Influencimi i njeriut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Influencimi i njeriut

Mesazh  gjilanasi prej 16.01.15 20:12




Ne tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se si tė qenit pjesė e njė grupi shoqėror, nė njėfarė mėnyre reflekton njė pjesė tė personalitet vetjak, pasi grupi qė ne bėjmė pjesė, duhet nė parim tė ketė disa pėrputhje me mendimet dhe principet karakterizuese tė individit nė fjalė.

Psikologjia sociale ėshtė pėrkufizuar si investigimi “shkencor” ku mendimet, ndjenjat dhe sjelljet e individėve influencohen nga realiteti ose imagjinata e aplikuar e prezencės sė tė tjerėve. Psikologėt sociale studiojnė sjelljen nė bazė tė oportunitetit pėr ta matur atė dhe degėt e saj nė forma psikologjike. Kjo degė e psikologjisė ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė duke pasur parasysh influencimin qė rrethi social dhe ambienti ku njeriu jeton influencon jetėn e tij. Kėshtu qė psikologėt socialė janė mė tepėr tė pėrqendruar nė studimet grupore gjė e cila lejon botėkuptimin e mėtejshėm tė influencimit grupor nė individė.

Ne tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se si tė qenit pjesė e njė grupi shoqėror, nė njė farė mėnyre reflekton njė pjesė tė personalitet vetjak, pasi grupi qė ne bėjmė pjesė, duhet nė parim tė ketė disa pėrputhje me mendimet dhe principet karakterizuese tė individit nė fjalė.

Pėrfaqėsimi Social ėshtė njė koncept i zhvilluar dhe i artikuluar nga Moscovic. Ky koncept paraqet pėrfaqėsimin social ku besime tė pėrbashkėta adoptohen nga grupe njerėzish dhe pėrdoren qė tė shpjegojnė eksperienca sociale. Njė ndėr kontributet e “Psikologjisė Evropiane Sociale” ėshtė se pėrfaqėsimi social shėrben si njohuri e brendshme midis veprimeve individuale dhe ideologjisė. Studime tė sė cilės kanė sjell lėvizje sociale duke pėrfshirė dhe ndryshime nė evoluimin e besimeve mbi shėndetin dhe atė dietor.

Konstruksionizmi social ėshtė njė tjetėr teori e cila mbart besimin e disa psikologėve tė cilėt shpjegojnė se realiteti social ėshtė i konstruktuar ndėrmjet njerėzve mė tepėr sesa veēse njė fenomen objektiv qė bazohet vetėm nė njė shpjegim tė vėrtetė. Duke thėnė kėtė, ėshtė interesante studimi i grupeve, diferencat e mbartura midis tyre dhe influencimi qė kanė ato qoftė brenda njė vendi tė caktuar ashtu si dhe nė shkallė mė tė gjerė tė ardhura kėto si rezultat kulturor, tradicional, ideologjik ose pasojė rebelimit, kjo e fundit nė qendėr tė vėmendjes kėto dekadat e fundit.

Psikologjia sociale ėshtė njė shkencė e sjelljes dhe si e tillė e vė theksin mbi individin e cila studion ndikimin social mbi sjelljen. Teoritė kryesore qė studiojnė aktualisht psikologjin sociale janė: Teoria e tė mėsuarit, Teoria kognitive, Teoria mutivacionale, Teoria sociologjike dhe Teoria biologjike.

Nga aspekti i shkallės shkencore hulumtimi i sjelljeve tė ndryshme tė njeriut dhe llojeve tė gjalla si dhe shkaqet bėhen duke pėrdorur vėzhgimin e kujdesshėm dhe provat e sakta si metoda studimi.

Nė shkallė tė kuriozitetit psikologjia nė vetvete pėrmban pyetjet me tė cilat mundohet tė arrijė deri te e vėrteta, tė kuptuarit e mėnyrės dhe shkakut tė ngjarjeve (dukurive) dhe nė fund, zbėrthimi i fshehtėsive tė natyrės njerėzore.

Nga aspekti i shkallės sė gjithanshme ėshtė njė mėnyrė e tė menduarit se si gjallesat ia dalin nė fund me rrethin e tyre dhe mėnyrėn se si ndikohen nė mes tyre. Ndėrsa nė aspektin e shkallės pragmatike ajo njihet si mjet i cili pėrdoret pėr zhvillimin e (karakteristikave) tė jetės njerėzore.

Megjithatė, pėrkufizimi i psikologjisė sociale, ėshtė njė tablo shumėngjyrshme. Njėri nga pėrkufizimet ėshtė se “Psikologjia sociale ėshtė shkencė e cila me metoda shkencore hulumton (studion) jetėn dhe pėrvojat (pėrjetimet) e individit nė lidhje me rrethin e stimuluesve (paralajmėruesve) socialė”. Kėto gjendje stimuluese sociale pėrbėhen ose formulohen prej njerėzve (individėve dhe grupeve) tė rrethit kulturor-social.

Njė pėrkufizim tjetėr ėshtė se psikologjia sociale nėnkupton studimin nė mėnyrė shkencore tė sjelljes ndėrnjerėzore (interpersonal behavior) dhe ngjarjeve apo dukurive. Me fjalė tė tjera “Psikologjia sociale ėshtė degė shkencore qė ka pėr qėllim tė studiojė sjelljen, ndjenjėn ose mendimet e njė individi me sjelljen apo vetitė e individėve tė tjerė si formohen dhe nė ēfarė aspekti ndikohet prej tyre”.

Me aspektin e ndryshimi dhe natyra e vėrtetė e ngjarjeve tė sjelljes ndėrnjerėzore. Kuptohet se hulumtimi dhe ndikimi social ndėrmjet njerėzve dhe individit nė grup, turmė, nė marrėdhėniet formale ose tė afėrta. Ky lloj hulumtimi mund tė realizohet nė tri shkallė themelore edhe atė: shkallėn e sjelljes, njohjes (informuese) dhe ndjenjės. Nė shkallėn e sjelljes kėrkohet njė lidhje midis llojit tė sjelljes, frekuencės dhe fuqisė me veēoritė e marrėdhėnieve ndėrnjerėzore. Nė shkallėn e njohjes gjurmohen pėrkapjet e personit, periudhat mendore dhe veēoritė e qėndrimit dhe pritjeve (shpresave).

Ndėrsa, shkallėn e tretė e pėrbėjnė gjurmimi i ndjenjave, emocioneve (ngacmimeve) nė marrėdhėniet midis njerėzve. Psikologjia sociale si njė disiplinė e fokusuar mbi marrėdhėniet njerėzore, me kėtė cilėsi ėshtė nė rrugė pėr t’u bėrė njėra ndėr degėt shkencore parėsore tė shoqėrive moderne. Ajo ėshtė njė mes, disiplinė e fushėveprimit e cila nė vete ngėrthen rrymat sociologjike dhe psikologjike.

Psikologjia sociale studion sjelljen e individit apo individėve brenda kornizave tė ndikimit social. Analiza psiko-sociale dallon nga analiza sociale e cila aspak nuk i vė nė konsideratė veēoritė njerėzore ose nga ajo psikologjike, e cila nuk i vė nė konsideratė veēoritė e shoqėrisė nė tė cilėn gjendet individi, nė atė mėnyrė qė veten e drejton nė studimin e ndikimit tė shkallės personale me atė shoqėrore d.m.th. i bashkon veēoritė e individit me ato tė shoqėrisė.

Duke e bėrė kėtė, nė shkallė tė analizės psiko-sociale qėndrohet nė marrėdhėniet kauzale mes, nė raste tė shumta, ndryshimit tė pavarur tė dukurisė sociale, ndryshimit personal dhe njė ndryshimi tė varur i cili shtrihet nė dimensionin sjellor-social. Nga e gjithė ajo qė u cek deri mė tani nė lidhje me fushėstudimin e psikologjisė sociale, mund tė thuhet se psikologjia sociale pėrkufizohet si degė shkencore qė i studion sjelljet dhe marrėdhėniet e njeriut brenda shoqėrisė.

Kėtu duhet cekur edhe atė se brenda sjelljeve dhe marrėdhėnieve, mund tė futen edhe simbolet apo pėrvojat fetare qė i pėrjetojnė individi ose shoqėria. Prej kėtu na bėhet me dije edhe lidhja e ngushtė ndėrmjet psikologjisė sė fesė dhe psikologjisė sociale. Nė kėtė punim do tė hulumtohen marrėdhėniet ndėrmjet identitetit social dhe jetės fetare brenda perspektivave tė psikologjisė sociale dhe psikologjisė sė fesė.
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi