Njė nga ēėshtjet matematikore nė Doktrinėn Sekrete!

Shko poshtė

Njė nga ēėshtjet matematikore nė Doktrinėn Sekrete!

Mesazh  Luli prej 08.10.14 22:35



Shkenca ėshtė, padyshim, ultramaterialiste nė ditėt tona, por, nė njė kuptim, gjen justifikimin e vet. Natyra nė tė vėrtetė, duke vepruar gjithmonė ezoterikisht, e duke qenė, siē thonė Kabalistėt, in abscondito (e padukshme), mund tė gjykohet nga profani vetėm nėpėrmjet paraqitjes sė saj, qė ėshtė gjithmonė e rreme nė planin fizik. Nė anėn tjetėr, natyralistėt refuzojnė tė shkrijnė fizikėn me metafizikėn, trupin me shpirtin e frymėn, tė cilat zgjedhin t’i anashkalojnė.

Kjo ėshtė ēėshtje zgjedhjeje me disa, ndėrsa pakica lufton dukshėm tė zgjerojė pamjen e shkencės duke tejkaluar nė terrenin e ndaluar tė metafizikės, kaq e pashijshme pėr disa materialistė. Kėta shkencėtarė janė tė diturit e brezit tė vet. Por puna e mrekullueshme qė kanė bėrė do t’u shkojė kot, gjersa tė ngrejnė vellon e materies e tė shohin pėrtej. Tani qė studiuan natyrėn nė gjatėsi, thellėsi e trashėsi tė kornizės fizike, ėshtė koha tė lėvizin nė plan tė dytė e tė kėrkojnė brenda thellėsive tė panjohura pėr entitetin jetėsor e real, pėr Sub-stancėn, emrin e materies jetėshkurtėr.

Njėri prej kėtyre besimeve “degraduese” – nė syrin e gjithė skeptikėve gjithėmohues – gjendet nė idenė se Kozmosi, pėrveē banorėve objektivė planetarė, njerėzimeve nė botė tė tjera tė banuara, ėshtė plot Ekzistenca inteligjente tė padukshme. Tė ashutquajturit Arkėngjėjt, Ėngjėj e Shpirtra tė perėndimit, kopje tė Dhyan-Chohans, Devat dhe Pirtis tė lindjes, nuk janė realė por vetėm trillime. Nė kėtė pikė shkenca qėndron e paepur. Pėr tė mbėshtetur kėtė pozicioni, pėrmbys ligjin e vet aksiomatik tė uniformitetit nė ligjet e natyrės, atė tė vazhdueshmėriė, dhe gjithė pasojat logjike tė analogjisė nė evolucionin e qenies.

Masave tė profanėve u kėrkohet tė besojnė se dėshmia e mbledhur nga Historia, qė tregon edhe Ateistėt mė tė vjetėr, si Epikuri e Demokriti, besues nė zota, ėshtė e rreme; dhe se filozofėt si Sokrati e Platoni, qė pohojnė ekzistencėn e tyre, ishin gabuar e tė ēmendur. Nėse qėndrojmė me mendimin vetėm nė baza historike, nėn autoritetin e legjioneve tė tė menēurve mė tė shquar, neoplatonistėve e mistikėve tė tė gjitha kohėrave, nga Pitagora deri te shkecėtarėt e profesorėt e shquar tė shekullit, tė cilėt refuzojnė “zotat” e besojnė nė “shpirtra”, a duhen konsideruar kėta autoritete si mendjefyēka e tė ēmendur si ēdo fshatar Katolik Roman, i cili beson e i lutet shenjtorit tė dikurshėm njerėzor apo Shėn Mihalit? A nuk ka ndryshim mes besimit tė kėtij fshatari e atij tė trashėgimtarėve perėndimorė tė Kryqtrėndafiltėve e Alkimistėve tė Mesjetės?

A ishin Van Helmonts, Khunrathėt, Paracelsusi e Agripa, nga Roger Bacon deri te St. Germain qė tė gjithė entuziastė tė verbėr, histerikė apo mashtrues, apo njė dorė skeptikėsh modernė – “liderėt e mendimit” – qė janė goditur nga verbėria e mohimit? Epo, ne themi se janė kėta tė fundit.

Duhet njė mrekulli, njė fakt jonormal nė fushėn e gjasave e logjikės, qė njė grusht mohuesish tė jenė kujdestarėt e sė vėrtetės, ndėrsa milionat e besimtarėve nė zota, ėngjėj e shpirtra, Teozofistė, Spiritualistė, mistikė etj. etj. tė quhen jo mė shumė se fanatikė tė mashtruar e mediumė haluēinantė, e shpesh jo mė lart se viktima mashtrimi.

Sado qė variojnė nė shfaqjet e tyre tė jashtme e dogma, besimi nė morinė e inteligjencave tė padukshme tė niveleve tė ndryshme kanė tė gjitha tė njėjtėn bazė. E vėrteta e gabimet janė pėrzier nė tė. Hapėsira e saktė, thellėsia, gjerėsia e gjatėsia e mistereve tė Natyrės mund tė gjenden vetėm nė shkencat ezoterike Lindore. Kaq tė pafundme e tė stėrmėdha janė, sa vetėm shumė pak prej Nistarėve mė tė lartė – ekzistenca e tė cilėve njihet vetėm nga njė numėr i vogėl Mjeshtrash – janė tė aftė tė pėrthithin dijen.

E pėrsėri gjithēka gjendet aty, dhe, njė nga njė, faktet e proceset nė punishten e natyrės lejohen tė gjejnė rrugėn drejt shkencave ekzakte, ndėrsa u jepet ndihmė e fshehtė individėve tė rrallė tė zgjidhin misteret e saj.

Elfrida Dishmema
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi