E pertejmja - Mes shkencės dhe besimit

Shko poshtė

E pertejmja - Mes shkencės dhe besimit

Mesazh  Luli prej 29.10.14 10:57



Mbretėria e qiejve dhe mundėsia pėr tė gjithė qė tė ringriheshin me trupin e tyre nė ditėn e gjykimit, ka qenė mė vonė ēelėsi i suksesit i fesė sė krishterė. Shtynte realizimin e njeriut pas njė fundi tė beftė tė botės, me ardhjen e mbretėrisė sė qiejve. Por bota e rregulluar nga perandoria romake ishte solide dhe u bė kaq popullore ideja e njė parajse, ku nė pritje tė udhėtimit final, mund tė prisje me shpirtin

Homo sapiens-i ka njė karakteristikė themelore qė e dallon nga tė gjithė qeniet e tjera tė gjalla: ėshtė e vetmja qėnie qė e di se jeta e vet ka njė fund. Dhe qė bėn pyetje pėr vdekjen. Fundi i rrugės, fundi i unit? Apo fillimi i njė jete tė re nė njė formė tė tė pėrtejmes? Pėrgjigjet ndryshojnė sipas kulturės qė i pėrkasim dhe sipas bindjeve personale. Dhe tė gjitha kanė evoluar me kalimin e kohės. Ideja e njė rimishėrimi ka qenė e para qė ėshtė shfaqur. U zhvillua afro 10 mijė vjet mė parė me pėrhapjen e bujqėsisė: duke vėzhguar bimėt qė rriteshin ēdo stinė nė mėnyrė identike, u mendua se edhe pėr njerezit duhej tė kishte njė rilindje.

Nė tempullin e nėndheshėm tė Hal Saflieni nė Maltė, afro 6 mijė vjet mė parė, mijėra tė vdekur u varrosėn nė formėn e fetusit me shpresėn qė kėshtu do tė ishte e mundur qė tė rilindnin. Po qė pėrpara kėsaj, nė varrezat e periudhės sė paleolitit dhe neolitit nė Europė dhe nė Azi, tė vdekurit mbėshtilleshin me okėr tė kuqe (ngjyrė e gjakut dhe e jetės) dhe aty mbuloheshin me dhe. Mendohej pėr vazhdimėsinė e ekzistencės nė njė botė tė shpirtėrave, ku mbijetonin pėr njė farė kohe tė paktėn paraardhėsit mė me ndikim.

Skeptikė tė lashtė

Jo gjithmonė njeriu ka imagjinuar njė botė tė pėrtejme tė qetė dhe tė bekuar. Sumerėt, pėr shembull, kishin njė ide tė errėt. Aq sa, nė poemėn e parė epike tė njerėzimit, mbreti i tyre legjendar, Gilgameshi, luftonte me tė gjithė forcat e tij, mė kot, pėr tė risjellė nė jetė mikun e tij Enkidu. Dhe ish vėnė nė kėrkim tė bimės sė pėrjetėsisė, e cila i shpėtonte nė momentin e fundit, pasi ia rrėmbente njė gjarpėr uji. Vetėm nė fund tė kėtij Epi tė Gilgameshit sqarohej ajo qė vėrtetė ka rėndėsi: pėrvoja e jetės, qė bėhet e pavdekshme pikėrisht pėrmes librit qė rrėfen. Pra sumerėt i jepnin mė shumė rėndėsi lavdisė qė sigurohej falė letėrsisė, se sa botės sė pėrtejme si dimension pėr tė vazhduar ekzistencėn. I paraprinin kėshtu “memė”-ve tė darvinistit Richard Dawkins: sipas tė cilit nėse gjenet, qė i kalojnė pasardhėsve, janė vazhdimėsia e vėrtetė e njė individi pas vdekjes, edhe memėt (domethėnė njėsitė tona tė mendimit: qė nga rregullat e jetės deri tek recetat e kuzhinės) vazhdojnė dhe pėrhapen, edhe mė me shpejtėsi, duke kaluar pėrmes miqve, dijeve, teksteve tė shkruar, veprave tė artit dhe shembujve tė jetės jo vetėm tek bijtė dhe nipėrit, por tė paktėn potencialisht, tek tė gjithė. Pershtatur ne shqip nga bota.al

Vende ekskluzivė

Pėr egjiptianėt, mbretėria e tė vdekurve ishte njė dimension i rėndėsishėm ku mund tė ripėrjetoheshin kėnaqėsitė e jetės tokėsore. Por nė Mbretėrinė e lashtė kjo botė ishte vetėm pėr faraonėt. Nė Mbretėrinė e mesme u pėrhap tek fisnikėt. Dhe vetėm me revolucionet socialė tė Mbretėrisė sė Re u bė e disponueshme pėr tė gjithė. Por edhe nė Egjipt nuk mungonin skeptikėt pėr botėn e pėrtejme. Siē tregon kėnga e famshme e Arpistit: “Askush nuk vjen prej andej, qė tė na thotė gjendjen e tij… ndiq zemrėn sa kohė je gjallė!”

Nė Kinėn e lashtė besohej nė pėrjetėsinė, nė qiell, por vetėm pėr perandorėt. Nė Greqinė arkaike, Hadi ishte njė vend i errėt ku vėrtiteshin pa dallim, si fantazma, tė kėqinjtė dhe tė mirėt, tė frikshmit dhe heronjtė. Luftėtarėve u kushtoheshin fushat e romės antike. Sipas John Bowker, autor i librit “Vdekja nė fetė e ndryshme” kėto jo gjithmonė premtojnė njė botė tė pėrtejme, shperblime apo ndėshkime pas vdekjes. Hyjni si ato babilonase, greke, romake e madje edhe ato azteke sugjeronin vetėm sjellje pėr tė jetuar mė mirė nė Tokė. Nė hinduizmin mė tė lashtė, pėrfaqėsuar nga Veda (pėrmbledhje tekstesh tė shenjtė indianė) nuk ka gjurmė tė parajsave apo ferreve. Megjithatė, parajsa tė drejtuara nga hyjni tė caktuara qė prisnin rimishėrimin e shpirtit nisėn tė konceptohen mė vonė nė fenė hinduiste.

Shpagim

Edhe monoteistėt hebrenj, pėr pjesėn mė tė madhe tė historisė sė tyre, nuk mendonin pėr njė botė tė pėrtejme. “Perėndia kish bėrė paktin e tij me Abrahamin pėr tė siguruar vazhdimėsinė dhe njė tokė tė premtuar pėr popullin hebraik”, shpjegon Bowker. “E ndėshkonte dhe shpagonte nė jetė, jo nė botėn e pėrtejme, qė shihej si njė vend hijesh”. Hebrenjtė nisėn tė mendojnė diēka tė ngjashme me parajsėn vetėm nė shekullin II para Krishtit: “Makabejtė kishin refuzuar tė luftonin tė shtunėn dhe ata u masakruan nga armiku. Lindi kėshtu ideja e njė shpagimi pėr ata martirė: qėndrimi me Perėndinė nė njė tjetėr jetė. Njė shpagim qė mė vonė u shtri pėr tė gjithė “njerėzit e drejtė”.
Mbretėria e qiejve dhe mundėsia pėr tė gjithė qė tė ringriheshin me trupin e tyre nė ditėn e gjykimit, ka qenė mė vonė ēelėsi i suksesit i fesė sė krishterė. Shtynte realizimin e njeriut pas njė fundi tė beftė tė botės me ardhjen e mbretėrisė sė qiejve. Por bota e rregulluar nga perandoria romake ishte solide dhe u bė kaq popullore ideja e njė parajse, ku nė pritje tė udhėtimit final, mund tė prisje me shpirtin. Feja e mėvonshme myslimane e imagjinonte nė kontrast me kushtet mjedisore ndonjėherė tė vėshtira, si shkretėtira ku jetonin besimtarėt e saj: njė kopėsht me ujė tė ftohtė, qumėsht dhe mjaltė, palma, lule, kafshė tė bukura dhe shumė vajza pėr t’u martuar.

/Focus/
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi