Tingulli i Krijimit tė njerėzimit!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tingulli i Krijimit tė njerėzimit!

Mesazh  Luli prej 06.10.14 0:11



Ajo qė na ēudit me njeriun e lashtė, por qė ende lėngon brėnda secilit prej nesh, ėshtė aftėsia e jashtėzakonshme pėr tė jetuar nė simbiozė me kozmosin, duke i njohur plotėsisht shqisat e tij e duke ditur t’i kontrollonte e t’i orientonte kah e nė mes tė pafundėsisė.

Rreth kėsaj aftėsie tė jashtėzakonshme, njeriu i zakonshėm nuk di sesi tė pėrfitojė mė, i mėsuar siē ėshtė pėr tė derdhur nė teknologji funksionet natyrale tė shqisave tė tij, duke harruar kėsisoj rėndshėm pėrmasėn e tij shpirtėrore. Nė origjinėn e dijes e tė kulturės sė ēdo etnie njerėzore, ka njė element qė vjen para elementėve alkimikė apo themelorė, uji, toka, ajri, zjarri, hapėsira… ėshtė tingulli.

Gjoni, nė prologun e Ungjillit simbas atij vetė, thotė: “Nė fillim ishte Ai qė ėshtė “Fjala”. Ai ishte me Zotin; Ai ishte Zot.  Ai ishte nė fillim me Zotin. Pėrmes tij Zoti ka krijuar gjithēka…”

Zanafilla thotė: “Zoti tha…e u bė.”

Nė themel tė filozofisė mė tė lashtė greke ishte marrėdhėnia: mendim-fjalė-realitet. Por filozofia greke ka marrė nga ajo e Egjiptit.

E nė fakt zanafilla egjiptiane e Menfit thotė: “Ptah, i madhi, ėshtė zemra (truri) dhe gjuha (fjala) e Enneade-s sė zotave, ai krijoi zotat, lindi nė zemėr dhe lindi nė gjuhė diēka nė formėn e Atum.”. Tashti, Atum ėshtė krijuesi, por kuptohet se ai ėshtė i krijuar, falė zemrės (fronit tė mendimit, simbas egjiptianėve) e falė zėrit (gjuhės).

Edhe Egjiptianėt kanė marrė nga filozofia e Lindjes sė Afėrme, e kėshtu me radhė derisa arrijmė atje ku adresohet filozofia mė e lashtė: India. Brahma ėshtė Gjithēkaja, ėshtė Zot, shpirt universal.

Nė themelin e zanafillės Indu, e kotė ta themi, ėshtė tingulli.

Tingulli i heshtur i Spiritualitetit. Kushdo qė ka njohje rreth doktrinave shpirtėrore indiane, do tė ketė dėgjuar pėr Mantra-n. Ėshtė njė disiplinė meditative e cila nėpėrmjet shqiptimit zėulėt tė rrokjeve tė shenjta sanskrite, mundėson tė dėrguarėt-pėr ta thėnė me terma profane- nė “rikumbim” tė mėndjes e cila ėshtė armikja mė e betuar e Atman, Unit, shpirtit individual qė duhet tė realizohet pėr t’u kthyer e bėrė pjesė nė Gjithēkanė.  Mėndja prihet ta largojė individin nga pafundėsia, duke i dhėnė iluzionin e tė qėnit i vetėmjaftueshėm e duke e shtyrė kah egoizmi. Vetėm duke arritur tė asgjėsosh e tė kontrollosh mėndjen, Atman ngjitet nė perceptimin mė tė lartė prej ku ndjehet pėrkatėsia nė Gjithēkanė qė ėshtė Shpirt hyjnor…

Ajo qė njeriu ka harruar pėrgjatė udhėtimit tė tij tė pasigurtė historik, ėshtė pikėrisht fakti i tė qėnit njeri, njė zot i rrėzuar qė ėndėrron tė vezullojė prej dritės hyjnore.

Njeriu si mase e krijimit

Cfare lidhjesh mund te gershetohen mes gjeometrise dhe krijimit Fraza mitike si Ne fillim ishte fjala ose aksioma te pazberthyeshme si Gjeometria eshte muzike e ngrire Goethe ose akoma me mire e edhe me perpara Gjeometria eshte muzike e ngurtesuar Pitagora ne dukje nuk mund te lidhen. Krahasimi mbetet thuajse nje paradoks duke pasur parasysh ngjyrimet e ndryshme te ketyre mesazheve. Nese mes gjithe krijimit njeriu rezulton te jete produkti me i arrire i bemave hyjnore duke ditur se eshte krijuar si imazh a ngjashmeri cfare roli luan Gjeometria ne krijim apo mos ndoshta mund te jete vete njeriu hallka e lidhjes.

lshte shume terheqese te dihet se shume prej njerezve te medhenj te se shkuares e kane ndermarre kete rruge kah mendimi fillimor pra kah Thelbi nepermjet te cilit mund te lidhet gjithcka ku gjithcka mund te bashkohet ne nje sinkretizem idealist diktuar nga i vetmi synim per te zbuluar te verteta te medha qe e mundojne njeriun ne kerkimin e deshperuar te realitetit te tij autentik. Qellimi per te kuptuar te verteten eshte dicka qe mund te arrihet vetem nepermjet sintezes.

Sepse sintezat jane ne te vertete konstruksione te shenjta te te gjitha koherave e te cdo vendi ku vepron Krishterimi si katedralet e medha apo kulturat dukshmerisht te ndryshme prej tones si ato parakolombiane indu egjiptiane greke etj.

Vendet ishin te ndryshme koherat te ndryshme por qellimi pra rezultati i harmonise ka qene gjithmone i pandryshueshem sepse figura njerezore qe ne njefare periudhe te historise eshte sintetizuar me urti nga Leonardo da Vinci i cili ndjek me persosmeri te dhenat e Vitruvios nuk shprehin tjeter vec se konceptin se Njeriu eshte masa qe duhet ndjekur per te shqyrtuar ne trajte te zvogeluar Krijimin Hyjnor e per rrjedhoje edhe imazhin e Zotit.

Rezultati eshte Njeriu Vitruvian i cili perfaqeson Mikrokozmosin qe ndryshon sipas Makrokozmosit. Nje konkluzion me i denje na ofrohet nga Johan Kepler i cili ne nje nga traktatet e tij me te famshme Harmonices Mundi shkruan Gjeometria i paraprin krijimit te gjerave te perjetshme si Shpirti i Zotit madje gjeometria eshte vete Zoti dhe na ka ofruar arketipat per krijimin e botes.

“Big Bang”-u nė mitet egjiptiane tė Krijimit

Mes miteve egjiptiane tė krijimit, ka ngjallur shumė interes ai i “pėrpunuar” nė Hermopoli. Qyteti quhet sot El-Ashmuneim, qė nė egjiptianshen e lashtė ėshtė Khmun, numri tetė, qė i korrespondon hyjnisė sė Ogdoad, egzistenca e tė cilit i paraprin hyjnisė Ra. Nė lashtėsi, qyteti qe qendra e kultit Thot, zotit tė urtėsisė e mbrojtėsit tė skribėve, qė ėshtė Hermes pėr Grekėt.  Nė epokėn greko-romake Thot adhurohej si Hermet Trismegjisti, pra, tre herė i madhi, dhe atij i atribuohej i ashtuquajturi Trup Hermetik, pra njė bashkėsi shkrimesh me interpretim tė errėt dhe me karakter mistik. Miti hermopolit nuk shmanget shumė nga ai heliopolitan, dhe pse nė ca veēanėsi trazuese…

Kumti i teorisė sė Big Bang na duket mė se i justifikuar, ndonėse nuk e pranojmė njė liri tė tillė pėr tė arnuar nė rrobat e hipotezave tona  njė teori shkencore. Gjithsesi, nėse egjiptianėt do tė kishin dashur tė na e hiqnin ēdo dyshim mbi faktin se kishin pėrpunuar njė teori shkencore-religjioze (kujtojmė se nė ato kohėra tė gjitha shkencat ishin tė shenjta) tė ngjashme me Bib Bang-un tonė miti do tė thoshte pak a shumė kėshtu:

“dhe forcat qė ushtroheshin mbi lėndėn hyjnore zanafillore u shkrinė mes tyre e i dhanė jetė njė shpėrthimi tė papėrshkrueshėm e me njė fuqi tė padėgjuar, prej tė cilit shpirti krijues hyjnor u shburgos e i dha rrugė krijimit tė tė gjitha gjėrave, tė qiejve e tė tokės”.

Nė Egjipt, ashtu siē po dėshmon edhe vetė arkeologjia me zbulimet e veta,  janė varrosur tradita mistiko-religjioze qė tashmė ėshtė moralisht dhe shkencėrisht e padrejtė tė trajtohen si frut i njė populli qė simbas oligarkisė ortodokse arkeologjike, fill i sapodalė nga barbaria prehistorike, qe nė gjendje t’i lartėsonte zotit tė qiellit madhėshtinė e Piramidave, mrekulli tė njerėzimit tė frymėzuar nė mėnyrė hyjnore.

Teori dhe hipoteza per jeten ne univers

Qysh ne agimet e qyteterimit njeriu eshte shtyre perhere nga kureshtja per te ditur nese ekziston jeta ne planete te tjere te universit e mbi te gjitha a ekzistonin krijesa inteligjente. Pergjate shekujve shume filozofe teologe e shkencetare jane perballur me kete problem duke sjelle argumente pro dhe kunder ekzistences se jashtetokesoreve.

Mbeshtetesi i pare i idese se pluralizmit te boteve ishte filozofi grek Anaksimandri i Miletit qe jetoi ne shek. VI para Krishtit. Sipas ketij mendimtari burimi i gjitha gjerave te njohura ishte nje Element i Papercaktuar e prandaj mund te ekzistonin njekohshem shume bote te tjera te ndryshme mes tyre.

Edhe Epikuri 341-270 para Krishtit pohonte se ekzistonin botera te pafundme te banuara tek te cilat gjithcka eshte e perbere nga nje llojshmeri e pafundme atomesh qe shkeputen nga Pafundesia per tiu nenshtruar aty per aty nje rregulli te perkohshem. Atome te tilla mund te kalojne edhe prej nje bote ne tjetren duke gjeneruar qenie shume te ndryshme here mbas here. Tezat e Epikurit qene mbeshtetur ne boten romake nga Lukreci shek. I para Krishtit.

Ne pergjithesi mendimi filozofik perendimor e mohoi tezen e pluralizmit te boteve dhe ceshtjen e jetes jashtetokesore. Pak mendimtare mes te cileve citojme Xhordano Brunon dhe Spinozen u radhiten ne favor te ekzistences se jetes ne botera te tjera.

Bazat e para shkencore qe mbeshteten idene e jetes ne planete te tjere u hodhen ne shek. XVII ne vijim te vezhgimeve dhe arritjeve te Nikolla Kopernikut 1473-1543 dhe Galileo Galileit 1564-1642. Merkuri Jupiteri Aferdita Marsi e Saturni dukeshin aq qarte si planete ndersa mbi hene niseshin te vereheshin male dhe kratere. Ne vecanti ai qe zgjoi me shume interes ishte planeti Mars ne siperfaqen e te cilit mund te vezhgoheshin hapesira te ngjashme me detet dhe kontinentet re shtrengata.

Duke u nisur nga keto vezhgime lindi ideja qe planeti mund te ishte banuar prej krijesash inteligjente. Mandej vijme ne kohet tona kur vezhgimi i planeteve eshte bere me i sakte dhe me i perkryer fale perdorimit te teleskopeve gjithnje e me te fuqishem radioteleskopeve dhe dergimit te sondave ne hapesire.


Tė dėbuar nga Edeni


Miliarda vite mė parė, nė njė pikė tė panjohur tė hiēit zanafillor, shpėrtheu procesi evolutiv qė ka arritur deri nė ditėt tona. Por Toka fsheh prej ngahera shumė sekrete aq sa janė dhe galaktikat qė vėrtiten nėpėr Univers.Shumė prej tyre sfidojnė mendjen njerėzore duke lėshuar sinjale nga prania e tyre e heshtur… Tė tjera prehen tė pashqetėsuara nė pafundėsinė e padukshme qė na rrethon dhe kushtėzojnė egzistencėn tonė me forca tė pakonceptueshme e tė stėrmėdha. Kur do tė na mundėsohet vetėdija pėr origjinėn tonė?

Qysh nga origjinat e tij tė largėta, njeriu nuk u mjaftua me tė jetuarėt, por ndjeu nevojėn qė tė kthehej pėr tė bėrė pjesė nė projektin e pafundėm prej tė cilit ishte i bindur se e kishin dėbuar. Po pėrse kaq siguri?

Nė tė gjitha kulturat qė kanė gjalluar nė kėtė planet, egziston ideja e njė atdheu tė largėt, e njė Parajse Tokėsore nė tė cilėn njeriu ishte gjithēka, e gjithēka lėvrinte nė tė. Nuk kishte nevojė tė dėshironte asgjė, e prapė kėrkonte mė shumė, e guxoi t’i afrohej sė vėrtetės, dijes, frutit tė ndaluar. Qe ai ēasti kur Zoti ndėshkoi etjen pėr ambicje tė njeriut dhe e dėnoi atė me njė jetė mundimesh dhe vuajtjesh, nė njė botė tė egėr e tė panjohur. Ē’ėshtė njeriu? Ēfarė fshihet nė 95% tė trurit tė tij, funksionet e tė cilit mbeten ende tė fshehta?

Prej ngahera njeriu ėshtė vėnė nė kėrkim tė diēkaje qė e ka pasur shumė afėr e qė mandej e ka humbur. A mos ndoshta ėshtė kjo zbulesa e vėrtetė e njė shpirti hyjnor qė rri fshehur brėnda nesh? Nė tė gjitha mitet e lashtėsisė nuk egziston ideja e shpėrblimit; tema e pėrhershme ėshtė ndėshkimi. Nėse jemi njerėz, duhet tė konsiderohet ende njė ndėshkim? Simbas Krishterimit, jeta e vėshtirė ėshtė njė mjet pėr tė mbėrritur plotninė nė shndėrrimin final, kur njeriu do shohė Zotin dhe do jetė sėrish brėnda Tij.

Ėshtė bindja ime qė njeriu ėshtė me tė vėrtetė mikrokozmos, ose tė paktėn ka qenė. Mitet s’janė gjė tjetėr veēse realitete shkencore tė treguara ndėr shekuj pėr njerėzit e thjeshtė, nėn petkun e rrėfimeve. Kjo qė sapo pėrshkrova nuk ėshtė njė ēelės i mundshėm i rileximit tė historisė, parė nėpėrmjet syrit mitologjik, nė pėrpjekjen pėr tė hequr perden e Maya-ve qė akoma na mbėshtjell e na dėnon me egzistencėn e tė qėnit tė dėbuar nga Edeni.

Enrico Galimberti
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi