Nėse Izraeli shuhet do tė na marrė me vete

Shko poshtė

Nėse Izraeli shuhet do tė na marrė me vete

Mesazh  Equinox prej 22.09.14 1:47

Plani sekret pėr shkatėrrimin e botės



“Opsioni Samson” ėshtė njė term qė pėrdoret pėr tė pėrshkruar strategjinė e ashtuquajtur frikėsuese tė hakmarrjes masive tė Izraelit me armė bėrthamore si njė "mjet tė fundit" kundėr kombeve, sulmet ushtarake tė tė cilave kėrcėnojnė ekzistencėn e tij.

Armėt bėrthamore nga shteti hebre shihen si garant i fundit pėr sigurinė e tij.
Izraeli, nėse do t’i vihej nė pikėpyetje ekzistenca e tij, do tė mund tė pėrgjigjej me njė hakmarrje bėrthamore qė do t’i zhdukte shtetet kundėrshtare.

Megjithatė, ka shqetėsime se ky ėshtė njė plan i cili do t’i jepte fund botės.

Nuk ėshtė sekret se tė gjitha vendet dhe kombet qė e rrethojnė Izraelin duan ta shkatėrrojnė atė. Nė fund tė fundit, hebrejtė janė pėrballur disa herė me koalicionet arabe, dhe Presidenti egjiptian Naser e ka argumentuar kėtė kur ka thėnė se "hebrenjtė do t’i mbysim nė Detin Mesdhe" .

Prandaj, pėrsėri, nuk duhet tė jetė e habitshme as njė plan i fundit i mbrojtjes sė shtetit izraelit , i cili do tė aktivizohet nė rast se njė force pushtuese do tė pretendonte shkatėrrimin e kėtij shteti.

Politikologėt vlerėsojnė se pėr herė tė parė nė histori, njė popull qė i ishte nėnshtruar shfarosjes ka arritur tė ketė fuqinė pėr tė shkatėrruar botėn.

Izraeli ka thėnė gjithnjė se ai asnjėherė nuk do ta pėrdorė i pari armatimin bėrthamor nė Lindjen e Mesme dhe gjithashtu ka premtuar se nuk do ta testojė armatimin nuklear.

Madje edhe pėrkundėr arsenalit shumė tė madh bėrthamor, ai ėshtė munduar ta mbajė armatimin e tij bėrthamor larg syrit tė opinionit arab, me qėllim qė tė mos i nxisė fqinjėt e tij pėr tė ndėrtuar edhe ata armėt e tyre bėrthamore.

Shpeshherė udhėheqėsit hebrenj kanė rekomanduar pėrdorimin e kėrcėnimit tė Opsionit tė Samsonit kundėr armikut bėrthamor dhe jo-bėrthamor.

Ata madje kohė pas kohe kanė kėrcėnuar se do tė mund t’i pėrdornin armėt bėrthamore, jo vetėm kundėr arabėve por edhe kundėr evropianėve dhe popujve tė tjerė tė botės.

Minachen Begin, kryeministėr hebre nė vitin 1977, duke iu referuar Opsionit Samson ka thėnė se “Izraeli mund ta vizatojė pėrsėri hartėn politike tė Lindjes sė Mesme”.

Ariel Sharon ka thėnė: “Ne jemi shumė mė tė rėndėsishėm sesa mendimi (i amerikanėve). Ne mund ta marrim Lindjen e Mesme me vete kurdo qė tė shkojmė (tė shuhemi)”.

Njė “zyrtar izraelit” me “njohje tė dorės sė parė tė programit tė armėve nukleare tė qeverisė sė tij” i tha Sejmor Hershit pėr mospėrkrahjen e Izraelit nga ShBA nė luftėn e tij me Egjiptin nė vitin 1956: “Ju amerikanėt na e pėrdrodhėt neve, ne ende mund tė kujtojmė erėn e Aushvicit dhe Treblinka-s. Herėn tjetėr ne do t’iu marrim tė gjithėve ju me vete”.

Martin Van Creveld, njė profesor i historisė ushtarake nė Universitetin Hebraik nė Jerusalem ka deklaruar: “Ne zotėrojmė disa qindra mbushje dhe raketa atomike dhe mund t’i lėshojmė ato nė shenjė, nė tė gjitha drejtimet, ndoshta madje nė Romė. Pjesa mė e madhe e kryeqyteteve evropiane janė nė shėnjestėr tė forcės sonė ajrore”.

Gjeneral hebre Moshe Dajan ka thėnė: “Izraeli mund tė jetė si njė qen i tėrbuar, tepėr i rrezikshėm pėr tė shqetėsuar...Ne jemi nė gjendje qė ta shkatėrrojmė botėn bashkė me ne. Dhe unė mund t’iu siguroj ju se kjo do tė ndodhė pėrpara se Izraeli tė shuhet”, transmeton lajmi.net.

Izraeli, i alarmuar nga mundėsia e pushtimit nga ana e Egjiptit nė luftėn e vitit 1973, kishte kėrcėnuar me pėrdorimin e armėve bėrthamore kundėr tij pėr tė inkurajuar Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr furnizimin me armė dhe pėr tė dekurajuar Bashkimin Sovjetik pėr tė ndėrhyrė.

Sot vlerėsohet se Izraeli ka armė bėrthamore, madje deri nė 400 bomba atomike dhe hidrogjenike.

Kėto mund t’i nisė nga toka, deti dhe ajri. Kjo i jep Izraelit njė mundėsi tė goditjes sė dytė edhe nė qoftė se pjesa mė e madhe e vendit do tė ishte e shkatėrruar.

Izraeli konsideron se arsenali i tij ushtarak nuklear ėshtė faktor strategjik pėr frikėsimin e shteteve tė tjera kundėr shkatėrrimit tė tij si shtet.

Ky armatim dhe mbėshtetja e pa rezervė e amerikanėve dhe e njė pjese tė shteteve perėndimore ndaj tij ka bėrė qė Izraeli tė ndikojė nė perceptimet, strategjitė dhe veprimet e qeverive arabe.


avatar
Equinox

220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi