Shkencėtarėt kanė pėrcaktuar datėn e fundit tė botės

Shko poshtė

Shkencėtarėt kanė pėrcaktuar datėn e fundit tė botės

Mesazh  Luli prej 26.09.14 10:44



Shkencėtarėt kanė llogaritur datėn kur Homo sapiens, si lloj i veēantė gjallese nė kėtė botė, do tė zhduken. Kjo do tė ndodhė nė kohėn kur Toka, si pasojė e shpėrthimeve nė diskun diellor do tė largohet nga burimi i dritės e i ngrohtėsisė dhe do tė ftohet, gjė qė do tė jetė vdekjeprurėse pėr tė gjitha qeniet e gjalla.

Ata kanė pėrcaktuar datėn 31 tetor tė vitit 2 252 006 si ditėn e fundit te kėsaj bote. Nga data e Apokalipsit, shoqėrinė tonė njerėzore e ndajnė edhe afro 225 milionė vjet.

Pasojat e “sulmit nga Kozmosi” do tė jenė tė atilla qė do ta kthejnė gjithė globin nė shkretėtirė. Sikurse pohojnė specialistėt e Universitetit tė Utrehit, kėrkimet e tė cilėve i udhėheq shkencėtari i dėgjuar Jen Van Dam, nė ēdo dy milionė e 500 mijė vjet, nėn ndikimin e faktorėve tė ndryshėm astronomikė, Toka largohet nga Dielli dhe per pasojė, lėviz edhe orbita e saj. Ky largim nuk i jep mundėsi Tokės t’i afrohet pėrsėri Diellit nė distancėn e duhur. Pas largimit, Toka do tė ftohet dhe pėr pasojė, do te shfarosen tė gjitha qeniet e gjalla, pėrfshi edhe bimėsinė.

Ideja e Apokalipsit po endet qė nga koha e Biblės. Variantet per shkaqet e vdekjes janė tė shumta qė nga pėrplasja e globit me asteroidė, deri te gazi helmues diellor.

– Nė vitin 2004, shtypi botėror botoi lajmin se nė vitin 2029, Toka do tė pėrplaset me njė asteroid tė madh dhe pėrplasja me tė do ta ēojė njerėzimin drejt katastrofės. Me mjetet e tanishme ėshtė e pamundur tė shmanget kjo pėrplasje. Afrimin e kėtij asteroidi, tė cilin e quajtėn MN-4, e pohuan edhe shkencėtarėt australianė, duke pėrjashtuar plotėsisht takimin me Tokėn. “Orbita e planetit tonė, thonė ata, kalon fare afėr, nė njė distancė prej 36-39 mijė kilometra nga qėndra e Tokės. Udhėtimi i kėtij asteroidi do tė shikohet me sy nė vitin 2029, mirėpo ka rrezik qė nėn forcėn tėrheqėse tė Tokės ky planet i vogėl mund tė kthehet pėrsėri te ne, andej nga viti 2036. Ja pra, ai vit mund tė jetė faqja e fundit e historisė njerėzore. Mundėsia e pėrplasjes shumėfishohet dhe pasojat e “sulmit nga Kozmosi” mund ta shndėrrojnė Tokėn nė njė planet tė shkretė, pa jetė.

– Dy shkencėtarė tė tjerė amerikane, astrofizikani Donald Braunli dhe panteologu Piter Uord janė mė optimistė dhe e parashikojnė “fundin e Botės” vetėm pas 500 milionė vjetėsh. Duke e krahasuar periudhėn qė ka mbetur me njė 24-orėsh tė zakonshėm tė Tokės sonė, ata thonė se tani jemi nė orėn katėr e gjysėm tė mėngjesit ose katėr miliardė e gjysėm vjet larg katastrofės. Nė orėn pesė, thonė ata, flora, fauna dhe ēdo gjė e gjallė do tė zhduket. Nė orėn tetė do tė avullojnė oqeanet, ndėrsa nė orėt e mesditės, pėrgjatė 12 miliardė vjetėsh, Toka do tė pėrpihet nga Dielli.

– Disa astrofizikantė tė tjerė pohojnė se “fundi i Botės” do tė vijė nė njė mėnyrė tjetėr: Nė raport me konsumimin e lėndėve djegėse nė Diell dhe me “zgjerimin” e tij, forca tėrheqėse e tij do tė dobėsohet dhe Toka do tė ndodhet jashtė kufijve tė shpėrndarjes sė gazeve vdekjeprurėse te Diellit. Pra, dobėsimi i forcės tėrheqėse tė Diellit i jep mundėsi Tokės tė evitojė vdekjen, por do tė ketė shumė ndryshime tė rėndėsishme atmosferike. Sipas pikėpamjes sė kryesuesit tė grupit kėrkimor-shkencor, Doktorit tė Shkencave Robert Smit, Dielli do ta kėrcėnojė dy herė globin tonė: Njė herė pas 7 miliardė e 700 milionė vjetėsh kur ai do tė jetė 120 herė mė i madh, pasi do tė ketė “gėlltitur” Venerėn e Mėrkurin dhe herėn tjetėr, pas 100 milionė vjetėsh, kur Dielli do tė bėhet “xhuxh”, pra, diametri i tij do tė zvogėlohet nė 10 mijė milje. Atėhere orbita e Tokės do tė ndėrrojė trajektoren, por edhe pse Toka do tė rrojė mė shumė se Dielli, ajo prapė e ka njė fund: Sipėrfaqja e saj do tė ngrohet vazhdimisht dhe nė njė moment tė caktuar, kjo temperaturė e lartė nuk do ta lejojė shoqėrinė njerėzore qė ta vazhdojė jetėn e vet.

– Njė rrezik tjetėr qė i vjen Tokės nga Kozmosi, janė gazrat. Nė vitin 1998, teleskopi kozmik “Hubble” transmetoi pamjen e rryme tė fuqishme gazi shumė tė nxehtė qė dilte nga qendra e Galaktikės М87. Ky shpėrthim, kjo rrymė, me njė fuqi sa miliarda diej si ky yni, vepron si hiperboloidi fantastik i nxhinier Garinit dhe kthen nė shkrumb e hi gjithēka rreth saj. Nė rast se Tokės do t’i takojė t’i afrohet sadopak zjarrit tė kėsaj sketėrre, njerėzimi do tė zhduket brenda disa muajve. Por, pėr fat tė mirė, kjo “sketerrė” ndodhet jashtė kufijve tė Galaktikės sonė. Sidoqoftė, tani pėr tani nga kėto rreziqe na ndajnė disa miliona vjet, prandaj ėshtė shpejt tė shqetėsohemi. Me to, le tė merren shkencėtarėt…
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi