Fakte shokuese shkencore mbi ėndrrat

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fakte shokuese shkencore mbi ėndrrat

Mesazh  gjilanasi prej 30.01.15 22:08



Ėndrra ėshtė pėrjetimi i shikimit tė pamjeve, dėgjimit tė tingujve, apo ndijimeve tė tjera nė gjumė. Njerėzit gjithmonė janė magjepsur prej ėndrrave. Poetėt dhe filozofėt i kanė interpretuar ato si fantazi romantike ose si manifestime tė anės mė tė errėt tė natyrės njerėzore. Shumė shkencėtarė kanė mbajtur njė qėndrim mė praktik ndaj ėndrrave dhe i kanė studiuar si brenda ashtu edhe jashtė mjediseve laboratorike me qėllim pėr tė kuptuar nė mėnyrė mė shkencore vendin e tyre nė jetėn njerėzore. Ėndrrat kanė tė bėjnė shpesh me dėshirat e mundshme e tė pamundshme pėr t’u ndėrtuar nė jetė, dhe shpesh janė pėrtej mundėsisė sė kontrollit nga ėndėrruesi. Ėndrra mund tė shkaktojė pėrvoja dhe ndijime tė ndryshme tė fuqishme, si p.sh. kėnaqėsi, pikėllim, frikė (makthe) etj. Dega e shkencės qė merret me studimin e ėndrrave quhet onirologji (greq. oniro – ėndėrr dhe logos – fjalė; mėsim, dije). Mė poshtė iu japim dhjetė fakte qe nuk i dini mbi ėndrrat.


Tė huajt nė ėndrra janė njerėz qė i kemi parė nė jetėn reale

Truri i njeriut ėshtė pėrgjegjės pėr krijime tė shumta komplekse, por ai nuk mund tė shpikė imazhe njerėzore. Prandaj, “tė huajt” qė ju takoni nė ėndrrat tuaja kanė nė tė vėrtetė fytyrėn e njerėzve qė ju i keni parė njė herė nė jetėn tuaj dhe i keni harruar. Njeriu ēdo ditė sheh qindra njerėz dhe si pasojė, truri ka njė sėrė personazhesh me tė cilėt mund tė krijojė ‘skenarėt’ e tij. Pėrveē rasteve tė ērregullimeve ekstreme psikologjike, ēdo qenie njerėzore ėndėrron. Nė njė studim tė kohėve tė fundit, studentėt qė zgjoheshin nė fillim tė ēdo ėndrre, por qė arrinin tė flinin tetė orė gjumė, tė gjithė pėrjetonin vėshtirėsi nė pėrqendrim, kishin halucinacione, acaroheshin mė shpejt dhe shfaqnin shenja psikoze nė njė periudhė prej tre ditėsh.


Sė shpejti njerėzit do tė mund tė ngarkojnė ėndrrat e tyre nė YouTube

Shkencėtarėt e Universitetit tė Kalifornisė nė Berkley, kanė arritur nė njė fazė tė rėndėsishme nė krijimin e njė teknologjie qė do tė lejojė aksesin nė sistemin e imazheve tė trurit. Ata pėrdorėn funksionin e Imazhit tė Rezonancės Magnetike dhe modele kompjuterike dhe arritėn tė dekodonin dhe rindėrtonin eksperiencat vizuale tė subjekteve tė tyre tesuese. Testet realizoheshin me njerėz qė shikonin njė trajler filmi. Mė pas, ata rindėrtonin imazhet duke pėrdorur teknologjinė e re. Ndėrkohė qė kjo ėshtė gjithēka qė ata mund tė bėjnė deri mė sot, arritja e tyre bėn qė ata tė jenė njė hap mė pranė mundėsisė pėr tė patur akses nė ėndrrat e njerėzve. Kjo do tė ishte njė arritje edhe pėr tė komunikuar me njerėzit qė nuk mund tė komunikojnė verbalisht, si pėr shembull me njerėzit nė koma.


Nė njė mesatare tė pėrgjithshme, njė person sheh 1460 deri nė 2190 ėndrra nė vit

Pjesa mė e madhe e njerėzve qė janė mbi 10 vjeē shohin nga 4 deri nė 6 ėndrra ēdo natė. Kėto shifra, po tė merren nė njė hark kohor prej 365 ditėsh japin njė vlerė prej 1460 deri nė 2190 ėndrra ēdo vit. Ne ėndėrrojmė gjatė fazės REM (qė ėshtė gjumi me Lėvizje tė Shpejta tė Syve) qė mund tė zgjasė nga 5 minuta deri nė 30 minuta. Gjatė natės kjo ndodh disa herė. Njerėzit mund tė thonė se nuk mbajnė mend tė kenė parė katėr ėndrra tė ndryshme brenda njė nate, dhe sigurisht qė nuk mbajnė mend tė kenė parė mbi njė mijė ėndrra ēdo vit. Kjo lidhet me faktin se njerėzit harrojnė rreth 95 – 99 % tė ėndrrave qė kanė. Pjesa mė e madhe e ėndrrave tuaja nuk ngjallin interes tė mjaftueshėm qė jut ė doni t’i mbani mend.


Njerėzit mund tė mėsojnė tė kontrollojnė ėndrrat e tyre

Ekziston njė mėnyrė se si njerėzit mund tė kontrollojnė ėndrrat e tyre, dhe kjo quhet “tė ėndėrruarit e kthjellėt”, qė nėnkupton se njerėzit janė tė ndėrgjegjshėm pėr faktin se po ėndėrrojnė edhe gjatė kohės qė ata janė duke fjetur. Gjatė kėtij lloj gjumi, njerėzit mund tė ‘drejtojnė’ apo kontrollojnė vazhdimėsinė e ėndrrės. Nė kėtė mėnyrė, ata kanė aftėsinė pėr tė zgjedhur se si do tė vazhdojė ėndrra e tyre. Nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve njerėzit i kthejnė makthet e tyre nė ėndrra tė bukura apo ėndrra ku e shohin veten duke fluturuar. Pothuajse gjysma e njerėzve raportojnė tė kenė pėrjetuar tė paktėn njė ‘ėndėrr tė kthjellėt’ dhe ndėrkohė qė ka njerėz tė tjerė qė shohin ėndrra tė tilla mjaft shpesh.


Origjina e frazės “Ėndrra Kapriēoze” i referohet ideve tė menduara gjatė pėrdorimit tė opiumit

Njė ėndėrr kapriēoze ėshtė diēka qė i referohet njė fantazie apo njė shprese jo realiste. Fraza e pėrdorur lidhet me ėndrrat e para nga pėrdoruesit e opiumit, qė ishin mjaft tė pėrhapura gjatė sek XVIII dhe XIX. Njė tjetėr referencė qė lidhet me kėtė frazė, gjendet nė Dhjetor tė 1890, ku nė Gjykatėn e Ēikagos ėshtė thėnė “lundrimi ajror ėshtė cilėsuar si njė ėndėrr kapriēoze pėr vite tė tėra”. Gjithmonė ėshtė thėnė se nėse dikush nuk ėshtė nė gjendje tė vėrtetojė ėndrrėn, ajo do tė ngjajė mė shumė si njė ėndėrr kapriēoze e njė pėrdoruesi opiumi.


Gjatė gjumit, trupi i njeriut paralizohet

Gjatė 90 minutave tė para tė gjumit, njeriu kalon disa faza gjumi qė renditen nga gjumi i lehtė deri nė gjumė tė thellė. Mė pas njeriu kalon nė fazėn e gjumit REM (faza e gjumit me Lėvizje tė Shpejta tė Syve). Gjatė fazės REM, pjesėt e trupit tė njeriut bėhen tė palėvizshme dhe paralizohen. Ēlirimi i disa neurotransmetuesve tė caktuar ndėrpritet dhe muskujt kryesorė nuk lėvizin. Disa njerėz kanė gjumė tė ērregullt gjatė fazės REM, dhe prodhimi i neurotransmetuesve nuk ndėrpritet – si pasojė ata veprojnė edhe ‘jashtė ėndrrave’ tė tyre. Pjesa mė e madhe e ėndrrave qė mbajmė mend ndodh gjatė fazės REM, pasi truri i njeriut ka aktivitet mė tė madh gjatė kėsaj faze.


Njė pajisje e quajtur “Ėndėrruesi REM” lejon kontrollin e ėndrrave

Imagjinoni tė mund tė kontrolloni ėndrrat tuaja. Ėndėrruesi REM ju afron shumė me tė! Ėshtė njė maskė gjumi qė lejon tė gjithė ata qė e pėrdorin tė jenė tė ndėrgjegjshėm se po ėndėrron. Pajisja e arrin kėtė pėrmes pėrdorimit tė sensorėve infra tė kuq pėr tė identifikuar se kur njeriu ėshtė nė fazėn REM tė gjumit, dhe mė pas pėrdor dritė dhe zhurma pėr tė dhėnė sensin e realitetit. Kjo bėn qė njerėzit tė jenė tė kthjellėt gjatė ėndėrrimit. Drita dhe zhurmat shfaqen nė ėndėrr nė formėn e dritės sė diellit apo formave tė tjera tė dritės. Ajo qė e bėn interesante kėtė maskė ėshtė karakteristika e saj e ‘komunikimit tė dyanshėm’. Kjo lejon pėrdoruesin tė sinjalizojė maskėn qė ai ėshtė bėrė i ndėrgjegjshėm, nė mėnyrė qė maska tė mos dėrgojė mė shenja tė tjera. Maska lejon rregullimin e intensitetit, frekuencės dhe kohėzgjatjes sė zhurmave dhe dritės qė prodhohen, pėr tu pėrshtatur me ndjeshmėrinė e ndryshme tė njerėzve.


Tė zgjohesh dhe tė flesh sėrish pas njė makthi mund ta shndėrrojė atė nė njė ėndėrr tė kėndshme

Duket si diēka pa kuptim, por nė fakt ėshtė e vėrtetė. Tė zgjohesh dhe tė flesh sėrish pas njė makthi ėshtė njė metodė e pėrhapur pėr t’u zgjuar nga njė ėndėrr e pakėndshme, apo pėr tė ndryshuar skenarin e njė ėndrre tė pakėndshme. Ekziston njė ‘udhėzues’ se si duhet tė realizohet kjo. Mund tė kėrkojė pak kohė qė tė mėsohet, gjithashtu kėrkon tė dihen disa gjėra pėrpara se tė bėhet. Ajo ndonjėherė mund tė shkaktojė ‘zgjim tė rremė’ kur njerėzit mendojnė se janė tė zgjuar por ndėrkohė vazhdojnė tė ėndėrrojnė. Ėshtė e rėndėsishme tė mendohet mbi njė ėndėrr tė re ‘arratisėse’ tė cilėn do ta ėndėrroni kur tė flini sėrish, nė tė kundėrt nuk do tė ndodhė asgjė. Ndonjėherė njė ėndėrr ėshtė aq e frikshme sa qė arrin t’i zgjojė njerėzit.

Salvador Dali zgjohej qėllimisht nė momentin qė binte tė flinte me qėllim qė tė pikturonte imazhet surreale qė shihte:



Pjesa mė e madhe e njerėzve e konsiderojnė Salvador Dalin si babain e artit surreal. Arti i tij pėrqendrohet pranėvėnien, renditjen dhe pėrshkallėzimin e objekteve. Piktura mė e famshme e tij, Qėndrueshmėria e Kujtimeve, gjithmonė lidhet me figurėn e tij. Surrealizmi ėshtė pėrdorimi i imazheve tė ėndėrruara, apo sipas pėrkufizimit, njė imazh qė ėshtė ‘surreal’. Imazhet dhe imagjinata e Dalit ishin shumė tė gjalla dhe tė egra sa qė pjesa mė e madhe e njerėzve shpeshherė kanė pyetur se si ai arrinte tė krijonte njė art tė tillė. Metoda qė pėrdorte: Vendoste njė pjatė nė dysheme dhe ulej nė njė karrige, duke mbajtur nė dorė njė lugė. Nė momentin qė binte nė gjumė, luga rrėzohej dhe pėrplasej me pjatėn duke e zgjuar nga gjumi dhe duke patur nė mendje imazhet e freskėta. Logjika e artit tė tij ishte sjella e mendimeve tė sė pandėrgjegjshmes nė nivel tė ndėrgjegjshėm.


Jo tė gjitha ėndrrat janė me ngjyra

Ndėrkohė qė rreth 80 % e ėndrrave janė me ngjyra, ekziston njė pėrqindje e vogėl njerėzish qė deklarojnė se ėndėrrojnė vetėm bardh e zi. Nė studime tė ndryshme, ku ėndėrruesit janė zgjuar nga gjumi dhe u ėshtė kėrkuar tė zgjedhin ngjyrat nga njė grafik ngjyrat qė kanė parė nė ėndėrr, ngjyrat e lehta dhe tė zbehta ishin mė tė pėrzgjedhurat. Sipas njė studimi tė publikuar nė 2008, njerėzit nėn moshėn 25 vjeēare kanė raportuar raste tė rralla tė tė ėndėrruarit nė bardh e zi, ndėrkohė qė ata mbi moshėn 55 vjeēare kanė deklaruar se ėndėrrojė bardh e zi nė rreth ¼ e ėndrrave qė shohin.
avatar
gjilanasi

399


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi