Ėndrrat e kėqija

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ėndrrat e kėqija

Mesazh  Siroco prej 29.11.14 1:22



Kuptimi i kėtyre ėndrrave tė kėqija mund t’ iu ndihmojė pėr t’i hequr qafe njė herė e pėrgjithmonė, kėshtu mendon Tore Nielsen, drejtor i Laboratorit tė ėndrrave tė kėqija dhe profesor i psikiatrisė nė Universitetin e Montrealit. Ēdo gjė fillon me dallimin e tyre. Specialisti i shquar dallon ėndrrat posttraumatike me ėndrrat idiopatike, qė do tė thotė se ne nuk e dimė  pėr ēfarė shkaku ato na vijnė dhe pse i shohim.

Nė pėrgjithėsi mendohet se ėndrrat e quajtura idiopatike nuk reflektojnė trauma, por ndoshta ato kanė tė bėjnė mė shumė me lidhjet personale, me lidhjet me tė tjerėt, me prindėrit ose me bashkėshortin, thekson profesori.

Stresi dhe ankthi mund tė shkaktojnė gjithashtu ėndrra tė kėqija. Humbja e punės, dėshtimi personal ose profesional, ose  ngjarjet shqetėsuese mund tė ndikojnė nė cilėsinė e gjumit tonė.

Por marrja e medikamenteve tė caktuara mund tė lidhet gjithashtu me ėndrrat tė tilla, veēanėrisht nė qoftė se kėto barna ndikojnė nė nivelin e neurotransmetuesve, sikurse janė ilaēet kundėr depresionit a sedativėt, tregon njė studim i publikuar nė vitin 2000.

Ėndrrat e kėqija: dallim mes grave dhe burrave?

Ne nuk jemi tė gjithė tė barabartė para ėndrrave tė kėqija. Pėr shembull, njerėzit qė vuajnė nga depresioni, skizofrenia ose ata qė janė duke u pėrpjekur pėr tė lėnė alkoolin, janė mė shumė nė rrezik.
Personat "krijues", gjithashtu bėjnė mė shumė ėndrra tė kėqija, sepse ata kanė mė shumė qasje nė imagjinatėn e tyre dhe nė emocionet.

Ēfarė duhet bėrė pėr tė pasur njė gjumė tė rehatshėm?


Kur na del gjumi prej njė ėndrre tė keqe, ėshtė akoma mė e vėshtirė tė na zėrė pėrsėri. Frika e rėnies pėrsėri nė ėndėrr tė njėjtė, emocionet bėjnė qė tė mos na zėrė mė gjumi... atėherė duhet tė pėrpiqemi tė rifitojmė qetėsinė duke pėrdorur teknika relaksuese tė njohura (yoga, meditimi, frymėmarrja, etj.). Ose, mund tė jetė e dobishme tė shkruani nė njė letėr ėndrrėn nė fjalė, gjė qė do tė lehtėsojė analizėn dhe kuptimin e saj.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


228


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ėndrrat e kėqija

Mesazh  Siroco prej 29.11.14 1:30

Ėndrrat e kėqija, pėrse i shohim?

Gjumi i shqetėsuar, zgjimi i papritur, tė qara nė mes tė natės, pa dyshim qė janė ankthe.

Njė fakt normal, madje i dobishėm pėr psikiken tonė sepse ndihmon tė “harmonizojė” frikat tona.

Psikologė dhe neurologė vinė nė ndihmė tė pyetjeve tona pėr tė kuptuar se ēfarė ndodh kur gjumi i mirė, bėhet njė ankth.

Ēfarė janė ėndrrat e kėqija?

Janė ndryshime tė gjumit dhe tė ėndrrave, ato vijnė nė forma tė ndryshme.

Pėr shembull ėndrrat e fėmijėve?

Ato janė mė tė njohurat, nė kėtė rast flitet pėr pavor nocturnus: ndodh qė fėmijėt tė zgjohen nė fillim, por pa kujtuar asgjė nga ajo qė po ėndėrronin.

Zakonisht pavor nocturnes ėshtė gjeneruar nga imazhet e tmerrshme dhe nė fakt fėmijėt duken tė terrorizuar. Sėbashku me sonambulizmin paraqiten ndryshime tipike tė gjumit te fėmijėve.

Zakonisht ndodhin nė moshėn parashkollore, pėr shkak tė ankthit nga ndarja e prindėrve apo nga frika e braktisjes. Janė fenomene absolutisht normale, behėn pataologjike vetėm nėsė ato bėhėn tė pėrditshme.

Edhe tė rriturit shpesh kanė makthe

Sigurisht, ėshtė njė aktivitet normal i psikikes, ndodh shpesh qė ėndrrat “degjenerjnė” me ngjyresa negative.

Nuk ėshtė pėr t’u shqetėsuar, makthi ėshtė njė mėnyrė normale e reagimit tė trurit me ankthet e pėrbashkėta, me friken apo me traumat e vogla tė jetės sė pėrditshme.

Njė nga shkaqet me tė zakonshme ėshtė pėrdorimi i alkoolit, njė substancė nė gjendje tė ndryshoje superegon tonė; nė fazėn e zgjimit alkooli jep eufori, nė fazė gjumi alkooli transformon superegon tonė, ose ideali i supozuar ku ne tentojmė me sjelljet tona, nė diēka negative. Edhe abuzimi me medikamentet farmaceutike dhe droga krijon makthe.

Cilat janė format e tjera tė makthit qė ekzistojnė?

Ka ėndrra tė frikshme ose makthe tė vėrteta qė nuk ndodhin gjatė fazės REM, por nė fazat e para tė gjumit.

Janė ėndrra tė kėqija qė nuk gjejnė zgjidhje, mbeten konfuze, jo koherente dhe gjenerojnė ankth.

Ndėrsa makthi tradicional ndodh nė fazėn REM (Rapid Eye Movement) apo kur ėndėrrojmė, makthi nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė ėndėrr qė merr njė rrugė ndryshe dhe bėhet diēka e keqe. Por kini kujdes: makthi ka gjithmonė njė funksion tė harmonizimit.

Makthi i vėrtetė ka tė bėjė me gjėra qė janė tė pamundura tė ndodhin, ėshtė njė mekanizėm mbrojtės i psikikes tonė, edhe nė ėndėrr mund tė shfryje friken mė tė madhe, por qe nuk tė privon kurrė nga njė rrugėdalje: Hapni sytė dhe tė jeni tė vetėdijshėm qė vetėm keni ėndėrruar.

Ka pasur hulumtime tek te mbijetuarit e Hokaustit dhe fėmijėve tė tyre, asnjė nga personat qė ishte nė kampin e pėrqėndrimit, nuk ka ėndėrruar kurrė gjatė natės.

Por megjithatė kanė ėndėrruar fėmijėt e tyre, kampi ishte, pėr fatin e tyre, njė gjendje mostruoze por e pamundur, mbetej si njė frikė e thellė, por ende i ”paėndėrrueshėm”, ndryshe nga ata qė e kishin jetuar nėn lėkurėn e tyre.

Kur makthi bėhėt patalogjik?

Nėse ėshtė i pėrseritur dhe i vazhdueshėm, ėshtė tregues i njė sikleti apo gjendjes sė ankthit.

Por ėshtė e pamundur ta pėrgjithėsosh, sepse mund tė jenė shumė motive pėrse bėhen makthe tė shpeshta.

Ēfarė janė iluzionet hypnopompic?

Imazhet, mė sė shumti monstruoze, tė cilat vijnė kur ėshtė momenti pėr te fjetur. E quajmė si “te menduarit vizual”, ėshtė njė ndryshim mormal i gjendjes sė vetėdijes, tipike nė fazat e gjumit.

Pėrse tė flesh mirė ėshtė e rėndėsishme pėr psikiken?

Njė foshnje ende nė barkun e nėnės fillon tė ėndėrrojė nė muajin e tretė tė jetės, ky aktivitet moderon qarqet nervore dhe mbron sistemin nervor qendror.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


228


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ėndrrat e kėqija

Mesazh  Siroco prej 29.11.14 1:32

Zbulohet shkaktari i ėndrrave tė kėqija

Pėr shkak tė stresit vuan edhe sistemi jonė imunitar, ērregullohet puna e hormoneve, lodhen muskujt dhe rraskapitet organizmi - qė shpesh shoqėrohen edhe me sėmundje. Sa i pėrket trurit, stresi kronik di tė shkaktojė humbjen e kujtesės dhe shfaqjen e ėndrrave tė kėqija.

Ekspertėt thonė se truri, i cili ėshtė i ngarkuar me mendime tė rėnda tė cilat nuk di si t’i pėrpunojė, ndihmėn e gjen nė ankthin e natės. Ėndrrat e kėqija janė njė formė e mirė pėr tė tejkaluar momentet stresuese, tė cilat nė kėtė mėnyrė bėhen mė pak tė rrezikshme pėr shėndet.

Sipas shkencėtarėve amerikanė, ėndrrat duhet tė konsiderohen si psikoterapi. Nė to mund tė gjejmė shkaktarėt e mundshėm tė nervozes sonė dhe sugjerimet se si t’i tejkalojmė ato. Nėse gjatė gjumit jeni tė frikėsuar ose tė turpėruar, mendoni pse ndodh kjo. Pastaj, pyetuni se ēfarė ua shkakton ndjenjat e njėjta edhe kur jeni zgjuar. P.sh. ndoshta mund ta kuptoni se keni thėnė ose keni bėrė diēka jo tė mirė nė punė, ose keni nevojė qė t’i kėrkoni dikujt falje ose tė jeni mė tė kujdesėm nė tė ardhmen...

Nė rast se ėndrrat e kėqija ua ērregullojnė gjumin normal, paraqiten thuajse ēdo natė ose janė shumė shqetėsuese, atėherė duhet tė kėrkoni ndihmėn e psikologut ose psikiatrit, tė cilėt do t’u ndihmojnė t’i rregulloni mendimet.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


228


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi