Njė profil politiko-intelektual i Edi Ramės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Njė profil politiko-intelektual i Edi Ramės

Mesazh  Anon prej 14.09.14 17:56


A e dini se Kryeministri Edi Rama ka gradėn shkencore “Doktor”? Nuk e kam fjalėn pėr atė “Doctor Honoris Causa”, qė u jepet rėndom politikanėve pėr tė zbukuruar jetėshkrimin e tyre, por pikėrisht pėr gradėn e rregullt shkencore “Doktor”. Kėtė gradė shkencore Rama e ka marrė nė Akademinė e Arteve nė Tiranė, shumė vite mė parė, nė fushėn e pikturės. Mund tė bėhet pyetja se pėrse Kryeministri nuk e pėrmend kėtė detaj tė “karrierės” sė tij akademike nė jetėshkrimin e tij zyrtar. Arsyeja ėshtė se Edi Rama dikur ka vjedhur punimin e doktoraturės, prandaj kėrkon qė tė harrohet kjo “arritje” e tij. Merret vesh, Kryeministri e kupton se nėse ai thotė nė jetėshkrimin e tij se mban gradėn shkencore “doktor”, atėherė njerėzit natyrshėm do tė nisin tė pyesin se me cfarė punimi e ka marrė gradėn shkencore z. Rama dhe do tė kenė kureshtje pėr t’ u njohur me kėtė punim. Pikėrisht kėtė gjė nuk e dėshiron z. Rama se mendon qė kjo gjė do tė jetė pikėnisje e e zbulimit tė tė vėrtetave tė pakėndshme intelektuale pėr tė, qė do tė dėmtojnė rėndė karrierėn e tij politike.
Teori konspiracioni, mund tė thotė dikush me shpėrfillje? Por qė Edi Rama ka gradėn shkencore “Doktor”, kjo nuk ėshtė njė teori konspiracioni, por njė fakt i dokumentuar dhe i regjistruar sipas ligjeve dhe rregulloreve nė fuqi mbi gradat dhe titujt shkencorė. Gjithashtu ruhet nė institucionet pėrkatėse edhe teksti i punimit tė Edi Ramės, me tė cilin ai ka marrė gradėn shkencore. Nuk mund tė mohohet edhe se Kryeministri Rama kėrkon qė tė mbetet njė sekret fakti qė ai ėshtė mbajtės i njė grade shkencore.
Punimi i Kryeministrit Rama nuk ėshtė sekret dhe teorikisht, nga ēdo qytetar i interesuar, nė bazė tė sė drejtės kushtetuese tė informimit mund tė kėrkohet njė kopje tė tij nė institucionet ku ėshtė gjendet i depozituar. Kjo kėrkesė mund tė refuzohet vetėm nė rast se punimi i Kryeministrit Rama pėrmban njė shpikje tė autorit, pėr tė cilėn ėshtė marrė njė patentė ndėrkombėtare dhe kėshtu ruhet sekreti i pronėsisė intelektuale, qė mund tė disponohet vetėm duke blerė patentėn pėrkatėse. Deri mė sot nuk ėshtė pretenduar qė Kryeministri ynė tė ketė bėrė ndonjė shpikje tė tillė nė fushėn e pikturės, si tė thuash, tė ketė shpikur pėrzierje tė reja dhe tė padėgjuara bojėrash pėr pikturė etj. Prandaj, gjithmonė teorikisht nuk ka arsye se pėrse tė refuzohet kėrkesa e ēdo qytetari pėr tė marrė njė kopje tė punimit tė doktoraturės tė Kryeministrit Rama. Tekefundit, le ta mėsojė publiku shqiptar dhe ai ndėrkombėtar, se cili ėshtė niveli akademik i Kryeministrit qė ironizon universitetet private pėr gradat shkencore qė ata kanė dhėnė, i atij Kryeministri qė vendosi se cilėt universitete private duhet tė mbyllen dhe cilėt duhet tė punojnė, duke marrė dhe punėn e tė tjerėve.
E mira do tė jetė qė Kryeministri, i cili bėri reformėn radikale tė arsimit tė lartė, ta publikojė vetė punimin e tij tė doktoraturės, para se kėtė gjė ta bėjnė tė tjerėt. Kėshtu publiku do tė ketė mundėsi qė tė bėjė krahasimin mes nivelit akademik tė Kryeministrit dhe graduatėve tė universiteteve, tė cilėt i ironizon Edi Rama. Se Rama dhe stafi i tij, qė marrin pėrsipėr tė bėjnė njė reformė tė tillė universitare qė prek me mijėra e me mijėra njerėz, tė cilėve praktikisht ua shpall tė zhvlerėsuara diplomat dhe gradat shkencore, kanė detyrim qė ta nisin punėn duke treguar se vetė i kanė kartat nė rregull nga kjo pikėpamje.
Qė Edi Rama ėshtė bartės i gradės shkencore “Doktor”, kėtė gjė e dinė shumė njerėz tė cilėt kanė punuar me tė nė Akademinė e Arteve. Por tė gjithė ata heshtin sot, dhe njė nga arsyet pėr kėtė ėshtė se kanė parė qė disa prej atyre tė cilėt janė nė dijeni tė kėtij fakti kanė pėsuar vdekje tė ēuditshme. Njė prej tyre ėshtė miku i Edi Ramės, i ndjeri Ardian Klosi, i cili nė 2012 ndoqi traditėn mallakastrite tė celur nga Mehmet Shehu (tė “vetėvrasjes me dy plumba”). Ardian Klosi ishte pėrkthyesi nė shqip i librit “Kandinski” (pėr piktorin e famshėm rus), pėr tė cilin libėr Edi Rama shkroi njė pasthėnie tė gjatė. Edi Rama kishte vjedhur shumė nga studiuesit e Kandinskit dhe Ardian Klosi ishte njė nga njerėzit qė i njihte mirė vjedhjet intelektuale tė tij. Klosi do tė bėhej njeri shumė i bezdisshėm pėr Ramėn nėse ky nuk e bėnte ministėr kur tė vinte nė pushtet, por pas tė gjitha gjasave Rama mendonte se Klosi do tė ishte jo mė pak i bezdisshėm nėse do tė ishte nė qeveri. Prandaj Klosi duhet tė largohej nga kjo botė qė para se Edi Rama tė merrte pushtetin.
Shumėkush mund tė thotė se pėrse unė nuk e zbuloj qė sot punimin e vjedhur tė doktoraturės sė Kryeministrit. Por unė parapėlqej qė t’ i bėj gjėrat me rradhė. Sė pari, duhet qė Kryeministrit t’ i adresohet pyetja se a ėshtė mbajtės i gradės shkencore “doktor” dhe me ēfarė punimi e ka marrė kėtė gradė shkencore. Pra, t’ i lihet koha Kryeministrit qė ta bėjė vetė transparencėn, pėr tė cilėn thotė se ėshtė njė nga parimet e tij tė parapėlqyer. Sigurisht qė Kryeministri Rama mund tė mos e bėjė kėtė transparence, madje ta kalojė me ironi kėtė ēėshtje, siē e ka zakon nė raste tė tilla. Por pastaj kėtė transparencė do ta bėjnė tė tjerėt dhe atėherė iu lind e drejta atyre studentėve tė cilėt janė prekur nga reforma e Edi Ramės nė arsimin e lartė, qė tė bėjnė ndaj Kryeministrit Rama atė qė bėri studenti Avni Rustemi ndaj Esat Pashė Toptanit. Dihet se historikisht nė tė gjithė botėn, studentėt kanė nxjerrė atentatorėt mė tė famshėm tė historisė. Meqėnėse Kryeministrit tonė i pėlqen tė ecė nė kėmbė nė rrugė, pėr tė treguar se e ka vendin nėn kontroll, njė akt i tillė nuk do tė ishte i vėshtirė. Terrorizėm mund tė thotė dikush! Ashtu?! Por ēfarė emri t’ i vemė kur njė Kryeministėr i cili ka turp tė thotė se ka gradė shkencore, na del si reformatori i madh i arsimit tė lartė, i cili guxon e tallet me universitetet private qė japin grada shkencore nė mėnyrė abuzive? Terrorizmi nuk ėshtė domosdoshmėrisht njė fjalė e keq. Nė rrėnjė tė fjalės “terrorizėm” ėshtė fjala “frikė”, ēka do tė thotė se ashtu si radioaktiviteti edhe terrorizmi mund tė jetė destruktiv dhe konstruktiv. Kur njė Kryeministėr terrorizon shoqėrinė dhe institucionet qė kanė detyrė ligjore ta ndalojnė, nuk guxojnė ta bėjnė kėtė gjė, atėherė iu lind e drejta aktorėve tė tjerė nė shoqėri qė ta ndalin kėtė pėrbindėsh me ēdo mjet, para se tė bėjė dėme mė tė mėdha./
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

436


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi