Psikologjia Paranormale

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Psikologjia Paranormale

Mesazh  Luli prej 11.08.14 23:21



Nė jetėn tonė ndodhin shumė dukuri tė veēanta qė ne i pėrkufizojmė thjesht ēudira. Por, ka njė shkencė e cila merret me studimin e tyre, parapsikologjia, qė na bėn tė kuptojmė domethėnien e kėtyre ēudirave.

Parapsikologjia ėshtė njė nėnbashkėsi e disiplinės sė psikologjisė, e cila kėrkon tė studiojė apo t’u japė shpjegim tė gjitha atyre dukurive fizike e psikike tė supozuara apo tė parashikuara si anormale tė cilat nuk bėjnė pjesė nė ato qė quhen eksperienca tė pėrbashkėta dhe qė shpeshherė tentojnė tė rrėzojnė apo tė kapėrcejnė ligjet e fizikės.

Termi “parapsikologji” u pėrdor pėr herė tė parė nė vitin 1889 nga filozofi dhe mjeku gjerman Max Dessoir, ku mė vonė doktor Rhine do tė identifikonte apo pėrmblidhte me kėtė term dhe atė tė metafizikės, pėr tė kategorizuar ato funksione tė psikikės, tė cilat nuk kanė origjinė psikologjike, por paranormale.

Parapsikologjia qė nė themelet e saj niset me bindjen se mendja humane shfrytėzon vetėm njė pjesė tė kufizuar tė potencialit tė saj dhe si rrjedhojė kėto fenomene anormale dhe kontradiktore nė ato raste kur ekzistojnė me tė vėrtetė, mund tė jenė frut i njė aktivizimi spontan i jokoshiencės duke prodhuar kėshtu dukuri tė fshehta tė mendjes.

Fjala “parapsikologji” rrjedh nga greqishtja dhe do tė thotė “para” – parne, “psuch” – shpirt dhe “logos” – shkencė, dituri, mendim. Parapsikologjia ėshtė degė e psikologjisė, e cila merret me studimin e dukurive, tė cilat janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave njerėzore e shpesh i kalojnė dhe ligjet ekzistuese tė shkencės bashkėkohore e qė nė popull merren edhe si ēudira. Pėrveē anėve pozitive qė ka pėr shkencėn, parapsikologjia, nė qoftė se keqpėrdoret, bėhet armė e fortė, me pasoja tė paparashikueshme pėr njerėzimin.

Fatkeqėsisht, nė shumė institute punohet intensivisht pėr krijimin e njė arme psikike ose si e quajnė ndryshe “gjenerator psikotronik”. Hipotezat pėr zhvillimin e armėve psikike pėrfundimisht janė vėrtetuar nė simpoziumin e dytė “Liritė dhe kufijtė e njeriut”, tė mbajtur nė Francė. Shkencėtarėt ukrainas lajmėruan se ata po krijojnė tė ashtuquajturin “gjenerator psikotronik” pėr kontradimin e gjendjes psikike tė njeriut nga largėsia. Disa shkencėtarė mendojnė se kėto kėrkime janė tė pavlera, se njeriu nuk mund tė ndikojė tek njė njeri tjetėr nga largėsia dhe gjithė diskutimet rreth “gjeneratorit psikotronik” nuk kanė bazė.

Mirėpo me eksperimente tė shumta ėshtė vėrtetuar se, jo vetėm njeriu, por edhe secila qelizė e gjallė zotėron forcė pėr rrezatimin e informacionit nė largėsi. Shumica e parapsikologėve parapsikologjinė e ndajnė nė disa grupe si: hipnozė, telepati, telekinezė, spiritizėm, adiestezi etj. Pjesa e parė e kompozitės para + psikologjia vetėm nė gjuhėn shqipe merr kuptimin e mirėfilltė qė edhe ka nė kėtė fjalė.

Njerėzimi me ndihmėn e parapsikologjisė do tė jetė nė gjendje tė pėrcaktojė diagnoza, prognoza dhe profilaksi tė tjera mjekėsore, tė gjejė rrugėzgjidhje tė tjera dhe parandaluese pėr krimet.

Kjo disiplinė, as e njohur, as e pranuar nė botėn akademike, nuk ka shumė vende dhe institute ku mund tė drejtohesh. Nė shumicėn e rasteve, ajo zhvillohet nga pėrpjekjet, pak a shumė me vlerė dhe tė rastėsishme tė studiuesve tė veēantė dhe amatorė.

Pėr shkak tė mosnjohjes sė saj “zyrtare” dhe pėr pamjen e saj shpesh “amatore”, parapsikologjia vazhdon tė shihet si njė fushė e lirė, ku mund tė gjuajnė amatorė tė shumtė, tė tėrhequr vetėm nga njė interes i gabuar pėr ēudira dhe mistere dhe jo nga dashuria pėr dituri. Parapsikologjia dhe tė gjitha fenomenet parapsikologjike sjellin njė interes tė madh nė ditėt tona. Nė mesin e shekullit tė 20-tė filluan hetimet e para shkencore pėr kėtė temė, por pa arritur nė nivele tė plota, nė mėnyrė qė tė krijohej njė shkencė e re e veēantė. Pėr kėtė arsye parapsikologjia pėrbėn njė degė tė psikologjisė e tė panjohur tė shpirtit njerėzor.

Nė lashtėsi tė gjitha qytetėrimet e lashta u morėn me zhvillimin dhe ushtrimin e kėtyre fuqive tė njeriut. Dhe madje nuk bėhej fjalė pėr njė studim nė fenomene tė vėshtira dhe tė pakuptimshme, por pėr zbatimin e drejtė tė ligjeve tė natyrės, tė dukshme ose tė padukshme. Por, pėr tė kuptuar mė mirė idenė e parapsikologjisė (tė gjendjeve domethėnėse qė ndodhėn pėrtej dhe mė lart psikikės sė njeriut), duhet qė tė studiojmė njeriun si njė qenie e ndėrlikuar, qė, pėrveē trupit tė tij fizik, zotėron dhe njė pjesė psikologjike dhe njė pjesė shpirtėrore. Ky mendim ėshtė bashkėkohor, por dhe njėkohėsisht edhe shumė i vjetėr dhe tradicional. Lidhja harmonike e kėtyre pjesėve ose “trupave” pėrbėn krijesėn e plotė njerėzore.

Studime dhe mendime bashkėkohore na tregojnė se nė tė vėrtetė njohim shumė pak gjėra pėr veten tonė. Njeriu zotėron dinamikė, aftėsi dhe mundėsi qė janė gati krejt tė panjohura. Le tė krahasojmė njeriun me njė ajsberg qė 10% e ekzistencės sė tij ndodhet mbi sipėrfaqen e detit (koshiencė), dhe 90% ndodhet e fundosur brenda ujit (subkoshiencė). Nė kėtė zonė tė madhe subkoshiente, pra, ekzistojnė dhe shfaqen tė ashtuquajturat fenomenet parapsikologjike. Nė kėtė mėnyrė kuptojmė se parapsikologjia si njė shkencė, ėshtė studimi i njė zone “tė errėt”.

Sigurisht kjo pjesė e errėt subkoshiente, me edukimin e pėrshtatshėm, hetimin dhe kanalizimin mund tė ndriēohet, dhe kėshtu pjesa koshiente tė mund tė zgjerohet. Hapi i parė nė kėtė pėrpjekje ėshtė studimi i botės psikologjike, tė quajturit nga ezoterizmi tradicional “trupi yllor/astral”. Ky trup ėshtė kaq real sa dhe trupi fizik. Fenomenet e tij janė tė dukshme tek vėzhguesit e aftė. Ashtu si njeriu i verbėr ėshtė i paaftė tė shikojė fenomenet fizike ose si shumė fenomene fizike kanė nevojė pėr makineri tė veēanta pėr t’u bėrė tė dukshme, kėshtu dhe “i verbri yllor/astral” nuk shikon asgjė dhe shumė gjendje tė tilla i kalojnė konceptimit tė tij si tė mos ekzistonin kurrė. Nevojitet qė ndėrgjegjja / koshienca tė stėrvitet dhe tė mėsohet tė veprojė nė kėtė nivel.

Dhe kur kjo gjė tė ndodhė, duhet tė pėrparojė mė tej nė studimin e trupit mendor dhe tė trupit shpirtėror. Kuptojmė nė kėtė mėnyrė se sa e gjatė ėshtė rruga e vetėnjohjes dhe tė diturisė sė vėrtetė pėr fenomenet psikologjike ose metafizike. Por dhe pa kėtė zhvillim dhe dije, tė quajturat fenomene parapsikologjike ndodhin dhe i pėrballojmė ēdo ditė. Nuk ėshtė e nevojshme njė njeri i privilegjuar me aftėsi parapsikologjike tė jetė dhe i zhvilluar shpirtėrisht, nė mėnyrė qė tė dijė tė njohė dhe tė kontrollojė kėto fuqi tė tij.

Mė e zakonshmja ėshtė tė ketė lindur me to dhe me tė vėrtetė nuk i kontrollon dhe nuk i kanalizon sipas vullnetit dhe dėshirės sė tij. Kjo ėshtė njė arsye e rėndėsishme pėr tė cilėn shkencėtarėt dhe studiuesit nuk kanė arritur nė rezultate tė caktuara dhe nė konkluzione, por vetėm vėzhgojnė, regjistrojnė dhe testojnė gjithēka qė u pėrket kėtyre fenomeneve parapsikologjike.

Ezoterizmi jep pėrgjigjet e tij pėr kėtė temė. Na jep mėsime pėr ligjet universale (karma, rimėshirimi), qė ndikojnė nė zhvillimin e njeriut dhe pėrcaktojnė elementet me tė cilat ai lind dhe ndjek kėtė ecuri.

Na mėson pėr zonat e padukshme tė ndėrgjegjes / koshiencės qė lidhen ngushtė me nivelin e dukshėm fizik. Na flet pėr njė jetė dhe se si tė gjitha qeniet mund tė jenė tė lidhura me njėra-tjetrėn. Sigurisht qė kėto janė teori tė pavėrtetuara, sipas mentalitetit tonė, qė u nevojiten prova shumė “tė dukshme” dhe tė kufizuara. Kėshtu, do tė na duhet pėr shumė kohė akoma tė kėrkojmė “nė errėsirė” derisa tė mundemi tė zgjerojmė mėnyrėn e konceptimit tonė, tė bėhemi mė koshientė / ndėrgjegjshėm nė tė gjitha nivelet dhe tė fitojmė dijen thelbėsore.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi