Biznesi i ilaēeve krijon sėmundje tė reja mendore

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Biznesi i ilaēeve krijon sėmundje tė reja mendore

Mesazh  gjilanasi prej 28.11.14 1:21



Ėshtė historia e gjigantit qė ha fėmijėt e tij.

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė emėr tė “Perėndisė” sė konsumit tė paskrupullt, tė mirėqėnies me ēdo kusht, dhe Big Farma-s, lobi i lobeve (226.000.000 $ investuar vitin e kaluar pėrkundėr 153 nė sigurimet e planetit, 144 nė naftė dhe gaz e 141 nė internet), kanė futur njė dogmė tė re nė mendjet e qytetarėve: ilaēit psikiatrik, kapėrdije poshtė dhe ai tė “ngre” lart, por askush nuk thotė se sa dėm tė bėn. Jepet edhe nė qoftė se ju ngordh qeni apo macja, pėr tė kapėrcyer dhimbjen.

Viti 1988 ėshtė viti kur filloi epoka e ilaēeve kundėr depresionit: Eli Lilly ofron pėr shitje Prozac-un (i cili nė Evropė do tė fillojė tė pėrhapet nė mesin e viteve nėntėdhjetė). Menjėherė mbėrrin pjesa tjetėr e antidotit kundėr paranojės, instinktit tė vetėvrasjes, ērregullimit bipolar, haluēinacioneve, atakut tė panikut, ankthit, iluzioneve, manive tė ndryshme e ēdo rasti tjetėr.

Perandoria Liberale i administron ato si “bukė pėr gjellė”, me spote publicitare nė TV qė premtojnė sukses nė jetė dhe lumturi tė pėrjetshme nė ēmimin e pilulave magjike. Dhe rezultati, qė shkakton jep mornica, duket sheshit: njė nė pesė amerikane sot merr tė paktėn njė psiko-medikament, duke pėrfshirė ilaēet kundėr depresionit, neuroleptiket dhe gjithashtu anksiolitikėt. Tendencėa shpėrtheu nė njė ritėm rekord: 25 vjet mė parė, vetėm njė amerikan nė njėqind mbushej me molekula tė kėtij lloji. Madje edhe fėmijėt janė bėrė objektiv ideal pėr trajtimin e humorit: mė shumė se dhjetė pėr qind e atyre qė janė tashmė nė shkollė kanė qenė tė diagnostikuar me ērregullim tė deficitit tė vėmendjes (ADHD), dhe gjysma e kėtyre mjekėve japin nė receta tableta.

BIZNESI I ilaēeve psikoaktive pėrtej oqeanit ėshtė me vlerė rreth 35 miliardė dollarė nė vit. Njė minierė ari pėr kompanitė farmaceutike. Njė ushqim qė bie nga qielli, por jo nė mėnyrė tė rastėsishme. Mjafton nė fillim tė shpikėsh njė pėrbėrės tė ri aktiv (nganjėherė jo edhe aq i ri, ndryshon pėrbėrjen dhe ja, loja u krye), dhe mė vonė, nė bazė tė patentės, tė prodhojė sėrish njė tjetėr sėmundje nervore, dhe kėshtu mijėra pacientė qė vihen ne lėvizje nga instinkti i mbijetesės (ose tė dashurit e tyre) do t’u besojnė psikiatėrve, tė cilėt nga ana e tyre udhėzohen tė imponuar prej industrisė sė ilaēeve.

Bibla e Referencės ėshtė Manuali i Statistikave tė ērregullimeve mendore, botuar nga Shoqata Amerikane Psikiatrike (APA) dhe tani nė edicionin e tij tė pestė, i cili pėrmbledh simptomat e brezit tė vjetėr dhe tė ri, duke zgjeruar lidhjet e gjendjes sė sėmurė. “ Ai qė dikur ishte njė ndryshim i thjeshte i humorit i shkaktuar nga ardhja e menstruacioneve, sot, nė DSM 5, ėshtė zyrtarisht njė ērregullim”, thotė Robert Whitaker, njė gazetar nga Bostoni, i njohur nė tė gjithė botėn pėr hetimin nė librat e tij mbi skandalin e sėmundjeve tė krijuara “nė tavolinė” dhe efektet e dėmshme tė barnave psikotrope, domethėnė “I ēmendur nė Amerikėn” e 2001 dhe “Anketa e njė epidemie: Rritja e jashtėzakonshme nė aftėsitė e kufizuara psikiatrike nė epokėn e bumit tė drogave psikiatrike”.

“Njė person, vazhdon gazetari, po vuan nga depresioni nėse pas dy javėsh nga vdekja e njė anėtari tė familjes tregon shenjat e trishtimit. Edhe harresa tek tė moshuarit ėshtė sqaruar si njė ērregullim. Simptomėe e ērregullimeve mendore ėshtė edhe rrezimi i lėkurės. Por gjėja mė e tmerrshme ėshtė se nė vitin 1980, nė dalje tė versionit tė parė tė manualit, gjėndja e ankthit tė butė dhe depresionit janė transformuar nė ērregullime mendore pėr t’u ērrėnjosur vetėm nėpėrmjet ilaēit. “Njė nga arsyet e suksesit tė madh, sipas Whitaker, “ėshtė bashkėfajėsia mes bluzave tė bardha dhe kompanive farmaceutike, e cila gjithashtu pėrkthehet nė kompensim monetar pėr tė parėt, nė bazė tė dozimit qė janė nė gjendje tė pėrcaktojnė nė recetė, ose kur zbulojnė simptoma tė reja dhe diagnoza tė tjera “.

Njė taktikė e hollė qė mund tė prangosė “pacientin”, tė pėrkeqėsojė kushtet e shėndetit dhe tė shkaktojė efekte anėsore zinxhir. “Njė hulumtim amerikan mbi ata qė marrin antidepresantė thotė Whitaker, tregon se ka njė rrezik gjashtė herė mė tė madh qė ato tė mbeten nė depresion se sa ata qė nuk I ndjekin kurat. Sipas njė studimi tė kryer nė Kanada, probabiliteti i rėnies nė siklet ėshtė madje i dyfishtė. Ilaēet kundėr depresionit mund tė shkaktojnė episode maniakale e nė atė pikė, ėshtė diagnostikuar tek individi njė ērregullim bipolar”. Njė shembull tjetėr: “Njė (SSRI) frenues selektiv i rikapjes sė serotoninės, nė teori duhet tė rrisė nivelin e serotoninės nė tru. Kjo ėshtė e vėrtetė nė afatshkurtėr, por nė afatgjatė sistemi nervor prodhon mė pak serotoninė pėr tė kompensuar praninė e molekulės. Dhe nė fund dėmton funksionin natyror tė neurotransmetuesve”.

/Il Messaggero/
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi