Sufizmi - Mistika Islame

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Neo prej 28.12.08 20:55

Sufizmi



Sufizmi ne menyre te pergjithshme nga dijetaret kuptohet te jete dimensioni i brendshem apo mistike i Islamit.

Nje praktikues i kesaj tradite zakonisht njihet si Sufi, edhe pse ky term shpeshhere rezervohet sidomost per ata praktikante qe kane arritur qellimin e tradites Sufi.

Shejhu Ahmed Zerruk, i shekullit te 15’te, shkruajti ne librin e tij “Principet e Sufizmit" (Qeue’id el-Teseuf) se:

“Sufizmi eshte shkence ku objektivi kryesore eshte rregullimi i zemres dhe terheqjen e saj nga cdo gje, perveē Zotit.”

Shejhu Ahmed Ibn Egjiba, nje Sufi Marokan i famshem, e definoi Sufizmin si ne vijim:

“Shkence nepermjet se ciles njeri mund ta kuptoje si te udhetoje ne prezencen e Hyjnores, ta pastroje veten e brendshme nga ndytesirat, dhe ta zbukuroje ate me vyrtyte te ndryshme lavderimi.”

Deget e Sufizmit tradicionalisht njihen me emrin Tarikat.

Ato i takojne rrymes Islame Suni ose asaj qe auhet alevi sufi (mes tyre nuk ka ndonj dallim )

Deget me te medha jane ajo RRufai dhe Kadiri(alevi sufi) qe vijne tradicionalisht nga Islami Suni.

Dege te tjera Sufiste jane: Bektashi, Qishti, Suhrauardi, Mevlevi, Nimatullahi, Shedhilija, Shatari, Tijanijeh etj

BESIMI

Perderisa te gjithe myslimanet besojne se jane ne udhetim per tek Zoti dhe do te jene afer Zotit ne Parajse – pas vdekjes dhe pas “Gjykimit Finale” – Sufinjte besojne gjithashtu se eshte e mundur qe njeri te afrohet afer Zotit dhe ta perjetone afersine e Tije - perderisa njeri eshte gjalle. Pra te “vdese para se te vdese.”

Besimi i brendshem apo ezoterizmi ka te bėjė me asimilimin e islamit perbrenda.

Egzistojnė shumė pjese te Kuran-it qe thirren ne nje interiorizim te islamit apo ne te kuptuarit e islamit permes zemres apo siē shprehen dijetaret sufi, permes syrit tė zemres.

Parimi sufist eshte mjaft hermetike nė formulimin e saj.

Fundamentalisht, sufizmi permban konceptin e unionit me Allahun kurse (synit) apo literalist, vendos besimtarin ne ndarje me Allahun.

Shikuar nga ky aspekt, sufizmi ben pjese ne filozofite me te avansuara te planetit.

Prezenca hyjnore eshte ne te njejten kohe unike e poashtu edhe e shumllojshme siē jane Zeburi, Tevrati, Inxhilli dhe Kurani.

Sipas parimeve sufiste islame nuk duhet te disocohet asnjera prej tjetres.

Shpallja hyjnore eshte ne interior dhe eksterior pra brenda dhe jasht, ne sferen e shpirtit dhe te trupit.

Sipas sufizmit, islami na meson se besimtaret e sinqerte nga te gjitha fete, ne fakt perbejne nje komunitet te vetem prej njerezve te drejte dhe Zoti ua jep atyre bekimin e plote.

Sufijte per kete na orientojnė tek surja 10/99-100 : “po nese Zoti yt kishte dashtur, atehere te gjithe banoret e tokes do te kishin besuar. A te takon ty pra qe t'i detyrosh njerezit ne besim kur dihet se askush nuk mundet te beje asgje pa lejen e Zotit”.

Ringjallja e kreacionit gjate ēdo ēasti, gjate ēdo te "fryer" tė Zotit, deshmon se ekzistenca njerezore nuk eshte gje tjeter perveē se nje iluzion, pasiqe njeriu eshte ne rilindje te pandalshme, te perhershme dhe ne vazhdimesi, gjithmone prej nje momenti nė tjetrin.

Doktrina islamike e Unitetit te se qenurit, tregon se ēdo gje qe syri kap dhe mendja regjistron, nuk eshte asgje tjeter vetem se iluzion.

Duke shematizuar ne skajshmeri, mundemi te shtrojme pyetjen se a mos valle sufizmi (dervishizmi) eshte nje ezoterizėm (brenda) per shkak te opozicionit ndaj egzoterizmit (jashte)?

Por e verteta eshte ndryshe. Mund tė themi se rryma ezoterike, pra e mbrendshme e islamit i ka rrenjet thelle ne fushen e hapur nga Kurani dhe dervishizmi perfaqeson aspektin e brendshem te islamit dhe se doktrina e sufizmit eshte ne thelb asgje tjeter perveē se interpretimi me zemer i Kuranit, por qe ne itinerarin e vet nuk perjashton kurrsesi anen e jashtme te sunes apo rregullave te islamit.

Pra sufizmi ne fakt perbehet nga ana e mbrendshme dhe e jashtme e dogmes fetare islame.

Profeti Muhamed ka patur nje jete te pasur ne praktikimin e asketizmit dhe eksperiences mistike dhe vet e ka praktikuar vigjilien e nates (shih Kurani 73).

Para shpalljes hyjnore, Muhamedi terhiqej rregullisht ne shpellen e kodres Hira pėr t'u lutur dhe agjinuar.

Qellimi kryesore i te gjithe Sufinjeve eshte te lirohen nga te gjitha nocionet e dualitetit, duke perfshire edhe konceptin e vetvetes individuale, dhe ta realizojne unitetin Hyjnore.

Kete e arrijne nepermjet meditimit; kujtimit te Zotit apo ndryshe quhet “Dhikr”

Dhikr eshte kujtimi i Zotit qe eshte bere obligim nga Kurani per te gjithe myslimanet.

Sipas Islamit te angazhohesh me dhikr eshte te jesh i vetedijeshem per Zotin.

Dhikri si nje akt i devotshem perfshine perseritjen e Emrave Hyjnore, lutjeve dhe aforizmave nga literatura e hadithit, dhe Kuranit.

Ne pergjithesi, cdo aktivitet qe e mban nje Mysliman te vetedijeshem per Zotin konsiderohet dhikr.

Dervishėt perdorin egzegjeza, alegori, dhe metafore dhe thuhet nga ta se kuptimi mund te arrihet vetem nepermjet nje procesi te kerkimit te vertetes, dhe njohjes se vetevetes.

Megjithese filozofite e dervishve dallojne nga dega ne dege,

Sufizmi ne teresi si ceshtje primare ka perjetimin personale dhe direkte, dhe si i tille mund te krahasohet me format e ndryshme te misticizmit .

Nje pjese shume e rendesishme e literatures orientale ka burimin nga Sufinjte, qe krijuan libra me poezi ku permbanin mesimin e Sufinjeve.

Disa shembuj me te njohur te ketyre poezive jane ajo e Atarit “Konferenca e Zogjeve” dhe ajo e Rumit “Masnavi”.dhe Zeri i Dervisheve (Sheh Ahmet Shkodra) etj.

Nga kendveshtrimi tradicional Sufi, mesimet ezoterike te Sufizmit ishin transmetuar nga Profeti Muhamed a.s., qe ishte i mesuar nga Zoti, tek ata qe kishin kapacitet te perballonin perjetimin direkte gnostike te Zotit, qe ishte pasuar nga mesuesi tek studenti me shekuj te tere.

Shkollat tradicionale Sufi e gjurmojne “zingjirin e tyre te transmisionit” prapa tek Profeti Muhamed nepermjet kusheririt te tij dhe dhendrit Ali ibn Abi Talib, perveq deges Nekshbendi qe e gjurmon origjinen e vet tek Kalifi i pare i Islamit Abdullah (Abu Bakr)

Kalifi i kater i Islamit Ali Ibn Abi Talib tha:

Ilaqi eshte brenda ne ty, por ti nuk e ndjen.
Semundja vjen nga ti, por ti nuk e percepton.
Ti mendon se je nje entitet i vogel,
Por brenda tej shtrihet i gjithe universi.
Ti ne te vertete je liber i evidences,
Me te cilin alfabet e fshehura manifestohet.
Prandaj nuk ke nevoje te shikosh pertej vetvetes,
Cfare kerkon eshte brenda ne ty, por vetem ne qofte se reflekon.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Qėllimet e Sufizmit

Mesazh  Neo prej 28.12.08 21:38

QĖLLIMET E SUFIZMIT

Sipas teorisė sė sufizmit, njeriu nė gjendjen e vetė normale ėshtė njė pjesė shtazė njė pjesė njeri, ėshtė jo komplet.

Mėsimet e pėrgjithshme tė shehlerve, ceremonit, lutjet etj., janė me qėllim qė hulumtuesin ta bėjnė tė pastėr qė tė bėhet „Insan-i-Kamil-njeri (gjuhė e sufizmit) i pastruar dhe i plotė.

Kėtė gjendje nuk mund ta arrijnė tė tjerėt tė cilėt nuk janė nė sufizėm pa ndihmėn e askujtė . .

Kur kandidati e arrinė gjendjen e plotė tė realizimit hyjnor, ku dhe ėshtė qėllimi kryesor i kėtyre kulteve, atėhere dervishi ėshtė nė harmoni me Amshueshmėrinė, kurse ato mundime dhe mossigurit e tjera qė i ka bėrė si njeri i zakonshėm, ma te ky tash nuk ekzistojnė.

Kjo fazė e fundit njifet si Vasl-, ku d.m.th-Bashkim.

Pėrndryshe tė gjithe mendimtarėt dervishe i ikin jetės sė mbyllėt nėpėr Teqe, apo vetmisė.

Nė qoftė se dervishi mbyllet e rrine jashtė shoqėrisė, atėhere ai bėhet anti shoqėrorė, mė nuk i shėrben familjes dhe rrethit ose shoqėrisė, atėhere ky dervish ėshtė kunder ligjit hyjnor dhe prej kėsaj rrjedh principi i dervishizmit: „ Tė jesh me botėn e jo jasht saj“.

Pėr kėtė arsyee dervishet e shejt musliman jane tė njohur me lloj lloj profesionesh e zanate si dhe tituj tė lartė.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Konceptet e Sufizmit

Mesazh  Neo prej 28.12.08 21:49

Konceptet e Njohurisė, Sufizmit, Diturisė dhe Filozofisė

Para se ta shpjegojmė origjinalitetin e njohurisė Islame, pėr tė shmangur konfuzionin dhe keqkuptimin ėshtė e nevojshme tė jepet njė shpjegim i termeve gnosė (irfan) dhe sufizėm (tasawwuf).

Termi gnosė (irfan) si dhe termi tjetėr i familjes sė njejtė, marifah qė fjalė pėr fjalė do tė thotė njohje, por kuptimi i tij teknik ėshtė i veēantė me diturinė e njė lloji tė caktuar qė nuk mund tė arrihet as pėrmes kuptimeve as me eksperiencė, as pėrmes arsyes dhe as me tregim, por mė mirė fitohet me dėshmi tė brendėshme dhe zbulime tė brendshme.

Pastaj, ata janė pėrgjithėsuar nė disa propozime qė pėrshkruajnė kėto dėshmi dhe zbulime.

Duke konsideruar faktin se fitimi i dėshmive dhe zbulimeve tė tilla qė varen nga ushtrime tė veēanta dhe disiplinė shpirtėrore quhen gjithashtu njohuri (irfan), ajo ėshtė e njohur me cilėsimin amali (praktike), si njohuri praktike, ose mėnyra e udhėtimit shpirtėror (sejr we suluk), ashtu si propozimet qė pėrshkruajnė dėshmitė janė quajtur njohuri teorike dhe gjithashtu si Filozofia e Ndriēimit [1] ėshtė pėrzier nė njė masė me argumentimin racional.

Shpreja sufizėm (tasawwuf) qė sipas shumicės sė mundėshme ngjajshėm, rrjedh nga fjala suf (lesh), qė do tė thotė veshja e rrobave prej leshi, qė simbolizon jetėn e vėshtirė larg nga konfortet dhe hedonizmi, ėshtė pėrdorur nė mėnyrė mė tė pėrshtatur pėr njohurinė praktike, si termi njohuri (irfan) ėshtė mė i pėrshtatshėm me njohurinė teorike.

Nė kėtė mėnyrė, nė sferėn e njohurisė, mund tė identifikohen tė paktėn tre elemente. Njėra ėshtė, udhėzimet specifike praktike qė janė dėshmuar pėr tė drejtuar njeriun nė njohurinė intuitive dhe tė brendėshme dhe nė diturinė e vetėdijshme nga prania nė lidhje me Zotin e Lartėsuar dhe emrat e Tij mė tė bukur dhe veēoritė e Tij mė fisnikė dhe manifestimet e tyre.

E dyta ėshtė, gjendjet specifike shpirtėrore dhe fizike dhe tiparet e akterit dhe pėrfundimisht zbulimet dhe dėshmitė e arritura nga udhėtari.

E treta ėshtė, propozimet dhe deklarimet qė tregojnė kėto gjetje intuitive direkte dhe madje pėr ata qė nuk e kanė pėrhapur bulēimėn e njohurisė praktike, mund tė jetė mė shumė ose mė pak e kuptuar, megjithėse gjetja e tė vėrtetės dhe thelbit tė tyre ėshtė specifike pėr njohuritė e vėrteta.

Duke u marrė me kėto shpjegime bėhet e qartė se gnosa e vėrtetė ėshtė ajo qė ndjek njė program specifik praktik dhe arrin njė njohuri intuitive dhe direkte pėr Zotin e Lartėsuar dhe veēoritė dhe veprimet e Tij.

Gnosa teorike, nė fakt ėshtė njė pėrllogaritje dhe interpretim i kėsaj njohurie, qė natyrisht ka shumė shkelje. Nėse nuk jemi shumė tė saktė me terminologjinė dhe e zgjerojmė sferėn e veprimtarisė ne mund ta pėrdorim termin njohuri pėr tė gjithė udhėtimin shpirtėror qė ndėrmeret pėr tė gjetur tė vėrtetėn dhe pėr tė arritur lumturinė, si dhe pohimet dhe dėshmitė pėrfunduese shpirtėrore.

Nė kėtė mėnyrė gnosa do tė pėrfshijė madje llojet e njohurisė tė gjetura nė Budizėm dhe Hinduizėm dhe gnosa e disa fiseve tė Siberisė dhe fiseve vendase tė Afrikės, siē mund tė zbatohet termi fe, me llojin e njejtė tė kuptimit tė zgjeruar tė Budizmit, totemizmit dhe tė tjerė.

Kėtu ėshtė e pėrshtatshme tė tregohen konceptet e diturisė dhe filozofisė gjithashtu.

Shprehja hikmah (dituri), qė ėshtė njė fjalė me origjinė arabe, do tė thotė njė njohuri e mirė dhe e caktuar (marifah) dhe shpesh e zbatuar me njohurinė praktike, si ndjenja nė tė cilėn ėshtė pėrdorur nė Kuranin e Madhėruar (17:39).

Megjithatė nė terminologjinė e sotme ajo ka kuptimin e filozofisė hyjnore si dhe filozofisė praktike dhe shkencės sė etikės dhe nė etikė ai ėshtė pėrdorur nė kuptimin e njė veēorie tė shpirtit lidhur me pėrdorimin e arsyes dhe si mjeti mes ekstremeve tė shkathtėsisė dhe ēmendurisė.

Pėr ēdo rast, ai nuk ėshtė zbatuar me filozofitė ateiste ose skepticizmin, me tė kundėrtėn e filozofisė qė rrjedh nga rrėnjėt greke qė nėnkupton ēdo pėrpjekje intelektuale ose racionale pėr tė kuptuar problemet e tė gjithė ekzistencės, edhe nėse kjo ēon nė pėrjashtimin e njohurisė sė caktuar dhe tė krijuar, ose edhe pėrjashtimin e ekzistencės objektive.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Neo prej 29.12.08 0:02

Sufizmi - fillet dhe pėrkufizimi i kuptimit

Sufizmin si term e ka farkuar profesori gjerman F.A.D. Toluk, si term i latinizuar i faljės burimore arabe; tasawwuf, nė trojet tona si tasavuf, tesavuf. Sufizmi si term, jashtė botės islamike, me modifikime tė vogla ėshtė pranuar nė tė gjitha gjuhėt evropiane: ang. sufism, frengj. soufisme, span. sufismo, rs. sufizm.

Ėshtė mendim i pėrgjithshėm se termi, tesawwuf, forma infinitive nga tesawwefe, jetasawwefu, tesawwufunėshtė krijuar nga fjala suf, pra domethėnia e parė leksikore e termit tasawwuf ėshtė folja dinamike, qė ka tė bėjė me mbajtjen e petkave nga leshi i ashpėr; zhguna; aba.

Sipas disa pikėpamjeve, pėremrit foljor tasawwuf ka parapri derivati nga fjala suf, me tė cilėn nė shek. II/VIII nė qytetin Kufe janė quajtur besimtarėt e veshur nė petkat e leshit tė ashpėr (zhgunė) sufi.

Njė numėr i hulumtuesve islamikė, prejardhjen e fjalės tasawwuf e gjejnė nė rrėnjėn arabe, kuptimi i sė cilės ėshtė pastėrtia dhe pastrimi; disa e gjejnė nė el-suf, njerėzit tė cilėt kanė falur namazin nė rendin e parė (saff), tė xhamisė sė profetit Muhamed s.a.v.s., disa tė tjerė mendojnė se tesawwufi asocionon fisin Beni Suf.

Njė numėr i dijetarėve islamikė, prejardhjen e fjalės tasawwuf e gjejnė nė sintagmėn e "radhės sė parė", nė radhėn e parė tė besimtarėve gjenden sufitė, pėrkatėsisht sufitė janė mė tė afėrmit e Perėndisė.

Njė numėr shumė i vogėl orientalistėsh, mendojnė se tesawwufi buron nga fjala greke sophos, pėrkatėsisht theosophia.

Sipas mendimit tė pranuar, fjala sufi buronnga suf - lesh i ashpėr zhgunė, pėrkatėsisht, ka qenė pėrgjithėsisht e pranuar qė njerėzit fetarė e tė devotshėm, tė kenė veshjen prej leshit tė ashpėr, zhgunės, e qė lidhet me besimtarėt e devotshėm tė qytetit tė Kufps nė shek. IIVIII.

Veshja prej leshit tė ashpėr (zhgunės), jo vetėm qė ka qenė veshje e njerėzve tė devotshėm, por ajo ka qenė edhe veshje e zakonshme te profetėt ndėr popujt semitė.

Si cilėsi e zakonshme te arabėt, ka qenė qė njeriu tė pėrshkruhet dhe tė cilėsohet sipas veshjes, e mė pak sipas atributeve tė tjera specifike.

Pra, veshja karakteristike e besimtarėve tė devotshėm ka qenė shenja e modestisė, nė krahasim me besimtarėt e tjerė dhe njėkohėsisht ka qenė si reaksion ndaj tė mirave tė kėsaj bote; pėrcaktim i vetėdijshėm pėr asketizmin specifik.

Me shumė siguri mund tė flitet se fjala tesawwuf pėr herė tė parė ėshtė pėrdorur kah mesi i shek. tė II sipas Hixhres. (shek. VIII).

Besohet se pėr herė tė parė kėtė term e ka pėrdorur Xhabir Ibn Hajjah (vd. 253/867), njė kimist i pėrmendur arab.

Pėrdorimi i formės plurale - sufijjeh, nga fjala su fij pėr herė tė parė ėshtė shėnuar nė Aleksandri nė vitin 199/814.

Forma plurale - sufijjeh, karakterizon njė grup ose radhė tė sufive, tė cilėt sipas burimeve tė besueshme historike kanė qenė nga qyteti Kufe. Imami, si udhėheqėsi i kėtyre njerėzve, ėshtė emėruar sipas diktatit.

Pra, mund tė konstatohet se fjala sufi pėr herė tė parė ėshtė pėrdorur nė qytetin Kufe, prej nga ėshtė pėrhapur nė krahinat dhe vendet e tjera tė Arabisė dhe jashtė saj. Fjalėt (al) tasawwuf dhe sufi janė nė pėrdorim qysh nga koha e Tab}inve - Trashigimtarėve tė shokėve tė profetit Muhamed s.a.v.s.

Personi i cili merr pjesė nė tasawwuf quhet fakir (faqir), skamnor nė pajtim me ajetin Kur'anor (XLII, 28 ) Fakiri mundohet tė realizojė modestinė e profetit Muhamed s.a.v.s. (al - faqr al Muhammedi), pėrkatėsisht tė kujtojė se nuk disponon me asgjė dhe se gjithēka buron nga Perėndia.

Nė pikėpamje metafizike, kjo nėnkupton se fakiri ėshtė njė hiē, kurse qenie e vetme reale ėshtė Perėndia.

Gjithashtu sufitėt emėrtohen me emra tė tjerė tė ndryshėm si; populli i rrugės (ahl - al. ariqah), njerėz tė cilėt mėsojnė me ndihmėn e shenjave (ahl - al isharah), njerėzit e zemrės (ahl - i dil, nė gjuhėn persiane), si dhe emėrtimet tė tjera, tė cilat u pėrgjigjen njerėzve tė sferave tė shumta tė realitetit sufist.

Nga qendra irakiane sufizmi kalon nė Horosan, ku paraqiten adhuruesit e sinqetė dhe origjinale tė kėrkimit tė sė vėrtetės absolute, kėshtu qė provincat lindore tė Persisė shndėrrohen nė bastion tė sufizmit.

Nga Persia, sufizmi kalon nė Indi e pastaj aty kah shek. IX/XV sufizmi i forcon pozitat e veta nė Egjipt dhe nė Afrikėn Veriore.

Koha prej shek. III/IX dhe IV/X paraqet periudhėn e krijimtarisė mė tė pasur dhe mė intenzive tė sufitėve. Nė kėtė periudhė, teorikė tė ndryshėm sufitė, vėnė themelet e sistemit doktrinar.

Kėto themele, gjatė kohės pasuese, do tė shėrbejnė si autoritet i pakontestueshėm nė krijimtarinė e pasur dhe tė llojllojshme tė sufitėve postklasikė.

Pra, fillet e zhvillimit tė sufizmit janė tė lidhura me aktivitetin e grupeve tė vogla tė besimtarėve tė devotshėm, tė cilėt pėrveē asketizmit, nė tubimet e veta kanė recituar Kur'anin.

Recitimi i Kur'anit ka qenė i mbushur me ndjenja, kurse dėgjuesve u ėshtė dukur se recitatorėt gjatė recitimit janė duke qarė (beke-um). Paraardhėsit e sufive kanė qenė zuhadėt dhe nusa-t.

Pra, mistika islame sė pari zhvillohet si asketizėm. Fjala ka qenė pėr pėrkushtimin praktik, pa ngarkime spekulative metafizike, e cila ka proklamuar parėsinė e qėllimit para veprės, pastėrtinė e brendshme, pendimin dhe frikėn nga Perėndia.

Tasawwufi nė gjuhėn arabe nėnkupton dhe akcepton Dijen Hyjnore (al-hikma al ilahiya), e cila ruhet dhe kultivohet brenda tarikatit.

Pa marrė parasysh prejardhjen e fjalės, kuptimi metafizik i fjalės ėshtė dija hyjnore.

Nė shkencėn e simbolizmit tė numrave (al-gafar) e ndėrlidhur me alfabetin arab, tasawwufi paraqet ekuivalencėn numėrore tė dijes Hyjnore.

Sufitė gjithmonė tasawwufin e kanė konsideruar si konceptin qendror dhe tė lartėsuar, i cili nė pikėpamje etimologjike ndahet nga ēdo fjalė tjetėr.

Burimet dhe objekti i sufizmit


Nė lidhje me burimin dhe cilėsitė burimore tė sufizmit ndėr islamistėt dhe te orientalistėt, ekzistojnė dy hipoteza themelore; nė grupin e parė hyjnė teoritė dhe hipotezat, tė cilat kanė tė pėrbashkėt qėndrimin se paraqitja dhe zhvillimi i sufizmit ėshtė fryt i ndikimit religjioz dhe kulturor i mjediseve tė tjera. Sipas kėtyre hipotezave, sufizmi ėshtė fenomen jotipik nė religjionin, kulturėn dhe nė shoqėrinė islamike.

Burimet e sufizmit kėrkohen nė neoplatonizėm, nė asketizmin - abacinė krishtere, nė reakcionin arianik ndaj religjionit semit nė zorastrianizmin, nė trashėgiminė mazdeistike - mahineike iraniane, nė brahmanizmin dhe hinduizmin indas, si dhe nė religjionet e tjera lokale.

Praktikisht, sufizmi kėrkohet nė ēdo burim tjetėr tė mundshėm, me tė cilin islami ka pasur ēfarėdo kontakti. Ēdo ngjashmėri dhe ēfarėdo lidhje historike me metodėn dhe shprehjet specifike merren si prova tė sigurta pėr burimin e huaj tė sufizmit nė islam.

Hipotezat dhe teoritė se sufizmi paraqet organizmin e huaj nė islam, i pėrqafojnė orientalistėt jashtė botės islamike.

Shumica e kėtyre orientalistėve kanė qėndrim negativ ndaj besimit islam, duke konsideruar atė si pėrzierje tė besimit hebraik dhe tė krishterė nė interpretimin arab.

Elementi i pėrbashkėt i kėtyre hopotezave dhe teorive, ėshtė qėndrimi aprioristik se islami nuk ėshtė religjion i shpallur nga Perėndia dhe pėr kėtė arsye nuk mund tė ketė dimensionin e vet autentik ezoterik.

Ekziston njė bindje e kahershme nė botėn perėndimore se islami ėshtė religjion i thjeshtė dhe i ashpėr, si religjion i shpatės.

Tėrė superstruktura sociale e shoqėrive islame ėshtė formuar nė bazė tė dhunės, kėshtu qė ēdo aspekt kontempaltiv ose metafizik parqet elementin e huazuar nga religjionet autentike.

Nė grupin e dytė hyjnė teoritė dhe hipotezat, tė cilat sufizmin e shohin si produkt burimor tė islamit dhe tė mjedisit arab.

Teorinė mbi burimin islamik tė sufizmit e pėrqafojnė shumica e teorikėve mė tė pėrmendur nė kėtė lėmė; si R.A. Nikolson, L.Masinjon, etj.

Njė ndikim vendimtar nė miratimin e qėndrimit mbi karakterin autokton tė sufizmit, kanė bėrė kėrkime kėmbėngulėse tė islamistit L.Masinjon.

Luj Masinjon nė analizėn municioze tė terminologjisė bazike tė sufizmit tė hershėm ku nė mėnyrė tė pakontestuar ka vėrtetuar se bėrthama e tėrė sistemit kuptimor dhe terminologjik buron nga Kur'ani.

Nė bazė tė kėsaj, shumica e islamistėve e miratojnė qėndrimin mbi burimin autokton islamik tė sufizmit si qėndrim i pakontestuar aksiomatik.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Neo prej 29.12.08 0:03

Pra, nė fillim islami, te besimtarėt mė tė hershėm ka nxitur shkallėn e lartė tė pėrgjegjėsisė morale para drejtėsisė Hyjnore.

Toni boshtor i kėsaj pėrgjegjėsie ka qenė frika nga Perėndia, pėr veprat e kryera. Pasuesit e parė tė profetit Muhamed s.a.v.s. kėtė ndjenjė morale e kanė ngritur deri nė shkallėn e veēantė tė aktivitetit shpirtėror, pėrkatėsisht deri nė interiorizimin dhe introspekconin e motivit moral.

Gjatė shek. II/VIII dhe III/IX, inteligjencia myslimane ka manifestuar ndarjen nė dy grupe; nė uleman ose nė teologėdhe nė njohėsit e mirė tė shkencės juridike, nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr, nė ata tė cilėt nė pėrkushtimin e vet religjioz, theksin e veēantė e kanė vėnė nė bazėn personale.

Ky qėndrim i asketizmit pijetestik nė mėnyrė definitive ka formėsuar etosin e sufizmit.

Koncepti Kur'anor pėr mbėshtetje te perėndia (tewekul), ka shpėnė gjer te koncepti qendror i sufizmit; tė marrėdhėnies intime ndėrmjet njeriut dhe Perėndisė, pėrkatėsisht gjer te dy koncepte tė ndėrlidhura nė njė ndjenjė tė pėrbashkėt tė dashurisė dhe tė mėshirės.

Sa i pėrket burimit dhe domethėnies sė sufizmit nuk ekziston njė pajtim i njėzėshėm dhe as qė do tė ekzistojė. Vetėm Rejnold Nikolson (1868-1945), prej burimeve tė hershme islamike ka regjistruar 78 definicione tė tasawwufit.

Nė rast se mund tė bėjmė ndonjė ndarje doktrinere nė zhvillimin e sufizmit, atėherė mund tė themi se nė fazėn e parė tė misticizmit islam, qė pėrfshin periudhėn kohore prej shek. II /VIII - IV /X, vėrehet tendenca e aspektit wahdat ash - shuhud, e cila pėrafėrsisht mund tė pėrkthehet si monozmi testimonijal, "njėsia e dėshmisė".

Sipas kėsaj tendence Perėndia ėshtė i pranishėm nė zemrėn e besimtarit dhe Ai aty vet-veten e dėshmon.

Besimtari me anė tė dashurisė sė pakufishme njėsohet (bashkohet) me Perėndinė, kuptohet, jo nė mėnyrė substanciale. Pika bashkuese ėshtė dashuria e pakufishme si energji dhe medium i bashkimit.

Pėrfaqėsuesit e kėsaj tendence janė sufitėt mė tė hershėm si Hasan al - Basri dhe Rabija al - Adavija.

Nė fazėn e dytė paraqitet tendenca si wahdat al - wugűd, e cila mund tė pėrkthehet si monizmi ekzistencijalist, bashkim me qenien primodijale, qė pėrfshin periudhėn post - klasike tė sufizmit. Sipas kėsaj tendence tėrė ekzistenca empirike paraqet reflektimin e esencės Hyjnore.

Pėrfaqėsuesi mė i hershėm i kėsaj tendencė ėshtė Bajazid al - Bistami, kurse kulminacionin e arrin me veprėn grandioze tė filosofit Ibn Arabi.

Njė plejadė e tėrė mistikėsh dhe e poetėve tė famshėm botėrorė i takojnė kėsaj tendence, si Atari, Xhami e mbi tė gjithė Rumiu (Mevlana).

Sufizmi e ka obliguar besimtarin qė t'i kryejė tė gjitha ritualet e parapara fetare; si agjėrimin, haxhillukun (pelegrinazhin), namazin (faljet) dhe lutjet.

Namazi ka rėndėsi tė veēantė, pa marrė parasysh se a ėshtė fjala pėr pesė kohėt e parapara, tė cilat duhet t'i kryejė ēdo besimtar vetėm, apo nė bashkėsi me tė tjerėt.

Lutjet e shpeshta spontane e nė veēanti ato tė natės, janė shtresa obliguese pėr tė pėrkushtuarin nė rrugėn e Perėndisė.

Pra, sufizmi ėshtė i mundur vetėm me pranimin e tėrėsishėm tė shar'iatit dhe jashtė shar'iatit nuk mund tė ekzistojė kurrfarė sufizmi. Sufizmi paraqet zbatimin konsekuent tė shari'atit nė jetėn praktike tė besimtarit tė devotshėm.

Vitaliteti shpirtėror dhe kohezioni i brendshėm religjioz i shoqėrive myslimane ka ekzistuar nė harmoninė e shar'iatit dhe tė sufizmit, si dy dimensione tė pandashme tė njė tradite religjioze.

Sufizmi nė thelbin e vet ka pėrjatimin e brendshėm tė shar'iatit dhe paraqet mėshirėn e Muhamedit s. a. v. s. (al - barakat - al muhammadiyah), pėrkatėsisht praninė Hyjnore pėr tė cilėn sufizmi ka krijuar metoda dhe teknikėn pėrkatėse.

Pra, sufizmi ėshtė i mundur vetėm me pranimin e tėrėsishėm tė shar'iatit dhe jashtė shar'iatit nuk mund tė ekzistojė kurrfarė sufizmi. Sufizmi paraqet zbatimin mė konsekuent tė shar'iatit nė jetėn praktike tė besimtarit tė devotshėm.

Nė ndarjen, nė shikim tė parė, e sufizmit nga bėrthama e tij e islamit zyrtar, pėrveē faktorėve tė tjerė, nė mėnyrė tė theksuar ka ndikuar gjendja e marrėdhėnieve nė shtetin e forcuar dhe tė organizuar arab nė procesin e ekspanzionit tė vrullshėm jashtė territoreve tė Arbisė, si djep i islamit. Shoqėria dhe shteti islamik nė mėnyrė definitive shndėrrohen nė shtet me institucionet qė i mbrojnė interesat e shtesave sunduese dhe mbi tė gjitha me interpretimin zyrtar tė religjionit, si bazėn e pazėvėndėsueshme tė legjitimitetit tė vet.

Shar'iati - ligji i jashtėm i islamit, paraqet bartėsen e hakikatit, tė sė Vėrtetės sė brendshme dhe tė realitetit tė brendshėm.

Pėr kėtė arsye sufitėt janė mbrojtėsit mė tė flaktė tė ligjit tė jashtėm.

Liria e plotė e brendshme shpirtėrore, tė cilėn e kanė kultivuar sufitėt kundrejt formave tė jashtme, ua ka mundėsuar shkallėn mė tė lartė tė shpirtėzimit, tė pėrsoshmėrisė shpirtėrore.

Sufizmi, pa dyshim, paraqitet si njė fenomen kompleks dhe shumėshtresor shpirtėror e shoqėror, i pranishėm me shekuj nė tėrė hapėsirat e gjera gjeografike ku shtrihej islami.

Sufizmi gjatė historisė, ka pėrjetuar njė zhvillim tė vrullshėm dhe dinamik, tė brendshėm dhe tė jashtė, nė suazat e bėrthamės sė islamit.

Sufizmi nė fillet e veta nėnkupton bashkėsinė e gjendjeve ekstatike, kulminacioni i tė cilave mundėson njohuritė religjioze tė shkallės sė lartė, tė radhės metafizike, pėrkatėsisht tė njohurit intutiv tė pranisė sė Perėndisė dhe tė vetė Qenies sė Perėndisė.

Sufizmi paraqet lėvizjen dhe sistemin e veēantė nė besimin islam, i cili paraqitet dhe si metodė specifike e afrimit dhe e bashkimit me Perėndinė; paraqet shfrytėzimin e aftėsive intuitive dhe emocionale - spirituale, tė cilat nė mėnyrė latente ekzistojnė nė unin e njeriut si fshehtėsi tė pazbuluara.

Mosaktivizmi i kėtyre aftėsive, gjithashtu, e fsheh unin nga Perėdnia. Kėto aftėsi latente intuitive dhe emocionalo - spirituale me anė tė ushtrimeve dhe kultivimit tė caktuar ēlirohen dhe e ēlirojnė unin nga perdet e padukshme .

Sufizmi, ndėr tė tjera, parqet psikologjinė transcedentale nė kuadėr tė islamit.

Sufizmi gjithmonė ka insistuar nė drejtim tė hulumtimit - analizės sė thellėsive tė shpirtit tė njeriut. Sufizmi ka insistuar qė besimtari duhet tė analizojė dhe tė njohė veten, pėrkatėsisht tė bėjė analizėn personale.

Sufizmi ka insistuar tė transcedentohet "uni-egoja e vogėl" e njeriut tė pėrkufizuar me pėrvojėn e pėrditshme. Nė thellėsitė e idetė, shpirti i njeriut mund tė pėrjetojė praninė e Perėndisė.

Nė kėtė drejtim thėnia e profetit Muhamed s. a. v. s.: "Kush e njeh veten, ai e njeh Zotin e vet", flet mė sė miri pėr analizėn personale tė ēdo besimtari.

Mėsuesit sufitė, - shejhėt kanė pasur dije tė hollėsishme nė metodat terapeutike nė shėrimin e sėmundjeve shpirtėrore.
Njohja dhe bashkimi me Perėndinė nuk mund tė arrihet vetėm me aktivizimin e aftėsive intuitive dhe emocionale - shpirtėrore; pėrkatėsisht kjo njohje dhe ky bashkim nuk mund tė arrihet vetėm me aktivitetin e vullnetshėm dhe tė vetėdijshėm tė besimtarit, pa marrė parasysh sesa ėshtė ai aktivitet i sinqertė, vetėmohues dhe afatgjatė, por ajo mund tė arrihet me mėshirėn e veēantė tė Perėndisė.

Aktiviteti intuitiv dhe emocional - shpirtėror, edhe pse ėshtė kusht, paraqet vetėm pikėn e ujit nė det, nė krahasim me mėshirėn e Perėndisė.

Pėrceptimet (empiria) dhe mendja (arsyeja) e njeriut mund tė kuptojnė vetėm botėn e tė mundshmes.

Ndėrmjet, tė mundshmes dhe realitetit ekziston hėndeku i ndarjes, tejkalimi i tė cilit ėshtė i mundur vetėm me tejkalimin cilėsor tė empirisė dhe tė arsyes.

Kėtė akt mund ta bėjė vetėm drita e mėshirės sė Perėndisė, dhuruar besimtarit.

Vetė Perėndia, Veten e Vet e ka pėrshkruar si i Jashtmi (az - zahir) dhe si i Brendshmi (al - batin). Kėshtu Perėndia botėn e ka treguar si botė tė brendshme, pėr tė pasur mundėsi qė njeriu me pjesėn e tij tė brendshme tė njohė e tė pėrjetojė pjesėn e brendshme tė Perėndisė.

Me pjesėn e vet tė jashtme (shqisat, arsyeja) njeriu e njeh pjesėn e jashtme tė Perėndisė.

Pra, koncepti themelor i sufizmit ėshtė marrėdhėnia nė mes tė njeriut dhe Perėndisė, marrėdhėnia individuale dhe deri nė fund personale; pėrkatėsisht relacioni i dashurisė dhe i mėshirės nė mes tė njeriut dhe Perėndisė.

Njeriu mund tė njohė veten vetėm me ndihmėn dhe mėshirėn e Perėndisė. Njohja dhe thellimi nė vete, si njohje e drejtpėrdrejtė, ėshtė kushti pėr ringjalljen e dashurisė parakrijuese ndaj Perėndisė.

Ky lloj i tė njohurit intuitiv dhe emocionalo - spiritual paraqet formėn specifike tė zbuluesės dhe qėndron shumė mė lart se tė njohurit racional tė pjesėrishėm, tė njohurit e drejtpėrdrejtė (ma'erifa), pėrkatėsisht tė pėrjetuarit e njohjes gjendet mbi njohjen intelektuale teologjike (e'ilm).

Profeti Muhamed s. a. v. s. ka thėnė. "Al - ma' rifa sirri" ("Tė njohurit mistik ėshtė fshehtėsia ime") dhe "La tasihhu as - saltu illa bi - 1 ma'rifa" ("Lutja - namazi vlen me tė njohurit mistik")

Sipas pikėpamjes sufiste, dija (tė njohurit) ka tri shkallė;

1 dija e cila shpėton besimtarin nga vdekja nė mosdije,

2. kontemplacioni dhe 3. zbulesa, si shkallė mė e lartė e dijes.

Tė njohurit e drejtpėrdrejtė, tė vėzhguarit tė drejtpėrdrejtė, kontemplacioni (mushahada) pėr sufiun paraqet vėzhgimin shpirtėror tė Perėndisė, qoftė publike, qoftė sekrete, duke mos parashtruar sesi dhe nė ēfarė mėnyre arrihet deri te ky kontemplacion.

Menduh Bamja
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

SUFIZMI

Mesazh  gjoniradovani prej 03.11.09 23:09

Me pelqen rruga e sufizmit ose ndryshe tarikati, sepse sufistet i kane dhe i respekojne te gjitha fete por e kane kapercyer ne nje fare menyre sepse ato jane futur ne BESIM.
Njerez si Abdyl Kader Gejlani , Deit Ahmet Rrufaiu, Bektash Veliu etj kane qene Nuhamed Mediu i kohes se vet.
Parimi kryesor i tyre eshte njih vetveten sepse duke njohur veten njeh edhe gjithesine.
Por sot me vjen keq qe ka aq pak sufiste, se nqs ka ndonje te arrire do kisha pasur deshire ti beja disa pyetje.
1 - kush eshte me e madhe cilesia apo cilesori ?
2 - kush eshte me i madh ai qe lind pa nane e babe si Ademi , kush lind vetem prej nenes si Isau apo me nene e babe si Muhamedi ?
3 - si i kuptojne ne shqip 4 meleket ?
4 - kur shkon ne shtepi a te duhet me rruga ?
5 - si e ke emrin ti o njeri ?
avatar
gjoniradovani

17


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  leke_dukagjini prej 06.04.10 19:45

1- tjetra rrjedh nga njera ...te dyja kanje nje burim te vetem....
2- ne rruget profetike ska te medhenj dhe te vegjel....ademi, isaku,muhamedi jane nje =te derguarit
3- 4 melek qe rrealizojne ciklet e jetes se universit...
4- rruga mbaron ...aty ku fillon shtepia
5- emri im eshte ....nje krijese e zotit....

leke_dukagjini

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 29.10.11 12:21

PĖRKUFIZIMI I TASAVVUFIT - MISTIKES ISLAME

Meqė tasavvufi ose mistika islame ėshtė njė dituri qė njihet dhe shijohet duke u jetuar ose sa mė tepėr qė tė jetohet, shpjegimi i tij i pėrkryer brenda mundėsive tė kufizuara tė fjalėve ėshtė i vėshtirė.Pėr kėtė shkak,miqtė e Zotit i kanė bėrė pėrkufizime tė ndryshme kristalit tė tasavvufit qė reflekton dritėra tė ndryshme nga ēdo faqe e tij,duke mbajtur parasysh faqen qė sheh nga ta.

Miqtė e Zotit dhe ndjekėsit e kėsaj rruge moralo-shpirtėrore e virtuale kapėrcejnė distanca nė zhvillimin e tyre virtual nė raport tė drejtė me kapacitetet dhe mundėsitė e veta si dhe shfaqjet situative qė dalin nė pah nė zemrat e tyre.Prandaj dhe e kuptojnė ndryshe nga njėri-tjetri tasavvufin sipas shfaqjes tek ta tė frymėzimeve ndjesore tė botės shpirtėrore.

Ndėrkaq,tė gjithė kėta persona qė e kanė pėrkufizuar tasavvufin,sipas kėndvėshtrimit tė tyre,kanė tė drejtė.Kurse ne,duke parė kėto lloj pėrkufizimesh,mund tė kemi vetėm njė ide tė pėrgjithshme mbi pėrbėrjen dhe natyrėn e tasavvufit.

Sipas aspekteve tė pėrbashkėta tė kėtyre pėrkufizimeve tė ndryshme, mund tė themi se tasavvufi ėshtė dituria e cila, duke i rregulluar botėt e brendshme tė besimtarėve, i zhvillon ata shpirtėrisht, duke e bėrė robin tė arrijė moralin e lavdėruar, e afron atė te Zoti dhe, kėshtu, e bėn tė arrijė njohjen intuitive tė Zotit, tė cilėsuar marifetullah.

Disa nga pėrkufizimet e panumėrta tė tasavvufit tė bėra nga miqtė e Zotit sipas shfaqjeve shpirtėrore pėr tė cilat kanė qenė tė merituar, janė kėto:
Tasavvufi ėshtė moral i bukur dhe edukate

Morali i bukur ėshtė, duke e shpėtuar besimin nga imitimi duke fiksuar nė zemėr ndjenjėn e mirėsisė qė u jep orientim ideve dhe sjelljeve, domethėnė gjendjen shpirtėrore tė shikimit tė Zotit, shndėrrimi i besimit nė element sundues dhe tė pandarė tė personalitetit dhe jetesa nė kėtė rrugė.

Tasavvufi ėshtė pėrpjekja pėr ta jetuar fenė nė njė mėnyrė cilėsore nė pėrshtatje me thelbin e saj duke u zhveshur nga papastėrtitė materiale shpirtėrore dhe duke fituar moralin dhe cilėsitė e bukura.

Duke u shprehur si mė poshtė, Ebul Husejn en-Nuri ka nėnvizuar lidhjen e pashkėputur mes tasavvufit dhe moralit:
“Tasavvufi nuk ėshtė as forme, as dituri; ai ėshtė vetėm moral i bukur. Po tė ishte formė, do tė merrej me luftė e pėrpjekje, po tė ishte dituri, do tė merrej e fitohej me tė mėsuar. Prandaj, vetėm forma dhe dija nuk tė ēojnė dot nė synim. Tasavvufi ėshtė veshja me moralin e Zotit!”
Ebu Muhammed Xheriri e ka nėnvizuar kėtė tė vėrtetė duke thėnė“Tasavvufi ėshtė pėrvetėsimi i moralit tė bukur dhe largimi nga morali i keq!”

Stolisja e zemrės me moralin e bukur dhe ruajtja prej moralit tė keq, sa ē’ėshtė e detyrueshme pėr shpėtimin dhe lumturinė e pėrjetshme, ėshtė po aq edhe njė punė e mundimshme. Kėshtu, Ebu Hashim Sufi, nga mistikėt e parė, ka thėnė kėshtu:“Gėrryerja e njė mendjemadhėsie tė ngulitur nė zemėr ėshtė mė e vėshtirė nga gėrryerja e malit me gjilpėrė!”

Kurse Ebu Bekr el-Kettani thotė:
“Tasavvufi ėshtė moral. Ai qė ėshtė epror ndaj teje nė moral, ėshtė epror edhe nė pastėrtinė shpirtėrore!”

Ebu Hafs el-Haddad ka thėnė: “Tasavvufi ėshtė edukatė!” Me kėtė thėnie ai e ka pėrkufizuar tasavvufin si pėrmbledhjen mė tė pėrkryer tė moralit tė bukur.

Nė lidhje me edukatėn, poeti Mevlana Xhelaleddin Rumi ka thėnė kėshtu:“Zotėri! Dije se edukata ėshtė shpirti nė trupin e njeriut. Edukata ėshtė drita e syve dhe e zemrės sė ndjekėsit tė rrugės sė Zotit. Po deshe t‘ia shtypesh kokėn shejtanit, hapi sytė e shih: ajo qė e dėshpėron shejtanin, ėshtė edukata. Po tė mos kėtė edukatė te njeriu, ai s‘ėshtė njeri mė tė vėrtetė.

Dallimi mes njeriut dhe kafshės ėshtė edukata!Synimi i mistikut ėshtė ta bėjė zemrėn, si Hz. Ibrahimi (a.s.), tė pastėr nga kjo botė dhe tė bindur ndaj urdhrave hyjnorė, si Hz. Ismaili (a.s.), tė nėnshtruar ndaj Zotit dhe tė pajtuar me pėrcaktimin hyjnor, si Ejjubi (a.s.), tė durueshme.

Dėshpėrimi i besimtarit duhet tė jetė si dėshpėrimi i Daudit (a.s.), kurse varfėria, si varfėria dhe ngopja e Hz.Isait (a.s.). Mistiku ėshtė personi qė pėrpiqet tė ketė njė zemėr tė mbushur plot e pėrplot me dėshirėn dhe harenė e Hz.Musait (a.s.)nė ēastet e pėrgjėrimit dhe, mė nė fund, principialitetin e Hz.Muhammedit(a.s.),domethėnė,dashurinė dhesinqeritetin etij ndaj Zotit tė vet.

Mistiku ėshtė personi qė pėrpiqet tė ketė njė zemėr tė mbushur plot e pėrplot me dėshirėn dhe harenė e Hz. Musait (a.s.) nė ēastet e pėrgjėrimit dhe, mė nė fund, principialitetin e Hz.Muhammedit (a.s.), domethėnė, dashurinė dhe sinqeritetin e tij ndaj Zotit tė vet.
Ebu Hafs el-Haddad ka thėnė: “Tasavvufi ėshtė edukatė!” Me kėtė thėnie ai e ka
pėrkufizuar tasavvufin si pėrmbledhjen mė tė pėrkryer tė moralit tė bukur.

Ebu Muhammed Xheriri e ka nėnvizuar kėtė tė vėrtetė duke thėnė:
“Tasavvufi ėshtė pėrvetėsimi i moralit tė bukur dhe largimi nga morali i keq!”
Stolisja e zemrės me moralin e bukur dhe ruajtja prej moralit tė keq, sa ē’ėshtė e
detyrueshme pėr shpėtimin dhe lumturinė e pėrjetshme, ėshtė po aq edhe njė punė e
mundimshme.

Kėshtu, Ebu Hashim Sufi, nga mistikėt e parė, ka thėnė kėshtu:
“Gėrryerja e njė mendjemadhėsie tė ngulitur nė zemėr ėshtė mė e vėshtirė nga gėrryerja e malit me gjilpėrė!”
Kurse Ebu Bekr el-Kettani thotė:“Tasavvufi ėshtė moral. Ai qė ėshtė epror ndaj teje nė moral, ėshtė epror edhe nė pastėrtinė shpirtėrore.

Nė lidhje me edukatėn, poeti Mevlana Xhelaleddin Rumi ka thėnė kėshtu:“Zotėri! Dije se edukata ėshtė shpirti nė trupin e njeriut. Edukata ėshtė drita e syve dhe e zemrės sė ndjekėsit tė rrugės sė Zotit. Po deshe t‘ia shtypesh kokėn shejtanit, hapi sytė e shih:ajo qė e dėshpėron shejtanin, ėshtė edukata.Po tė mos ketė edukatė te njeriu, ai s‘ėshtė njeri mė tė vėrtetė.

Dallimi mes njeriut dhe kafshės eshte edukata!Si rrjedhojė e faktit qė ka ardhur nė kėtė botė pėr provėn e vetvetes si rob i Zotit, njeriu ndodhet i zėnė gjer nė kohėn kur t’i vijė vdekja,nga njė sėmundje qė i thonė nefs(vete,ego)dhe qė pėrmban njė mijė e njė negativitete.

Edhe sikur tė ngjitet nė shkallėt mė tė larta tė pėrsosmėrisė shpirtėrore, njeriu ndodhet ēdo ēast ballėpėrballė me dredhitė, dyshimetdhe kurthet e pėrhershme tė treshes botė materiale, nefs(vete,ego)dhe shejtan (djall).Fundja, edhe vlera e tė qenit rob i Zotit fillon me eliminimin e kėtyre rreziqeve, shmangien nga mashtrimet tėrheqėse tė kėsaj bote tė vdekshme,hyrjen nė devocion dhe, si rezultat, me orientimin nga Zoti.Prandaj, pastrimi i vetes dhe purifikimi i zemrės janė tė detyrueshėm pėr t’i edukuar prirjet ndaj sė keqes qė ekzistojnė nė krijimin e njeriut dhe pėr t’i bėrė qė tė blerojnė farėrat e devocionit.

Prandaj ēdo njeri ėshtė i ngarkuar me pėrgjegjėsinė qė, nė raport me mundėsitė dhe fuqitė e veta, ta njohė Zotin dhe, duke e kthyer kėtė njohje nė kulturė shpirtėrore, ta lartėsojė dhe madhėrojė Zotin me punė tė mira. Ja, kjo ėshtė shkurt pozita dhe detyra e robit ndaj Zotit.Ndėrkaq, pėr ta arritur kėtė cilėsi tė pozitės dhe detyrės sė robit ndaj Zotit, njeriu ėshtė i kushtėzuar nga pastrimi i vetes dhe purifikimi i zemrės qė do tė thonė kapėrcimi nga njeriu i pengesės nefs (vete, ego) pėr t’u mbushur me ndjenja tė larta.

Dhe vetėm nė kėtė mėnyrė ėshtė e mundur arritja e pozitės “vasil-i ilallah”(takimi me Allahun nė kėtė botė me zemėr (me ndjenja).dhe, pastaj, nderimi me “likaullah”(bashkimi me bukurinė e Zotit nė jetėn tjetėr (ahiret). Sipas elementit thelbėsor tė saj, zemra (ndjenja) ėshtė, nė kėtė botė,nazargah-i ilah (selie vėshtrimeve hyjnore).

E thėnė ndryshe,zemra meriton nderin tė jetė post i shfaqjeve tė vėshtrimeve hyjnore.Vetėm se,ashtu siē ėshtė e pamundur qė nė fronin e njė mbreti tė ulet dikush tjetėr veē tij, ashtu dhe zemra, qė tė bėhet vetėm seli e vėshtrimeve hyjnore, duhet pastruar nga ēdo gjė tjetėr veē Zotit, nga mendimet egoiste, nga prirjet e shėmtuara dhe vanitetet.Nė tė kundėrt, zemra mbyllet ndaj favoreve hyjnore.

Por kjo nuk do tė thotė qė nuk duhet ushqyer afėrsi dhe dashuri pėr tjetėrkėnd veē Zotit.Ē’ėshtė e vėrteta,ata qė e kanė pastruar veten,e kanė purifikuar zemrėn dhe kanė arritur nė kulmet e zemrės sė paqėtuar, janė ēliruar nga afėrsia dhe dashuria pėr vanitetet ose, mė saktė, pėr ēdo njeri dhe pėr ēdo gjė tjetėr veē Zotit.

Por njerėzit e tjerė nuk arrijnė dot ta fshijnė gradė-gradė plotėsisht nga zemra afėrsinė dhe dashurinė pėr pasurinė,fėmijėt, etj.Nė fakt,kėto lloj afėrsish dhe dashurish janė legjitime pėr sa kohė qė nuk e kapėrcejnė kufirin e caktuar.Pėr ta konceptuar rėndėsinė e purifikimit tė zemrės mjafton tė shihet pozita e zemrės nė jetėn materiale e moralo-shpirtėrore.

Profeti ynė (s.a.s.)e ka shprehur kėshtu rėndėsinė jetėsore tė zemrės tek njeriu:“...Nė trupin e njeriut ėshtė njė copė mishi. Po tė jetė mirė ajo, gjithė trupi ėshtė mirė;po tė bėhet keq ajo,gjithė trupi bėhet keq.Kujdes!Ajo ėshtė zemra!“Hz. Mevlana thotė se pėrpjekja pėr ta mbushur thesin pa ia mbyllur vrimėn nė fund ėshtė njė zell i kotė.Si kjo,ėshtė e qartė se edhe aktet dhe adhurimet e personit do tė mund tė bėhen pretekst lumturie pėr tė vetėm po tė kryhen me njė zemėr tė purifikuar.

Sepse aktet varen nga nijeti ose qėllimi i paracaktuar.Kurse nijeti ėshtė njė nga aktet e zemrės. Prandaj,korrigjimi i nijeti(qėllimit)dhe zbukurimi i tij me principialitet janė kusht. Kjo cilėsi arrihet vetėm si rezultat i edukimit ndjesor tė kryer nga ana e kompetentėve.

Momenti qė synojnė miqtė e Zotit nė edukimin e zemrės ėshtė arritja e vetėdijes sė qenies vazhdimisht bashkė me Allahun,domethėnė,arritja e asaj qė quhet ihsan dhe, kėshtu,arritja e cilėsisė sė zemrės sė gjallė.Pėr tė arritur zemra kėtė konsistencė,ėshtė e domosdoshme qė tė pastrohet nga vanitetet,domethėnė, nga ēdo gjė tjetėr veē Zotit.

Zemra qė arrin kėtė konsistencė, arrin t’i shohė tė vėrtetat e imta e tė thella. Me aq sa tė shpėtojė nga trashėsia dhe turbullia dhe tė bėhet delikate dhe e shkėlqyer, zemra bėhet pasqyrė e emrave dhe fshehtėsive hyjnore. Kėshtu, formohet dukuria e quajtur marifetullah, njohja intuitive e Zotit, njohja e Zotit me anė tė zemrės. Kjo do tė thotė shndėrrim i dijes shpirtėrore nė kulturė shpirtėrore (irfan).

Tematika e tasavvufit ėshtė e gjėrė dhe e thellė si det, sepse ai merret me cdo gjė qė ka tė bėjė me vetėn dhe shpirtin e njeriut.Konkluzionin nė ēėshtjen e kėtyre pėrkufizimeve tė tasavvufit le t’ua lėmė vargjeve poetike tė njohura tė Sheh Ibrahim Efendiut:

Fillimit tė tasavvufit, tė bėhesh sufi i dorėzuar, i thonė;
Fundit, tė bėhesh mbret nė fronin e zemrės, i thonė!
Nė tarikat, tasavvufi ėshtė shpėtim nga dobėsitė njerėzore;
Nė tė vėrtetė, tė bėhesh mik nė sarajin e fshėhtė hyjnor, i thonė!
Tasavvufi ėshtė zhveshje nga kjo rrobė prej dheu dhe uji;
Tasavvuf, tė bėhesh, si trup i pastėr, dritė e Zotit, i thonė!
Tasavvufi ėshtė ta ndezėsh qiririn e zemrės me dritėrat hyjnore;
Tasavvufit, tė marresh flakė me zjarrin e ashkut, i thonė!
Nė tasavvuf thelbėsore ėshtė ta mbyllesh librin e qeniės;
Tasavvufit, tė bėhesh njeri i sheriatit, i besimit tė vėrtetė, i thonė!
Tasavvufi ėshtė tė bėhesh njohėsi i kulturuar i zakonit hyjnor;
Tasavvufit, tė gjitha vuajtjeve t‘u bėhesh shėrim, i thonė!
Tasavvufi, ta hapesh sekretin e trupit me ēelėsat e emrave hyjnore;
Tasavvufit, ta shkatėrrosh me gjithėsej kėtė ndėrtesė, i thonė!
Dije se tasavvufi ėshtė kthimi i fjalės sė sufiut nė jetesė;
Ēdo fjalė qė thotė tė kthehet nė eliksir, i thonė!
Tasavvufi ėshtė t‘i dish dituritė mbi kuptimin dhe shpjegimin;
Tasavvufit, nė shpirt tė bėhesh njė e fshehtė hyjnore, i thonė!
Tasavvufi ėshtė tė jesh i dehur e i zgjuar nė mahnitjen hyjnore;
Tasavvufit, t‘i bėhesh admirues fshehtėsisė sė Zotit, i thonė!
Tasavvufi ėshtė tė heqesh nga zemra ēdo gjė tjetėr veē Zotit;
Tasavvuf, zemra e besimtarit tė bėhet seli e Zotit, i thonė!
Tasavvufi ėshtė nė ēdo frymė tė arrish nė lindje e nė perendim;
Tasavvuf, gjithė popullit t‘i ėehesh kujdestar, i thonė!
Tasavvufi ėshtė ta shohesh Zotin nė tė gjitha grimcat e gjithėsisė;
Tasavvuf, t‘u bėhesh diell botėrave, i thonė!
Tasavvufi ėshtė t‘i kuptosh gjuhėt, hallet e tė gjithėve;
Tasavvufit, boteė sė mendjes t‘i bėhesh Sulejman, i thonė!
Tasavvufi, ta tėrheqėsh duke hequr shpirt barrėn e rėndė;
Tasavvufit, tė meritosh ajetet e faljes, i thonė!
Tasavvufi ėshtė drejtimi i gjithėsisė me Emrin e Madh;
Tasavvufit, tė bėhesh Kur‘an i gjallė, i thonė!
Tasavvufi ėshtė nė ēdo shikim t‘i drejtohesh Zotit;
Tasavvufit, t‘i bėsh tė lehta tė gjitha vėshtirėsite, i thonė!
Tasavvufi ėshtė ta bėsh gjoksin vend tė dijes sė Vėrtetė;
Tasavvufit, sufiu tė bėhet nga njė pikė, njė oqean, i thonė!
Tasavvufi ėshtė ta djegėsh trupin me zjarrin e “la“-sė;
Tasavvufit, tė bėhesh njeri me dritėn e “il’la“-sė, i thonė!
Tasavvufi, t‘i ftosh njerėzit me “Thuaj: “Zoti tė mjafton!”;
Tasavvufit, tė dehėsh me fjalėn “Kthehu te Zoti yt”, i thonė!
Tasavvufi ėshtė njė mijė herė nė ditė tė vdesėsh e tė ringjallesh;
Tasavvufit, t‘u japesh jetė gjithė trupave tė botės, i thonė!
Tasavvufi ėshtė qė njeriu ta shkrijė qenien nė qenien e Zotit;
Tasavvufit, ta fshehėsh veten nė “dy harqe afėr Zotit”, i thonė!
Tasavvufi ėshtė t‘ia japesh jetėn tė dashurit e tė ēlirohesh;
Tasavvufit, t‘i bėhesh i dashur tė dashurit, i thonė!
O Ibrahim, tasavvufi ėshtė t’i bėhesh skllav tė Vėrtetės;
Tasavvufit, tė bėhesh provė nė rrugėn e Ahmedit, i thonė!
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 30.10.11 9:56

Thėnje tė ndryshme sufiste

Bejazid Bistamiu k.s

Gjėrat pėr tė cilat ju flasin nuk mund tė gjenden me hulutim,ato i gjejnė megjithatė vetėm ata qė i kėrkojnė.

Nuk do tė bėheni sufi derisa nuk bėheni si dheu-edhe tė drejtėt edhe
mėkatarėt mbi tė shkelin njėjtė;derisa nuk bėheni sikur reja qė hedh hije mbi tė gjitha gjėrat, derisa tė mos bėheni shi qė bie njėjtė si mbi tė dashurit si mbi tė urryerit.

Tridhjetė vjet kėrkova Allahun,e kėrkova nga dashuria,pa shpresė dhe frigė!.Mė nė fund fshehtėsitė u ndriēuan,Ai nė qenėsi ėshtė Ai qė mė kėrkon mua!.

Perdet mė tė trasha mes njerėzve dhe Zotit
Janė urtėsit e njerėzve,
Adhurimi i atyre qė adhurojnė
Dhe zelli i tė pėrkushtuarve.

Sikur ta dija qė vetėm njė hap e kam hedhur sinqerisht,nuk do tė,kisha qarė kokėn pėr asgjė tjetėr.

Kisha menduar qė arrita para fronit tė Zotit,dhe thashė;"O fron i Zotit,na thanė qė Mėshiruesi nė ty gjendet"O Bajezid."U pėrgjigj froni,"neve na ėshtė thėnė qė Ai gjendet nė zemrėn e njeriut tė pėrulur.

Nė fillim gaboja nė katėr gjėra.Dėshiroja ta kujtoja Allahun e Lartėmadhėrishėm,ta njihja,ta doja dhe ta kėrkoja.Kur mbėrrina nė fund tė rrugės,e kuptova qė AI mė kujton mua,e jo unė Atė;se aty bėhej pėr dijen e Tij pėr mua,e jo timen pėr Tė,dashurinė e Tij pėr mua e jo timen pėr Tė,dhe se nė thelb AI ėshtė ai qė kėrkon,sepse njeriu nuk ėshtė nė gjendje ta gjejė Atė.

Jam nxjerrė nga Bajezidi sikur gjarpri nga lėkura e vet.Atėherė e kuptova qė arshiku dhe Mashuku gjithmonė kanė qenė Njė.

Xhundejdi k.s.

Nėse keni fuqi tė gjykimit,kėrkojeni shoqėrinė e dervishėve; bėhuni njėri nga ata dhe mos kėrkoni asgjė mė shumė.
Dashuria e dervishėve hap dyert e xhennetit; dervishėt nuk kanė lakmi pėr pallatet sulltanore,dhe as kopshtijet me aromė.
Nė zemrat e tyre tė ndezura,ka mbetur vetėm dashuria;ka mbetur vetėm dashuria e madhe pėr Allahun.

Udhėtimi nga kjo botė drejt tjetrės(heqja dorė nga gjėrat e kėsaj bote pėr hirė tė gjėrave shpirtėrore)ėshtė e llehtė pėr besimtarin.Ėshtė rrugė e vėshtirė nga krijesa deri te Krijuesi.Edhe mė e vėshtirė ėshtė rruga nga shpirti deri te Zoti.Tė jesh nė Hadterin(pranin e Tij) e Zotit,nga tė gjitha ėshtė mė e vėshtira.
Ta qetėsosh shpirtin tėnd do tė thotė tė heqėsh dorė nga vullneti personal.

Xhelaluddin Rumiu k.s.

Dje arrita i dehur nė prag tė dashurisė;por,sot nuk ia dal t'i gjej dyert e saj.
Frika dhe shpresa ishen krahėt me tė cilėt fluturoja;por,me ta mė nuk mund
tė fluturoj,i humba ata krih.Mė nuk kam frikė as shpresė,dhe asgjė nuk mė
brengos,sot nė krahėt e dashurisė unė fluturoj lartėsive!

Pėr udhėtim shpirtėror ėshtė e domosdoshme tė kesh udhėrrėfues, Gjejeni, sepse
pa tė ky udhėtim ėshtė pėrplotė me pengesa, frikė dhe rreziqe.Pa prijės,lehtė do
tė humbisni rrugėn.Nė rrugėn shpirtėrore mos ecni vetėm.

Nėse nefsi i arrin dėshirat e veta dhe pėrfiton ndonjė pasuri,do tė kapet fuqishėm pas saj pėr shkak tė lakmisė sė vet dhe nga frika e varfėris dhe nevojės.

Nefsi urren kur njerėzit jan shpirtgjėrė ndaj njėri tjetrit.Kur sheh qė dikush pėrfiton mbėshtetje tė hapur tė tė tjerėve,pėrpiqet qė ta shkatėrroj kėtė.

Nefsi ėshtė ajo kulēedėr,tiran gjakpirės ai nuk ėshtė i vdekur por vetėm i pėrgjumur.
Ruajeni kulēedrėn tuaj,nė akullin e vetė-disiplinės;Mos lejoni qė mbi tė tė bie dielli i Bagdadit.Kulēedra juaj le tė mbetet e fjetur.Po ndodhi e zgjuat,ajo do t'ju gllabėroj!!

Lirat tuaja nė kėtė rrugė janė vendosmėria juaj dhe besimi.Nga kėtu do tė merrni aq dituri sa tė keni besim dhe kėmbėngulje.Kur tė ndjeni lakminė pėr sheqer,sė pari mateni qesen qė e keni marrė nė pėrputhje me kapacitet tuaja pėr tė vendosur sheqer nė tė.

I dehur nga dashuria, ja Rabbi,nė gotė tė pashė Ty!Por,ata qė nuk janė nė dashuri,nėgotė do ta shohin vetvetėn.

O zemėr,rri me atė qė zemrėn e njeh,Rri nėn bagremin, me aromen e beharit.

Sikur ti,bile pėr njė ēast,do tė mund tė ēliroheshe nga vetvetja,menjėherė do tė tė zbulohej fshehtėsia e tė gjitha fshehtėsive.
Fytyra e tė panjohurit, e fshehur mbi kėtė gjithėsi,do tė shfaqej nė pasqyrėn e syve tu.

Ibėn ' Arabiu k.s.

Kjo botė ėshtė vend i pėrgatitjes;kėtu mėsohen shumė leksikone dhe jepen shumė provime.Zgjedh sa tė mundesh mė pak.Je i kėnaqur me atė qė e ke,po qoftė ajo edhe
mė pak se qė kanė tė tjerėt.Nė tė vėrtetė,sa mė pak aq mė mirė.

Kjo jetė nuk ėshtė e keqe,sepse ėshtė ara e jetės sė ardhshme.Ēfarė mbjell kėtu do tė korrėsh atje.Pėrmes kėsaj bote udhėtohet drejt lumturisė sė pėrjetshme,prandaj ėshtė mirė,e vlen kujdesin dhe respektin.Ajo qė ėshtė e keqe nė tė,ėshtė kur bėheni tė verbėr ndaj tė sė vėrtetės dhe plotėsisht i dorėzohemi lakmive tuaja,dėshirave,kėnaqėsive kalimtare.Mėsuesi ynė,Muhammedi-bekimi dhe paqja e Zotit qoftė mbi tė - nė tė cilin ishte e pastėr si kristali,ishte pyetur se ēka ishte dynjallėku?
"Gjithēka qė ju bėnė tė pavėmenshėm bėn qė ta harroni Zotin tuaj"ishte pėrgjigjur. Prandaj,tė mirat e kėsaj bote nuk janė tė dėmshme vetvetiu,por vetėm atėherė kur ju bėjnė tė jeni tė harrueshėm,tė panėnshtrueshėm dhe tė pavetėdijshėm pėr Zotin tuaj.

Njė ditė kalifi Omer takoi njė grup qė kishin qejf tė rrinin kot.
"Kush jeni ju?" i pyeti.
"Ne jemi ata qė punėt tona ia lėmė Zotit tė Lartėmadhėrishėm dhe mbėshtetemi vetėm nė Tė",u pėrgjigjen.
"Vėrtetė,"bėrtiti Omeri r.a.,"ju nuk jeni ata!Nuk jeni gjė tjetėr pos parazitė qė ushqeheni me djersėn e huaj! Ai qė vėrtetė beson nė Allahun,sė pari e mbjell farėn nė barkun e kėsaj toke e mandej mbėshtetet nė Allahun dhe Atij ia lė gjėrat qė t'i pėrfundoj."

Hazreti Aliu e pyeti Pejgamerin a.s.."Cila vepėr nuk ėshtė plotėsisht e padobishme dhe e humbur?"Pejgamberi s.a.v.s.,u pėrgjigj:"Ndjekja e sė vėrtetės.Kėrkoje tė vėrtetėn dhe gjeje nė vetvete;pra,njje vetveten!Kėrkoje shoqėrinė e njerėzve tė urtė,atyre qė posedojnė dije.Pranoje atė qė e thonė ata,sepse njeriu mund ta kuptoj vetėm atė qė e pranon.Je i sinqertė nė fjalėt tua;njė gjuhė nuk guxon t'i thotė dy gjėra tė kundėrshtueshme.Kurrfarė gėnjeshtre dhe mashtrim nuk do tė guxonte tė t'i kaplonte mendimet tua.Mos nėnēmo askend,sepse tė gjithė,nė qenėsinė e tyre tė brendshme e duan gjėnė e njejtė.mos prek asgjė qė nuk tė pėrket.Shmangu vendeve ku grumbullohen njerėzit;bile edhe nė ato vende pėrpiqu qė tė jesh me vetveten tėnde,sepse nė ty ėshtė vendi ku shfaqet e vėrteta;e vėrteta ėshtė nė ty."

Bėj gjithēka qė t'i afrohesh Zotit tėnd,nė ibadetin dhe lutjen tėnde.Mendoje qė secili moment,secila lutje mund tė jetė e fundit;ndoshta mė nuk do tė ketė rast.Ky qėndrim i tė menduarit tė mundėson tė jesh i kujdesshėm,i sinqertė dhe i drejtė.

Sufiu nė ēdo moment bėhet mė i pėrulur,sepse ėshtė mė afėr Zotit tė vet.Sufijtė shohin pa dije,pa sy,pa informacione,pa vėzhgim dhe pa pėrshkrim,pa mbules dhe pa perde.E kanė tejkaluar vetveten,ekzistojnė vetėm me ekzistencėn e Tij.Vetėm Ai i vė nė lėvizje. Ai flet me gjuhėt e tyre.Ai shikon me sytė e tyre.Zoti Lavdiplotė nė njė hadith-i kudsi ka thėnė:"Kur unė e dua robin tim,shėndėrrohem nė veshė me tė cilėt ai ndėgjon,sy me tė cilėt shikon,gjuhė me tė cilėn flet,dorė me tė cilėn prekė."

Gjithēka qė ju nevojitet nga kjo botė ėshtė fitimi i ndershėm i cili do t'u shuaj urinė, mbulimi me rroba i trupit tuaj dhe mbulimi i kokės suaj me kulm.Le tė jenė kėto tė vetmet gjėra qė i kėrkoni nga kjo botė.

Harxho nga ajo qė Zoti i Lavdishėm tė ka dhėnė,mos ki frikė nga varfėria.Zoti do ta plotėsoj premtimin e Tij ndaj teje,ia kėrkove apo jo kėtė.Asnjė nga zemėrgjerėt nuk ka vdekur nė dėshpėrim.

Ata qė e adhurojnė Zotin nė diell e shohin vetėm diellin;ata qė e adhurojnė nė krijesat e gjalla,vetėm ato krijesa i shohin;ata qė e adhurojnė nė gjėrat jo tė gjalla,i shohin vetėm gjėrat jo tė gjalla;a ata qė e adhurojnė si Krijesė tė vetme dhe tė pakrahasueshme, shohin Atė qė nuk ka ngjashmėri.Mos u lidhni pėr njė besim tė caktuar pėr t' mohuar tė tjerėt,sepse ashtu do tė humbisni shumė tė mira dhe nuk do ta njihni thelbin e gjėrave. Zoti Lavdiplotė,I Gjithėpranishmi dhe I Gjithėmundshmi,nuk kufizohet me ēfarėdo besimi.Kudo qė tė ktheheni atje ėshtė fytyra e Zotit.

Secili njeri vdes me vullnetin e Zotit tė Madhėrishėm,kur koha e huazuar i kalon.Qenia jonė materiale qė e quajmė jetė pėrfundon nė njė moment tė caktuar dhe atėherė e humb karakterin e vet.Tė gjitha vetitė e mira dhe tė kėqija,nga ajo nuk mbetet asgjė. Derisa qenia jonė bėhet qenie e Zotit,vetitė tona bėhen veti tė Zotit.Kjo ėshtė ajo qė kishte menduar Pejgamberi a,s.,"Vdisni para se tė vdisni".

Ebu Hamid el-Gazaliu k.s.

Sufijtė nuk e hedhin poshtė kėtė botė,dhe nuk e konsiderojnė qė tėrėsisht duhet hequr dorė nga dėshirat njerėzore.Ata vetėm frenojnė ato dėshira qė janė nė kundėrshtim me Ligjet e Zotit dhe vepėrojnė ashtu siē ua thotė mendja e shėndoshė,dervishėt nuk i hedhin poshtė gjėrat e kėsaj bote dhe as vrapojnė pas tyre.Ata e dinė vlerėn e vėrtetė tė gjithēkaje nė kėtė botė,kursejnė aq ėshtė e nevojshme,hanė aq sa u nevojitet pėt ta ruajtur shėndetin.Ata e mbajnė trupin e vet ndėrsa njėkohėsisht ēlirojnė zemrėn.Zoti bėhet caku mė i lartėsuar qė synon qenia e tyre.Zoti bėhet Ai,tė cilin pafundėsisht e adhurojnė,Ai pėr asnjė ēast nuk ėshtė jashtė mendimeve tė tyre.

Shpirti ynė duhet tė kujdeset pėr trupin,ashtu siē kujdeset haxhiu pėr devenė e tij gjatė rrugės pėr nė haxh,por nėse haxhiu shpesh ndalon rrugės pa pasur arsye por duke ia tepruar nė ushqimen e devės sė vet,karvani nuk do tė ketė kohė ta pres por do tė vazhdoj rrugėtimin pa te dhe ai do tė mbete nė shkretėtirė i vetėm.

"A mundet paraja ta shqetėsoj zemrėn e njeriut tė ditur?"e kishin pyetur njė sufi. "Njerėzit,zemrat e tė cilėve mund tė ndryshojnė me para,nuk janė tė ditur,"- iu pėrgjigj ai.

Po tė kishte mundėsi,secili njeri me kėnaqėsi do tė ndėrronte borėn me xhevahirė dhe gurė tė ēmuar.Kjo botė ėshtė sikur bora e ekspozuar nė rrezet e diellit.Ajo ēdo ditė shkrihet derisa tė mos zhduket e tėra.Ajo botė ėshtė si njė gur i ēmuar qė nuk mbaron kurrė.

Hz.Isai a.s e kishte parė botėn nė formė tė plakės sė vjetėr dhe tė shėmtuar.E pyet se sa burra kishte pasur ajo;pa numėr,iu pėrgjigj.Mandej e pyeti se pfarė kishte ndodhur me ta?"Tė gjthė i kam vrarė."Iu pėrgjigj plaka.-"Habitem me budallenjtė qė e shohin se ēfarė u ke bėrė tė tjerėve,e megjithatė lakmojnė aq shumė qė tė vijnė pas teje." I tha Isai a.s.

Mos e bleni armiqėsinė e njė njeriu,po qoftė pėr dashurinė e njmijė tė tjerėve.

Secila veti qė e posedojmė,i gėzohet asaj pėr pka ėshtė krijuar;lakmia-plotėsimit tė dėshirave,hidhėrimi - hakmarrjes,shikimi-kur sheh gjėra tė bukura,dėgjimi - kur dėgjon muzikė tė kėndshėm.Vetia mė e lartėsuar e zemrės ėshtė njohja e sė Vėrtetės.

Disa thonė:"Ligji i Zotit na thotė qė ta ērrėnjosim inatin,lakminė dhe dyfytyrsinė."Por,kjo ėshtė shumė e vėshtirė,sepse jemi tė krijuar me ato veti tė cilat thjeshtė janė tė mbjellura nė ne.Nga e zeza kurrė nuk mund tė del e bardha." Njerėzit e harrojnė faktin qė Ligji i Totit nuk na udhėron t'i ērrėnjosim epshet,por t'i frenojmė,t'i ndalojmė ato nė kufij tė caktuar.Nė kėtė mėnyrė,duke iu shmangur mėkateve tė mėdha do tėfitojmė falje pėr ato tė voglat.Bile edhe Pejgamberi i Zotit,s.a.v.s.,ka thėnė:"Unė jam njeri,sikur se ju,hidhėrohem ndonjėherė sikur edhe tė gjithė njerėzit e tjerė."
Por,Zoti i Lartėmadhėrishėm i do ata njerėz qė e frenojnė inatin e tyre.

Njerėzit me kėnqėsi theksojnė se sa herė nė tesbih kanė pėrsėritur emrin e zotit.Por,ata nuk i kushtojnė rėndėsin numrit tė fjalėve tė kota qė thonė ēdo ditė.Halifi Omar r.a. ka thėnė:"Matni mirė fjalėt tuaja,dhe veprat para se ato tė maten nė Ditėn e Gjykimit."

Njė ditė,Pejgameri Ibrahim a.s. e thirri njė njeri nė darkė.Por,kur e kuptoi qė ai ishte pabesimtar,refuzoi qė ta pranonte.Menjėherė pastaj dėgjoi zėrin nga qielli i cili e qortoi me fjalėt:"Nuk munde as pėr njė ditė ta ushqeje atė njeri,vetėm sepse shkėndija e besimit akoma nuk ėshtė ndezur nė zemrėn e tij.E unė,pa marrtė parasysh
jobesueshmėrinė e tij po e ushqj tash e shtėtėdhjetė vjet."

Krenaria dhe vetėpėlqimi nė njeriun mund tė njhen pėrmes tri shenjave:
1.Kur ėshtė vetėm ndjehet i mėrzitur,e nė shoqėri ėshtė i lumtur.
2.Kur njerėzit e lavdėrojnė ai e shton ibadetin nė adhurim tė Zotit Lavdiplotė.
3.Kur njerėzit flasin keq pėr tė,ai atėherė e pakėson ibadetin.

Gjithēka qė shohim dhe pėrjetojmė pėrmes shqisave;gurėt,bimėt dhe drunjėt,krijesat e gjalla,qiellin,tokėn dhe yjet,shkretėtirat dhe oqeanet,zjarrin dhe ujin,gjithēka nga kėto ofron dėshmi tė fuqishme pėr ekzistimin e Krijuesit.Ne,vėrtetė jemi dėshmitarėt kryesorė tė Tij.Por,ashtu siē ėshtė lakuriqi mund tė shoh vetėm natėn,e asgjė ditėn,sepse ėshtė i verbėruar nga drita e diellit,ashtu edhe ėshtė edhe mendja e njeriut,e dobėt qė tė shih bukurinė e Madhėshtisė Hyjnore.

Njė shejh ka thėnė:"Duhet tė jeni si fėmijtė,nėse dėshironi tė bėheni njerzė tė Zotit."
"Pse ėshtė kėshtu?"e pyetėn.
"Fėmijėt kanė pesė cilėsi tė nevojshme pėr tė qenė afėr Zotit tė Lartėmadhėrishėm:
1.Nuk brengosen,kanė apo nuk kanė ushqim.
2.Nuk ankohen ditė e natė,nėse sėmuren.
3.E ndajnė mes vete gjithė ushqimin qė e kanė.
4.Pajtohen shpejt dhe harrojnė hidhėrimin nėse grinden apo pėrleshen.
5.Edhe kėrcėnimi mi i vogėl i frikėson dhe ua nxjerr lotėt nė sy.

Hazreti Omeri e pyeti Pejgamberin s.a.v.s.- ēka duhet kėrkuar nga dynjallėku. Pejgamberi,a.s.,u pėrgjigj:"Gjuhėn e angazhuar me dhikėr,zemrėn falėnderuese
dhe gruan besnike."

Vėlla i dashur,zemra ėshtė pasqyra jote dhe duhet ta fshish pluhurin e grumbulluar mbi tė.Nė zemrėn e pastėr do tė shkėlqej reflektimi i fshehtėsive qiellore,shpirti i arsyes,nė njeriun,ėshtė e pasur me aftėsi tė ēuditshme - si tė dijes ashtu edhe tė fuqisė.Pėr mes tyre pėrsosemi nė art dhe shkencė,nė njė pjesė tė sekondės udhėtojmė nga toka nė qiell dhe prapa.

Bėjmė harta tė gjithėsisė,ndyshojmė largėsitė mes yjeve.Pėemes tyre ne nxjerrim peshq nga deti,zėmė zogj nė fluturim,zbusim shtazėt,si elefantė,deve e kuaj,dhe nga ata bėjmė shėrbėtorė.Pesė shqiat tona janė sikur pesė dyer tė hapura nė botėn e jashtme;pėr,edhe mė e ēuditshėm se kjo ėshtė zemra jonė.dritaret e sė cilės shikojnė nė botėn e padukshme tė shpirtit.

Nė ėndėrr,kur avenytė e shqisave tona mbyllen,ato dritare hapen dhe ne marrim porosin nga bota e apdukshme;aty ndonjėherė qartė mund tė shohim ardhmėrinė tonė.Zemrat tona janė sikur pasqyra qė reflektojnė arė qė ėshtė e shkruar nė pllakat e fatit.

Por,bile edhe nė ėndėrr,mendimet e kėsaj bote e mjegullojnė kėtė pasqyrė dhe pamjet nė tė bėhen gjithnjė mė tė paqarta.Pas vdekjes sonė,mendimet e tilla zhduken dhe ne gjėrat i shohim ashtu siē vėrtetė janė.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 31.10.11 10:32

Shihabuddin SUHREVERDI (539-632/1144-1234)

Shejh Shihabuddin Suhreverdi ėshtė lindur nė momentin kur fati i gjithė botės muslimane ishte nė terezi;sultani i fundit selxhukas Sanxhari kishte vdekur nė vitin 552 h.Menjėherė nė skenė u shfaqen Guzzėt duke bartur zjarrin dhe shpatėn kudo qė kanė shkuar.

Mirėpo, paqen e kanė vendosur shahėt e Havarizmit.Mirėpo nė vitin 615 h. Filloi invazioni mongol nėn udhėheqjen e Xhingiz Hanit.Njėri pas tjetri u shkatėrruan shumė qytete,ndėrsa njerėzit masakrohen nė tėrėsi.nuk ka pasur askush qė ta ndalonte kėtė fushatė.Populli e kishte humbur gjithė moralin.

Nė kėtė periudhė tė pa sigurisė dhe frikės kishte jetuar Shejh Suhreverdi,tetė vjet pas vdekjes sė Xhengiz Hanit.Kėto ngjarje me siguri kanė ndikuar te Shejhu:prandaj nė veprėn e tij Avariful – Me’arif vėrehet njė dozė e pesimizmit.

Nė kėtė vepėr ai me zemėr tė thyer bėn fjalė pėr rėnien e moralit te bashkėkohėsit e tij.Pjesėn mė tė madhe tė jetės e kishte kaluar nė Bagdad,ku edhe u varros.E kishte themeluar shkollėn e misticizmit tė njohur sipas emrit tė tij Suhrevedijje.Vepra e tij Avariful – Me’arif ėshtė shqyrtim standart lidhur me misticizmin,e shfrytėzuar me tė madhe nė tė gjitha qarqet mistike.

Lindja e Sufizmit:Sipas mendimit tė tij fjala sufi etimologjikisht ėshtė nxjerr nga fjala suf,d.m.th.,nga emėrtimi pėr veshjen e vrazhdėt prej leshi,tė cilėn,siē thotė,e kishte bartur vetė Pejgamberi i Shenjtė.Ai numėron qėndrimet tė tjera tė ndyshme:((I) Sufi ėshtė ai qė qėndron para Zotit nė rendin e parė(saff);(II)fjala e vėrtetė ėshtė safevii, ndėrsa mė pas ėshtė ndryshuar nė sufi;(III) kjo fjalė ėshtė derivat nga suffa,bregore nė tė cilėn grupe muslimanėsh e kalonin kohėn nė mėsimet fetare dhe mėnyrėn asketike tė jetės.

Sipas Shejh Suhreverdit,kėto derivate janė tė pasakta etimologjikisht,ndonėse nė raport me kėtė tė tretėn do tė mund tė thuhet se jeta qė e kanė kaluar individė tė ndryshėm nė suffa,i ngjan formės sė jetės tė cilėn e kanė pranuar sufijtė.

Ai gjithashtu thekson njė grup tė veēantė njerėzish nga Horosani (Horosani ka qenė njė nga qendrat e misionarėve budistė para islamit,ku mė pas,siē duke, populli e kishte pranuar praktikėn e budistit Bhikshus.) tė cilėt e kishin bėrė zakon tė jetojnė nė shpella larg vendeve tė banuara.Ata u quajtėn Saguftijje,prej Saguft – emri i shpellės. Sirianėt i quanin Xhau’ijje.

Njė shqyrtim mė detaj lidhur me prejardhjen e fjalės sufi tanimė ėshtė paraqitur mė herėt, ku sipas porosisė sė Seraxhit ishte pranuar se fjala sufi ka qenė nė pėrdorim nė Arabi mandje nė periudhėn para islame. Shejh Suhreverdi, ndėrkaq,deklaron se kjo fjalė nuk ka qenė nė pėrdorim nė kohėn e Pejgamberit tė Shenjtė.

Sipas disave, ajo ka hyrė nė pėrdorim gjatė gjeneratės sė tretė pas Pejgamberit,sipas tė tjerėve, ajo ka filluar tė pėrdoret nė shekullin e tretė pas Hixhrės.Emėrtimi Sahabe (Shokėt e Pejgamberit) dhe Tabi’in (Ithtarėt e tyre) ėshtė respektuar shumė dhe prandaj fjala Sufi – titull nderi, pa dyshim – nė kėtė kohė nuk ka mundur tė paraqitet.

Mirėpo,pasi kaloi kjo kohė e qetė dhe kur filloi periudhae trazirave dhe intrigave politike,njerėzit e devotshėm gjetėn kėnaqėsin nė qetėsinė e tyre tė mendjes duke i ikur shoqėrisė dhe duke jetuar nė izolim,duke kaluar kohėn nė meditim dhe ushtrime tė shpirtit.

Ē’ĖSHTĖ SUFIZMI? - Shejh Suhreverdi,synon tė vendosė njė lidhje nė mes sufizmit dhe njohjes.Sipas mendimit tė tij njohja e pėrcjellur me sjellje morale ėshtė shėnjimi kryesor i jetės sufiste.Kjo njohje e tillė quhet Fikh,fjalė e cila nuk ka qenė nė pėrdorim nė kuptimin e drejtė juridik,porse nė kuptimin e pikėpamjes shpirtėrore,ashtu siē ėshtė pėrdorur nė Kur’an.

Ai citon shumė ajete kur’anore pėr ta argumentuar qėndrimin e vet.Fillimisht e citon ajetin:”Ai(Zoti) ia mėsoj njeriut ato qė ky nuk i dinte”(El–Alak,5), dhe konkludon se statusi shpirtėror i njeriut ėshtė bazuar pikėrisht nė kėtė njohje. (Nė njė vend tjetėr ai preras deklaron se kjo njohje ėshtė intunitive.Vetėm ai qė e provon mund ta kuptojė tėrėsisht domethėnien e saj.

Mund ta pėrshkruash ėmbėlsinė e sheqerit nė ēfardo mėnyre,mirėpo ajo mund tė kuptohet vetėm nėsė sheqeri shijohet.)Sė dyti ai deklaron se sufijtė janė individė tė cilėt e arrijnė pikėpamjen e vetė pėr religjionin dhe kjo u ndihmon t’i shpije njerėzit nė rrugėn e drejtė.Ky percepcion shpirtėror,sipas tyre,i pėrket fushės sė zemrės dhe jo mendjes.Ai pohon se,nė pajtim me Kur’anin, dituria dhe devocioni janė shenja tė personalitit vėrtet tė ditur.

Dituria ėshtė pasojė e takva-s, d.m.th. devotshmėrisė dhe poltėsisė morale.Nė njė ajet thuhet;”..vetėm ata prej robėrve tė Tij qė kanė dituri,kanė takva......”(Fatir,28).Ky verset ėshtė shumė me rėndėsi pėr vendosjen e marrėdhėnieve nė mes njohjes dhe sjelljes morale ngas,siē pohon Shejh Suhreverdi,kjo pėrjashton njohjen e atyre pėr tė cilėt nuk ėshtė tipar plotėsia morale.

Mirėpo, pėr cilin lloj tė njohjes bėn fjalė Shejh Suhreverdi?

Lidhur me kėtė ai citon pikėpamje tė ndryshme.Sipas disave,kjo ėshtė dituri pėr gjendjen psikologjike tė individit,ngase pa kėtė lloj tė diturisė,siē pohohet,nuk ėshtė e mundur qė personi tė dallojė tipat e profecisė dhe pėrvojave.(Kjo ka tė bėjė me atė qė nė teologji quhet interpolacione tė Satanit nė profecitė e shenjtėve.El-Kasas,51”Ndėrsa Ne pandėrprerė u dėrguam atyre shpalljen, ashtu qė tė mendojnė.”).

Sipas disa tė tjerėve, kjo ėshtė njohje e cila ka tė bėjė me gjėrat e kėsaj bote,ngase,pa informacione tė vėrteta nė kėtė aspekt,personi ėshtė i pėrshtatshėm tė endet nė kėrkimet e tija fetare.Sipas ebu Talibit tė Mekės,kjo ėshtė dituri pėr pesė obligimet fetare tė muslimanėve.Mirėpo, sipas Shejh Suhreverdi,dituria e cila u ėshtė imponuar gjithė muslimanėve ėshtė njohja e urdhėrave dhe ndalesave religjioze.

Megjithatė,dituria e vėrtetė qė shprehet nė praktikė,e cila formėson dhe frymėzon jetėn e personit i cili posedon kėtė dituri,nuk ėshtė dituri formale qė fitohet nė shkolla dhe mėsojtore,porse gjendje e shpirtit qė pėrfshin tė vėrtetėn e gjėrave pa hyrė nė detaje.

Personi i tillė nė Kur’an ėshtė quajtur si ai qė ėshtė forcuar mirė mė dituri (rasih fil –‘ilm)(Kur’an III,6) Shejh Suhreverdi e quan diturin e cila me etrashėgimi (ilmul-virathe) nga pejgamberėt dhe shenjtėt dhe dallon nga dituria e cila arrihet me arsimim formal (ilmud– dirase).

Raporti i tyre,sipas mendimit tė tij,ėshtė si raport i gjalpit.Ne e marrim qumėshtin vetėm ngase prej tij fitojmė gjalpi.Ky lloj i diturisė zakonisht i ka tri shkallė;dituria nė konkludim,njohje me percepcion(ose vrojtim) dhe njohje me pėrvojen vetanake apo intuitė(ilmul- jekin,‘ajnul–jekin dhe hakkul jekin).Personi i cili e arrin shkallėn e intuitės, ndonėse mė pak i vėmendshėm nė respektimin e formaliteteve rituale,ėshtė shumė mbi njeriun i cili respekton praktikėn rituale,porse dituria e tij nuk ėshtė e llojit tė lartė.

Sufizmin,sipas Suhreverdit,e karakterizojnė dy gjėra.Ai pėrbėhet nė pasimin e praktikės sė Pejgamberit tė Shenjtė(Sunnetit),mbėltimin e pastėrtisė sė motivit dhe arritjen e moscenimit mė tė lartė tė karakterit.Ekzistojnė dy kategori tė ndyshme tė sufijve.E para pėrfshin personat pėr tė cilėt iluminacioni mistik (keshf) i shoqėruar me pėrvojėn e pėrpjekjes vetanake (ixhtihad).

Ai e merr shembullin e magjistarėve tė faraonit.Kur e kishin kuptuar nivelin shpirtėror tė Musait a.s nė krahasim me truqet e tyre,u mbuluan me shkėlqimin e dritės shpirtėrore dhe vendosėn tė ndėrprenė lidhjet me faraonin nė favor tė Musait a.s. Ky vendim i tyre pėr shkak tė cilit kishin pranuar vullnetarisht tė gjitha pasojat me tė cila u ishte kanosur faraoni.

U kishte ardhur me paqe, e cila e pėrcjell ilmunacionin shpirtėror.Kategorisė sė dytė i pėrkasin njerėzit tė cilėt kalojnė jetė tė vėshtirė asketike,ditėt e tyre kalojnė nė lutje, ndėrsa netėt nė meditim.Iluminacionin hyjnor e arrijnė vetėm pas luftės sė gjatė e cila zgjatė me ditė, muaj,mandje edhe vjet tė tėra..Iluminizmi i tyre ėshtė fryt dhe kurorėzim i pėrpjekjeve vetanake dhe jetės sė rėnd asketike. Suhreverdi e merr shembullin e Xhunejdit:”

Ne nuk hyjmė nė fushėn e sufizmit me arsyetim foljor ose shqyrtim intelektual,por me uri, vetėmohim dhe largim nga pasionet,epshet dhe fama si dhe me mohimin madje tė gjėrave tė dijshme dhe tė lejuara.”

Ekzistojnė dy lloje njerėzish tė cilėt zakonisht i quajmė sufij,mirėpo,sipas Shejhut ,ata assesi nuk mund tė konsiderohet mistikė.Tė parėt janė mexhdubėt, gjegjėsisht ata qė e arrijnė iluminacioni shpirtėror me ndihmėn e mėshirės sė Zotit por nuk mund tė korrin frytet e plota tė iluminacionit pėr shkak se nuk janė nė gjendje ta plotėsojnė me pėrpjekje vetanake.Tė dytė janė asketėt tė cilėt tėrė jetėn e kalojnė nė vetėshuarje dhe meditim,mirėpo pėrpjekjet e tė cilėve nuk kurorizohen me iluminacion.

Nė njė vend tjetėr,duke shqyrtuar kualitetet e udhėheqėsit shpirtėror, Shejh Suhreverdi personat i ndan nė katėr grupe kategori:1.Asketė tė pastėr apo tė tėrėsishėm(salik); 2.mexhdubi i pastėr apo i tėrėsishėm.

Njerėzit tė cilėt i pėrkasin kėtyre dy kategorive nuk meritojnė tė jenė tė pranuar si prijės shpirtėrorė.Asketi i tėrėsishėm e mban vetėdijen pėr vete deri nė vdekje.Ai fillon me praktikė asketike,mirėpo, fatėkeqėsisht, nuk ėshtė nė gjendje ta arrijė gjendjen e keshf-it.

Mexhdubi i tėrėsishėm,nga ana tjetėr,pėrmes mėshirės Hyjnore e fiton pak iluminacionin,dhe i zbulohen disa perde nga fytyra e Realitetit(Zotit),porse ai nuk bėn pėrpjekje e cila sidoqoftė ėshtė pjesė pėrbėrėse e disiplinės mistike;3.fillimisht saliku,pastaj mexhdubi;personi i tillė ėshtė i pėrshtatshėm tė jetė prijės.

Ai fillon me prektikėn asketike dhe e arrin qėllimin e pėrpjekjeve tė tija, gjegjėsisht iluminacionin shpirtėror,qė e liron dhe shtrėngimi i ashpėrsia e nivelit tė mėparshėm.Ai bėhet thesar i urtėsisė Hyjnore;4.Mirėpo,gjendja mė e pėrsosur ,sipas Shejh Suhreverdit,ėshtė gjendja e katėrt,gjegjėsisht sė pari mexhdub pastaj salik.

Personi i tillė e fiton iluminacionin Hyjnor nė fillim dhe perdet largohen nga shpirti i tij; interesimi i tij pėr botėn materiale shteron dhe ai ėshtė orientuar kah ajo shpitėrore, me pritje tė zjarrtė dhe tė lumtur.Ky transformim i brendshėm ndikon nė jetėn e tij tė jashtme,ndėrsa antagonizmi nė mes dashuris dhe Ligjit pėr te pushon sė ekzistuari.

Jeta e tij e brendshme dhe e jashtme,kjo bota tjetėr,urėtsia dhe fuqia – tė gjitha bėhen njė. Besimi i tij ėshtė aq i thellė sa qė edhe sikur tė gjitha perdet qė e mbulojnė fytyrėn e Realiteti tė hiqen si nuk do tė kishte mė ēka tė arrinte.

Shejh Suhreverdi bėn dallim nė mes personit tė rangut tė tretė dhe tė katėrt.I treti,nė tė vėrtetė ai qė e pason rrugėn e tė Dashuruarit,ėshtė i liruar nga lodhjet e vetėsisė sė ultė(nefs) mirėpo ėshtė penguar me lidhjet e zemrės.

I katėrti, pra ai qė kalon rrugėn e tė Dashurit (muhibb) ėshtė i lirė edhe nga vetėsia e ultė edhe nga zemra (kalb).(Shejhu e pėrcakton nefsin si perde e errėt tokėsore,ndėrsa kalb,zemrėn si perde e dritės qiellore.)Pastaj,i pari i pason format e aksionit(thuvarul-a’mal)dhe mendon se vepra e njėrit ose llojit tjetėr ėshtė i domosdoshėm pėr te si njeriu qė mundet tė veprojė pa trupin pėr aq sa ėshtė i gjallė.

Mirėpo,njeriu qė i pėrket kategoris sė katėrt i tejkalon tė gjitha kėto.Ai le pas vete vetėsinė e ulėt(nefs),zemrėn,gjendjen dhe aksionindhe arrin unitet tė plotė me Zotin deri nė atė masė sa Zoti bėhet veshėt e tij dhe sytė e tij,kėshtu qė ai dėgjon me veshėt e Zotit dhe shikon me Sytė e Zotit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 31.10.11 14:51

Sipas Shejh Suhrevedit,sufizmi e pėrfshin varfėrin(fakr)dhe pėrmbajtjen(zuhd) mirėpo nuk ėshtė identik me asnjėrin.

Termi fakr ėshtė vėshtirė tė pėrkthehet.Zakonisht nėnkupton varfėrinė,mirėpo nė etikėn mistike do thotė qėndrim pozitiv tė pavarėsisė sė plotė nga nevojat e kėsaj bote. Shejh Suhrevedi thekson domethėnie dhe pėrshkrime tė ndryshme tė fakr-it nė sufizėm qė ia kanė dhėnė mistikėt eminentė.

Rujami deklaron qė sufizmi mbėshtet nė tre principe,prej cilėve i pari ėshtė lidhja me varfėrinė.Marufi prej Kerhit deklaron se ai qė posedon fakr,nuk ėshtė sufi.Fakri,sipas Shiblit, ėshtė indiferencė ndaj gjdo gjėje,pos ndaj Zotit.

Sipas pėrdorimit tė termit nė Siri(Mė herėt po thua se tė gjitha vendet si Iraku, Jordani, Libia,Siria etjjanė quajtur Siri.),nuk ekziston dallimi ndėrmjet sufizmit dhe fakr-it.Ai pohon nė bazė tė versetit kur’anor se “(lėmosha) ėshtė pėr tė varfėri (fukara)tė cilėt i janė pėrkushtuar rrugės sė Zotit(el-Bakare,273),e qė sipas mendimit tė tyre ėshtė pėrshkrimi i sufiut.

Mirėpo, Shejh Suhrevedi nuk pojatohet me kėtė qėndrim;ai deklaron se ekspozimi i pėrhershėm i varfėrisė dhe frika nga tė pasurit ėshtė shenjė e dobėsisė sė njė personi;kjo rezulton me mbėshtetje nė shkaqet dhe konditat e skajshme dhe varet nga shpėrblimi i pritur.Mirėpo,sufiu i vėrtetė qėndron mbi tė gjitha kėto gjėra.

Ai nuk ėshtė motivuar as me frikė as me shpėrblim;ai qėndron mbi kėto kufizime.

Megjithatė,pranimi i varfėrisė dhe largimi i pasurisė pėrfshin nė vete njė ushtrim tė vullnetit vetanak dhe liria e zgjedhjes e qė ėshtė nė kundėrshtim me frumėn sufiste.Sufiu i vėrtetė ia ka nėnshtruar vullnetin e vet vullnetit tė Zotit(Hakkut) andaj nuk shikon dallimin nė mes varfėrisė dhe pasurisė.

Sufizmi kėshtu dallon nga fakri,ndonėse ky i fundit ėshtė bazė e tė parit ngase rruga e sufizmit kalon nepėr fakr,por jo aq sa pėr tė qenė identikė,ose tė domosdoshėm pėr njėri tjetrin.Njėsoj ėshtė edhe pėr asketizimin(zuhd) i cili mund tė jetė shkalla pėrgatitore pėr sufizėm po assesi nuk mund tė jetė identik me tė.

Ekziston njė verset nė Kur’an i cili besimtarėve u thotė:” O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė Zotit, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t'i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kini dro All-llahun se Zoti di hollėsisht pėr atė qė veproni.”(Maide,8).Ky derjtėsi (kavvamije), sipas Suhrevedi,ėshtė nė thelb tė sufizmit.Ekzistojnė tri gjendje tė procesit mistik;i pari, besimi (imani),i dyti,dituria (‘ilm) dhe i fundit,intuita(dhevk).

Kur njė person e arrin nivelin e parė quhet “ai qė ėshtė si sufi i vėrtetė me pamje dhe veshje(mutashabih)”.Kur ta arrijė nivelin e dytė quhet “ai qė synon tė bėhet sufi(mutasavvif)”.Vetėm,ai qė e arrin nivelin e tretė meriton tė quhet sufi i vėrtetė.

Shejh Suhrevedi sėrish i drejtohet Kur’anit nė aspektin e tre llojeve tė ndryshėm tė personave tė cilėt Zoti do t’i zgjedhė si thesarė(varith) tė njohjes sė Librit:”Atyre qė shpirtin e vet ia nėshtrojnė pėrjetimit tė humbjes,atyre qė i pėrmbahen rrugės sė mesme dhe atyre qė prijnė nė kryerjen e veprave tė mira.”Kur’ani i pėrdor fjalėt dhalim pėr tė parėt,mustesid pėr tė dytėt dhe sabik pėr tė tretėt.Sipas disave,dhalim ėshtė asket(zahid),muktesid ėshtė gnoztik(‘arif) ndėrsa sabik ėshtė i dashuruari(muhibb).

Sipas tė tjerėve,i pari ėshtė ai qė klithė sapo e hasė ndonjė fatkeqėsi,i dyti ai qė ėshtė durimtar, gjersa i treti nė tė ndjen kėnaqėsi.Sipas edhe njė versioni tjetėr,tė parėt janė ata qė e nderojnė Zotin indiferntė dhe nė mėnyrė rutinore, tjerėt kėtė e bėjnė duke shpresuar dhe frikuar, gjersa tė tretėt nuk e harrojnė kurrė Zotin.Kėto tri kategori tė njerėzve,sipas Shejh Suhrevedit,i pėrgjigjen tre tipave tė mistikėve: mutashabih, mutasavvif dhe sufi.

Ai thekson si grupe tė tjera.Tė parit i pėrkasin melametitėt tė cilėn nuk kryejnė vepra tė mira dhe nuk i fshehin tė kėqijat.Mirėpo,ata janė mė tė ultė nė raport me sufiun e vėrtet i cili ėshtė aq i entuziazmuar me pėrvojėn e vet dhe iluminacionin sa nuk din ēka tė fshehė e ēka tė tregojė.

Tė dytėt janė kalenderitėt – njerėzit e ndershėm,mirėpo tė cilėt nuk i nėnshtrohen shtrėngimit tė plotė asketik.Ata nuk kanė ambicie pėr pėrparim tė mėtejmė intelektual dhe bėjnė jetė tė lumtur dhe tė kėnaquar.

Ai pėrmend grupin icili pohon se Sheriati ėshtė i lidhur vetėm pėr njė nivel tė caktuar.Kur gnoztikut i shfaqet realiteti,lidhjet e Ligjit Fetar treten. Shejhu deklaron se kėta janė njerėz tė mashtruar,ngase Ligji dhe realiteti (Sheriati dhe Hakikati) nuk janė nė kundėrshtim,por nė varshmėri reciproke.

Ai qė hyn nė sferėn e realiteti (hakikat) bėhet i lidhur me rangun e robėrisė(ubudijje).Ata qė e pranojnė doktrinėn e inkarnacionit (hulul) dhe termet krishtere lahut dhe nasut,(Lahut dhe Nasut janė terme pėr aspektet Hyjnore dhe njėrzore tė personalitetit tė Krishtit.

Ky parim ėshtė bazė pėr shumė kontraverzave nė kishėn krishtere,ndėrsa pėr shkak tė kėsaj nė Siri dhe Egjipt janė paraqitur shumė sekte si nestorianėt dhe monofizitėt(ose jakobitėt). Mirėpo, pėrkunder protestės sė Shejh Suhrevedit,kėto terma sė pari i pėrdor Hallaxhi,pastaj ibni Arabiu dhe mandje edhe el- Gazali,ndėrsa pas tyre tė gjithė mistikėt e ardhshėm),pa e kuptuar domethėnie e tyre tė vėrtetė,janė mashtruar.

Fjalėt tė cilat i pėrshkruhen Bejazidit, d.m.th.,subhani ma a’dhamu shani (Madhėruar qofsha,sa e lartė ėshtė pozita ime!), nėse ka deklaruar fare,duhet tė jetė deklaruar pėr Zotin – deklaron Shejh Suhrevedi – dhe jo pėr vetė Bajazidin,siē mendohet pėrgjithėsisht.Enel-Hakk(Unė jam e Vėrteta Krijuese) – deklarim i Hallaxhit duhet gjithashtu tė interpretohet nė pajtim me domethėnie e vėrtetė dhe qėllimin e kėtij gjykimi.

Shejh Suhrevedi shton se do ta kishte gjykuar menjėherė Hallaxhin sikur ta dinte se ai me kėtė qėndrim implikon inkarnacion(hulul).

Ekzistojnė njerėz tė cilėt mendojnė se i pranojnė fjalėt nga Zoti dhe shpesh bisedojnė me Te, ndėrsa si rezultat i kėsaj bisede ata e monopolizojnė tė drejtėn pėr pranimin e porosive tė cilat ia pėrshkruajnė Zotit.Njerėzit e tillė,sipas Shejh Suhrevedit,janė ose injorantė ndaj natyrės sė vėrtetė tė pėrvojės sė tyre,ose janė mashtruar me imagjinatėn e vet intelktuale.

Fjalėt tė cilat ata indėgjojnė janė fjalė qė paraqiten nė mendjen e tyre dhe assesi nuk mund t’i pėrshkruhen Zotit.Gjėra tė tilla paraqiten kur njeriu moralisht lartėsohet falė praktikave tė veta tė tepruara asketike.T’ia pėrshkruash ato Zotit ėshtė ngjshėm sikur t’i pėrshkruash ēka do tjetėr Krijuesit dhe nuk ėshtė rezultat i ndonjė bisede me Te.

Ai pėrmend njė grup tjetėr njerėzish tė cilėt pohojnė se janė zhytur nė detin e Unitetit,e mohojnė vullnetin e lirė tė njeriut dhe ēdo aksion njerėzor e shikojnė si pasojė e vullnetit dhe vepėrs sė Zotit.

Shejhu me gjasė i thekson ata mistikė tė cilėt mė pas u quajtėn panteistė, ngase ishin njerėz tė cilėt shpallnin se janė ithtarė tė doktrinės sė vėrtetė tė Tevhidit,tė cilėn e interpretonin jo vetėm si refutim tė ēfarėdo hyjnie tjetėr pos Zotit,por e kanė hedhur poshtė ēfarėdo elzistence pos Tij.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Neo prej 31.10.11 23:40


Bėhu si ujvarė nė bujari dhe ndihmė!
Bėhu si diell nė dhembshuri dhe mėshirė!
Bėhu si natė pėr t’i mbuluar tė metat e tė tjerėve!
Bėhu si i vdekur nė nervozizėm dhe zemėrim!
Bėhu si dhé nė thjeshtėsi dhe pėrulėsi!
...Bėhu si det nė mirėkuptim!
Ose, duku siē je, ose bėhu siē dukesh!


Rumi
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 01.11.11 10:19

Shprehje nga hirėsia e tij Mevlana Xhelaludin Rrumiu

“ Njė dashuri e vėrtetė, vėshtirėsitė i bėn objekt tė mėshirės dhe dhembshurisė, prandaj edhe e keqja edhe e mira qė na vjen nga tė dashurit tonė janė ė pėlqyeshme pėr ne. Pėr ta kuptuar dhe matur dashurinė e ndonjė personi mjafton tė shihet se sa ai ėshtė rezistent ndaj tė keqes qė i vjen nga ai qė dashuron.“

“Ēdo gja qė prej Teje mė vjen,
Asht mahnitėse!
Qoftė gonxhe trėndafili apo gjėmb!
Qoftė ajo njė veshje luksi
...apo qefin...
E mira, por edhe e keqja
Janė tė bukura
Vetėm kur nga Ti vijnė!“

“Mos u pėrpiq t’u ikėsh kurtheve tė sė pėrkohshmes, por pėrpiqu tė hysh nė mbrojtjen e Hak-ut. Nėse ai dėshiron, helmin e bėn shėrim e ujin,helm mund ta bėjė pėr ty.”

“O biri im! Ta dish se e gjithė bota ėshtė e mbushur plot me dije dhe bukuri. Por e di qė kjo dije dhe bukuri ėshtė njė pikė nga lumi i Zotit qė ėshtė njė shfaqje e tij dhe se mos-dukja e tij ėshtė e pamundur. Ai ishte njė thesar i fshehur qė i dha dashuri krijesave tė Tij, dhe ai thesar u nda pėrgjysėm meqė ishte i mbushur plot dhe kėshtu u bė i dukshėm. Tokėn e bėri mė tė shndritshme se qiejt. Ai u zbulua ndėrkohė qė ishte njė thesar i fshehtė dhe tokėn e bėri si njė mbret qė vesh njė rrobė.“

“Dashuria i qartėson dhe i pastron ujrat e ndotur.Dashuria e vėrtetė ringjall zemrat e vdekura, edhe mbretėrit bile i kthen nė robėr dhe skllevėr”.

“Ėshtė e pamundur tė arrish kėnaqėsinė e dashurisė hyjnore pa u pėrvėluar shpirtėrisht!”

“- Mos u bėj si njė pikė uji qė gjatė rėnies frikėsohet nga era dhe toka, pasi kėto tė dyja i shkatėrrojnė thėrrmijat e vogla. Era e than,ndėrsa toka e shtyp; por bėhu sikur ajo pika e ujit qė hidhet nė det dhe shpėton edhe nga nxehtėsia e diellit, edhe nga era, edhe nga toka... Qenia e dukshme e asaj pike uji tretet nė det, por qenia dhe e vėrteta e saj mbeten pėrjetėsisht si njė pjesė e detit!“

“Aspekte tė tilla si dashuria dhe miqėsia e ngushtė janė tė lidhura me besnikėrinė dhe pėrherė kėrkojnė besnikėt. Ato nuk i afrohen kurrė njė shpirti tė pabesė”.

“Njė lum kur derdhet nė det, i humbet cilėsitė e tij duke u bėrė pjesė e detit”.

“Buka qė hamė tretet nė trupin tonė dhe bėhet pjesė e jona. Edhe qenia e atij qė do, kur dashuron aq sa forca e dashurisė qė ndien, humbet nė atė dashuri.“

“Sikur tė mos kishte qenė dashuria, ku do tė kishte qenė qenia?Si mund tė ndodhte qė buka tė tė jepej ty, tė tretej te ti dhe mė pas ajo qenie tė ishe ti?“

“Buka t’u dha ty dhe ti u bėre ai qė je! Pse ndodhi kėshtu? Nga dashuria, nga dėshira! Nė tė kundėrt, dashuria dhe dėshira a do tė mundėsonin qė buka tė bėhej pjesė e shpirtit tėnd? Dashuria i dhuron jetė edhe bukės sė ndenjur dhe shpirtin e saj tė pėrkohshėm ta dhuron ty, duke tė tė bėrė tė pėrjetshėm”.

“Dashuria, qoftė epshore, qoftė shpirtėrore, nė fund ėshtė njė udhėzuese qė do tė na ēojė nė tė pėrtejmen”.

”Ti zgjedh dashurinė e njė qenieje tė madhe, atė dashuri nė tė cilėn tė gjithė pejgamberėt gjetėn forcė dhe fuqi, duke fituar kėshtu nderin dhe lumturinė e tyre”.

“Ēdo lloj dashurie legjitime ėshtė e vlefshme, pėrderisa e mėson njeriun tė sakrifikojė duke e shpėtuar edhe nga uni;veēanėrisht ajo e udhėzon njeriun dhe e lartėson atė“.

“O mik i ngushtė, jeta e tė dashuruarve ėshtė duke vdekur. Kur nuk dhuron njė zemėr, nuk mund ta gjesh atė”.

“Unė jam i dashuruar pas njė qenieje tė tillė sė cilės i pėrket ēdo gjė, ēdo krijesė; edhe mendja, edhe shpirti im i janė falur dashurisė ndaj Tij”.

“Nėse e dini se kush ėshtė nė kėtė shtėpi tė shpirtit, pėrse e bėni kėtė gjė tė pahijshme pėrpara derės?”

“Mblidh mendtė e kokės dhe tė gjithė jetėn tėnde tė mundshme konsideroje ditėn dhe ēastin qė jeton. Pa shihe mirė se, pas cilave dashurive e ke shpenzuar ditėn e sotme.”

“Mos u kujdes sė tepėrmi pėr paraqitjen e jashtme, sepse ajo ėshtė njė kurban qė do t’i jepet dheut. Kujdesu dhe shiko kultivimin e shpirtit! Vetėm ai do tė shkojė lartėsive
dhe do tė nderohet nė ēdo skaj”.

“Trupin ushqeje gjithmonė me masė, sepse ai qė e ushqen amanetin fizik (pra trupin) mė shumė sesa duhet, bie nė kthetrat e epshit dhe degradon nė pandershmėri”.

“Ushqe shpirtin. Serviri atij mendime tė pjekura, vizione tė holla dhe ushqime shpirtėrore, qė kur tė shkojė nė udhėtimin e pėrjetėsisė, tė jetė i fortė”.

“Trėndafili e ka fituar atė erė tė mirė duke shkuar mirė me gjembin. Dėgjoje edhe prej trėndafilit kėtė tė vėrtetė dhe shiko se ē’thotė:
- Pse u dashka ta mėrzis apo ta brengos veten pse jetoj me gjembin? Dhe pikėrisht unė qė buzėqeshjen e arrita meqė pranova tė qėndroja me gjembin qė ėshtė me ves tė keq. Me anė tė tij i shpėrndava botės erė tė mirė dhe tė kėndshme...”

“Bėhu melhem favoresh hyjnore, - i thashė zemrės, - jo gjemb qė tė shpon dhe tė lėndon!“

“Kur trėndafilit i ikėn freskia dhe trėndafishtja hyn nė stinėn e vjeshtės, nuk dėgjohen mė meloditė dhe vajtimet e bylbylit”.

“Ai qė ėshtė mėsuar tė kuptojė vetėm gjuhėn e shpirtin e tij dhe i bie rasti tė largohet nga njerėzit qė kuptojnė tė njėjtėn gjuhė dhe kanė tė njėjtat qėllime, edhe nė qoftė se zotėron njėqind gjuhė apo njėqind melodi, do tė heshtė e do tė mbesė i pafjalė”

“Lum si ata qė u larguan nga pjesa e vdekshme e qenies, qė shpėtuan nga egoja dhe qė u lidhėn me tė pavdekshmit.Tė shkretėt ata tė gjallė qė kanė qėndruar me tė gjallėt, por qė nė brendėsi janė tė vdekur”.

“Qėndro vazhdimisht me njerėzit e mendjes;nga ato pėrfito mirėsi dhe fuqi shpirtėrore, nė mėnyrė qė tė mbetesh i ri nė dashurinė hyjnore dhe i gjallė mendėrisht.“

“O njeri i zhytur nė pellgun e dėshirave tė pėrkohshme!Dije mirė se vepra mė madhėshtore e mėshirės hyjnore ėshtė shpirti. Tė tjerat, pėrveē tij, janė vetėm hije e kėsaj vepre”.

“Ndėrmjet pemėve kalon njė pėrrua. Aty shihen reflektimet e dyanshme tė pemėve”.

“Reflektimet dhe ajo ēka ti sheh nė ujė, janė vetėm njė kopsht imagjinar pemėsh. Pemėt dhe kopshtet qė pėrbėhen prej tyre, janė nė shpirtin tėnd, sepse shpirti ėshtė vendshikimi i Zotit”.

“Tė pagdhendurit janė tė sėmurė, nuk kuptojnė.Edhe nė qofshin fjalėt e pakėta e tė sakta, nuk dėgjojnė!...”,

“Njeriu pėrbėhet pothuajse vetėm nga syri, pra nga njė perceptim i thellė. Ajo ēka mbetet ėshtė lėkurė, trup. Ndėrsa sy i vėrtetė ėshtė ai qė sheh mikun, pra ėshtė ai qė e percepton thellė atė. Atė sy qė nuk sheh mikun, mos e konsidero kurrė sy!”

“Syri ėshtė njė dritare e hapur drejt mendimit dhe ndjeshmėrisė.Me tė vėrtetė, ēdo gjė qė sheh njeriu nėpėrmjet syrit, e mirė ose e keqe qoftė ajo, reflekton nė zemrėn dhe mendjen e tij, ngjall pėrfytyrime dhe mbresa.“


“Nė qoftė se mbetesh fillikat i vetėm dhe afėr teje nuk ka ndonjė njeri tė menēur, atėherė mos bjer nė pesimizėm, por hyr nė hijen e njė miku qė pėrēon diellin e tė vėrtetave."

"Vrapo, kėrko njė njeri qė i ėshtė bėrė mik tė Vėrtetit;nė veprosh kėshtu,Zoti bėhet miku yt,ndihmėtari yt."

"Asketizmi dhe qėndrimi vetėm bėhet ndaj tė huajve e jo ndaj mikut. Gėzofi ėshtė pėr dimrin e jo pėr pranverėn."

Njė mendje e shėndoshė dhe e pastėr kur bashkohet me njė mendje tjetėr tė shėndoshė dhe tė pastėr, pra me njė mendje tė edukuar me shpallje, forcohet, pėrndritet dhe sheh mė mirė rrugėn e saj.

"Ndėrsa nefsi,egoja bėn tė kundėrtėn.Ai pėlqen tė miqėsohet me njė tjetėr nefs pėr tė pėrmbushur dėshirat e shfrenuara tė tij;kėshtu thellohet errėsira dhe e vėrteta bėhet krejt e padukshme”.

“O shpirt! Shko nė vendin e pėrndritjes, atje ku ndodhen njerėzit e pjekur, qė t’u bėhen mburojė rreziqeve qė mund tė tė vijnė”.

“Ata i tolerojnė tė kėqijat tuaja, i falin dhe ty tė dhurojnė njė vend nė tė tyren zemėr.”

“Edhe mendja qė percepton dhe kupton ēdo gjė, mbetet e ēuditur - si shigjetari qė i ėshtė thyer harku - me ndarjen e miqve”.


"Kush ndjen dashuri pėr njė gjė tė vdekshme,atė dashuri e kultivon pėr ta bashkuar me njė qenie tė gjallė, me shpirt.Kėshtu qė dashuria ndaj njė qenieje tė vdekshme bėhet urė pėr ta shpėnė njeriun nė dashurinė hyjnore”.

“O udhėtar i sė vėrtetės! Pėr t’u bashkuar me njė qenie tė gjallė,pėrpiqu dhe puno duke shpresuar,nė mėnyrė qė pėrpjekja jote pėr tė gjallin tė mos vdesė e tė mos varroset nėn tokė”.

“Mos u bėj viktimė e ndjenjave,mos e zgjidh pėr mike tė afėrme njė bukuri kalimtare,njė fije kashte,sepse dashuria e saj ėshtė e pėrkohshme.Ti kėrko dashurinė e pėrhershme”.

"E kur dukja e gjėsė me tė cilėn je dashuruar tė njehsohet me thelbin e saj,kur bakri i fshehur nėn galvanizim tė shfaqet i vėrtetė,pra tė shėmtohet duke u fanitur pėrditė pėrballė syrit tėnd, atėherė ti ndjehesh i ngopur prej saj,fillon mos ta pėlqesh mė atė,
fillon tė sillesh krejt indiferent ndaj saj”.

“Bukuria qė ndėr qenie kalimtare vėrehet, ėshtė vetėm shėmbėlltyrane njė bukurie tė shkėputur nga Bukuria Hyjnore.Ajo dritė qė shėmbėllen do tė kthehet njė ditė tek burimi. Prandaj, o udhėtar, mos u habit pas bukurive kalimtare, kėrko thelbin e tyre, atė prej tė cilit ka buruar ajo”.

Shkėqimi qė bie nė mur kthehet sėrish tek dielli.Ti mos shko tek shkėlqimi qė bie nė mur,por tek ai qė e hedh atė, pra tek dielli;ai tė meriton ty”.

“Meqė nga ulluku nuk rrodhi asnjė pikė ujė,pra nuk gjete ndershmėri tek tė bukurat, kėrko dhe gjeje ujin ndėr qiej”.

“Betohem nė Atė qė nuk ndien asnjė nevojė pėr asgjė dhe pėr tė cilin kanė tė gjithė nevojė,se njė gjarpėr i keq ėshtė mė i mirė se njė mik i keq!”

“Njė gjarpėr i keq e hedh njeriun nė vdekje.Kurse njė mik i keq e hedh atė nė zjarr, e djeg dhe e pėrvėlon!”

Njeriu, edhe sikur tė mos flasė asnjė fjalė me shokun e tij tė keq,fillon tė marrė huqet e tij.Shpirti,fshehtazi,pėrvetėson moralin e tij tė keq”.

Njė shok qė s’e njeh vėrtetėsinė dhe drejtėsinė dhe nuk ka formimin e duhur jetėsor, hedh hijen e tij mbi ty dhe tė vjedh edhe atė ēka ti posedon!”


“E keqja e tė shoqėruarit miqėsisht me hipokritėt i shėmton besimtarėt dhe i rebelon ata”.

“Meqė nė kėndvėshtrimin tonė ka shumė sėmundje,atėherė ik dhe zhduke kėndvėshtrimin tėnd nė atė tė mikut”.

“Si pėrballje ndaj botėkuptimit tonė tė mund tė fitosh botėkuptimin e mikut!Sa pėrballje e bukur ėshtė tė marrėsh duke pėrfituar sesa tė japėsh duke humbur.Nė tė Tijin botėkuptim ndodhen tė gjitha dėshirat.”

“Shpirti ushqehet nga ēdo mik.Shpirti merr nga ēdo dituri kėnaqėsi tė brendshme, qetėsi dhe njė mundėsi pastrimi”.

“Ti ushqehesh shpirtėrisht nėpėrmjet ēdo takimi me persona te caktuar.E aq me tepėr, diēka merr nga secili takim me njė mik tė mirė”.

“Nėse arrin ndonjė burrė me shpirt tė madh,edhe nė qofsh i ngurtė sa njė gur apo copė mermeri,prej tij bėhesh mineral e flori”.

“Instaloje mirė nė zemrėn tėnde dashurinė pėr njerėzit e mbėrritur.Mos u dashuro me asgjė tjetėr, pėrveēse me bisedat me ta”.

“Mos ano nga pesimizmi, shpresa i ka dyert e hapura.Mos shko nė zonat e errėta! Dielli po shkėlqen mrekullisht!”

“Shpirti tė tėrheq drejt tė pėrshpirtshmėve dhe drejt zonės sė tė diturve, kurse mishi pėrpiqet tė tė hedhė nė burgun e ujit dhe tė dheut”.

“Vėri gishtin kokės dhe ushqeje shpirtin duke biseduar me njė njeri tė mbėrritur”.

“Sa e rėndon njė mik vėshtirėsia e njė miku? Vuajtja dhe mėrzia janė si brendėsia e diēkaje. Ndėrsa miqėsia i ngjan lėvozhgės. Shfaqja e miqėsisė a nuk ėshtė kėnaqja nga rreziqet, fatkeqėsitė dhe vėshtirėsitė? Miku ėshtė si ari. Kurse vėshtirėsitė i ngjajnė zjarrit. Ari i vėrtetė pastrohet pikėrisht nė zjarr”.

“Era e rreziqeve qė vjen drejt nesh,ėshtė e fortė,e furishme dhe e pandalshme,ndėrsa qiriu i jetės po fiket; tė shpejtojmė,tė veprojmė shpejt,nė mėnyrė qė nga qiriu ynė i jetės tė ndezim njė tjetėr qiri”.

“Nė qoftė se era do ta shuajė njėrin prej tyre,tė paktėn tė vazhdojmė rrugėtimin me tjetrin”.

“Ah,sa dhimbje shkaktojnė miqtė qė nuk na ngjajnė nė natyrė! Ah,sa plagė tė thella qė hapin nė zemrėn tonė! O njerėz tė shenjtė,o njerėz tė mėdhenj,bėni kujdes nė zgjedhjen e miqve! Zgjidhni ata tė mirė e tė pėrshtatshėm pėr ju!”

“Eja nė vete dhe mos u mashtro nga paraqitja,mos adhuro tė jashtmen e bukur dhe mos thuaj asnjė fjalė qė tė shpie drejt saj! Ngjashmėrinė mos e kėrko nė dukje e nė formė”.

avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 01.11.11 18:32

Urti nga hirėsia e tij Mevlana Xhelaludin Rrumi

“Eja, prap eja, pėrsėri eja,
Si do qė tė jesh,
Pabesimtar qofsh, zjarradhurues qofshė,
Njėqind herė nė ke bėrė teube (pendim),
Njėqind here nė e ke prish teuben,
Kjo nuk ėshtė derė e pashpresės,
Si do qė tė jesh ashtu eja!...“

“Shumė njerėz pashė nuk kishin tesha.Shumė tesha pashė, pa njerėz brenda.“

“A ndotet deti prej gojės sė qenit?A fiket vallė dielli me frymė?“

“ Ai qė prej ferrės e nxjerr lulen,e kthen edhe dimrin nė pranverė.“

“ Ėshtė e pamundshme qė tė pihet tėrėsisht uji i lumit.Mirėpo ėshtė e mundshme tė pihet aq sa tė shuhet etja.“

“ Nėse njėri thotė njė fjalė tė bukur,kjo ndodhė pėr shkak tė kuptimit tė dėgjuesit.“

“Nėse dėshiron tė ndriēosh si dita,shkatėrroje un’in qė i ngjanė natės.“

“ Dija ėshtė njė detė pa kufi,kėrkuesi i dijes ėshtė zhytės nė detra.“

“ Loja nė shiqim tė parė nuk ėshtė e arsyeshme,mirėpo fėmiu me lojen bėhet i arsyeshėm.“

“Pėrderisa fruti nuk piqet emėrtohet si i papjekur.“

“Njeriu ėshtė sy, vrojtim,vlera e njeriut ėshtė aq sa mund t’i shohė syri.“

"Pėrshėndetja e disa njerėzve ka erė flliqėsie,ndėrsa e disa tė tjerėve ka erė misku.“

"Gjurmėt e kėmbėve arrijnė deri nė bregun e detit,por kur hyhet nė detė nuk ngel as gjurmė e as shenjė.“

"Un’i i ligė ėshtė shpend grabitqar.“

"Vėshtroji me mijėra njerėz qė i ngjajnė njėri tjetrit,ki kujdes nė dallimet mes tyre.Uji i idhėt ėshtė i pastėr por si uji i ėmbėl.“

"Ēdo gjuhė ėshtė perde e shpirtit,vetėm nėse perdeja lėviz arrihet nė sekretet.“

"Tė ka hutuar kodra e vogėl nė rrugė,mos harro qė para vetes ke qindra male.“

"Mbylle gojėn dhe hape shputėn pėrplot me ar,lere kopracinė zgjedhe bujarinė.“

"Pasuria nuk soset me dhėnien e lėmoshės,bėmirėsia e mbron pasurinė prej humbjes.“

"Ne nuk jemi mbretėr tė pasurisė qė marrin ryshfet,ne i arnojmė dhe qepim xhupet e grisura tė shpirtit.“

"Dita e djeshme kaloi e shkoi. Me dje’nė shkoi edhe fjala e djeshit, sot duhet tė themi diēka krejtėsisht tė re.“

"Nėse retė nuk qajnė si do tė qeshin gjelbėrimet?“

"Dega me frute rėndohet drejtė tokės,ndėrsa dega pa frute ngrihet lartė.“

"Tė kėrkosh diēka aty ku nuk ėshtė.Ėshtė njėlloj sikur tė mos e kėrkosh.“

"Shtama ka frikė prej gurit por nėse ky gurė ėshtė ēezmė,shtamat vrapojnė drejt tij“

"Ai qė ka fut hudhėr nė hundė nuk e ndien aromėn e trėndafilit.“

"Qiriu nuk humb prej dritės sė tij,nėse e ndez njė qiri tjetėr.“

"Sado qė di, biseda yte vlen aq sa kupton personi karshi teje.“

"Zogu ėshtė nėn urdhėrin e tjetėrkujt pėrderisa ėshtė nė kafaz.
Kur thehet kafazi dhe ikė zogu,s’ka kush e urdhėron!“

"Tė tė dhimbsen vjedhėsit, tė ligėt dhe tė poshtėrit,do tė thotė t’i shkelėsh tė dobėtit.“

"Uji nė brendinė e anijes e fundosė ate uji nėn anijen e lundron ate.“

"Nėse pasqyrės ia tregon tejdukshmėrinė nė sy.Pasqyra mjegullohet dhe nuk tė pasqyron ty.“

"Rrushi i papjekur dhe i pjekuri nuk janė tė njėjtė mirėpo,kur piqet ai bėhet shok i mirė.“

"Rrezja e dilellit nuk ndotet edhe kur bie nė mbeturina.Ajo ėshtė dritė e pafundme.“

"Copa e mishit nė tojėn e peshkimit ėshtė pėr tė zėnė peshq,ajo copė nuk ėshtė as dhuratė e as bujari“

"Perla ėshtė nė fund tė detit nė mesin e gurėve edhe krenaria ėshtė nė mesin e mangėsive.“

"Guri nuk vėndohet nė unazė pa dalė prej gurishtes dhe tė bėhet perlė.“

"Kush s’e ka tė njėjtė zemrėn dhe fjalėn,edhe njėqind gjuhė nė ka ėshtė memec.“

"Sa dijetarė ka pa dituri tė vėrtetė.Ata janė bartės tė diturisė por jo tė dashuruar nė tė.“

"Nėse ke mend bėhu shok edhe me mendje tjetėr,punėt bėri me konsulltim.“

"Mos u lakmo nė lumturinė e tė tjerėve,ka shumė qė i lakmohen jetės tėnde.“

"Ėshtė mendjepakėsi t’i thuhet ēdo gjėje e drejtė por t’i thuhet ēdo gjėje e shtrembėr ėshtė tirani.“
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 05.11.11 23:16

Xhelaluddin er-Rumi (604/1207-672/1273)

- Ėshtė poeti mė i madh mistik i islamit,por mund tė thuhet pa frikė se e teprojmė se ėshtė mė i madhi nė kuadėr tė literatuarės mistike nė pėrgjithėsi.

Ka pasur mistik si nė Lindje ashtu edhe nė Perendim pėrvojat e tė cilėve nė mbretėrinė e shpirtit mund tė jenė tė barabarta me pėecepcionet e Rumiut, mirėpo ana e tyre emocionale intuitive nuk mund tė krahason me ato tė tij.

Thjeshtėsia, domosdoja e Rumiut bazohet nė unitetin e posaēėm tė mendjes dhe pėrvojės sė thellė religjioze.Bota muslimane e ka nderuar me titullin Mevlevi, Manevi(doktor i domethėnieve),pra dijetar religjioz,i cili ėshtė aftėsuar pėr filozofim,ose ai qė mund tė depėrtojė nė domethėnien e fenomenėve fizike e shpirtėrore, duke eliminuar pa vėshtirėsi velin fanitjes nė mėnyrė qė tė shihet realiteti jashtė tyre.

Nė dialektikė ėshtė krahas Sokratit dhe Platonit, mirėpo ėshtė gjithnjė i vetėdijshėm pėr faktin qė logjika ėshtė njė kompensim pėr jetė.Ka trashėguar njė begati shumė tė madhe dhe tė shumėllojshme intelektuale dhe shpirtėrore.

E kishte kuptuar racionalizmin helen duke ndarė kokrrat nga pluhuri,farėn nga lėvorja. Si musliman ka qenė pasardhės i begatisė shpirtėrore qė i ėshtė dhėnė njerėzimit pėrmes linjės madhėshtore tė profetėve tė shquar,prej Ibrahimit a.s,deri te Profeti Muhammed a.s..Tek ai hasim etikėn e fuqishmen tė profetėve izraelitė, qėndrimin dinamik islam mbi jetėn dhe dashurinė gjithėpėrfshirėse tė Isait a.s. Magnum opus e ka quajtur Methevi-nė(Punėtoria e unitetit)e tij,nė tė cilėn dallimet e jetės janė harmonizuar,ndėrsa divergjencat evidente janė tejkaluar me bashkime kreative.

Asgjė njerėzore dhe hyjnore nuk ka qenė e huaj pėr tė.Ai gjerėsish e komenton fuqishėm dhe bindshėm tezat burimore tė islamit p.sh,unitetin e domosdoshėm tė tė gjitha religjioneve,pėrkundėr dogmave kundėrshtuese qė i kanė formuluara disa teologji tė tkurrura.Thellėsitė e shpirtit tė tij kanė qenė tė hapuara pėr tė gjitha drejtimet;me besim dhe praktikė muslimane,ai ėshtė neokomformist temperament,ngase realizon njė natyrė sekondare tė formės nė krahasim me shpirtin.

Ai ėshtė protestant i protestantėve i cili nuk lodhet kur duke shprehur teza e veta qė nė mbretėrinė e shpirtit autoriteti pa konfirmim personal ėshtė i pa dobishėm. Bindjen nė besimin e realitetit tė jashtėzakonshėm dhe tė pa argumentuar e mohon preras.Pėr te Zoti ėshtė realitet tė cilin duhet shijuar dhe kuptuar si diē mė reale se objektet e pėrvojės konkrete.

Mė tej, raporti i njeriut ndaj Zotit nuk ėshtė diē e thjeshtė qė duhet tė racionalizohet dhe modelohet nė dogmė dhe kjo ėshtė diē qė duhet tė realizohet nė thellėsinė e qenies ku njerėzorja bėn harmoni me Hyjnoren,ku e fundmja pėrfshihet nga e pafundmja.

Ėshtė e pamundur tė vihet ndonjė etikė te njė gjeni si ai;gjatė jetės sė tij opozita e vrazhdė ka qenė tejet skeptike ndaj bindjeve tė tij, ndėrsa disa praktika tė tij janė cilėsuar si risi dhe devijim.

Ekziston njė material i bollshėm lidhur me bindjer e tij.si dhe deklarata tė cilat e akuzojnė si heretik para gjygjit tė inkuizicionit.Biografėt e tij citojnė njė ngjarje e cila hedhė dritė nė zemėrgjersin e tij.Tregohet se kreu i teologėve(ulemas) kishte planifikuar ta diskreditonte duke e angazhuar nė njė kontraverzė nė mėnyrė qė ai ta shprehė herezinė e tij.

Qė nė filim,nga Rumiu ėshtė kėrkuar tė deklarohet se cilit prej shtatėdhjetė e dy sekteve(72) i pėrket; Rumiu dha njė pėrgjigje krejtėsisht tė papritur – qė beson nė tė gjitha, sepse “ka vėrtetėsi nė tė gjitha seketet qė tepėrohet dhe shtrembėrohet nga kopetė e ihttarėve fanatik dhe tė verbėr”.

Teologu ishte nė zgrips,duke mos ditur si t’i kundėrvihet njeriut i cili ka qėndrim aq tė papėrcaktuar.I zemėruar nga kjo pėrgjigje befasuese, teologu i tėrbuar deklaron qė kjo ishte shenjė se ai ėshtė heretik dhe ateist. Pėrgjigjja qė pasoi e shqetėsoi edhe mė tepėr teologun:Rumiu deklaroi se e pranon mandje edhe kėtė gjykim pėr vete.

avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 06.11.11 10:32

Tani tė fillojmė me njė pasqyrė tė shkrutėr biografike tė kėtij gjeniu, qė tė pėrcaktojmė bazėn e tij dhe ndikimet qė e kanė formėsuar. Rumiu u lind nė vitin 604/1207,gjatė kohės sė sundimt tė Muhammed Haverizmi Shahut perendoria e tė cilit shtrihej prej Uralit derin nė gjirin Persik dhe prej Eufratit deri nė Indi.Familja e tij nė kėtė vend ishte e vendosur me gjenerata tė tėrq.

Meqė Belhi ndodhej nė territorin e Persisė,kurse Rumiu shkruante nė gjuhėn persishte, dijetarėt bashkohorė iranianė konsiderojnė qė i pėrket kombėsisė sė tyre.

Turqit,ndėrkaq,e konsiderojnė tė tyre, sepse qė nė rinin e tij tė hershme,familja e tij ishte shpėrngulur nė Anadolli; mirėpo meqė Anadoliia mė herėt ėshtė quajtur Rumi,qė do tė thotė Romak.Arabėt do tė mund ta quanin Arab,ngase nė maje tė pemės sė tij gjenealogjike e gjejmė halifin e parė tė muslimanėve Ebu Bekrin.

Shpirti i Rumiut,kėtij mistiku univerzal,pa dyshim qeshet me tė gjitha kėto pėrvetėsime; nė njėrėn nga poezitė e tij ai deklaron qė qielli ėshtė atdheu i tij i vėrtetė nė tė cilėn lutet tė kthehet.Nė njė poezi tjetėr tė tij nga ihtharėt e vet mysliman atė qė e kėrkon prej vetes: ”Siē nuk ėshtė atdheu im Horasani as ndonjė vend tjetėr nė Lindje apo Perendim,sipas besimit nuk jam Hebrej,as zoroastrian, mandje as edhe musliman,ashtu siē kuptohet pėrgjithėsishtė ky nocion.”

Ndėr pararendėsit e tij hasim emra tė shquar – tė njohur jo vetėm pėr nga dituria dhe shenjtėria, por edhe pėr nga qėndrimi laik.Nga nėna ai ėshtė nip i monarkut tė madhė Muhammed Haverizmi Shahut,bijėn e tė cilit e kishte martuar Hyejn Balhi,gjyshi i Rumiut. Vetė babai i Rumiut, Behauddin,ka qenė i shquar pėr nga dituria dhe devtshmėria.

Prej mėngjesit deri nė mbrėmje studionte diturit fetare si dhe mistikėn dhe mbante ligjėrata tė hėnave dhe tė premteve para njė mori njerėzve.Njerėzit e zakonshėm,si dhe dijetarėt, aristokratėt dhe pjestarėt e familjes mbretėrore vinin pėr ta ndėgjuar.Vetė monarku e ēmonte shumė imam Faruddin er-Raziun,komentuesin e kur’anit dhe njėrin prej dialektikėve tė shquar,ndėrsa herė pas here shkonte edhe vet me te pėr ta ndėgjuar Behauddin.

Pėr Raziun flitej se ishte i ushqyer me dialektikėn grekr dhe se pėrpiqej tė argumentontet vėrtetsitė fetare me logjikė. Kur e vėrente Raziun nė mesin e dėgjuesve Behauddin e shprehte mllefin e tij ndaj helenizimit tė islamit,mirėpo prania e monarkut dhe fama e ligjėruesit nuk e lejonin tė mbrohej, Rumiu si i ri padyshim i kishte dėgjuar kėto akuza nga goja e babit tė vet.

Nė veprėn Methnevi, kur Rumiu ngrehė ēomangen nė emėr tė pėrvojės personale kundėr filisteizmit logjik,ai e veēon Raziun si pėrfaqėsues tė shtresės sė njerėzve tė cilėt kanė hyrė nė sferėn e sė vėrtetės fetare me kėmbė tė drunjta tė argumentimit tė thjeshtė logjik:”Sikur dialektika tė mundej vetė tė zbuloj fshehtėsitė e shpirtit,Raziu me siguri do t’i arrinte;mirėpo kėmbėt e dialektiėve janė tė drunjta,kurse kėmėt e drunjta janė jo stabile.”

Thuhet qė Raziu ka qenė aq xheloz ndaj popullaritetit dhe famės sė Behauddinit sa e kishte nxitur monarkun kundėr tij duke pohuar se nėse do t’i lejonte tė zhvilloj nė fund do ta arrinte dhe rrezikonte pushtetin e vet sovranit.Udhėheqėsit autokratik nė krishterizėm,si dhe nė mbretėritė islame,shumė shpesh kanė shprehur xhelozi dhe lakmi ndaj udhėheqėsve fetarė.Prandaj nuk ėshtė pėr tu habitur qė edhe Haverizmi Shahu filloi tė frikohet nga ndikim dhe fama nė rritje tė Behaudinit,ndėrsa frikėn e tij e shtonin rivalėt e Behauddinit.

Ėshtė fare e mundshme qė Behauddini ta ketė braktisur Belhin bashkė me gjithė familjen pikėrisht pėr ti ikur ndonjė rreziku.

avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 06.11.11 12:22

Mirėpo ekziston edhe njė version tjetėr lidhur me emigracionin e tij; vetėm pak pas braktisjes sė Belhit invazioni tatar e kishte pėrfshirė mbretėrinė e Haverimi Shahut;ėshtė e mundur qė Behauddin shih pėr kėtė ka vendosur tė kalojė nė njė vend mė tė sigurtė.

Vendqėndrimi i parė ishte Nishapuri,pastaj Bagdadi, ku Behauddini vendosi tė jetoj ngase qyteti ishte qendėr e kulturės islame.Nė Kaikubadit nga Rume; me tė kthyer nė Anadolli anėtarėt e tij,tė impresionuar nga ligjėratat dhe deklaratat e Behauddinit,e informuan sulltanin pėr madhėshtinė intelektuale tė tij,anadj ky kėrkoi qė Behuddini tė vendosej nė mbretėrinė e tij.Udhėtoi prej Bagdadi nė Hixhaz dhe,duke kaluar Sirinė qėndroi afėr njė vjet nė qytetin Akue,pastaj shtatė vjet nė Laranda nė Zinxhan.

Kėtu djali i tij i famshėm Rumiu,nė vitin 662/1263 u martua dhe pas njė viti i lindi djali,Sulltan Velidi.Sulltani e ftoi qė me familje tė vendoset nė Konja,kryeqendrėn e mbretėrisė. Sulltani me suitė e priti nė hyrje tė qytetit dhe,kur arritėn te muret e qytetit, zbriti nga kali nė mėnyrė qė dijetarin e famshėm ta shoqėrojė nė kėmbė. Familja e Behauddinit u vendos nė godinėn e pallatit mbretėror ku vizitohej shpesh nga sulltani.

Nga situata familjare,siē u theksua mė sipėr,Rumiu ėshtė rritur nė atmosferėn ku ēėshtjet fetare shqyrtoheshin nė mėnyrė kontraverze dhe me entuziazėm tė madhė, andaj ėshtė pėr tu pritur qė Rumiu mėsoi nga babai dhe dijetaėrt e shquar qė e rrethonin.

Me i njohuri prej tyre ishte Burhanuddin Muhakik,titull i cili fletė qartė qė ėshtė marur me hulumtime individuale(tahkik).Dhe pikėrisht kėtij mėsuesit babai i Rumiut ia kishte besuar arsimimin e birit tė talentuar i cili e kishte frymėzuar me kuptim pėr pėrsiatje individuale.

Shkollimi i Rumiut vazhdoi edhe pas vdekjes sė babait dhe e shohim nė moshėn njėzet e psė vjeqare duke shtegtuar i etshėm pėr dituri nepėr qendrat e mėdha tė shkencės,Damasku dhe Halepi.

Njė kohė Rumiu ka jetuar nė shkollėn Heleria,tė cilėn e drejtoni mėsuesit njėri prej tė cilėve ishte Kemaludin bin Adim Halebi,autori i historisė sė Halepit,njė fragment i cilės ėshtė publikuar edhe nė Evropė.Shkollimi i Rumiut pėrfshinte njė program tė tėrė; komentimin e Kur’anit,hadithin,jurisprudencėn(fikh),gjuhėn arabe dhe letėrsinė.

Methenevi i tij dėshmon qartė diturinė e tij tė gjerė Pėr shkak tė edukimit tė tillė intelktual dhe akademik misticizmi i tij nuk ka qenė vetėm emocional. Nė ēdo hap e shohim duke intelktualizuar pėrvojėn e tij mbi racionale shpirtėrore.

Nė shkollėn e Damaskut i kaloi shtatė vjet ku e shohim terėsisht tė angazhuar nė punėt akademike, mandje edhe nė moshėn dyzetė vjeqare.Nė Shtetin e Platonit,Sokrati propozon njė proces njėsoj tė gjatė tė arsimimit pėr ata qė duhet tė bėhen filozofė – drejtues tė shtetit ideal.

Ndonėse ėshtė konfirmuar Menakibul-arifin se pas vdekje sė babait tė Rumiut mėsuesi dhe tutori i tij Burhanuddin e ka futur nxėnėsin e vet hollėsisht nė shkencat bashėkohore, ndėrsa pastaj e ka inkuaduadruar nė rrjedhėn e gjatė tė praktikės mistike e cila ka zgjatur nėntė vjet,megjithatė nuk mund ta hasim asnjė fryt tė kėytre pėrvojave shpirtėrore nė jetėn e Rumiut para takimit misterioz me Shemsi Tebrizin.

Tashti Rumiu angazhohet nė pėrshtatjen e teologjisė ligjėrimit,siē bėnin mėsuesit fetar zakonisht atėbotė.Zgjedhja e tij ose fetva kėrkohej dhe citohej nė lidhje me ēėshtje tė ndryshme religjioze pėr ēka ishtet autoritet.I largohej muzikės siē bėnin edhe teologėt puritan tė kėsaj kohe.S’ka dyshim qė takimi me Shemsin ėshtė moment kurcial nė jetėn e tij.Pėr atė ē’kishte ndodhur gjatė takimit tė parė tė Shemsit dhe Rumiut ekzistojnė shumė legjenda.

Sipas njėrės,Rumiu kishte qenė duke ligjėruar i rrethuar me libra dhe nxėnės,kur kishte arritur Shemsi dhe befas kishte pyetur: “Pėr ēka bėjnė fjalė kėto libra?” Me gjasė,duke menduar se ishte njeri i paarsimuar,Rumiu u pėrgjigj se ai qė pyet nuk do tė mund tė dinte ēka pėrmbajnė ato nėse nuk i ka mėsuar deri tani.Nė atė ēast e mori flaka njė grubull librash.I zemėruar,Rumiu e pyeti ē’do tė thonte ky fenomen i ēuditshėm.Ndėrsa Shemsi u pėrgjigj:”Kjo ėshtė ajo qė ti nuk e kupton.”

Versioni i dytė i legjendės fletė qė Shemsi i kishte hedhur librat nė njė pus me ujė dhe kur Rumiu ishte zemėruar ky i kishte nxjerrė krejtėsisht tė thara.Shkrimitari i shquar i njohur bashkėkohorė i librit pėr Rumiun,Shibli pa dyshim ka pasur tė drejtė nė vlerėsimin qė kėto legjenda nuk janė bazuar nė fakte,sepse Sipah Salar,i cili kishte kaluar dyzetė vjet lidhje tė ngushtė me Rumiun bėn fjalė pėr takimin me Shemsin nė njė tregim fare tė thjeshtė,pazbukurime me legjenda.

Sikur tė kishte ndodhur diēka e jashtėzakonshme,ky mik dhe ithtarė pa dyshim nuk do ta kishte lėnė pa e theksuar.Ai deklaron se Shemsi ishte arsimuar nė Tebriz,pastaj ishte nxėnės i Baba Kemaluddin Xhundit i cili e kishte futur nė mėnyrėn mistike tė jetuarit.

Shetgtonte prej njė vendi nė vendin tjetėr duke jetuar nė karvan saraje duke punuar shoka(lidhėse pėr mjedis) dhe duke jetuar prej tyre.Ishte nė sarajet e Konjas kur Rumiu kishte ardhur ta vizitonte.

Ndikimi i kėtij mistiku te Rumiu ka qenė i thellė dhe i vazhdueshėm:Sipah Salari deklaron se tė dytė ishin mbyllur nė dhomėn e Salahuddin Zarkubit,ku mund tė hynte vetėm vetė Zarkubi.Rumiu e braktisi mėsimin dhe ligjerata pėr tė kaluar ditė dhe net nė shoqėri me Shemsin.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 06.11.11 20:37

Flitej qė magjistari i shquar e kishte magjepsur fetarin e madhė.Bijtė dhe nxėnėsit e Rumiut u ngritėn kundėr Shemsit tė cilin e konsideronin lolo dhe magjistar.

Duke parė rrethanant Shemsi befas largohet nga Konja duke mos lėnė as gjurmė as lajm nga kishte shkuar.Pas njė kohe tė gjatė, Shemsi i kishte shkruar Rumiut nga Damasku.Kjo letėr sėrish e ndezi zjarrin nė shpirtin e Rumiut.

Nga pikėllimi pėr mikun.Rumiu kėndoi vargjet vijues:
“Isha borė dhe rrezet tua mė ēkrinė
Toka mė piu,;si avull u ngrita te Dielli.”

Ndėrkohė nxėnėsit e tij zemrėrimi i tė cilėve e kishte dėbuar Shemsin,ishin penduar pėr shkak tė sjelles sė tyre.Biri i Rumiut, Sulltan Veledi,nė Methnevi-nė e tij e pėrmend kėtė ngjarje tė pakėndshme,duke shtuar qė babai e kishte dėrguar nė Damask bashk me disa nxėnės tė tjerė qė ta bindin Shemsin tė kthehet nė Konja.

Letra e Rumiut nė vargje ndodhet nė Methnevi-nė e Sulltan Veledit dhe ajo tregon qartė keqardhjen e thellė tė Rumiut pas ndarjes nga prijėsi shpirtėror dhe sa shumė e ēmonte atė.Shemsi iu bashkua kėtij delegacioni dhe u kthye nė Konja,ku u prit me nderime tė mėdha nga ana e Rumiut dhe nxėnėsve tė tij.

Me gjasė Shemsi kishte qėllim tė qėndronte kėtu dhe ta zbuste dyshimin e nxėnėsve tė Rumiut duke u martuar me shėrbėtoren e tij Kimia.Renda e ēiftit bashkėshortor ishte ngritur pikėrisht pėrballė shtėpisė familjare tė Rumiut. Mirėpo sėrish ndodhi diē qė e ngriti kundėr Shemsit djalin e Rumiut Alauddin Shalp-in,tė cilit iu bashkuan shumė tė tjerė,andaj Shemsi u zhduk pėrgjithmonė.

Biografio i besueshėm i Rumiut Sipah Salari fletė vetėm aq qė Shenmsi e kishte braktisur Konjėn i mllefosur dhe ndonėse Rumiu kishte dėrguar njerėz qė ta kėrkonin nė shumė vende,askush nuk e kishte gjetur.Biografėt tjerė tė Rumiut janė tė mendimit qė Shemsin e kishte vrarė ndonjėri prej nxėnėsve tė Rumiut, ndėrsa autori i veprės Nefahatul-uns e pėrmend emrin e djalit tė Rumiut Alauddin si vrasės sė tij.Vrasja ose zhdukja ka ndodhur rreth vitit 645/1247.

Ėshtė vėshtirė tė vlerėsohet mendja dhe karakteri i njeriut i cili ėshtė shfaqur prej askund dhe ėshtė zhdukur pa lėnė kurrnjė gjurmė,duke ndikuar vendosmėrisht tek njėri prej dijetarėve mė tė shquar fetar nė pėrgjithėsi.A ėshtė e mundur qė njeri si Rumiu ti nėnshtrohet njė mashtrimi ordiner tė sajuar nga njė magjistar i shkathtė?

Bota Rumiun e vlerson si njeri jeta fetare e tė cilit ėshtė rrėnjosur nė pėrvojnėn personale tė cilėn ka mundur ta pėrvetėsojė prova e mendjes. Ne shohim se ai e pranon borxhin ndaj Shemsit nė mijėra vargje prekės.Shemsi e kishte takuar Rumiun si teolog akademik dhe ligjėrues tė zakonshėm,ndėrsa pėrmes kontaktit personal,mbase me disa sfera tė paqarta tė jetės,e kishte shndėrruar atė nė mistik ekstatik.

Prozaiku Rumi gjatė natės shndėrrohet nė lirik ekstatik i cili poezinė dhe muzikėn fillom ta konsiderojė mė tė mirė se filozofinė dhe teologjinė,duke i quajtur madje mjete shprehėse tė sė vėrtetės.Rumiu ishte i identifikuar nė atė masė me Shemsin sa edhe pėrmbledhjen vėllimore tė poezisė sė tij mistike e titullon Divan-i Shems-i Tabriz.Nė mijėra vargje nė mirėnjohje admiruese e pranon insprimin tė cilėn e kishte marrė nga ky udhėheqės mistik shpirtėror.

Sfera e pėrvojės mistike ėshtė mister i vulosur dyfish pėr tė paditurin mirėpo ai duhet ta pranojė dėshminė e Rumiut pėr tė sa do subjektive dhe personale qoftė-p.sh.,kur flet me bindje tė pathyeshme se nė shtėpinė e Zarkavit, ku ishin mbyllur mėsuesi dhe nxėnėsi nė intimėn misterioze,e kishte gjetur thesarin shpirtėror me vlerė tė papėrshkruar dhe bukuri qė s’mund tė tregohet,si tė formave ashtu edhe tė domethėnive.

Mund vetėm tė thuhet qė Shemsi ka pasė njė fuqi jashtėzakonshme psikike,prandaj ka qenė i aftė tė ndikojė nė mendjen mė tė madhe tė kohės.Opus magnum i pėrvojės intelektuale dhe poetike fetare paraqet njė monument tė poezisė mistike nė tė cilėn dashuria e amshueshme dhe mendja kozmike,mė sa duket,janė harmonizuar nė mėnyrė tė pėrsosur.

Rumiu nuk kishte pėr qėllim as tė themelojė sekt tė ri,as ndonjė lėvizje tė re.Mirėpo,ithtarėt dhe nxėnėsit e tij e kanė formuar njė grup tė rėndėsishėm pas vdekjes sė tij,mirėpo ia dolėn tė zhvillojnė dhe pėrjetėsojnė vetė,disa dispozita dhe rituale sipėrfaqėsore,duke u shndėrruar nė njė komunitet dervishėsh tė cilėt vallėzojnė.Kėsulat e lėshuara dhe ēakshirėt e gjėra me shumė palė u bėnė veshje zyrtare tė grupit i cili u quajt Mevlevi.

Dervishėt tė cilėt e synojnė ekstazėn, qėndrojnė rreth,njė person ngritet dhe vallzon me gishtrinjė e njė dore lėshuar poshtė gjersa tjetrėn e lėvizė. Nė vallėzim nuk ka lėvizje para mbrapa,por vetėm nė rreth,duke shkuar gjithnjė shpejtė e mė shpejt.Nėse vallėzimi shoqėrohet me muzikė,pėrdoren vetėm fyllat dhe daullet.Para kandidimit pėr antarsim,duhet ti nėnshtrohej shėrbimit tė disiplinuar tė tjerėve.

Sprova fillon jo tė njerėzve por tė shtazėve (40 ditė),me bindje qė njeriu do ti shėrbej mė mirė shokėve nėse mund t’i shėrbej me durim shtazėve.Pas kėsaj ai pastron dyshemet e lokaleve tė ihtarėve tė varfėr.Pasojnė format tjera tė shėrbimit tė cilat zgjasin 40 ditė-sjellja e ujit,drurėve dhe kryerja e punėve tė tjera tė shtėpisė.

Kjo konsiderohet si shėrim kundėr dashurisė sė njeriut pėr pushtet dhe priviligjet e klasave dhe kastave. Nė fund vie pastrimi simbolik–pastrim nga tė gjitha shtytjet e ulėta; kandidati betohet se do tė pėrmbahet nga tė gjitha veprat e ndaluara dhe atėherė i lejohet ta veshė gunėn e tarikatit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 07.11.11 17:58


I nderuar Mullah KhalidVL,kėtu nė kėtė temė nuk ėshtė vendi i duhur me shkėmbye mendimet tona.....hape njė teme tė tillė pastaj i shkruajm argumentet tona pro dhe kontra...juve i nderuar ndoshta ju njef lagjia juaj ku jetoni ndėrsa mua ndoshta as lagjia ime nuk mė njef,ndėrsa kėta burra qė praktikuan metodat sufiste dhe sidomos hirėsin e tij Rumin k.s. e njef lindja dhe perendimi. Mos harro se ai ishte njeriu mė i njohur i kohės sė tij,qė i dinte tė gjitha diciplinat tė jurispodencės islame..sa pėr atė ajetin "...Sot jua pėrsosa fenė tuaj,e plotėsova dhuntinė Time ndaj jush dhe zgjodha qė Islami tė jetė feja e juaj..."(El-Maide ajeti 3) besoj se i dini rrethant se ku dhe mbas cilit vendim tė marrė nga profeti s.a.v.s. i u ėshtė komunikuar ajeti nė fjalė...

paqe dhe resepekt nga fakiri
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 07.11.11 18:30

POETIKA SUFISTE E RUMIUT

–Pas zhdukjes sė Shemsit nga Tebrizi, Rumiu u detyrua ta kėrkonte njė mbėshtetje shpirtėrore tjetėr nė tė cilėn do tė reflektohej fuqia intuitive e dashurisė shpirtėrore.

Nė fund kėtė e gjeti nė personalitetin e Salahuddin Faridun Zakrkubit, farkatarit nga Konja,i cili me Rumiun e kishte dėgjuar mėsuesin shpirtėror Sejjid Burhanuddin Muhakkik-un.Nxėnėsit e Rumiut shprehnin mospajtim tė hapur ndaj Salahuddinit,mirėpo kjo nuk e pengoi Rumiun qė t’i ngritė raportet e tij nė nivelin mė tė lartė shpirtėror tė miqėsisė me te.

Pas njė jete relativisht tė gjatė dhe tė angazhuar pa rezervė nė mėsim,kėshillim dhe ndihmė nė profilizimin edukativ tė nxėnėsve tė vet dhe duke shkruar vepra poetike dhe nė prozė mbi sufizmin,pėrmbajtja e cilave ėshtė bėrė e pavdekshme si edhe fama e autorit,Xhelaluddin Rumi pėrfundoi jetėn nė buzė drejtuar miqve tė afėrt tė tubuar rreth shtratit tė tij tė vdekjes:”Nė kėtė botė unė i kam dy lidhje; atė me trupin tim dhe atė qė mė lidhė me ju.Kur,me mėshirėn e Zotit,tė lėshohem nė botėn e vetmisė dhe ndarjes, lidhja ime me ju do tė zgjatė edhe mė tej.”

Vepra kryesore e Rumiut ėshtė poema e tij sufiste nė gjashtė vėllime dhe 45 mijė vargje me titull Methnevi-i ma’nevi ose Mathnevia e domethėnies sė brendshme.Studiuesit deklarojnė se kėtė vepėr e ka shkruar me shtytjen e frymėzimit tė tretė,pas Shemsit dhe Salahuddinit, Husamuddin Qelebiu tė cilit ai pėrkushton kėtė vepėr.

Me pėrmbajtjen e vet kryesore tė gėrshetuar nga anekdota,apologjia,citate kur’anore,tradita tė dėrguarish, legjenda, tematikės fokloristike,rrėfimeve mistike,kjo vepėr e Rumiut ka prekur tė gjitha pikėpamjet dhe prespektivat e doktrinės shpirtėrore tė islamit.

Tė gjitha segmenete e sipėrshėnuara pėrmbajtėsore janė ndriēuar me dritėn e gnozės sufiste dhe tė mbuluar me aromėn frymės ezoterike tė islamit,ashtu qė Methnevija nė historinė e literaturės sufiste ėshtė quajtur“Kur’an i shkruar nė gjuhėn persiane.”Vepra tjetėr e rėndėsishme e Rumiut ėshtė Divani kushtuar Shemsit.

Kjo vepėr ėshtė pėrbėrė prej gazeleve dhe rub’ijjateve.Nė fund tė ēdo poeme Rumiu e shėnėn emrin e vet dhe,nė cilėsinė e alter ego-s sė tij,emrin e mėsuesit tė respektuar nga Tebrizi.Nė shtojcė tė Methnevisė dhe Divanit mė vonė janė botuar 144 letra tė Rumiut tė adresuar dinjitarėve tė ndryshėm tė Konjės.

Vepra Fihi ma fihi,mė sė shpeshti e pėrkthyer nė gjuhė tė huaja me titull Shenjat e tė Padukshmes ose Libri pėr tė Brendshmen,ėshtė vepėr nė prozė e Rumiut lidhur me doktrinėn,ligjėrimin dhe komentimin nė tema tė ndryshme.

Veprėn e kishte shkruar vetė rumiu,mirėpo djali i madhė, Veledi nė tė ka shtuar shėnime tė domosdoshme lidhur me kėtė vepėr.Pėrmbajtaja e veprės zgjon interes tė jashtėzakonshėm si pėr kuptimin e tė gjithė mendimit tė Mėsuesit nga Konja,ashtu edhe tė sufizmit si fenomen i ndėrlikuar shpirtėror nė tėrėsi.

Ai gjithashtu ofron thellėsi tė jashėzakonshme dhe subtilitet si shtytje tė rrallė shpirtėrore pėr analiza tė mėtejme lidhur me ēėshtje tė ndryshme tė sufizmit tė cilat do t’i shfrytėzojnė hulumtuesit e gnozės miserioze sufiste.

Nė tė bėhet fjalė pėr pėrmbajtjen iniciacionuse,tė brendshme,gjuha e rėndė e cilės nė simbolizmin e saj tė thuash kufizohet me shenjat e pastėrtisė metafizikė tė metagjuhės hyjnore,pa dyshim del nga vetė emėrtimi arab tė kėsaj vepre;fihi ma fihi,e qė tekstualisht nėnkupton; pėr atė qė ėshtė nė atė.Me sa duket Rumiu me rastin e emėrtimit tė kėsaj vepre ka qenė drejtpėrdrejt i nxitur nga njė segment tė vepėrės Futuha tė Ibni Arabiut,segment i cili pikėrisht titullohet: “Kitabun fihi ma fihi ibadi’un fi me’anihil idha ‘ajente ma fihi Ire’ejte ‘d-durre jahvihi.

Kjo do tė thotė:Ky ėshtė libėr i cili pėrmban atė qė e pėrmban,ndėrsa pėrmban risi nė domethėnien e saj.Nėse e shikon mė pėrsė afėrmi atė qė ndodhet nė tė,do tė shohėsh se ajo pėrmban margaritarė tė urtėsisė.”

Njė pjesė tė konsiderueshme tė jetės sė tij Rumiu e kishte kaluar nė pėrpjekjen e vazhdueshme rreth vendosjes sė vėllazėrisė sė vet shpirtėrore (tarikati mevlevije) e cila do tė duhej tė ishte rruga shpirtėrore e sufizmit par exellence edhe nė kėtė aspekt ka synuar tė ofrojė definicion sa mė tė plotė nė komentin e rrugės shpirtėrore (hakika) tė sufizmit qė shpie nė konkretizimin e plotė shpirtėror tė ēdo pelegrini dhe ēdo udhėtari shpirtėror nė shtegun e gnozės sė pastėr sufiste.

Thuaja nė ēdo segment tė opusit tė tij sufist Rumiu synon tė ofrojė tregues validė dhe dėshmi pėr rrėnjėt e pa mohueshme islame tė sufizmit,rrėnjė bazat e ndara shpirtėrore tė cilėve rriten nė humusin shpirtėror tė Shpalljes Kur’anore dhe traditės sė hadithit.Nė kėtė aspekt ai shepsh i qaset modeli tė mirėnjohur tradicional pėrmes cilit e tregon pozitėn e vėrtetė tė Tesavvufit pėrbrenda mėsimit tė gjithmbarshėm musliman,e ai ėshtė model gjeometrik i rrethit tek i cili permetri paraqet Ligjin religjioz i cili e pėrfshinė bashkėsinė muslimane;rrezet,tė cilėt nisen nga perimetri i rrethit kah mesi,simbolizojnė shtigjet shpirtėrore qė shpijenė nė qendėr nė tė cilėn pushon ose ėshtė vendosur e Vėrteta Supreme,”ėshtė gjithkah dhe nuk ėshtė askund”.

Kjo Vėrtetėsi Supreme nė planin metafizikė krijon dy pole shpirtėrore ose dy aspekte tė mbi vetėsisė teokozmike, e ata janė Tarikati dhe Sheri’ati,dy pole tė cilėt nė botėn e qenėsisė sė kushtėzuar,nė ēdo nivel kozmik krijojnė rrezet dhe vetė perimetrin,me kusht qė,nė atė rast, permetri e simbolizon emrin e Zotit Mėshiruesit si pranues universal tė fuqisė qenėsore sė gjithmbarshme tė Parimit Hyjnor, ndėrkaq qė rrezet simbolizojnė emrin e Zotit i Gjithmėshirshmi i cili nga brenda e pėrshkon ēdo sferė tė Qenėsisė Hyjnore tė emrave teofanikė tė Qenėsisė hyjnore(Esma’ul-xhelali) dhe rruga(Sheria) dhe Shtegu ezoterik (Tarika),mendon Rumiu, njėkohėsisht, mirėpo secili nė mėnyrėn e vet,me fuqinė e ritmit qenėsor tė Vėrtetėsisė supreme, reflektojnė Qendrėn, Qendrėn metakozmike tė Absconditumit (i fshehur) hyjnor dhe qendrėn kozmike tė Deus revelusit.(zbuloni perendine).

Parakusht themelor shpirtėror me tė cilin hulutuesi i gnozės autentike sufiste hyn nė shtegun shpirtėror tė sufizmit ėshtė ajo qė Rumiu e quan njė dituri tjetėr.Te kjo dituri nuk mund tė arrihet pa“rikthimit tė shpirtit vetanak,e kjo nuk ėshtė tjetėr pos tejkalim i gjendjeve vetanake ditore,qė veprimin shpirtėror e shpijnė drejpėrdrejt nė vetė fshehtėsin e brendshme tė gjėrave.Kėtė lloj tė veprimit shpirtėror e quan”shitje e mendjes dhe blerje e mahnitjes mė Zotin.”

Mandje,vetė akti religjioz si i tillė pėr Rumiun nuk ėshtė tjetėr pos njė lloj mahnitje.”Mė ushqe, ngase jam i uritur,dhe mė vėrvit,ngase koha ėshtė shpatė me dy teha!”Novioni i urisė dhe etjes(shevk) nė vokabularin sufist tė Rumiut,si dhe nė gjuhėn e sufistėve tė tjerė, nėnkupton mallin e zjarrtė dhe tė pashuar,jehonėn e brendshme tė asaj Pyetjes primordiale, paraekzistenciale te Aleanca e pėrjetshme, Ditėn e Caktuar(el-Mithak), dhe pėrgjigjes sė ēdo shpirti individual ndaj kėsaj Pyetje nė kuptimin e pranimit tė aleancės vasale.

Pikėrisht ky mall kėrkon sundimin e pashmangshėm tė gjendjeve tė pėrditshme tė shpirtit vetanak dhe daljen nė shkėlqimin e Sferės sė nėntė nė tė cilėn pa ndalur jehojnė akordet muzikore tė burisė sė Aleancės para ekzistenciale e cila zgjon shpitrat e botės dhe nė botė ua fton kujtimin e gjallė pėr Ditėn e Caktuar.

Vetė tejkalimi do tė ishte akt shumė i mundimshėm ekzistencial sikur shpirti i sufiut tė mos ishte bartur nė krahėt e padukshėm tė muzikės shpirtėrore tė sema-s,e cila e zgjon vetėdijen, e fton urtėsinė ndriēuese dhe diturinė sipas cilės sufiu i njeh jehonat e muzikės sė pėrjetshme qė dalin nga buria e pėrmendur dhe derdhet anė e mbanė botėve tė Qenėsisė,por jehonėn e saj e dėgjon vetėm ai qė posedon vesh tė Salikut,udhėtarit shpirtėror i cili shkon nė Sinajin mistik,nxiton te Tenda e takimit dhe digjet nga malli pėr ta shkiuar fytyrėn e tė Dashurit.

Pėrgjigja me kohė ndaj thirrjes sė Zotit e liron sugiun nga dhembja e padurueshme tė cilin Rumiu, shpesh e krahason me dhembjen tė cilėn e shkaktojnė mundimet e nėnės gjatė lindjes: “Shikim i lėshuar nė berndinė e vetėsisė tėnde do tė shkatojė dhembje,ndėrsa durimi i kėsaj dhembje do tė dėrgojė nė anėn tjetėr tė perde dhe tutje.”

Ngritja shpirtėrore nė kuptimin e tejkalimit tė gjendjeve tė pėrditshme shpirtėrore nė rrugėn e sufizmit,sipas mendimit tė Rumiut,realizohet nė nivel tė dyfishtė ekzistencial; kozmike dhe psikologjike.

Nė kėtė latėsim sufiu kalon nepėr gjendje dhe pozita tė shumėllojshme shpirtėrore,tė cilat shpesh i quan “shkallė”,ndėrsa kjo nė gjuhėn e tij simboliste nujk ėshtė tjetėr pos qenėsi e njeriut ose qenia e njeriut tė cilin sufiu synon ta tejkalojė dhe ta arrijė anėn tjetėr tė qenies sė vet kozmo-historike/qenėsisė.

Duke e pėrshkruar kėtė “shkallė shpirtėrore”, Rumiu thuaja rregullisht synon ta krahasojė me udhėtimin e natės dhe lartėsimi nė vertikalen e vet tė Pejgaberit tė Islamit,lartėsim i cili nė historinė muslimane quhet mi’raxh.Lartėsimi i pėrmendur domosdo nėnkupton drejtim tė dyfishtė,si edhe nė rastin e Pejgamberit s.a.v.s.,do tė thotė nisje prej jashtėsisė sė ngrysur kozmike drejtė brendisė sė ndritur tė qenies vetanake tė ndritshme drejt Krijuesit tė botėve.

Ky edhe ka qenė qėllimi kryesor i udhėtimit tė natės nepėr sferat qiellore i Pejgamberit; kjo,gjithshtu,paraqet cakun e fundit tė ēdo sufiu i cili nė lartėsimin e vet shpirtėror kalon nėpėr gjendjet dhe pozitat e radhitura shpirtėrore – qė nuk ėshtė tjetėr pos shenjė pėr horizonete koncetrike qiellore tė astonomisė tradicionale-do tė thotė nepėr sferat qiellore,duke synuar tė ngjitet deri te vetė Prania Hyjnore.


Edituar pėr herė tė fundit nga fakiri nė 07.11.11 21:23, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 07.11.11 21:20

BESIMI DHE FILOZOFIA

- Rumiu si filozof i religjionit qėndron shumė lartė se tė gjithė mendimtarėt nė historinė e mendimit musliman tė quajtur hukama.Ai nuk ka sajuar ndonjė shqyrtim sistematik as pėr filozofinė as pėr teologjinė,as ėshtė pėrpjekur tė sajoj njė sistem tė metafizikės qoftė spekulative os e mistike.

Nuk mund tė vendosim krahė pėrkrahė me el-Farabiun,Ibn Ruzhdin, Ibni Sinėn dhe as el-Gazalin.Ai as qė ka pretenduar tė krahasohet me ta pos,ndoshta me Gazalin i cili kishte sprovuar vetėn nė sintezėn monumentale tė teologjisė islame dhe misticizmit duke synuar tė tejkalojė humnerėn midis tyre.Rumiu ėshtė pasardhės i monoteizmit etik tė profetėve izraelit i cili kishte kulmuar nė kohėn e sundimit islam por,nė momentin kur kjo trashėgimi shpirtėrore kishte arritur te ai,tani mė ishte plotėsuar me idetė heleniste.

Mirėpo,ai thellon dhe zgjeron gjithė kėtė trashėgimi;nuk i pėrket asnjė shkolle asnjė sekti,e pranon atė qė e konsideron tė vėrtetė,e mohon atė qė i duket e gabuar, pavarėsisht sa e rendėsishme qoftė kjo pikėpamje.Studimi i pėrkushtuar i Methenvi-sė sė tij e prezenton atė jo si eklektik mesatar,por si njėri me pikėpamje tė caktuar pėr botėn; ėshtė i bindur fortė nė unitetin bazė tė realitetit dhe shfaqjes, ēdo tezė dhe atitezė zgjidhen nė lėvizjen pėrparimtare progresive tė jetės.Lidhur me dialektikėt fletė me pėrēmim,mirėpo nuk i ikė dialektikės pėr ta vėrtetuar tezėn.

Kur e shqyrton njė gjeni siē ėshtė Rumiu,njeriu ėshtė gjithnjė i vetėdijshėm pėr padrejtėsinė qė i ėshtė shkaktuar;ajo mė e mira qė e ka deklaruar frymon jetė,gjersa njė analizė intelektuale e jetės siē mendon Gėte,ėshtė si gjethė i vjeshtės tė cilin e largon druri i gjelbėruar.Gjithsesi,ndonėse kjo vdekje ėshtė inerte dhe pėr tė gjitha nanlizat dhe teoritė intelektuale,ose tė paktėn disa e konfirmojnė “ndjenjė”,ne nuk mund t’i mohojmė as tė parėn as tė dytėn-ngase ėshtė fjala pėr dy pikėpamje tė sė njėjtės.

NATYRA E EKZISTENCĖS DHE EVOLUCIONIT

– Baza e ekzistencės sė pėrgjithshme ėshtė shpirtėrorja. Nuk ėshtė lehtė tė definohet domethėnia e termit “shpirtėror”,posaēėrisht kur ėshtė fjala pėr pikėpamjen e Rumiut ndaj botės.Pėr te baza e qenies ėshtė e ngjashme me atė qė e ndjemė nė vete si shpirt ose ego.Numri i pafund i ego-ve qė dalin nga Ego Kozmik paraqesin tonalitetin e ekzistencės.Madje edhe materia ėshtė shpirtėzuar.

Mendimtari i cili ėshtė mė i afėrt i lidhur me Rumiun ėshtė Leibnizi,i cili disa shekuj pas Rumiut e kishte kuptuar ekzistencėn si ego tė panumėrta nė nivele tė ndryshme tė vetėdijes.Edhe Rumiu,si Leibnizi beson se Zoti ėshtė njė monadė universale kozmike.Nuk ekziston materia pa jetė, edhe materia ėshtė e gjallė, ndonėse nė njė nivel mė tė ulėt si qeniet – “toka dhe uji,zjarri dhe ajri janė tė gjallė nė sytė e Zotit, ndonėse para nesh paraqiten si tė vdekur”.

Nė tėrė filozofinė spekulative pikėnisje ėshtė postulati i paargumentuar,kėshtu ėshtė edhe nė rastin e sistemit tė Rumiut. Duke e konsideruar ekzistencėn si shpirtėrore nė procesin e krijimit,ai niset nga bindja nė evolucionin retrograd(prapambetje).Nuk ka koment tė kėnaqshėm i cili do tė zgjidhte pėrse Shpirti i pafund, vetekzistues, vetmjaftues duhet tė fillojė lėshimin e egos deri nė nivelin mė tė ultė tė vetėdijes dhe djenjės.

Judaizmi,krishterimi dhe isalmi e kanė futur fenė nė kreacionin ex nihilo si akt i vullnetshėm i Krijuesit nė njė moment tė caktuar kohor. Sipas mendimit tė Rumiut nuk ka kreacoin nė kohė,ngase edhe vetė koha ėshtė e krijuar,ajo ėshtė kategori e vetėdijes mistike,nė anėn tjetėr,depėrton nė bazėn shpirtėrore tė qenjės kurse realitetin e pranon si jo hapėsinor dhe jokohorė.

Kėtu vėrejm ndikimin e neoplatonizmit i cili e zėvendėson nocioni teologjik islam tė krijimit nė kohė.Nė vend tė kreacionit nė kohė e kemi paraqitjen e pėrjetshme tė egos.Nė shumė vende Rumiu ka pėrsėritur qėndrimin e tij mbi pėrjetėsinė e shpirtrave – “Unė kam ekzistuar kur nuk ka pasur as emra,as gjėra tė emėrtuara”.

Kėtu e shohim duke bėrė vetėm njė hap drejt Plotinit duke pranuar se ekziston emanacioni nė vend tė krijimit nė kohė,dhe kėshtu befas ndodhė bashkė me tė.Duke filluar nga evolucioni retrograd fillimisht i paqartė,devolucionit,ai bėhet evolucionist aktiv.Tė gjitha qeniet kanė dalur nga Zoti me njė lloj tė shkėlqimit tė Shpirtit Hyjnor, mirėpo ēdo qenie(ego)e detyruar nga domosdoja i kthehet burimit tė vet.

Impulsi tė cilin Rumiu e quan dashuri bėhet princip i evolucionit tė gjithė ekzistencės.Nė aspektin fenomenologjik ekzistenca ėshtė e shkallėzuar,ego nė njė shkallė ėshtė mė i lartė ose mė i ultė nė realizimin e vetvetes.Esenca e tė gjitha egove ose monadave ėshtė spirituale dhe mund tė quhet Hyjnore, ngase tė gjitha kanė dalur nga principi i njejtė Hyjnor.

Teza pėr rėnien e Ademit ėshtė riinterpretuar nė metafizikėn e Rumiut; gjendja parėsore prej cilės ėshtė braktisur nuk ka qenė parajsa tradicionale me kopshte dhe pėrroska,por njė bazė unike e Zotit.Rėnia nuk ka tė bėj vetėm me njeriun ose mos bindjen e Ademit dhe Havės,por ky ėshtė fenomen universal kozmik.

Dikush do tė mund tė deklaronte nė mėnyrė metaforike qė monadat brenda mbretėrisė materiale,bimore dhe shtazore,nė tė vėrtetė janė engjėj tė rėnė tė cilėt e synojnė themelin origjinar Hyjnor.Pohimi qė gjithēka e natyrshme tenton ti kthehet burimit aplikohet nė ēdo gjė ekzistuese.

Qė te mendimtarėt grekė e hasim idenė e evolucionit biologjik tė shpezėve,shtazėve dhe njeriut tė cilėt gradualisht diferencohen dhe zhvillohen nga peshku falė ndryshimeve tė ambientit dhe nevojave tė adaptimit,mirėpo kėtė spekulim kur nuk e kanė zhvilluar mė larg as mendimtarėt materialistė si Demokriti as idealistėt dhe realistėt,si Sokrati, Platoni dhe Aristoteli.

Nė tėrė historin e filozofisė Rumiu ėshtė njė nga mendimtarėt mė tė shquar tė evolucionit; ai nuk ėshtė evolucionist mekanik apo biologjik si Darvini dhe Spenseri por ėshtė mė i afėrt me evolucionin kreativ tė Berksonit.Pėr Rumiun Zoti ėshtė bazė dhe qėllim i gjithė ekzistencės,ndėrsa jeta ėshtė gjithandej aktivitet i cili e synon kėtė qėllim.Rumiu na tregon pėrse jeta ėshtė kreative dhe evolotive,dhe e pėrcakton natyrėn e impulsit kreativ.

Kėto qėndrime tė veta Rumiu i paraqet me njė gjuhė e cila pjesėrisht ėshtė nė pajtim me qėndrimin e evolucionistėve materialist dhe biologjik.Si ata edhe ky deklaron qė jeta ėshtė zhvilluar nga materia, mirėpo pėr te materia qė nga zanafilla ėshtė esenialisht dhe potencialisht shpirtėrore.

Kjo eliminon problemin e mungesės sė jetės dhe qėllimit tė materis e cila prej vetes zhvillon bėrzhamėn e jetės e cila ėshtė nė nivelin mė tė ulėt dhe fillestar ėshtė e ndryshueshme dhe synon qėllimin e vet.”Njė kohė kam qėndruar pezull nė hapėsirė si atomi i pluhurit pa vullnet, pastaj hyra nė mbretėrinė inorganike tė materies.

Duke kaluar nė mbretėrinė bimore, e humba ndjenjėn pėr luftė nė fushėn materiale.Pastaj hyra nė mbretėrinė shtazore duke harruar periudhėn e mėparshme,duke ndjerė vetėm nxitjen istiktive dhe tė pavedtėdijshme ndaj rritjes sė bimėve dhe luleve, posaqėrisht nė pranverė,tė tillė ēfarė e ndjen foshnja ndaj nėnės.Duke u ngjitur nepėr shkallėt e botės shtazore u bėra njeri i frenuar nga nxitja kreative e Krijuesit.Vazhdova ecjen prej njė mbretėrie nė tjetrėn duke zhvillur mendjen dhe duke forcuar organizmin...”

Islami teologjik si dhe krishterimi besojnė nė krijimin e unverzist nė kohė.Besohet qė shpirtrat janė krijuar me lindjet e individėve, ndonėse janė caktuar tė jenė tė pavdekshme dhe tė mbetėn pėrgjithnjė nė Parajsė apo Ferr.Mirėpo Rumiu mendon se kategoria e kohės nuk mund tė aplikohet nė mbretėrin e shpirtit,kėshtu qė ēėshtja e krjimit tė ego-s nė kohė ėshtė e parėndėsishme.Pėr te si edhe pėr Gazaliun koha dhe hapėsira janė kategori vetėm tė vetėdijes fenomenale.

Lidhur me hapėsirėn Rumiu thotė:”Ti jeton nė hapėsirė,mirėpo realiteti yt ėshtė jashtė hapėsinor; mbylle derėn e shitores tėnde dhe hape nė rrugėn tjetėr,nė atė tė cilės i pėrket shpirti i vėrtetė jashtė hapėsinorė.Baza e kėtij univerzumi hapėsinorė ėshtė jashtė hapėsinore; hapėsira ėshtė kreacon fenomenal i asaj qė vetvetiu nuk ėshtė hapėsinorė.”

Karakteristikė e pėrgjithshme e Rumiut ėshtė se fillimisht shfrytėzon argumente logjike dhe filozofike dhe pastaj pėrpiqet ta ndriēojė vetėdijen e lexuesit me krahasime dhe analogji. Kėshtu, p.sh.,nė njė vend ai sqaron qė nė njė hapėsirė mund tė ketė shumė llamba qė ndriēojnė por drita qė emanon(rrezaton) prej tyre dhe i pėrfshinė tė gjithė ato e rrėnon iluzionin e ndarjes.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 08.11.11 10:37

DASHURIA

– Islami ėshtė trashėgimtar i pikėpamjes profetike izraelite, ai e konteston mendimin helenist duke inkorporuar me disa elemente tė tij dhe duke mohuar tė gjitha kundėrshtuese me ideologjinė e tij.

Ai e sintetizon mendjen,dashurinė dhe ligjin,duke intergruar aspektet mė tė larta dhe mė tė ulta,por pa i mohuar tėrėsisht ato tė ulta veē duke i transformuar.Krejt kjo nėnkupton nėnshtrimin ndaj vullnetit tė Zotit i cili nuk ėshtė qėndrim pasiv i bindjes por pėrpjekje e vullnetshme qė njeriu tė harmonizohet me Realitetin Suprem qendra e tė cilit ėshtė Zoti.

Nė kaptinėn e parė tė Kur’anit Zoti i cili ėshtė si mendim i cili e mendon veten, si te Aristoteli, as ėshtė pikė kulmore e piramidės ideore tė Platonit,por ėshtė vullnet krijues i vetėdijshėm dhe i pėrhershėm.

Atributet themelore tė Zotit tė paraqitur nė kėtė sure janė:1.Rabbil-alemin(Zot i tė gjitha qenieve).2.Rahman dhe Rahim (Dashuri krijuese dhe Dashuri mėshiruese) dhe 3.Malikin Jevmiddin (Zot i ditės sė Gjykimit).Kėtu shihet qė dashuria ėshtė para ligjit dhe drejtėsisė prandaj ėshtė mė e rėndėsishme pėr natyrėn e Zotit i cili ėshtė realiteti suprem.

Kritikėt perendimor tė Islamit kanė mėtuar ta kuptojnė islamin burimor mė tepėr si bindje e pakushtėzuar e vullnetiti tė Zotit se si qėndrim i Dashurisė sė madhe ndaj Tij. Ata harrojnė se kjo bindje duhet ti kthehet qenies e cila ėshtė qenėsisht dashnor;si Rahman, Ai krijon nga Dashuria, si Rabb,Ai mban gjithēka me Dashuri, ndėrsa si Rahim Ai falė nga Dashuria.

Ėshtė i gabuar interpretimi i islamit qė thotė se nocioni i Dashurisė pėr Tė ėshtė i huaj dhe se ėshtė pranuar nga krishterimi,kufjitė dhe metafizikėt mistikė. Ėshtė fakt qė mistikėt mendimtarėt si Rumiu e kanė shqyrtuar kuptimin e dashurisė duke e bėrė jo vetėm themel tė jetės fetare dhe etike,por i kanė dhėnė domethėnie kozmike.

Nė Kur’an pohohet qė Zoti ia imponon vetvetes Dashurinė(El-Enam,99) dhe se ajo pėrfshinė ēdo gjė.(El-Araf,156).Njė jo musliman e kishte pyetur Pejgamberin ku do tė jetė ferri nėse parajsa mbulon gjithēka ekzistuese.

Thuhet se ai ishte pėrgjigjur: ”Ku ėshtė nata kur agon?”(do tė thotė kur Dashuria Hyjnore shfaqet do tė shpallet si mbulim i gjithė ekzistencės).Domethėnia kozmike e Dashurisė do tė mund tė nxirrej nga mėsimet kur’anore, mirėpo kjo kėrkon njohjen e shkollave tė tjera tė mendimit nė mėnyrė qė ti ndihmojė mendimit musliman nė shqyrtimin e saj.

Kur bėhet fjalė pėr teoritė dhe spekulimet mund tė zbulojmė nocione specifike paraislamike te Rumiu.lidhur me kėtė mund tė citohet njė fragment nga libri Metafizika e Rumiut e Abddulhakimit, ku thuhet: “Nėse ėshtė fjala pėr teorinė e dashurisė,njė pjesė tė argumenteve dhe qėndrimeve tė tij do tė mund tė pėrcillej deri te Platoni i cili ka ndikuar vendosmėrishte nė misticizėm-si atė islam ashtu edhe atė tė krishterė-me komentimet e tij tė realitetit jashtėshqisore si dhe Erosit (Dashurisė) si fuqi kozmike.

Dashuria e Rumiut si njė pėrvojė nuk ka qenė produkt i asnjė teorie, andaj nuk mund tė jetė objekt i kritikės.Mirėpo aparati kuptimor qė e zbaton nė filozofimet mbi dashurinė kėrkon qė ajo tė kuptohet nė lidhjet e veta historike...

Nevtoni e ka sqaruar lėvizjen e trupave qeillor me shtytjen fizike tė graviteti,Kanti e ka publikuar torinė kozmike pėr ta sqaruar prejardhjen e trupave qiellorė nga avulli i zjarrėt, Hegeli e ka sqaruar dinamizmin e vazhdueshėm tė Natyrės dhe Mendjes si zhvillim dialektik nė kohėn e Absolutit tė pėrhershėm,Darvini e ka publikuar qėndrimin biologjik pėr krijimin e llojeve mė tė larta me nxitjet e luftės pėr ekzistencė dhe pėrshtatje tė ambientit,ndėrsa pikėpamja e Rumiut mbi evolucioni i pėrfshin tė gjitha teoritė parciale dhe fragmentare dhe krijon prej tyre njė sintezė madhėshtore.

Rumiu ka pasė njė pikėpamje intuitave mbi tėrheqjen gravituese tė atomeve dhe masave tė materieve mirėpo nė vend tė dinamikės mekanike ai i sqaron me dashurinė si impuls fundamental pre cilit burojnė kėto tėrheqje:” Tė gjitha atomet nė kosmos tėrheqen mes vete si dashnorėt.Trupat qiellor e tėrheqin tokėn nė njė pėrqafim mirėseardhės.Nė bazė tė kėsaj tėrheqje kozmike toka qėndron e varur nė hapėsirė si njė llambė,ndėrsa nga tė gjitha anėt e tėrheqin njėsoj fuqi tė ndryshme,duke mos i lejuar tė zhduket nė hapėsirė, sikur kupa qiellore tė ishte e magnetizuar ndėrsa brenda saj tė jetė e veruar njė copė e hekuri me njė fije tė padukshme”.

Religjioni i filozofit mistik si Rumiu ėshtė universal dhe nuk mundet tė mbyllet brenda ēfarėdo kufiri ortodoks ose dogmatik.Religjoini i tij ėshtė besimi i ndonjė komuniteti tė veēantė,por ėshtė religjon universal,sepse ėshtė religjion i universit.Ai ėshtė religjion i yjeve qė ndriēojnė, pėrenjėve qė gurgullojnė dhe drunjėve qė ritėn.Ai qė beson,besimi, intuita dhe prakitka e tė cilit janė nė harmoni me kėtė e ka arritur tė vėrtetėn.

Nėse ėshtė i vėrtetė,religjioni nuk ėshtė besimi i verbėr nė diē tė panjohur dhe tė pakuptueshme,por realitet prezent i perceptuar dhe pėrjetuar Univesi sipas Rumiut ėshtė mbretėria e Dashurisė.Nė krahasim me Dashurinė ligji dhe mendja janė fenomene dytėsore.Tė menduarit racional e pason krijimin dhe nuk ėshtė pararendės i tij.

Ndikim i thellė i Rumiut qė ka vazhduar me shekuj,nė kohėn tonė e ka dhėnė njė nxėnės tė kalibrit intelektual dhe gjeniun poetik Ikbalin.

Shakqet e kėtij ndikim do tė mund tė pėrkufizoheshin si vijon;ai ka qenė njeri i cili,si profetėt dhe tė shenjtit nuk ka pranuar besimin nga dora e dytė dhe i ėshtė qasur pėrvojės vetanake,do tė thotė asaj qė ėshtė mė bindėse se ēdo argument logjik dhe prcepcion shqisor, Rumiu ėshtė mendimtar i evolucionit i cili ekzistencėn nuk e kupton nė mėnyrė statike por dinamike.Sipas tij gjithė lėvizjet janė prej Zotit dhe drejtė Zotit.

Pėr Rumiun jeta nė tė gjitha nivelet ėshtė realitet i pėrhershėm; nuk ėshtė jeta iluzion, por vdekja.

Qėllimi i jetės ėshtė njė jetė mė e mirė dhe mė e lartė.

Ndonėse ishte njėri prej mistikėve mė tė mėdhenj tė kohės ai nuk i ėshtė ekspozuar mundimve dhe nuk e ka praktikuar vetshkatėrimin.Ai nuk kėrkon prej njeriut ta ngrehė veshjen nė mėnyrė qė tė mos laget,por dėshiron qė ta zhytim me mijėra herė nė detin e jetės.Ai kėrkon luftė pėr ngadhėnjim shpirtėror dhe jo ikje nga sprovat e jetės.

Natyra e kėti shkrimi na detyron ta pėrfundojmė kėtė pasqyrė tė shkurtėr tė pikėpamjes sė Rumiut ndaj jetės me vėshtrimin lidhur me njeriun e Zotit dhe kėrkimin e Zotit brenda vetvetes:” Njeriu i Zotit ėshtė i dehur pa verė dhe i ngopur pa ushqim.Ai ėshtė i goditur nga mrekullia dhe nuk interesohet pėr ushqim dhe fjetje.Ai ėshtė mbret me veshje dervishi.Ai ėshtė thesar i gjetur nė rrėnjoja.

Njeriu i Zotit nuk ėshtė i sajuar prej katėr elementeve toka,ajri,uji dhe zjarri por ėshtė oqean i pafund i shpirtit.Qielli i tij pėrmban shumė diej dhe hėna.Ai e arrin tė vėrtetėn nga Zoti dhe ji nga librat sepse qėndron mbi besimi dhe herezi,mbi tė drejtėn dhe tė gabuarėn.Njeriun e tillė tė Zotit unė e kėrkoj dhe e gjej!”Kėtu Rumiu bėn fjalė pėr njeriun ideal i cili ėshtė fshehur nė secilin prej nesh. Qėllimi i jetės ėshtė tė arrihet kjo pėrsosmėri.

Personaliteti dhe opusi i tij fshehin njė kėrshėri si pėr filozofėt e religjonit epistologėt dhe metafizikėt,ashtu edhe pėr mistikėt.Asnjė filozofi dhe shkencė bashkėkohore nuk ka mundur ta injoroj gati njė shekull nė mendimin filozofik dhe shkencor ka dominuar nocioni i evolucionit i cili ėshtė pėrgjegjės pėr sabotimin e religjioneve tė kaluara dhe mendimit mbi krijimin dhe i cili ka rezultuar me skepticizėm dhe agnozticizėm.

Teologjia nga ana e saj ėshtė pėrpjekur ta ruaj vlerėn e religjionit duke pranuar evolucionin universal si fakt tė pamohueshėm dhe duke i pėrpunuar bindjet dhe dogmat e vjetra. Rumiu kėsaj pune i ėshtė qasur gjashtė shekuj mė herėt,si shembull i ndritshėm pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė ta pajtojnė religjionin me fiozofinė dhe shkencėn.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 20.11.11 13:19

Rruga mė e shkurtėr drejt tė Zotit

Ashtu si bota e jashtme, edhe bota shpirtėrore ėshtė njė fushė e paanė meditimi.

Ky tregim i Mevlanasė e shpreh shumė bukur rėndėsinė e vetėkontrollit, pra tė meditimit rreth botės sė brendshme:
“Njė sufi shkoi nė njė kopsht tė zbukuruar pėr t’u thelluar nė meditim dhe pėr tė fituar hare nė zemėr. Ai u shkri fare pėrpara stolive tė shumėngjyrshme tė kopshtit. Ai mbylli sytė dhe filloi tė meditojė dhe tė bėjė murakabe. Njė njeri indiferent qė u gjend aty kur e pa sufiun me sy tė mbyllur, kujtoi se ai ishte duke fjetur. Ai u habit me tė dhe u mėrzit. Ai i tha sufiut: – Ku e gjete dhe ti tė flesh?Hapi sytė dhe kundro vilat e rrushit, pemėt qė kanė shpėrthyer lule dhe barin qė bleron. Vėshtro veprat e mėshirės sė Zotit!

Sufiu iu pėrgjigj: – O indiferent! Dije mirė se vepra mė e madhe e mėshirės hyjnore ėshtė shpirti. Ēdo gjė tjetėr mbetet nė hije pėrpara kėsaj vepre tė madhe. Njė pėrrua gjarpėron mes pemėve.Nė ujin e tij tė pastėr ti sheh pasqyrimin e pemėve qė ndodhen nė dy anėt e pėrroit... ato qė sheh tė pasqyruara nė ujė, janė njė kopsht vreshti i fantazuar.Vreshti dhe kopshti i vėrtetė gjendet nė shpirt,sepse shpirti ėshtė vendkundrimi hyjnor. Po qe se ato qė janė nė kėtė botė nuk do tė ishin pasqyrimi i asaj selvie tė hareshme nga bota e shpirtit, Zoti nuk do ta kishte quajtur mė kot kėtė botė fantazie si vendi i mashtrimit. Nė ajetin 185 tė sures Ali Imran thuhet:“...

Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveē se pėrjetim mashtrues.”Ata qė janė indiferent dhe qė e pandehin kėtė botė parajsė dhe thonė “Bota ėshtė parajsa”, janė njerėzit qė mashtrohen pas pamjes sė jashtme tė kėtij pėrroi. Ata qė qėndrojnė larg vreshtit dhe kopshteve tė vėrteta, pra larg evlijave, jepen pas kėsaj fantazie dhe mashtrojnė vetveten. Njė ditė gjumi i indiferencės (gaflet) merr fund dhe sytė hapen pėr tė parė tė vėrtetėn absolute. Po ē’vlerė ka kundrimi i asaj panorame nė frymėmarrjen e fundit? Sa i lumtur ėshtė ai njeri, shpirti i tė cilit ka thithur aromėn e sė vėrtetės sė kėtij vreshti, pėrpara se tė vdesė...”

Vetkontrolli (murakabe) ėshtė rruga mė e rėndėsishme pėr tė mbėrritur tek Zoti dhe
pėr tė shtėnė nė dorė diturinė, kulturėn shpirtėrore, enigmat dhe urtėsitė. Madje ajo ėshtė njėra nga rrugėt mė tė vyera dhe mė tė begatshme nė pėrparimin shpirtėror nė tasavuf.
Besimtari qė dėshiron tė bėjė vetėkontroll (murakabe), sė pari pėrgatitet me zemėr pėr
kėtė gjė, ulet nė tokė si tė ishte duke falur namaz dhe pėrkul kokėn drejt gjunjėve. Duke e pėrqendruar tė gjithė vėmendjen e tij nė kėtė mėnyrė, ai i drejtohet Zotit dhe nė kėtė gjendje shpirtėrore mediton me besimin se “Zoti mė sheh ēdo moment dhe ėshtė ēdo ēast sė bashku me mua,madje ėshtė mė afėr se sa jam unė me veten time.” Nė pėrfundim drita hyjnore qė rrethon ēdo gjė, fillon tė rrjedh edhe drejt shpirtit tė tij.

Muhammed Hadimi, shprehet se vetėkontrolli (murakabe) mund tė kryhet edhe rrugėn e lidhjes shpirtėrore (rabėta), si rezultat i sė cilės shfaqen edhe disa urtėsi hyjnore.

Nė kėndvėshtrimin e tė pasionuarve vetėkontrolli (murakabe) ėshtė rruga mė e shkurtėr
qė e afron personin me Zotin. Kėshtu tė drejtohesh me zemėr drejt Zotitėshtė mė e
rėndėsishme dhe mė me efekt se sa t’i drejtohesh Atij me organet e tjera tė trupit. Pasi ēdokush mund t’i drejtohet ēdo ēast Zotit tė tij me zemėr. Aq mė shumė qė nė rast pleqėrie dhe sėmundjeje puna me organet e trupit bėhet mė e vėshtirė.

Tė urtėt kanė thėnė:“Tė jesh qoftė njė frymėmarrje tė vetme me Zotin dhe nė vetėkontroll (murakabe) me Tė,ėshtė mė sublime dhe e rėndėsishme sesa tė zotėrosh mbretėrinė e Sulejmanit.“Sipas asaj qė na ka njoftuar Profeti (s.a.s.) , ditėn e gjykimit Zoti ka pėr t’i gostitur disa nga robėrit e Tij me hijen e Arshit atė ditė kur nuk ka hije tjetėr pėrveē saj. Njėri nga kėta fatlumė ėshtė edhe besimtari qė qėndron vetėm, nė vende pa njerėz, dhe kujton Zotin aq sa nga sytė nisin t’i pikojnė lot.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 20.11.11 23:11

VETKONTROLLI

Murakabe ėshtė tė jetosh nė vetėdijen e pėrshkruar nė hadithin e famshėm tė Xhebrailit:“…Ihsan do tė thotė tė jesh rob i Zotit sikur ta shihje me sytė tuaj, sepse megjithėse t’i nuk e sheh Atė, Ai tė sheh ty…”

Tė arrish pėrkryeshmėrinė nė Islam dhe nė besim, varet nga arritja e konsistencės sė ihsanit. Pėr tė pėrjetuar gjendjen e ihsanit duhet qė tė jemi tė vetėdijshėm qė Zoti na sheh pėrherė, ta kontrollojmė vetveten nė mėnyrė tė vazhdueshme me vetėkontroll (murakabe) dhe tė rregullojmė sjelljet dhe veprimet tona nė varėsi tė kėtij kontrolli shpirtėror.Gjithashtu ėshtė e domosdoshme qė nė zemrėn tonė tė mbajmė pėrherė tė gjallė tė vėrtetėn qė Zoti ėshtė afėr nesh mė shumė sesa jemi ne me veten tonė.

Kur nė zemėr pėrjetohen kėto ndjesi atėherė njeriu ka kaluar nga besimi nė ihsan. Ai tani i kryen tė gjithė veprat e mira me njė shpirt tė mbushur plot me pėrshpirtshmėri dhe frymėzim duke u zhytur nė shijen shpirtėrore tė meditimit rreth Kuranit, gjithėsisė dhe njeriut.

Mistikėt islamė (mutasavuf) mėsohen tė meditojnė rreth disa ajeteve pėrpara se ta lexojnė tė gjithė Kuranin nė mėnyrė medituese. Pėr kėtė arsye pėrzgjidhen edhe ajetet qė ndikojnė mė shumė nė botėn shpirtėrore tė njeriut dhe qė e forcojnė mė shumė ndjenjėn e tė qenit bashkė me Zotin dhe tė dashurisė ndaj Tij. Nė Nakshibendizėm vetėkontroll (murakabe) quhet meditimi i thellė rreth kėtyre ajeteve.

Vetėkontrolli (murakabe) ka katėr nivele:

1 . Murakabe rreth Njėsisė sė Zoti

Nė kėtė vetėkontroll meditohet rreth “suresė Ihlas”. Meditohet rreth njėsisė sė Zotit qė ėshtė i cilėsuar me tė gjithė atributet e pėrsosura dhe larg ēdo lloj tė mete dhe ceni si dhe tė mendosh qė nė tė derdhet frymėzim drejt zemrės.

Kuptimi i ajeteve pėrfytyrohen duke mos anuar drejt antropomorfizmit.Vetėm mendohet se Zoti ėshtė i cilėsuar me kėto atribute. Kur pėrfytyrimi dobėsohet, lexohet sėrish ajeti fisnik dhe bihet sėrish nė meditim.Pėr sa kohė e kryen kėtė gjė tek besimtari shtohet ndjenja e ihsanit dhe fillon tė marr hise nga marifetullahu.Nė suren Ihlas ne na kujtohet me esencėn e saj fakti se Zoti ėshtė i Vetėm dhe nuk ka bashkėshort, as tė ngjashėm me Tė.Unikaliteti i takon vetėm Atij.

Nė kėtė botė nuk ekziston asnjė shprehje e Individualitetit tė Zotit.Atributi i Tij ėshtė“Nuk ngjason asnjė krijesė me Tė”, pra nuk pėrngjan me asgjė qė ka njė ēast fillimi. Cfarėdo qė na shkon ndėr mend nga universi, Individualiteti i Zotit ėshtė mė superior se ajo gjė.Zoti ėshtė transcendent (muteal), pra ai ėshtė nė njė mrekullueshmėri shumė mė tė lartė nga ajo me tė cilėn ne mund ta njohim atė, tė cilėn mendja e njeriut e ka tė pamundur ta perceptojė.

Zoti ėshtė “Samed” qė do tė thotė se Ai nuk ia ka nevojėn askujt dhe asgjėje, ndėrsa ēdo gjė ka nevojė pėr Tė.Tė gjithė fuqitė nė gjithėsi i pėrkasin Zotit.Njeriu duhet ta kuptojė dobėsinė e tij duke medituar rreth fuqisė dhe madhėshtisė sė Zotit dhe duhet t’i dorėzohet Atij me gjithė qenien e tij. Duke u zhveshur nga egoja dhe duke kuptuar dobėsinė e tij, ai duhet tė thotė pėrherė “Aman o Zot!” dhe duhet tė pėrpiqet qė tė shndėrrohet nė vendin ku shfaqen atributet e Zotit.

Tevhidi, pra Njėsia e Zotit nuk pranon ndarje, ortakėri dhe ndarje nė numra dhe nė copė.Pėr kėtė arsye Zoti ynė nuk ka tė lindur, nuk ka lindur prej kujt dhe asnjė gjė nuk ėshtė e barabartė dhe ekuivalenti i Tij.Pra Zoti nuk ėshtė atė, nėnė dhe bir ashtu siē pohojnė tė krishterėt, sepse akideja e tevhidit nuk duron asnjė lloj ortakie, sepse ai qė lind ndahet nė pjesė dhe ajo qė ndahet nė pjesė asgjėsohet.Edhe ajo qė lind prej tij ka tė njėjtin fat me atė qė e lind atė.

Lindja i pėrket qenieve tė pėrkohshme qė nuk ekzistojnė nė pėrjetėsi dhe ėshtė njė nevojė qė tė lindin brezat e ri.Njė nevojė e tillė do tė ishte njė mangėsi dhe njė cen pėr Zotin qė ka mbledhur nė Individin e Tij tė gjithė pėrsosmėritė dhe ėshtė Unik (ehad), nuk ia ka nevojėn askujt (Samed) dhe ekziston pashmangshmėrisht(vaxhibu’l-vuxhud).

Ai ėshtė larg ēdo lloj mangėsie dhe ceni. Shkurtimisht zemra qė ėshtė qendra e meditimit dhe ndjeshmėrisė duhet t’i ndjejė thellėshfaqjet e gdhendjeve tė fuqisė hyjnore dhe shfaqjet e madhėshtisė sė saj dhe nė ēdo ēast duhet ta lavdėrojė Atė.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.11.11 15:05

2. Vetėkontrolli (murakabe) i bashkėqendrimit (maijet)

Nė kėtė nivel meditohet duke menduar thellė rreth kuptimit tė ajetit fisnik “Kudo qė tė
ndodheni, Zoti ėshtė sė bashku me ju.”(Hadid, 4).

Kjo situatė sjell nė zemėr njė gjendje ndėrgjegjėsimi.Njeriu nuk mbet nė asnjė mėnyrė dhe asnjė ēast pėrjashta diturisė dhe mbretėrisė sė Zotit.

Nuk mund tė qėndrohet pėrjashta dijes sė Zotit kudo qė tė gjendesh si nė fund tė tokės,ashtu edhe nė lartėsitė mė tė mėdha tė qiellit.Rrahja e zemrės, frymėmarrja, tė parėt, tė dėgjuarit dhe puna e rregullt e organeve tė tjera vėrtetojnė se Zoti ėshtė pėrherė me robėrit e Tij. Kur vjen momenti i vdekjes, Zoti ua heq atyre kėto mundėsi dhe atėherė ata vdesin.

Zoti thotė:“A nuk e di ti, se Zoti di ēdo gjė qė ėshtė nė qiej dhe nė Tokė?! Nuk ka bisedė tė fshehtė midis tre vetave, qė Ai tė mos jetė i katėrti; as midis pesė vetave e qė Ai tė mos jetė i gjashti; as kur janė mė pak, as kur janė mė shumė, qė Ai tė mos jetė me ata, kudo qė tė ndodhen; Ai nė Ditėn e Kiametit do t’i njoftojė ata se ēfarė kanė bėrė, se, me tė vėrtetė,Zoti di ēdo gjė!” (Muxhadele, 7)

Zoti ėshtė miku mė i afėrt i njeriut. Ai ėshtė mė afėr njeriut edhe se njerėzit e familjes sė tij nė sajė tė dijes sė Tij,fuqisė sė Tij,me Individualitetin e Tij apo nėpėrmjet administrimit meanė tė melekėve. Tė afėrmit i dinė njeriut vetėm pamjen e jashtme dhe meqė nuk mund ta ndihmojnė nė ēdo gjė edhe nuk mund t’ia zgjidhin shumė halle dhe probleme qė ka.

Lėre mė nė ēastin e vdekjes... Ja atėherė njeriu nuk ka mė tė afėrt se sa Zoti. Nė ajetin fisnik thuhet:“Atėherė, pėrse kur (dikujt) i vjen (shpirti) nė grykė para syve tuaj, ndėrkohė qė Ne jemi mė afėr atij se ju, por ju nuk e vini re.” (Vakia, 83-85)

Ja se si ua tėrheq vėrejtjen Zoti robėrve tė Tij qė harrojnė se Ai gjendet pranė tyre nė ēdo ēast dhe nuk janė tė ndėrgjegjshėm pėr kėtė gjė.

“Ata fshihen nga njerėzit, por nuk fshihen dot nga Zoti. Ai ėshtė pranė tyre edhe natėn, kur trillojnė gjėra me tė cilat Ai nuk ėshtė i kėnaqur. Se Zoti pėrfshin (me dijen e Tij) gjithēka qė ata bėjnė.” (Nisa, 108)

Njeriu qė kupton se Zoti ėshtė sė bashku me tė pėrherė dhe i sheh punėt qė ai vepron,
distancohet nga mėkatet dhe tregohet i kujdesshėm pėr veprimet e tija.

3. Vetėkon trolli (murakabe) i afėrsisė.Nė kėtė nivel mendohet rreth ajetit fisnik “Ne jemi mė afėr tij se damari i qafės.” (Kaf,16). Zoti ėshtė afėr nesh mė shumė se sa jemi ne me veten tonė. Ai di mendimet, qėllimet dhe ndjesitė tona.

Zoti di tė gjithė mendimet dhe vendimet qė i vjen nė zemėr njeriut nė mėnyrė tė
fshehtė, madje edhe ato qė nuk i dinė melekėt e caktuar me regjistrimin e ēdo fjale qė thuhet,sepse Ai ka krijuar mendimet ashtu siē ka krijuar ēdo gjė tjetėr.

A nuk e din Krijuesi ēdo gjė?Nuk ėshtė e mundur qė njeriu qė mendon siē duhet kėtė tė vėrtetė tė mos dridhet dhe tė mos kėrkoj tė llogaris veten se ē’ka bėrė! Nė qoftė se njeriu mund ta gjallėrojė kuptimin e kėtij ajeti ashtu siē duhet nė mendjen dhe nė zemrėn e tij, nuk guxon tė thotė asnjė fjalė tė vetme me tė cilėn Zoti nuk ėshtė i kėnaqur dhe madje as do t’i shkojė ndėrmend asnjė mendim qė Zoti nuk do ta pranonte. Mjafton vetėm ky ajet fisnik qė njeriu tė jetojė ēdo ēast nė devotshmėri dhe tė ndjehet pėrherė vigjilent nga frika e marrjes nė llogari.

Nė suren Enfal Zoti na bėn tė ditur se Ai gjendet mes njeriut dhe zemrės sė tij67, kėshtu qė mund t’u japė drejtim sa herė qė tė dėshirojė dėshirave dhe mendimeve tė tija. Zoti ėshtė mė afėr dhe sundon mbi zemrėn e njeriut se sa ai vetė dhe ėshtė mė afėr asaj edhe se vetė njeriu. Aq i vlefshėm ėshtė fuqia e Tij sa qė ndodhet jo vetėm mes njeriut dhe personave tė tjerė qė janė me tė, por edhe mes njeriut dhe zemrės sė tij.

Ai mund ta privojė nė ēast njeriun nga qėllimet qė ka nė zemėr. Ai mund t’ia thyejė vullnetin e tij dhe t’i japė asaj drejtim tjetėr nga ajo qė dėshiron njeriu. Ai mund t’ia ndryshojė nė ēast mendimet dhe shijet e tija.

Pėr kėtė arsye kur Zoti lėshon perden mes njeriut dhe zemrės sė tij dhe e fton atė drejt vdekjes nuk ėshtė e mundur qė njeriu mos t’i pėrgjigjet ftesės sė tij dhe t’i dal kundėr urdhrit tė tij. Prandaj njeriu nuk e di se ēfarė ka pėr tė ngjarė me tė njė ēast mė pas frymėmarrjeje.(el-Enfal, 24)

Rrėfen Ebu Musa Eshari (r.a.) :“Ishim sė bashku me tė dėrguarin e Zotit(s.a.s.) gjatė njė udhėtimi. Kur hipėm majė kodrės, thamė me zė tė lartė tekbire “Zoti ekber!” dhe tehlile “La ilahe illallah! Kur na dėgjoi tek thėrrisnim, i Dėrguari i Zotit(s.a.s.) na tha:
O njerėz! Mos i jepni vetes suaj zor. Ju nuk jeni duke iu drejtuar ndonjė tė shurdhėri apo ndokujt qė nuk e keni pranė. Zoti pėrherė ėshtė sė bashku me ju, ju dėgjon dhe ėshtė afėr jush mė shumė se sa vetė ju.

Nga ajo qė kuptohet nga shumė ajete fisnike dhe hadithe tė nderuara tė ngjashėm me kėtė, Zoti ashtu sikur se ėshtė afėr me robin e Tij, dėshiron qė edhe robi i tij tė pėrpiqet tė afrohet me Zotin, pėr kėtė arsye Ai e urdhėron atė “Bjer nė sexhde dhe afromu!”

Me vetėkontrollin e afėrsisė njeriu, i cili kupton se edhe ndjenjat qė kalojnė nga zemra
janė tė ditura nga Zoti, pėrpiqet qė tė distancohet jo vetėm nga punėt e gabuara, por edhe mendimet dhe ndjenjat e tilla.Si rezultat i kėtij meditimi tek robi lind njė dashuri e thellė ndaj Zotit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 22.11.11 10:32

4. Vetėkontrolli (murakabe) i dashurisė

Nė kėtė nivel tė vetėkontrollit meditohet rreth ajetit kuranor “...Zoti i do ata dhe ata e
duan Zotin…” (Maide, 54). Si rezultat i kėtij meditimi rritet dashuria nė zemrėn e njeriut ndaj Zotit. Tani robi fillon tė shoh me dashuri pėr hir tė Krijuesit tė gjithė krijesat e tjera.

Ai sheh me dashuri madje edhe macen tek dera, qenin apo degėn e gjelbėr nė kopsht. Kur sheh njė lule qė ēel ai thotė me vete “Aman o Zot, sa gjėra tė bukura ke dhuruar! Ti na e ke dhuruar edhe kėtė lule”.

Ai pėrherė e lavdėron dhe e falėnderon Zotin. Nuk lėndon asnjė njeri dhe i fal ata qė e lėndojnė, sepse ėshtė i vetėdijshėm pėr tė metat e panumėrta qė ka ndaj Zotit.Nė qoftė se nuk e fal njė gabim qė i bėhet, mendon se me ēfarė fytyre ka pėr tė kėrkuar falje pėr gabimet qė ka kryer ndaj Zotit tė Botėve.

Tė meritosh faljen e Zotit duke falur vazhdimisht tė tjerėt, ėshtė njė horizont besimi i
pashmangshėm pėr besimtarėt e pėrsosur.

Fitorja e vėrtetė ngjan atėherė kur njeriu fal ata qė i bėjnė padrejtėsi duke mos u nxehur aspak me ta.Nga ana tjetėr tė falėsh pėr hir tė Zotit, ėshtė shprehja mė e madhe e dashurisė sė Zotit.Nė qoftė se nuk ekspozohen shfaqje tė tilla, atėherė dashuria pėr Zotin mbetet vetėm nė llafe.

Gjatė vetėkontrollit ēdo besimtar mediton dhe frymėzohet nė varėsi tė forcės sė tij
perceptuese, aftėsisė dhe sinqeritetit rreth kėtyre ajeteve fisnike.Me kalimin e kohės ai pėrpiqet tė ngrihet nė nivelin nga ku mund ta lexojė tė gjithė Kuranin fisnik duke medituar.

Si rezultat i vetėkontrollit njeriu orientohet me botėn e tij tė brendshme drejt Zotit dhe nuk e preokupon zemrėn me vanitete tė tjera. Urdhri i Zotitėshtė pėr tė mbi ēdo gjė tjetėr.Gjuha e tij merret vetėm me dhikrin e Zotit.

Njeriu besnik ngjason me fėmijėn e vogėl qė ėshtė aq i dhėnė pas lodrave. Kur bie tė flejė fėmijėn e zė gjumi duke menduar rreth lodrave, kur zgjohet fillon menjėherė ta kėrkojė atė. Ja kėshtu ka pėr tė ngjarė pėr njeriun edhe vdekja dhe ngritja nga varri ditėn e mahsherit.

Pėr kėtė arsye njeriu duhet tė tregojė kujdes se me ēfarė shqetėsimi bie tė flejė nė mbrėmje.Nė qoftė se tė gjithė mendimet e njeriut nė jetė, mblidhen tek Zoti,edhe vdekja, edhe ringjallja e tij do tė bėhet sė bashku me Zotin dhe nė rrugėn e pėlqimit tė Tij.

Nė hadithin fisnik thuhet:“Ditėn e kiametit njerėzit kanė pėr t’u ringjallur nė atė gjendje qė i ka kapur vdekja.“Si tė jetoni ashtu keni pėr tė vdekur, si keni pėr tė vdekur ashtu edhe keni pėr t’u ringjallur!..”

Nė qoftė se gjithė dėshira e njeriut ėshtė ndaj diēkaje tjetėr pėrjashta Zotit edhe vdekja,edhe ringjallja e tij kanė pėr tė qenė nė atė drejtim. Ai nuk ka pėr tė pasur kėnd qė do ta ndihmojė nė ditėn e kiametit.

Pėr ta arritur nė mėnyrė tė plotė gjendjen e vetėkontrollit ėshtė nevojshme qė tė
ushtrohemi me dhikr dhe meditim,pasi qė i dėrguari i Zotit(s.a.s.)ka thėnė:
“Ruaje Zotin dhe ke pėr ta gjetur atė pėrpara teje kudo qė tė jesh!”

Pėr tė pėrfituar nė kuptimin e plotė nga vetėkontrolli (murakabe), meditimi dhe dhikri
duhet qė tė zbatojmė siē duhet kushtet dhe rregullat e tyre.

Njėra nga kėto rregulla ėshtė qė tė mos zgjidhen kohėt kur zemra ėshtė e preokupuar me situata tė vėshtira siē janė uria, pėrgjumja dhe nxehja, por nė ēastet e qeta.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 20:47

Kuptimi i Dhikrit (mantra e meditimit)

Dhikėr do tė thotė kujtim,tė kujtosh,t’i kushtosh rėndėsi.Pra kuptimi i kundėrt i harresės. ky ėshtė kuptimi leksikor.Si term fetar,Dhikri do tė thotė tė jesh i vetėdijshėm pėr Zotin,ta kujtosh Zotin,qė ėshtė e kundėrta e harrimit tė Tij.
Zoti mund tė kujtohet nė mėnyra tė ndryshme,pėrmes gjuhės,po qoftė edhe pa vetėdije tė njėmendėt,siē ėshtė shumiva e namazit tė cilin e kryejmė,e qė nuk jemi tė vetėdijshėm. kėsisoj e kemi edhe dhikrin i cili plotėson qenien tonė.
Ekziston njė numėr i madhė ajetesh tė cilėt nė vete pėrmbajnė formėn e fjallės nga rrėnja dhikėr,tedhekur,dhakir,udhkur,udhkurun ....
Dhikri bėn pjesė nė termet tė cilat i pėrmend shumė Zoti i Lartėmadhėrishėm; O ju besimtarė, pėrmendeni shpesh Zotin.(Ahzab,41)Bile edhe Profeti a.s. thotė: udhkur (pėrkujto),apo edhe,fedhekkir (edhe ata rikujto qė ta kuptojnė Zotin).Dhe bėj dhikėr nė vetvete me pėrkulje e frikė.Thjeshtė,ka njė numėr tė madhė ajetesh tė cilėt bėjnė me dije se ėshtė fjala pėr termė tė rėndėsishme e cila na ofron shpėtim dhe e cila – nėse pėrjashtohet nga jetėt tona,pas vete tėrheq fatkeqėsi.
Kur dhikri tė formsohet nė dhikėr tė mijaftushėm,ai atėherė duhet tė shvaqet dhe tė dėshmoj nė tė gjitha veprimet tona jetėsore,sjelljet,lėvizjet.kudo qė shohim se kemi bėrė vepėr tė shėmtuar,nė atė ēast nuk ka pasur dhikėr,e nėse kryejmė diē ashtu mesatarisht, kjo do tė thotė qė potenciali i dhikrit nuk ėshtė nė shkallėn e dėshiruar.
T’i kushtojmė vėmendje kuptimėsisė sė dhikrit;kujtimi,tė kujtuarit,e nė tė kundėrtėn e tij ėshtė kuptim i harresės.Ēfarė na porositė kjo kuptimėsi? Na e bėn me dije qė fjala ėshtė pėr diēka qė nuk ėshtė e re,pėr diēka qė kemi ditur,takuar,harruar dhe qė do tė duhet ta rikujtonim.
Ky ėshtė vėrtetim i realiteti qė monoteizmi dhe devotshmėria janė instinkte natyrore tė njeriut nė ēka bėn me dije ajeti 29 Hixhr,dhe ajeti 72 Sad ”.. dhe t’i japė formė atij dhe tė fryej nė tė nga shpirti Im...., qė do tė thotė qė burimi i origjinės sonė nuk ėshtė materiale,por nė atė moment kur jemi bashkuar me materien ia kemi dalur tė harrojmė prej nga e kemi origjinė.
Burimin mund ta kujtojm,por ai kujtim ėshtė i dobėt.mirėpo,nėqoftėse kjo pėrsėritet e pėrsėritet,vetėdija forcohet dhe bėhet gjithnjė mė e thellė gjithnjė derisa njeriu nuk kthehet nė vendin qė i pėrket,pra,gjithnjė derisa nuk jep pėrgjigje tė vetėdijshme,pozitive nė thirrjen e kthimit.Thelbi(esenca) i Dhikrit ėshtė qė tė mos e lejoj njeriun tė bėhet i huaj pėr shkak tė formės materiale,ta shpėtoj nga mundėsia qė tė bėhet edhe mė i keq se shtaza.Dėshiron ta sjell dhe ta kthej nė vend atė qė i pėket.Nė harmonime ajetet nė tė cilat thuhet; me tė pėrmendur All – llahun zemrat e tyre qetėsohen(28,Ra’d) dhe tė ngjashėm,na bėhet me dije qė derisa tė mos kthehet-ekszistenca e njeriut dhe qenia e tij gjithmonė do tė jetė nė rrezik.
Sepse Dhikri ėshtė ai i cili do tė duhej tė na kthente nė vendin prej nga jemi nisur.Ėshtė fakt qė ēdo njeri qė largohet nga shtėpia,kudo qė tė gjendet,nuk ndjehet i sigurtė dhe vetėm pasi tė kthehet apo ėshtė nė rrugėn e kthimit ai qetėsohet.
Dhikri e orienton njeriun drejtė kthimit,pikėrisht pėr kėtė arsye thuhet.........dini se me tė pėrmendur All-llahun zemrat qetėsohen(stabilizohen).(28,Ra’d)
Filozofia e duasė,pra,dhikri si e para ėshtė qė njeriu ta vendos nė rrugė tė kthimit,e mandej ta kthej nė vendin prej nga ka ardhur.
Ajo qė themi se dhikri ėshtė shkas i qetėsisė sė zemrės,pastaj me dhikėr edukohet zėri i brendshėm(Intuita) dhe egoja nuk ka mundėsi ta devijoj dhe ta fus nė rrugė tė gabuar. Pėr ta ndėgjuar zėrin e intuitės duhet tė edukohet egoja.Ndėrsa pėr edukimin e egos e vetmja mėnyrė(apo ilaqi i pėrsosur) ėshtė Dhikri (meditimi) ….pėr tė ndėgjuar kėtė zė tė brendshėm ju duhet njė ego i edukuar,pėr tė mos futur“Hundėt“ nė gjėra qė nuk i takojnė.. Njė njeri me ego tė edukur i ngjan njė oqeani tė qetė,sa do qė valėt e tij janė tė mėdha nga jashtė ato kursesi nuk munden ta prishin qetėsin e oqeanit nė brendėsin e tij.Pėr tė arritur qė tė jeni njeri me fat apo me lumturi,(me plotė kuptimin e fjalės mėkėmbės I Zotit nė tokė (HALIFE)nuk duhet tė kėrkohet dikun jashtė teje receqeta e saj,por ajo gjindet dikun thellė nė brendėsin tėndet.(tek INTUITA e pėrsosur pa ndikimin e ego-jės).
Njė mistik nė njė poezi tė tij thotė:
Tek ti ėshtė thesari i enigmės sė dashurisė, tek ti,
Tek ti ėshtė burimi i bukurive tė madhėshtisė, tek ti!
Sa e sa gjendje tė fshėhta ka gjithashtu tek ti,
Talenti shpirtėror, tek ti; aftėsia, tek ti, e vėrteta, tek ti!
Po e vure re, toka e qielli, xhehennemi dhe xhenneti janė tek ti,
Rezidenca hyjnore dhe engjėjt janė tek ti, gjithsesi, tek ti!
Shihe kėndshėm veten se thelbi i gjithėsisė je ti,
Njeriu, bebja e syrit te tė gjitha qenieve je ti!
Pėr rėndėsin e dhikrit nga Imam Bakiri a.s,trasmentohet se kishte thėnė se si nė Tevrat,tė shpallur nga Zoti,thuhet se Musa a.s ,kishte pyetur:”O Zot,a je afėr qė tė tė pėshpėris apo je larg e tė tė thėrras?” Larg dhe afėr janė shprehje qė kanė kuptim vetėm nė botėn tonė tė realiteteve materiale,e tė cilat humben kur pėrmendet ndonjė gjė abstrakte,jo materale.
Jemi tė vetėdijshėm qė nė kėtė hadith Musa a.s e di qė kjo nuk ka kuptim,e pse pra kjo fjali? Njė nga alimėt thotė se Musa dėshiron tė thotė:”Zot,kur tė shikoj Ty qė je gjithkah, qė vendosesh mes njeriut dhe zemrės sė tij,prandaj duhet tė pėrshpėris.Po kur e shoh vetveten, e shoh qė jam material,e kam humbur pozicionin qė kisha,jam larguar,prandaj nga larg duhet tė thėrras:Zot!”
Kjo na bėn me dije se sa i rėndėsishėm ėshtė dhikri,me ēka i Lartėmadhėrishmi na porositė: ”Kudo qė mė kujtoni,aty jam”.Ajo qė dikush nga ju nuk mė sheh qė jam pranė jush,kjo ėshtė punė e tij.Unė gjithmonė jam aty.nė harmoni me ajetin 24,Enfal ku thuhet:” .....dhe ta dini se Zoti ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij.”Ai ėshtė Ai i cili vazhdimisht na bėn me dije qė ėshtė aty,Ai ėshtė ai i cili na jep shtytje qė tė jemi ata tė cilt do ta kuptojnė.
Tha Musa a.s:”Nė Ditėn e gjykimit perdet hiqen,kush do tė jetė atėherė pas perdes sate,e nėse ka mangėsi ti do ta fshehėsh?” Zoti i pėrgjigjet;”Unė i pėrmend ata qė mė pėrmendin Mua.”
Kėtu e shohim se si Zoti flet me gjuhėn tonė,sepse dhikri sė pari ėshtė i nxitur nga Zoti,Ai na dėrgon sinjal dhe nxitje qė ta kujtojmė,prandaj ne e kujtojmė edhe atėherė ai ėshtė Ai i cili na kujton ne.Qė do tė thotė se ėshtė Zoti i Pari dhe Fundit,ndėrsa e jona ėshtė ajo nė mes duke iu falėnderuar mirėsisė sė TIJ.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 20:52

Adabet e dhikrit dhe i fryteve tė telkinit

Sa i pėrketė sqarimit tė adabėve tė dhikrit dhe sqarimit tė fryteve te telkinit dije o vėlla i im se ka dobi tė vogėl nga ēfarė do ibadet nėse ai i badet nuk pėrcillet me edebe (kulturė,njerėzi,mirėsi). Shejhlerėt janė unanim nė atė qė robi i Zotit me kryerjen e ibadetit mund tė fitojė shpėrblim pėr atė ibadete dhe tė hyjė nė Xhennet,mirėpo me kėtė ibadet nuk mund tė arrijė nė hadret (afėrsi ) tė Zotit tė vet nėse ai ibadet i tij nuk ėshtė i pėrcjellur me edebe.Ėshtė i ditur se qėllimi i sufijve ėshtė afrimi ndaj pranis personale tė Zotit dhe qėndrimi nė kėtė prezencė pa kurrfarrė perdesh.Zoti nė njė hadis kudsi thotė; Unė jam afėr atij qė mė pėrmend(bėn dhikėr),do tė thotė atij qė e pėrmend Zotin me edebe(sinqeritet)dhe hudur(prezencė)
Ajo qė dėshirohet tė arrihet me qėndrimin nė afrinė e Tij ėshtė heqja e perdes para robit (tė Zotit) ashtu qė ai tė shikoj qė para Zotit tė madhėruar dhe qė Ai,Lavdiploti ta shikoj atė.Pėrderisa tek robi zgjatė kjo dėshmi(pra shikim),ai ėshtė afėr Zotit tė Madhėruar,e nėse e braktisė kėtė shikim (nėse dhikrin nuk e pėrjeton nė mėnyrėn e theksuar) atėherė ka dalur nga prania e Tij (audienca - hadreti) shejhlerėt gjithashtu janė unanim nė atė qė shejhu nuk duhet tė bėj telkin(d.m.th.,nuk duhet tė recitoj dhikrin nė mėnyrė tė posaēme) me cilin ecėn nė rrugėn shpirtėrore,ai murid(myhyb) i cili nuk e ka kėputur lidhjen me kėtė botė tė mos e sjellė nė situatė ta zhgėnjejė tarikatin.
Shejlerėt janė gjithashtu unanim nė atė qė bazėn e rrugės shpirtėrore e paraqet tė bėrit sa ma shumė dhikėr ndaj Zotit tė Madhėruar,ashtu qė Ai,i Vetmi,pos asaj pėr ēka i jepet iza (leja),pėr muridin(myhybin) tė jetė preokupim i vetėm.Pės kėsaj kanė deklaruar;"Dhikri ėshtė menshura(dekret)mbi evlijallėkun"d.m.th. dekret me tė cilin Zoti e emron robin e vet evlia,si sundimtarėt nė dynja qė japin dekrete pėr emrimin e njerėzve tė tyre pėr funksione tė ndryshme.Prandaj,atij qė i mundėsohet qė ēdo ditė tė bėj dhikėr ndaj Zotit i ėshtė dhėnė dekreti se ai ėshtė nėn mbrojtjen e Zotit, ndėrsa kush ėshtė i privuar nga dhikri- ėshtė privuar edhe nga evilallaku.Shejhlerėt gjithashtu janė unanim nė atė qė deri nė zbulim mė parė(mė lehtė)arriet natėn se ditėn.Pos kėsaj thonjė se nė tarikat asnjė sukse nuk do tė arrijė ai i cili prej perndimit tė diellit e deri nė agim.pos namazeve tė natės, nuk bėn dhikėr.Gjithashtu kanė thėnė se."Cili me kryerjen e dhikrit nuk e arrin gjendjen e devotshmėrisė,ai sikur tė mos ishte lutur pėr tė bėrė dhikėr,ngas ai qė gjatė dhikrit nuk ka hudur(koncentrim-prezencė)ai ėshtė sikur tė mos ketė bėrė dhikėr farre "Gjithashtu kanė thėnė se Dhikri ėshtė shpatė me tė cilin dervishėt bėjnė luftė kundėr armiqve tė ltyre nga lloji i xhinėve dhe tė njerėzve dhe me tė cilin i largojnė fatkeqėsitė prej veti.Gjithashtu kanė thėnė se "Kur mbi njė popull lėshohet belaja,nė se nė atė pėpull ka dhikėr,ajo bela do zhduket"- Kush bėn dhikėr ndaj Zotit tė Madhėruar,Zoti do ta mbrojė nga gjithēka"El-Ketani ka deklaruar;"Njėri prej kushteve tė dhikrit ėshtė qė ai duhet tė jetė i pėrcjellė me devotshmėri(takva)nė madhėrim tė Zotit,e nėse nuk shoqėrohet me kėtė,ai qė bėn dhikėr nuk mund ti arrijė ato nivele tė cilėt i kanė arritur njerzit e drejtė."Pos kėsaj ka thėnė edhe;"Pėr Zotin,sikur Zoti i Madhėruar tė mos mė ketė lėnė obligim tė prerė qė ta pėrmend (bėj dhikėr),unė i tillė ēfarė jam,nga devotshmėria ndaj Tij,nuk do tė trimėrohesha ta pėrmend derisa tė mos e shpėrlaja gojėn time me mijėra pendime."Shejhlerėt gjithashtu kanė thėnė dhe janė unanim nė atė qė shejtani ograisė kur i afrohet atij zemrėn i cilit e ka pushtuar dhikri,siē ograiset edhe njeriu(i pa mbrojtur nga dhikri) kur i afrohet shejtanit,Pasi i numėrojnė njė mijė adabet qė i posedon dhikri,shejlerėt kanė deklaruar se tė gjithė ata mund tė pėrmblidhen nė njėzet (20) adabe,ndėrsa ai qė nuk i pėrmbushė ėshtė larg nga ajo qė tė pėrjetojė zbulimin. Pesė(5)prej kėtyre adbave janė para dhikrit,dymbėdhjetė(12)gjatė dhikrit dhe tre (3)pas dhikrit.
Adabet para dhikrit
1; Pendimi i sinqertė(teube-nesuh)
2;Pastrimi ose Abdesi para dhikrit
3;Qetėsimi i zemrės(qė nė dhikr tė arihet me sinqerite)
4;Pėrqendrimi (nė mbėshtetjen shpirėtrore (himmet)tė Shejhut
5;"tė shohėsh"(d.m.th,tė mėsosh )qė kėrkimi i tij i mbėshtetjės shpirtėrore nga shejhu,nė tė vėrtetė,ėshtė kėrkim mbėshtetjes nga Pejgamberi i Zotit,s.a.v.s,si dhe qė shejhu ėshtė lidhje ndėrmjet dervishit dhe Alejhis-selamit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 20:57

Adabet gjatė dhikrit

1; Ėshtė tė vendosesh nė vendė tė pastėr,si nė teshehud nė namaz
2; Ėshtė qė shuplakat tė vendosen nė gjunjė(si nė namaz).Pos kėsaj,ėshtė mustehab(e dėshirueshme)qė tė kthehemi kah Kibla,nėse dhikri kryehet individualishtė,e nėse kryet bashkarisht,duhet tė formohet hallkė,d.m.th. tė ulemi nė rrethė.
3; Ėshtė tė parfumohet me aroma tė mira vendi nė tė cilin kryhet dhikri.
4; Ėshtė qė rrobat e veshura tė jenė hallall.
5; Ėshtė qė pėr vend tė kryerjės sė dhikrit tė zghidhet njė hapėsirė(resp. dhomė)e errėsuar dhe e izoluar.
6; Ėshtė tė mbyllėsh sytė.Kjo ngase dhikri(ai qė bėn dhikėr)kur i mbyllė sytė me kėtė gradualisht i mbyllė rrugėt ndjenjave tė jashtme,ndėrsa me mbydhjen e tyre krijohen kondita pėr hapjen e ndjenjave tė zemrės(tė brendshme).
7; Ėshtė qė para syve ta imagjinosh personalitein e shejhut gjatė tėrė kohės sa bėhet dhikri.Kjo te sufijtė ėshtė njė nga adabet mė tė pranuar,ngase me kėtė adag ngritesh deri te adabi ndaj Zotit dhe deri te murakaba(pėrcjellja e tėrėsisht e koncentruar) e Lavdiplotit.
8; Ėshtė sinqeriteti nė dhikėr,nė kuptimin sipėrfaqėsia dhe brendia janė tė njejta.
9; Ėshtė ihlasi(qėllimi i pastėr)dhe pastrimi i amelit(veprės)nga ēfarėdo elementesh tė huaja.Me sinqeritet (sidk)dhe pastėritin e qėllimit(ihlas)robi arrin deri te shkalla e sinqeritetit (mekamu-s0siddikijje).
10;Ėshtė qė nga forma e dhikrit tė zgjedhen fjalėt La ilahe il-Zot,meqė ajo,sipas sufijve, ka efekt tė jashtėzakonshėm,ēfarė nuk kanė format tjera tė dhikrit.Nėse gjatė kėsaj pasionet dhe dėshirat e shpirtit tė tij treten,ai atėherė mund ti bėjė dhikėr Zotit vetėm me emrin e Lartmadhėsisė sė Tij(Zot,Zot,Zot).Mirpo sipas asaj qė ėshtė e zakonshme te sufijtė,gjersa ai qė bėn dhikėr vėren diq nga bota ekzistuese ai ėshtė i obliguar tė bėj dhikėr pėr Zotin e Madhėruar me formen e dhikrit e cila pėrmban edhe mohimin(e diēkaje pos Tij)edhe ekzistimin(konfirmimin e Tij).Pra,La ilahe il-Zot.
11;Ėshtė qė me zemėr tė ftosh domethėnjen e asaj qė e reciton (gjatė dhikrit),varėsisht nga shkalla e atyre qė bėjnė dhikėr,me kushtė qė shejhut tė vet t'ia tregojnė tė gjithė atė qė pėrjeton gjatė kėsaj,nė mėnyrė qė ky t'ia mėsoj (adabi)nė lidhje me kėtė.
12;Ėshtė qė gjatė dhikrit tė deklarur me fjalėt La ilahe (Nuk ka Zot) zemra tė zbrazet nga ēdo gjė pos Zotit.Kjo ngase Hakku Lavdiplotė ėshtė xhelos dhe se nė zemrėn e atij qė e pėrmend nuk dėshiron ta shefė askė tjetėr,pos me izėn(lejen)e Tij.As tė imagjinuarit e shejhut para syve,po jo nė zemėr,nuk do tė jetė e parashikuar sikur shejhu nud do tė kishte ndikm tė madhė nė edukimin e dervishėve.gjithashtu deklarojnė qė dervishi ėshtė i obliguar, me qėllim tė arritjes mė tė shpejtė tė profecisė, me rastin e fillimit tė mėsimit tė La ilahe il-Zot shikimi tė orientohet nė pjesėn mbi kėrthizė,ku ėshtė pozita e nelesit,e pastaj duke recituar gradualishtė La ilahe il-Zot ngadalė drejtė zemrės fizike e cila ndodhet nė pjesėn midis stomakut dhe gjoksit,duke lėvizur kokėn nė anėn e majtė dhe nė tė njenjtėn duke ftuar zemrėn metafizike(el-kalb el-ma'nevi).
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:20

Adabet pas dhikrit

Ekzistojnė tre adabe pas dhikrit;

1;Ėshtė nė gjendjen e qetė dhe tė pėrulur,nė heshtjen njė kohė dhe me zemėr dhe organet tjera tė jesh nė hudur(nė gjendjen tė koncentrimit,prezantimin)duke pritur rezultatin e dhikrit.Ky rezultat mund tė jetė i tillė qė nė moment tė shkurtėr pėersonaliteti i tij tė jetė i ndėrtuar mė shumė se mund tė ndėrtohet me luftė me vetvetėn(nefsin e vet)dhe ushtrimeve shpirtėrore nė periodėn prej 30 vjetėve.

2;Ėshtė qė ta qortosh vetvetėn,prej tre deri nė shtatė,mandej edhe mė shumė frymėmarrje, gjerisa rezultati i dhikrit tė mos e pėrfshijė tė gjitha botrat e tij(tė cilat njeriu i pėrmban nė vete si mikrokozmos)dhe gjerisa nuk i ndriēohet shikimi i brendshėm, tė ndėrpresė trillet e shejtanit dhe nefsit dhe tė mos largohen perdet.Te sufijtė obligim i kėtij adabi ka statusin e ngjashėm me statusin e ixhma'sė(qėndrimit tė arritur).

3;Ėshtė qė menjėherė pas dhikrit tė mos pijė ujė tė ftohtė, me qė dhikri shkakton ngrohje tė brendshme,zjarr dhe dashuri tė flakėt pėr tė Pėrmendurin,Cili ėshtė ai mė superrori qė kėrkohet(dhe lypset tė arrihet)me dhikėr,ndėrsa pirja e ujit e shuan atė ngrohtėsi.
Dhakiri (ai i cili bėn dhikėr)duhet tė ketė vėmendjen pėr kėto tri adabe(pas dhikrit)ngase rezultati i dhikrit,nė tė vėrtetė,edhe arrihet me ta.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:23

Frytet e telkinit

Sa i pėrketė sqarimit tė fryteve tė telkinit,dije qė telkini e ka frytin e vet tė pėrgjithshėm dhe tė veqantė.Nė mesin e njerėzve ekzistojnė tė tillė qė e vjelin njė por ka edhe tė tillė qė e vjelin njė lloj tjetėr tė kėtij fryti.

Fryti i pėrgjithshėm i telkinit ėshtė ai qė nė atė mėnyrė personi lidhet (inkuadrohet) nė zinxhirin sufist,duke u shėndėrruar kėshtu si njė nga hallkat e zinxhirit tė hekurt,andaj kur tė lėvizė pėr diēka - me te lėvizė edhe tėrė zinxhiri.Ngase ēdo evlija midis njė personi tė tillė dhe Pejgamberit tė Zotit,s.a.v.s.ėshtė si hallka nė zinxhir,pėr dallim nga ajo qė nuk ėshtė bėrė telkin dhe statusi i cilit ėshtė si statusi i njė hallke tė posaēme (tė zgjidhur), me livizjen e cilės nė situta tė cilat ndodhet,nuk lėvizė askushė tjetėr,me qė nuk ėshtė lidhur me as kend.

Sufijtė thonė se;Kur Shejhu tė bėjė telkin dervishin,ky telkin i tij ėshtė si farė e cila mbidhet nė tokėn e thatė dhe e cila pret shiun pėr ta ujitur.Mbarėsimi i saj,tė lėshuarit e fijeve,mbirja,rritja,degėzimi dhe dalja e gjethėve(si dhe dhėnia e fruteve)varet nag ajo sa e lagėshti arrin ta marrė apo nuk merr dhe da ujitet nga kjo,dhe jo nga vetė mbjellja.

Shejhu ėshtė ai qė mbjellė,ndėrsa nga Zoti varet a do tė mbijė,rritet dhe jap fryte kjo farrė. Mund tė ndodhė qė shejhu pasi ta ketė mbjedhur farėn tek dervishi,tė transferohet nė ahiret,e qė frytet e tij tė shfaqen nėn udhėheqjen e njė shejhu tjetėr pas tij,qoftė pėr shkak tė mungesės sė ambicies tė dervishit,qoftė pėr shkak tė kėnaqėsisė sė tij me vetė formėn e dhikrit,pa pėrcjellje edhe tė domethėnies sė tij.Ngase sufijtė deklarojnė;"mėsimi i rregullt i dhikrit pas telkinit ėshtė si rėnia e rregullt e shiut nė arrėn e mbjellur dhe kjo e shpejton arritjen e profecisė dhe arritjen e rezultateve"

Nė pajtim me kėtė dije qė dervishit pas telkinit nuk i mjafton qė vetėm nė mėngjes dhe nė mbrėmje tė jetė prezent nė dhikrin e pėrbashkėt me sufijtė,siē bėn numri mė i madhė i dervishėve nė kohėn tonė,ngase dhikri i tillė e ka statusin e pikės,sikur dikush me nga njė pikė ujė nė mėngjes dhe mbrėmje ujitė tė mbjellatė e qė nuk ėshtė i mjaftė pėr ta lagur tokėn nė tė cilėn ndodhet fara, posaēėrishtė nėse ėshtė parasysh veprimi i diellit dhe erės pėr tharjen e lagėshtisė,ashtu qė mund tė ndodhė qė me ujitjen e tillė lagėshtia e tillė tė mos arrijė deri te fara.

Nė njė gjendje tė tillė dervishit i nevojitet shumė kohė pė ta pėrjetuar profecinė,pėr mundet madje tė ndodhė qė para vdekjes sė vet edhe mos ta pėrjetoj atė profeci farre.Me kėtė rast mund t'i ndodhė qė pėr shkak tė kėsaj ta kundėrshtoj shejhun i cili e ka bėrė telkin dhe tė thotė,apo tė mendoj; se ky telkin mua nuk mė nevojitet fare, ngase me te nuk kam arritu asnjė dobi,duke mos ditur gjatė kėsaj qė detyra e shejhut,pėrkufizohet nė atė qė ta mbjellė farėn, ndėsa dervishi ėshtė i obliguar tė bėjė shumė dhikėr dhe vepra me tė cilat do ta arrijė kėnaqėsin e Zotit, e nėse gjatė kėsaj profecia edhe vanohet kjo varet nga Zoti,dhe jo nga shejhu.

Statusi i dervishit tė tillė tė ftoftė ddhe jo ambicioz ėshtė sikur fitili tė cilin dėshirojmė ta ndezim me shkrepės.Nėse fitil ėshtė i terur do tė ndizet lehtė ndėrsa nėse ėshtė i lagur do tė shuhet. Kur dervishi bėhet telkin dhe pastaj shfaqė padėgjueshmėri (asillėk) ose paedukatė (edepsuzllėk),ai ėshtė i obliguar me telkin tė sėrishėm nė mėnyrė qė shejtani tė dalė nga qyteti i trupit dhe zemrės sė tij,ngase telkini shejtanin e dėbona ndėrsa mos edukata e sjellė prapė nė zemrėn e tij.

Statusi i dervishit prej cilit,pas telkinit del edepsuzllaku ėshtė si stausi i farės sė kribur,e cila gradualisht shpėrbėhet dhe shėndrrohet nė pleh,andaj nuk ka shpresė se mund tė mbijė dhe t'i rritet trungu,ndėrsa pėr dhėnien e saj tė fryteve as qė mund tė bėhet fjalė, ashtu fara e tillė,tė cilėn shejhu e ka mbjellur,do tė dėshtoj tėrrėsisht.

Sa i pėrket frytit tė posaēėm tė telkinit,pasimi tė rrugės(shpirtėrore) tė telkinit,pas lidhjes nė zinxhirin sufistė (silsila)ai pasqyrohet nė atė qė shejhu tė orientohet kah Zoti i Madhėruar dhe qė pos udhėrit pėr devishin; Thuaj;La ilahe-il-Zot!;tek dervishi i derdhė terė diturin e sheriatit tė pastėr,ashtu qė pas telkinit e deri nė vdekje dervishi ėshtė i pa varur nga leximi i literaturės sė sheriatit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:31

Adabet e Dervishėve

Dije,o vėlla im ,se adabet e dervishėve ėshtė vėshtirė t'i numėrosh dhe t'i formulosh detajisht.Prandaj nė do ti pėrmendim(theksojmė) njė numėr tė mirė tė kėtyre adabeve. Roli i shejhut nuk ėshtė asgjė tjetėr pos qė nga dervishi tė nxjerrė atė qė fshehet tek ai,ngase Zoti i Madhėruar nė ēdo shpirt individual(njerėzor)ka mbjellur terė atė qė ėshtė nė lidhje me personi gjegjės,si nga ajo qė ėshtė e lėvduar ashtu edhe nga ajo qė ėshtė e qortuar,andaj nė shpirtin e tij (dervishit)fshehet tėrė ajo qė ėshtė nė lidhje me atė qė i urdhėron apo ndalon shejhu,ndėrsa shejhu nuk ka asgjė pėr t'i dhėnė dervishit qė do tė ishte jashtė tij(d.m.th.,jashtė devishit).

Nė kėtė aspekt statusi i dervishit nė fillimin e tij ėshtė si statusi i farės sė palmės,nė cilėn ėshtė fshehur palma.Nė kuptimin figurativ me kėtė nėnkuptohet sinqeriteti ose pasinqeriteti nė tarikat.Kėshtu,nėse dervishi ėshtė i sinqertė,fryti i sinqerteti tė tij do tė degėzohet dhe tė japė fryte,duke tejkaluar nė lartėsi tė gjithė fqinėt e vet,qė do t'i hanė kėto fryte,mandej,duke tejkaluar nė latėsi tė gjithė ata qė jetojnė nė atė qytet, respektivisht nė atė krahinė,dhe tė gjithė ata do t'i shfrytėzojnė frytet e kėsaj peme,andaj sinqeriteti dhe mirėsi e tij do tė jenė evidente edhe pėr njerėzit e zakonshėm edhe pėr tė zgjedhurit.

Kėshtu,sikur ai nė atė rastė prej tyre do tė dėshironte tė fshehte mirėsinė e vet nuk do tė mund ta bėnte kėtė.Nėse dervishi ėshtė gėnjeshtar(d.m.th, jo isinqertė) nė dashuri ndaj tarikatit,trungu i gėnjeshtrės,prishjes dhe hipokrizės sė tij do tė degėzohet dhe tė tejkalojė nė lrtėsi fqinjėt,bashkėqytetarėt dhe banorėt e krahinės sė tij dhe tė zbulojė gėnjeshtrėn,hipokrizėn dhe dyftyrėsinė e tij.

Kėshtu,nese ai tenton tė tregohet i siqertė kėtė nuk do tė mund ta bėnte,meqė veprimet e tij tė kėqija do t'i mohojnė pohimet e tij(pėr sinqeritetet e deklaruar)andaj do tė turpėrohet dhe tarikati do ta braktisė dhe do ta bashkojė me vagabondėt e botės sė zakonshme,nė emėr tė dėnimit pėr shkak tė josiqeritetit dhe gėnjeshtrės nė rrugėn e Zotit(tarikatit).

Mund tė ndodhė mandje qė Zoti i madhėruar edhe t'i jap[ aromėn e sinqeriteti,por pastaj t'ia marrė,andaj njerėziz pėr te do tė deklarojnė:"Filan filani ka dalur nga rruga e sufijve!"me fjalėt e tij,lėshimin e mjekrės,veshejen e rrobave tė leshta dhe tė tjera karakteristike pėr sufijtė ai imiton sufijtė e vėrtetė,mirpo sufijtė e vėrejnė lakuriqėsinė e tij dhe privimin e tij nga kultuara sufiste.Mandje,kjo u ndodhė edhe individėve mė tė zakonshėm.

Prandaj,vėlli im,ti kėrkimin tėnd tė njerėzve tė Zotit(sufijve)ndėrtoje nė themelet e sinqeritetit,Zoti tė ndihmoftė nė pasimin e rrugės.Nėse nuk vepron nė kėtė mėnyrė,kjo rrugė(tarikati) do tė dėbojė,madje edhe nėse kjo ndodhė pas njė kohe mė tė gjatė.

Pasi qė e ke mėsuar kėtė,me ndihmėn e Zotit,deklaroj edhe si vijon:Dervishi duhet tė karakterizohet me sinqeritet nė dashuri ndaj shejhut,ngase ai ėshtė prijės nė pasimin e rrugės nepėt gajg(tė fshehtėn),si prijės i cili i udhėheqė haxhinjtė netėve tė errėta.Pasojė e domosdoshme e dashurisė ėshtė bindja,ndėrsa pasojė e domosdoshme e mungesė sė dashurisė ėshtė kundėrshtimi.Kurse ai qė e kundėrshton dhe i kundėrvihet prijėsit tė vet do tė humbet,do ta ndėrpresė rrugėtimin dhe do tė jetė helaq.

Tregues i sinqeritetit tė shejhut ndaj shejhut ėshtė ajo qė prej tij askush nuk mund ta largojė mandje as shpatat e zhveshura as format tjera tė persekutimeve eventuale.Njė dervish ka pohur se ėshtė i sinqertė ndaj shejhut dhe vėllazėrve tė tij nė tarikat,me fjalėt se prej tyre nuk mund ta ndaj askush,edhe nėse tė gjithė ata e braktisini bigajri hak(pa fajė).Ky pohim i tij ishte dėgjuar nė mesin e njerėzve tė zakonshėm dhe dijetarėve.Njė ditė kėtė pohim tė vetin e kishte shpreshur edhe me vargje edhe kėtė pikėrishtė nė parani tė sufijve:

T'mė torturojnė ditė e natė
Mandje pa kurrfarrė faji
Me gėzim dhe kėnaqėsi
Tė gjitha do t'i duaroja.

Njėri prej sufijve inteligjentė i paranishėm u ngrit dhe i tha:"Po gėnjen!" pas kėtyre fjalėve ai ndryshoi i tėri,e qė duket edhe nė fytyrėn e tij,pastaj u ul.Tė gjithė tė pranishmit ishin unanim se ishte gėnjeshtar,duke e qortuar:"Si mund tė deklarosh diē tė tillė,kur tė shqetėsoi edhe vetėm se njėri prej tė prenishmėve tė tha:"Po gėnjen!" Kur ti nuk je nė gjendje tė durosh asnė thėrrime,si mund tė durosh qė tė vjenė nė vuajtje,bi gajri hak,ditė e netė?!"pas kėaj ai kėrkoi falje dhe e pranoi gėnjeshtrėn(jo sinqeritetin) e vet.
Prandaj,vėllai im,bėhu i sinqertė ndaj shejhut dhe do tė arrish tė gjitha tė mirat.Zoti tė udhėzoftė nė kėtė!
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:33

Adab i parė - Pendimi pėr mėkate (Istikfaja)

Pėr dervishin duhet tė jetė karakteristike qė shejhut tė mos i japė betimin para ae tė pendohet pėr tė gjitha mėkatet si tė jashtme ashtu edhe tė brendshme,siē janė;pija alkoholike,pėrgojimi,lakmia etj.Gjithashtu,ai duhet tė pajtohet me tė gjithė ata me tė cilėt ka qenė nė konfliktė,si nė ēėshtjen e nderit ashtu edhe atė tė pasurisė.Ngase,tė jesh i pranishėm nė tarikat do tė thotė tė jesh i pranishėm nė afėrsi tė Zotit tė Madhėruar.

Ndėrsa ai qė nuk pastrohet edhe nga mėkatet e jashtme edhe nga ata tė brendshme nuk ėshtė i pėrshtatshėm pėr tė hyrė nė tarikat,ngase statusi i tij do tė jetė si statusi i atij qė lidhet nė namaz ndėrsa nė trupin ose veprėn e tij ka papastėrti me tė cilėn nuk lejohet tė lidhe nė namaz,ose me rastin e marrles sė abdesit nuk e ka plotėsuar nevojėn e pastrimit tė caktuar,andaj edhe namzi do tė jetė batall.Nėse dervishi ia jep betimin shejhut e nuk pendohet pėr mėkatet e veta,shejhu i tij,madje edhe nėse ėshtė evliau mė i madh,nė rrugėn e njerėzve tė Zotit nuk do tė mund tė udhėheqė as sa njė hap nėse paraprakisht nuk e pastron nga kėto mėkate.

Shumivca e njerėzve tė cilėt dėshirojnė qė shejhlerėt tė mos bėjnė llogari lidhur me kėtė qė u theksua,nga dervishi e marrin betimin,ndonėse ai(d.m.th.dervishi)ka edhe mėkate tė jashtme dhe tė brendshme e pos kėsaj edhe hake tė paplotėsuar ndaj robėrve tė Zotit, sa i pėrket pasurisė dhe nderit,ashtu qė ai nė tarikat nuk mund tė ketė sukse.

Rruga e njerėzve tė Zotit(tarikati)ėahtė si hyrje nė Xhenet,dhe siē nuk mund tė asnjė nė Xhenet nese ka hake tė paplotėsuara ndaj ndonjė njeriu,siē theksohet nė njė virsion sahih, njėsoj nuk mund tė hyhet as nė rrugėn (tarikat) e Zotit tė Madhėruar pa i plotėsuara ato kushte.

Rregulla e pėrgjithshme te pendimi pėrkufizohet nė largimin nga ajo qė sipas dispozitave tė sheriatit ėshtė e qortuar drejtė asaj qė ėshtė e qortuar,varėsisht nga ajo nė cilin nivel (merteb)ndodhet pendestari.Kėshtu,njė njeri mund tė jetė i lavdėruar pėr ndonjė veprim tė vetin,gjersa po pėr kėtė veprim njė njeri kėrkon falje,sipas parimit:"Veprat e mira tė njerėzve tė devotshėm(ebrar)janė vepra tė kėqijė tė njerėzve tė afėrt me Zotin (mukarrebun)."

Dije se ai qė kėmbėngulė nė mėkat dhe kush i dorėzohet pasioneve dhe kėnaqėsive ėshtė i largėt nga tarikati si toka nga qielli.Nuk ėshtė e paditur se pėr nefsin janė karakteristike pohimet e rreme.Kėshtu,nefsi mund tė pohojė se ėshtė i sinqertė nė pendim ndėrsa ky pohim i tij tė jetė i rremė:Prandaj pohimi i tij nuk pranohet pėrderisa kėtė shejhu nuk e pohon,pėr ēdo nivel(mekam) tė posaēėm tė pendimit,gjersa rė mos arrijė nė nivelin kur pendohet pėr injorimin e shikimit tė Zotit tė vet sa pėr tė hapur dhe mbyllur sytė,nė mėnyrėn qė pastaj tė vazhdojė tė ngritet nė nivele e madhėrimit tė Zotit tė Lartėsuar pėr tė gjithė shekujt dhe kohėt e kohėve,duke mos pushuar me madhėrimi nė asnjė nivel, e ky ėshtė caku kulmor pėr tė cilin bėhet fjalė nė lidhje me pendimin.

Sė pari vie pendimi nga mėkatet e mėdha,pastaj nga mėkatet e vogla,pastaj nga ajo qė ėshtė e qortuar,pastaj nga mosrespektimi i asaj qė ėshtė parėsore,pastaj nga shikimi i veprave tė mira vetanake (d.m.th..nga tė pėrshkruarit e vepra tė mira vetvetės) e pataj edhe nga ajo qė veten ta konsideroje si njėri prej sufijve tė kohės sė tij.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:37

Adab i dytė - Obligimet e luftės me nefsin vetanak

Dervishi duhet t'i pėrmbahet obligimit qė tė zhvillojė luftė me nefsin e vet(shpirtin shtazarak,egon),me tė cilin kurrė nuk lidhė paqe.Shejh Ebu ed-Dekkaku,Zoti e mėshiroftė, ka drklaruar:"Kush e zbukuron jashtėsinė e vet me luftė kundėr nefsit tė tij,Zoti do t'ia zbukurojė brendinė e tij me shikimin(e Lavdiplotit),ndėrsa ai nė fillim tė rrugės sė vete(shpirtėrore)nuk do tė zhvillojė luftė me nefsin e vet nuk do tė ndiejė aromėn e tarikatit."Kjo pėr arsye se njėra prej cilėsive tė rrugės sė njerėzve tė Zotitėshtė ajo qė ai njeriut i jep aq sa i ofron Atij njeriu.

Ebu Osman el-Magribi,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Kush mendon se nė kėtė rrugė (tarikat) do t'i zbulohet gjė(d.m.th. do ti jipet profecia)pa luftė me nefsin e vet ai pėrpiqet ta arrijė tė pamundurėn!"

Ebu Ali ed-Dakkaku,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Kush nuk do tė punojė nė fillimin e vet as nuk do tė pushojė nė vendin e vet"

El-Hasan el-Arrari,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Rruga e sufiut bazohet nė tri gjėra;qė dervishi tė mos hajė gjerėsa tė mos e shtrėngojė uria,tė mos flej gjersa tė mos e rėndojė gjumi dhe tė mos flasė pos kur ėshtė i obliguar sipas sheriatit."

Ibrahim ibni Ed-hemi,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Njeriu nuk do tė arrijė shkallėn (derexhen (e tė mirėve gjersa tė mos stoliset me gjashtė veti,edhe atė:
1luftė me nefsin e vet;
2 kontrollimin e nefsit tė vet;
3 vigjilencėn;
4 dashuri pėr pakėsimin e dynjallėkut;
5 gėzimi nėse dynjallėku ia kthen shpinėn; dhe
6 mosmbajtja shpresė se nė kėtė botė do tė jetohet gjatė."

Esh-Shibli,Zoti e mėshiroftė,goditej me shkop bambuje nė mėnyrė qė tė mos flejė natėn, duke ditur tė thyejė nga njė deng shkopinjsh deri nė abim.Pėr ta larguar gjumin sytė i lyente me kripė,ndėrsa nuk kishte me se tė godiste veten pėr ta larguar gjumin,me kėmbė e duar e godiste murin.Ai deklaronete:"Jam kapur nė zgrips me ēdo gjė qė mė ka kallur frikėn(dhe kėshtu mė largonte nga Rruga e Hakkut).

nė lifhje me kėto gjėra dhe veprime askush nuk do tė duhej t'i qortonte ata qė kanė vepruar nė kėtė mėnyrė,ngase kjo ėshtė.sipas qėndrimit tė tyre,ka qenė zgjedhje e asaj qė ėshtė mė pak e keqe,andaj supozonin se mė lehtė do tė duronin dhembjen tė cilin ia shkaktonin vetes pėr tė mos fjetur dhe tė tjera,se tė durojnė injorancėn nė raport me Zotin,duke vepruar nė kundėrshtim me praktikėn e zakonshme tek tė tjerėt.

Adab i tretė - Heshtja

Dervishi nuk duhet as tė flas as tė heshtė pos nė situata tė domosdoshme ose pėr nė kuadėr tė pėrmbushjes sė nevojave tė pėrcaktuara me Sheriat,ndėrsa derėn e fjalimit tė kotė duhet ta mbyllė pėrgjithmonė.Tė flas pak(d.m.th. sa mė shumė tė heshtė) ėshtė njė nga katėr parimet themelore tė trajnimit shpėritėror.

Bishr el-Harisi, Zoti e mėshiroftė,ka deklaruara:"Kue tė pėlqejė fjalimi yt atėherė hesht, ndėrsa kur tė pėlqejė heshtaj fol,ngase nefsi e gjen hisen (kėnaqėsinė) e vet nė fjalė, ndėrsa me rastin e bisedės theksohen edhe vetitė individuale tė mira.

Pejgamberi i Zotit,s.a.v.s..,Ka thėnė:"Vallė do t'i rrokullisė njerėzit nė Zjarr diē pos asaj qė u kanė vjelur gjuhėt e tyre!"
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:39

Adab i katėrt - Uria (Agjėrimi)

Dervishi gjithashtu duhet tė durojė shumė uri,edhe kėtė nė pajtim me dizpozitat e sheriatit (mbi agjėrimin).Agjėrimi ėshtė pjesa (rukni) mė e mirė pėrbėrėse e tarikatit.Dhe siē ka bėrė Ligjdhėnėsi qė pjesa mė e rėndėsishme e haxhit tė jetė qėndrimi nė Arefat, ashtu edhe njerėzit e Zotit(sufijtė) kanė bėrė qė uria tė jetė pjesa mė e rėndėsishe e tarikatit.

Pjesėt kryesore tė tarikatit i pėrbėjnė katėr gjėra;uria,izolimi,pagjumėsia dhe heshtja. Nėse dervishi mban uri,kjo uri e tij do tė pėrcillet edhe nė pjesėt e tjera pėrbėrėse,ngase kur dikush ėshtė i uritur ai nuk flet shumė,nuk bėn gjumė dhe dėshiron tė largohet prej njerėzve.Lidhur me kėtė nė vargje ėshtė thėnė:

Shtėpia e Evliaut pjesė ka
Prijėsit nė tė quhen ebdallė
Kėtu hyn heshtja,izolimi i gjatė
Pastaj uria dhe pagjumėsia,

Ebu-l-Kasimi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Urinė e marrin bazė tė nivelit nė tarikat sepse burimet e urtėsisė kanė mundur t'i arrijnė vetėm pėrmes tyre.Gradualisht,pak nga pak,ata e kanė pakėsuar ushqimin,ashtu qė disa kanė arritu deri aty sa gjatė ditės dhe natės e kanė marrur vetėm nga njė kafshatė,ndėrsa disa tė tjerė vetėm nga njė hurme,ose nga njė farė bademit,ose kokėrr tė rrushit tė terur.

Ebu Osman el-Magribi,Zoti e mėshiroftė,ka ngrėnė vetėm njė herė nė gjashtė muaj!"
Shejh Muhjiddin Ibni Arebiu nė "Profecitė Mekkase" deklaron:"E kemi dėgjuar njė version qė Allhu i Madhėruar e ka pyetur nefsin,pasi qė e kishte krjuar:"Cili jam Unė?"Nefsi ishte pėrgjigjur:"Po cili jamė unė?",andaj Zoti plotė katėrmijė vjet e ka mbajtur nė detin e urisė,pastaj e ka pyetur sėrish:"Cili jam Unė?",ndėrsa nefsi ishte pėrgjigjur:"Ti je Zoti im".

Sehl ibni Abdullah er-Tusteri ka ngrėnė njė herė nė pesėmbėdhjetė ditė,ndėrsa kur vinte muaji i ramazanit nuk hante deri sa nuk e shikonte hėnėn e re tė muajit shevval.Gjatė muajit ramazan merrte ushqim ēdo mbrėmje,edhe vetėm me ujė,nė mėnyrė qė tė mos agjėroj pa ndėrprerė.Ai deklaronet:"Pasi qė e krijoi kėtė botė,Zoti nė uri e dha urtėsinė dhe diturinė,ndėrsa nė ngopje paditurinė dhe mosbindjen.

Ai,Zoti e mėshiroftė,forcohej kur mbante uri,ndėrsa dobėsohej kur ishte i ngopur.
Sulejman ed-Darani ka thėnė:"Ēelėsi i dynjasė"(d.m.th..veprave tė kėsaj bote)"Ėshtė ngopja,nėrsa ēelėsi i ahiretit ėshtė uria".

Sehl ibni Abdullahu,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Kush dėshiron tė hajė ēdo ditė nga dy herė,le tė ndėrtojė pėr vete njė grazhdė."

Malik ibni Dinari,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Kush dėshiron qė shejtani tė ikė nga hija e tij.duhet ta frenojė pasionin e vet."

Jahja ibni Muadhi,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Ngopja ėshtė zjarr ndėrsa pasioni ėshtė lėshim i lėndės djegėse qė ndizet dhe flaka e cilit nuk shuhet derisa pronari tė mos digjet."

Janė shumė thėnie tė pėrfaqėsuesve tė gjeneratave tė para lidhur me kėtė temė.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:42

Adab i pestė-Obligimi i mirėsjelljės ndaj Zotit tė Madhėruar

Dervishi duhet t'i pėrmbahet mirėsjelljes(adabeve)ndaj Zotit tė Lartėsuar,ndaj evliave tė Tij dhe ndaj vėllezėrve tė tij,duke mos ia falur kurrė vetes mosmirėsjelljen.

Ebu Ali ed-Dekkaku,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Robi me ibadetin e vet mund tė arrijė nė Xhenet,ndėrsa nė hadret(prezencė,audiencė) tė Zotit tė tij mund tė arrijė vetėm nėse ibadeti i tij pėrcillet me mirėsjellje.

Kush nė bindjen e vet (kryerjen e veprave tė mira)nuk ka kujdes mbi mirėsjelljen,ai nga Zoti i vet ėshtė i ndarė me shtatėdhjetė perde"Ai,Zoti e mėshiroftė,kurrė nuk ėshtė mbėshtetur nė jastėk,mur apo diē tjetėr,pos nė nevojė tė madhe.ai ka deklaruar: "Kjo, ėshtė e pakulturuar."

Abulla ibni el-Xhela ka thėnė:"Kush nuk ka mirėsjellje,nuk ka as Sheriat,Iman dhe Teuhid" tė plotė.Ibni Ata,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė;"Dervishi nuk do tė jetė adabli (njerėzor, mirėsjelljes) pėrderisa tė mos ketė turp para Zotit t'i shtrijė kėmbėt, qoftė ditėn apo natėn.

Imam Esh-Shafiu,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"dituria tė jetė kripė ndėrsa mirėsjellja miell."(Kjo do tė thotė se pėr tė qenė i mirė si buka,pėrmasa e diturisė dhe mirėsjelljes duhet tė jetė si ai i miellit dhe tė kripės.Prandaj,duhet shumė mė shumė mirėsjellje se dituri.)

Esh-Shibli, Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Njeri prej alameteve tė atyre qė ndodhen nė prezencėn e Zotitėshtė qė ata kurrė,mandje as nė gjendje tė lehtėsimit,nuk e tregojnė sjellje tė keqe.Varidet e Hakkut tė Lartėsuar vijnė haptas dhe fshehtas.Prezenca e Zotit tė Lartėsuar ėshtė prezenca e mirėsjelljesė,heshtjes,devotshmėrisė dhe frikls,andaj,pėr shkak tė papėrshtatshmėrisė,nuk i pėrgjigjet injoranca nė sjellje.

Mandje duke supozuar qė njė evlia nė prezencėn e Hakkut e kalon njė periodė sa ėshtė jeta e Nuhut a.s...,kjo gjatėsi e prezencės nė praninė e Lavdiplotitė te ai,nga dita nė ditė, vetėm do tė shtonte devotshmėrinė,ngase fenomenet e Hakkut tė Lartėsuar nuk pėrsėriten, ndėrsa ēdo fenomen qė e pėrjeton robi meriton qė robi ndaj tij tė mos sillet assesi ndryshe pos me respekt dhe devotshmėri,andaj mbani nė mend kėtė."

Ebu Husejn en-Nuri,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Cili nuk edukohet me kohė i nėnshtrohet zemėrimit."

Nėrsa,El-Misiri,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"kush i lejon vetės tė jetė i paedukuar,do tė kthehet nga ka ardhur."(Do tė thotė nuk do tė ketė progres nė rrugė,ngase mungesa e edukimit do ta kthej nė pozitat fillestare.)

Sejjdi Muhemmed eesh-Shenavi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Statusi i dervishit i cili hyn nė tarikat ėshtė si statusi i parasė sė vėrtetė,e nėse pastaj zhytet nė edeprėzllėk, statusi i tij bėhet si statusi i parasė sė falsifikuar,tė cilėn secili e flakė dhe askushė nuk dėshiron ta mbajė."
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 11:46

Adab i gjashtė- Kundėrshtimi i dėshirės sė nefsit


Dervishi duhet t'i kundėrvihet dėshirės sė nefsit tė tij,duke mos u pajtuar kurrė me nefsin nė atė qė ai dėshrion.Shejhlerėt janė unanimė nė atė qė kryegjėja e pasurisė sė dervisjit ėshtė nė kundėrvėnien e tij nefsit tė vet,ndėrsa ai qė ia liron frerėt nefsit tė vet nė atė qė ai dėshiron me kėtė e shkatėrron nefsin e vet.

Ebu Hafsi,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Kush nuk e akuzon nefsin e vet nė tė gjitha gjendjet, dhe qė nuk e kundėrshton nė tė gjitha kėrkesat e tij,dhe qė tėrė kohėn nuk e tėrheq kah ajo qė atij(nefsi) nuk i pėlqen,ai as nė gjendjet tjera tė veta nuk do tė vepreojė drejt."

Ebu Bekri et-Tahsenani ka thėnė:"Perdja mė e madhe midis teje dhe Zotit tėnd ėshtė ajo qė ti pajtohesh (dakorordohesh)me nefsin tėnd!"

Ibni Ata ka thėnė:"Kush kėrkon nga Zoti kompenzim pėr in=badetin e tij meriton tė jetė i dėbuar dhe qė mbi te tė lėshohet zemėrimi!"

Ibni Shejbani ka thėnė:"Sa herė qė robi han nga kėrkesat i mbulohet pamja e Zotit tė vet.Njėzet vjet kam pasur dėshirė pėr tė ngrėnė thjera,mirpo nuk pata rastin.Mė pas megjithatė e hėngra dhe pastaj dola nga shtėpia,mė pas menjėherė mė kapėn njerėzit e sulltanit,me fjalėt:"Ky,me disa njerėz tė sulltanit,dje ka thyer shtambat pėr verė!"dhe mė goditėn me njėqind shkopinj.

Nė atė moment andej pari kaloi shejhu im Ebu Osman el-Magribi i cili mė pyeti:"Ē'ke bėrė qė tė gjejė njė gjė e tillė?"Unė iu pėrgjigja:"Kam ngrėnė nga dėshira."Shejhu i urdhėroi t'mė lirojnė,dhe ata e dėgjuan,ndėrsa kur mbetėm vetėm,ai mė tha:"Mirė kalove,nėse donė Zoti!"

Es-Sirri es-Sakati,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Mėse dyzet vjet nefsi im mė ka kėrkuar qė karotėn ta ngjyjė me reēel(tė mos e ha vetėm por me reēel,mirpo unė nuk ia kam mundėsuar kėtė."

Zoti i Madhėruar Davudit,a.s..,i kishte shpallut:"O Davud,tėrhiqja vėrejtjen dhe paralajmėro popullin tėnd pėr kėrkesat nė ushqim,ngase nga Unė do tė mbulohen ato zemra mendja e cilave ėshtė e lidhur pėr kėrkesat e kėsaj bote."

Nė njėrėn prej librave tė Zotit Zoti i madhėruar thotė:"Cili ėshtė mė i padrejtė se ai qė mė robėron pėr shkak tė (arritjes sė)Xhenetit ose(shpėtimit nga)Xhehenemit?Vall[ nuk do tė meritoja t'mė robėrohet sikur tė mos kisha krijuar?"

Nė pasimin e dėshirės hyn edhe dhėnia e pėrparėsisė gjumit ndaj qėndrimit pa gjumė natėn(pėr shkak tė ibadetit),ngase kjo ėshtė dėshmi e mos respektimit tė Zoti tė Madhėruar,e kush nuk e adhuron Zotin ai ėshtė armik i Tij.Allhu i Lartėsuar Davudit a.s.,i ka shpallur:"O Davud,gėnjen ai qė pohon se meė adhuron,ndėrsa kur tė bjerė nata ai pranė Meje shkon pėr tė fjetur."Me kėtė Hakku dėshmon se gėnjen ai qė e pohon se e adhuron,dėrkaq qė pran Tij,pėrkundėr se nuk e ka mposhtur gjumi,shkon pėr tė fjetur.

Ibrahim ibni Ed-hemi,Zoti qoftė i kėnaqur me te,ka deklaruar:"Njė nga shenjat e sinqeritetit tė robit nė pendom nga mėkatet ėshtė edhe ajo qė pas pendimit ndjen kėnaqėsi ai gėnjen se e ka braktisur mėkatin e pėrmendur,ngase shumė shpejtė
sėrish mund tė pėrsėritė."
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:10

Adab i shtatė -Tė mos cenohen pjesėt kryesore dhe kushtet e tarikatit.

Dervishi duhet tė jetė i qėndrueshėm nė atė qė tė mos i thyejė pjesėt kryesore dhe kushte e tarikatit,ngase kur tė bjerė njė pjesė kryesore ose njė kushtė,pas tij bijėn edhe tė tjerėt.Ajo qė u tha mė sipėr se tarikati ka katėr pjesė(rukne)kryesore,edhe atė;urinė(agjėrimin), izolimin, heshtjen dhe qėndrimin pa gjumė,dėrsa ajo qė i shtohet kėsaj bėn pjesė nė pjesė tė dorės sė dytė.
Ėshtė thėnė:"Kush i lėshon bazat nuk do tė arrijė te qėllimi." kėtė dije mirė.

Adab i tetė- Zgjedhja e Shejhut i cili ėshtė i udhėzuar nė shkencėn e sheriatit.

Dervishi duhet tė mėsoj prej Shejhut qė e njeh mirė shkencėn e sheriatit,qė tė mos ketė nevojė tė kėrkojė tė tjerė.
Shejh Muhammed esh-Shenavi,Zoti e mėshiroftė,ka paralajmruar se ai njė ditė kishte thėnė shejhut tė tij:" Do tė doja ta vizitoj filani shejhun",ndėrsa shejhu e shikoi rėnd dhe i tha:"O Muhammed,nėse unė nuk tė mjaftoj,pėrse mė pranove pėr shejh?"Prej atėherė", tha ai,"deri nė vdekjen e tij kurė nuk kam vizituar asnjė shejh tjetėr."

Imam Ahmed ibni Hanbeli,edhe pėrkundėr vlerės sė jashtėzakonshme,kur ngecte nė ndonjė ēėshtje,i drejtohej Ebu Hazam el-Bagdadit me fjalėt:"Ē'thua ti lidhur me kėtė,o sufi?",dhe ēkado qė ky i thonte,ai kėtė e pranonte.Vetėm ky fakt tregon mjaft pėr virtytet e shejhlerėve sufistė.

Gjithashtu, el-Xhunejdi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Sikur do tė dija qė nėn kupėn qiellore ekziston njė dituri e Zotit tė Lartėsuar qė ėshtė mė e ndershme se ajo qė e posedojnė sufijtė.unė me siguri do ė kėrkoja kėtė dituri."

Gjithashtu ka thėnė:"Nuk ka dituri qė ėshtė zbritur nga qielli dhe cilėn Zoti i Madhėruar e ka bėrė tė arritshme pėr krijesat e qė edhe mua t'mos mė ketė dhėnė njė pjesė tė saj."
Ebu-l-Kasim el-Kushejri,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Tė gjthė shejhlerėt nė tarikat deklarojnė se kurrė asnjėri prej tyre nuk ka dėshiruar tė bėhet shejh nė tarikat e meqė mė parė nuk i ka mėsuar mirė dituritė e sheriatit dhe nuk ka arritur nė shkallėn e profecisė.qė e ka bėrė tė pavarur nga sjellja e konkluzionve.

Pos atyre,dervishėt vizitojnė edhe tė tjerė nė mėnyrėn qė prej tyre tė mėsojnė dituri vetėm ngase nuk e dinė nivelin e tyre.Argumentet e sufijve, ngase i konfirmon profecia (keshf), janė mė tė qartė se argumente qė i thksojnė tė tjerėt.Sa herė qė dikush prej tyre ka jetuar nė njė kohė,dijetarėt qė kanė jetuar nė kohėn e tij ndaj tij kanė qenė pėrulur, duke vepruar sipas asaj qė u kanė dhėnė shenjė (isharet) ai dhe nė situatė tė rėnda nga ai kanė kėrkuar t'i lirojė nga vuajtjet.Sikur kėta dijetarė tek sufijtė tė mos kishin vėrejtur gjėra qė dėshmojnė se janė mbi ta,ēėshtja dė tė ishte krejtėsisht e kundėrt (raporti ndėrmjet tyre do tė ishte krejtėsisht i kundėrt).
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:12

Adab i nėnd - Kėputja e lidhjeve tė kėsaj bote

Dervishi duhet tė bėjė gjithė qė kryegjėja e pasurisė sė tij tė jetė kėputja e lidhjeve me kėtė botė.Nė tė vėrtetė,rrallė ndodhė qė dikush tė ketė sukse (nė tarikat) nėse ka lidhje tė kėsaj bote,ngase kjo lidhje e tėrheq pas.Prandaj (dijetarėt) thonė:"NJė nga konditat qė duhet plotėsuar ai qė pendohet (bėnė teube) ėshtė ta braktisė shoqėrinė e keqe,me cilėn ėshtė shoqėruar para pendimit tė vet,ngas shoqėrimi me ta mund tė tėrheqė prapa,drejt tė bėrit e sėrishėm tė asaj prej cilėve ai ėshtė penduar tashmė."

Imam El-Kushejri,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Dervishi duhet vazhdimisht ta zbrazė nga preokupimi,ndėrsa njė nga preokupimat mė tė mėdha qė i ka ai prej cilave duhet tė lirohet ėshtė pasuria.ngas,pėr shkak tė dobėsisė sė vet,duke anuar kah pasuria do tė largohet nga Rruga e drejtė,ashtu qė ai nuk duhet t'i qaset pėrderisa nuk pėrsoset nė tarikat.Shejhlerėt nuk mund ta pasojnė rrugėn me dervishin i cili ka pasur ndonjė lidhje me kėtė botė,ngase pasimi i rrugės me njė dervish tė tillė do tė ishte jashtėzakonisht e ngadalshme,andaj mbase mund tė kalonin edhe tėrė jetėn e qė tė mos arrini deri nė nivelin e dėshiruar."

Prandaj dervishėt deklarojnė:"Sė pari mėso tė besosh pastaj eja hyn nė tarikat!",pikėrisht pėr atė qė ai tė kthehet sa mė pak kah diēka pos tarikatit. Nė tė vėrtetė,sikur ai do t'i qasej dhikėrit tė pėrbashkėt,mbase do ta ftonte leksioni i tij pėr ta pėrgatitur,ose tė jetė me studentėt,ose tė marrė pjesė nė diskutime,e krejt kjo do ta pengonte nė atė qė me tarikat dėshirohet tė arrihet,e kjo ėshtė pasimi i Zotit tė Madhėruar,tė Vetėm.Sa i pėrkėt shumicės sė disiplinave dhe finesat e tyre,nė lidhje me ta nefsi (egoja) i gjen interesat e veta,ndėrsa tėrė tarikati ėshtė ndėrtuar nė mospajtim me nefsin".
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:17

Adab i dhjetė- Me gjendje tė argumentohet niveli vetanak.

Dervishi nė gjendjen e tij duhet tė ketė argument pėr nivelin tė cilin synon se e ka arritur ose predikon se ėshtė nė tė.Kėshtu,nėse pohon se e adhuron Zotin,ngjyra e tij (fytyrės, si argumant) do tė anoj kah e verdha(sarij);nėse pohon se ėshtė pėrmabjatur nga kjo botė,do tė largohet shoqėria e keqe;nėse pohon se agjėron,trupi i tij do tė dobėsohet etj.

Esh- Sherif el-Ahmed ka thėnė:"Duke vizituar njerėzit e mirė,me njė grup sufijsh isha nė vizitė nė njė tyrbe nė Behnese(regjio nė Egjipt).Nė njė moment nisi tė afrohet drejt nesh njė i ri thatanik dhe me ngjyrė tė zbehtė(verdhė) nė fytyrė,i cili rrezatonte mirėsi.Me tė shikuar,njėri prej sufijve recitoi vargjet:

Dashuria e zjarrtė mė shkakton
Dhimbje qė zgjatė ditė e netė
Ndėrsa kur yjet tė perėndojnė
Nxitė edhe gjėmime.

Pas kėsaj djaloshi klithi dhe goditi shtyllėn me dorė,i cili iu thye,e tek tė gjithė tė pranishmit kjo nxiti njė dashuri tė flakėt."

Nė bazė tė kėaj dihet qė ēdo dervish,nėse nuk e praktikon urinė dhe luftėn me nefsin e tij,e pėrfshin njė pėrtaci dhe mbulohet me perde tė trasha,ashtu qė edhe kur dėgjon Kur'anin,pėr shkak tė perdes sė trashė,nuk i kupton paralajmėrimet kur'anore."

Adab i njėmbėdhjet - Pranimi i asaj qė ėshtė mė e besueshme.

Dervishi nė besimin e tij duhet tė pranoj atė qė ėshtė mė e besueshme dhe,sa tė jetė e mundur,tė haronizohen zgjidhjet e ndryshme tė dijetarėve,duke u pėrpjekur qė ibadetet e tyre tė jenė sipas tė gjitha,apo tė paktėn sipas shumicės sė shkollave juridike (medhehebeve).

Sa i pėrket lehtėsimeve tė sheriatit,ato janė paraparė pėr tė dobėtit,pėr ata qė janė detyruar pėr to dhe ata qė janė tė zėnė me punė tė ndyshme,ndėrsa pėr sufijtė nuk ka hije asgjė tjetėr pos t'i qasen zgjidhjeve tė rėnda tė sheriatit.

Prandaj disa deklarojnė:" nėse sufiu nga nivelet (derexhe)e realitetit (hakikat) zbret nė lehtėsia tė sheriatit,ai e kėputė betimin e vet me Zotin e Madhėruar.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:19

Adab i dymbėdhjetė-Tė fshehen gjendjet vetanake fetare.

Dervishi gjithashtu duhet,sa tė jetė e mundur,t'i fshehė gjendjet e veta qė janė midis tij dhe Zotit tė Madhėruar,nė mėnyrė qė tė stabilizohet nė gjendjen nė tė cilėn i ka mbetur vetėm qė ta respektojė Zoti i Madhėruar,dhe jo ndonjė krijesė tjetėr.Prandaj nga sufiu i sinqertė thuaja ėshtė e pamundur tė mėsohet mbi gjendjen e tij,nėse kėtė e fshehė aq shumė.
Njė sufi kishte kaluar pranė Sejjid Muhammed esh-Sherbanit dhe kishte recituar kėto vargje:

Shumė kalorės nė fshehtėsi
Nėn strehėn e shtėpisė sė vet
Bėhet gati pėr t'u nisur
Deri te ai cak i madhėruar.

Pas kėsaj shejhu klithi,u hodh nga vendi e shtrėngoi dhe e pyeti:"Si e ke kuptuar kėtė?"
Sufijtė janė unanimė nė mendimin se nuk ka sgjė nga dervishi i cili nė motivet e veprave tė veta nuk merr nė konsideratė Hakkun e Lartėsuar Gjithashtu janė unanimė nė atė se ėshtė bllokuar(ndalur)ēdo dervish i cili dėshiron tė tregohet para botės dhe qė njerėzit t'i vėrejnė"pėrsosmėritė" e tij,nė veēanti nėse njerėzit pėrmes tij dėshirojnė tė arrijnė bereqet,pėr ēka ai do tė shkatėrrohet tėrėsisht.

Adab i trembėdhjet - Pėrjetimi i vėshtirėsive nė rrugė.

Dervishi duhet tė mėsohet me durimin e vėshtirėsive nė Rrugė,siē ėshtė qė tė mos e lėshojė rrugėn nėse i ndodhė ndonjė sėmundje,vėshtirėsi,skamje dhe bela,si dhe qė as nė skamje as nė nevojė nuk i qaset lehtėsimeve(juridike).Kur dervishi tė hyjė nė tarikat shpesh ndodhė qė bota fillon t'i largohet dhe nderin e tij ta fyejė me shpifje,andaj i afrohet njė shejtan dhe i pėshpėritė:"Ē'tė ėshtė nevojitur tarikati?

Sa vjet ke qenė rahat nga njerėzit? Gjatė tėrė kėsaj kohe tė kanė pėrmenduar vetėm pėr sė miri dhe nuk kanė bėrė mėkat ndaj teje(duke tė fyer dhe shpifur)",andaj dervishi (nėse nuk ka mjaft fuqi) e prishė betimin,e braktisė tarikatin dhe pėrjeton dėshpėrim kėshtu qė mė nuk ėshtė as pėr tarikat as pėr diē tjetėr.Prandaj dervishi duhet tė jetė stabili nė tarikat,duke mos i lejuar ta luhatin sprovat e ndyshme nė kėtė rrugė,ngase kjo i vie nga shejtani.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:20

Adab i katėrmbėdhjetė - Devishi duhet tė qėndroj me Shejhun.

Nėse ka shejh,dervishi duhet tė qėndroj pranė tij,e nėse pėrpiqet qė halveti i tij(vend i izolimit) tė jetė pėrballė derės sė shejhut,nė mėnyrė qė ta shikojė sa herė qė tė dalė,kjo do tė jetė dėshmi e lumturisė sė tij.Ngase,mund tė ndodhė qė njė shikim(i shejhut) do ta shėndėrroj nė ari tė pastėr dhe nuk do tė ketė nevojė pėr luftė shpirtėrore (muxhahed).

Ngjashėm i ka ndodhur edhe Sejjid Jusuf el-Axhemit,i cili njė ditė kishte dalur nga havleti i tij dhe nuk kishte hasur asnjė dervishi pėr ta shikuar,andaj shikim i ra tek njė qen,i cili ishte para hyrjes sė xhamisė.Si pasojė e kėsaj tė gjithė qentė e kajros vepruan si qeni i pėrmendur;shkoni pas tij kudo shkonte dhe qėndronin me te kudo tė ndalej:Njerėzit befas filluan t'u sjellin nė emėr tė kurbanit bagėti dhe gjėra tė tjera,andaj shejhu urdhėroi t'ia sjellin qenin e pėrmendur,ndėrsa kur ia sollėn,i tha:"Ēypė!!!,kėshtu qė qentė tjerė po atė moment u larguan prej tij.Me kėtė rast shejhu kishte deklaruar:"Sikur ky shikim tė kishte rėnė mbi ndonjė njeri,ai do tė bėhej preijės (imam) dhe njerėzit do tė shkonin pas tij."

Sufijtė thonė qė dervishi nuk duhet tė marrė ndonjė udhėtim para se t'i pranohet tarikati, ngase ai udhėtim do tė mund tė ishte helm vdekjeprurės.

Imam el-Kushejri,Zoti e mėshiroftė,thotė:"kur Zoti ia dėshiron tė mirėn njė dervishi,Ai e lidhė pėr vendin e dervishllėkut tė tij dhe e angazhon pėrjetėsisht nė rrugėn e luftės sė tij shpirtėrore(muxhahed),ndėrsa kur ia dėshiron atė qė pėr te ėshtė e keqe,Ai e kthen nė gjendjen nė tė cilėn ka qenė para pendimit dhe nė vend se me Te e preokupon me kėtė botė."

Gjithashtu ka thėnė:"Gjithēka e bukur ėshtė nė lidhje me pragun e shejhut.Kur Zoti ia dėshiron robit atė qė ėshtė e mirė pėr te,para se tė stabilizohet nė vetėdijen e Zotit,Ai e lė tė shikojė prej njė vendi tė rrezikshėm nė tjetrin,andaj ai nė fund tė rrugėtimit tė vet do tė mbete i mbuluar me perden e mungesės sė mirėsjelljes sė kėrkuar,ose nevojėn pėr rrugėtime tė reja dhe takime me shejhlerėt tė tjerė e qė.me qėllim tė edukimit tė vet,tė mos lidhet me asnjėrin prej tyre."

Tė tillin nuk duhet ta obligojė me pasimin e tarikatit,meqė Zoti i Madhėruar nuk dėshiron ta lartėsoj nė nivele tė njerėzve tė shquar,ngase sikur tė dėshironte Ai,do tė lidhte pėr shėrbim njė shejhu,tė cilit do t'i jepte betimin pėr bindje tė plotė edhe nė atė qė i pėlqen edhe nė atė qė nuk i pėlqen.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:22

Adab i pesėmbėdhetė - Tė dekalruarit e vazhdueshėm i dhikrit.

Dervishi duhet tė kuptojė havatirat (mendimet) e veta,ta pėrmisojė ahlakun (moralin, karakterin) e tij dhe me dhikėr tė vazhdueshėm ta dėbojė pakujdesinė nga zemra. Dervishi i sinqertė nuk duhet tė vendosė tė recitojė shumė Kur'an dhe tė falet shumė(nafile),ngase kjo ėshtė vird(detyrė e atyre qė kanė arritur) pėrsosmėrinė,ndėrsa detyra e vazhdueshme e dervishit ėshtė qė jashtėsinė dhe brendinė e vet ta pastrojė nga cilėsitė e qortuara,siē janė:zėmėrimi,mburrja,mendjelartėsia,egoizmi,lakim ia etij..,cilėsi qė e pengojnė tė hyjė nė hadretin (haremin,prezencėn) e Zotit tė Lartėsuar.

Ndėrsa kur tė pastrohet nga kėto cilėsi negative,atėherė ai mund tė recitojė shumė Kur'an, tė shoqėrohet me Hakkun,tė qėndrojė para tij nė namaz etj.Nė tė vėrtetė,kjo ėshtė renditja tė cilės i janė pėrmbajtur pėrfaqėsuesit e mirė tė gjeneratave tė hershme.

Sejjid el-Mersafi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Shejhlerėt nuk kanė mundur ta gjejnė ndonjė ilaē i cili do ta pastronte mė mirė zemrėn nga tė kujtuarit e vazhdueshėm tė Zotit tė Madhėruar.

Statusi i atij qė bėn dhikėr ėshtė si statusi i atij qė metalin e dryshkur e pastron me rėrė,ndėrsa statusi i atij qė nuk bėn dhikėr e kryen ibadete tė tjera ėshtė si statusi i atij i cili metalin e ndryshkur e pastron me sapun,ashtu qė atij ,pėrkundlr pėrpjekjes,pėr pastrim i duhet jashtėzakonisht shumė kohė qė ta pastroj atė.
Sejjid Omer ibni Farid,nė "Kelimetu - t- tevhid",thotė: Kjo karakterin e pėrmirėson

Pėr ēdonjėri qė e pinė
Dhe tė vendosur e bėn atė
Qė nuk ka qenė i vendosur.
Qė tė bėhet dorėlirė
Bėn ajo nga koprraci
Ndėrsa tė butė nė zemėrim
Kush ka qenė i ashpėr mė parė.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:26

Adab i gjashtėmbedhjetė - Tė duruarit e fyerjeve,falja,kėnaqėsia dhe
pėrkushtrimi.


Nėse qėndron nė teqe ose nėse zbret nė ēarshi,dervishi duhet tė bėjė qė kryegjėja e pasurisė sė tij tė jetė durimi (sabėr)i fyerjeve dhe falja pėr secilin qė i bėn diē qė nuk i pėlqen nefsit tė tij,si nė teqe atyre qė janė nė ēarshi ashtu ose disa tė tjerėve ta parnojė vetėm me kėnaqėsi dhe pėrkushtim,e nėse kėtė nuk mundet,gjėja mė e vogėl qė mundet ėshtė qė kėtė ta pranojė me durim(ta bartė me sabėr).

Ngase,nėse nukj i bartė me durim veprimet e vrazhda tė vėllezėrve,ai nuk ėshtė i pėrshtashėm pėr tarikat,andaj duhet t'i bashkohet njerėzve tė zakonshėm dhe ta braktisė rrugėn sufiste.

Sejjid Ali el-Mersafi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Ebu Jezidi (El-Bistami) kishte qėndruar pikėrisht nė ato vende tė cilėt njerėzit nuk ia lejonin,andaj e fyenin dhe e nėnēmonin.Ai kėtė e bėnte pikėrisht pėr tė.qė ta ushtronte nefsin e vet(ta mėsonte me fyerje dhe nėnēmime),ndėrsa kur turma fillonte ta lavdėronte dhe falėnderonte,ai sakaq largohej nga ai vend."Kjo,me gjasė,ka qenė nė fillim tė rrugės sė tij.


Adab i shtatėmdhjetė - Injorimi i tė mirave tė kėsaj bote

Kur tė hyjė nė tarikat dervishi me zemėr nuk duhet t'i kushtojė vėmendje,asnjėrės prej tė mirave tė kėsaj bote qė i dalin nga dora,por ėshtė i detyruar qė tėrė dynjallėkun ta lidhė nė lėmsh dhe ta hedhė nė detin e humbjes sė shpresės qė ndonjėherė do tė gjejė dhe qė ari dhe pluhuri i dheut,nė vlerėsim dhe anim nga njėri apo tjetri,kanė vlerė tė njejtė,nė mėnyrė qė tė mos jenė konkurrentė dhe tė garojė me njerėzit qe e duan kėtė botė.

Ngase,kush garon me ta,kėlyshėt e dunjasė me kafshimet,gėrvishtjet do tė ndotin, mendimin e tij do ta pushtojnė dhe ta turbullojė gjendjen e tij,andaj do tė pushojė sė ndjekuri tarikatin.

Ebu-l- Kasim el - Kushejri,Zoti e mėshiroftė,deklaron:"Ēdo dervish nė zemrėn e cilit ka synime pėr ēfarėdo tė mirė dhe kėnaqėsi tė kėsaj bote quhet dervish vetėm formalisht,por jo edhe i vėrtetė.Ėshtė e papėlqyeshme qė dervishi ta braktisė sporvėn mė kryesore nė besimin tij,dhe pastaj ti kthehet sėrish dhe tė jetė rob i parasė dhe dirhemit,shtėpisė apo vazifės. Pėrkundrazi,pėr dervishin duhet tė jetė e njejtė,pati apo s'pati diē nga tė mirat e kėsaj bote,qė askujt,madje as zjarrputisti,tė mos i bėjė konkurencė nė garėn pėr tė mirat e kėsaj bote."

Kjo sqarohet me faktin qė robi nuk din ē'i ka caktuar Zoti i Madhėruar si nafakė,pėrderisa kėtė, pėr shembull,nuk e han,pinė,veshė etj.., e qė para kėsaj ai nuk e din ē'i ėshtė caktuar e tė garojė qė ta arrijė kėtė.Tė supozojmė se ai edhe e din ē'ėshtė nafakė e tij.ai nuk duhet tė garojė me askėn pėr kėtė,ngase atė nuk do tė mund ta largojė asnjėri prej tij, as mund ta ndajė qoftė edhe njė kafshatė nga kjo.Pos kėsaj,pėr tė mirat e kėsaj bote garon ai qė ka makutėri tė fortė pėr to,duke synuar pas asaj qė gjithēka t'i pėrkasė vetėm atij,e jo dikujt tjetėr.Ndėrsa diē e tillė nuk i ka hije atij qė ėshtė nė tarikat.

Diē e tillė,nė tė vėrtetė,rrjedh nga ata qe e duan kėtė botė.Ai qė e donė kėtė botė ėashtė si i verbėri i cili ndeshet me murin,andaj kapet pėr gjithēka qė prekė.nėse dikush ėshtė i tillė, ai nuk ėshtė i pėrshtatshėm pėr tarikat.Prandaj,o vėlla,assesi mos i vėn veshin ndonjė gjėje tė kėsaj bote qė do tė largojė nga Zoti yt.E nėse e dėshiron kėtė botė, atėherė kurrsesi mos u prezento si sufi - Zoti tė udhėzoftė.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:31

Adab i tetėmbdhjetė- Synimi qė tė arrihet nivelet e larta sufiste.

Dervishi nuk duhet tė kėnaqet vetėm me hiqaje dhe rrėfime mbi ngjarjet e ndryshme qė i kanė ndoshur sufijve tė caktuar,e qė edhe vetė tė mos i arrijė nivelet e tyre,dhe tė flasė mbi ato nivele ashtu sikur t'i ketė arritu edhe ai,ngase kjo pėr dervishin ishte njė nga pengesat mė tė mėdha dhe nė tarikat llogarite si munafikllėk dhe tradhti.

Nėn supozimin qė dervishėt edhe pėrmendėsh e mėson "Risalen" e El-Kushejrit ose "Avariful-l-mearif" (tė Es-Suherverdit),ai atėherė do tė posedonte vetėm dituri (retorik)por jo edhe praktikėn e pasimit(nė tė cilėn do ta mishironte atė dituri),kėshtu qė ai nėse do ta pranonte rolin e shejhut,me kėtė dituri(pa praktikė)nuk mund t'i ndihmonte asnjėrit.

Kėto gjėra u ndodhin shumė kujt nė kohėn tonė por shumica e njerėzve nuk ėshtė e vetdijshme pėr kėtė dhe nuk dijnė pėr ēka bėhet fjalė nė tė vėrtetė kėtu,andaj tė tillėt, duke mos i njohur rangjet e sufijve,i llogaritin nė sufijė.Pra bėhet fjalė pėr ata qė vetėm verbalisht e transmetojnė kėtė dituri ndėrsa nuk e kanė pėrjetuar kėtė edhe mė pėrvojė.


Adab ėshtė. - Tė mos pranohet roli i myrshidit pa lejen e shejhut.

Dervishi duhet tė ketė kujdes pėr atė qė mos pranojė rolin e ligjėruesit,qoftė pėr aspekte formale qoftė pėr ato tė brendshme tė fesė deri atėherė kur shejhu i tij tė mos e konfirmojė pastėrtinė (ideologjike) pėrkryerjen e njė pune tė kėtillė.pa kėtė kushtė ai as nuk do tė duhej tė merrte dike si dervish tė vetin.

Ngas,kur ndonjė dervish do ta pranonte rolin tė mbajė ligjėratė mbi tesavvufin ose tė mėsojė tarikat para se tė shuhet zjarri i besherijjetit tė tij(natyrės sė tij njerėzore)edhe pa leje nga shejhu,ai me njė veprim tė tillė do tė ishte bllokuar nė rrugėn e vet,do tė ishte i mashtruar por edhe do t'i mashtronte edhe tė tjerėt,tė vėrtetat mbi tarikatin pėr tė do tė ishin tė fshehura dhe njerėzit nga ai nuk do tė kishin kurrfarė dobie.

Kėtė dervishi duhet tė kėtė parasysh dhe tė ruhet prej kėsaj ngase dashuria pėr famė dhe popullaritet mund ta sjellin nė huti dhe tė errėsojnė pasqyrėn e zemrės sė tij,ashtu qė nuk do tė mund ta dallojė tė vėrtetėn nga e pavėrteta,as tė kuptojė hallet e caktuara nė tarikat.

Shembulli i tij ėshtė si shembulli i atij qė ulet nė njė dhomė tė errėt dhe fillon tė pėrsiatė lidhur me atė ē'ka nė atė dhomė,me ē'rast,natyrisht,nuk do tė jetė nė gjendje tė kuptojė njėmend ē'ka nė atė dhomė pėrderisa ajo dhomė nuk ndriēohet(derisa tė mos fitojė dritė): Ndėrsa kur tė fitojė dritė atėherė do tė mund tė kuptojė dhe shikoj gjithė ē'ka nė tė,pa nevojė tė pėrsiatė pėr kėtė.

Sipas kėsaj dihet qė shejhu i cili dervishit tė vet ia lejon tė jetė vaiz(tė mbajė ligjeratė), ose tė jetė imam,apo ligjėrues,nė tė vėrtetė e mashtron atė dervish,pos nėse e ka njė hall aq tė fuqishėm i cili dervishit nuk do t'i lejojė devijim dhe cili do ta mbrojė nga gabimet, ndonėse kjo tek sufijtė e kohės sonė kjo ėshtė tejet e rrallė.

Mundet,gjithashtu, tė ndodhė edhe ajo qė shejhu tė shohė se nga njė dervish nuk mund tė dalė asgjė nė tarikat, andaj e ka lėnė thjeshtė tė bėjė si tė dojė nga ajo qė ėshtė e lejuar (mubah), ndėrsa krejt kjo nga adabet ndaj Zotit tė Lartėsuar,Cili kėtij dervishi nuk i ka caktuar tė jetė nga ata qė do tė jenė nė tarikat dhe tė jetė i denjė pėr tarikat, kėshtu qė nė kėtė rast nuk do tė thotė se shejhu dervishin e tillė e ka mashtruar,porse bėhet fjalė pėr njė aspekt krejtėsisht tjetėr tė shikimit tė kėtyre gjėrave.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:35

Adab ėshtė largimi nga ajo qė e mbytė zemrėn.

Dervishi duhet tė largohet nga ēdo gjė qė e mbytė zemrėn e tij,siē ėshtė llomotitja, moskujdesi(ndaj Zotit) e tė tjera, ngase ėshtė vėrtetuar qė kjo e mbytė zemrėn, ndėrsa puna e dervishit nuk ėshtė tjetėr pos krijimi i predispozitave pėr ringjalljen e zemrės, edhe atė ashtu qė do tė braktisė ēdo gjė qė e largon nga Zoti i Madhėruar. Ngase zemra e insanit ėshtė si bosht i rrotės sė mullirit;nėse ai thyhet,as mulliri nuk do tė punojė,e nėse janė dy boshta,rrota mė nuk do tė mund tė lėvizė.

Dervishėve nė teqe u kanė preferuar qė ēdo mėngjes para namazit tė sabahut 40 herė tė recitojnė:"Ja Hajju Kajjum,la ilahe il-la Ente."Kjo pėr arsyese se na ėshtė transmetuar qė Ebu Muhammed el-Kettani,njė nga shejhlerėt e tarikati,ėndėrr e kishte parė Pejgamberin, s.a.v.s..,dhe i kishte thėnė:"O Pejgamber i Zotit,lute Zotin qė t'mos mė vdesė zemra", ndėrsa Pejganberi s.a.v.s..,ishte pėrgjigjur:"O Ebu Muhammed,ēdo ditė recito nga 40 herė 'Ja Hajju Ja kajjumu,la ilahe il-la Ente,' dhe zemra do tė ngjallet."

Adab ėshtė me veshmbathje t'i pėrshtatet sufijve

Kur betohet pėr pasimin e rrugės sufiste,nėse veshmbathja e tij dallon nga ajo qė ėshtė e zakonshme tek sufijtė,siē ėshtė ajo e bujqėve,ushtarėve pao ndonjė zanati tjetėr,dervishi mėnyrėn e tij tė veshjes duhet ta ndryshojė dhe harmonizojė me atė qė ėshtė karakteristike pėr sufijtė.

Pra, nėse dallon prej tyre,duhet tė pėrshtatet.Natyra e punės ua imponon kėtė,ushtarėt kanė veshjen etyre,ndėrsa policėt tė veten.Kėshtu sufijtė e kanė mėnyrėn e tyre tė veshjes:"Loji me lloj",siē deklaron hazreti Mevlana.Sepse veshja flet shumė pėr ty.Kur takon njė i cili din tė lexojė mirė,veshja yte atij do t'i thotė shumė pėr ty.

Shejhlerėt deklarojnė:"Muridi ėshtė i obliguar tė ndėrrojė tri gjėra,edhe atė;veshjen, shoqėrinė (e cila e ka larguar nga Zoti)dhe frymėmarrjet"(qė tė marrė frymė ndryshe,tė marrė frymė si dervish,dhe jo tė dihatė),duke u kujdesur qė asnjė frymėmarrje tė veten tė mos e shpenzojė pėr tė qenė i padėgjueshėm,ndėrsa nė rivajetin tjetėr nė rendin e katėrt pėrmendet edhe 'ndyshimi i ēehres' (fizonomosė,pamjės sė fytyrės),e kjo ėshtė qė tė ngyset ndaj ēdo gjėje qė e largon nga Zoti i tij,ashtu qė njerėzit t'i ikin shoqėrimit me te. Sufijtė i kanė nxitur dervishėt nė atė qė me fizionominė e tyre tė gjasojnė me sufijtė,nė mėnxrė qė ky pėrgjasim pastaj tė kalojė nė brendinė e tyre.

Dijetarėt kanė thėnė:"Njerėzia kufizohet nė atė qė njeriu stoliset me karakter tė atyre qė i gjasojnė atij nė kohėn dhe vendin e tij.
(Ta pranosh karakterin e tyre-kjo ėshtė e njerėzishme, tė pranosh cilėsitė e karakterit, etikės, moralit tė atyre njerėzve tė cilit ti,nė njė kohė,dėshiron t'i imitosh.)

Nėse dikush nuk i pėrmbahet kėsaj,ata do tė konsideronin qė ai ka dėshtuar nė njerėzi,si shembull,kur kadiu do ta veshte veshjen e bujkut,apo tė vente nė kokė ēallmen e bujkut.
Njė fjalė e urtė thotė:"Ha ē'tė dėshiron shpirti (atė qė ėshtė hallall),ndėrsa vish ashtu si vishet lloji yt.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:40

Adab ėshtė mosndėrprerja e dhikrit gjersa tė mos pėrjetohet gajbijjeti.

Kur vetė tė fillojė tė mėsojė dhikrin,dervishi9 nuk duhet tė ndėrprejė kėtė mėsim krejt derisa tė pėejetojė gajbijjetin (largimin edhe vetja edhe nga krijesat).Ngase dhikri edhe ėshtė caktuar pėr tė hyrė nė hadret (nė prezencė) Hakkut tė Lartėsuar.(Nė mėnyrė qė Ai,Lavdiploti,tė jetė i pranishėm,ti duhet tė mungosh.Dy nuk munden.Ky ėshtė gajbijjet-mungesė nga vetvetja.Prezenca ėshtė njė.Nuk mund tė jesh prezent edhe ti edhe Ai, Lavdiploti.)

Gjerisa dervishi (me njėrėn prej shqisave) dėshmon (shikon apo ndjen) ēkado qoftė nga e krijuara,kjo do tė thotė se ai ende nuk ka hyrė nė hadret (perzencė)tė Hakkut tė Lartėsuar. Pastaj,kur tė hyjė nė kėtė hadret dhe kur zemra e tij tė pėrjetojė prezencėn e Hakkut tė Lartėsuar,ai atėherė duhet tė heshtė (duhet tė pushojė sė bėri dhikėr), ngase atėherė,me shikimin e Zotit Lavdiplotė,shqiptimi formal i fjalėve tė dhkirit e humbė ēdo kuptim.(Kjo do tė ishte sikur qė Zoti ėshtė ulur pranė teje,dėrsa ti megjithatė e thirrė njė Zot.Kjo do tė ishte edepsuzllėk).

Mandje,ai qė ėshtė nė kėtė prezencė edhe sikur tė dėshironte t'i bėnte dhikėr Zotit me gjuhėn e tyre nuk do tė ishte nė gjendje tė shqiptojė fjalėt,ngase prezenca e tillė ėshtė e shoqėruar me ndjenjė tė atillė tė aso frike shpirtėrore dhe devotshmėrie sa pesoni heshtė tė nemitet (nga Lartėsia dhe Madhėria e allhut).

Kjo pėr arsye se nė adab(mirėsjellje) tė atyre qė hyjnė nė kėtė hadret bėn pjesė tė heshtin dhe me gjuhė tė mos deklarojnė asgjė,e nėse atėherė nuk heshtin,del si i pasjellshėm. Prandaj,dervishi nuk duhet tė kėpusė dhikrin derisa tė mos e pėrjetojė gajbijjetin(gjersa tė mos humbė ndjenjėn edhe pėr vete edhe pėr botėn e gjallė):Nėse ai do ta ndėrprente dhikrin para pėrjetimit tė gajbijjetit,nė aspektin e rezultatit qė pritet nga dhikri.d.m.th..,nė aspektin e ngritjes(shpirtėrore),ai sikur tė mos kishte bėrė fare dhikėr, ndonėse pėr kėto reciteime shėnohen(dhe llogariten)veprat e mira.

Esh - Shibli,Zoti e mėshiroftė,ka thėnė:"Kush e pėrmend vėrtetė Zotin e Madhėruar,ai pranė Tij e harron ēdo gjė tjetėr".

Ndėrsa El-Xhunejdi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"Kush e shikon krijesėn(hallk)nuk e shikon Krijuesin(Hakkun),ndėrsa kush e shikon Krijuesin nuk i shikon krijesat(andaj as veten,ngase edhe ai ėshtė krijesė),pos nėse ėshtė njė nga njerėzit e pėrsosur(Kamil).(Ata mund ta bėjnė ehde njėrėn ehde tjetrėn,mirpo edhe ata paraprakisht e kalojnė kėtė fazė).
Ndėrsa,Ali el-Mersafi,Zoti e mėshiroftė,ka deklaruar:"

Kur muridi me ngul dhe vendosmėri e pėrmend Zotin e vet,atij nė rrugė(tarikat),pa kurrfarrė ndėrprerje,distancat midis niveleve(mekameve)tė ndyshėm thjeshtė tkurren, kėshtu qė ai nė njė orė mund ta kalojė rrugėn tė ciliėn tė tjerėt e kalojnė pėr njė muaj e mė shumė.

Gjithashtu ka deklaruar:"Dervishi i cili udhėton me dhikėr ėshtė sikur shpeza,e cila niset nė hadretin e afrisė sė zotit,ndėrsa devishi i cili si mjet nuk e shfrytėzon dhikrin ėshtė si personi i ngathtė dhe dobėsuar,i cili e bėn njė lėvizje dhe ndalet,pastaj tjetrin,kėshtu qė edhe pėrkundėr asaj qė caku drejt cilit synon ėshtė i largėt,nė kėtė mund ta kalojė edhe tėrė jetėn e tė mos arrijė deri te Ai Cilin e synon."

Gjithashtu ka deklaruar:"Njėri prej adabeve tė komunitetit ėshtė qė kur tė bėjė dhikėr me shejhun,tė mos e kalojnė atė qė ai u bėn shenjė(isharet):Kėshtu, nese ai i bėn shenjė se duhet tė heshtin,ėshtė adab qė asnjėri prej tyre tė mos fillojė tė bėjė dhikėr pėrdersa tė ketė ndjenjėn(pėr vete dhe botėn pėr rreth),e nėse do tė vazhdonte tė bėjė dhikėr edhe pėrkundėr asaj qė nuk ėshtė nė gjendje tė gajbijjetit,kur nuk din as pėr vete as pėr tė pranishmit,recitimi i tij i dhikrit do tė paraqetmmunafikllėk i pėrzier me edepsellėk,ngase shejhu atyre kurrė nuk do t'u thotė:'heshtni!',pa lejen(izėn) nga Hakku i Madhėrishėm,nė mėnyrėn e njohur pėr sufijtė,ndėrsa kundėrshtimi i lejeve tė Hakkut(qė vie pėrmesshejhut) do tė jetė dalje nga suazat e mirėsjelljes.(adabeve).
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:45

Adab ėshtė tė jesh vazhdimisht aktivė dhe tė luftoshė kundėr pėrtacisė

Dervishi gjithnjė duhet tė jetė aktiv,duke mos i lejuar vetes pėr asnjė moment tė jetė pėrtac.Kėshtu,ai duhet tė ruhet qė nafilen tė mos e falė ulur,nėse mund ta bėjė nė kėmbė, ose,duke qenė ulur,tė shtrihet pėr tė marrur diē.ndėrsa mund tė ngritet,apo nėse shejhu e dėrgon nė qytet pėr tė blerė diē,e ai tė pyesė:"Mos duhet edhe diē tjetėr,qė t'i kryejė pėrnjėherė tė gjitha,e tė mos shkoj disa herė",pos nėse kjo nuk ėshtė pėr shkak tė pėrtacisė por nga frika qė me dalje tė shpeshtė nė qytet do tė bjerė nė sprovė.(Nėse frikohet se do tė sorollatet pa lidhje dhe qė kjo t'i kalojė nė hall.Do tė thotė nijeti ėshtė me rėndėsi.)

Kush bėn diē nga qė u theksua,ai ėshtė i paaftė dhe i pa pėrshtatshėm pėr tarikat. Gjithashtu,nė pėrtacinė e dervishit bėn pjesė edhe ajo qė kėrkon mjet transporti(kafshė pėr kalėrim,sot makinė,motoēiklet, biēikletė)kur shejhu e dėrgon ta kryejė ndonjė punė ose tė sjellė diē,nėse ai kėtė mund ta kryejė kėmbė apo ta sjellė me vete.Pėr te kjo vetėm qė nuk mund duhet tė jetė e rėnd,porse duhet tė ketė nder t'u shėrbejė(bėjė hizmet) sufijve dhe ta durojė lodhjen pėr t'ua plotėsuar kėrkesat.

Prandaj,kur shejhu e shikon qė dervishi anon kah lehtėsimet dhe rahatia,nuk duhet tė lodhet me kėtė,por duhet t'i thuhet qė ta lerė dervishllėkun dhe tė merret me ndonjė zanat ose detyrė,ngase secilit i lehtėsohet ajo pėr ēka ėshtė krijuar.(Njė dervishi ,sa herė qė i thuhet nga shejhu i tij diē ai duhet tė pėrgjigjet pozitivishtė nė kryerjen e asaj detyre.Nuk ėshtė vėshtirė ta kryshe atė .Askush nuk kėrkon tė kryesh ndonjė mrekulli.)

Adab ėshtė vendosmėria nė pagjumėsi,uri,izolim dhe dashuri ndaj shejhut

Dervishi,edhe me trup edhe me vepėr,duhet tė jetė jashtė zakonisht i durueshėm dhe i vendosur nė pagjumėsi,uri(aghėrim)dhe izolim nga njerėzit.

Ibrahi ed-Dusuki ka deklaruar:"Rruga drej Zotit tė Madhėrishėm i mposhtė tė fortit, copėton mushkėritė,dobėson trupin,shkakton pagjumėsi,lėngon zemrėn dhe shkrinė zemrat e zemrės.(Kalb dhe fuad.Fuad ėshtė zemra e zemrės.Kalb ėshtė krijuar nga fjala arabe "kalabe - jukalibu"- tė rrotullohesh.Zemra ėshtė ajo qė rrotullohet vazhdimisht.Fuad rrjedh nga fjala "fajda"- dobi,kur zemra fillon tė eksploatojė atė qė mund tė ofrojė dobi. Thuhet:"Zemra sėmuret".A u kujtohet ilahia e cila thotė:"Nga ashku je sėmurė,ilaēi tė duhet".Do tė thotė,e ka kapluar ashku - kjo ėshtė sėmundje pozitive.Pėr tė kėtu bėhet fjalė.Vuan pėr dikėn.ėshtė e sėmurė pėr diken.)

Gjithashtu ka thėnė:!Ajo nė ēka dervishi duhet tė mbėshtete mė sė shumti ėshtė dashuria ndaj shejhut,pėrkushtimi ndaj tij,mosvėnia e inatit me te dhe mos kundėrshtimi i asaj qė ai e donė dhe urdhėron.(Qė qetė dhe pa kundėrshtim ta pranojė atė qė e dėshiron shejhu.Dotė thotė ta pėrjashtojė dėshirėn e vet.Kur tė mos ketė dėshirė tė vetėn,kur tė mbete pa tė,atėherė dėshira e shejhut do tė rrymojė nė te.)

Nėse dashuria e tij ndaj shejhut dhe pėrkushtimi ndaj tij ēdo ditė shtohen,do tė ruhet nga ndarja(nga shejhu dhe shoqėria)dhe nga pamundėsia e gėzimit tė ndihmės,ngase disa pengesa,pėrpjetėza,lakesa dhe unaza dervishin mund ta ndajnė(nga tarikati dhe ata qė janė nė tarikat)dhe ai tė bjerė nė situatė qė tė mos mundet t'i ndihmohet dhe tė mbulohet nga caku."(kthimet prapa,d.m.th..,shikimi pas:sikur tė ishte!Pėrse s'e bėra kėtė?I ka shpėtuar,nuk ka siguruar asgjė nė jetė.nė qitap shkruan,kur nė hallkė kanė qenė,aty mėsohet,ndėrsa dervishit i bie ndėr mend,i shkrepė idea:"Shiko,unė jam kėtu,duarthatė,diē mėsojmė",ky ėshtė arsimim,ndėrkaq q[ ishte artar.Nė atė moment hazreti Mevlana arin ia derdhi nga mėng para tij.

Pastaj,rredhat unazore,d.m.th.Qarkullimi nė vend,si kur maēoku kapet pėr bishti,ndėrsa krejt kjo e ndėrprenė mbėshtetjen, ndihmėn dhe e fshehė muridin nga caku,nga dėshira e vėrtetė.)
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:47

Adab ėshtė largimi nga ata qė shpifin pėr sufijtė.

Gjithashtu,njė nga gjėrat pėr ēka dervishi duhet tė kujdeset ėshtė tė largohet nga ata qė shpifin pėr sufijtė dhe atyre qė janė nė tarikat i pėrshkruajnė se janė mashtrues (pra,tė ikėsh nga ata qė sulmojnė dervishėt,e ata janė minkirė),dhe tė cilėt trillojnė pėr ta,ngase ai qė merr guxim tė flas kundėr sufijve(duke gėnjyer dhe trilluar gjithēka),atė Zoti e urren dhe zemėrohet me te(Zoti,xh.sh..,Na ruajtė),ashtu qė pas kėsaj nuk mund tė shpėtojė kurrė,edhe nėse bėn ibadete sa tė gjithė njerėzit(e zakonshėm)dhe tė gjithė xhinėt.

(Pos ibadeti tė pejgamberėve dhe njerėzve tė shquar.Prandaj,nuk do ta shpėtojė as ibadeti thekalejna - i xhinėve dhe njerėzve,pos i pejgamberėve dhe njerėzve tė shquar. Hadithi thotė:"Zoti,xh.sh.,mė shumė e pėlqen xhezben e njė mexhzubi se ibadetin e thekalejnit".Nuk mendohet kėtu nė pejgamberėt dhe njerėzit e shquar,por nė xhinėt dhe njerėzit e zakonshėm.)

Nėse tė thuhet:"Si mund ta dinė qė Zoti,xh.sh.,e donė njė rob?,pėrgjigja ėshtė se nė kėtė e kuptojmė nė bazė tė asaj qė ai e ka dashurinė ndaj Zotit tė Madhėrishėm dhe qė Atij,Lavdiplotit,i afrohet me ita'at(bindje,dėgjueshmėri) dhe qė kryen shumė nafile.(Kėta janė argumente.nėse njeriu ėshtė i bindur dhe kryen shumė nafile,kėto janė dėshmi tė dashurisė.Kjo ėshtė nė pajtim me ajetin:"Thuaj:Nėse e doni All-llahun,atėherė ejani pas meje qė Zoti tė ju dojė,t'ju falė mėkatet tuaja."(3/31)

Kur e shohim dikė duke bėrė kėtė,jemi tė obliguar ta duam dhe na ėshtė ndaluar ta urrejmė, ndėrsa nuk ėshtė jona t'i copėtojmė zemrėn(duke shpupurishur nė tė)tė kuptojmė nėse ai ėshtė ai nė kėtė muhlis apo murail(ėshtė i sinqertė,i pastėr,apo kėtė e bėn pėr dikėn ose diēka tjetėr),ngase kjo ėshtė ēėshtje e Zotit dhe jo jona.

avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sufizmi - Mistika Islame

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 12:50

Adab ėshtė ngritja e hershme,kryerja e sunetit dhe virdeve,mos mėkatim dhe mosdeklarimi i pohimeve pėr vete.

Ibrahim ed-Desuki ka deklaruar:"njė nga alametet e jovėrtetėsisė sė pohimit tė devishit se ėshtė krejtėsisht i sinqertė nė dashurinė ndaj Zotit ėshtė ajo qė nė mėngjes flenė, ngase e lėshon rastin qė me pijen e dashurosė tė furnizohet nga kupa e afėrisė sė Tij."

Gjithashtu ka thėnė:"Dervishi nuk mund tė hyjė nė afėrinė e prezencės sė Zotit tė vet nėse nuk lė gjithēka pos Tij;edhe mekamet,edhe derexhet,edhe kerametet,edhe ēdo gjė tjetėr.(Qė nė ambicien,qėllimin e tij nuk ka cak as mekamet,as derexhet,as mundėsinė e ndyshimit tė ligjeve tė natyrės,as kerametet.Nėse kjo e preokupon,atėherė ai nuk ėshtė dervish i sinqertė.Ai nuk kėrkon asgjė nga kjo,por kėrkon kėnaqėsinė e Zotit,xh.sh.)

Gjithashtu ka thėnė:"Dervishi qė e pranonė fetvanė e Iblisit se Zoti i Madhėrishėm nuk do ta dėnojė pėr arsye se i lėshon sunnetet dhe virdet zė nė thua nė rrugėn e tij,kthehet pas dhe nuk arrin qėllimin,ngase shejtani dervishit i udhėron qė t'i qaset lehtėsimeve tė cilat Sheriati i lejon vetėm pėr arsye qė kėshtu,gradualisht,tė shpjerė nė mashtrim dhe mėkat.

Nėse dervishi vepron sipa kėtyre lehtėsimeve,ai mė pas do ta nxitė edhe nė kryerjen e asaj qė Sheriati nuk e lejon(vesvese):'kjo ka qenė e caktuar pėr ty edhe para se ke qenė fare!'Duke iu afruar nga ana tjetėr,do t'i pėshpėritė:'Ti tashti je njė nga monoteistėt e pastėr,nga ata qė shohin se askush tjetėr as bėn gjė pos Zotit tė Madhėrishėm',dhe kėshtu do tė humbet siē janė humbur edhe tė tjerėt,ngase as pendohet as kėrkon falje pėr mėkatet e veta."
(tani shejtani do tė fillojė t'i mbajė edhe derse,andaj edhe fatin do ta lidhė,duke deklaruar:"Ti je nė teuhid,La fa'ile'ila-llah- nuk ka nė aksion pos Zot,andaj ē'je ti jator pėr kėto harame?"fillon shejtani tė mbajė edhe vaize e dialogje tė tėra.Pėr shkak tė vesveseve tė tilla dervishi fiton bindjen se ėshtė i drejtė,andaj nuk pendohet,kėshtu qė nė pozitė mė tė mirė vie ai qė gabon ndėrsa ėshtė i vetėdishėm qė gabon,ngase atėherė bėn istigfar.)

Gjithashtu ka thėnė:"Dervishit i kushtėzohet qė tė hyjė ndėr njerėzit qė ruhen mė sė shumit nga mėkatet,tė mund tė qėndrojė pa gjumė dhe tė bėjė ibadet,ngase sa mė shumė tė ketė nė shėrbim tė Zotit tė vet,kjo do t'ia shtojė mė shumė afėrinė dhe mirėsinė".

Gjithashtu ka thėnė:"O dervish,ruaju mirė nga pohimi qė e adhuron Zotin e Madhėruar nė mėnyrė tė pėrsosuar e qė pas kėsaj tė jesh i pabindur ndaj Tij,ngase nėse je i padėgjueshėm, gjuha e prezencės sė Tij tė latėsuar mund tė deklaroj:'Mjeri ti,si nuk ke turp nga Unė?Ē'u bė me pohimin tėnd qė sinqerisht dėshiron tė arrish nė afėrsinė Time?

Pėrse nuk i pastron rrobat tua,pėr tė hyrė nė shoqėrinė Time?Sa shumė herė i ke pėrlyer kėmbėt tua mė mėkate!Sa shumė flenė"Tė dashurit e Mi i kanė pastruar kėmbėt,ndėrsa ti pasha madhėrinė dhe lartėsinė Time,gėnjeshtari duke shprhur pohime(pėr mirėsinė e tij)!"gjithashtu ka thėnė:"Zoti i madhėrishėm do tė polrmizoj me secilin dervish i cili nė rrugė tonė(tarikat)arrinė famė(do tė thotė,tarikatin e pėrdor pėt tė arritu famė),nėse tarikatit nuk ia jep tė drejtėn e tij (hak)dhe nėse luan me tė."

Ka thėnė,gjithashtu,edhe:"Kush na tradhton,mos qoftė,e nėse nuk pranon mėsimi nga fjalimi ynė,tė mos afrohet me rendin tonė,duke mos u zėnė pėr asgjė,ngase ne nga fėmijėt tanė (nxėnėsit)e duam vetėm atė qė ėshtė inteligjent dhe i stolisur me virtytet morale(qė ėshtė i edukuar),nė mėnyrė qė zemra e tij tė jetė e pėrshtatshme qė nė tė ta fshehim fshehtėsinė tonė.Prandaj,o fėmijėt e mi,nėse jeni tė sinqertė nė dervishllėk,mos e pėrlyeni kėtė rrugė timen,mos luani me atė nė ēka jam vėrtetuar unė,mos trilloni pėr vete sinqeritet dhe jeni tė pastėr (besnik)-do tė jeni tė shpėtuar.

Ngase kur ne ua kemi plotėsuar drejtėn tonė ashtu qė do tė dėgjoni dhe pranoni porosinė, ndėrsa unė nuk ju urdhėrojė asgjė tjetėr pos asaj qė ju urdhėron Zoti dhe Pejgamberi juaj,s.a.v.s."

Ka thėnė gjithashtu:"Njė nga treguesit e dervishit tė sinqertė ėshtė ajo qė ai kurrė nuk pohon:"Unė do ta bėj kėtė apo atė ibadet tė rėndėsishėm dhe tė madhė,ngase Zoti i Madhėrishėm tė gjitha ata qė shprehin pohime tė tilla i pengon dhe ua pamundėson kryerjen e njė ibadeti tė tillė,mandje edhe nėse deri atėherė janė tė barabartė me thekalenjėt (njerėzit dhe xhinėt),lėshohen,mandje edhe nėse janė mubarek (tė brekuar), bijnė."(Nuk ka ngritje koke.Menjėherė Zoti do tė vejnė nė sprova,sapo tė fillosh me pohime tė tilla.Mandje as mos qeshni kur dikush diē gabon.Mos u gėzohuni,mos u argėtoni - kjo do tė vejė nė sprovė.Porse kėrkoni:"Zoti e ruajtė.Allhu e ndihmoftė!"Fshehunu! Kini kujdes!")

Ka thėnė edhe:"Nėse dervishi i sinqertė e lė anash rishqyrtimin e nefsit tė vet,duke e akuzuar nė atė rishqyrtim pėr dyfytyrėsi dhe hipokrizi,do tė dėshtojė me ata qė kanė dėshtuar.E ēka tė thuhet pastaj pėr devishin e pasinqertė!?"
(Nėse njė dervish i sinqertė nuk e pėrfillė dialogun,polemizimin me nefsin e tij,rishqyrtimin e nefsit,i cili e bartė,ngase cilėsia e nefsit ėshtė qė vazhdimisht synon ta bartė nė rijallėk - qė t'i lajkėtojnė njerėzve,andaj vazhdimisht e pritė:"A ėshtė kjo pėr hir tė riajllėkut?",e rishqyrton kėtė,a ėshtė ndonjė amel,ēkado qoftė,pėr hir tė dikujt apo diēkahit pos pėr hir tė Zotit xh.sh,,.dhe pastaj synon ta dėrgojė nė nifak,nė demagogji.Nefsi e dėshiron rijallėkun- qė tė tjerėt ta shohin,e dėshiron nifakun.Ai do tė dėshtojė me tė tlerėt qė kanė dėshtuar.Prandaj,asgjė prej kėsaj nuk duhet tė kalojė nė nefs.Duhet ndalur rrugėn dhe thėnė."Jo! Mandje as nuk do tė falem - nėse kjo ėshtė pėr hir tė rijallėkut!")

Gjithashtu ka thėnė:"Njė nga treguesit pėr dervishin e dervishit tė sinqertė ėshtė ai qė ky, pėr shkak tė fortėsisė sė vendosmėrisė sė tij,nivelet nė tarikat i arrin duke mos e hetuar kėtė,ngase ėmbėlsia e Zoti tė tij bėn qė ai tė harrojė lodhjen e gjatė."(Kjo ashpėrsi e vendimit do t'i sjellė aso fryte sa kėto lartėsi do t'i arrijė duke mos e hetuar fare.

Nėse ėshtė i vendosur,vetėm pėr hir tė Zotit.Ka nijet(qėllim),por edhe azm(vendosmėri) pėr ta bėrė kėtė.Pastaj kėnaqėsinė e afrisė sė Zotit aq e mahitė sa ai nuk i vėren vėshtirėsitė, i mashtruar nga kėnaqėsia e afėrisė sė hadretit tė Zotit.)

Gjithashtu ka thėnė:"Njė nga treguesit e dervishit tė sinqertėė ėshtė qė ai sillet nė kundėrshtim me shumicėn e njerėzve,kėshtu;nėse dikush prej njerėzve tė mirė e qorton,ai atė e nderon;nėse me tė kėputė lidhjet,ky i ndėrton rishta;nėse ai nuk i pėlqen,ky e lėvdėron."(Do tė thotė,bėn krejtėsisht nė kundėrshtim me shumicėn e njerėzve,ngase njerėzit duan tė jenė me ata qė i lėvdojnė.)

Ndėrsa,sa i pėrketė armiqėsive ndaj tij i shprehin munafikėt,kėsaj shumė nuk i kushtohet vėmendje,ngase ata janė armiq edhe tė tė dėrguarve edhe tė pejgmaberėve.(Do tė thotė,ndaj njerėzve tė mirė bėhet siē u theksua,ndėrsa sa i pėket munafikėve,atyre nuk u kushton vėmendje-me ta nuk do tė krijoj lidhje,as do t'u afrohet,ndaj tyre nuk do tė tregohet siē tregohet me njerėzit e mirė dhe tė ndershėm.)
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi