Ėndėrra

Shko poshtė

Ėndėrra

Mesazh  Neo prej 09.01.09 0:05

ĖNDĖRRA

Njerėzit janė tė prirur tė shohin ėndėrra dhe tė punojnė duke ėndėrruar dhe sajuar (thurur) ėndėrra me fije tė ndryshme tė jetės, kudo dhe kurdoherė .

Ashtu janė tė mėsuar dhe tė krijuar disa njerėz.Kėto ėndėrra kanė veti dhe karakteristika tė veēanta pėr jetėn e njeriut.

Njeriu ėndėrron dhe fantazon edhe kur nuk ėshtė nė gjumė.Ai dėshiron tė ushqejė trurin me ėndėrra, tė punojė dhe tė lėvizė me ėndėrra nėpėr shtigjet e jetės.

Kėta njerėz quhen “ėndėrragji”. Nė shpirt dhe nė zemėr e kanė folenė e ėndėrrave. Ata mėndojnė se me ėndėrrime e kanė mė lehtė ta ndėrtojnė dhe ta pėrciellin hapin e jetės.

Kėsi soi vetėm i bėjnė vetit qef, sepse mė ėndėrra nuk ndėrtohet jeta. Kėto ėndėrrime gjatė punės dhe angazhimeve, njeriun nuk e ndihmojnė, por e pėngojnė ardhmėrinė dhe ngritjen e veprimtarisė sė tij intelektuale dhe njerėzore.

Ėndėrrat fluturojnė nė horizontin e mėndjes sė njeriut, shkundin krahet nė hapėsirėn e gjerė tė fantazisė dhe pa pritmas lėndojnė krahėt e ardhmėrisė pėr jetė mė tė mirė dhe reale tė njeriut.

Nė kėto momente fluturimi i tyre (ėndėrrave) vėshtirėsohet dhe me droje bije poshtė nga ishin nisur mė parė. Tani njeriu lėviz si thnegla nė rrafshin e ftohur tė jetės .

Ėndėrrat zakonisht janė dy farėsh: ėndėrrat nė gjumė dhe ėndėrrat zgjuat qė dallojnė njera me tjetren.Kjo e fundit nuk e vlen tė sajohet, ėshtė e panatyrshme – artificiale dhe pengon pėrspektiven e njeriut.

Mirėpo ėndėrrat janė tė pranishme pėrherė nė jetėn e pėrditėshme tė njeriut, si natėn, si ditėn – mė tepėr kur flejmė, shpeshherė pa dėshirėn e njeriut.

Ato (ėndėrrat) shpeshherė i ngjajnė rrezeve tė diellit qė nxejnė zemrėn dhe driēojnė shpirtin, i ngjajnė natyrės tė mbushur me lule dhe erė tė kėndėsshme, qingjave qė lodrojnė nė livadhin e dėshirave rinore kur vie stina e pranverės, pyllit me drunjė tė gjatė deri nė qiellin e lartė tė pafund tė jetės, gjetheve tė pemėve tė kėputura nga era e vjeshtės qė fryen furishėm, zogjėve qė cicirrojnė mbi degėt e qershisė dhe tė bojlisė, ujit qė buron dhe gurgullon nėn gurėt e kafshuar nga dhėmbėt e kohės dhe tė ngrirė nga ftohtėsia e borės qė bie…

Ėndėrrat nė netėt e thurura me fijet e errėsirės

Kėto ngjajshmėri kanė njė histori tė veēantė nė fushėbetejėn e jetės sė njeriut.

Ato (ėndėrrat) trazojnė shpirtin dhe zemrėn e njeriut, shpeshherė, pa prit e pa kujtuar ēelin (ndiēojnė), por edhe errėsojnė horizontin e fytyrave tė njerėzėve.

Kėshtu ato (ėndėrrat) tė trembin nė befasi dhe ashiqare tė trazojnė mėndjen dhe tė zgjojnė nese je nė gjum, pa prit e pa kujtuar.

Kjo ngjan, mė tepėr kur nata ėshtė e thurur me fijet (pejtė) e errėsirės, kur nuk doken yjėt as hėna nė qiellin e kaltėr, kur shpendkeqėt fluturojnė nė hapsirėn e erėsuar dhe ndjellin fatkeqėsinė e njeriut, kur egėrsirat e malit lėvizin , ulurojnė pa frikė dhe pa droje ...

Sa vėshtirė ėshtė tė shohėsh ėndėrra tė kėtij lloji. Nė kėto momente njerėzit i kap frika prej territ dhe lėvizjeve tė padėshirueshme tė kėtyre qenjėve tė netėve tė mbuluara me perdet e errėsirės tė lėshuar mbi natyrėn e hapur tė kohės sė shkuar.

Atėherė njerėzit duke mėnduar se frikėn do ta kalojnė mė lehtė bijnė nė gjum, Flijnė, flijnė dhe nuk dėshirojnė tė zgjohen deri sa tė zhduket errėsira, tė lind dielli dhe tė ikin shpėndkeqėt dhe egėrsirat. Mirėpo pėrseri i kap frika duke fjetur, nė ėndėrr.

Kėcejnė nga shtrati dhe bijnė nė tokė : tė frikėsuar , tė ndjerėsitur , tė lodhur, tė raskapitur…

Vonė e kuptojnė se ishin nė ėndėrr . Nė kėto momente ndalen dhe kėrkojnė ndihmė nga tė tjerėt e pranishėm, vonė fillon kėndellja e tyre…

Ėndėrrat qė tėngėrliten nė thellėsinė e lumit tė jetės

Ėndėrrat ēdo natė janė tė pranishme, por ato nuk reflektohen me ngjyra tė njėjta tė jetės.

Ka ėndėrra tė bardha, tė pėrziera me ftohtėsinė e borės qė bije nė natėn e errėt tė dimrit, ėndėrra tė kuqe tė pėrziera me brushėn e dashurisė dhe tė lumturisė rinore, ėndėrra tė zeza tė thurura nga lamshi i hidhėt i kohės sė shkuar dhe ėndėrra me ngjyra tė pėrziera :bardh, kuq dhe zi .

Kur pėrzihen kėto ngjyra tė ėndėrrave njeriu nuk e gjen rrugėn, ėshtė i humbur dhe tani vėshtir e ka tė gjejė lehtė rrugėn e jetės dhe tė veēojė ngjyrat e pėrziera tė jetės .

Disa nga kėto ėndrra tėrngėliten lehtė, tėposhtės, marrin turr dhe bijnė nė thellesinė e lumit tė jetės qė gjarpėron dhe rokullis guralecat e mbetur nga koha e shkuar.

Disa tė tjera (ėndėrra) fluturojnė nė qiellin e kaltėr tė jetės , marrin forma tė ndryshme, ashtu siq ėshtė jeta e njeriut, kur flen dhe zgjohet prej gjumit.

Disa njerėz gjithnjė frikohen dhe nuk dėshirojnė tė bėjnė krahasimin e ėndėrrave me perspektiven dhe ardhmėrinė e tyre dhe tė merren me ėndėrra pa arsye dhe pa nevojė .

Ata i pėrkasin njerėzve qė dėshirojnė ta shikojnė punėn e vet, jetėn reale dhe nuk merreen me punėn e tė tjerėve .

Por frika dhe trazimi nga ėndėrrat kanė rrėnjėt thellė nė shpirtin e njeriut, nuk e lėnė tė qetė, si natėn kur flejnė, si ditėn kur janė zgjuat, prandaj detyrohen pa dėshirėn e tyre tė merren me pėrmbajtjen e tyre : herė nė favor tė tyre, herė nė dėm tė tyre - sipas ėndėrrės qė ka parė dhe ka pėrjetuar…

Pėrplasja nė fushėn e ėndėrrave

Ėndėrrat janė mė tepėr shqetsuese, se sa nė tė kundėrten, nė veēanti kur paraqiten gjatė gjumit tė rėndė.

Njeriu i lodhur dhe i trazuar gjatė punės sė pėrditėshme, ndonjėherė dinjėteti dhe karakteri i tij ėshtė prekur pa ndonjė arsye, ėshtė rėnduar pa pritur e pa kujtuar nga tė tjerėt.

Kėto shqetėsime (probleme) vėshtirė i ka ti menjanojė dhe ti zbusė nė shpejtėsi. Duhet pasur durim derisa tė menjanohen.

Nė kėto momente mungon fuqia, arsyeja dhe dituria, shpeshherė - tani lėvizjet e jetės pėrplasen nė fushėn e andėrrave dhe nxisin pa arsye hapin e njeriut pėr tė ecur pa orientim tė duhur.

Kjo ngjan si ditėn ashtu edhe natėn, por nata ka karakteristika tė veēanta pėr njeriun.

Natėn njeriu mė tepėr e kalon nė gjumė, por nese ėshtė i lodhur, i trazuar, vėshtirė e ka qė tė bėjė gjumė tė rehatshėm. Kur e merr gjumi, papritmas dėgjohet kėrhama, pengesa nė frymėmarje shtohet .

Shėnjat e jetės sė tij kanė ndryshuar dhe kanė marrė kahje tjetėr.Rotullohet herė nė njė anė, herė nė anėn tjetėr duke dėshiruar tė jetė nė ėndėrr.

Kėto ėndrra tani janė disa farėsh.

I njgjajnė jetės sė pėrditėshmė tė njeriut : jetės nė familje, jetės nė fushė, jetės nė arė , jetės nė shoqėri dhe jetės kudoqoftė .

Nė kėto raste njeriu herė lavron fushėn (arėn) e jetės, herė e lenė ndjerrė, herė hudhė farėn e zgjedhur tė ardhmėrisė me duartė e plasaritura tė peshės qė e rėndon, herė shetit rrugėve tė panjohura tė jetės, herė, hypur nė kal, herė nė gomar, here nė shpinėn e tė tjerėve …

Shalimi dhe kalirimi i kėtyre (shtazėve dhe njerėzve) ėshtė interesant, kur e shikojnė tė tjerėt .

Kur kalėron kalin vrapi i kalit ėshtė i shpejt, Njeriu nė kėto momente lavderohet qė po kaliron me kal dhe si me krih po fluturon.

Por kur i hip nė qafė njeriut mbetet i shtanguar dhe i neveritshėm.… Ndėrsa kur i hyp gomarit, kėmbėt i prekin nė tokė, mėgjithatė gomari ka njė shpejtėsi specifike dhe papritmas e rrėxon nė fushė tė vrapimit .

Rrėzimi nga shpina e gomarit ėshtė karakteristike, shpeshherė me thyrje tė gjymtyrėve tė trupit.

Kjo shetitje dhe rrėxim me lėndim nga gomari e zgjon nga gjumi dhe kupton se kishte qenė ėndėrr. Ofshan, merr frymė thellė …

Ėndėrra ka disa karakteristika tė veēanta, prandaj nuk ėshtė lehtė tė kuptohet dhe tė realizohet.Secili mundohet tė analizojė dhe tė realizojė ėndėrrėn.

Ajo e trazon zemrėn dhe shpirtin e njeriut , shpeshherė dhe e mbulon realitetin e jetės me pluhurin e kohės sė shkuar...

Hilmi Saraēi
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1416


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi