Eksperimente tė tmerrshme: Si matet frika e njė njeriu qė po vdes?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Eksperimente tė tmerrshme: Si matet frika e njė njeriu qė po vdes?

Mesazh  Luli prej 06.10.14 0:02



Disa prej eksperimenteve qė do tė publikojmė nė ditėt nė vijim janė tė tmerrshėm, sepse doktorėt i kanė pėrdorur qeniet njerėzore sikur tė ishin kavie. Disa prej tyre janė tė tmerrshėm, pėr shkak tė asaj qė thonė pėr ne si specie. Nė fakt, disa prej kėtyre eksperimenteve janė pėrdorur madje edhe si justifikim nga doktorėt nazistė gjatė gjyqeve tė Nyrenbergut.

Frika e njeriut qė pret vdekjen

John Deering ishte njė kriminel i dėnuar, qė kishte vrarė dikė gjatė njė grabitjeje dhe ishte dėnuar tė pushkatohej nė vitin 1932. Pasi iu kėrkua prej doktorėve pak momente para vdekjes, ai ra dakord tė merrte pjesė nė njė eksperiment. Do t’i vendoseshin elektroda dhe kėshtu studiuesit do tė pėrcaktonin saktėsisht momentin kur zemra e tij do tė pushonte.

Zemra u ndal 15.6 sekonda pasi mori plumbat. U shpall i vdekur 150 sekonda mė vonė.

Por, eksperimenti shėrbeu edhe pėr investigimin e dickaje tjetėr. Pėrvec se tė kuptonin se kur ndalej zemra, doktorėt e pėrdorėn elektrokardiogramėn edhe pėr tė matur ritmin e saj, dhe studiuesit pėrdorėn tė dhėnat pėr tė ekstrapoluar se sa i frikėsuar ishte Deering para se tė vdiste. Menjėherė para vdekjes, zemra e tij rrihte me ritmin 120 rrahje nė minutė. Kur sherifi thirri “zjarr”, pulsi arriti nė 180 rrahje.

Deering nė fakt kishte ruajtur njė pamje tė qetė sė jashtmi gjatė ekzekutimit, por gazetat i bėnė jehonė eksperimentit duke e shoqėruar me komentin: “Nuk mund tė jesh trim pėrballė vdekjes”.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

925


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi