė njė banesė dy dhomėshe, nė njėrėn nga banesat e bllokut. Kur Selvia e ushqente dhe e vinte e gjumė beben, i ndihmonte tė shoqit nė punėt e pėrditshme rreth mirėmbajtjes sė ndėrtesave. Liriku ishte bebe e urtė dhe e qetė, prandaj dhe nuk e pengonte shumė Selvien pėr t’i ndihmuar tė shoqit.

Shkaktari i panjohur!

Po atė pasdite, pasi e ushqeu Lirikun, Selvia e vendosi atė nė karrocė dhe sė bashku dolėn pėr tė shėtitur nė kopshtin e ndėrtesave. Liriku gugonte plot kėnaqėsi duke i rrahur shuplakat e duarve, derisa Selvia e sodiste me plot dashuri.

Pas nja dy orėsh, Selvia kthehet me Lirikun nga shėtitja dhe e vendos djalin nė gjumė. Pėrgatit gjėrat pėr ushqim dhe zbret tek i shoqi pėr t’i ndihmuar qė t’i kryej punėt mė shpejt.

Dhe, derisa Besari kishte edhe pak punė pėr ta riparuar njė pompė uji tek njė fontanė e kopshtit, Selvia u kthye pėr ta pėrgatitur darkėn. Kur u futė nė dhomėn e Lirikut, iu duke se ai po flinte, si gjithnjė, ashtu qetė-qetė. Mirėpo, kur u pėrkul pėr ta puthur, vėrejti se me beben diē nuk ishte nė rregull! Fytyra ju duke mė e zbehtė. Ia preku duart, tė cilat ishin tė ftohta...beba nuk jepet mė shenja jete...

Pas 10-15 minutash arriti ndihma e shpejtė duke e dėrguar beben urgjent nė spital. Mjekėt u munduan, duke bėrė ē’ishte e mundur, pėr ta rikthyer Lirikun e vockėl sėrish nė jetė, por tė gjitha pėrpjekjet e tyre ishin tė pasuksesshme.

Pas obduksionin, nė raportin mjekėsor ishte shkruar: “Fėmija nė gjendje plotėsisht tė shėndosh. Shkaktari i vdekjes i panjohur!”

Selvia qėndroi gjatė pranė trupit tė pajetė tė djalit tė saj. Nuk qante. E mbante pėr dore dhe qėndronte nė heshtje. Nė fund e puthi nė ballė dhe nė faqe e pastaj, pa e thėnė asnjė fjalė, doli nga dhoma.

Mjekėt i kishin preferuar dhe ofruar qetėsues dhe antidepresiv, por Selvia i kishte refuzuar qė tė gjitha. Gjithnjė ua tregon vizitorėve ėndrrėn, nė tė cilėn i ndjeri Arion, e kishte paralajmėruar pėr vdekjen e Lirikut. E dinte se njerėzit mund ta quajnė edhe tė marrė, tė ēmendur e ēfarėdo tjetėr, por ajo ėshtė thellė e bindur se dy djemtė e saj, dy engjėjt e saj, tanimė janė sė bashku duke luajtur, tė lumtur e tė gėzuar, nė fushėn e gjelbėruar e pėrplot me lule tė lloj-llojshme, tė cilėn ajo e kishte parė nė ėndėrr. Ata janė gjithashtu, thotė Selvia, duke mė pritur edhe mua!

Se a ishte ėndrra pėr vdekja e Lirikut ishte njė koincidencė e rastit, njė iluzion i ēastit apo njė paralajmėrim real, me gjasė, nuk do tė dihet kurrė. Bota nė tė cilėn ne frymojmė, ėshtė pėrplot mistere e sekrete nga mė tė ndryshmet.

Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė. “Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn - thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim si natyrė”. Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, por jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato.

Bazuar nė njė ndodhi tė vėrtetė.

Sabir Krasniqi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:37

GJAKU VRASĖS

Mendohet se vdekja nuk ėshtė akt i ēastit, por njė proces shkallė-shkallė. Bile disa, qė kanė pėsuar vdekje klinike, pohojnė se ata kanė dėgjuar dhe parė gjithēka qė ėshtė zhvilluar rreth tyre.

Ndoshta edhe sytė e Altinės, me atė shikim tė ngrirė por qė shkėlqenin edhe nė minutat e fundit tė ndarjes nga kjo botė, shikonin kėtė proces. Arritėn ta shohin atė gjak tė huaj qė po derdhej rrėke nga trupi i saj i gjymtuar dhe i mbėrthyer mes timon dhe karriges. Gjakun e huaj qė nuk u bė kurrė i veti. Gjakun, i cili nuk ia dhuroi jetėn, por vdekjen.

Raportet mes dy tė rinjve tė dashuruar, Florit, djaloshit biznesmen nga qyteza e Sharrit dhe Irmės, bukuroshes nga Prizreni, kohėt e fundit duket se nuk qėndronin edhe aq shkėlqyeshme. Flori jo vetėm qė ishte njeri paksa i ēuditshėm, por ishte edhe mjaft xheloz. Megjithatė, Irma e dashuronte.

Njė mbrėmje korriku, tė vitit 2007, ata ishin ftuar nė ditėlindjen e njė miku tė tyre. Njė festė e kėndshėm mes shokėsh dhe miqsh. Pas disa orėsh dėfrimi me pije, kėngė e vallėzim, mes kėtyre dy tė rinjve plasi sherri. Ata filluan tė grinden. Mė saktė, Flori ishte i dehur dhe nė atė gjendje e kishte fyer rėndė Irmėn pėr shkak tė njė bisede qė ajo kishte zhvilluar me njė tė pranishmi tjetėr.

Nga xhelozia, ai i kishte quar qė te dy nė dreq tė mallkuar dhe ashtu i dehur ishte larguar me shpejtėsi nga festa. Por as qė e kishte kuptuar se ēfarė dhembje i kishte krijuar kėsaj vajze tė sinqertė dhe tė ndershme. Irma e dėshpėruar, rrėmben ēelėsat e automjetit tė saj dhe niset pas tij. Ashtu nėn presion psikik, fillon tė vozisė me shpejtėsi shumė tė madhe.

Pas disa minutash ajo humb kontrollin mbi automjet dhe nė dalje tė qytetit tė Prizrenit, ndeshet drejtpėrdrejt me njė shtyllė betoni. Matėsi tregonte shpejtėsinė prej 114 km/h. Vdekja kishte pasuar aty pėr aty.

Kaluan rreth pesė muaj nga fatkeqėsia ku humbi jetėn Irma. Flori pothuajse kishte braktisur tėrė veprimtarin nė biznesin e tij. Kishte filluar tė pi alkool me tė madhe. Aq shumė kishte pėsuar ndryshime psikike por edhe fizike sa qė nė fytyrėn e tij nė njomė kishin filluar tė paraqiten rrudhat e para.

Njė mbrėmje dhjetori, rreth orės 8 tė mbrėmjes, Flori po kthehej nga Prizreni pėr nė vendbanimin e tij nė Sharr. Ai ishte nė kėrkim tė lidhjeve tė reja pėr ta ringjallur sėrish biznesin, pasi materialisht qėndronte mjaft dobėt.

Nė dalje tė qytetit, mu aty ky kishte humbur jetėn e dashura e tij, takoi njė vajzė e cila jashtėzakonisht pėrngjante me Irmėn. Jo nė dukje, nė fizionomi, por nė lėvizje, nė qėndrim. Nuk foli asnjė fjalė, por nė vete ndjeu njė lloj fuqie mistike tė asaj vajze qė vepronte mbi tė. Kėmbėt vetvetiu prekėn pedalet e frenimit dhe makina ndaloi pranė saj.

-Tė kam pritur - i tha vajza, qė tanimė ishte afruar pranė xhamit tė makinės, dhe buzėqeshi mu ashtu sikurse buzėqeshte bukuroshja Irma. Gjithashtu, ajo bėri njė lėvizje me dorė duke i larguar flokėt nga balli, po nė tė njėjtėn mėnyrė siē e bėnė edhe Irma.
Florit filloi t’i thahej fyti.

-Kush je ti? -e pyeti ai me duke belbėzuar.
-Nuk e di -pėrgjigjet vajza dhe, duke iu afruar edhe mė, e puthė Florin.
-A mė ke pritur? -foli sėrish vajza.
-Ty? -tėrhiqet Flori mbrapa sikurse ta kishte puthur e ndjera.
-Nuk tė kam pritur... -zėri i tij nga frika filloi tė bėhet mė i vrazhdė dhe me i lartė.
-Po ti ke vdekur... Nga dola tani?
-Nga mosekzistenca, ndoshta... -i ktheu me tė rreptė vajza dhe filloi tė largohet nė drejtim tė qytetit.

Flori mbeti i shtangur duke e shikuar vajzėn. Nga prapa ishte kopja e pėrsosur e Irmės. Pastaj me shpejtėsi hapi derėn, vrapoi dhe iu afrua tė panjohurės. E kapi pėr kraharorė dhe rrėmbyeshėm e ktheu kah vetja.

Sytė e saj ishin mbushur me lot. Vajza po qante nė heshtje. Flori e shikoi me habi. “Kėshtu qante vetėm Irma” - tha vetmevete dhe pa e kuptuar as vet se si, filloi ta pushtoj me puthje nėpėr gjithė fytyrėn duke pėshpėritur:

-Epo, erdhe prapė...Mė nė fund... Tani do mė falėsh pėr tė gjitha... Irmushja ime... Dhe nė puthje e sipėr, vajza e largoi me vrull Florin duke i thėnė:
-Nuk jam unė ajo, nuk jam... A po mė kupton, nuk jam unė... dhe vrapoi tek parkingu i taksive qė ndodhej pak mė lart, afėr njė qendre tė madhe tregtare. Hyri nė taksi dhe u zhduk. Flori mbeti i shtangur nė vend...

Drama e Altinės

-Askėnd nuk mund ta fajėsoj. Por as qė kam kujt t’ia drejtoj gishtin. Gjithēka filloi kur vajzės sime Altinės, nė maj tė vitit 2007, iu bė transfuzion i gjakut gjatė njė operimi nė spitalin e qytetit, ku ajo kishte humbur shumė gjak -rrėfen nėna e saj.

Gjithnjė e mundonte ky gjak i huaj dhe disa herė mė kishte thėnė: “Nėnė, nuk do tė mėsohem kurrė me kėtė gjak”. Unė mundohesha ta bindja: “Bija ime, a ėshtė mė mirė tė vdesėsh? Mendo pak edhe pėr mua dhe pėr babanė. Tė kemi tė vetmen”. Ajo qante, duke pohuar me kokė.

Muajt e parė pas operimit gjithēka filloi kah e mbara. Bile Altina filloi tė shkojė sėrish edhe nė korin qytetit si mė parė. Mirėpo, kur erdhi dimri fillova t’i vėrej tek ajo disa veprime tė ēuditshme.

Njė natė e takova me gisht tė prerė. Ishte shtrirė nė divan dhe dukej sikur po flinte. Ajo po gjakosej e nė anėn tjetėr po flinte! Vrapova me tė shpejtė: “Altina bija ime, zgjohu ta lidhi gishtin”. Ajo mu pėrgjigj sikur tė ishte nė ndonjė lloji transi: “E pse ta lidh? Le tė rrjedh i tėri... Nuk mund ta duroj mė...” Fillova ta shkund: “Altina, ēfarė po fletė, a je nė vete?” Pastaj pasuan edhe ndodhi tė tjera tė ēuditshme.

Njė mėngjes mė zgjoi zėri i saj. Ajo po qante dhe gjėmonte. Vrapove drejtė nė dhomėn saj. Ajo po flinte, dhe nė gjumė murmuriste: “Flori, pse po sillesh ashtu? Ti e di se unė nuk mundem pa ty...Unė tė dua...”

Kush ishte ky Flori? Altina nuk kishte pasur kurrė dashnorė. Kishte shoqėri tė pakėt dhe mes tyre nuk ishte ndonjė me kėtė emėr. Pas disa javėsh vėrejta mbi tavolinėn e saj njė fotografi tė njė djaloshi tė cilėn e kishte prere nga njė revistė, nga faqja e marketingu. Si me humor i thashė: “A ėshtė ky Flori?”. “Po” -mu pėrgjigj. “E ku banon ai? Si u njoftove me tė?” -e pyeta sėrish.

Por Altina vetėm mė shikoi dhe nuk foli asgjė.

-Edhe unė e kamė dėgjuar disa herė kėtė emėr nga Altina -thotė babai i saj. Njė herė derisa ajo ishte nė banjė dhe po bėnte tush, nė moment thirri mė zė tė lartė: “Flori, ku po shkon?”. Nuk i vura kėsaj rėndėsi tė madhe, por njė ditė e pyeta: “Altina, kush ėshtė ky Flori? Ku banon ai?”. Ajo mu pėrgjigj prerė: “Nė gjakun tim baba...” E vėrejta se ajo nuk po tallej.

Atėherė u drejtova pėr nė spitalin e qytetit. Nė raportin mjekėsor tė Altinės figuronte edhe emri i Irmės, si dhuruese e gjakut. Ajo kohė mė parė, bashkė me shokėt dhe shoqet e institutit privat, ku studionte, kishin shkuar vullnetarisht pėr tė dhuruar gjak. Dhe gjaku i saj i ishte injektuar Altinės. Pastaj nga familja e Irmės, arritėm tė kuptojmė se Flori kishte qenė i dashuri i saj. Nė ato momente njė ndjenjė e frikshme ma kaploi trupin.

E njėjta shpejtėsi, e njėjta shtyllė!

Altina nuk posedonte patentė shoferi, dhe as qė kishte mėsuar ndonjėherė tė voziste automobil. Por atė ditė tė ftohtė janari, u zgjua mė herėt se zakonisht - nė ora 5 tė mėngjesit. Mori ēelėsat e makinės sė babait nga palltoja e tij dhe u nis drejt “Golfit” qė qėndronte i parkuar nė oborrin e shtėpisė. Hapi derėn e automobilit, u fut brenda dhe ndezi motorin.

U nis drejt magjistrales pėr Sharr, dhe pas pak minutash arriti nė dalje tė qytetit tė Prizrenit. Shtypi pedalin e shpejtėsisė deri nė fund dhe drejtoi timonin kah shtylla e betonit qė gjendej skaj rrugės. Me shpejtėsi tė madhe u pėrplas drejt nė tė. Sytė e saj shikoni si tė ngrirė por me plotė shkėlqim gjakun qė po rridhte nga trupi i saj. Gjakun tė cilin ajo kurrė nuk e deshi.

Gjakun e huaj qė urrente pa masė. Fytyrėn e saj e pėrshkoi njė buzėqeshje e lehtė. Dukej sikur Altina ishte ēliruar nga ai makth qė e mundonte qė nga transplantimi i gjakut tė Irmės. Nga pushtetit i atij gjaku vrastar.

Dėshmitarėt thonė se ajo frymoi disa dhjetėra minuta. Ata nuk mund t’i ndihmon, pasi automjeti ishte dėmtuar aq shumė sa qė nuk ishte i munduar asnjė veprim, pėrveē alarmimit tė ndihėm sė shpejtė, policisė dhe zjarrfikėsve.

Mendohet se vdekja nuk ėshtė akt i ēastit, por njė proces shkallė-shkallė. Bile disa, qė kanė pėsuar vdekje klinike, pohojnė se ata kanė dėgjuar dhe parė gjithēka qė ėshtė zhvilluar rreth tyre.

Ndoshta edhe sytė e Altinės, me atė shikim tė ngrirė por qė shkėlqenin edhe nė minutat e fundit tė ndarjes nga kjo botė, shikonin kėtė proces. Arritėn ta shohin atė gjak tė huaj qė po derdhej rrėke nga trupi i saj i gjymtuar dhe i mbėrthyer mes timon dhe karriges. Gjakun e huaj qė nuk u bė kurrė i veti. Gjakun, i cili nuk ia dhuroi jetėn, por vdekjen.

Kur arriti ndihma, Altina nuk frymonte mė. Kishte ndėrruar jetė. Akrepi i matėsit tė shpejtėsisė kishte ndaluar nė 114 km/h. E njėjta shpejtėsi e njėjta shtyllė!

Sabir Krasniqi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:43

MISTERI I “LULES SĖ BARDHĖ”

Gjersa aeroplan-bartėsja “KENEDI” fuqishėm shqyente ujėrat e Mesdheut, duke lundruar kah Adriatiku, nata ngadalė lėshohej. Nė qiell sė shpejti shndritėn yjet. Lėkundja e butė e aeroplan-bartėses i bėnte tė kotur marinarėt tė cilėt mbrėmjeje nė pallubė kalon kohėn me pije dhe lojė letrash. Kapiteni Vilijem o Keef nė tė vėrtetė veē sa bisedoi me telefon me tė shoqen nė anėn tjetėr tė Atlantikut, diku nė Kentaki.

Situata e Kosovės, nė vitin 1999, po hynte nė fazėn kritike. Aeroplan-bartėsja amerikane “Kenedi” do tė lundroj nė Adriatik dhe me pėrkrahjen logjistike do t’i ndihmoj aleatėt e paktit NATO nė bombardimin e Jugosllavisė kapiteni O Keef , lėshoi dėgjuesen dhe shkoi pėr tė fjetur.

Lufta nė Kosovė mbaroi. Forcat jugosllave ushtarake-policore u tėrhoqėn nga regjioni kurse makineria mė e fuqishme ushtarake e NATO-s hyri nė Kosovė me mandatin e Bashkėsisė Ndėrkombėtare nėn emrin KFOR. Zoti O Keef, me vendimin e autoriteteve ushtarake amerikane u pėrcaktua nė Ferizaj, ku si paqėsor do tė mbante rendin dhe qetėsinė nė sektorin amerikan tė pėrgjegjėsisė. As ėndėrr nuk e kishte parė, se nė Ballkan, pikėrisht nė kėtė vend, do ta kalonte afatin ushtarak prej shatė muajsh sa gjithsej i kishin mbetur.

Ditėt ishin tė gjata dhe monotone. Asgjė e jashtėzakonshme. Kapiteni O Keef ėndėrronte pėr kthimin e tij nė Kentaki, pėr tė birin Xhonin dhe tė shoqen Mirjam. Dalja nė qytet, pas gjashtė ditėsh, ia theu monotoninė. Popullsia lokale i ēmon posaēėrisht amerikanėt. E ndjente kėtė nė secilin hap, gjatė ēdo takimi.

Ditėn e dytė tė daljes sė tij nė qytet njohu qiftin bashkėshortor ALIU. Mikpritja tradicionale e kėtyre njerėzve nuk e linte indiferent kapitenin. E pranoi ftesėn e tyre pėr vizitė. Dhe, miqėsia lindi, si zakonisht mu aty ku nuk shpreson fare.

Ėshtė korriku, e nė vitin 1999 ishte jashtėzakonisht moti i nxehtė. Shumė parashikues botėror kishin paraparė thatėsirė tė madhe, ēka edhe u vėrtetua. Kapiteni O Keef atė buzėmbrėmje, mė 28 korrik vizitoi shumė shitore, duke kėrkuar buqetė lule tė freskėta “Ashtu do t’i gėzoj ALIJAT nė pėrvjetorin e njėzetegjashtė tė martesės”, mendonte ushtaraku i ri amerikan.

Ishte afėr derės sė hyrjes tė shtėpisė sė miqve tė rinj. Cingėroi. Nė dorė mbante buqetėn e vjollcave tė freskėta qė kishin ngjyra tė pėrziera tė kaltėrta dhe tė verdha. “Ditė e natė” ėshtė emri i tyre vendor.

- Mirė se na erdhėt, kapiten! Urdhėroni!- pėrshėndeti bardhoka gracioze, gjersa hapte portėn e rėnd tė hekurt. O Keeff-it i humbėn fjalėt. U nguros. Pran tij rrinte bukuria e vashės qė rrezatonte fuqishėm. Po buzėqeshja! Iu duk se tė tillė nuk kishte parė kurrė mė parė. Dhėmbėt margaritarė tė bardh thjeshtė tė magjepsnin ta puthte dhe ai si i magjepsur buzėt e veta i barti mbi buzėt e vashės.

- Kėto lule janė pėr ty! – tha O Keef, duke ia ofruar buqetėn me vjollca tė freskėta.
- Oh, sa jam e lumtur kapiten! Ende askush deri mė sot nuk mė ka dhuruar kėso lule “netėsh dhe ditėsh” kaq tė bukura. Mbaje nė mend: mė shumė i dua netėt, se sa ditėt! Edhe pse dikur kisha dhe ditė tė lumtura...” – qeshi vasha, gjersa me dorėn e djathtė mbante pėrdore ushtarakun 27 vjeēar amerikan., kurse nė tė majtėn tufėn me lule tė cilės me frymėmarrje tė thellė iu morri erė.

Hėna ngadalė “rrėshqiste” qiellit tė kthjellėt. Nga hijet e drunjve kopshti ishte gjysmė i errėt. Por, sė fundi, kjo pėr tė s’kishte fare rėndėsi. Ishte nė shoqėrinė e bukuroshes nė fustanin e tejdukshėm me ngjyrė tė bardhė. Pas saj u mbyll porta e oborrit. Hyjnė brenda.

“Vetėm?! Do tė ishte turp tė mė shihnin prindėrit e saj...” mendonte O Keefi, sinqerisht duke u penduar pėr veprimin e tij tė pakėndshėm qė, nė derėn e oborrit, e kishte bėrė. Nė dhomėn e fjetjes shėndėrriste drita e kuqe e qiriut tė trashė. Vetėm nė korridor ndizej njė llapė dritėdobėt qė ishte nė murrin ballor. Ēdo qė derdhte romantikė. Ēdo gjė i ngjante njė nate tė pabesueshme.

- Tė thash, kapiteni im. Mė shumė e dua natėn se ditėn. Netėve ndodhin ēudira. Netėt janė misterioze. Vetėm netėve mund ta pėrjetosh dashurinė e vėrtetė. Oh, sa i bukur qė je! A mund tė mė dashurosh fort, por ta ruash fshehtėsinė?! – pyeti vasha qė veēse e njohu.

- Patjetėr! – pohoji kapiteni. Ti je krijesa mė e bukur qė ndonjėherė kam takuar. Por, oh! U frikohem prindėrve tuaj. I frikohem turpit qė do tė mė gjej. Tė lutem mė thuaj, mos vallė ėndėrroj?! Kurrė nuk do tė mundem tė ngopem me bukurinė tėnde...
- Mos iu friko prindėrve tė mi! – tha vasha. Ata janė nė njė fshat afėr. Unė quhem LULJETA dhe kaherė ėndėrroj pėr kėtė natė. Do ta kesh dashurinė time gjithnjė gjersa ta ruash sekretin tonė.

Puhia lehtas pėrhidhej nėpėrmjet dritares gjysmė tė hapur tė dhomės sė fjetjes. Fresku qė vinte pėrmes saj, nė kėtė natė tė nxehtė korriku, ledhatonte dashnorėt e rinj nė lojėn e tyre harresėdhėnėse. Floku i bardhė e i bujshėm i Luljetės ia fshinte fytyrėn ushtarakut tė ri amerikan nga shikimi i hėnės. Ritmi mahnitės i bukuroshes sė re, e detyronte tė harronte Mirjam-in dhe Aliajt. Kėnaqej nė pėrqafimin afshor tė bardhokes sė shfrenuar. Ėshtė ora afėr dy e mesnatės...

- Ka qenė dashur kaherė tė jem nė njėsinė time – brengosshim pėshpėriti kapiteni, duke shikuar orėn nė murr. Lulja ngadalė dhe me kujdes hapi portat. Nė ndarje e puthi edhe njė herė kapitenin dhe i tėrhoqi vėrejtjen qė tė mos ia thotė askujt fshehtėsinė.

Bashkė me gėrhamėn e motorit tė xhipit, brengosja e tij arriti kulmin:”Eh, si do tė shkoj nė bazė nė kėtė kohė tė shurdhėr tė natės? Kanė pėr tė mė dėnuar. Mė mirė ėshtė tė pres mėngjesin dhe disi do tė gjendem” – mendonte kapiteni.

Brenda disa sekonda e ktheu xhipin e tij nė drejtim tjetėr, dhe cingėroi gjatė nė derėn e njohshme tė tij.

“Zilja dėgjohej madje deri kėtu! Lulja ime sigurisht fjeti menjėherė pas kėsaj nate tė ēmendur...” Kot. Dyert mbetėn tė mbyllura. Kapiteni O Keef pjesėn e mbetur tė natės e kaloi nė xhipin e tij. Nė njėrėn anė i fiksohej pėrgjegjėsisė sė vet, kurse nė anėn tjetėr imagjinonte takimin e ri me Lulen e stėrbukur, i cili duhet tė ndodhte prapė natėn tjetėr.
Natėn tjetėr, sipas rregullit, shkoi tek Lulja.

Pothuaj se e kishte harruar tėrėsisht qiftin Aliu, kur ata me gėzim e ftonin tė hynte brenda. Pėr nder tė tij shtruan darkė tė pasur.

Nė ethėrime shkėpuste me dhembė kofshėn e pulės, duke pritur ardhjen e Lules.
Mendonte se do tė darkonte bashkė me tė. Por jo. Ajo s’vinte dot. Nuk ekzistonin as vjollcat e saja tė kaltra e tė verdha nė vazon mbi tavolinė. “Ku ėshtė Lulja?!”-pyeste veten..

- A nuk ulet nė tryezė dhe vasha e juaj? – i pyeti kapiteni.
- Zonja dhe zotėri Aliu e shikuan me habi, kurse fytyrėn ua mbuloi verdhėsia.
- Nuk kemi vajzė, kapiten. Pa fėmijė jemi qe 26 vjet martese.
- Por...zuri tė bėlbėzoj kapiteni, - Ku ėshtė bardhoka? Ku janė vjollcat e mija?!

- Lulja, thjeshtė, nuk u paraqit mė. As pas disa vizitash tė njėpasnjėshmė. Kapiteni O Keef gati harroi tė telefononte pėrtej Atlantiku. Gruaja e tij as pas telefonatash kėmbėngulėse nuk ia dėgjoi zėrin. O Keef ngadalė, por sigurt, venitej si ato vjollca tė kaltra tė hedhura nė diellin e nxehtė tė korrikut. Duke e vėrejtur pikėllimin nė sytė e mikut tė tij amerikan, zotėri Ali vendosi tė “hapte” zemrėn e tij.

- Mė vjen keē, kapiten. Sigurisht keni parė fantazmėn. Hija e njė vajze kėtu tregohet shpeshherė. Po mė habit fakti me buqetėn tuaj. Nuk kemi vėrejtur vjollca nė dhomėn e fjetjes. Ēdo gjė ėshtė e njejtė sikur para shkuarjes sonė nė katund. Sigurisht nuk ėshtė diēka nė rregull me ju dhe keni halucinacione.

- Paj, unė nuk jam fėmijė!- tha hidhėrueshėm kapiteni. Buqeta ju dedikohej juve pėr pėrvjetorin e martesės, por ia kam dhuruar asaj vashe.

- Vėrtet shpiri i asaj bardhoke shihet ndonjėherė nė kėtė shtėpi. Paraqitja e saj ndodh atje- tha zotėri Aliu, duke treguar me dorė shtėpinė e vjetėr nė anėn tjetėr tė kopshtit.
Kapiteni O Keef u ngrit me qėllim ta shihte atė shtėpizė tė vjetėr. Hapi dyert e vogla tė drurit, u ngjit shkallėve tė vjetra prej druri pėr tė arritur lart. Ndjente njė atmosferė misterioziteti.

“Shishetavani” i punuar me stilin e vjetėr turk dhe “dollapat” e thelluara nė murr ia pėrkujtonin kohėn kaherė tė vdekur. U ul nė minder dhe vėshtronte nė zbraztėsirė, duke menduar se si ta zgjidhte kėtė mister. Kot. Pėrpos grumbullit tė gjėrave tė vjetra
dhe “gjygymit” tė hershėm prej bakrit nė dollap, nė anėn e majtė tė murrit, asgjė tjetėr s’kishte. Kaloi pėrsėri nė katin pėrdhese.

- Ndoshta s’jam i marrė qė ta ndjek fantazmėn! – pėshpėriti qetas kapiteni, duke u pėrgaditur ta lėnte shtėpizėn.

- Baba im e ka blerė sė bashku me pasurinė qė shihni. Nuk e kemi rrėnuar. Njeriu, prej tė cilit e kemi blertė kėtė, edhe pėr njė kohė ka banuar nė tė. Ka qenė kaherė, por mė kujtohet se ka folur pėr vashėn e tij me emrin Lule. Fliste pėr bukurinė e saj dhe vdekjen tepėr tė hershme, e pas kėsaj gjithmonė qante njė kohė tė gjatė – pėrkujtonte zotri Aliu.

- LULE?! – klithi kapiten, si ta kishte goditur rrufeja. Ajo vashė pikėrisht ashtu quhej... Inshalla nuk kamė bėrė dashuri me hijen e Lules sė ndjerė! O Zot! Ēka po ndoll kėshtu me mua?! Me bindje, kapiteni O Keef vendosi seriozisht tė punoj rreth kėtij rasti, sipas tij unikat. Nėpėrmjet mikut tė tij Robertit, angazhoi njė parapsikolog tė njohur nga shteti federal Uashington. Parapsikologu Roni, nėpėrmjet mediumit tė tij kontaktoi me shpirtin e vashės sė ndjerė.

- E pėrshėndes kapitenin tim. Mė vjen shumė keē qė nuk mundi ta ruante sekretin, por le tė mos dėshprohet. Ne do tė takohemi pėrsėri. Jetėrat tona kryqėzohen si shtigjet e imėta nė shtėpinė e milingonave. Ndoshta i lajmėrohem nė ėndėr, ndoshta zhgjėndėrr, apo nė ndonjė jetė tjetėr. Krejt njė. Dashuria ime ėshtė e ndezur dhe kurrė s’ka pėr t’u shuar... – tha Lulja pėrmes gojės sė mediumit. Mediumi e ndryshoi zėrin, ngjante nė zėrin e Lules. Kapitenit iu rrnqethėn flokėt e kresė. Edhe pėrballė frikės, ndjente gėzim qė pėrsėri e ndėgjonte.

- I kam marrė vjollcat me vete, nė shenjė kujtimi pėr ty. Ato do t’i mbaj, kurse ti, kapiten, merre “LULEN E BARDHĖ” timen, ky ėshtė emri im. Sekreti ynė ėshtė zbuluar, mė vjen keq pėr kėtė. Mua mė gjen atje - dhe mediumi tregon me dorė vendin nėn strehė midis shtėpisė sė vjetėr dhe shtėpisė sė fqinjėve.

- Tung, kapiten! Dhe mos u pikėllo...Ishin kėto fjalėt e fundit tė Lules pėrmes gojės sė mediumit, i cili nė atė ēast filloj tė zgjohej nga transi.
- Qe, zotėri O Keef, shpejt e zgjidhėt enigmėn! – kėnaqshėm i tha Roni kapitenit tė nemitur.

Me rekomandimin e parapsikologut amerikan, ekipi i vogėl menjėherė ia filloj punės. Nė vendin e shėnuar filluan mihjen. Jo shumė kohė pas kėsaj, kazma nė duart e z. Aliu shurdhėt goditi nė diēka tė butė. Ishte dėrrasa e arkivolit. Pjesėtarėt e kėtij ekipi u shikuan ndėrmjet veti. Shikimet e tyre i thanė tė gjithė. Me duart duke iu dridhur Ramadan Aliu kujdesshėm hapi arkivolin.

Ēudia ishte e pafund! Nė tė prehej bardhoka e bukurisė engjėllore. E paprekur, nė fustanin e bardhė, e freskėt sikur pak mė parė tė kishte fjetur. Mbi buzėt i dridhej njė buzėqeshje enigmatike. Mbi gjoksin e saj, pėr habinė e tė gjithėve, ndodheshin ende vjollcat kaltėroshe tė freskėta, ndėrsa vjollcat e verdha aty pėr aty u venitėn.

I ngurosur nga e papritura, ekipi i vogėl gjatė nuk arriti tė vinte nė vete nga ky “shok”. Pikėlat e djersės sė ftohtė rridhnin nėpėr fytyrėn e kapitenit tė ri. Vetėm parapsikologu dhe mediumi i tij shikonin qetėsisht tė mbėshtetur pėr murrin e vjetėr.

- Kapite! Merre atė “Lule tė bardhė” mbi kokėn e saj. I keni premtuar... merrni pėr kujtim tė kėsaj vashe tė bukur jetime – me zė lutės iu drejtua Roni kapitenit.
O Keef u pikėllua dhe rrėmbeu filizin e “LULES SĖ BARDHĖ”. Ndjeu se me tėrė peshėn e tij do tė rrėzohej mbi trupin e vdekur tė vajzės. Mezi mblodhi fuqinė pėr t’u ngritur. “Prej nga u krijua ky filiz i “Lules sė bardhė”? - mendonte.

- Oh, bukuroshja ime! Ku je?! Vallė, nuk po e sheh dashurinė time, mjerimin tim? Tė betohem se do ta ruaj kėtė lule pėr kujtim tė emrit tendė... gati duke qarė iu “drejtua” kapiteni.

Pas vetėm njė ore kufoma e vashės filloi me tė shpejtė tė shkatėrrohet, gjė tė cilėn eksperti i parapsikologjisė e shpjegoi si pasojė e natyrshme e shkatėrrimit tė trupit tė njeriut nė kontakt me ajrin.

Kapiteni Viliams O Keef e mori filizin e “LULES SĖ BARDHĖ” pėrtej Atlantikut dhe me tė edhe njė pėrvojė tė pazakonshme. Pėrqafimi i sė shoqes, Mirjam, e ktheu nė realitetin ekzistues.


Raif Kasi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:46

DOLLIA E SHPIRTĖRAVE TĖ SHITUR…

Ēdo vdekje njerėzore mė nėnēmon sepse edhe unė jam pjesė e asaj shoqėrisė njerėzore, Xhon Dani

Duke shfletuar literaturė, dikur kisha hasur ne njė konstatim te sjellė nga hulumtime , analiza e teste tė gjata psikologjike.

Aty thuhej :,,sipas konstatimeve te ardhura nga hulumtime, del se gėzimet dhe kėnaqėsitė mė tė mėdha, mė tė thella dhe mė me zjarr tek njeriu shkaktohen nga dhembjet, fatkeqėsitė dhe tragjeditė e atyre qė i urrejmė,,.

Mė besoni pėr njė moment mė erdhi turp qė i takoj racės njerėzore, nuk kishte vend tė mendjen time pėr ta pranuar se lindja e fėmijės,shėrimi nga sėmundja e rėnd e njė te dashuri apo lidhja e kurorės me femrėn e zemrės e kanė gėzimin mė tė zbehtė sesa pėrulja ,lėndimi apo vdekja kur i shkaktojmė njė krijese tė ngjashme me ne.

Mes hutisė psikike dhe ēorientimit emocional pyes vetėn sa gėzim ka shkaktuar vdekja e njė djaloshi si X……,tek vrasėsit . X…… ishte i hijshėm nga pamja,ai kishte qenė mes flakėve tė luftės kur shumė kush moshatar tė tij bėnin plazh nė bregdet, ai rridhte nga njė familje qė ka emėr pėr tė mirė qė jo gjithkush mund ta arrij, prandaj besoj se duhen tė kenė qenė tė shumta dollitė qė janė ngritur dhe defet qė janė rrahur nga ekstaza pėr vdekjen e tij.

Le ti duket pėrrallė tėrė botės kjo qė po e them por nėse kėta njerėz edhe do mund ti shpėtojnė ligjeve njerėzore, do tė jenė ligjet e pandryshueshme dhe perfektė Hyjnore qė do ta ngrijnė nė buzė buzėqeshjen e atyre qė e vranė X…. e kėtyre, ashtu si qė do ta transformojė nė vajė dėnesje, buzėqeshjen cinike tė atyre qė e bėnė qė tė futet nė dhe trupi i njomė i Y…. tė atyre,

Nė emėr tė njė krenarie rebele, nė emėr tė njė patriotizmi tė rremė,nė emėr tė njė drejtėsie tė Zotit, njerėz qė vuajnė nga mania e hakmarrjes dhe paraliza e shpirtit nuk zgjedhin as kohė,as hapėsirė, as rrethanė pėr tė plotėsuar orekset e shfrenuara shtazarake qė mė pas diku nė gjysmė errėsirėn e dhomės fshehtas botės dhe tė rrethuar nga djajtė e tyre bashkėpunėtor, tė bindur se nuk janė askush dhe nuk kanė asnjė vlerė,ti drejtohen njė pasqyre tė thyer pėr ti thėnė vetės ,sa i madh je ,, pa mundur ta mashtrojnė thelle brendinė e tyre qė e dinė mirė se ata janė njė hiq qė nė rrugėn e ndershme nuk kanė mundur tė arrijnė asgjė.

Vrasėsit e X…. dhe Y…. nuk kanė ardhur nga ferri, ata nuk janė hije qė zhduken nė agun e mėngjesit, janė njerėz si nė qė jetojnė mes nesh, Ata nuk ndjejnė as dashuri as mėshirė dhe as dhembje pėr tronditjet dhe vuajtjet qė na shkaktojnė.

Prandaj e kemi detyrė qė secili nga nė qė mund tė ndihmojė qė tė frenohen kėta shpirtra tė shitur tek e keqja, ta bėjnė kėtė, sepse mė e madhja mėshirė pėr tė pamėshirshmit ėshtė tė jemi tė pamėshirshėm ndaj tyre.

Ata po na dėmtojnė tė gjithėve, ata po mbjellin tek fėmijėt tanė ndjenjėn e mė tė fortit, ndjenjėn e hakmarrjes dhe vetėgjyqėsisė, a ta po mundohen tė na kthejnė mbrapa, ne terrin dhe mjegullėn nga e cila po mundohemi tė dalim.

Vrasėsit janė njėjtė, janė tė gatur prej njė brumi,mund ti fusim nė njė thes, qofshin ata sa do larg njeri tjetrit, njihen apo s’njihen ne mes vete ata pėrsėri janė tė bashkuar sepse i bashkon krimi, qė tė dy kanė duart e lyra mė gjak tė pafajshmish, e tė vrarit e pafajshėm, janė bashkė, ata na thonė njė mesazh qė edhe tė verbėritė e shohin, edhe tė shurdhėt e dėgjojnė, mesazhin e tyre nuk e dėgjon vetėm shpirtrat e shitur se janė tė hutuar pas dollive e janė verbuar pas hyzmetit qė i bėjnė tė keqes !

Nė njėrin nga librat e shenjtė thuhet : ,,Ai qė vret njė njėri tė pafajshėm, ėshtė njėsoj si ta vras tėrė njerėzimin,,. Me zė tė pėrvajshėm, me dhembje nė shpirt pėr vrasjet e njerėzve tė pafajshėm, drejtojė duart e plogėshta nga qielli dhe i lutem tė madhit Zot qė ti bėj shqiptarėt dhe tėrė njerėzimin qė tė mos e shohin tė pafajshmin si fajtor !!!

Agron Jashari
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:49

Pėllumbi i bardhė i fatit

“Kjo ėshtė toka jote dhe banesa e shpirtit tėnd”- tha bashkudhėtari i tij i panjohur.”Ju jeni kėtu pėr tė vuajtur dhe mėsuar, kur do tė vijė dita ju do ta lėni kėtė vend”

Me mendimet e tretura diku nė thellėsitė e shpirtit tė tij, Rasimi rinte pėrballė shkurreve tė dendura.

Para vetes kishte vetėm njė qėllim: ta shėronte tė birin nga sėmundja e rėndė dhe e pashėrueshme. Mjekėt kishin provuar krejt ēka kishin pasur mundėsi dhe nė fund kishin quar duart. I shembur nga dhembja shkaku i sėmundjes sė birit dymbėdhjetėvjeēar, Qzimit, Rasimi hulumtonte rrėqethshėm nė mendimet e fshehura tė “botėve”tė lagėta tė ndėrdijes sė vet me shpresė se do tė gjente zgjidhjen pėr shėrimin e birit tė tij.

Nė njė kotje tė lehtė ndjeu se diēka e ngiti dhe ai shpejtė hapi sytė, por para vetes pa vetėm qiellin. Qielli ishte i katėrtė dhe disi i thellė. Ndjeu se dikush dhe diēka e mbante pėr dore. Ai i frikėsuar u kthye dhe afėr tij pa njė qenie jo materia nga drita, e cila e mbante pėr dore gjersa me shpejtėsi tė papėrshkrueshme fluturonin hapėsirave tė pafundme kozmike.

- Mos u frikėso! – i tha qenia e panjohur nga drita, thuaja se ia lexoj mendimet e tija.- Po tė dėrgoj gjer tek inteligjenca kozmike e cila do tė ndihmoj qė fėmija yt tė shėrohet.
Ashtu i zgjuar, i trazuar nga frika dhe asaj qė shihte si duhet qartė, Rasimi pranoi edhe kėtė propozim nga kjo krijesė e mrekullueshme. Veproi pa menduar gjatė jasht, sepse dashuria ndaj fėmijės e detyronte ta harroj frikėn dhe tė panjohur e cila pėr tė tanimė ishte shpalosur si realitet.

Pas disa kohe udhėtimi nė fantazi, nė largėsi, diku nė kozmos, u duk trupi qiellor i ngjashėm si “konjaku” i kaltėr fėmijėrorė. Posa u ballafaqua me krijesėn e porsashfaqur dhe tė panjohur gjer mė tani pėr tė, nė at moment, ai ndjente njė shungullimė nė shpirt tė cilėn nuk mund ta shpjegonte.

-Saktė, kjo ėshtė toka jote dhe banesa e shpirtit tėnd - tha bashkudhėtari i tij i panjohur.- Ju jeni kėtu pėr tė vuajtur dhe mėsuar, kur do tė vijė dita ju do ta lėni kėtė vend. Natyrisht, varėsisht se sa shpirti ka pėrparuar nė njohje. Mbaje mėndė, dashuria ėshtė “karburanti” pėr tu shkėputur prej saj.

Dashuria jote ndaj fėmijės tėnd, tė cilėn e rrezatoji mendja jote, depėrtoi thellė nė borėrat tona dhe ne atė dėshirė tėnde tė flaktė e kemi pranuar si tė tonėn. Ne jemi tė ndjeshėm nė kėso situata. Duhet ta dish patjetėr se, secili me sjelljet e veta individuale do ta gjej botėn e tij, qoftė tė mirė apo tė keqe – vazhdoi me sqarimet qenia prej drite. Zėri vinte nga tė gjitha anėt, i qartė dhe i kuptueshėm, kurse qenia nuk hapte buzėt. Rasimi nuk shprehte ēudinė, pos qė ai ia lexonte mendimet.

-Mos u brengos! Kur shpirti yt tė jetė nė njė nivel mė tė lartė evolutiv do tė jesh nė gjendje qė ta kuptosh kėtė. Ēelėsi ėshtė dashuria. Dashuria dhe atė, jo vetėm ndaj fėmijės tėnd por ndaj tė gjithėve, ndaj ēdo krijese tė gjallė dhe siē thoni ju, edhe ndaj natyrės sė vdekur.

Derisa kėtė tė dytė bisedoni si bashku, pėrnjėherėsh, para tyre, u krijua njė qenie tjetėr drite me aurė pazakonshėm tė gjatė, nė drejtim tė sė cilės Rasimi nuk mund tė shikonte. Gulfa e dritės e verboi.

-Ky ėshtė ai njeri tė cilin dashuria ndaj fėmijės e solli si harfėn nėpėr botėt tona,- i raportoi udhėheqėsi i Rasimit qenies sė porsashfaqur para tyre me aurė tė madhe.
-Ky moment dhe kjo ėshtė test pėr shpirtin tėnd, - tha qenia me dritė tė madhe. Kur me fuqinė e dashurisė sate do tė ngjallėsh kėtė pėllumb tė bardhė tė cofur, do tė jesh nė gjendje ta shėrosh fėmijėn tėnd. Nė tė kundėrtėn, gjasat e shėrimit janė vogla, ose kurrfarė.

Rasimi, nė atė moment, ndjeu dashuri tė papėrshkrueshme ndaj pėllumbit tė bardhė tė cofur. Ēuditėrisht, gjer mė sot kėsi emocioni nuk kishte ndier kurrė. Ndjenjat derdheshin. Djali i tij i sėmurė ,Qazimi shpesh mė parė kishte vrarė pėllumba tė bardhė. Dorėn nė zemėr, viteve tė fundit e kishte ndėrprerė, shkaku i qortimeve tė pėrhershme tė tė atit. Nė kundėrshti me djalin tij, Rasimi, nga ana tjetėr i donte shtazėt, sidomos pėllumbat.

Jo, jo! Dashuria qė tashti buronte nga shpirti nuk mund tė matej me parametra tė kėsobotshme. Ndjeu njė ndihmesė tė pakufishme nė fuqizimin e saj nga ana e krijesave tė dritės. Ndjente se si ata energjinė e dashurisė e kanalizonin pėrmes tij, e pastaj e pėrqendronin nė pėllumbin i cili nisi tė lėvizte.

Vėrejti se pėllumbi sa mė shumė pėrpėlitej, ndjente dashuri mė tė madhe dhe dėshirė pėr tė fluturuar. Nė moment, ngjyrat nuancash tė ndryshme e kapluan shpendin e bardhė dhe ai fluturoi dhe ra mbi krahun e tij. Ndjeu vajin e tij. Ata qanin sė bashku nga lumturia.

- Dashuria e sinqertė po buron nga ti, vėlla, - tha qenia prej drite. – E tash ktheu poshtė dhe je i lumtur qė ke mėsuar njė mėsim tė mirė nė evolucionin e shpirtit. Edhe pėllumbi mbi tokė ka qėllimin e tij. Ai qėllim, vėlla, ėshtė qė tė lirohet dhe qė shpirti i tij tė jetė i lirė. Biri yt shpesh ju ka ndėrprerė shkallėn e evolucionit tė tyre nė klasėn mė tė ultė tė zhvillimit tė tyre. Si krijesė e njė niveli mė tė lartė tė evolucionit, njė gjė tė tillė ai nuk ka guxuar ta bėnte.- rekomandoi qenia me aurė tė madhe drite dhe pastaj me shpejtėsi tė furishme u largua nga vendi i takimit.

I mbushur plotė me lumturi qė pėllumbi i bardhė ishte ngjallė, harroi pėr njė moment djalin e tij. Qenia prej drite e roku prej dore dhe me shpejtėsi tė madhe e dėrgoi poshtė, nė vendin e mėparshėm nėn shkurre.

Posa u gjend nė vendin e njohur pėr tė, e pa krijesėn e dritės se si largohej dhe ndjeu thellė dhembjen e kėsaj ndarje. Nė kokė i silleshin shumė hamendje. Nuk ishte i sigurt nė ishte kjo njė ėndėrr apo realitet. Edhe pse ishte nisur tė kėrkonte mjek, vendosi tė kthehet nė shtėpi patjetėr.

Nė atė moment, dhembja pėr tė birin ia shqyente zemrėn, por njė fuqi e fshehur nė brendinė e tij e shtynte kah shtėpia. Posa arriti afėr portė sė shtėpisė, nė prag e priste fėmija i cili plotė gjashtė muaj qė kishte kaluar nė shtrat, tash i hidhej nė pėrqafim.

- Baba, ka fluturuar pėllumbi i bardhė dhe mė ka dhėnė jetė. Oh, sa kam gabuar ndaj tyre! Betohem se kurrė ma nuk do tė veproj ashtu. Tash i dua shumė. Sė tepėrmi ...- tha me zė tė dridhur Qazimi nga vaji qe e kaplonte.

Gjersa pėllumbi i bardhė largohej nė horizont babai dhe i biri njė kohė tė gjatė mbetėn tė pėrqafuar dhe duke qarė nga lumturia.
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 16:52

Mesazh nga e andejmja

Durim Krasi, tanimė njė artist i njohur, as qė i ka shkuar mendja se njė ditė do tė pranoj njė mesazh nga e andejshmja, mesazh ky qė do t’ia ndryshoj rrjedhėn e jetės sė tij.

Ishte shumė i kėnaqur nė momentin kur nė njė shfaqje artistike iu nda roli i artistit tė njohur Gjon Belushi, i cili kishte vite qė kishte ndėrruar jetė (Gjoni ėshtė njėri nga dy vėllezėrit Belushi me origjinė shqiptare).

Gjon Belushi ishte vetėm 33 vjeēar kur si pasoj e dozės sė tepruar tė heroinės, u nda nga kjo botė. Kjo ka ndodhur nė njė bungallo tė hotelit “Marmont” nė Los Angjelos tė SHBA-ve, me 5 mars tė vitit 1982.

Ėshtė ēėshtje e fatit qė edhe Durim Krasi nuk pėrfundoi nė tė njėjtėn mėnyrė: pinte aq shumė sa qė e zinte gjumi nėpėr ceremoni tė ndryshme, humbiste vetėdijen dhe binte nė komė, pėr pasoj pėrfundonte shpesh edhe nė spital.

Durimi ishte shumė i pasionuar pas kinematografisė. Ai kishte njė koleksion shumė tė pasur tė kėtij zhanri artistik. Nė veēanti i adhuronte artistėt me origjinė shqiptare qė kishin bėrė emėr deri nė Hollivud. Edhe vet e kishte regjistruar nė vitin 1997 degėn e aktrimit, nė Akademinė e Arteve nė Prishtinė, dhe ishte treguar shumė i suksesshėm. Kishte arritur tė bėhet ndėr mė tė famshmit e gjeneratės sė tij.

Mirėpo fatkeqėsia filloi menjėherė pas luftės nė Kosovė. Vizionet impozante qė i kishte ėndėrruar e planifikuar Durimi filluan tė zbehen gjithnjė e mė shumė. Mungesa materiale, mospėrkrahja institucionale, injoranca shoqėrore etj., pėr realizimin e projekteve kinematografike, tė imagjinuara vite me radhė, por edhe traumat e luftės, filluan ta godasin ndėrgjegjen e tij duke tronditur kėshtu seriozisht gjendjen shpirtėrore. Gjithashtu, mundėsia pėr tė studiuar e krijuar jashtė Kosovės, pėr momentin ishte vetėm njė iluzion...

Vullneti aq i fuqishėm i tij filloi tė thyhet. Filloi tė kthehet nė stres, nė ankth pėr tė kaluar nė depresion. Durimi filloi tė luftoj me vetveten, por nuk arrinte ta mposhte atė ves tė keq, tė shėmtuar e tė dėmshėm. Duke mos gjetur shteg nė kėtė ballafaqim, ai u dha pėrfundimisht pas alkoolit. Aq shumė u keqėsua gjendja e tij sa qė u dash tė shtrihet me urgjencė nė spital.

Dhe po atė natė, deri sa ishte nė dhomėn e pėrkujdesjes intensive, para tij u materializua figura e Gjon Belushit. Ishte i zbehtė, i veshur me rroba tė verės qė dukeshin mjaft tė leckosura dhe i pakrehur. Durimi u habit pėr pamjen e tij, pasi ai ishte mėsuar qė, kur komunikonte nė ėndrra, ta shihte atė elegant, prandaj edhe ia tėrhoqi vėrejtjen.

Gjoni, i hidhėruar dhe shumė nervoz ju drejtua se kjo ishte e gjitha qė ka mundur tė arrij.

- Durim, unė nuk kam kohė pėr mendimet e tua “intelektuale”. Po shkatėrrohem ngadalė dhe me vėshtirėsi po e mbaj edhe lėkurėn qė tė mos pėlcas. Shikoma fytyrėn, shikomi duart...
- Mė thuaj gjon, a mund tė tė ndihmoj? - e pyeti Durimi.
Atėherė Gjon Belushi qeshi aq shumė sa qė gati ra pėrtokė, e pastaj nė moment e ndėrpreu tė qeshurėn dhe foli me njė zė ndjellakeq.

Ma punove mirė, shumė mirė, aq mirė sa qė mė pėr ne as nė ferr nuk ka vend. Nuk dua tė mė sillesh nėpėr kėmbė - e ke tė qartė? Ti nuk di as tė mahitėsh, as tė zgėrdhihesh as tė pish as... asgjė. Kanė filluar tė shkruajnė se ti nuk di as tė aktrosh. Cili je ti? - njė i pėshtyrė, njė i dobėt, njė i pavlerė, njė budalla, njė palaēo.
Durimi e dėgjonte me gojėhapur!

- Kam ardhur tė tė tregoj se jeta ėshtė sakrificė, se jeta ėshtė edhe luftė. Duhet tė pėrballesh me ēdo sfidė dhe tė ngadhėnjesh mbi gjithēka. Pėrveshu punės, shiko realitetin nė sy, merri gjėrat shtruar, pra vepro si tė gjithė njerėzit e guximshėm tė kėsaj bote!

- E ke me shaka ti. Po ti? Ti ēfarė ke...
Dhe ende pa e kryer fjalėn, Gjoni ju pėrgjigj:
- Unė jam i vdekur, gjegjėsisht ende jam duke vdekur. Edhe ti po vdes, mirėpo ke mundėsi tė mbetesh gjallė, ndonėse ti kėtė, ndoshta nuk e meriton. Kam dėshirė tė jetosh, , tė bėsh emėr, tė lėsh vepra...

Nė ato ēaste nė dhomė hyri motra kujdestare. E shikoi Gjonin dhe mbeti e habitur nga fakti se si kishte arritur tė futėt ai nė dhomėn intensive pa ra nė sy. Filloi ta qortoi rreptė pėr shkak tė tonit tė lartė tė zėrit e tė kėsaj vizite aq tė vonė, pasi po afrohej mesi i natės.

E urdhėroi qė ta lėshoj menjėherė dhomėn dhe ta lė pacientin tė qetė, pasi ai ishte nė gjendje tė rėndė dhe kishte nevojė pėr qetėsi e jo pėr zhurmė.

Durimi nuk ishte i sigurt se ēfarė nė tė vėrtet ndodhi: ishte ėndėrr, iluzion, halucinacion, fiksion...apo realitet. Me kėto mendime dhe nėn ndikim e medikamenteve e zuri gjumi.

Tė nesėrmen nė mėngjes, kur erdhi vizita, mjeku gjithashtu e qortoi edhe Durimin pėr zhurmėn e bėrė dhe vizitorin e orėve tė vona. Durimi mbeti i shtangur. Nuk i besonte veshėve tė vet. Ishte ajo mbrėmė ėndėrr apo kjo tani? Ishin ato iluzioni, halucinacione, fiksione, apo kėto qė po i dėgjonte tani nga goja e mjekut?!!!

Nė raportin e motrės, mysafiri ishte pėrshkruar nė pėrpikėri. Identik me Gjon Belushin, edhe pse ajo nuk e njihte atė.

Nė fakt, kush ishte ky vizitor? Ishte vėrtet shpirti i Gjoni? Ishte fantazma e tij? Ishte trupi eterik, trupi astral? Apo ishte e gjithė kjo vetėm njė lojė neuronesh e asaj sfere, sa magjike e mistere, e quajtur tru?!!! Por raporti i motrės kujdestare. Po fjalėt e mjekut. Po...

Fundi fundit qė rėndėsi ka seē ndodhi realisht atė mbrėmje - mendon sot Durim Krasi. E rėndėsishme ėshtė se Gjon Belushi, me mesazhin nga e “andejshmja”, e kishte larguar atė nga rruga e dėshtimit, nga rruga e humnerės, nga rruga e ferrit, pra nga vet vdekja!
Durimi i kaloi 32 ditė nė spital dhe doli i shėruar.

Katėr ditė mė pas filloi tė punoj nė njė film tė ri. Vazhdoi dhe kreu me sukses edhe studimet e lėnė pėrgjysmė dhe, nga njė dėshtak i dikurshėm, Durimi arriti qė tė bėhet njė aktor, por dhe regjisor shumė i famshėm. Sot, nė qetėsi tė plotė e me optimizėm real, ai e pret ardhmėrinė dhe sigurt e shpejtė po ngjitet drejt kulmit tė karrierės.
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 17:24

Vėrria e djallit!

Qenia e natės nė vendin e quajtur Vėrrie, sot e njėqind vjet mė parė, ka mbetur enigmė dhe pėr shkak tė saj as sot e asaj dite nuk mund tė ecet lirshėm bregut tė Vėrrisė. Nuk dihet saktė nėse Djalli i Gjarprit jeton aty, apo ėshtė zhdukur. Ajo qė thuhej se nė kraterin e njė shpelle ai kapėrdinte delet, ka tmerruar njerėzit...

Para njėqind vjetėsh, nė bregun e quajtur Vėrria, dy vetė, teksa zbrisnin nga mali, me ta kishte ecur fillimisht njė hije njeriu dhe pastaj hija ishte shndėrruar nė formė kafshe. I madhi i kishte bėrtitur hijes, por kjo nuk ishte larguar deri te vendi i quajtur Therra e Kulumrisė.

Secili prej tyre kishte pranuar se ajo pamje u ishte shfaqur edhe netėve tė tjera... Por, askush nuk u kishte besuar. Madje, shumėkush nė fshat kishte thėnė: “Po i besoni filanit, a?!”.

Pas disa ditėsh tre tė tjerė, pėr kureshtje, kishin mėsyrė malin, duke marrė me vete edhe pushkėt... Me tė arritur te vendi i quajtur Kulumriat, qė shėnonte edhe fillimin e vendit tė quajtur Vėrria, hija kishte filluar t’i pėrcillte. Njerėzit i kishin folur, e mė pas edhe i kishin drejtuar pushkėt nga hija.

Pas dhjetė metrash hija, nga njė pamje njeriu ishte shndėrruar nė gjarpėr, i cili kishte ecur barkas, duke krijuar zhurmė tė padurueshme. Pas pak kishte marrė pamje tjetėr... Krejt kjo i kishte pėrcjellė deri te maja e bregut tė Blinit, ku thuhej se ai e kishte nėn kontroll.

Djalli merr kontrollin!

Pas tre muajsh, figura qė u quajt Djalli i Gjarprit, filloi ta marrė nėn kontroll gjithė Vėrrinė bregore. Ai mbyti dy dele dhe i futi nė zgafelle. Pastaj, grabiti edhe dele tė tjera. Nuk dukej asgjė, por delet zhdukeshin! Natėn i pėrcillte njerėzit, por nuk u vėrsulej...

Nė kėtė mėnyrė, Vėrria mbeti djerrinė, sepse njerėzit nuk guxonin tė silleshin andej pari me bagėti.

Pas disa vjetėsh nė fshat erdhi njė i huaj, qė e kishte lėshuar fshatin e vet, sepse ishte nė bela me fqinjin e vet dhe kėrkoi strehim nė Vėrri. Fshatarėt i kishin treguar ngjarjen dhe problemin me Djallin Gjarpėr, por ardhacaku nuk u besoi.

Nė natėn e tretė tė vendosjes aty, pronarit tė ri i ishte gjuajtur shtėpia me gurė tėrė natėn. Nė natėn tjetėr Djalli Gjarpėr kishte gjuajtur shtėpinė nga afėrsia. Pas njė jave tė gjuajtjes sė shtėpisė, ishte dukur vetėm si hije, me duar njeriu. Kur pronari ia kishte drejtuar pushkėn, hija ishte shndėrruar nė gjarpėr dhe kishte filluar tė zvarritej.

Ishte njė luftė e pėrnatshme me tė, sa pronari ishte lodhur. Kishte ftuar gjithė fshatin, gjahtarėt, por nuk kishin gjetur zgjidhje. Asnjėherė nuk kishin mundur ta gjuajnė me pushkė, sepse nuk u shkrepnin pushkėt!

Ai, pastaj, kishte braktisur shtėpinė dhe e kishte lėnė Vėrrinė nėn mėshirėn e kohės. Prej asaj kohe Vėrria ėshtė e pasigurt pėr ecje dhe shėtitje...

Sokol Murturi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 17:26

Plaku qė paralajmėronte tragjedinė

Ai qė sinjalizon tė keqen, shkatėrrimin dhe katastrofat, ėshtė nė rrethinėn tonė. Vetėm njė gjė nuk dihet: Pse nuk jetoi mė gjatė se tri ditė njeriu qė bisedoi me plakun - lypės?

Plaku i rėndomtė, nuk flet vetėm shqip, ani pse kasollja e tij ėshtė nė malet tona.

Njėri mė tha se ka folur me tė dhe se ai i ka treguar shumė gjėra, pėr tė cilat njerėzimi s’ka dijeni, por nuk mundi t’i shprehte tė gjithat, qė ka dėgjuar nga plaku, meqė pas tri ditėsh vdiq.

Plaku i rėndomtė ėshtė njė njeri, i cili nuk tė lė pėrshtypjen e njė tė dituri. Ai ėshtė gjithnjė nė lėvizje dhe ka njė shpejtėsi mistike nė rrugėtimin e tij. Misioni i tij ėshtė i qartė: T’i tregojė njerėzimit gjithė atė se ēka do tė ndodhė...

A do tė rrafshohet me tokė Kaēaniku?


Bedriu e kishte takuar plakun e rėndomtė nė hyrje tė malit tė ahut tė lartė, nė Sharr, dhe ishte mahnitur nga tregimi i tij pėr zhvillimet e pėrgjithshme natyrore. Por, pėr fat tė keq, pas tri ditėsh vdes.

Nė ditėn e takimit, Bedriu, derisa po e dėgjonte plakun, kishte menduar se rrinte me ndonjė tė krisur dhe gjithė kjo kishte rezultuar me njė hamendje tė tij se kush ishte ky njeri i panjohur?

Nė fund tė tregimit, plaku ishte zhdukur. Bedriu ishte habitur nėse i kishte folur dikush apo e gjithė kjo kishte qenė vetėm ėndėrr...

Ai i kishte thėnė atij se kodra qė ishte pranė rrezikonte gjithė qytezėn e Kaēanikut, do tė shembej. Dhe, pas pak ishte zhdukur malit si vetėtima.

Po i njėjti plak, njė ditė para tėrmetit tė fuqishėm nė Shkup, nė vitin 1963, u kishte thėnė njerėzve, nė Urėn e Gurit, se nesėr ndodh tėrmeti mė i madh ndonjėherė nė kėtė anė!

Ai rrinte ulur mbi urė dhe pėrngjante nė lypės. Ishte i parruar, me rroba tė vjetra. Bėrtiste me tė madhe se nesėr do tė ndodhte tėrmeti mė i madh, por askush nuk ia zinte pėr tė madhe, duke menduar se kanė tė bėjnė me ndonjė tė krisur!

Dhe, tė nesėrmen, vėrtet, ndodh tėrmeti mė i fuqishėm ndonjėherė nė Shkup, i cili pėrmbysi ēdo gjė! Pas tėrmetit e kishin kėrkuar plakun, qė tė mėsonin nga ai se ku e kishte ditur se do tė ndodhte tėrmeti, por plaku mė nuk ishte mbi Urėn e Gurit, mbi lumin Vardar.

Paralajmėrimi pėr Cunamin

Nė bisedat e shumta, qė janė dėgjuar pas tragjedisė sė Cunamit, nė vitin 2004, paraqitet, gjithashtu, i njėjti personazh. Njė ditė para se tė ndodhte tragjedia mė e madhe e njerėzimit nė historinė e re, plaku - lypės ishte ulur nėn hijen e njė palme bregdetare dhe u thoshte njerėzve se nesėr do tė ketė njė tragjedi. E kishte pėrsėritur me mija herė tė njėjtėn gjė derisa ajo edhe ndodhi.

Tė nesėrmen, ata qė kishin mbijetuar, e kishin komentuar se tragjedinė e kishte paralajmėruar njė plak-lypės, i parėndėsishėm.

Tė mbijetuarit e kishin kėrkuar plakun e parėndėsishėm, por kot. Asnjė gjurmė e tij nuk ishte!

Ai, sė fundi, ėshtė parė sėrish nė “Malin e egėr” tė Azerbajxhanit, duke thėnė se provat me raketat e reja bėrthamore do ta shkatėrrojnė tokėn. Detonimet do ta ēajnė tokėn dhe do ta lėvizin ujin. Niveli i ujit do tė rritet pėr shkak tė ndryshimeve gjatė rrotullimit tė tokės...

E, se a do tė ndodhė kjo gjė, mbetet tė shihet, sepse deri mė tash nuk ndodhi...

Sokol Murturi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 17:28

Fati nga dhėmbėt e ujkut

Ai ka fituar tufėn e deleve falė njė fotografie qė ia ka bėrė njė kalimtar rasti. Objektivi i fotografisė kishte fokusuar lotėt e njė fėmije, i cili qante pranė tufės sė deleve, e tė cilat ia kishin copėtuar ujqit. Ajo kope delesh ishte e gjithė pasuria e tij, qė ia kishin lėnė prindėrit e varfėr atij dhe binjakut tjetėr, i cili vdiq qė kur ishte nė djep.
Prindėrit ishin pėrpjekur qė dy fėmijėt binjakė t’i rrisnin me mundimet mė tė mėdha shpirtėrore, por fati s’kishte qenė nė anėn e tyre.

Nė shtėpinė e tyre kishte dominuar njė skamje e paskajshme. Ndihmė e vetme ishte ajo e fshatit, kur edhe patėn tubuar nga njė kokė dele pėr ta ngjallur familjen e dy binjakėve. Por, pėr fat tė keq, pas njė kohe, njėri nga binjakėt vdes.

Ndarja e binjakėve kishte pllakosur shpirtrat e prindėrve dhe nga pikėllimi babai i tyre kishte gjetur vdekjen nė krye tė vitit. Vdekjet, e qė ndodhnin ēdo vit, kishin filluar tė lėnė frikė nė nėnėn e tyre, e cila, edhe ajo, e priste nė ēdo moment qė t’i vinte.

Jetonin nė njė shtėpi shumė tė vjetėr, e qė i kishte vetėm dy dhoma. Nė korridorin e saj ishin dy rrotė qerreje prej druri. Shtėpia ishte e lyer me baltė, pėrzier me kashtė. Pas njė kohe, njė stuhi e krijuar nga njė erė e fuqishme, e kishte hedhur nė zabel njė pjesė tė kulmit tė shtėpisė. Binjaku, nė ato momente tė vėshtira, kishte qėlluar nė oborr dhe era e kishte ēuar disa metra larg, ku edhe kishte mbetur i varur nė drurin e koshit tė misrit.

Nė krye tė vitit kishte vdekur edhe e ėma e tij. Binjaku ishte vetėm katėr vjeē kur kishte mbetur pa askėnd. E tėrė shtėpia kishte mbetur nė kujdesin e tij, kurse pasuri tė vetme i kishte gjashtė krerė delesh. Se kush do ta rriste fėmijėn e mėshirės, ishte bėrė debat nė gjithė fshatin...

A ėndėrroja tė bėja shtėpinė time?

“Nuk e di as vetė si jam rritur te fqinjėt e mi?! Nuk di kohėn kur e braktisa shtėpinė time. Isha i vogėl. Njerėzit kujdeseshin pėr mua, kudo qė mė shihnin. Nėna ime e dytė, gruaja e fqinjit qė mė rriste, e kishte njė djalė, vetėm katėr muaj mė i ri se unė. Ēdo gjė qė ia jepte atij, ma jepte edhe mua.

E kishte njė bindje se nėse mė ndante mua nga djali i saj, Zoti nuk do ta linte tė gėzohej me fėmijėt e vet. Bashkė me mua ishin edhe gjashtė krerėt e deleve. Deri nė moshėn tetė vjeēare nuk e ndjeja dallimin mes meje dhe fėmijės sė fqinjit, qė e kisha mė tė afėrmin nga mosha ime.

Aty nga mosha tetė vjeēare fillova tė bėhem i dėshiruar. Nuk di pse, por ashtu ndjehesha... Unė tashmė kisha dėgjuar se njė hallė e imja jetonte nė Turqi, por nuk kisha shpresa se do ta takoja, se do ta njihja mė pėr sė afėrmi. Edhe po ta takoja, unė isha njė leckaman, sa kur mė shihnin tė tjerėt, dukesha si fėmija mė i gjorė nė botė. Mendoja si ta bėja shtėpinė time, tė paktėn aq sa kishin prindėrit e mi.

Sė paku, ajo shtėpi – kasolle po ta kishte kulmin, do tė kthehesha pėr tė jetuar aty.

Por, hapat e mi ishin tė pamjaftueshėm qė tė bėja strehėn time, sepse ende isha fėmijė. Natėn mendoja si tė bėhesha i rritur e tė largohesha nga fqinji, ndėrsa ditėn mė merrte gjumi, duke kullotur delet.

Kthimi i hallės

Njė natė, meqė kisha fjetur vonė, mė kishte ardhur nė ėndėrr njė grua e gjakut tė prindėrve. Nuk kisha ide se kush ishte, vetėm e di se e doja shumė. E pėrqafoja dhe nuk i ndahesha dot nga pėrqafimi. Natėn, nė gjumė, tentova ta prekja atė grua, pėr ta pėrjetuar afėrsinė e gjakut, por dora mė mbeti e zgjatur.

Ndjeva se kisha prekur dikė, por nuk kishte qenė halla, ajo ishte dora e djalit tė fqinjave. Kur mė doli gjumi ishte errėsirė. U zhgėnjeva pse nuk zgjati ėndrra edhe pak, qė ta pėrjetoja ngrohtėsinė e dikujt qė e dėshiroja. Mbeta pa gjumė atė natė dhe nė mėngjesin e asaj dite, teksa po i lėshoja delet, njė grua me njė burrė u panė nė prag tė shtėpisė ku jetoja.

Ajo, me lot nė sy, m’u afrua afėr, mė shikoi gjatė, pastaj mė pėrqafoi. Burri qė ishte me tė i tha se mos e kishte gabuar shtėpinė, por ajo bėri me kokė se ēdo gjė ėshtė nė rregull. Unė shtanga dhe nuk dija se ēka po ndodhte. Nuk kisha forcė t’i thosha kush jeni dhe kė po e kėrkoni. Mė nė fund, ajo mė pyeti se e kujt ishte shtėpia. I thashė se shtėpia ishte e F., i cili ka kohė qė ka vdekur. Pastaj, i thashė se ka vdekur edhe gruaja e tij dhe njė djalė i tyre. Prej tyre mbeti vetėm kjo kasolle, qė po e shihni dhe njė djalė i tyre.

“Ku ėshtė djali?”, mė pyeti rrėmbyeshėm. “Unė jam ai, djali... Mė morėn fqinjat e u rrita te ta. Tash po i lėshoj delet”, i thashė. Mė pėrqafoi aq fort, sa m’u bė sikur m’u ndal fryma. “Oh, tė pastė halla! U bėfsh njė katund…”, mė tha, derisa i fshinte lotėt qė i rridhnin faqeve. Dhe, sa mė shumė qante, aq mė shumė mė shtrėngonte... Dikur, kur u ngop sė qari, mė tha: “A e di kush jam unė? Jam motra e babait tėnd. Po vij nga Turqia. Mos u kthefsha mė atje po si paska pllakosur shtėpia jonė?!”, tha me zė tė shterur.

Gėzimi i parė

Shkuam te fqinji dhe e njoha me “hallėn” time. Tė gjithė u gėzuan qė ajo, mė nė fund, u kthye. Qė atė ditė “halla” hapi derėn e shtėpisė sonė, e cila nuk ishte hapur me vite... Hapja e derės sė shtėpisė ishte gėzimi i parė pas daljes sime nga shtėpia, sepse pėrsėri do tė isha nė shtėpinė e lindjes, madje edhe me hallėn time... Nė ditėn e parė qė lėshova shtėpinė e fqinjit, ai m’i dha tė gjashtė krerėt e deleve.

Pas mė erdhi edhe kėlyshi, Bardhoshi, i cili nuk ndahej nga delet, kudo qė shkonin ato. I tha hallės se aq krerė delesh kisha kur mė morėn pėr tė mė mbajtur. “Mos u brengos pėr dele, sepse kam pėr tė blerė edhe tė tjera”, mė tha halla.

U gėzuan tė gjithė, sa pėr faktin se u ēliruan prej meje, po aq se isha takuar me motrėn e babait tim. Pas tri ditėsh, kur edhe isha me dele nė zabel, si ēdo herė, mė kishte zėnė gjumi. Kėlyshi nuk mė kishte “shkundur” pėr t’mė zgjuar nga gjumi. Kur u zgjova, delet nuk ishin askund. Dola buzė rrugės qė i lidhte tri kodrat, e qė ishin mė tė bukurat nė ato anė...

Pak mė larg pashė kėlyshin tė ngordhur, pranė tij delet ishin tė shtrira nė tokė dhe tė pėrgjakura. Ishin tė prera nė fyt. Tė gjitha kishin pėrfunduar nė gojė e ujkut. Fillova tė qaja, tė bėrtas. U ndjeva i trishtuar. Zot, thashė me vete, ēfarė paska ndodhur?! U trondita. Mbeta me lot nė sy. Dhe, derisa qaja, erdhėn disa njerėz me fotoaparat dhe mė morėn nė objektiv.

Ata shprehėn keqardhje pėr dhimbjen time. Shėnuan nė fletoren e tyre vendin se ku kishte ndodhur krimi mbi tufėn. Pas pak shkuan, duke mė lėnė njė puthje nė ballė. Kur u ktheva nė shtėpi i thashė hallės se i kisha humbur tė gjitha delet. Halla nuk e bėri tė madhe. Mė tha se e kemi humbė gjithė familjen, e lėre mė delet.

Pas dy muajsh, nė derėn tonė trokiti njė njeri. Ishte po ai qė mė kishte fotografuar. Tha se kishte publikuar pamjen time nė shumė revista dhe gazeta. Kishte hapur njė fond humanitar, ku njerėzit do tė ndihmonin qė t’i blija prapė delet.

Dhe, pa u hamendur, nxori nga ēanta njė tufė parash dhe m’i lėshoi nė dorė. “Ja, tash ke para pėr tė blerė edhe pesėdhjetė dele…”, mė tha, me njė tė qeshur ai.

Pas pak ditėsh nė oborrin e shtėpisė sime, vėrtet, kullosnin 50 dele...

Sokol Murturi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 25.01.09 17:37

Zhdukja e mistershme

Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.

Kaltėrina Bardhi ishte njė vajzė dymbėdhjetė vjeēare dhe krejtėsisht e zakonshme. Ishte e shoqėrueshme. Nė shkollė shkonte rregullisht me moshatarėt e saj. I adhuronte orėt e muzikės dhe ishte ndėr mė tė mirat nė seksionin e baletit.

Kishte edhe njė pasion tė veēantė: fantastikėn shkencore, pėr tė cilėn moshatarėt e saj as qė mendonin.

Nė fillim kureshtjen e shuante duke lexuar tregime spirituale nga autor vendas, ndėrsa shumė shpejtė imagjinatėn e saj fėmijėrore filluan ta preokupojnė shkrimtarė tė njohur tė fantastikės shkencore si Artur Klark e tė tjerė. Imagjinata e saj pasurohej gjithnjė e mė tepėr dhe u zgjerua nė kufij tė paparė.

Filloi tė humb kuptimin pėr realitetin ekzistues, tė cilėn e vunė re prindėrit e saj, ose sė paku kėshtu dukej nė shikim tė parė!

- Mbrėmė kam lundruar mbi sistemin diellor, - shpesh tregonte Kaltėrina nė mėngjes kur zbriste nga dhoma e saj e gjumit. Nėnė - vazhdonte ajo, kam udhėtuar nėpėr hapėsirėn e pafund, e cila nuk ėshtė siē na duket neve nga Toka. Yjet, gjithashtu, nuk janė ashtu tė bukur siē i shohim ne, kurse pėrreth dėgjohen zhurma qė nuk i kam dėgjuar kurrė.

Nėna ia lėshonte njė shikim serioz dhe me shqetėsim i thoshte:
- Mirė Kaltėrina, deri kur do tė na mėrzisėsh me kėto tregimet e tua?! Prapė ke parė ndonjė ėndėrr fantastike?! Ta dish se do ta ndaloj t’i lexosh ato libra me fantazira!
Zakonisht e gjitha pėrfundonte nė kėtė mėnyrė.

Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.

Prevalla, njė vend i qetė dhe plot gjelbėrim, vend ky shumė i bukur dhe pitoresk, i rrethuar me kodrina mbi tė cilat shtrihej njė det i tėrė pishash.

Me ta shkonte edhe gjyshja e Kaltėrinės, zonja Mira. Ishte njė plakė e ēiltėr dhe shumė shpirtmirė. E adhuronte mbesėn dhe ishte nė gjendje qė gjatė pushimeve tė verės, pa pėrtesė, t’i kushtonte asaj orė tė tėra. Ishte fjalėmbėl ndaj ēdokujt.

Kaltėrina nė jetėn e saj kishte vend tė veēantė, andaj edhe ajo e donte gjyshen pa masė.

Ditėn e tretė tė pushimeve, Kaltėrina e kaloi duke shėtitur pėrjes pishave tė mrekullueshme tė Prevallės. Kur u kthye nė kampshtėpizė , ende pa hyrė mirė brenda, e shqetėsuar, pyeti tė ėmėn:
- A ėshtė e vėrtet se unė kam njė motėr binjake?!

Nėna nė atė ēast lėshoi pjatat nga duart dhe me hidhėrim pyeti gjyshėn Mirė:
- Ēfarė po fletė Kaltėrina?!
Pastaj u kthye nga vajza:
- Ē’ėshtė kjo pyetje, bij ime?
Vajza nė atė moment u habit dhe thjesht nuk dinte si tė sillej dhe ēfarė tė thoshte.
- Asgjė...Nuk di pse hidhėrohesh menjėherė!

Nė fakt, nėna nuk ishte e hidhėruar, ishte e befasuar me pyetjen e saj, pasi qė Kaltėrina ishte lindur si binjake. Fėmija i dytė gjithashtu ishte vajzė, por mjerisht, nuk i kishte pėrballuar komplikimet e lindjes. Mirėpo ata nuk i kishin treguar kurrė Kaltėrinės pėr motrėn e saj. Thjesht, nuk kishin dashur qė fėmijėrinė e saj ta ngarkojnė me kėtė ēėshtje. Prandaj pyetja e saj ishte e papritur. Prej nga, si i ra ndėrmend...

- Mirė bija ime, tanimė nuk jam e hidhėruar, - u mundua ta qetėsonte, por dua tė mė tregosh pėrse mė pyete?
- Kėtė gjė ma tha njė i panjohur tek shėtisja pėrmes pishave!...
- Si i panjohur?
- I panjohuri nga planeti Otila!...
- O zot, Kaltėrina, prapė ti..., - Prapė ke filluar me fantazira?!

Vajza rrudhi krahėt dhe me vrap u futė nė dhomėzėn e saj tė vockėl.

Thellė e prekur, Zana filloi t’i tregoj gjyshes Mira pėr fantazaitė qė i kishte dėgjuar muajt e fundit nga Kaltėrina. Por tregimi i sotėm ishte nė kufi me realitetin. Vallė, nga kush ka dėgjuar pėr motrėn e vet tė vdekur?... Ranė dakord qė kėtė ēėshtje ta hetoj me kujdes gjyshja.

Po atė natė, Kaltėrina, me njė butėsi mahnitėsi ia rrėfeu gjyshes tregimin pėr “tė panjohurit nga planeti Otilo”.

- Ėshtė njė burrė shtathedhur - tregonte vajza. Nuk dallon shumė nga ne, por prapėseprapė ėshtė disi mė ndryshe. Mė ka thėnė qė motra ime quhet Era dhe se jeton, atje me ata!...

- Era!... pėshpėriti plaka e hutuar. - Ti mendon se kjo ėshtė e vėrtet?!
Kaltėrina uli shikimin dhe me zė tė ulėt tha:
- Mendoj se po, gjyshe!

Gjyshja ishte shumė e durueshme.

- A tė ka thėnė diē tjetėr?
- Mė ka pyetur nėse kam dėshirė tė takohem me motrėn.
- E ti, ēfarė i tha?
- Me siguri se po! M’i ka pėrkėdhelur flokėt. Mirė mė tha, nė mbrėmje kur tė zė gjumi do tė shkojmė nė Otila pėr ta takuar atė. Pas kėtyre fjalėve u zhduk.

- Mirė shpirt, tani fli. Nė mėngjes sė bashku do e kėrkojmė tė panjohurin...
Gjyshja me butėsi puthi Kaltėrinėn dhe, si gjithmonė, e mbuloi me kujdes. Fiku dritėn dhe me hapa tė ngadalshėm u drejtua nga veranda ku rrinin ulur Zana dhe Dini. U tregoi gjithė bisedėn qė kishte pasur me Kaltėrinėn. Ata tė befasuar shikuan njėri tjetrin!
- Era`-sa nuk bėrtit Zana.
- Tha se quhej Era?!
- Zot i madh, a ėshtė e mundur?! - tha Dini.

Emri Era ishte emėr unikat tė cilin e kishin sajuar prindėrit disa ditė para se tė lindnin fėmijėt, pasi e kishin kuptuar se do lindnin vajza binjake. Do i pagėzonin: njėrėn Kaltėrina dhe tjetrėn Era. Pėr kėtė vendim paksa tė ēuditshėm kurrė nuk i kanė treguar askujt, as gjyshja nuk ka qen e njoftuar. Kurse tani paraqitet i panjohur dhe...!?
- Zot i madh - pėshpėriti sėrish Zana.

Po atė natė nga kampshtėpiza u zhduk pėrgjithmonė Kaltėrina. U njoftuan tė gjitha organet kompetente: policia, KFOR-i etj. U alarmua edhe Interpoli...por nuk zbuluan kurrė asgjė! As mė tė voglėn gjurmė!

Vajza u zhduk nga dhomėza dhe nuk u lajmėrua kurrė mė. Mbase ka kaluar nė dimension tjetėr - nė... zonėn e muzgut.
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jon prej 08.12.09 21:47

DYERT PĖR “NĖ TĖ KALUARĖN”

Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma. Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.

Ishte fillimi i shtatorit dhe qifti bashkėshortor, Edita dhe Sami Topi bisedonin se ku do e kalojnė pushimin vjetor. Gjatė bisedės, ata shprehėn dėshirėn pėr ta marr edhe mendimin e miqve tė tyre, Sanie dhe Marash Bregut, tė cilėt, sikurse edhe kėta, jetonin prej vitesh nė Cyrih tė Zvicrės.

Rivierat shqiptare, si ato tė Sarandės, Vlorės, Durrėsit e Ulqinit, i kishin shijuar vite me radhė, prandaj kėtė herė vendosėn qė pushimet verore t’i kalojnė nė njė drejtim krejt tjetėr.

Ishte 12 shtatori i vitit 2006, kur pas vendimit tė pėrbashkėt tė familjeve Topi dhe Bregu, herėt nė mėngjes, ata u nisėn pėr pushime me automobil nė drejtim tė Spanjės. Natyrisht, rruga kalonte pėrmes Francės. Disponimi ishte nė nivel, pasi qė ky ishte udhėtimi i parė nė brigjet e detit spanjoll, nė vendin e diellit dhe toreadorėve.

Nė udhėtim e sipėr analizonin dhe pėrpilonin regjistrin e vendeve mė tė bukura tė Spanjės si: Trragnon, Castellon de la Plana, Cartagenon , ishullin Palma, etj., tė cilat dėshironin patjetėr t’i vizitonin.

Nė timon, vozitėsit ndėrroheshin me radhė, kurse gratė mundoheshin qė t’i gjejnė vendet dhe hotelet e kėndshme, ku do kalonin netėt gjatė pushimeve. As mendja nuk u shkonte se pikėrisht njė hotel i tillė, ku do e kalonin natėn e parė, do tė mbetet enigmė shumė e madhe nė jetėn e tyre.

Nė Francė, vonė nė mbrėmje, ata lanė autostradėn nė afėrsi tė qytetit Montpellier, pėr tė kėrkuar njė vend tė qetė pėr ta kaluar natėn. E dinin se nė atė pjesė kishte shumė hotele tė vogla, pasi ishte edhe vend bregdetar, dhe dėshironin qė nė njėrin prej tyre tė vendoseshin. I pari nė tė cilinė hasėn ishte pėrplot, prandaj edhe vazhduan tė kėrkojnė.

Ishin tė sigurt se nė hotelin tjetėr do tė gjenin dy dhoma pėr vendosje. Pas njė rruge tė shkurtėr kohore panė njė ndėrtesė tė gjatė dy kateshe, me pamje tė kthyer kah autostrada. Automobilin e parkuan nė parkingun afėr rrugės. I pari nė hotel hyri Samiu dhe vėrejti njė korridor tė gjatė tė ndriēuar me vajguri. Anash ishte i vendosur banaku pėr shėrbim, kurse kah fundi vėrejti se ndodhet recepcioni.

Pėr dhoma tė lira e pyeti njeriun qė qėndronte aty dhe qė kishte njė veshje tė ēuditshme. Disi e kuptoi qė janė dy dhoma tė lira pasi qė njeriu me veshje tė ēuditshme nuk e njihte gjuhėn gjermane, kurse Samiu e zotėronte fare pak frėngjishten.

Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma.

Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.

Nė mėngjes, derisa familjet Topi dhe Bregu hanin mėngjesin, nė restorant hynė tre njerėz jo tė zakonshėm: njė grua me njė qen tė vogėl dhe pas saj dy xhandar. Gruaja kishte fustan tė gjatė luksoz, i tėri me dantella, kurse ēizmet me susta. Xhandarėt mbanin kėpucė tė lustruara dhe me kokė cilindrike. Shumė dallonin nga policėt e zakonshėm tė cilėt i kishin takuar gjatė rrugėtimit shumė herė. Sė shpejti pėrjetuan edhe njė befasi, ėshtė fjala pėr llogarinė tė cilėn duhej ta paguanin. Ishte shumė lirė. Pėr fjetje dhe shėrbim, pėr te dyja familjet, duhej paguar diku rreth 5 euro. Nė moment menduan se mos ishte e gjithė kjo ndonjė lojė si ato me kamera tė fshehta, pasi banakieri e shikoi notėn 5 euro me habi, por nuk tha gjė. Tė befasuar e paguan llogarinė dhe natyrisht vazhduan rrugėn pėr nė Spanjė.

Kaluan 10 ditė tė mrekullueshme nėn diellin e ngrohtė tė Mesdheut, nė plazhet e gjata e tė bukura me rėrė. Vizituan shumė vende kulturore e historike tė kėtij shteti por, si gjithherė, edhe pushimit i erdhi fundi. Ata duhej tė pėrgatiteshin pėr tu kthyer prapė nė vendbanimet e tyre nė Zvicėr.

Vendosėn qė, gjatė kthimit, sėrish ta vizitojnė hotelin i cili aq shumė i kishte fascinuar. Hotelin qė aq shumė ofronte pėr njė ēmim shumė tė ulėt, e para sė gjithash, kishte atmosferė nga e kaluara qė provokonte ndjenja tė veēanta. Assesi nuk mund ta kuptonin, se a ishte ajo surprizė vetėm njė lojė apo realitet. Nėse ishte realitet, si mund tė arrinin pronarėt e saj ta pėrballonin financiarisht situatėn nė kohėn kur ēmimet shkonin gjithnjė nė rritje?! Ishte rast i rrallė qė tė pėrjetohen momente tė tilla, prandaj ēiftet e rinj vendosėn ta kalojnė natės sėrish nė atė hotel.

Nė tė njėjtin vend lakuan nga rruga kryesore nė drejtim tė hotelit, kaluan hotelin “Plasa” sikurse para 10 ditėve, kur aty nuk gjetėn vende tė lira. Por kėsaj radhe kurrsesi tė gjenin “hotelin” e tyre tė preferuar. Ēdo gjė ishte zhdukur pa shenjė!... Tri herė i shkuan rrotull atij vendi, por hoteli nuk ishte mė. Sikur mos tė kishte ekzistuar kurrė!... Tanimė ishte natė vonė dhe patjetėr u detyruan tė ndėrpresin kėrkimin. Tė hutuar, natėn e kaluan nė njė hotel tjetėr, buzė rrugės...

Disa javė mė vonė ju arritėn fotografit e zhvilluara, tė bėra, rrugės dhe gjatė pushimeve pėr nė Spanjė. Ishte befasia tjetėr pėr ta. Samiu dhe Marashi ishin mė se tė sigurt se kishin bėrė disa fotografi me bashkėshortet e tyre nė hotelin misterioz, por nė negativet e atyre regjistrimeve ato nuk ekzistonin gjėkund. Nė film nuk kishte askund hapėsira tė zbrazėta, kurse numri i pozave shkonte sipas radhės pa shkėputje. E gjithė kjo i habiti dhe merakosi shumė, kėshtu, vendosėn qė pas disa muajsh tė kthehen edhe njė herė nė Francė me qėllim qė tė bėjnė njė kėrkim tė themeltė pėr hotelin misterioz. I lajmėruan dhe disa shokė dhe sė bashku me ta, pas katėr muajsh u nisėn pėr nė qytetin Montpellier. Gjurmuan territorin disa herė, por hoteli nė tė cilin kishin kaluar natėn e 13 shtatorit, me njė fjalė nuk ekzistonte.

As policia, por as mė tė moshuarit nė ato vendbanime, nuk e mbanin mend shtėpinė e gjatė dykatėshe qė ndodhej buzė autostradės, pėrball parkingut.

Hoteli nuk u gjet kurrė, kurse hulumtues dhe kureshtar tė shumtė kėtė fenomen e sqarojnė si “shikim nė tė kaluarėn”.

Ka mjaftė gjėra tė mistershme nė kėtė botė si edhe rasti i shkrimit tonė. Por kjo botė ėshtė pėrplot sekrete qė na rrethojnė padukshėm, jetojnė pranė nesh dhe me ne... Ėshtė kjo njė ēėshtje qė gjithmonė e ka preokupuar mendjen e njeriut, ēėshtje e cila ka krijuar mite dhe legjenda qė nga kohė mė tė largėta: Vallė a mundemi ne, pėr njė ēast, tė bėjmė hapa prapa nė tė kaluarėn, apo, po sipas kėsaj logjike, pėrpara, nė tė ardhmen? Kjo ėshtė njė pyetje qė akoma kėrkon pėrgjigje.

Pėrgatiti dhe pėrshtati: Raif Kasi
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jetmira prej 17.07.13 10:46

GJAKU VRASĖS


Mendohet se vdekja nuk ėshtė akt i ēastit, por njė proces shkallė-shkallė. Bile disa, qė kanė pėsuar vdekje klinike, pohojnė se ata kanė dėgjuar dhe parė gjithēka qė ėshtė zhvilluar rreth tyre. Ndoshta edhe sytė e Altinės, me atė shikim tė ngrirė por qė shkėlqenin edhe nė minutat e fundit tė ndarjes nga kjo botė, shikonin kėtė proces. Arritėn ta shohin atė gjak tė huaj qė po derdhej rrėke nga trupi i saj i gjymtuar dhe i mbėrthyer mes timon dhe karriges. Gjakun e huaj qė nuk u bė kurrė i veti. Gjakun, i cili nuk ia dhuroi jetėn, por vdekjen.

Raportet mes dy tė rinjve tė dashuruar, Florit, djaloshit biznesmen nga qyteza e Sharrit dhe Irmės, bukuroshes nga Prizreni, kohėt e fundit duket se nuk qėndronin edhe aq shkėlqyeshme. Flori jo vetėm qė ishte njeri paksa i ēuditshėm, por ishte edhe mjaft xheloz. Megjithatė, Irma e dashuronte.
Njė mbrėmje korriku, tė vitit 2007, ata isshin ftuar nė ditėlindjen e njė miku tė tyre. Njė festė e kėndshėm mes shokėsh dhe miqsh. Pas disa orėsh dėfrimi me pije, kėngė e vallėzim, mes kėtyre dy tė rinjve plasi sherri. Ata filluan tė grinden.

Mė saktė, Flori ishte i dehur dhe nė atė gjendje e kishte fyer rėndė Irmėn pėr shkak tė njė bisede qė ajo kishte zhvilluar me njė tė pranishmi tjetėr. Nga xhelozia, ai i kishte quar qė te dy nė dreq tė mallkuar dhe ashtu i dehur ishte larguar me shpejtėsi nga festa. Por as qė e kishte kuptuar se ēfarė dhembje i kishte krijuar kėsaj vajze tė sinqertė dhe tė ndershme. Irma e dėshpėruar, rrėmben ēelėsat e automjetit tė saj dhe niset pas tij. Ashtu nėn presion psikik, fillon tė vozisė me shpejtėsi shumė tė madhe. Pas disa minutash ajo humb kontrollin mbi automjet dhe nė dalje tė qytetit tė Prizrenit, ndeshet drejtpėrdrejt me njė shtyllė betoni. Matėsi tregonte shpejtėsinė prej 114 km/h. Vdekja kishte pasuar aty pėr aty.

Kaluan rreth pesė muaj nga fatkeqėsia ku humbi jetėn Irma. Flori pothuajse kishte braktisur tėrė veprimtarin nė biznesin e tij. Kishte filluar tė pi alkool me tė madhe. Aq shumė kishte pėsuar ndryshime psikike por edhe fizike sa qė nė fytyrėn e tij nė njomė kishin filluar tė paraqiten rrudhat e para.Njė mbrėmje dhjetori, rreth orės 8 tė mbrėmjes, Flori po kthehej nga Prizreni pėr nė vendbanimin e tij nė Sharr. Ai ishte nė kėrkim tė lidhjeve tė reja pėr ta ringjallur sėrish biznesin, pasi materialisht qėndronte mjaft dobėt. Nė dalje tė qytetit, mu aty ky kishte humbur jetėn e dashura e tij, takoi njė vajzė e cila jashtėzakonisht pėrngjante me Irmėn. Jo nė dukje, nė fizionomi, por nė lėvizje, nė qėndrim. Nuk foli asnjė fjalė, por nė vete ndjeu njė lloj fuqie mistike tė asaj vajze qė vepronte mbi tė. Kėmbėt vetvetiu prekėn pedalet e frenimit dhe makina ndaloi pranė saj.

-Tė kam pritur - i tha vajza, qė tanimė ishte afruar pranė xhamit tė makinės, dhe buzėqeshi mu ashtu sikurse buzėqeshte bukuroshja Irma. Gjithashtu, ajo bėri njė lėvizje me dorė duke i larguar flokėt nga balli, po nė tė njėjtėn mėnyrė siē e bėnė edhe Irma.
Florit filloi t’i thahej fyti.
-Kush je ti? -e pyeti ai me duke belbėzuar.
-Nuk e di -pėrgjigjet vajza dhe, duke iu afruar edhe mė, e puthė Florin.
-A mė ke pritur? -foli sėrish vajza.
-Ty? -tėrhiqet Flori mbrapa sikurse ta kishte puthur e ndjera.
-Nuk tė kam pritur... -zėri i tij nga frika filloi tė bėhet mė i vrazhdė dhe me i lartė.

-Po ti ke vdekur... Nga dola tani?Nga mosekzistenca, ndoshta... -i ktheu me tė rreptė vajza dhe filloi tė largohet nė drejtim tė qytetit.
Flori mbeti i shtangur duke e shikuar vajzėn. Nga prapa ishte kopja e pėrsosur e Irmės. Pastaj me shpejtėsi hapi derėn, vrapoi dhe iu afrua tė panjohurės. E kapi pėr kraharorė dhe rrėmbyeshėm e ktheu kah vetja. Sytė e saj ishin mbushur me lot. Vajza po qante nė heshtje.

Flori e shikoi me habi. “Kėshtu qante vetėm Irma” - tha vetmevete dhe pa e kuptuar as vet se si, filloi ta pushtoj me puthje nėpėr gjithė fytyrėn duke pėshpėritur:

-Epo, erdhe prapė...Mė nė fund... Tani do mė falėsh pėr tė gjitha... Irmushja ime... Dhe nė puthje e sipėr, vajza e largoi me vrull Florin duke i thėnė:
-Nuk jam unė ajo, nuk jam... A po mė kupton, nuk jam unė... dhe vrapoi tek parkingu i taksive qė ndodhej pak mė lart, afėr njė qendre tė madhe tregtare. Hyri nė taksi dhe u zhduk. Flori mbeti i shtangur nė vend...Drama e Altinės

-Askėnd nuk mund ta fajėsoj. Por as qė kam kujt t’ia drejtoj gishtin. Gjithēka filloi kur vajzės sime Altinės, nė maj tė vitit 2007, iu bė transfuzion i gjakut gjatė njė operimi nė spitalin e qytetit, ku ajo kishte humbur shumė gjak -rrėfen nėna e saj. Gjithnjė e mundonte ky gjak i huaj dhe disa herė mė kishte thėnė: “Nėnė, nuk do tė mėsohem kurrė me kėtė gjak”. Unė mundohesha ta bindja: “Bija ime, a ėshtė mė mirė tė vdesėsh? Mendo pak edhe pėr mua dhe pėr babanė. Tė kemi tė vetmen”. Ajo qante, duke pohuar me kokė.

Muajt e parė pas operimit gjithēka filloi kah e mbara. Bile Altina filloi tė shkojė sėrish edhe nė korin qytetit si mė parė. Mirėpo, kur erdhi dimri fillova t’i vėrej tek ajo disa veprime tė ēuditshme. Njė natė e takova me gisht tė prerė. Ishte shtrirė nė divan dhe dukej sikur po flinte. Ajo po gjakosej e nė anėn tjetėr po flinte! Vrapova me tė shpejtė: “Altina bija ime, zgjohu ta lidhi gishtin”. Ajo mu pėrgjigj sikur tė ishte nė ndonjė lloji transi: “E pse ta lidh? Le tė rrjedh i tėri... Nuk mund ta duroj mė...” Fillova ta shkund: “Altina, ēfarė po fletė, a je nė vete?” Pastaj pasuan edhe ndodhi tė tjera tė ēuditshme. Njė mėngjes mė zgjoi zėri i saj. Ajo po qante dhe gjėmonte. Vrapove drejtė nė dhomėn saj. Ajo po flinte, dhe nė gjumė murmuriste: “Flori, pse po sillesh ashtu? Ti e di se unė nuk mundem pa ty...Unė tė dua...”

Kush ishte ky Flori? Altina nuk kishte pasur kurrė dashnorė. Kishte shoqėri tė pakėt dhe mes tyre nuk ishte ndonjė me kėtė emėr. Pas disa javėsh vėrejta mbi tavolinėn e saj njė fotografi tė njė djaloshi tė cilėn e kishte prere nga njė revistė, nga faqja e marketingu. Si me humor i thashė: “A ėshtė ky Flori?”. “Po” -mu pėrgjigj. “E ku banon ai? Si u njoftove me tė?” -e pyeta sėrish. Por Altina vetėm mė shikoi dhe nuk foli asgjė.

Edhe unė e kamė dėgjuar disa herė kėtė emėr nga Altina -thotė babai i saj. Njė herė derisa ajo ishte nė banjė dhe po bėnte tush, nė moment thirri mė zė tė lartė: “Flori, ku po shkon?”. Nuk i vura kėsaj rėndėsi tė madhe, por njė ditė e pyeta: “Altina, kush ėshtė ky Flori? Ku banon ai?”. Ajo mu pėrgjigj prerė: “Nė gjakun tim baba...” E vėrejta se ajo nuk po tallej. Atėherė u drejtova pėr nė spitalin e qytetit. Nė raportin mjekėsor tė Altinės figuronte edhe emri i Irmės, si dhuruese e gjakut. Ajo kohė mė parė, bashkė me shokėt dhe shoqet e institutit privat, ku studionte, kishin shkuar vullnetarisht pėr tė dhuruar gjak. Dhe gjaku i saj i ishte injektuar Altinės. Pastaj nga familja e Irmės, arritėm tė kuptojmė se Flori kishte qenė i dashuri i saj. Nė ato momente njė ndjenjė e frikshme ma kaploi trupin.
E njėjta shpejtėsi, e njėjta shtyllė!

Altina nuk posedonte patentė shoferi, dhe as qė kishte mėsuar ndonjėherė tė voziste automobil. Por atė ditė tė ftohtė janari, u zgjua mė herėt se zakonisht - nė ora 5 tė mėngjesit. Mori ēelėsat e makinės sė babait nga palltoja e tij dhe u nis drejt “Golfit” qė qėndronte i parkuar nė oborrin e shtėpisė. Hapi derėn e automobilit, u fut brenda dhe ndezi motorin. U nis drejt magjistrales pėr Sharr, dhe pas pak minutash arriti nė dalje tė qytetit tė Prizrenit. Shtypi pedalin e shpejtėsisė deri nė fund dhe drejtoi timonin kah shtylla e betonit qė gjendej skaj rrugės. Me shpejtėsi tė madhe u pėrplas drejt nė tė. Sytė e saj shikoni si tė ngrirė por me plotė shkėlqim gjakun qė po rridhte nga trupi i saj. Gjakun tė cilin ajo kurrė nuk e deshi. Gjakun e huaj qė urrente pa masė. Fytyrėn e saj e pėrshkoi njė buzėqeshje egjakut tė Irmės. Nga pushtetit i atij gjaku vrastar.

Dėshmitarėt thonė se ajo frymoi disa dhjetėra minuta. Ata nuk mund t’i ndihmon, pasi automjeti ishte dėmtuar aq shumė sa qė nuk ishte i munduar asnjė veprim, pėrveē alarmimit tė ndihėm sė shpejtė, policisė dhe zjarrfikėsve.

Mendohet se vdekja nuk ėshtė akt i ēastit, por njė proces shkallė-shkallė. Bile disa, qė kanė pėsuar vdekje klinike, pohojnė se ata kanė dėgjuar dhe parė gjithēka qė ėshtė zhvilluar rreth tyre. Ndoshta edhe sytė e Altinės, me atė shikim tė ngrirė por qė shkėlqenin edhe nė minutat e fundit tė ndarjes nga kjo botė, shikonin kėtė proces. Arritėn ta shohin atė gjak tė huaj qė po derdhej rrėke nga trupi i saj i gjymtuar dhe i mbėrthyer mes timon dhe karriges. Gjakun e huaj qė nuk u bė kurrė i veti. Gjakun, i cili nuk ia dhuroi jetėn, por vdekjen.

Kur arriti ndihma, Altina nuk frymonte mė. Kishte ndėrruar jetė. Akrepi i matėsit tė shpejtėsisė kishte ndaluar nė 114 km/h. E njėjta shpejtėsi e njėjta shtyllė!
avatar
Jetmira

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jetmira prej 17.07.13 10:48

Plaku qė paralajmėronte tragjedinė


Ai qė sinjalizon tė keqen, shkatėrrimin dhe katastrofat, ėshtė nė rrethinėn tonė. Vetėm njė gjė nuk dihet: Pse nuk jetoi mė gjatė se tri ditė njeriu qė bisedoi me plakun - lypės?

Plaku i rėndomtė, nuk flet vetėm shqip, ani pse kasollja e tij ėshtė nė malet tona. Njėri mė tha se ka folur me tė dhe se ai i ka treguar shumė gjėra, pėr tė cilat njerėzimi s’ka dijeni, por nuk mundi t’i shprehte tė gjithat, qė ka dėgjuar nga plaku, meqė pas tri ditėsh vdiq. Plaku i rėndomtė ėshtė njė njeri, i cili nuk tė lė pėrshtypjen e njė tė dituri. Ai ėshtė gjithnjė nė lėvizje dhe ka njė shpejtėsi mistike nė rrugėtimin e tij. Misioni i tij ėshtė i qartė: T’i tregojė njerėzimit gjithė atė se ēka do tė ndodhė...

A do tė rrafshohet me tokė Kaēaniku?

Bedriu e kishte takuar plakun e rėndomtė nė hyrje tė malit tė ahut tė lartė, nė Sharr, dhe ishte mahnitur nga tregimi i tij pėr zhvillimet e pėrgjithshme natyrore. Por, pėr fat tė keq, pas tri ditėsh vdes. Nė ditėn e takimit, Bedriu, derisa po e dėgjonte plakun, kishte menduar se rrinte me ndonjė tė krisur dhe gjithė kjo kishte rezultuar me njė hamendje tė tij se kush ishte ky njeri i panjohur? Nė fund tė tregimit, plaku ishte zhdukur. Bedriu ishte habitur nėse i kishte folur dikush apo e gjithė kjo kishte qenė vetėm ėndėrr...

Ai i kishte thėnė atij se kodra qė ishte pranė rrezikonte gjithė qytezėn e Kaēanikut, do tė shembej. Dhe, pas pak ishte zhdukur malit si vetėtima. Po i njėjti plak, njė ditė para tėrmetit tė fuqishėm nė Shkup, nė vitin 1963, u kishte thėnė njerėzve, nė Urėn e Gurit, se nesėr ndodh tėrmeti mė i madh ndonjėherė nė kėtė anė! Ai rrinte ulur mbi urė dhe pėrngjante nė lypės. Ishte i parruar, me rroba tė vjetra. Bėrtiste me tė madhe se nesėr do tė ndodhte tėrmeti mė i madh, por askush nuk ia zinte pėr tė madhe, duke menduar se kanė tė bėjnė me ndonjė tė krisur! Dhe, tė nesėrmen, vėrtet, ndodh tėrmeti mė i fuqishėm ndonjėherė nė Shkup, i cili pėrmbysi ēdo gjė! Pas tėrmetit e kishin kėrkuar plakun, qė tė mėsonin nga ai se ku e kishte ditur se do tė ndodhte tėrmeti, por plaku mė nuk ishte mbi Urėn e Gurit, mbi lumin Vardar.

Paralajmėrimi pėr Cunamin

Nė bisedat e shumta, qė janė dėgjuar pas tragjedisė sė Cunamit, nė vitin 2004, paraqitet, gjithashtu, i njėjti personazh. Njė ditė para se tė ndodhte tragjedia mė e madhe e njerėzimit nė historinė e re, plaku - lypės ishte ulur nėn hijen e njė palme bregdetare dhe u thoshte njerėzve se nesėr do tė ketė njė tragjedi. E kishte pėrsėritur me mija herė tė njėjtėn gjė derisa ajo edhe ndodhi.

Tė nesėrmen, ata qė kishin mbijetuar, e kishin komentuar se tragjedinė e kishte paralajmėruar njė plak-lypės, i parėndėsishėm.
Tė mbijetuarit e kishin kėrkuar plakun e parėndėsishėm, por kot. Asnjė gjurmė e tij nuk ishte!

Ai, sė fundi, ėshtė parė sėrish nė “Malin e egėr” tė Azerbajxhanit, duke thėnė se provat me raketat e reja bėrthamore do ta shkatėrrojnė tokėn. Detonimet do ta ēajnė tokėn dhe do ta lėvizin ujin. Niveli i ujit do tė rritet pėr shkak tė ndryshimeve gjatė rrotullimit tė tokės...

E, se a do tė ndodhė kjo gjė, mbetet tė shihet, sepse deri mė tash nuk ndodhi...
avatar
Jetmira

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jetmira prej 17.07.13 10:49

Fati nga dhėmbėt e ujkut


Ai ka fituar tufėn e deleve falė njė fotografie qė ia ka bėrė njė kalimtar rasti. Objektivi i fotografisė kishte fokusuar lotėt e njė fėmije, i cili qante pranė tufės sė deleve, e tė cilat ia kishin copėtuar ujqit. Ajo kope delesh ishte e gjithė pasuria e tij, qė ia kishin lėnė prindėrit e varfėr atij dhe binjakut tjetėr, i cili vdiq qė kur ishte nė djep.

Prindėrit ishin pėrpjekur qė dy fėmijėt binjakė t’i rrisnin me mundimet mė tė mėdha shpirtėrore, por fati s’kishte qenė nė anėn e tyre. Nė shtėpinė e tyre kishte dominuar njė skamje e paskajshme. Ndihmė e vetme ishte ajo e fshatit, kur edhe patėn tubuar nga njė kokė dele pėr ta ngjallur familjen e dy binjakėve. Por, pėr fat tė keq, pas njė kohe, njėri nga binjakėt vdes. Ndarja e binjakėve kishte pllakosur shpirtrat e prindėrve dhe nga pikėllimi babai i tyre kishte gjetur vdekjen nė krye tė vitit. Vdekjet, e qė ndodhnin ēdo vit, kishin filluar tė lėnė frikė nė nėnėn e tyre, e cila, edhe ajo, e priste nė ēdo moment qė t’i vinte.

Jetonin nė njė shtėpi shumė tė vjetėr, e qė i kishte vetėm dy dhoma. Nė korridorin e saj ishin dy rrotė qerreje prej druri. Shtėpia ishte e lyer me baltė, pėrzier me kashtė. Pas njė kohe, njė stuhi e krijuar nga njė erė e fuqishme, e kishte hedhur nė zabel njė pjesė tė kulmit tė shtėpisė. Binjaku, nė ato momente tė vėshtira, kishte qėlluar nė oborr dhe era e kishte ēuar disa metra larg, ku edhe kishte mbetur i varur nė drurin e koshit tė misrit.

Nė krye tė vitit kishte vdekur edhe e ėma e tij. Binjaku ishte vetėm katėr vjeē kur kishte mbetur pa askėnd. E tėrė shtėpia kishte mbetur nė kujdesin e tij, kurse pasuri tė vetme i kishte gjashtė krerė delesh. Se kush do ta rriste fėmijėn e mėshirės, ishte bėrė debat nė gjithė fshatin...
A ėndėrroja tė bėja shtėpinė time?

“Nuk e di as vetė si jam rritur te fqinjėt e mi?! Nuk di kohėn kur e braktisa shtėpinė time. Isha i vogėl. Njerėzit kujdeseshin pėr mua, kudo qė mė shihnin. Nėna ime e dytė, gruaja e fqinjit qė mė rriste, e kishte njė djalė, vetėm katėr muaj mė i ri se unė. Ēdo gjė qė ia jepte atij, ma jepte edhe mua. E kishte njė bindje se nėse mė ndante mua nga djali i saj, Zoti nuk do ta linte tė gėzohej me fėmijėt e vet. Bashkė me mua ishin edhe gjashtė krerėt e deleve. Deri nė moshėn tetė vjeēare nuk e ndjeja dallimin mes meje dhe fėmijės sė fqinjit, qė e kisha mė tė afėrmin nga mosha ime.

Aty nga mosha tetė vjeēare fillova tė bėhem i dėshiruar. Nuk di pse, por ashtu ndjehesha... Unė tashmė kisha dėgjuar se njė hallė e imja jetonte nė Turqi, por nuk kisha shpresa se do ta takoja, se do ta njihja mė pėr sė afėrmi. Edhe po ta takoja, unė isha njė leckaman, sa kur mė shihnin tė tjerėt, dukesha si fėmija mė i gjorė nė botė. Mendoja si ta bėja shtėpinė time, tė paktėn aq sa kishin prindėrit e mi. Sė paku, ajo shtėpi – kasolle po ta kishte kulmin, do tė kthehesha pėr tė jetuar aty.

Por, hapat e mi ishin tė pamjaftueshėm qė tė bėja strehėn time, sepse ende isha fėmijė. Natėn mendoja si tė bėhesha i rritur e tė largohesha nga fqinji, ndėrsa ditėn mė merrte gjumi, duke kullotur delet.

Kthimi i hallės

Njė natė, meqė kisha fjetur vonė, mė kishte ardhur nė ėndėrr njė grua e gjakut tė prindėrve. Nuk kisha ide se kush ishte, vetėm e di se e doja shumė. E pėrqafoja dhe nuk i ndahesha dot nga pėrqafimi. Natėn, nė gjumė, tentova ta prekja atė grua, pėr ta pėrjetuar afėrsinė e gjakut, por dora mė mbeti e zgjatur. Ndjeva se kisha prekur dikė, por nuk kishte qenė halla, ajo ishte dora e djalit tė fqinjave. Kur mė doli gjumi ishte errėsirė.

U zhgėnjeva pse nuk zgjati ėndrra edhe pak, qė ta pėrjetoja ngrohtėsinė e dikujt qė e dėshiroja. Mbeta pa gjumė atė natė dhe nė mėngjesin e asaj dite, teksa po i lėshoja delet, njė grua me njė burrė u panė nė prag tė shtėpisė ku jetoja. Ajo, me lot nė sy, m’u afrua afėr, mė shikoi gjatė, pastaj mė pėrqafoi. Burri qė ishte me tė i tha se mos e kishte gabuar shtėpinė, por ajo bėri me kokė se ēdo gjė ėshtė nė rregull. Unė shtanga dhe nuk dija se ēka po ndodhte. Nuk kisha forcė t’i thosha kush jeni dhe kė po e kėrkoni. Mė nė fund, ajo mė pyeti se e kujt ishte shtėpia. I thashė se shtėpia ishte e F., i cili ka kohė qė ka vdekur. Pastaj, i thashė se ka vdekur edhe gruaja e tij dhe njė djalė i tyre. Prej tyre mbeti vetėm kjo kasolle, qė po e shihni dhe njė djalė i tyre.

“Ku ėshtė djali?”, mė pyeti rrėmbyeshėm. “Unė jam ai, djali... Mė morėn fqinjat e u rrita te ta. Tash po i lėshoj delet”, i thashė. Mė pėrqafoi aq fort, sa m’u bė sikur m’u ndal fryma. “Oh, tė pastė halla! U bėfsh njė katund…”, mė tha, derisa i fshinte lotėt qė i rridhnin faqeve. Dhe, sa mė shumė qante, aq mė shumė mė shtrėngonte... Dikur, kur u ngop sė qari, mė tha: “A e di kush jam unė? Jam motra e babait tėnd. Po vij nga Turqia. Mos u kthefsha mė atje po si paska pllakosur shtėpia jonė?!”, tha me zė tė shterur.

Gėzimi i parė

Shkuam te fqinji dhe e njoha me “hallėn” time. Tė gjithė u gėzuan qė ajo, mė nė fund, u kthye. Qė atė ditė “halla” hapi derėn e shtėpisė sonė, e cila nuk ishte hapur me vite... Hapja e derės sė shtėpisė ishte gėzimi i parė pas daljes sime nga shtėpia, sepse pėrsėri do tė isha nė shtėpinė e lindjes, madje edhe me hallėn time... Nė ditėn e parė qė lėshova shtėpinė e fqinjit, ai m’i dha tė gjashtė krerėt e deleve. Pas mė erdhi edhe kėlyshi, Bardhoshi, i cili nuk ndahej nga delet, kudo qė shkonin ato. I tha hallės se aq krerė delesh kisha kur mė morėn pėr tė mė mbajtur. “Mos u brengos pėr dele, sepse kam pėr tė blerė edhe tė tjera”, mė tha halla.

U gėzuan tė gjithė, sa pėr faktin se u ēliruan prej meje, po aq se isha takuar me motrėn e babait tim. Pas tri ditėsh, kur edhe isha me dele nė zabel, si ēdo herė, mė kishte zėnė gjumi. Kėlyshi nuk mė kishte “shkundur” pėr t’mė zgjuar nga gjumi. Kur u zgjova, delet nuk ishin askund. Dola buzė rrugės qė i lidhte tri kodrat, e qė ishin mė tė bukurat nė ato anė... Pak mė larg pashė kėlyshin tė ngordhur, pranė tij delet ishin tė shtrira nė tokė dhe tė pėrgjakura. Ishin tė prera nė fyt. Tė gjitha kishin pėrfunduar nė gojė e ujkut.

Fillova tė qaja, tė bėrtas. U ndjeva i trishtuar. Zot, thashė me vete, ēfarė paska ndodhur?! U trondita. Mbeta me lot nė sy. Dhe, derisa qaja, erdhėn disa njerėz me fotoaparat dhe mė morėn nė objektiv. Ata shprehėn keqardhje pėr dhimbjen time. Shėnuan nė fletoren e tyre vendin se ku kishte ndodhur krimi mbi tufėn. Pas pak shkuan, duke mė lėnė njė puthje nė ballė. Kur u ktheva nė shtėpi i thashė hallės se i kisha humbur tė gjitha delet. Halla nuk e bėri tė madhe. Mė tha se e kemi humbė gjithė familjen, e lėre mė delet.

Pas dy muajsh, nė derėn tonė trokiti njė njeri. Ishte po ai qė mė kishte fotografuar. Tha se kishte publikuar pamjen time nė shumė revista dhe gazeta. Kishte hapur njė fond humanitar, ku njerėzit do tė ndihmonin qė t’i blija prapė delet. Dhe, pa u hamendur, nxori nga ēanta njė tufė parash dhe m’i lėshoi nė dorė. “Ja, tash ke para pėr tė blerė edhe pesėdhjetė dele…”, mė tha, me njė tė qeshur ai.

Pas pak ditėsh nė oborrin e shtėpisė sime, vėrtet, kullosnin 50 dele...
avatar
Jetmira

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Jetmira prej 17.07.13 10:50

Zhdukja e mistershme


Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.
Kaltėrina Bardhi ishte njė vajzė dymbėdhjetė vjeēare dhe krejtėsisht e zakonshme. Ishte e shoqėrueshme. Nė shkollė shkonte rregullisht me moshatarėt e saj. I adhuronte orėt e muzikės dhe ishte ndėr mė tė mirat nė seksionin e baletit. Kishte edhe njė pasion tė veēantė: fantastikėn shkencore, pėr tė cilėn moshatarėt e saj as qė mendonin.

Nė fillim kureshtjen e shuante duke lexuar tregime spirituale nga autor vendas, ndėrsa shumė shpejtė imagjinatėn e saj fėmijėrore filluan ta preokupojnė shkrimtarė tė njohur tė fantastikės shkencore si Artur Klark e tė tjerė. Imagjinata e saj pasurohej gjithnjė e mė tepėr dhe u zgjerua nė kufij tė paparė. Filloi tė humb kuptimin pėr realitetin ekzistues, tė cilėn e vunė re prindėrit e saj, ose sė paku kėshtu dukej nė shikim tė parė!

- Mbrėmė kam lundruar mbi sistemin diellor, - shpesh tregonte Kaltėrina nė mėngjes kur zbriste nga dhoma e saj e gjumit. Nėnė - vazhdonte ajo, kam udhėtuar nėpėr hapėsirėn e pafund, e cila nuk ėshtė siē na duket neve nga Toka. Yjet, gjithashtu, nuk janė ashtu tė bukur siē i shohim ne, kurse pėrreth dėgjohen zhurma qė nuk i kam dėgjuar kurrė.

Nėna ia lėshonte njė shikim serioz dhe me shqetėsim i thoshte:
Mirė Kaltėrina, deri kur do tė na mėrzisėsh me kėto tregimet e tua?! Prapė ke parė ndonjė ėndėrr fantastike?! Ta dish se do ta ndaloj t’i lexosh ato libra me fantazira!

Zakonisht e gjitha pėrfundonte nė kėtė mėnyrė.

Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.
Prevalla, njė vend i qetė dhe plot gjelbėrim, vend ky shumė i bukur dhe pitoresk, i rrethuar me kodrina mbi tė cilat shtrihej njė det i tėrė pishash.
Me ta shkonte edhe gjyshja e Kaltėrinės, zonja Mira. Ishte njė plakė e ēiltėr dhe shumė shpirtmirė. E adhuronte mbesėn dhe ishte nė gjendje qė gjatė pushimeve tė verės, pa pėrtesė, t’i kushtonte asaj orė tė tėra. Ishte fjalėmbėl ndaj ēdokujt. Kaltėrina nė jetėn e saj kishte vend tė veēantė, andaj edhe ajo e donte gjyshen pa masė.

Ditėn e tretė tė pushimeve, Kaltėrina e kaloi duke shėtitur pėrjes pishave tė mrekullueshme tė Prevallės. Kur u kthye nė kampshtėpizė , ende pa hyrė mirė brenda, e shqetėsuar, pyeti tė ėmėn:
- A ėshtė e vėrtet se unė kam njė motėr binjake?!

Nėna nė atė ēast lėshoi pjatat nga duart dhe me hidhėrim pyeti gjyshėn Mirė:
- Ēfarė po fletė Kaltėrina?!
Pastaj u kthye nga vajza:
- Ē’ėshtė kjo pyetje, bij ime?
Vajza nė atė moment u habit dhe thjesht nuk dinte si tė sillej dhe ēfarė tė thoshte.
- Asgjė...Nuk di pse hidhėrohesh menjėherė!

Nė fakt, nėna nuk ishte e hidhėruar, ishte e befasuar me pyetjen e saj, pasi qė Kaltėrina ishte lindur si binjake. Fėmija i dytė gjithashtu ishte vajzė, por mjerisht, nuk i kishte pėrballuar komplikimet e lindjes. Mirėpo ata nuk i kishin treguar kurrė Kaltėrinės pėr motrėn e saj. Thjesht, nuk kishin dashur qė fėmijėrinė e saj ta ngarkojnė me kėtė ēėshtje. Prandaj pyetja e saj ishte e papritur. Prej nga, si i ra ndėrmend...

- Mirė bija ime, tanimė nuk jam e hidhėruar, - u mundua ta qetėsonte, por dua tė mė tregosh pėrse mė pyete?
- Kėtė gjė ma tha njė i panjohur tek shėtisja pėrmes pishave!...
- Si i panjohur?
- I panjohuri nga planeti Otila!...
- O zot, Kaltėrina, prapė ti..., - Prapė ke filluar me fantazira?!
Vajza rrudhi krahėt dhe me vrap u futė nė dhomėzėn e saj tė vockėl.

Thellė e prekur, Zana filloi t’i tregoj gjyshes Mira pėr fantazaitė qė i kishte dėgjuar muajt e fundit nga Kaltėrina. Por tregimi i sotėm ishte nė kufi me realitetin. Vallė, nga kush ka dėgjuar pėr motrėn e vet tė vdekur?... Ranė dakord qė kėtė ēėshtje ta hetoj me kujdes gjyshja.
Po atė natė, Kaltėrina, me njė butėsi mahnitėsi ia rrėfeu gjyshes tregimin pėr “tė panjohurit nga planeti Otilo”.
- Ėshtė njė burrė shtathedhur - tregonte vajza. Nuk dallon shumė nga ne, por prapėseprapė ėshtė disi mė ndryshe. Mė ka thėnė qė motra ime quhet Era dhe se jeton, atje me ata!...
- Era!... pėshpėriti plaka e hutuar. - Ti mendon se kjo ėshtė e vėrtet?!

Kaltėrina uli shikimin dhe me zė tė ulėt tha:
- Mendoj se po, gjyshe!
Gjyshja ishte shumė e durueshme.
- A tė ka thėnė diē tjetėr?
- Mė ka pyetur nėse kam dėshirė tė takohem me motrėn.

- E ti, ēfarė i tha?
- Me siguri se po! M’i ka pėrkėdhelur flokėt. Mirė mė tha, nė mbrėmje kur tė zė gjumi do tė shkojmė nė Otila pėr ta takuar atė. Pas kėtyre fjalėve u zhduk-
- Mirė shpirt, tani fli. Nė mėngjes sė bashku do e kėrkojmė tė panjohurin...

Gjyshja me butėsi puthi Kaltėrinėn dhe, si gjithmonė, e mbuloi me kujdes. Fiku dritėn dhe me hapa tė ngadalshėm u drejtua nga veranda ku rrinin ulur Zana dhe Dini. U tregoi gjithė bisedėn qė kishte pasur me Kaltėrinėn. Ata tė befasuar shikuan njėri tjetrin!
- Era`-sa nuk bėrtit Zana.
- Tha se quhej Era?!
- Zot i madh, a ėshtė e mundur?! - tha Dini.

Emri Era ishte emėr unikat tė cilin e kishin sajuar prindėrit disa ditė para se tė lindnin fėmijėt, pasi e kishin kuptuar se do lindnin vajza binjake. Do i pagėzonin: njėrėn Kaltėrina dhe tjetrėn Era. Pėr kėtė vendim paksa tė ēuditshėm kurrė nuk i kanė treguar askujt, as gjyshja nuk ka qen e njoftuar. Kurse tani paraqitet i panjohur dhe...!?
- Zot i madh - pėshpėriti sėrish Zana.
Po atė natė nga kampshtėpiza u zhduk pėrgjithmonė Kaltėrina. U njoftuan tė gjitha organet kompetente: policia, KFOR-i etj. U alarmua edhe Interpoli...por nuk zbuluan kurrė asgjė! As mė tė voglėn gjurmė!

Vajza u zhduk nga dhomėza dhe nuk u lajmėrua kurrė mė. Mbase ka kaluar nė dimension tjetėr - nė... zonėn e muzgut.
avatar
Jetmira

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tregime Mistike

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi