Kujdes nga valėt Wi-Fi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kujdes nga valėt Wi-Fi

Mesazh  Berti69 prej 01.12.14 13:52

Shkencėtarėt: Kujdes nga valėt Wi-Fi, shumė tė rrezikshme pėr shėndetin



Rrezatimi ėshtė 1 000 000 000 000 000 000 herė mė i lartė sesa rrezatimi natyror qė trupi i njeriut ėshtė pėrshtatur qė prej 100 000 vitesh.

Njerėzit pėrballen me shumė sėmundje, nga tumoret e trurit dhe leukemisė deri nė dėmtime tė kujtesės dhe tė pėrqendrimit pėr shkak tė rritjes sė tė ashtuquajturės ‘elektrondotje’, siē ėshtė nė rritje pėrhapja e rrjetit Wi-Fi nė nivel global, paralajmėrojnė shkencėtarėt skandinavė.

”Rrezatimi elektromagnetik i telefonave celularė, rrjeti wireless LAN, thirrėset pėr foshnjat si dhe pajisjet e tjera pa tel, tė bazuara nė mikrovalė mund tė ndikojnė nė qarkullimin e gjakut, nė trupin e njeriut, sistemin e frymėmarrjes, nė balancimin e temperaturės trupore dhe ujit nė organizėm si dhe funksioneve tjera tė metabolizmit”, thonė kėta shkencėtarė.

Shkencėtari danez, Olle Johansson thotė se rreziku i sėmundjeve ėshtė rritur nė mėnyrė tė konsiderueshme me nismėn pėr tė rritur gamėn e rrjetit Wi-Fi nė gjithė botėn.
“Komuniteti Wireless paraqet eksperimentin mė tė lartė nė mesin e eksperimenteve tė kryera ndonjėherė qė njerėzit kanė kryer dhe urgjentisht duhet tė karakterizohet si i tillė”, tha Johansson, profesor i asocuar nė Departamentin e Neuroshkencės nė institutin ”Karolina” nė Stokholm.

”Ne jemi tė mbėshtjellė nga elektrondotja qė kontribuon nė rritjen e mundėsisė sė sėmundjeve”, thekson ai.

“Popullsia nuk ėshtė e mbrojtur sa duhet nga rritja e transmetimit tė tė dhėnave dhe komunikimit teknologjik tė cilat janė tė shpėrndara nėpėr botė dhe ndikojnė nė miliarda njerėz”, shton Johansson.

Nė bashkėpunim me kolegun e tij, profesor i asocuar nė Departamentin Telematik nė universitetin norvegjez tė Shkencės dhe Teknologjisė nė Trondheim, Einar Flydalom, kohėt e fundit botoi njė artikull qė i referohet fenomenit tė quajtur “Wireless rrezik shėndetėsor? Debati ka pėrfunduar!”.
“Spektri i problemeve tė mundshme shėndetėsore ėshtė shumė i gjerė, nga tumori nė tru dhe leuēemia deri te lodhjet, dobėsimi i kujtesės dhe pėrqendrimit, si dhe ndjenja e thjeshtė e jorehatisė,” shpjegoi Johansson.

“Kufijtė e rrezatimit nė botė janė tė pamata. Flasim pėr vlera qė arrijnė 1 000 000 000 000 000 000 herė mė tė larta sesa rrezatimi natyror qė trupi i njeriut ėshtė pėrshtatur pėr mė shumė se 100 000 vjet, ndėrsa vetėm dekadave tė fundit, ne tė gjithė jemi tė rrethuar nga nivelet e larta tė radiovalėve artificiale, duke e ditur fare mirė se ata kanė njė ndikim tė rėndėsishėm nė shėndetin e njeriut dhe tė kafshėve”, pėrforcon mendimin e tij Johansson.

Ai bėn thirrje pėr miratim urgjent tė parimeve parandaluese duke thėnė se nuk pajtohet me konkluzionin e vendimit tė Komisionit Evropian qė lidhen me ekspozimin ndaj fushave elektromagnetike.

Mjeku danez Helge Volkmann, i cili pėr njė kohė tė gjatė kundėrshtoi pėrhapjen e pėrshpejtuar tė Wi-Fi, pajtohet me Johansson.
“Industritė dhe qeveritė mbėshteten nė studimet e financuara nga industria e komunikimit celular, nė tė njėjtėn kohė nuk e vėnė nė dukje rrezikun. Megjithatė, ka dėshmi se sinjalet e telefonave celularė mund tė shkaktojė kancer,” tha Volkmann.

Pas shfaqjeve tė shqetėsimeve pėr shėndetin, gjithnjė e mė shumė qytete nė Perėndim, po pėrpiqen ta kufizojnė ekspozimin ndaj rrezatimit.
Sipas shkencėtarėve skandinavė, kufijtė mė tė ulėt tė rrezatimit tashmė janė diskutuar dhe propozuar nė Vjenė dhe Bruksel.

Franca nė mars tė vitit tė kaluar miratoi legjislacion mbi heqjen e Wi-Fi nė shkolla derisa tė konstatohet se nuk ėshtė “e dėmshme pėr njerėzit”.

Qė nga viti 2008, nė Bibliotekėn Kombėtare Franceze dhe nė bibliotekat e tjera nė Paris, si dhe nė universitete tė shumta, ėshtė ndėrprerė qasja nė Wi-Fi.
Nė Izrael, Ministria e Arsimit ka pezulluar instalimin e wireless nė mėsimoret paraklasore dhe gjithashtu ka kufizuar pėrdorimin e njėjtė nga klasa e parė nė tė tretė.
Mėsuesit nė Izrael duhet tė fikin telefonėt dhe ruterat Wi-Fi kur nuk pėrdoren.

Gjermania qė nga 2007 propozon pėrdorimin e internetit kabllor nė vend tė Wi-Fi.

Duke bėrė thirrje qė Wi-Fi tė hiqet nė tė gjithė botėn, Johansson paralajmėron se “kjo do tė ndikojė tek brezat e ardhshėm ndaj tani ėshtė koha pėr tė vepruar”.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kujdes nga valėt Wi-Fi

Mesazh  Luli prej 04.07.15 11:43

A rrezikohet shėndeti juaj nga valėt Wi-Fi?

Jetojmė nė njė epokė pa tela dhe prezenca e valėve Wi-Fi nė jetėn tonė tė pėrditshme ėshtė mė se e dukshme. Megjithatė, ekziston rreziku i kėsaj teknologjie radiofonike ndėrsa ne nuk jemi tė vetėdijshėm sa duhet.


Shqetėsimet shėndetėsore

Disa individė tregojnė se janė duke hasur nė probleme shėndetėsore si pasojė e prezencės sė valėve radiofonike. Askush nuk i ndal valėt e tilla, edhe nė qoftė se nuk i pėrdorim, andaj edhe jemi tė rrethuar nga njė valė masive e Frekuencave Elekto Magnetike apo FEM dhe jemi tė tejekspozuar ndaj tyre.
Ndjeshmėria ndaj fushės elektromagnetike ėshtė e lidhur me njė varg tė tėrė tė simptomeve,pėrfshirė kokėdhembjen, pagjumėsinė, koncentrimin e dobėt, lodhje, marramendje dhe rrahje aritmike tė zemrės. Edhepse studimet ende nuk kanė vėrtetuar kėtė gjė, ėshtė e rėndėsishme tė merrni masa paraprake.


Masat paraprake

Kėto masa nėnkuptojnė tė pėrdorni kufje kur flisni nė celular, tė mbani celularin sa ma larg trupit, kufizoni ruterin nė pjesėt e shtėpisė ku kaloni pjesėn mė tė madhe tė kohės dhe vendosni pajisjet elektronike sa mė larg shtratit.


Faktet

Njė studim i fundit danez ka treguar lidhshmėri mes valėve radiofonike dhe shėndetit, studentėt kanė marrė 400 fara lakėrishteje dhe i kanė ndarė nė dy dhoma. Tė dy grupeve u ėshtė dhėnė pėrkujdesi i njejtė, mirėpo njėri grup ėshtė vendosur nė mes tė dy ruterėve Wi-Fi. Pas 12 ditėve, farat qė kanė qenė nė dhomėn me sinjal radiofonik kanė dėshtuar tė dalin dhe tė rriten pėrderisa grupi tjetėr ėshtė zhvilluar normalisht.

Studjuesit dhe shkencėtarėt planifikojnė tė pėrsėrisin kėtė studim dhe tė hetojnė efektin e FEM ndaj aktivitetit normal qelizor.
Nė ndėrkohė, ėshtė mirė qė tė bėheni mė e vetėdijshme pėr rreziqet qė vijnė me teknologjinė rreth nesh. Pėrfshihuni nė debate dhe flisni pėr rreziqet e kėtyre fushave masive tė energjisė. Fikeni ruterin kur nuk pėrdorni internet, doe falėnderoni veten mė vonė pėr kėtė gjė tė vogėl.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi