Nė perėndim, shkrimtarėt kanė frikė se “mbikėqyren”

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Nė perėndim, shkrimtarėt kanė frikė se “mbikėqyren”

Mesazh  Luli prej 18.01.15 13:45




Konspiracion – Klubi i Shkrimtarėve amerikanė ka bėrė publike nė njė studim tė vetin me pjesėmarrje mbarėbotėrore, se “engjėjt” dhe “idhujt” e milionave njerėz, kanė frikė se mbikėqyren dhe pėrgjohen. Paranoja nė fjalė po lulėzon madje edhe nė Perėndim. Njė frikė e pamotivuar?

Lufta e Ftohtė duket se po troket sėrish. Autorėt nė mbarė botėn ndihen tė mbikėqyrur nga shėrbimet inteligjente. Ata kanė frikė se i gjurmojnė. Kur shkruajnė, kur kryejnė telefonata, nė daljet publike. Madje edhe ndėrsa mendojnė disa nga autorėt shprehen se nuk ndihen tė lirė. Ky pėrfundim ėshtė arritur sipas njė studimi tė Shoqatės apo Klubit tė Shkrimtarėve “PEN America”. Studimi pėrmban pėrgjigjet pas pyetjeve qė i janė bėrė nga kjo shoqatė, klub apo lidhje shkrimtarėsh, 772 autorėve nga 50 vende tė ndryshme tė botės.

Studimi i klubit PEN, e ndan botėn nė tri pjesė. “Vende tė lira”, “jo plotėsisht tė lira” dhe “vende jo tė lira”. Logjike qė shkrimtarėt e krijuesit nė vendet “jo tė lira” ndihen jo tė lirė. Por edhe nė vendet e cilėsuara si “tė lira”, si nė Europėn Perėndimore dhe nė SHBA, autorėt e librave kanė frikė nga ndonjė survejim i mundshėm.

Njė e treta e tė pyeturve nė sondazh pohojnė se mė shumė se njė herė kanė preferuar ta shmangin konfrontimin, domethėnė tė shkruarin e njė temė pikante. Po aq tė tjerė thonė se vetėcensurohen nėpėr e-mail-e e telefonata. Dhe, edhe nė aktivitetet e mediave sociale, shkrimtarėt duket se janė shumė tė tėrhequr. Nėse kjo i dedikohet vetėm “vėmendjes” maksimale qė shumė nga autorėt kanė kundrejt platformave siTumblr, Twitter apo Instagram, kjo nė studim nuk nxirret nė pah.

“PEN America” citon pėr shembull autorin postmodernist E. L. Doctorow. “Shkrimtarėt janė si zogj kanarinash nė njė minierė qymyrguri mbitokėsore”, ka thėnė ai. Do tė thotė se: ata reagojnė ndaj ndryshimeve politike e shoqėrore mė me ndjeshmėri sesa tė tjerėt, janė njė lloj sistemi paralajmėrues.

Ku pėr shkrimtarėt me ē’duket bėhet fjalė pėr njė lloj tė veēantė frike, njė kryqėzim tė zogjve tė kanarinave, papagajve dhe atyre tė pulave me shumė gjasa. Tė atij lloji janė dhe autorėt aktualisht, ata tė cilėt nuk kanė dashur tė plotėsojnė formularėt e dėrguar nga “PEN-America”. Pasi ka qenė e mundur, shkruante njėri prej tė pyeturve, qė shėrbimet inteligjente t’ia shihnin atyre pėrgjigjet. Dhe… “tė shprehėsh ato lloj mendimesh kritike pėr shėrbimet sekrete, nė kėto ditė ėshtė tejet e rrezikshme”.
Nė fakt, ėshtė pak e mundshme qė shėrbimet inteligjente ndėrkombėtare tė harxhojnė aq shumė energji me shkrimtarėt, sa ē’do tė harxhonin pėr shembull me islamistėt, apo me krerėt e qeverive. Thuajse shumė i prekshėm ėshtė fakti se: agjentėt e regjur nga Londra, Langley, (Virginia) apo Pullach (nė Bavarinė e Epėrme), tė marrin edhe leksione pėr semiotikėn dhe letėrsinė postmoderne tė adoleshentėve.

Tė jenė ata qė hasen nėpėr cepa universitetesh, nėpėr mensa studentore e salla leksionesh pėr tė gjuajtur pėr ndonjė rekrut tė mundshėm. Nga ata tė cilėt diskutojnė plot zell pėr traktate mbi sigurinė e lartė, apo mbi perspektivat e rrėfimit dhe pėrzierjet mes fakteve historike dhe fiksionit letrar nė veprėn e E. L. Doctorow, pėr shembull.
Ata tė cilėt ndonjėherė bėjnė qė ndonjėri edhe tė zhduket, pasi ai e ka interpretuar “Ragtime” apo “Billy Bathgate” plotėsisht ndryshe dhe nė njė mėnyrė tė re.
Dhe ky do ishte vetėm hapi i parė. Pasi njerėzit e NSA-sė amerikane tė MI5-ės britanike, apo tė BND-sė gjermane, nuk duhet vetėm tė gjenin se ēfarė shkruajnė e thonė shkrimtarėt, por edhe se ēfarė ata, nga frika e shėrbimeve sekrete, nuk e thonė, apo nuk mund ta shkruajnė dot.

Ata duhet tė gėrmojnė fort nėpėr depo vjetėrsirash, atje ku gjenden romane tė hedhura tej e tė gjejnė ndonjė shėnim tė bėrė me dorė, duke e risjellė atė nė jetė.
Ata duhet tė gėrmojnė nėpėr banesa e skrivani, linja telefonike e biseda virtuale, e tė nuhasin diēka nga pauzat apo heshtja nė mendimet e shkrimtarėve. Ata duhet tė sjellin dėshmi, atė se ēfarė shkrimtarėt nuk e mendojnė, sepse nuk guxojnė ta mendojnė. E kėtė pastaj ta diskutojnė me shefin pėr tė gjetur jo “known unknowns”(tė paditurat e ditura), por “unkown unknowns” (tė paditurat e paditura).

Mund tė ndodhė qė autorėt amerikanė dhe ata europianoperėndimorė, tė kenė vėrtet frikė nga shėrbimet inteligjente (dhe te disa tė tjerė, mė tė paktė, frika madje mund tė duket si e justifikuar). Por njė copėz e mirė ėndrre nė sirtar, luhet edhe nė vetė thelbin e letėrsisė, e cila trajton shumė mite tė vjetra e metafora, duke e bėrė atė tė rrezikshme e plot mesazhe “tė fshehta”.

Se shkrimtarėt kanė diēka nė kokė, nėse mund ta themi qartė e prerė, qė bėn tė rrėzohet edhe bota nga themelet. Pakėz nga ajo kokė, si ajo qė e para njė gjysmėshekulli, kur njė botues italian me emrin Giangiacomo Feltrinelli, nxori kontrabandė njė dorėshkrim tė Boris Pasternakut, pėr tė nxjerrė mė pas nė dritė romanin e famshėm “Doktor Zhivago”.

Njė rrezik realpolitik i atij lloji, nė ditėt e sotme nuk duket mė i justifikuar pėr letėrsinė. Pėr t’u bindur pėr kėtė pretendim, pra qė autorėt amerikanė dhe ata europianė nuk paraqesin asnjė rrezik e nuk u kanoset asnjė problem, shėrbimet inteligjente duhet tė mos pėrgjojnė asnjė telefonatė e tė mos gėrmojnė nė asnjė depo vjetėrsirash. Ata kėsisoj nuk duhet madje as tė lexojnė edhe libra. Njė vėshtrim i shkurtėr mbi 100 librat mė tė lexuar tek rrjeti i famshėm Amazon, apo nė njė tjetėr listė preferencash letrare, tė bėn tė besosh tė kundėrtėn.

A.P.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi