Kremte tė dimrit dhe ceremoni rituale qė nga paganizmi deri nė ditėt tona

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kremte tė dimrit dhe ceremoni rituale qė nga paganizmi deri nė ditėt tona

Mesazh  Luli prej 23.01.15 16:09



Kryqet (“Kryshat”) -19 janar (Reka e Epėrme)

“Kryqi qė ėshtė simbol i krishterimit,adhurohej shumė shekuj  para Krishtit, si instrument primitiv,me tė cilin njerėzit ndiznin zjarrin (duke fėrkuar dy drunj kryq) , i cili adhurohej si send i shenjtė.Madje,deri nė shekullin IV tė krishterėt kryqin nuk e  pėrdornin fare. Vetėm atėhere kur u tha se e ėma e perandorit Konstatin, gjoja e kishte gjetur kryqin nė tė cilin e kishin gozhduar Krishtin,ai filloi tė pėrdoret gjatė ceremonive kishtare.”Citat:J. Chevalier- A.Geerbrant, Riječnik simbola,mitovi, sn,običaji,geste,oblici,likovi,brojevi,boje, Zagreb 1983,f.283.


Kėtė tė kremte e ndeshim shumė rrallė edhe me emėrtimin Vadica. Tė gjithė ortodoksėt e Rekės sė Epėrme  Kryshat  i kremtojnė tri ditė. Kundra e Ardanit (19 janar) Ėshtė dita e parė e kėsaj tė kremteje . Nuk e ndeshim me emėrtim tjetėr. Kėtė ditė lidhet kryqi.

Nė ēdo fshat tė kėsaj treve , ēdo familje, njė herė ne vit ėshtė bartės ose nun i fshatit nė disa tė kremte tė vitit. Oblgimi i nunit ėshtė i madh :ai  duhet tė ftojė  ēdo familje tė migruar jashtė fshatit. Nėse ndodh qė ndonjėra nga familjet tė harrohet, pra nuk ftohet, ajo ndjehet e fyer, e lėnė   pas dore dhe hidhėrohet. Prandaj, secili fshat ka listėn e ēdo  familjeje tė migruar me adresėn e saj pėrkatėse. Edhe anėtarėt  e familjes sė nunit kanė ēdonjėri oblgimet e veta me kėtė rast . I zoti i shtėpisė sė nunit ėsht i obliguar   tė sigurojė kryqin. Sipas  gojėdhėnave qė shėnuam nė fshatrat Niēpur,Beliēicė dhe  Nistrovė , na thanė se mė parė ēdo fis ka pasur  kryqin e vet, kurse tani i gjithė fshati ka vetėm njė kryq. E  zonja e shtėpisė,nunja, dredh dy pej tė leshtė, bardhė e kuq, pėr tė lidhur kryqin. Dredhja bėhet me shumė fije. Peni duhet tė jetė sa mė i trashė.Me tė njejtin pe  ajo mbėshtjell kryqin dhe  shqipton me zė fjalėt:

“Si vėrtitet krysha,ashtu t’vėriten t’mirat, t’kite  mileti muhabet, biriqet,shpija t’kite pėrparim”.

Siē e kemi thėnė, migracioni i fshatrave tė Rekės sė Epėrme ėshtė dukshėm i madh  dhe nė fshatra ndėrtimet fetare,kishat, egzistojnė, por fshati nuk ka prift.Fshatarėt, pėr tė lidhur kryqin, shkojnė nė fshatrat fqinjė. Pėr shembull, ata tė fshatit Vallkavi,Sencė,Kiēinicė,Beliēicė dhe Nistrov ė, kryqin e lidhin nė fshatin Niēpur:fshatrat Vau dhe Krokornica nė fshatin Vėrben. Nė fshatrat qė kanė prift  nė kishėn e tyre, kryqi lidhet aty nė fshat. Pėrcjellja e  kryqit pėr t’u  lidhur nė disa fshatra bėhet me kėngė e valle deri nė njė vend tė caktuar, si pėr shembull nė fshatin Vallkavi deri te Varrezat, nė fshatin Nistrovė deri Mbaj Katund.

Gjatė rrugės kėndojnė:
Udha mbarė,kryshja bardhė,
Gospodi,gospodi,gospodi
Ti na ndifsh e na ndihmofsh,
Na ndihmofsh kreshtenim e trimėrinė,
Gospodi,gospodi,gospodi...

Nė fshatin Beliēicė, pėrcjellja e kryqit nuk bėhet me kėngė. Gjatė kohės qė pėrcillet kryqi,nunja “plakė” e vitit tė kaluar  dhe nunja e” re” e vitit qė vijon mbushin gjymat me ujė kroi dhe kryejnė disa ceremoni.Para se t’i mbushin , gjymat i  kryqėzojnė. Nė enėt e mbushura  fusin nga njė gurė tė vogė e tė pastėr. Enėt i dėrgojnė nė kishė dhe i lėnė aty gjithė natėn. Tė nesėrmen buka e kryshes gatuhet me ujin e “fjetun” nė kishė.

Pėr bartėsit e kryqit, fshatarėt nikoqirė shtrojnė njė darkė tė mirė nė kishė. Atė natė nunėt bujnė(flejnė ) nė kishė. Prifti i merr njė nga njė kryqet: i zgjidh dhe prap fillon t’i  lidhė me pej, pak dru bredhi dhe busuleg. Gjatė tė lidhurit, prifti thotė meshėn. Ashtu tė lidhura kryqet i vendos nė njė kazan tė madh bakri tė mbushur me ujė ajazme,ose si e quajnė vendasit ndonjėherė ujė i bekuar. Para se tė kthehen nunėt,prifti i mbush kusijat  e vogla me ujė , ku vendos kryqet e lidhura . Pa zbardhė dita, nunėt nisen secili pėr nė  fshat apo qytet tė vet.

Dita e Ardanit (20 janar).Ėshtė dita e dytė e Kryshes. Pėr arritjen e kryqit nė fshat apo qytet, qytetarėt  lajmėrohen nga zėri i kėmbanės. E zonja e ēdo shtėpie  herėt nė mėngjes me enė bakri nė dorė, shpejton nė kishė tė mbushė ujė ajazme qė e pėrdor pėr t’i  stėrpikur kafshėt shtėpiake, shtėpinė,nė mėnyrė qė gjatė vitit tė jenė tė  forta si kryqi e  tė  shėndetshme. Besohet se  me kėtė rit do tė shtohet edhe pasuria nė shtėpi. Ujin e ajazmės e pėrdorin edhe pėr tė larė fėmijėt: aty hedhin edhe njė monedhė tė argjendtė.

“Kultin e ujit feja kristiane e ka marrė edhe nga paganizmi i lashtė. Ky ujė  sado qė tė bekohet e tė shugurohet, mbetet gjithnjė ujė i zakonshėm pa  kurrfarė fuqie magjike e hyjnore.
Para 40-50 vjetėsh, kur nėpėr kishat e fshatrave tė Rekės sė Epėrme, erdhėn priftėrinj nga vendet e tjera, na thonė nėnat ortodokse, mesha dhe kėngėt filluan tė mos kėndohen mė nė gjuhėn shqipe. Prifti ua ndaloi kėtė reptėsisht.

Pėrsa kujton brezi i moshuar, ato kėngė filluan tė pėshpėriten me vehte, gjatė kėsaj tė kremteje nė kishė. Edhe sot nėnat pėshpėrisin meshėn nė gjuhėn shqipe.

Pėr shembull:
Voj Jordani, pagezuet,
Dy-tre vetė,t’u m’pal e t’u fal,
Ere shokėt, ere shoēet t’u kėnduet,
Ere fryma jote si pėllumb vegėtuet,
Kristos prendi,na tė falemi tij!

Nė kėtė tė kremte , nė ēdo fshat ose qytet vajzat e nuset ortodokse , gatuajnė dy bukė,njė nė shtėpi tė nunes “plakė” dhe njė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Gjatė gatimit  nė shtėpi tė nunes “plakė” e gjatė kryerjes sė ceremonive rituale kėndohet dhe kėnga:
Mbetē tė mirė, o nunja pjakė,
Mirė se t’xhona o krėshteni,
Qera here shumė ma mirė.

Nė  shtėpi tė nunes “plakė” bukėn e Kryshes e gatuan nusja e re e familjes ose vajza e nunės . Gratė,nuset dhe vajzat shkojnė me kėngė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Edhe atje  tepsija e mbushur me miell vendoset nė mes dhomės , dhe gatuhet buka me ujin “ e fjetun” .Tė rejat rrethojnė nusen  qė gatuna. Ajo bėn kryq tri herė. Vajza para martese i qet ujė miellit. Atėherė pjesėmarrėset ia fillojnė kėngės.
Mirė se t’xhona, o nuna re,
Mirė se vini,krėshteni,
Mirė se u xhona, o kėrshteni,
Mirė se vjen o krysha bardhė,oooih!
Kryshja e bardhė,oooih!
E  duket bardhė, oooih!
Duku bardhė ti kryshe,ooih...

Pasi mbarojnė me ceremonialin  e bukės rituale,pjesėmarrėset(nuset) caktojnė orėt e takimit nė mbrėmje,kur do tė mbushin duart me duaj thekre e do tė “pėrzhavejten”(pėrxhiten) e do tė pėrpiqen t’i djegin kėmbėt njėra tjetrės. Duke kryer kėtė rit ata pėrmendin emrat e bashkėshortėve, qė i kanė nėpėr kurbete dhe qeshin.

Voj Jordani (21 janar) Dita e tretė e Kryshes. Nuk e ndeshim me emėrtim tejtėr kėtė tė kremte.

Ėshtė dita kur zgjidhet kryqi. Te nuni i fshatit kryqi qėndron tri ditė/ Ditėn e Voj Jordanit, aty rreth orės 8-9 tė mėngjesit, fshatarėt lajmėrohen nėpėrmjet  kambanės pėr tubim. Ata mblidhen nė shtėpi tė nunes “plak” pėr tė prerė bukėn e Kryshes. Nėse fshati ka prif, bukėn e pret prifti, e tė gjithė fshatarėt hanė nga njė kafshatė bukė dhe fasule. Kur fshati nuk ka prift, atėherė buka pritet nga ndonjė besimtarė , qė e di lutjen e bukės. Arrijnė me kėngė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Nuni i fshatit, gjatė rrugės, stėrpik edhe  fėmijėt edhe njerėzit e tjerė me ujė tė bekuar.Ēdo familje ortodokse kėtė ditė zien fasule pa yndyrė, ushqim tjetėr nė shtėpi nuk pėrgatitet.

Fasulet janė njė element i ndeshur shpesh nė ushqimet e riteve tė ndryshme. Ajo ka pasur rėndėsi tė madhe nė kultin e tė vdekurve ndėr tė gjithė popujt indoevropianė. Pra, fasulet kanė kuptim magjik si ushqim i hyjnive. Edhe  riti nė lidhje me to ka kuptim pagan dhe prejardhje shumė tė lashtė.

Bukėn rituale tė kryshes, nunja e “re” e merr me vehte te kroi i fshatit. Aty bėhet edhe zgjidhja  e kryqit. Po pėrmendim disa burime tė fshatrave ku zgjidhet kryqi:pėr shembull nė fshatin Bogdi “Te Kroi i Kryshes”,nė fshatin Beliēicė “Te   Kroi i Madh”,nė fshatin Krokornicė”Te kro i Katundit”,nė fshatin Sencė “Te Izvori i Kryshes”, nė fshatin Duf “Te kroi i Derdhun.

Gjatė rrugės grupi i grave kėndon kurse kėngėn e udhėheq nunja:
Oj ti kryshe, bardha kryshe,
Ti na shton e na ndihmon,oooih!
Sa lula ka dardha,
Ajsh cuca me korpa t’bardha,
Po sa lula kishte molla,
Ajsh nuse me marhoma,ooih!
Po sa lula kishte dardha,
Ajsh trima me kfal me shala,oooih!

Nė disa fshatra, zgjidhjen e  kryqit e kryen njė besimtarė qė e din lutjen e zgjidhjes sė kryqit. Tubohen tė gjithė fshatarėt pėrreth burimit. Beqarėt mbi moshėn 18 vjeēare i nxjerrin jashtė perit, qė ta gjejnė fatin e tyre sė shpejti,kurse fshatarėt e tjerė,pa dallim  moshe dhe gjinie, nuni i lidh mbrenda penjėve. Ky rit kryhet me besimin se gjatė vitit njerėzit do tė kenė fat, do tė jenė tė aftė pėr punė fizike, do tė jetojnė sė bashku dhe nė tė ardhmen do tė kenė shėndet dhe pasuri. Sipas tė dhėnave qė shėnuam nė terren, mėsuam se peni i Kryshes kėputet nga vajzat e dashuruara  apo tė fejuara jashtė fshatit. Me kėputjen  e perit besohet se sė shpejti do tė martoheshin.

Kėputja e perit e shton gazmendin e kėsaj dite. Nunja e “re”, para se tė hidhet kryqi nė ujė udhėheq kėngėn,kurse pjesėmarrėset e ndjekin duke kėnduar:
Oj ti kroi,kroi naltė,oooih!
Po sa trima pret me natė oooih!
Po sa nuse t’reja,oooih!
Pa bukėn e kryshes, oooih!
Bashkė do ta hamė, oooih!
Po venėn e ombėl, oooih!
Bashkė do ta pijmė, oooih!
Po penin e kryshes, oooih!
Bashkė do ta dajmė, oooih!

Pasi  kėputet peni,nuni e pret bukėn e Kryshes dhe i jep secilit nga njė kafshatė pėr tė ngrėnė. Nė dallim nga fshatrat e tjera, nė fshatin Bogdi dhe Vau, na thanė se bukėn, nuni e bėn thėrrime, e hedh pėrpjetė dhe prap e presin besimtarėt nė dorė. Thėrrimet nuk  duhen lėnė tė bien nė tokė.
Nė disa fshatra tė tjera besohet se ėshtė keq tė hidhet kryqi nė ujė. Ai zgjidhet  dhe vendoset ngadalė me dorė nė ujė.

Kur fshatarėt vėrejnė kryqin nė ujė kėndojnė njėzėrit:
Kryshja bardhė na ra nd’uej
Sat Jordani na o pagzuet,
Na insani sat u shtum,oooih!
Sat Jordani na ra n’prue,
Na thej akllin e u randue,oooih!
Gospodi,gospodi,gospodi!

Nė ēdo 2,3 e 4 vargje pėrsėritet fjala “gopspodi”,kurse gjatė bisedės me ortodoksėt e kėsaj treve dhe nė kisha e urime i luten perėndisė,duke pėshpėritur “Prendija bukur na nimoftė”,Prendija na rujtė!. Vetėm te kėngėt e kėsaj tė kremteje hasim fjalėn sllave “gospodi”.Kur  e shikojnė kryqin si fundoset nė ujė besimtarėt njėzėrit ia fillojnė kėngės:
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė, e me gjem t’njomė,oooih!
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė e me nuse t’reja,oooih!
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė pėr shumė vjet,
N’mat ma shumė  e me hajvanat...oooih

Pasi bėhen ceremonitė rituale rreth kryqit nė ujė, para se tė shpėrndahen fshatarėt, ēdo  nikoqire shpejton tė mbushė enėn me ujė atje ku ėshtė hedhur kryqi. Pastaj merr pak penj,pak dru bredhi e busuleg. Me ujin e degėt e busulegut stėrpik fėmijėt dhe kafshėt shtėpiake,nė mėnyrė qė gjatė vitit tė kenė shėndet e pėrparim. Penin e Kryshe  dhe bredhin i ruan pėr t’i pėrdorur kur fėmijėt merren nė “sy tė keq”(ua var nė krahun e djathtė). Syri i keq pėrveē fėmijėve prek edhe  bagėtitė. Atyre, pasi pllenohen u varet pėr bishti peni i kryshe  qė mos t’i dėmtojė “syri i keq”.

Referencė nga vepra Rite e besime popullore nė viset e Tetovės dhe tė Gostivarit,-Edibe Selimi-Osmani,botoi  Shkup 1997,faq.23-28.

19.o1.2015

Kryqet (“Kryshat”) -19 janar (Reka e Epėrme)

“Kryqi qė ėshtė simbol i krishterimit,adhurohej shumė shekuj  para Krishtit, si instrument primitiv,me tė cilin njerėzit ndiznin zjarrin (duke fėrkuar dy drunj kryq) , i cili adhurohej si send i shenjtė.Madje,deri nė shekullin IV tė krishterėt kryqin nuk e  pėrdornin fare. Vetėm atėhere kur u tha se e ėma e perandorit Konstatin, gjoja e kishte gjetur kryqin nė tė cilin e kishin gozhduar Krishtin,ai filloi tė pėrdoret gjatė ceremonive kishtare.”Citat:J. Chevalier- A.Geerbrant, Riječnik simbola,mitovi, sn,običaji,geste,oblici,likovi,brojevi,boje, Zagreb 1983,f.283.

Kėtė tė kremte e ndeshim shumė rrallė edhe me emėrtimin Vadica. Tė gjithė ortodoksėt e Rekės sė Epėrme  Kryshat  i kremtojnė tri ditė. Kundra e Ardanit (19 janar) Ėshtė dita e parė e kėsaj tė kremteje . Nuk e ndeshim me emėrtim tjetėr. Kėtė ditė lidhet kryqi.

Nė ēdo fshat tė kėsaj treve , ēdo familje, njė herė ne vit ėshtė bartės ose nun i fshatit nė disa tė kremte tė vitit. Oblgimi i nunit ėshtė i madh :ai  duhet tė ftojė  ēdo familje tė migruar jashtė fshatit. Nėse ndodh qė ndonjėra nga familjet tė harrohet, pra nuk ftohet, ajo ndjehet e fyer, e lėnė   pas dore dhe hidhėrohet. Prandaj, secili fshat ka listėn e ēdo  familjeje tė migruar me adresėn e saj pėrkatėse. Edhe anėtarėt  e familjes sė nunit kanė ēdonjėri oblgimet e veta me kėtė rast . I zoti i shtėpisė sė nunit ėsht i obliguar   tė sigurojė kryqin. Sipas  gojėdhėnave qė shėnuam nė fshatrat Niēpur,Beliēicė dhe  Nistrovė , na thanė se mė parė ēdo fis ka pasur  kryqin e vet, kurse tani i gjithė fshati ka vetėm njė kryq. E  zonja e shtėpisė,nunja, dredh dy pej tė leshtė, bardhė e kuq, pėr tė lidhur kryqin. Dredhja bėhet me shumė fije.

Peni duhet tė jetė sa mė i trashė.Me tė njejtin pe  ajo mbėshtjell kryqin dhe  shqipton me zė fjalėt:
“Si vėrtitet krysha,ashtu t’vėriten t’mirat, t’kite  mileti muhabet, biriqet,shpija t’kite pėrparim”.

Siē e kemi thėnė, migracioni i fshatrave tė Rekės sė Epėrme ėshtė dukshėm i madh  dhe nė fshatra ndėrtimet fetare,kishat, egzistojnė, por fshati nuk ka prift.Fshatarėt, pėr tė lidhur kryqin, shkojnė nė fshatrat fqinjė. Pėr shembull, ata tė fshatit Vallkavi,Sencė,Kiēinicė,Beliēicė dhe Nistrov ė, kryqin e lidhin nė fshatin Niēpur:fshatrat Vau dhe Krokornica nė fshatin Vėrben. Nė fshatrat qė kanė prift  nė kishėn e tyre, kryqi lidhet aty nė fshat. Pėrcjellja e  kryqit pėr t’u  lidhur nė disa fshatra bėhet me kėngė e valle deri nė njė vend tė caktuar, si pėr shembull nė fshatin Vallkavi deri te Varrezat, nė fshatin Nistrovė deri Mbaj Katund.

Gjatė rrugės kėndojnė:
Udha mbarė,kryshja bardhė,
Gospodi,gospodi,gospodi
Ti na ndifsh e na ndihmofsh,
Na ndihmofsh kreshtenim e trimėrinė,
Gospodi,gospodi,gospodi...

Nė fshatin Beliēicė, pėrcjellja e kryqit nuk bėhet me kėngė. Gjatė kohės qė pėrcillet kryqi,nunja “plakė” e vitit tė kaluar  dhe nunja e” re” e vitit qė vijon mbushin gjymat me ujė kroi dhe kryejnė disa ceremoni.Para se t’i mbushin , gjymat i  kryqėzojnė. Nė enėt e mbushura  fusin nga njė gurė tė vogė e tė pastėr. Enėt i dėrgojnė nė kishė dhe i lėnė aty gjithė natėn. Tė nesėrmen buka e kryshes gatuhet me ujin e “fjetun” nė kishė.

Pėr bartėsit e kryqit, fshatarėt nikoqirė shtrojnė njė darkė tė mirė nė kishė. Atė natė nunėt bujnė(flejnė ) nė kishė. Prifti i merr njė nga njė kryqet: i zgjidh dhe prap fillon t’i  lidhė me pej, pak dru bredhi dhe busuleg. Gjatė tė lidhurit, prifti thotė meshėn. Ashtu tė lidhura kryqet i vendos nė njė kazan tė madh bakri tė mbushur me ujė ajazme,ose si e quajnė vendasit ndonjėherė ujė i bekuar. Para se tė kthehen nunėt,prifti i mbush kusijat  e vogla me ujė , ku vendos kryqet e lidhura . Pa zbardhė dita, nunėt nisen secili pėr nė  fshat apo qytet tė vet.

Dita e Ardanit (20 janar).Ėshtė dita e dytė e Kryshes. Pėr arritjen e kryqit nė fshat apo qytet, qytetarėt  lajmėrohen nga zėri i kėmbanės. E zonja e ēdo shtėpie  herėt nė mėngjes me enė bakri nė dorė, shpejton nė kishė tė mbushė ujė ajazme qė e pėrdor pėr t’i  stėrpikur kafshėt shtėpiake, shtėpinė,nė mėnyrė qė gjatė vitit tė jenė tė  forta si kryqi e  tė  shėndetshme. Besohet se  me kėtė rit do tė shtohet edhe pasuria nė shtėpi. Ujin e ajazmės e pėrdorin edhe pėr tė larė fėmijėt: aty hedhin edhe njė monedhė tė argjendtė.

“Kultin e ujit feja kristiane e ka marrė edhe nga paganizmi i lashtė. Ky ujė  sado qė tė bekohet e tė shugurohet, mbetet gjithnjė ujė i zakonshėm pa  kurrfarė fuqie magjike e hyjnore.

Para 40-50 vjetėsh, kur nėpėr kishat e fshatrave tė Rekės sė Epėrme, erdhėn priftėrinj nga vendet e tjera, na thonė nėnat ortodokse, mesha dhe kėngėt filluan tė mos kėndohen mė nė gjuhėn shqipe. Prifti ua ndaloi kėtė reptėsisht.

Pėrsa kujton brezi i moshuar, ato kėngė filluan tė pėshpėriten me vehte, gjatė kėsaj tė kremteje nė kishė. Edhe sot nėnat pėshpėrisin meshėn nė gjuhėn shqipe.

Pėr shembull:
Voj Jordani, pagezuet,
Dy-tre vetė,t’u m’pal e t’u fal,
Ere shokėt, ere shoēet t’u kėnduet,
Ere fryma jote si pėllumb vegėtuet,
Kristos prendi,na tė falemi tij!

Nė kėtė tė kremte , nė ēdo fshat ose qytet vajzat e nuset ortodokse , gatuajnė dy bukė,njė nė shtėpi tė nunes “plakė” dhe njė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Gjatė gatimit  nė shtėpi tė nunes “plakė” e gjatė kryerjes sė ceremonive rituale kėndohet dhe kėnga:
Mbetē tė mirė, o nunja pjakė,
Mirė se t’xhona o krėshteni,
Qera here shumė ma mirė.

Nė  shtėpi tė nunes “plakė” bukėn e Kryshes e gatuan nusja e re e familjes ose vajza e nunės . Gratė,nuset dhe vajzat shkojnė me kėngė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Edhe atje  tepsija e mbushur me miell vendoset nė mes dhomės , dhe gatuhet buka me ujin “ e fjetun” .Tė rejat rrethojnė nusen  qė gatuna. Ajo bėn kryq tri herė. Vajza para martese i qet ujė miellit. Atėherė pjesėmarrėset ia fillojnė kėngės.

Mirė se t’xhona, o nuna re,
Mirė se vini,krėshteni,
Mirė se u xhona, o kėrshteni,
Mirė se vjen o krysha bardhė,oooih!
Kryshja e bardhė,oooih!
E  duket bardhė, oooih!
Duku bardhė ti kryshe,ooih...

Pasi mbarojnė me ceremonialin  e bukės rituale,pjesėmarrėset(nuset) caktojnė orėt e takimit nė mbrėmje,kur do tė mbushin duart me duaj thekre e do tė “pėrzhavejten”(pėrxhiten) e do tė pėrpiqen t’i djegin kėmbėt njėra tjetrės. Duke kryer kėtė rit ata pėrmendin emrat e bashkėshortėve, qė i kanė nėpėr kurbete dhe qeshin.

Voj Jordani (21 janar) Dita e tretė e Kryshes. Nuk e ndeshim me emėrtim tejtėr kėtė tė kremte.

Ėshtė dita kur zgjidhet kryqi. Te nuni i fshatit kryqi qėndron tri ditė/ Ditėn e Voj Jordanit, aty rreth orės 8-9 tė mėngjesit, fshatarėt lajmėrohen nėpėrmjet  kambanės pėr tubim. Ata mblidhen nė shtėpi tė nunes “plak” pėr tė prerė bukėn e Kryshes. Nėse fshati ka prif, bukėn e pret prifti, e tė gjithė fshatarėt hanė nga njė kafshatė bukė dhe fasule. Kur fshati nuk ka prift, atėherė buka pritet nga ndonjė besimtarė , qė e di lutjen e bukės. Arrijnė me kėngė nė shtėpi tė nunes “sė re”. Nuni i fshatit, gjatė rrugės, stėrpik edhe  fėmijėt edhe njerėzit e tjerė me ujė tė bekuar.Ēdo familje ortodokse kėtė ditė zien fasule pa yndyrė, ushqim tjetėr nė shtėpi nuk pėrgatitet.
Fasulet janė njė element i ndeshur shpesh nė ushqimet e riteve tė ndryshme. Ajo ka pasur rėndėsi tė madhe nė kultin e tė vdekurve ndėr tė gjithė popujt indoevropianė. Pra, fasulet kanė kuptim magjik si ushqim i hyjnive. Edhe  riti nė lidhje me to ka kuptim pagan dhe prejardhje shumė tė lashtė.

Bukėn rituale tė kryshes, nunja e “re” e merr me vehte te kroi i fshatit. Aty bėhet edhe zgjidhja  e kryqit. Po pėrmendim disa burime tė fshatrave ku zgjidhet kryqi:pėr shembull nė fshatin Bogdi “Te Kroi i Kryshes”,nė fshatin Beliēicė “Te   Kroi i Madh”,nė fshatin Krokornicė”Te kro i Katundit”,nė fshatin Sencė “Te Izvori i Kryshes”, nė fshatin Duf “Te kroi i Derdhun.

Gjatė rrugės grupi i grave kėndon kurse kėngėn e udhėheq nunja:
Oj ti kryshe, bardha kryshe,
Ti na shton e na ndihmon,oooih!
Sa lula ka dardha,
Ajsh cuca me korpa t’bardha,
Po sa lula kishte molla,
Ajsh nuse me marhoma,ooih!
Po sa lula kishte dardha,
Ajsh trima me kfal me shala,oooih!

Nė disa fshatra, zgjidhjen e  kryqit e kryen njė besimtarė qė e din lutjen e zgjidhjes sė kryqit. Tubohen tė gjithė fshatarėt pėrreth burimit. Beqarėt mbi moshėn 18 vjeēare i nxjerrin jashtė perit, qė ta gjejnė fatin e tyre sė shpejti,kurse fshatarėt e tjerė,pa dallim  moshe dhe gjinie, nuni i lidh mbrenda penjėve. Ky rit kryhet me besimin se gjatė vitit njerėzit do tė kenė fat, do tė jenė tė aftė pėr punė fizike, do tė jetojnė sė bashku dhe nė tė ardhmen do tė kenė shėndet dhe pasuri. Sipas tė dhėnave qė shėnuam nė terren, mėsuam se peni i Kryshes kėputet nga vajzat e dashuruara  apo tė fejuara jashtė fshatit. Me kėputjen  e perit besohet se sė shpejti do tė martoheshin. Kėputja e perit e shton gazmendin e kėsaj dite. Nunja e “re”, para se tė   hidhet kryqi nė ujė udhėheq kėngėn,kurse pjesėmarrėset e ndjekin duke kėnduar:
Oj ti kroi,kroi naltė,oooih!
Po sa trima pret me natė oooih!
Po sa nuse t’reja,oooih!
Pa bukėn e kryshes, oooih!
Bashkė do ta hamė, oooih!
Po venėn e ombėl, oooih!
Bashkė do ta pijmė, oooih!
Po penin e kryshes, oooih!
Bashkė do ta dajmė, oooih!

Pasi  kėputet peni,nuni e pret bukėn e Kryshes dhe i jep secilit nga njė kafshatė pėr tė ngrėnė. Nė dallim nga fshatrat e tjera, nė fshatin Bogdi dhe Vau, na thanė se bukėn, nuni e bėn thėrrime, e hedh pėrpjetė dhe prap e presin besimtarėt nė dorė. Thėrrimet nuk  duhen lėnė tė bien nė tokė.
Nė disa fshatra tė tjera besohet se ėshtė keq tė hidhet kryqi nė ujė. Ai zgjidhet  dhe vendoset ngadalė me dorė nė ujė.

Kur fshatarėt vėrejnė kryqin nė ujė kėndojnė njėzėrit:
Kryshja bardhė na ra nd’uej
Sat Jordani na o pagzuet,
Na insani sat u shtum,oooih!
Sat Jordani na ra n’prue,
Na thej akllin e u randue,oooih!
Gospodi,gospodi,gospodi!

Nė ēdo 2,3 e 4 vargje pėrsėritet fjala “gopspodi”,kurse gjatė bisedės me ortodoksėt e kėsaj treve dhe nė kisha e urime i luten perėndisė,duke pėshpėritur “Prendija bukur na nimoftė”,Prendija na rujtė!. Vetėm te kėngėt e kėsaj tė kremteje hasim fjalėn sllave “gospodi”.Kur  e shikojnė kryqin si fundoset nė ujė besimtarėt njėzėrit ia fillojnė kėngės:
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė, e me gjem t’njomė,oooih!
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė e me nuse t’reja,oooih!
Udha e mbarė, o kryshja e bardhė,
N’mat ma shumė pėr shumė vjet,
N’mat ma shumė  e me hajvanat...oooih

Pasi bėhen ceremonitė rituale rreth kryqit nė ujė, para se tė shpėrndahen fshatarėt, ēdo  nikoqire shpejton tė mbushė enėn me ujė atje ku ėshtė hedhur kryqi. Pastaj merr pak penj,pak dru bredhi e busuleg. Me ujin e degėt e busulegut stėrpik fėmijėt dhe kafshėt shtėpiake,nė mėnyrė qė gjatė vitit tė kenė shėndet e pėrparim. Penin e Kryshe  dhe bredhin i ruan pėr t’i pėrdorur kur fėmijėt merren nė “sy tė keq”(ua var nė krahun e djathtė). Syri i keq pėrveē fėmijėve prek edhe  bagėtitė. Atyre, pasi pllenohen u varet pėr bishti peni i kryshe  qė mos t’i dėmtojė “syri i keq”.

Referencė nga vepra Rite e besime popullore nė viset e Tetovės dhe tė Gostivarit,-Edibe Selimi-Osmani,botoi  Shkup 1997,faq.23-28.

Edibe Selimi-Osmani
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

893


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi