Shkenca zbulon Perėndinė?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shkenca zbulon Perėndinė?

Mesazh  DaniEL prej 17.03.15 0:32

Ajnshtajni nuk besonte se ishte e mundur. Stephen Hawking thotė se mund tė jetė zbulimi mė i madh shkencor i tė gjitha kohėrave.

Teleskopė tė rinj, mė tė fuqishėm, kanė zbuluar mistere rreth gjithėsisė, duke ngritur pyetje nė lidhje me origjinėn e jetės.

Gjithashtu, ato qė biologėt molekularė dijnė tani rreth kodit brenda ADN-sė kanė bėrė shumė shkencėtarė tė pranojnė se universi duket njė dizajn i madh, dhe janė duke folur rreth Perėndisė.

Qė nga agimi i qytetėrimit njeriu ka hedhur sytė drejt yjeve, duke pyetur se ēfarė i krijoi dhe nė ē’mėnyrė janė vendosur atje. Nė njė natė tė qartė syri i njeriut mund tė shohė rreth 6000 yje, Hubble dhe teleskopė tė tjerė tė fuqishėm tregojė se ka triliona yje tė grumbulluara nė mbi 100 miliardė galaktika. Dielli ynė ėshtė si njė kokėrrizė rėre mes tė plazheve tė botės.

Megjithatė, para shekullit XX, shumica e shkencėtarėve besonin se galaktika ‘Udha e Qumėshtit’ ishte i tėrė universi, dhe se vetėm rreth 100 milionė yje ekzistonin.

Shumica e shkencėtarėve besonin se universi ka ekzistuar gjithmonė.

Por nė fillim tė shekullit XX, astronomi Edwin Hubble zbuloi se universi po zgjerohej, dhe ēdo gjė nė tė, (materie, energji, hapėsirė, kohė) kishte njė fillim.

Kjo tronditi mbarė komunitetin shkencor. Shumė shkencėtarė, pėrfshi Ajnshtajnin, reaguan negativisht. Madje Ajnshtajni, me ekuacionet, shmangu implikimin e njė fillimi, por mė vonė e quajti “gabimi i madh i jetės sime”.

Ndoshta kundėrshtari mė i zėshėm i njė fillimi tė universit ishte astronomi britanik Fred Hoyle, i cili me sarkazėm e quajti krijimin ‘big bang’ (zhurmė e madhe). Ai kėmbėngulte se universi gjithmonė ka ekzistuar.

Sė fundi, nė vitin1992, eksperimentet satelitore COBE provuan se universi me tė vėrtetė ka pasur njė fillim qė disa shkencėtarė e quajnė ‘moment i krijimit’, shprehja mė e preferuar ėshtė “big bang”.

Shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė thotė se ēfarė ose kush e shkaktoi universin. Disa besojnė pėr njė Krijues. Teoricieni britanik, Edward Milne, shkroi njė traktat matematikor mbi relativitetin qė pėrfundon me kėto fjalė: “Pėr sa i pėrket shkakut tė parė tė universit, nė kontekstin e zgjerimit, kjo lihet pėr lexuesit tė vendosin, por pamja ėshtė jo e plotė pa Perėndinė”.

Para kėtij zbulimi, shumė shkencėtarė e konsideronin llogarinė biblike tė krijimit nga asgjėja si joshkencore.

Xhorxh Smut, shkencėtar, fitues i Ēmimit Nobel, shkruante: “Nuk ka dyshim se ekziston njė paralele mes ‘big bangut’, si ngjarje, dhe nocionit biblik tė krijimit nga asgjėja.

Shkencėtarėt qė e quanin Biblėn libėr pėrrallash, tani janė duke pranuar konceptin e krijimit nga asgjėja.

Astronomėt shpejt e kuptuan se njė shpėrthim kozmik kurrė nuk do tė mund tė krijojė jetėn, si asgjė nuk mund tė krijohet nga shpėrthimi i njė bombe bėrthamore. Dhe kjo do tė thotė se njė projektues duhet ta ketė planifikuar krijimin. Kėshtu, shkencėtarėt filluan tė pėrdorin fjalė tė tilla si, “Super-intelekt”, “Krijues”, dhe madje “Qenia Supreme” pėr tė pėrshkruar kėtė projektues.

Fizikanėt llogarisin se qė jeta tė ekzistojė, graviteti dhe forcat e tjera tė natyrės janė tė nevojshme, pėrrndryshe universi nuk mund tė qėndrojė. Sikur shpejtėsia e zgjerimit tė ishte mė e dobėt, thonė ata, graviteti do tė kishte tėrhequr tė gjitha materiet duke shkaktuar njė “kriza e madhe.”

Dhe qė jeta tė ekzistojė, kushtet nė sistemin diellor dhe planet gjithashtu duhet tė jenė nė pėrputhje. Pėr shembull, pa oksigjen, askush nuk do tė jetė nė gjendje tė marrė frymė. Dhe pa oksigjen, uji nuk do tė mund tė ekzistojnė. Pa ujė nuk do tė ketė reshje, etj. Elemente tė tilla si hidrogjeni, azoti, natriumi, karboni, kalciumi dhe fosfori janė gjithashtu thelbėsorė pėr jetėn.

A ėshtė gjithė ky rregullim njė rastėsi? Sumė shkencėtarė tani mendojnė se dikush nė prapaskenė projektoi dhe krijoi universin.

Shekullin e kaluar (XX), shkencėtarėt mėsuan se njė molekulė e vogėl e quajtur ADN ėshtė “truri” pas ēdo qelize nė trupin tonė. Mė shumė qė ata zbulojnė pėr ADN-nė, mė shumė befasohen nga madhėshtia qė qėndron pas saj.

Ata qė besojnė se bota materiale ėshtė e gjitha qė ekziston (materialistėt), argumentojnė se ADN-ja ka evoluar nga seleksionimi natyror. Megjithatė, edhe evolucionistėt mė tė flaktė e pranojnė se origjina e kompleksitetit tė ADN-sė ėshtė e pashpjegueshme; bashkė-zbuluesi i saj, Francis Crick, besonte se ADN-ja kurrė nuk mund ta ketė origjinėn nė tokė, dhe se duhet tė ketė ardhur nga hapėsira kozmike.

ADN-ja pėrmban inteligjencė tė tillė qė trondit imagjinatėn; njė informacion ekuivalent me njė turrė librash qė do tė rrethonin tokėn 5000 herė.

Dhe ADN-ja vepron si njė gjuhė e koduar jashtėzakonisht komplekse. Bill Gates, themelues i mikrosoftit, thotė se softwari i ADN-sė ėshtė “shumė, shumė mė kompleks sesa ēdo software qė ėshtė zhvilluar ndonjėherė”.

Shkenca nuk ėshtė nė gjendje pėr t’iu pėrgjigjur pyetjeve nė lidhje me Perėndinė dhe qėllimin e jetės. Megjithatė, ndėrsa Bibla kishte tė drejtė nė lidhje me krijimin nga asgjėja, a mund tė jetė ajo e besueshme nė lidhje me Perėndinė, jetėn dhe qėllimin e saj?

Nga VOA
avatar
DaniEL

Yahushua HaMashiach ėshtė : `` Udha, e Vėrteta dhe Jeta; do ta njihni tė Vėrtetėn dhe e Vėrteta do t`ju bėjė tė Lirė``. Gjoni 14:6 dhe 8:32

91


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca zbulon Perėndinė?

Mesazh  xhimi ejm prej 17.03.15 1:19

Sė pari, ajo qė nė shkencė konsiderohet si “Big Bang” ka kuptim totalisht tjetėr nga ajo qė nė librat fetarė konsiderohet si “Fillimi. Sė dyti, kėrkova shumė pėr tė gjetur ndonjė burim tė mundshėm informacioni pėr disa nga ato qė ju i konsideroni si tė thėna tė shkencėtarėve. Ndoshta nuk kėrkova sa duhet, por do tė ishte mirė qė kur citoni tė vini edhe burimin pėrkrah. Sė treti, kur thoni “Astronomėt shpejt kuptuan … “ dua tė di se nga e kuptuat ju kėtė gjė qė Astronomėt kuptuan. Sė katėrti, pėrmendi njė sėrė faktesh pėr AND-nė, por nuk kuptoj lidhjen me qėllimin e kėtij postimi. Nėse AND ka ardhur nga hapėsira (qė me shumė mundėsi ka ardhur), si ndikon kjo nė favor tė qėllimit tė kėtij postimi? Pėrkundrazi, dua tė rikujtoj se librat fetarė mbrojnė katėrcipėrisht faktin se vetėm nė Tokė mund tė ketė jetė. Sė pesti, ėshtė e vėrtetė qė njerėzimi nuk di shumė gjėra dhe nuk e kupton vetė qėnien e tij dhe jo mė universin, por ndoshta kjo vjen sepse nuk ėshtė mjaftueshmėrish inteligjent.

Eshtė e vėrtetė qė e vėrteta tė bėn tė lirė, por qė kjo tė ndodhė duhet tė mbahen tė gjitha portat e hapura! Tė paktėn ka njė pkiėpyetje nė fund tė "shkenca zbulon perėndinė".
avatar
xhimi ejm

Mosbesimi ėshtė shenjė zgjuarėsie dhe zhvillimi, jo besimi.

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

.............

Mesazh  Activmember prej 18.03.15 7:55

Njerezve qe ju pelqen ti binden verberisht nje ideje te shitur si mbinatyrale nga persona te cilet pretendojne se jane sherbetoret e miresise edhe te njerezimit, keta i quajme besimtare. Besimi i verber ne pergjithesi nuk eshte ne natyren njerezore, por propaganda fetare gjate gjithe ketyre shekujsh ka bere punen e vet. Shkenca nga ana tjeter njerezit qe vene trurin ne levizje edhe mundohen ti japin spjegim ambientit qe na rrethon, semundjeve qe na shkaktojne vdekjen, njerezit qe perpiqen ti japin nje dite fund shfrytezimit te popullsis nga oligarket e sotem te cilet mbajne sot peng njerezimin me metoda mesjetare, te cilet e kane shenderruar sot boten ne nje treg sklleverish. Ata njerez, keto institucionet e tjera fetare politikane gjoja bamirese etj.. perpiqen ti perdorin si vegla per te vazhduar te shfrytezojne njerezimin ne te ardhmen me makinacione moderne te cilat vijne nga bota e shkences. Nje thike buke eshte nje aritje shkencore ne kohen e vet, ne doren e kujt do te bjere dhe per cfare do perdoret nvaret nga dora qe do ne doren e nje kushinjeri nje thike mund te jete nje instrument gatimi, ne doren e nje krimineli mund te shenderrohet ne nje arme vdekje prurese. Me pak fjale shkenca nuk ka as parti as demone shkenca eshte mendja e njeriut qe studjon vet vehten dhe do vazhdoje ti ofroje njerezimt frytet e saj, se ne cilen dore do te bien edhe se me cmenyre do te perdoren eshte ne doren e njerezimit per te vendosur. Por qe fakti qe e ardhmja eshte me shume ne doren shkencore sesa ate te demoneve kete nuk duhen sy qe ta shohesh as fuqi mbinjerezore cdo hap qe ka bere njerezimi perpara eshte shkence, cdo hap qe ka bere mbrapa apo ka qendruar per shekuj me rradhe ne vend eshte fe politike interesa personale pa asnje lloj humaniteti dhe pa asnje shenje dinjiteti.
avatar
Activmember

...................

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca zbulon Perėndinė?

Mesazh  DaniEL prej 18.03.15 18:05

Gjithesesi faleminderit per mendimin tuaj sado kiritik qe te jete ai. Sidoqofte ka fakte te mjaftushme per ekzistencen e Zotit kudo dhe kur do por njeriu ka lirine qe te zgjedhi se ku do te besoje.
avatar
DaniEL

Yahushua HaMashiach ėshtė : `` Udha, e Vėrteta dhe Jeta; do ta njihni tė Vėrtetėn dhe e Vėrteta do t`ju bėjė tė Lirė``. Gjoni 14:6 dhe 8:32

91


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi