Ėndrra, ndryshimi i vetėm mes gjumit dhe vdekjes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ėndrra, ndryshimi i vetėm mes gjumit dhe vdekjes

Mesazh  Luli prej 30.04.15 21:16

Sipas njė proverbi tė vjetėr grek, gjumi dhe vdekja janė motėr e vėlla, megjithatė, ata nuk janė vetėm tė lindur nė tė njėjtėn strukturė tė vetėdijes njerėzore, por janė njė e vėrtetė identike

" . . . nė qoftė se pranojmė ekzistencėn e njė Egoje tė lartė ose tė pėrhershme brenda nesh - e cila nuk duhet tė ngatėrrohet me atė qė e quajmė Vetja "e lartė", ne mund tė kuptojmė se ato ēfarė shpesh i shohim si ėndrra, nė tė vėrtetė janė pjesė tė shkėputura nga faqet e humbura tė jetės si dhe eksperiencat e njeriut tė brendshėm dhe kujtesės sė turbullt, e cila nė momentin e zgjimit bėhet mė shumė ose mė pak e shtrembėruar nga kujtesa jonė fizike. Kjo e fundit kap mekanikisht disa pėrshtypje nga mendimet, faktet dėshmitare dhe veprat e kryera nga njeriu i brendshėm gjatė orarit tė tij tė lirisė sė plotė. Kjo ego ėshtė njeri i vėrtetė, vetė e vėrteta e njeriut. Por njeriu fizik nuk mund tė ndjejė ose tė jetė i vetėdijshėm gjatė ėndrrave pasi personaliteti, njeriu i jashtėm, me trurin e tij dhe tė menduarit, janė pak a shumė tė paralizuara plotėsisht. (Mendime nga Helena Blavatsky)

Sipas njė proverbi tė vjetėr grek, gjumi dhe vdekja janė motėr e vėlla, megjithatė, ata nuk janė vetėm tė lindur nė tė njėjtėn strukturė tė vetėdijes njerėzore, por janė njė e vėrtetė identike. Vdekja ėshtė njė gjumė i pėrsosur. Gjumi ėshtė njė pėrmbushje e paplotė e vdekjes ose mė saktė profecia e natyrės sė vdekjes sė ardhshme. Natėn ne flemė dhe pėr kėtė arsye natėn ne pjesėrisht vdesim. Nė tė vėrtetė, mund tė shkojmė edhe mė larg dhe tė themi se gjumi dhe vdekja si dhe tė gjitha proceset e ndryshme dhe realizimet e fillesės, fazat e ndryshme apo funksionet e ndėrgjegjjes janė forma tė ndryshme tė tė njėjtės gjė themelore. Gjumi ėshtė kryesisht njė funksionim automatik i ndėrgjegjjes njerėzore, vdekja ėshtė e njėjta, por nė shkallė jashtėzakonisht mė tė madhe dhe ėshtė njė prirje e nevojshme e ndėrgjegjjes, nė mėnyrė qė ajo tė mund tė fitojė pėr pjesėn psikologjike njė pushim dhe zotėrim tė pėrvojės. Ēdokush qė ka qėndruar afėr njė personi nė prag tė vdekjes, duhet tė ketė qenė i impresionuar me ngjashmėrinė e jashtėzakonshme midis ardhjes sė vdekjes dhe ardhjes sė gjumit. Dallimi i vetėm mes vdekjes dhe gjumit ėshtė nė njė shkallė. Pikėrisht si nė vdekje, vetėdija gjatė gjumit bėhet pas njė periudhe tė shkurtėr tė pandėrgjegjshme, fokusi i formave tė aktivitetit tė brendshėm mendor dhe dallimi kryesor mes tė dyjave qėndron nė atė tė cilėn ne e quajmė ėndėrr. Nė gjumė, pjesa psikologjike e njeriut nuk ėshtė e manifestuar nėpėrmjet trurit fizik, nė tė vėrtetė, ėshtė kjo mungesė ajo qė e bėn shkėputjen tė pėrkohshme dhe na lejon tė zgjohemi pėrsėri. Trupi fle sepse vetėdija nuk ėshtė mė atje. Kur ne shkojmė nė gjumė natėn, rrėshqasim nė njė gjendje tė fikti tė plotė. I vetmi ndryshim qėndron nė faktin se nuk jemi tė mėsuar pėr t'u bėrė tė vetėdijshėm pėr anėt mė tė larta tonat dhe e konsiderojmė gjumin e natės si njė proces tė thjeshtė fiziologjik. Si rregull, trupi fizik gjatė gjumit ėshtė i ruajtur nga njė vello - njė pėrmbledhje e substancės aurike - e cila zakonisht pengon lėndimin. Kjo ilustrohet mė sė miri nė rastin e somnambulave. Fija vitale e jetės dhe e ndėrgjegjjes vibron nė trurin fizik tė njė njeriu gjatė gjumit. Pikėrisht kjo ndėrgjegjje ėshtė ajo qė prodhon ėndrrat, disa nga tė cilat sjellin kėnaqėsi ndėrsa disa tė tjera mund tė jenė tė frikshme, tė mbushura me ankth, madje nė disa raste edhe tė rrezikshme. Fija vitale mbetet e pathyer, nė kėtė mėnyrė ajo bėn qė mendja tė mbetet e ulur, trupi tė mbetet pas dhe tė ngrihet jashtė nė hapėsirė. Nė tė njėjtėn mėnyrė, kur njė njėri vdes, ėshtė tamam si tė bjerė nė njė gjumė shumė tė thellė, humb ndjenjat dhe pastaj menjėherė, shpirti ėshtė i lirė tė ngrihet lart nė hapėsirė. Ēfarė ndodh me njė njeri gjatė gjumit ėshtė ajo ēfarė do tė ndodhė me atė nė vdekje. Egoja personale shkon nė harresė dhe ndėrgjegjja e tij ėshtė tėrhequr nė pjesėn shpirtėrore ku ajo mbėshtetet dhe ka paqe tė pėrkohshme. Gjatė gjumit, shpirti i njeriut shkon nė rrugėn e tij nėpėr hapėsirat e sistemit diellor. Migrimi sigurisht ėshtė shumė i shkurtėr, ndonjėherė si njė rrufe, kur individi ka fjetur vetėm pak ēaste. Por koha pėr ndėrgjegjjen e pastėr nuk ekziston, koha ka tė bėjė me ekzistencėn materiale. Nė gjumė ēdo kush ėshtė i aftė tė pėrshkojė distanca shumė tė gjata nė njė periudhė shumė tė shkurtėr kohe duke vizituar vende qė nė botėn fizike janė tė paarritshme. Sigurisht, kjo gjė ndodh me anė tė ndėrgjegjjes sė brendshme, por edhe me ndihmėn e imagjinatės gjithashtu.

Gjatė gjumit dhe pas vdekjes, ēdo individ shkon nė ato vende tė cilat ai i ka fituar pėr vete me mendjen e tij dhe aspiratat e tij, me fjalė tė tjera, kjo ėshtė e gjitha njė ēėshtje e vibrimit sinkron - njė njeri shkon nė shtėpinė e tij natyrore, qoftė tė lartė apo tė ulėt. Shkaku i kėsaj ėshtė krejtėsisht nė tėrheqjet psikomagnetike nė kėto lokalitete tė ndryshme tė sistemet diellor, tė cilat janė stacionet pėrgjatė rrugėve nė qarkullim nė kozmos. Ndėrgjegjja mėsohet me kėto rrugė pėrgjatė kohės dhe secili shpirt njeriu ndjek drejtimin e tij tė veēantė.

Nuk ėshtė vetėm njė analogji e ngushtė, por njė ngjasim - nė mes ėndrrave gjatė gjumit dhe atyre pas-vdekjes. Endėrrat varen nga dy faktorė kryesorė: mekanizmi i ndėrgjegjjes psikike, dhe dy lloje tė forcave mbi kėtė mekanizėm, tė cilat kontrollojnė drejtimin dhe udhėzojnė operacionet e ndėrgjegjjes psikike tė ėndėrruesit. Lloji i parė ėshtė ndikimi diellor, hėnor dhe ndikimet planetare, sipas tė cilit njė individ ėshtė i lindur dhe e dyta, ėshtė reagimi automatik me ngjarjet dhe pėrvojat qė kanė ndodhur gjatė gjendjes sė zgjuar.

Ndikimi astrologjik nėn tė cilin njė individ ėshtė i lindur janė veprime tė bashkuara tė diellit, hėnės dhe kompetencat planetare nė sistemin diellor, por nė ēdo rast kompetenca tė caktuara varen nga lindja e individit dhe ky ėshtė identiteti i shkaktuar nga ndikimi i ktyre forcave. Prandaj, tė gjitha qeniet njerėzore kanė ėndrrat tė cilat janė pak a shumė njėsoj, por qė tė gjithė kanė ėndrrat karakteristike tė llojit tė vet unik.

Me fjalė tė tjera, ēdo njeri ėshtė nėn ndikimin e njė nga tė dymbėdhjetė forcat e sistemit diellor. Kjo ėshtė ajo qė i bashkon tė gjithė, por mė pas gjithkush gjen vet drejtimin e tij tė veēantė tė veprimit nė njė nga tė dymbėdhjetė shenjat. Ne shohim se si planetet ndikojnė nė ndėrgjegjjen psikike tė njeriut qė ėshtė duke fjetur. Gjithashtu, tė gjitha qeniet njerėzore kanė njė "pjesė hėnore". Hėna "luan" me mendjen e tė fjeturit. Ėshtė e provuar shkencėrisht qė nė shumicėn e rasteve ndikimet e hėnės janė shumė herė mė tė fuqishme mbi njeriun e fjetur por mė pas kėto ndikime i shfaqin pasojat e tyre nė gjendjen e zgjuar. Ekzistojnė shumė llojė tė ndryshme ėndrrash siē mund ta dimė tė gjithė. Duke lėnė anash ėndrrat qė harrohen, kemi ėndrrat e trurit dhe ėndrrat e kujtesės, vizionet mekanike dhe tė vetėdijshme. Ėndrrat na paralajmėrojnė dhe kėrkojnė bashkėpunim aktiv me egon e brendshme. Ato shpesh shihen pėr shkak tė veprimit tė vetėdijshėm apo tė pavetėdijshėm tė trurit tė dy personave ose tė dy egove tė tyre. Natyra e ėndrrave tė njė njeriu ėshtė pothuajse plotėsisht e parapėrcaktuar nė bazė tė personalitetit dhe ndėrgjegjjes unike tė ēdo individi dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė krejtėsisht e ndarė me jetėn e tij tė zgjuar. Fėmijėt e vegjėl pėr shembull, nuk shohin ėndrra pozitive tė ēdo lloji. Pėrvoja e tyre ėshtė ende shumė e zbrazėt, mendja e tyre dhe truri nuk janė formuar plotėsisht, megjithatė nė rastet kur shohin ėndrra tė frikshme, ato janė gjithmonė tė shkaktuara nga disa shqetėsime qė mund tė kenė pėrjetuar kur kanė qenė zgjuar. Ky reagim ėshtė njė lloj sistemi vetmbrojtės i trurit.

Shumica prej nesh shohin ėndrra, tė cilat nuk janė as shumė tė mira dhe as shumė tė tmerrshme, por tė cilat shpesh janė tė pėrziera dhe tė hutojnė. Arsyeja ėshtė e qartė, ėndrrat tona janė njė lloj pasqyrimi i jetės nė gjendje tė zgjuar, njė lloj kundėrveprimi i cili shpeshherė mund tė mos jetė i mundshėm nė jetėn reale. Nganjėherė mendja jonė ėshtė e pėrqendruar para se tė bjerė nė gjumė ndaj ndjenjave tė ndryshme qė pėrjetohen zgjuar, ndaj dashurisė, harmonisė e bukurisė dhe nė kėto raste shpeshherė bėjmė njė gjumė tė qetė dhe truri bėn tė mundur fshirjen e ėndrrave pėr tė ruajtur qetėsinė e momentit. Nė raste tė tjera ndėrgjegjja i jep rrugė mendimeve me karakter krejtėsisht tė kundėrt, trupi pushtohet nga ankthi i cili ka veēori tė bėhet mė i fuqishėm se kurrė nė momentet e para tė gjumit duke u kthyer mė pas nė mankth.

Vdekja ėshtė identike me kėtė proces tė gjumit. Nė kėtė rast nuk bėhet fjalė pėr mėnyrėn se si vdes: nga mosha, nga sėmundjet etj, vdekja gjithmonė sjell njė periudhė tė paqes si tė fikėt tė pėrsosur, e cila ėshtė si rrėshqitje nė njė fillim tė ri, njė shije paraprake e asaj ēfarė tė pret mė pas. Tė njėjtėn ndjesi pėrjeton edhe ėndėrruesi para se tė bjerė nė gjumė nė rastin kur ėshtė i qetė. Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse tė moshuarit nuk kanė frikė nga vdekja. Kur njeriu arrin njė moshė tė caktuar, e kupton se ka nevojė pėr "gjumin e pėrjetshėm" i cili nė kėtė rast jep qetėsi dhe harmoni, tė njėjtėn gjė qė ndjen edhe njė person i lodhur nė momentin qė shtrihet pėr tė fjetur.

Gjėja mė e rėndėsishme ėshtė qė njeriu nė njė mėnyrė apo nė tjetrėn, tė shkarkojė tė gjithė energjinė e tij negative para se tė flejė. Truri duhet tė jetė i qetė dhe tė mendojė pozitivisht. Nė tė njėjtėn mėnyrė, ėshtė e rėndėsishme edhe tė mos lejohet hyrja e mendimeve negative si urrejtja, zilia apo xhelozia nė ēastet para vdekjes. Edhe Pitagora mendonte tė njėjtėn gjė kur shkruante ato qė tani quhen "Vargjet e Arta tė Pitagorės":

"Mos prano tė mbyllėsh sytė e tu tė venitur

Para se tė rishikosh secilin prej veprimeve tė ditės."
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi