Tirana, “ēerdhe” e spiunazhit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tirana, “ēerdhe” e spiunazhit

Mesazh  trigonkos prej 06.10.14 0:55

Skandali i diplomacisė post-komunist tė Sofjes: ambasadorėt nė Tiranė dhe Prishtinė ish-agjentė tė Sigurimit bullgar tė Shtetit. “Investigim” riboton dokumente zyrtare tė Komisionit parlamentar tė Dosjeve dhe medieve bullgare pėr historianin e njohur dhe kryediplomatin nė Shqipėri e Kosovė Bobi Bobev dhe pėr Teodor Rusinov

Nė 20 vjet demokraci, ambasada bullgare nė Tiranė ka qenė pėr 12 vjet “ēerdhe” spiunazhi e kohės sė regjimit totalitar. Bullgaria post-komuniste ka dėrguar nė Tiranė dhe Prishtinė dy ambasadorė, ish-agjentė dhe bashkėpunėtorė tė shėrbimeve sekrete tė epokės komuniste. Faktet e bujshme janė bėrė publike zyrtarisht nga njė komision bullgar parlamentar i posaēėm nė vitin 2010. Gazeta “Investigim” boton materiale tė panjohura pėr lexuesit shqiptarė dhe kosovarė pėr skandalin e diplomatėve bullgarė tė epokės komuniste, tė rekrutuar nga DS-ja (iniciale bullgarisht pėr “Dėrzhavna Sigurnost” – Sigurimi i Shtetit) pa bėrė rezistencė, pėrkundrazi me dėshirė tė madhe.

AGJENT PAS AGJENTI

Ambasadori bullgar nė Shqipėri Bobi Bobev (lindur nė vitin 1948), i rekrutuar nė vitin 1974 nga DS-ja nė Drejtorinė e Zbulimit tė Jashtėm mė 12.02.1981 qė qėndroi nė Tiranė dy mandate (1996-2006), u zėvendėsua po nga njė ish-agjent Teodor Rusinov (lindur nė vitin 1952) nė periudhėn 2007-2011. Nė vitet 1974-1989 ka qenė agjenti i sektorit tė Shqipėrisė nė Sigurimin bullgar. Ndėrkohė, ndonėse Komisioni parlamentar bullgar i Dosjeve e shpalli Bobi Bobevin ish-bashkėpunėtor tė sigurimit tė shtetit, Sofja, kryeqytet i njė vendi tė BE-sė, e dekretoi nė vitin 2010 ambasador nė Kosovė. I bie qė nė Tiranė, pėr 20 vjet demokraci, ambasada bullgare tė ishte pėr 12 vjet “ēerdhe” spiunazhi. Tėrheq vėmendjen fakti se edhe ambasadori aktual Dimitar Arnaudov, i cili mė 10 prill 2012 paraqiti kredencialet e tij nė Tiranė, nė vitet 1981-1986 ėshtė diplomuar nė Institutin pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare nė Moskė tė Ministrisė sė Jashtme tė Bashkimit Sovjetik dhe qė kontrollohej nga KGB-ja. Ka dhe njė koincidencė jo pa interes: SHT Arnaudov nė vitet 1988-1991 dhe 1993-1997 ka punuar nė pėrfaqėsinė diplomatike bullgare nė Athinė ashtu si dhe paraardhėsi i tij nė Shqipėri, Rusinov nė vitet 1984-1987, agjent i sektorit tė zbulimit ushtarak bullgar qė mbulonte Greqinė, si vend tė NATO-s.

IRONITĖ E FATIT

Por ka dy ironi fati me historianin e shquar dhe diplomatin Bobi Bobev. Sipas sajtit bullgar “168 ēas”, hapat e tij tė parė si kuadėr i DS-sė Bobi Bobevi i bėri pikėrisht nė Prishtinė, ku ėshtė aktualisht ambasador. E kanė rekrutuar nė vitin 1974. Filloi tė mėsojė shqip me pedagogun e Universitetit tė Sofjes “Kliment Ohridski”, Thoma Kacori. Rasti i “Pedagogut” tė huaj ishte objekt survejimi operativ (DON). Tė dy shkojnė sė bashku nė kongresin e ballkanistikės nė Prishtinė. Bobevit iu vu detyrė tė krijonte lidhje miqėsore me Thoma Kacorin. I dhanė njė fotografi tė objektit “Doktori “- Fehmi Omer Kelmendi – pėr tė parė nėse ai do tė kishte interes pėr delegacionin bullgar dhe a do tė kontaktonte me Kacorin. Ēfarė zbuloi agjenti “Asparuh” mbetet sekret, sepse nė dosjen e tij mungojnė dokumente. Ka vetėm njė pusullė, nė tė cilėn shkruhej: “Punė e suksesshme e objektit “Pedagogu”.

Ironia e dytė, ka tė bėjė me faktin se nė vitin 2006 Presidenti i Shqipėrisė e dekoroi Bobevin “Medaljen e Mirėnjohjes” pėr kontributin e veēantė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes Bullgarisė dhe Shqipėrisė, si dhe pėr bashkėpunimin mes institucioneve tė dy vendeve, nė frymėn e mirėkuptimit dhe miqėsisė.



Mijėra hafije, nga njerėz tė thjeshtė deri… eurodeputetė

Komisioni pėr hapjen e dokumenteve dhe shpalljen e lidhjes sė shtetasve bullgarė me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare u zgjodh mė 5 prill 2007 nė bazė tė ligjit tė legjislaturės sė 40-tė tė Asamblesė Kombėtare [parlamenti]. Kėshilli i Ministrave, duke filluar nga 18 gushti 2007, duhej t’i siguronte komisionit dhe administratės sė tij hapėsirat e nevojshme pėr punė dhe mjetet teknike pėr kryerjen e aktiviteteve tė tij dhe pėr marrjen e dokumenteve qė vijnė nga administrata tė ndryshme nė pėrputhje me nenin 1 tė Ligjit dhe ruajtjen e tyre nė njė arkiv tė centralizuar. Pavarėsisht telasheve teknike dhe rrethanave tė vėshtira, komisioni ka filluar punėn nė ato pak zyrat deputetėsh qė u vunė vendosur nė dispozicion tė tij. Nė pėrputhje me autoritetin e tij Komisioni pėr hapjen e dokumenteve dhe shpalljen e lidhjes sė shtetasve bullgarė me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare ka verifikuar dhe publikuar emrat e shtetasve bullgarė tė cilėt dikur kanė mbajtur ose ende mbajnė poste publike, qė kanė qenė tė lidhur me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare, si mė poshtė:

• Kandidatė tė regjistruar pėr anėtarė tė Parlamentit Evropian – verifikuar 144 veta, nga tė cilėt 6 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Anėtarė tė Gjykatės Kushtetuese – verifikuar 36 veta, nga tė cilėt 3 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Anėtarė tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė – verifikuar 148 veta, nga tė cilėt 15 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• President dhe zėvendės-president – verifikuar 8 veta, nga tė cilėt 2 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Punonjės nė administratėn presidenciale – verifikuar 105 veta, nga tė cilėt 21 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Deputetė – verifikuar 1794 veta, nga tė cilėt 140 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Tė regjistruar si kandidatė pėr kryetar bashkie dhe kėshilltarė bashkiakė pėr zgjedhjet lokale 2007 – verifikuar mbi 44 000 veta, nga tė cilėt 1360 veta u shpallėn publikisht me dosje;

• Kryeministra, zėvendėskryeministra, ministra, zėvendėsministra – verifikuar 673 veta, nga tė cilėt 117 veta u shpallėn publikisht me dosje.

Komisioni gjykon rast pas rasti vetėm nė bazė tė verifikimit tė drejtpėrdrejtė tė dokumenteve origjinale tė njerėzve. Nėse ėshtė e nevojshme, ai bėn verifikime tė mėtejshme nė arkivat e depozituara dhe organizon seanca dėgjimore me punėtorė operative. Ēdo vendim ėshtė rezultat i veprimtarisė hetimore dhe analitike.

Nė punėn e tij, Komisioni pėr hapjen e dokumenteve dhe shpalljen e lidhjes sė shtetasve bullgarė me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare ndjek parimin e hapjes tė plotė. Pavarėsisht disa reagimeve negative tė njerėzve dhe qarqeve tė prekur nga ligji dhe zbatimi i tij tė rreptė, komisioni ka mbėshtetjen e publikut dhe medieve pėr punėn e tij. Interesi i lartė ėshtė dėshmuar duke gjykuar nga numri i madh i njerėzve qė vizitojnė faqen ueb tė komisionit: www.comdos.bg.

Nga njė raport i Komisionit bullgar tė Dosjeve para parlamentit

20 leva pėr njė denoncim



10/01/2011

20, 40 leva dhe shpėrblime deri nė 100 dollarė kanė marrė pėr denoncimet nė DS ambasadorėt e tanishėm, tė cilėt kanė punuar pėr shėrbimet sekrete. Pėrveē parave, kjo i ka ndihmuar shumė pėr tė ecur pėrpara nė karrierė, pėr t’u futur nė njė punė qė nuk e meritonin, apo edhe pėr tė pėrfituar pjesė kėmbimi pėr makinat personale. Nė kėmbim, ata shkruanin pėr ata qė dėgjonin “The Beatles”, qė vidhnin alkoolin e ambasadės dhe qė donin tė arratiseshin.

Ėshtė pėr tė qeshur dhe pėr tė qarė kur lexon denoncimet e ambasadorėve tanė tė tanishėm, tė cilėt para vitit 1990 i kanė shėrbyer Sigurimit tė Shtetit. Komisioni i Dosjeve bėri tė ditur se mė shumė se 200 ambasadorė dhe konsuj tė pėrgjithshėm bullgarė kanė punuar pėr ish-Sigurimin e Shtetit. Shumica e dosjeve tani janė pastruar me kujdes, por edhe nga ajo ēka ka mbetur mund tė nxirren konkluzione.

Ėshtė e habitshme qė ambasadorėt kanė pranuar tė bėhen informatorė tė DS-sė pa kurrfarė rezistence, pėrkundrazi me dėshirė tė madhe. Pas klisheve tė patriotizmit dhe idealeve tė larta komuniste ėshtė shumė e vėshtirė tė fshihnin karrierizmin dhe servilizmin e tyre tė madh.

Detyra: Nė Prishtinė Bobi Bobev tė depėrtonte nė komunitetin shkencor shqiptar



Ironia e fatit, hapat e tij tė parė si kuadėr i DS-sė Bobi Bobevi i bėri pikėrisht nė Prishtinė, ku ėshtė aktualisht ambasador [mė 10.05.2011 nė njė takim zyrtar ambasadori Bobi Bobev i tha Ministrit tė Kulturės, Rinisė dhe Sportit tė Kosovės, Memli Krasniqi se “ėshtė njė ndjenjė e veēantė pėr atė tė jetė ambasador nė Kosovė” njofton portali i dikasterit].

E kanė rekrutuar mė 9 gusht 1974. Nė atė kohė punonte nė Institutin e Ballkanistikės tė Akademisė Bullgare tė Shkencave. Nuk u desh kohė pėr ta bindur tė bėhej agjent i Sigurimit tė Shtetit tė Bullgarisė. “Pranoi pa ngurrim, shfaqi dėshirėn dhe ishte i gatshėm tė punonte me zell. Me Bobevin u bė njė bisedė, nė tė cilėn dėshmoi se kishte vizion tė saktė pėr ēėshtje tė ndryshme politike. Shprehu gatishmėrinė pėr tė raportuar raste qė i konsideronte tė papėrshtatshme, por dėshironte qė lidhjet me DS-nė tė mbaheshin tė fshehta”- shėnonte nė raportin e vet punėtori operativ. Iu dha pseudonimi “Asparuh” dhe u bė agjent DS-sė nė sektorin e Shqipėrisė [Nė strukturėn e Krye-Drejtorisė sė Parė tė Sigurimit bullgar tė Shtetit nė vitin 1974 ishte dhe sektori apo departamenti (otdel) nr. 17 i quajtur ndryshe “Linja “A” – Republika Popullore e Kinės, Shqipėria”]. DS-ja e vlerėsonte si “njė tė ri tė arsimuar, tė gatshėm pėr tė bashkėpunuar, edhe pa i bėrė ftesė konkrete”.

Bobi Bobev filloi tė mėsojė gjuhėn shqipe me pedagogun e Universitetit tė Sofjes “Kliment Ohridski”, Thoma Kacori. Rasti i “Pedagogut” tė huaj ishte objekt survejimi operativ (DON). Tė dy shkojnė sė bashku nė kongresin e ballkanistikės nė Prishtinė. Bobevit iu vu detyrė tė krijonte lidhje miqėsore me Thoma Kacorin. I dhanė njė fotografi tė objektit “Doktori “- Fehmi Omer Kelmendi – pėr tė parė nėse ai do tė kishte interes pėr delegacionin bullgar dhe a do tė kontaktonte me Kacorin. Ēfarė zbuloi agjenti “Asparuh” mbetet sekret, sepse nė dosjen e tij mungojnė dokumente. Ka vetėm njė pusullė, nė tė cilėn shkruhej: “Punė e suksesshme e objektit “Pedagogu”.

Agjentit i ėshtė njohur si meritė e madhe rasti kur arriti tė vjedhė katalogun e Institutit tė Shkencave tė Munihut. DS-ja e ēoi nė Bavari, ku iu ngarkua detyra tė depėrtonte nė fondet arkivore tė Institutit tė historisė sė Shqipėrisė dhe Institutit tė historisė Otomane nė Munih. Ka kėrkuar dokumente qė mund t’i pėrdorte pėr periudhėn e rilindjes. Nė Munih Bobevi ishte mysafir i Institutit shqiptar, i cili ka njė bibliotekė shumė tė pasur. Nė vitin 1977 u botua katalogu voluminoz i dokumenteve tė institutit, por qė ishte pėr pėrdorim shėrbimi. Bobevi dėshironte ta blinte – iu refuzua pėr shkak se nuk destinohej pėr shitje dhe nuk kishte ēmim. Atėherė e vjedh. Lejohej tė hynte nė sallat e Institutit. Ēuditėrisht, gjatė ndėrrimit nė hyrje vajzat e ēuan tė linte rrobat nė gardėrobė. Katalogu ishte nė ēantė dhe e nxori jashtė.

“Gjatė punės ka kryer detyrat e drejtorisė sė 6-tė tė DS-sė dhe krye-drejtorisė sė parė tė DS-sė”, – shėnon oficeri drejtues (rezident). Nė dosje janė ruajtur faturat pėr dhurata tė vogla sipas rregullave tė DS-sė – pėr jo mė shumė se 10-20 leva. Iu dhanė 40 leva pėr tė shkruar njė artikull pėr pjesėmarrjen e finlandezėve nė luftėn pėr ēlirim. Ka marrė para dhe pėr artikuj rreth Jan Kukuzelit [rreth viteve 1280-1360, murg ortodoks nga Durrėsi. Shenjtor, himnograf, mjeshtėr dhe teoricien i muzikės kishtare bizantine] dhe Goce Delēev-it [1872-1903, revolucionar bullgar-maqedonas, kryetar i organizatės revolucionare maqedonase (mė vonė - VMORO)].

Titulli dhe mes-titulli i fragmentit janė tė portalit bullgar “168 ēasa”. Pėrkthimi dhe sqarimet nė kllapat katrore janė tė “Investigimit”




Emri, atėsia, mbiemri Bobi Nikolov Bobev
Datėlindja 01.04.1948
Vendlindja Sofje
Rekrutuesi Toger Borislav Ljubenov Rangelov mė 07.08.1974, regjistruar mė 14.08.1974, regjistruar nė Drejtorinė e Zbulimit tė Jashtėm mė 12.02.1981
Rezidenti Toger Borislav Ljubenov Rangelov; punonjėsi operativ Ivan Ivanov; toger Plamen Blagoev Atanasov; toger Cvetko Cvetkov
Strukturat ku ka bashkėpunuar DS (Sigurimi i Shtetit), krye-drejtoritė e kundėrzbulimit dhe zbulimit tė jashtėm
Cilėsimi si bashkėpunėtor i fshehtė Agjent; bashkėpunėtor i fshehtė
Pseudonimet Asparuh; Dobromir (Dobromirov)
Dokumentet mbi bazėn e tė cilave u pėrcaktua pėrkatėsia e organit sipas nenit 1 Raportet agjenturore tė shkruara me dorėn e vet; dokumentet pėr marrjen e shpėrblimit; faturat e shpenzimeve e raportuara nga rezidenti; dokumentet e personelit; formulari i regjistrimit – copė 2;. ditarė tė regjistrit – copė 2;. karton me fotografi – copė 2 dhe 3 fotografi; dosja F1, AU 7563 – 2 vėllime, raporti i paraqitur nė Asamblenė Popullore tė Bullgarisė Nr. RB102101-001-04/12, 2093 / 28.10.2010


Posti publik ose aktiviteti publik Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė nė Tiranė nga 08.03.1998 deri nė 31.07.2006

Pėrkthimi nė shqip i kartelės sė Bobi Bobevit sipas vendimit nr. 175/ 14.12.2010 tė Komisionit parlamentar bullgar tė Dosjeve





Bobi Bobev

ARSIMI

1968-1973 Universiteti i Sofjes “Shėn Kliment Ohridski”. Baēelor nė historinė e Bizantit dhe popujve tė Ballkanit

1980 Akademia Bullgare e Shkencave. Doktor nė histori. Teza e doktoratės me temė “Shqipėria nė politikėn e Italisė dhe Jugosllavisė gjatė vitit 1919-1924”

PĖRVOJĖ PUNE

1974-1998 Akademia Bullgare e Shkencave. Instituti i Ballkanistikės. Kėrkues

1984-1988 Universiteti i Sofjes “Shėn Kliment Ohridski”. Fakulteti i Historisė. Pedagog i historisė sė kombeve tė Ballkanit.

1997-1998 Kėshilli i Ēėshtjeve Etnike dhe Fetare pranė Presidentit tė Bullgarisė, anėtar

1998-2006 Ministria e Punėve tė Jashtme. Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė i Republikės sė Bullgarisė nė Republikėn e Shqipėrisė. I jepet grada diplomatike e pėrjetshme e ambasadorit (2004)

2006-2010 Akademia Bullgare e Shkencave. Instituti i Ballkanistikės

2006-2010 Pedagog nė Universitetin e Sofjes “Shėn Kliment Ohridsky “, Departamenti i Historisė, Universiteti i Ri Bullgar, Departamenti i Shkencave Politike, Ministria e Punėve tė Jashtme, Instituti Diplomatik

2010 – Ministria e Punėve tė Jashtme. Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė i Republikės sė Bullgarisė nė Republikėn e Kosovės

Sipas faqes nė anglisht tė ambasadės bullgare nė Prishtinė.



Pseudonimet e Bobevit



- “Asparah”: sundimtari i njė mbretėrie bullgare nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 7-tė.

- “Dobromir”: udhėheqės i vllahėve dhe bullgarėve, nė kohėn e perandorit bizantin Alexios III Angelos.



Mirėnjohje shqiptare agjentit tė sektorit tė Shqipėrisė



Ėshtė sėrish ironi fati, qė agjenti i sektorit tė Shqipėrisė nė vitet 1974-1989 nė Sigurimin bullgar tė epokės komuniste, dekorohet nga Tirana pas-komuniste. Mė 17 korrik 2006 Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, i dorėzoi ambasadorit tė Bullgarisė nė Tiranė, Bobi Bobev “Medaljen e Mirėnjohjes” pėr kontributin e veēantė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes Bullgarisė dhe Shqipėrisė, si dhe pėr bashkėpunimin mes institucioneve tė dy vendeve, nė frymėn e mirėkuptimit dhe miqėsisė. Ambasadori bullgar Bobev shprehu mirėnjohjen e thellė pėr nderimin e bėrė nga ana e shtetit shqiptar dhe nėnvizoi se angazhimi i tij nė drejtim tė forcimit tė marrėdhėnieve dypalėshe nuk do tė mungojė dhe nė tė ardhmen.



Thoma Kacori (1922-2008)

Thoma Kacori (1922-2008), lindi nė Kolonjė. Pas pushtimit italian, emigroi nė Bullgari. Kėtu mbaroi studimet e larta nė Universitetin e Sofjes, nė Fakultetin e Drejtėsisė Administrative. Mė 1957-n botoi nė Tiranė vėllimin me tregime “Jetė me brenga”; mė 1958-n novelėn “Ditė qė s’harrohen”, mw 1961 romanin“Pėr Mėmėdhenė”, me dy vėllime, novelėn “Dashuria”, romanin “Shpata e Kastriotėve”, “Fabula” mė 1989, romanin “Bijtė e shtrėngatės”, “100 Fabula”, “Kandili i De Radės”, romanin “Kryetrimi i Arbėrisė-Skėnderbeu”, librin me tregime “Tregime tė moēme”. Mė 1998 u botua nė Sofje libri “Albania”, me bashkautor Bobi Bobev. Bashkautor dhe redaktor i pjesės nė gjuhėn shqipe tė “Fjalorit bullgarisht-shqip”, si dhe autor i dy librave pėr mėsimin e gjuhės shqipe nga tė huajt, botime tė Universitetit tė Sofjes. Shquhet nė albanologji. Ka botuar njė numėr artikujsh shkencorė e libra qė kanė tėrhequr vėmendjen e studiuesve. Njihte mjaft mirė 6-7 gjuhė tė huaja. Nė maj tė 2008-s, u nderua nga Presidenti i Republikės me titullin “Nder i Kombit”. Gjatė sundimit komunist, ndiqej nga sigurimi bullgar meqė ishte i huaj, i koduar “Pedagogu” (Prepodavatel), i mėsoi gjuhėn shqipe historianit Bobi Bobev, ish-ambasador nė Tiranė dhe aktualisht nė Prishtinė.



Dosja e mbrojtur e ambasadorit nė Tiranė Teodor Rusinov



Shkruar nga Hristo Hristov, 15 shtator 2011





Me vendim tė Komisionit tė Dosjeve, pėr herė tė parė nė u bėnė publike nė internet dosjet e tė gjithė ambasadorėve aktualė (deri nė dhjetor 2010), tė cilėt bėnin pjesė nė Sigurimin e Shtetit dhe Drejtorinė e Zbulimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė bullgare.

Me publikimin e dosjeve pėr ambasadorėt sajti “dėrzhanva sigurnost.com” [sajti i pavarur pėr ndriēimin e sė kaluarės dhe transparencė] u mundėson tė gjithė tė interesuarve tė njihen me dokumente autentike.

Nė kėtė numėr po paraqesim materiale qė lidhen me dosjen e mbrojtur tė Teodor Rusinov-it (lindur nė vitin 1952), Ambasadori i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė sė Bullgarisė nė Tiranė, Shqipėri. Komisioni i Dosjeve bėri publik faktin se Rusinovi ka qenė bashkėpunėtor i Drejtorisė sė Zbulimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Bullgare (RU-GSH) qė nga viti 1984 me pseudonimin “Jordanov”.

Karriera e Rusinovit nė Ministrinė e Jashtme filloi nė vitin 1979. Si diplomat ka mbajtur pozicionet e mėposhtme:

Stazhier pėr atashe nė sektorin e “Shtypit” (1979-1980);

Atashe nė sektorin e “Shtypit” (1980-1982);

Atashe nė sektorin III (1982-1983);

Sekretar i tretė, sektori III (1983-1984);

Sekretar i tretė nė ambasadėn nė Athinė (1984-1987);

Sekretar i dytė nė ambasadėn nė Athinė (1987-1988);

Sekretar i dytė nė sektorin III (1988-1992);

Ekspert pėr ēėshtjet politik dhe rajonale nė drejtorinė e “Evropės Juglindore” (1992);

Sekretari i pari nė Athinė (1992-1994) dhe kėshilltar nė ambasadė (1994-1995);

Krye-ekspert nė drejtorinė e “Evropės Juglindore” (1995-1996);

Zėvendėsdrejtor i drejtorisė sė “Evropės Juglindore” (1996-2000);

Shefi i sektori tė “Vendeve fqinje” nė drejtorinė e “Evropės Juglindore” (2000-2001);

Shefi i sektori tė “Vendeve fqinje” nė drejtorinė e “Evropės” – I” (2002-2007).

Me dekret tė Presidentit Georgi Parvanov u emėrua ambasador nė Shqipėri nė maj 2007 me mandat deri nė korrik 2011.

Sajti “Dėrzhavna sigurnost.com” publikon vetėm baxhetet [kartonat si bashkėpunėtor i shėrbimeve sekrete] qė lidhen me tė kaluarėn agjenturore tė Teodor Rusinovit. Dosja e tij nuk mund tė publikohet, sepse gėzon mbrojtjen e nenit 32 tė Ligjit pėr zbulimin e dokumenteve dhe pėrkatėsisė krijimin e shtetasve bullgarė tė Sigurimit tė Shtetit dhe Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė RU-. Sipas kėtij neni, “nuk hapen dokumente, deklasifikimi dhe publikimi tė cilave do tė dėmtonte interesat e Bullgarisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ose mund tė pėrbėnin kėrcėnim serioz pėr jetėn e njė personi”. Sipas ligjit, publikimi i dokumentit (ose dosjes), qė ka tė bėjė me shėrbimin e sigurimit ėshtė paraqitur me njė propozim tė arsyetuar nė Komisionin e Dosjeve. Pė kėtė rast ka njė vendim qė ėshtė pėrfundimtar dhe qė nuk mund tė apelohet. Me kėto pėrjashtime, dokumentet regjistrohen nė njė fond tė veēantė nė arkivin e centralizuar, i cili administrohet drejtpėrdrejt nga kryetari i Komisionit tė Dosjeve. Nė rastin e Teodor Rusinovit kėtė raport e ka paraqitur “Zbulimi i Ushtrisė” dhe u miratua nga Komisioni i Dosjeve.

Informacioni i bėrė publik nga Komisioni i Dosjeve pėr Rusinovin tregonte se ėshtė rekrutuar mė 13 nėntor 1984 nga kapiteni Hristankov, i cili ishte dhe rezidenti i tij. Nuk ka tė dhėna, qė hedhin dritė pėr raportimet e tij operative. Bazat pėr shpalljen si bashkėpunėtor i Drejtorisė sė Zbulimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Bullgare (RU-GSH) janė deklarata e nėnshkruar nga vetė personi, dokumentet e rezidentit, kartonėt nė kartotekė dhe kazusi nr. 15.079 (pikėrisht ky kazus ėshtė i mbrojtur).

Sipas dosjes sė kuadrit tė Teodor Rusinovit nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme nė vitin e rekrutimit (1984) ai ishte sekretar i tretė nė ambasadėn e RPB nė Athinė, Greqi, ku ai punoi deri nė vitin 1988 (nga viti 1987 ėshtė sekretar i dytė). Nė njėrin prej kartonėve duket se Rusinovi ėshtė ēuar nė sektorin VI. Sipas strukturės sė Drejtorisė sė Zbulimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Bullgare, ky sektor ėshtė “Greqia”. Bėn pėrshtypje se ky karton (baxhet) ka datėn 20 shtator 1979, pra pesė vjet para datės sė rekrutimit tė tij. Fillimisht nė karton ėshtė shėnuar sektori VIII “Zbulimi ilegal”), por i ėshtė vėnė vizė. Viza i ėshtė vėnė fillimisht edhe emrit tė oficerit (toger Delev).

Titulli ėshtė i origjinalit. Marrė nga sajti bullgar http://desebg.com/2011-03-17-14-49-10/401-2011-09-15-09-20-03.




Emri, atėsia, mbiemri Teodor Spasov Rusinov
Datėlindja 23.09.1952
Vendlindja Sofje
Rekrutuesi Kapiten Hristankov mė 13.11.1984
Rezidenti Kapiten Hristankov
Strukturat ku ka bashkėpunuar Drejtoria e zbulimit e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Bullgare
Cilėsimi si bashkėpunėtor i fshehtė bashkėpunėtor
Pseudonimet Jordanov
Dokumentet mbi bazėn e tė cilave u pėrcaktua pėrkatėsia e organit sipas nenit 1 Deklarata pėr bashkėpunim shkruar me dorėn e vet dhe nėnshkruar prej tij; dokumentet e rezidentit; karton me 1 fotografi – copė 2 dhe fotografi copė 2; regjistri; dosja Nr. 15079; raporti nė parlament pėr verifikimet nė shėrbimin “Informacion ushtarak” Nr. 3060/ 16.11.2010
Posti publik ose aktiviteti publik Shef departamenti 01.01.2000 – 30.04.2000

Pėrkthimi nė shqip i kartelės sė Teodor Rusinovit sipas vendimit nr. 199/ 16.03.2011 tė Komisionit parlamentar bullgar tė Dosjeve





Diplomatėt e sotėm nė Tiranė



Z. Dimitar Arnaudov lindi mė 30 prill 1958. Diplomuar nė Institutin pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare nė Moskė nė profilin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Filloi karrierėn nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Bullgarisė nė vitin 1986 si atashe stazhier, atashe dhe sekretar i tretė nė departamentin e Vendeve tė Ballkanit, sekretar i parė nė departamentin “Evropa Juglindore”, Kėshilltar dhe Ministri fuqiplotė nė drejtorinė e vendeve fqinje. Z. Arnaudov ishte shef departamenti nė drejtorinė e vendeve fqinje dhe i ngarkuar me detyrėn e drejtorit tė drejtorisė sė vendeve fqinje.

Mė 10 prill 2012 z. Arnaudov paraqiti kredencialet e tij si Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė tė Republikės sė Bullgarisė nė Republikėn e Shqipėrisė.



Karriera

2011 – 2012 I ngarkuar me detyrėn e drejtorit tė drejtorisė sė “Vendeve fqinje”

2009 – 2011 Shef departamenti, nė drejtorinė e “Vendeve fqinje”, zėvendėsdrejtor, Ministria e Punėve tė Jashtme, marrėdhėniet dypalėshe me Greqinė, Turqinė, Rumaninė dhe Qipron

2003 – 2009 Sektor privat

1999 – 2003 I ngarkuar me punė nė ambasadėn bullgare nė Dublin, Irlandė

1997 – 1999 Zėvendėsdrejtor pėr Evropėn Juglindore, Ministria e Punėve tė Jashtme

1993 – 1997 Sekretar i parė, nė ambasadėn bullgare nė Athinė

1991 – 1992 Referent pėr Greqinė dhe Qipron, Ministria e Punėve tė Jashtme

1988 – 1991 Atashe dhe sekretar i tretė nė ambasadėn bullgare nė Athinė

1986 – 1988 atashe nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme

1981 – 1986 Master pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare

Z. Dimitar Arnaudov zotėron gjuhėt angleze, greke dhe ruse.

I martuar me dy fėmijė, djalė dhe vajzė.



Stafi i ambasadės



SH.T. Dimitar Arnaudov – ambasador
Mihal Spasov – kėshilltar (ēėshtje ekonomike)
Atanas Ivanov – sekretar i parė (ēėshtje kulturore)
Nikolai Veliēkov – sekretar i dytė (ēėshtje konsullore)
Hristo Jovēevski – atashe (ēėshtje politike)
Aleksandar Xenkov – atashe administrativ
Maja Eneva – shefe e financės
Sofia Karapetrova – pėrkthyese
Asen Enev – shofer
Ilian Dimitrov – seksioni konsullor i sigurimit
Nėnkolonel Milko Ēonov – (zyra nė Shkup) atashe ushtarak
Daniel Dobrev – (zyra nė Podgoricė) sekretar i parė (ēėshtje tregtare dhe ekonomike)



Lista e pėrkthyesve tė autorizuar



Eduart Caushi

Ismet Tola

Laureta Gruda

Rexhep Sokoli

Suela Ibraj

Janka Selimi

Sipas sajtit nė anglisht tė ambasadės bullgare nė Tiranė



Doras tė KGB-sė pėr “punėt e pista”



Historiografia e shėrbimeve sekrete ka pėrfituar dukshėm nga qasja relativisht mė e madhe nė dosjet e shėrbimeve tė fshehta tė Evropės Lindore nė epokėn pas Luftės sė Ftohtė. Nė njė farė mėnyre, kėto dosje zbuluan jo vetėm detyrat specifike dhe aktivitetet e shėrbimeve tė kundėrzbulimit nė vendet mė tė vogla tė bllokut sovjetik, por edhe qėllimet globale tė superfuqive, ndonėse arkivat operative tė KGB-sė ende janė pothuajse krejtėsisht tė padisponueshme deri tani. Njė vlerėsim mbi dokumente mė parė top-sekret tė arkivave tė Evropės Qendrore-Lindore, me sa duket, konfirmojnė pikėpamjen e njohur gjerėsisht qė shėrbimet e kundėrzbulimit tė Paktit tė Varshavės u krijuan si njė imazh “pasqyre” i Krye-Drejtorisė sė Parė tė KGB-sė (PGU). Ky pėrfundim mbėshtetet edhe nga njė udhėzim konfidencial i sekretarit tė parė tė Partisė Komuniste Bullgare, Todor Zhivkov, pas njė takimi me shefin e KGB-sė Juri Andropov nė Sofje nė nėntor 1969, duke deklaruar se Sigurimit i shtetit i Bullgarisė (DS) duhej tė bėhej “filial i denjė” i KGB-sė, shkruan historiani i njohur bullgar, ekspert ndėrkombėtar i projekteve pėr studimin e Luftės sė Ftohtė, dr. prof as. Jordan Baev.

Historia e bashkėpunimit nė kuadėr tė bllokut sovjetik nė lėmin e spiunazhit tekniko-shkencor (T&SH) ende rrallė diskutohet nė historiografinė e sotme; megjithatė, pėrfaqėson njė “dukuri tė ēuditshme” nė historinė ndėrkombėtare tė shėrbimeve tė fshehta. Ndėrsa vendet perėndimore i zhvilluan degėt e tyre tė spiunazhit shkencor nė mėnyrė tė pavarur, dhe nė tė vėrtetė kishte rivalitete tė ashpra dhe shpesh kompetitive sekrete mes tyre, shėrbimet e fshehta tė bllokut sovjetik bashkėrendonin veprimet e tyre brenda kuadrit tė koalicionit nėpėrmjet “shpėrndarjes sė objektivave”. Detyrat mė tė rėndėsishme strategjike nė rajone dhe zona tė caktuara caktoheshin nga shefat e KGB-sė, tė paktėn, nė vitet e para tė aktivitetit tė spiunazhit T&SH tė vendeve tė Evropės Lindore. Argumentet mė tė forta pėr njė zhvillim intensiv tė bashkėpunimit spiunazhit T&SH ishin domosdoshmėria e kapėrcimit apo shmangies sė barrierave tė Komitetit Bashkėrendues pėr Kontrollet Shumėpalėshe tė Eksportit nė epokėn e re tė pėrshpejtimit teknologjik tė sistemit perėndimor ekonomik dhe garės sė armatimeve mes tė dy blloqeve ushtarake.

Diskutimet mbi bashkėpunimin mes vendeve tė Traktatit tė Varshavės nė fushėn e spiunazhit T&SH, kuptohet u pėrqendruan nė aleatėt mė tė zhvilluar tė Bashkimit Sovjetik si Gjermania Lindore, Ēekosllovakia apo Polonia. Pėrveē kėsaj, diasporat relativisht tė mėdha tė vendeve tė Evropės Qendrore brenda SHBA-sė, Kanadasė dhe Evropės Perėndimore, lehtėsuan pėrpjekjet pėr sigurimin e informacionit sekret ushtarak, ekonomik dhe shkencor. Sigurimi bullgar ėshtė konsideruar as mė shumė e as mė pak si doras i “punėve tė pista” tė KGB-sė apo aksioneve tė “lagėshta” tė fshehta tė pėrbashkėta kundėr Perėndimit. Madje monografitė ruse e sapobotuara mbi shėrbimet sekrete sovjetike tė pasluftės shėnojnė vetėm disa shembuj bazė nė bashkėpunimin T&SH me “shokėt” gjermanolindorė, polakė, ēekė, hungarezė, duke injoruar plotėsisht aleatin “mė besnik” tė KGB-sė nė Ballkan. Njė nga arsyet pėr kėtė shpėrfillje ishte padyshim mungesa e informacionit dokumentar besueshėm.

Ndėrkohė, nė dhjetėvjeēarin e fundit janė botuar nė Sofje disa dėshmi interesante personale tė veteranėve tė spiunazhit bullgar T&SH si dhe disa libra nga gazetarė ivestigativė qė hedhin dritė mbi historinė e padukshme tė kėtij shėrbimi sekret. Nė dhjetor 2006 u miratua nga parlamenti bullgar njė ligj i ri mbi hapjen e dokumenteve dhe shpalljen e lidhjes sė shtetasve bullgarė me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare. Nė bazė tė ligjit, gjithė dokumentacioni mbi sigurimin e shtetit pėr periudhėn shtator 1944-korrik 1991 duhet tė dorėzohet nė Arkivin e sapokrijuar tė Komisionit pėr hapjen e dokumenteve dhe shpalljen e lidhjes sė shtetasve bullgarė me Sigurimin e Shtetit dhe shėrbimet e zbulim-kundėrzbulimit tė ushtrisė kombėtare bullgare. Nė vitet 2008-2010, nė pėrputhje me rregulloret aktuale, u vunė nė dispozicion pėr herė tė parė pėr publikun njė sasi e madhe dosjesh top-sekret tė ish-sigurimit bullgar tė shtetit. Ato mund tė kontribuojnė, nė veēanti, pėr t’iu pėrgjigjur pyetjes se si ishte e mundur qė njė vend i vogėl i pazhvilluar agrar nė Ballkan fitoi pozita udhėheqėse brenda sistemit ekonomik evropianolindor nė fushat e industrisė sė high-tech-ut si elektronika, kimia, farmaceutika dhesi dhe nė makina e rėnda tė ndėrtimit, thotė Dr. Baev nė studimin “Spiunazhi kundėr Perėndimit: Kooperimi sovjetik-bullgar nė kundėrzbulimin tekniko-shkencor” (Spying on the West: Soviet-Bulgarian Scientific Intelligence Cooperation).





Nga Thanas Mustaqi
avatar
trigonkos

Mos perdor fjal Banale !!!

121


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi