Llojet e personaliteteve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Llojet e personaliteteve

Mesazh  Jon prej 16.01.09 18:13

Llojet e personaliteteve

"Llojet e personaliteteve" ėshtė njė temė pėr tė cilėn mund tė lexosh shumė dhe jo vetėm nė librat shkencorė e profesionalė, por gjithnjė e mė tepėr nėpėr revista e gazeta.

Personalitetet njerėzore dhe tipet e ndryshme tė tyre janė trajtuar nga shumė kėnvėshtrime shpesh tė bazuara shkencėrisht, por jo rrallė pėr to edhe ėshtė abuzuar, duke qenė se bėhet fjalė pėr nėj temė qė ngjall gjithnmonė interes.

Ne jemi tė etur tė njohim vetveten dhe shpesh tentojmė tė gjejmė pėrgjigjiet e pikėpyetjeve tona tek librat, apo edhe tek testet e ndryshme. Sė fundi, nė morinė e studimeve e kėrkimeve tė shumta shkencore ėshtė edhe njė syresh qė thekson rėndėsinė e madhe tė tipareve tė personalitetit tonė.

Madje rėendėsia ėshtė aq e madhe sa luan njė rol primar edhe nė cėshtjet e shėndetit. Tashmė dihet se personat me tė ashtuquajturin personalitet I tipit A pra armiqėsor, ambicioz dhe tė paduruiar, janė mė tė prirur pėr tė pasur probleme me zemrėn.

Sė fundi shkencėtarėt po zbulojnė gjithnjė e mė tepėr lidhje mes personalitetit dhe sėmundjeve tė trupit tė tilla si ulcera, infeksionet e rrugėve respiratore apo Parkinsoni. Pėr sa I pėrket formomit tė personalitetit dihet se fazate para tė jetės janė shumė tė rėndėsishme.

Shumė tipare njerėzore lidhen edhe me gjenetikėn e individėve si pėr shembull sjelljet neurotike tė cilat kanė lidhje me praninė e madhe tė gjenit tė serotoninės. Ajo qė nuk dihet ėshtė mėnyra se si tiparet e personalitetit ndikojnė nė gjendjen shėndetėsore tė organeve tė ndryshme tė trupit edhe pse pėr kėtė qarkullojnė shumė teori. Ja disa nga lidhjet qė ekzistojnė mes sėmundjeve dhe tipareve tė personalitetit.

Impulsivėt

Personat qė janė shumė impulsivė, tė hedhur, apo tė paduruar mund tė mendohet se janė mė tė rrezikuarit nga aksidentet, por nė fakt rreziku mė i madh qė u vjen nga tiparet e tyre ėshtė ulcera e stomakut.

Sipas pėrfundimit tė disa studimeve tė ndėrmarra ndaj 4000 personave, ėshtė zbuluar se ata qė kanė tiparet e sipėrpėrmendura janė mė tė prirur ndaj sėmundjeve tė stomakut nė krahasim me tė tjerėt nė masėn 2.4 herė.

Arsyeja ėshtė se personat impulsivė i pėrgjigjien stresit me prodhimin e njė sasie mė tė madhe tė acidit se sa personat e tjerė. Pikėrisht kjo sasi sjell edhe sėmundjen e ulcerės. Kėta personja kanė edhe probleme me tė ushqyerit,. Probleme qė shkojnė nga bulimia deri tek anoreksia.

Gazmorėt

Njė nga zbulimet mė tė papritura ishte ai i qė njerėzit me humor tė mirė janė mė tė prirur pėr tė vdekur mė herėt se tė tjerėt. Sipas njė studimi, fėmijėt qė konsideroheshin nga prindėrit dhe mėsuesit si mė tė qetėt e me humor mė tė mirė, nė moshė madhore kishin vdekur mė herėt se ata qė nuk gėzonin humor tė shėndetshėm.

Ndryshe nga sa mund tė pritej nė rastin e personave me humor tė mirė, studimet e fundit kanė provuar se njė tipar i tillė i personalitetit mund tė jetė problematik. Po cili ėshtė shkaku? Sipas njė teorie kjo vjen sepse njerėz tė tillė I nėnvleftėsojnė rreziqet e jetės dhe ndoshta kanė vėshtirėsi pėr tu marrė me situata tė cilat nuk kanė dalė ashtu sikurse ata shpresonin.

Tė shqetėsuarit

Personat qė kanė probleme me ankthin, qė nuk arrijnė ta kontrollojnė atė zakonisht janė tė prirur tė kenė probleme me presionin e gjakut. Arsyeja e njė lidhjeje tė tillė ėshtė mbiprodhimtaria e hormonit tė stresit. Gratė qė kanė ankthe tė theksuara qė shkojnė deri nė fobira, tė tilla si fobia nga lartėsia janė shumė tė prirura pėr sėmundje tė zemrės, sėmundje qė kanė tė bėjnė me presionin e gjakut dhe kolesterolin.

Kėta pėrsona kanė edhe njė prirje tė vecantė pėr tė pirė duhan. Ka edhe njė arsye tjetėr qė mund t‘I mėrzisė njerėzit me kėtė tipar tė personalitetit. Njė studim I Universitetit tė Antverpit ka nxjerrė nė pah se pas dhjetė vitesh trajtimi tė sėmundjeve tė zemrės, 27% e personave qė vuajnė nga ankthet nuk kanė mundur qė tė mbijetojnė.

Agresivėt

Tipat armiqėsorė janė tė hapur ndaj njė numri tė madh problemesh shėndetėsore dhe pėr kėta persona janė zhvilluar shumė kėrkime shkencore. Njerėzit qė vuajnė nga artereoskleroza janė ata qė kanė mė sė shumti personalitete armiqėsore.

Njė studim amerikan tregoi se tipat agresivė janė mė tė hapur ndaj rreziqeve tė infeksionit nė tė gjithė pjesėt e trupit dhe sėmundjeve tė zemrės, atyre tė lidhura me infektimin e arterieve.

Shkaku mund tė jetė sepse ky lloj tipari I personalitetit ka nivele mė tė mėdha proteinash tė sistemit imunitar qė kanė lidhje me inflamimin. Nje tjetėr teori ėshtė se njerėzit armiqėsorė kundėrpėrgigjen shumė mė shpejt dhe shumė mė ashpėr ndaj stresit si mendėrisht, ashtu edhe psikologjikisht. .

Kjo shkakton rritjen e presionit tė gjakut dhe shpeshtimine rrahjeve tė zemrės qė con nė crregullim tė stememit kardiovaskular. Tipat inacinj e kanė shumė mė tė vėshtirė qė tė shėrohen nė krahasim me tė tjerėt. Atyre u duhet mė shumė kohė.Studiuesit e Universitetit tė Ohios kryen kėtė eksperiment pėr tė vėrtetuar sa mė sipėr.

Njė grupi personash u shkakruan plagė tė vogla nė krahė. Pas 4 ditėsh vetėm 70% e pacientėve kishte pėrmirėsime tė dukshme, 30% ishin ende nė fazat e para dhe pikėrisht kėta pacientė ishin persona me tipare agresive. Kėta njerėz janė mė tė pritur edhe ndaj depresioneve dhe sėmundjeve mendore.

Tė drojturit


Personat e drojtur, ata qė nuk marrin shumė iniciativa nė shoqėri, apo nė jetėn e tyre personale janė mė tė dhėnė ndaj marrjes sė infeksioneve virale.

Nė disa studime tė ndėrmarra te kafshėt, shkencėtarėt kanė dalė nė rezultatin se personat qė pėlqejnė tė shoqėrizohen kanė mė shumė nyje limfatike mbrojtėse se ata qė janė tė ndrojtur dhe parapėlqejnė vetminė. Nyjet limfatike janė pjesė e sistemit imunitar tė trupit dhe ndihmojnė nė shkatėrimin e infeksioneve tė ndryshme dhe viruseve e baktereve.

Optimistėt

Ata gjithmonė shohin anėn pozitive tė jetės dhe jetojnė pėrafėrsisht 7 vjet mė shumė se ata qė shohin vetėm zymtėri pėrreth. Rreziku i vdekjeve tė herėshme pėr shkak tė ndonjė sėmuindjeje ėshtė se kėta persona 55% mė i ulėt se tė tė tjerėt.

Sipas kėsaj teorie del se optimizmi rrit dėshirėn pėr tė jetuar, ndėrkohė qė sipas njė teorie tjetre dėshira pėr shoqėri luan njė rol shumė tė madh nė jetėgjatėsi. Kėto situata tė mira ulin sasinė e prodhimit tė hormonit tė stresit.

Optimizmi I jep njė ndihmė shumė tė madhe funksionimit tė sistemit imunitar duke e mbrojtur atė nga stresi psikologjik. Njė studim amerikan I kryer mbi individė tė caktuar pėrgjatė njė periudhe 30 vjeccare nxorri nė pah se optimistėt janė mė tė shėndetshėm dhe kanė mė pak paaftėsi se tipat pesimistė.

Tė mbyllurit nė vetvete

Personat qė janė tė mbyllur nė vetvete dhe janė melankolikė me njė gjendje qė shkon shpesh nė pikėllim, tė klasifukuar se personalityete tė tipit D, vuajnė nga njė shkallė e lartė dhimbjeje shpirtėrore, por nė mėnyrė tė ndėrgjegjėeshme I shtypin ndjenjat e tyre dhe si rezultat mund tė jenė shumė mė tė prirur ndaj risqeve tė kancerit, apo sėmundjeve tė zemrės.

Si pasojė tek kėta persona regjistrohet edhe numri mė I madh I vdekjeve. Kėta njerėz kanė njė sistem tė prodhimit tė hormoneve qė ėshtė shumė I brishte dhe shpesh I ccrregullt qė do tė thotė se kanė rrahje tė shpeshta zemre, presion gjaku tė lartė dhe ngushim tė enėve tė gjakut. Tė gjitha kėto janė shumė tė kėqia pėr sistemin kardiovaskular. Persona tė tillė janė mė tė prirur ehde ndaj infeksioneve.

Tė pėrgjegjėshmit

Personat e pėrgjegjshėm janė edhe mė jetėgjatėt. Kjo veti ka njė ndikim tė jashtėzakonshėm nė jetėgjatėsi pasi tek kėta njerėz presioni I gjakut, niveli I kolesterolit dhe rrahjet e zemrės janė nė nivele normale. Shkaku ndoshta ėshtė se njerėzit e pėrgjegjshėm shmangin rrezikun dhe kanė njė jetė larg faktorėve qė do tė dėmtonin shendetin.

Neurotikėt

Sikur tė mos mjaftonte fakti se neurotikėn e kanė shumė tė vėshtirė pėr shkak tė karakterit pėr tė jetuar tė qetė tani del se tipi I tyre u sjell edhe probleme tė tjera tė tilla si azma, dhimbjet e kokės, ulcerėn e stomakut dhe sėmundjet e zemrės.

Sipas njė studimi neurotikėt shpesh pėrdorin strategji jo shumė tė menccura pėr tė zgjidhur problemet e tyre duke patur sjellje armiqėsore ndaj tė tjerėve dhe shpėrthime qė kalojnė edhe nė ofendime.

Kjo bėn qė ata tė mos kėrkojnė ndihmė dhe mbėshtetje pėr shkak se janė edhe dyshues e tė pėrkeqėsojnė gjendjen e tyre. Kjo I bėn qė tė kenė njė sistem imunitar mė tė brishtė se njerėzit e tjerė dhe njė probabilitet mė tė madh pėr tu sėmurė. Njė tjetėr teori ėshtė se neurotikėt ka mė shumė shanse qė tė jenė tė depresionuar dhe depresioni dėmton sistemin imunitar.

Tė hapurit


Ashtu si edhe optimistėt ata ka mė pak shanse qė tė vuajnė nga sėmundjet e zemrės. Njė studim italian doli nė pėrfundimin se personat qė janė mė tė hapur ndaj realitetit dhe tė tjerėve kanė 15% shanse mė pak pėr tė kapur epidemitė, apo sėmundjet e virozat gripale tė stinės sė ftohtė.

GSh
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Llojet e personaliteteve

Mesazh  lleila prej 01.03.09 22:21

Personaliteti

Profesor dhe Psikologe ne Univ. Sipenburg ne SHBA, Xhorxh Bauri, nxorri nje teori rreth personalitetit, dhe e quajti ate: Teoria e perbashket e personalitetit. Kete teori e ka ndare ne shtate pjese, si meposhte:

Vetqendrueshmeria

Eshte gjenetikisht e percaktuar dhe nuk ndryshon me kalimin e viteve.Lindim me te dhe eshte ajo qe ndikon ne nje mase te madhe ne zhvillimin e
personalitetit tone.Jane te shumte shkencetaret ne mbeshtetjen e:se dy nga pjeset e saj referuese,percaktohen para se te lindim ne.Behet fjale per qendrueshmerine e ndjenjave ,ne permbjatjen ose mospermbjatjen e tyre.

Fazat

Bauri si te tilla ndan periudha kohe ne te cilat ndodhin fakte te rendesishme ne jeten e njeriut.Keto jane kaq te theksuara,sa mbeten te ngujuara brenda nesh. Paraqiten ne moshen femijenore,adoleshente dhe moshen e trete.

Mosndergjegjshmeria dhe ndergjegja

Rregullat i percaktoi Froid,por Bauri vazhdoi me tutje.Ndau mosndergjegjen ne tre kategori:biologjike,sociale dhe personale.

E para na shoqeron qe ne momentin qe lindim dhe perfshin instiktet baze te natyres njerezore-seksuale,agresiviteti,shoqerorja dhe vetmbajtja.

E dyta perbehet nga gjuha,nga provokimet dhe ndikimet shoqerore qe pranojme.Fund,e treta merret me veprimet qe kryejme mekanikisht psh menyra e te dhenit te makines,e ngrena ose se si hapim nje dere.Te treja kategorite e mosndergjegjes mbulojne nje pjese te madhe te personalitetit tone e cila nga ne eshte e pakapshme.Ndergjegja shpreh komplet te kunderten, pasi eshte menyra me te cilen kuptojme veten tone dhe ambjentin rreth nesh.Fale saj zgjedhim dhe arrijme te drejten e veprimit.

Mesimi

Nje tjeter pjese me te cilen te gjithe psikologet jane te te njejtit mendim ku transformon personalitetin e njeriut.Bauri beson se kjo vjen nga tre ngacmime: gjuhesoret,ambjenti dhe shoqeroret.

Ngacmime te ambjentit burojne nga verejtjet e njerezve qe na rrethojne dhe nga pozita qe ne kemi brenda tyre-nqs kuptojme qe kur godasim koken ne nje peme na dhemb,ne nuk e perserisim ate..

E kunderta,ngacmimet shoqerore nuk asimilohen direkt por ne menyre indirekte. Fund, ngacmimet gjuhesore, shkolla, njohuria e librave,televizori jane me te perhapura dhe komblekse.

Pra,nuk mesojme nga pema ose nga sjellja e te tjereve por nga fjalet e thjeshta.Sic dihet shkollimi baze I detyrueshem zgjat dymbedhjete vjet,ndikimi I ngacmimeve gjuhesore nuk eshte bere akoma e kuptueshme.

Ndjenjat

Pa ndergjegjen nuk do ekzistonin ndjenjat,te cilat shfaqen shume te theksuara tek njeriu.Ne kete pike duhet te bejme te qarte ndryshimin midis ndjenjave dhe
shqisave.Epshi eshte nje ndjenje-shqise ku cdo kafshe e ndjen ate ne periudhen e riprodhimit,pra eshte e pamundur te dashuroje dhe te ndjeje erotizem.Ndjenjat jane njerezore ku ushtrojne nje ndikese te madhe tek sjellja jone.

Nervozizmi

Sipas Baurit, ketu behet fjale per njerezit me veshtiresi ne sjellje, dhe kjo per arsye te traumave ne moshen e femijerise.Moskurajimi, ose zhgenjimi nga prinderit, perdhunimi ose nje eksperience traumatike, lene pas gjurme te pashmangshme ne personalitetin e femijes.

Stimuj

Ne te gjitha teorite e sjelljes,stimujt lozin nje rol shume te madh.Uria,etja dhe nevoja per seks,jane me teper instikte sesa stimuj.Ndjekin stimujt shoqeror,ne te cilat bazohet nevoja per tu bere te pranueshem nga shoqeria.

Me te njerezishmet jane ato altruiste,deshira per te ofruar tek njerezit tane dhe tek shoqeria.Altruizmi eshte i lidhur direkt me idealizma te larta, si psh mbrojtja e familjes dhe atdheut.
avatar
lleila

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi