Mistikė - Misticizmi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mistikė - Misticizmi

Mesazh  Neo prej 28.12.08 20:29

Mistikė



Mistikė (ose misticizėm), doktrinė ose besim i bazuar mbi ndjenjat dhe intuitėn.

Misticizmi predikon se vetėm ndjenja mund tė na ēojė tek ideja e pafundėsisė, ndėrsa arsyeja na burgos nė botėn e rreme dhe artificiale tė krijimeve tona verbale.

Nuk duhet ngatėrruar misticizmin me "iluminizmin" ose me ēdo lloj forme arbitrare tė intuicionizmit.

Qė nė kohėn e shenjtit Zhan de la Krua (shekulli XVI) teologėt e pranojnė qė mistika e vėrtetė kėrkon njė teknikė tejet tė saktė dhe pėrgatitje tė rreptė e cila nuk tė lėta ngatėrrosh me ēfarėdolloj ērregullimi tė ndjenjės.

Dallojmė njė "mistikė negative" qė ēon nė shuarjen e individit tė hyjnia dhe njė "mistikė pozitive" qė, pėrkundrazi, e fton individin tė lulėzojė nė dritėn hyjnore.

Ndėr mistikėt mund tė dallojmė veēanarisht filozofin mistik Mjeshtrin Ekhart (fundi i shek. XIII - fillimi i shek. XIV) dhe Jakob Bohme (fundi i shek. XIV) , pėr ndikimin e thellė qė ushtruan nė gjithė kulturėn dhe filozofinė gjermane , duke frymėzuar sidomos filozofinė romantike tė natyrės (Novalis, Jakob, Shelingu).

Shenjtorja Tereze d'Avila dhe Shenjti Zhan de la Krua patėn njė rrezatim tė veēantė.

Sot misticizmi kristian i ngritur lart nga Bergsoni (qė e vendos atė pėrmbi misticizmat antike dhe hindu) ka gjetur njė jehonė tė veēantė nė veprėn e Simon Vejlit ku ndjenja e transhendencės pėrshkohet nga drita dhe racionalja, ku mistikja i ndriēon njeriut vetveten, nė realitetin e jetės sė tij konkrete.

Nė planin e etikės dhe tė marrėdhėnieve njerėzore, misticizmi mbetet fara e intolerancės dhe luftėrave ideologjike.

Ai i kundėrvihet si "racionalizimit" ashtu edhe "humanizmit"  pėr tė cilin qėllimi i fundit i jetės nuk ėshtė tė humbasim nė njė realitet superior (Zot), por tė realizohemi, tė plotėsohemi si njerėz (duke dhėnė ndihmesėn pėr pėrmisimin e kushteve tė jetės dhe pėrparimin e kulturės).


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 16.10.15 15:13, edituar 3 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikė - Misticizmi

Mesazh  Berti69 prej 19.10.12 14:08

Kur marrim nje femije ne krahet tone ndjejme nje energji dhe butesi.
E gjithe qenja jone e plote harmonizohet me kete butesi.
Keta femije leshojne nje energji aq te bute sa e ben te vibroje e gjithe qenja dhe zemra jone.
Ne syte e tyre shihet dashuria e papercaktuar qe buron nga ata.

Dhashe nje shembull per te pershkruar qe secili mund te perjetoje BURIMIN.

Dashuria nuk eshte e rezervuar vetem per mistiket, dallimi eshte se mistiket e jetojne kete pervoje me thelle dhe me fuqishem.

Ne te gjithe jemi Dashuri.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


498


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikė - Misticizmi

Mesazh  Hidra prej 27.08.15 21:42

MISTICIZMI ĖSHTĖ NJĖ PREOKUPIM ME HYJNOREN BRENDA VETES SONĖ



           Mistika gjithsesi ka tė bėjė me hyjnoren dhe ėshtė gjithnjė diēka mė shumė sesa mund tė thuhet pėr tė. Thjesht, misticizmi ėshtė njė preokupim me Zotin ose me hyjnoren brenda vetes tonė. Misticizėm ka tė bėjė gjithmonė dhe pa pėrjashtim me diēka qė vjen nga brenda, drejtimin e lėvizjes ėshtė kėshtu nga jashtė-brenda.

Ne kemi ardhur nga e gjitha – njė dhe do tė kthehemi njė – nė tė gjithėn, nė mes nuk ka jetė. 

           Jeta me tė gjitha uljet dhe ngritjet, me gėzime e trishtime, ėshtė e pranuar nga ana jonė dhe nuk mund tė hidhet poshtė. Kuptimin e jetės sonė duhet hulumtuar, zbuluar, sidomos nėse pikėllimin e korrim nė jetė mė shumė sesa gėzimin dhe gjatė jetės po qe se kemi gjetur mė shumė dhimbje sesa lumturi. Si mund tė arrijmė tė lėvizim nga botė e mendimeve negative nė tė menduarit pozitiv? Si mund ta bėjmė jetėn tonė tė kėndshme ashtu qė tė mund ta pranojmė atė ashtu siē ėshtė, dhe tė kėnaqemi me tė? Pse ajo gjė e pakėndshme ndodh vetėm me ne? Nėse ne e kuptojmė kėtė, atėherė mund tė ndryshojmė ēdo gjė.      

           Ēdo gjė ėshtė ashtu siē ėshtė, sepse ne ashtu kemi dėshiruar. Botėn tonė e ndėrtojmė ne vetė, nė radhė tė parė me mendimet tona. Dhe kjo vlen pėr tė gjithė ne, pa pėrjashtim. Ne mund tė na shėrojė e vėrteta, nėse ne atė e shohim. Por, ne duhet ta gjejmė "tė vėrtetėn" tonė. E gjetjen e sė vėrtetės ne mund ta bėjmė vetėm nė veten tonė, nėse ne shohim nė vete dy botė: Hijen tonė dhe Dritėn tonė! Apo, kur tė kuptojmė se vetja jonė ėshtė Dritė dhe Dashuri, shėrimi bėhet.

           Ēfarė ėshtė misticizmi? Pėrgjigjja nė kėtė pyetje nuk ėshtė gjithaq e lehtė. Misticizmi duket mė shumė njė botė, ku pėrvojat duhet tė jenė tė qarta. Dy termat shfaqen nė misticizėm pėrsėri dhe pėrsėri: Dashuri dhe Njohje. Dashuria e Perėndisė ėshtė forcė e vėrtetė shtytėse kah mistika. Njohja qė pėrcjell aktin mistik mund tė merret si njė efekt shpirtėror madhor.

           Nė kėtė kohė, si nė tė gjitha kohėt, pėrsėri dhe pėrsėri, njerėzit kanė raportuar nga tė gjitha kulturat mbi pėrvojat e tyre fetare. Kėto janė gjetje pėrgjithėsisht nė ekstazė. Kėto gjetje nė ekstazė janė krejtėsisht tė mundshme dhe tė suksesshme pa pėrdorim droge; ekspozimi ndaj ndikimit tė drogave ka vetėm efekte anėsore tė kėndshme. Pėr fat tė keq, njerėzit janė pėrpjekur, dhe pėrpiqen pothuajse akoma nė mėnyrė tė pėrsėritur, qė nga drogat tė arrijnė pėrvojat e tilla.

Mistikėt thotė se, pėr tė folur lidhur me misterin dhe pėr tė kuptuar se ēfarė ėshtė menduar, duhet sė pari tė kemi pėrjetuar vetė atė pėrvojė. Pra, misteri nė vetvete mund tė kuptohet vetėm nga pėrvoja e vet. Nėse jemi dikush qė kurrė nuk kemi rėnė nė dashuri, kurrė nuk mund ta kuptojnė fenomenin e rėnies nė dashuri; nuk mundemi derisa atė tė mos e kemi pėrjetuar vetė. Misticizmit mund tė kuptohet lehtė si njė rėnie nė dashuri me Perėndinė. Nė poezinė mistike dhe letėrsinė, veēanėrisht tė Lindjes, tė dashuruarit gjithashtu pėrdoret nė mėnyrė tė pėrsėritur si njė simbol i dashurisė ndaj Perėndisė. Tė famshme nė Lindje janė – mbi tė gjitha – historitė e dashurisė mes Maxhunit dhe Lejlasė, por ato ishin shpesh profane dhe jo domosdoshmėrisht duhet tė kenė qasje me misticizmin.

           Lulėzimi i misticizmit, si nė Lindje, ashtu dhe nė Evropė, ndodhi nė Mesjetė. Nė Evropė ishte i njohur kryesisht misticizmi i mistikėve si Meister Eckhart dhe Hildegard e Bingen, tė cilėt qenė bėrė tė njohur pėr doktrinat e tyre mbi misticizmin qė dominoi nė atė kohė nė Evropė. Nė Lindje, ose nė botėn islame, ai ishte veēanėrisht i manifestuar tek sufizmi, i cili u lulėzua sidomos me figura tė tilla, si Rumi, Attar e tė tjerė.

           Mistika ėshtė kryesisht njė gjendje psikologjike, nė tė cilėn njerėzit tėrhiqen nga bota e jashtme dhe i dorėzohen njė regjimi qė i kthen nga brenda, ku sytė janė si tė mbyllur, veshėt si tė shurdhėr dhe goja si memece.

           Mistika gjithsesi ka tė bėjė me hyjnoren dhe ėshtė gjithnjė diēka mė shumė sesa mund tė thuhet pėr tė. Thjesht, misticizmi ėshtė njė preokupim me Zotin ose me hyjnoren brenda vetes tonė. Misticizėm ka tė bėjė gjithmonė dhe pa pėrjashtim me diēka qė vjen nga brenda, drejtimin e lėvizjes ėshtė kėshtu nga jashtė-brenda.

Hydajet Bytyqi
avatar
Hidra

53


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikė - Misticizmi

Mesazh  gjilanasi prej 16.10.15 15:10

Misticizmi


Tek ne nuk kam hasur asnjė shkrim akademik, i cili shtjellon Misticizmin si fenomen teorik apo praktik, prandaj qė nė fillim tė kėtij shkrimi do tė jap sqarime themelore qė do tė ndihmonin tė kuptohet pesha e trajtimit tė kėtij subjekti.

Do tė ishte e kot po tė shtjelloheshin tekste me pėrmbajtje mistike pa dhėnė sqarime fillimisht se ēka paraqet Misticizmi, si dhe ku ėshtė manifestuar fillimisht si ide, duke kaluar nė praksė, e cila ėshtė manifestuar nė tekste tė ndryshme varėsisht nga tradita shpirtėrore, pėr t’u ruajtur vazhdimėsia e doktrinės.

Mėsimet mė tė ēmuara tė kėtyre shkollave janė transmetuar gojarisht. Vlen tė ceket “Libri Tibetan i tė vdekurve”, i cili ėshtė pėrcjellė gojarisht nga gjenerata nė gjeneratė, mė tė nxėnit direkt nga nxėnėsi; nė relacionin Mėsues- Nxėnės, pėrplot 2000 vjet.

Misticizmi, ėshtė njėra nga dhuntitė e rralla dhe mė tė panjohura, qė i ėshtė dhėnė njeriut nga Zoti i madhėrueshėm.

Etimologjia e fjalės “ Misticizėm” ka origjinė greke dhe do tė thotė μυω, “pėr tė fshehur” dhe ne do tė japim vetėm disa sqarime tė shkurta meqenėse ėshtė njė temė aq e gjerė sa nuk do tė na mbetej tė elaborojmė trajtesat me pėrmbajtje tė thellė ezoterike tė Suhraverdiut, andaj Misticizmi duhet tė kuptohet si pėrvojė unike pėr tė cilėn, domosdo, duhet tė flitet nė aspektin subjektiv, e pėr ēka nė kėtė rast, nuk ėshtė temė elaborimi.

Misticizmi i vėrtetė, kryekėput, nėnkupton praksėn, trajnimin, aktin, i cili nė terminologjinė shkencore radhitet nė rrafshin psikologjik, psikologji tipike personale, rafinimi shpirtėror.

Meqė subjekti ka tė bėj me njohjen e qenėsisė individuale, zhvillimin e fuqive irracionale, nė kontekstin qė e tejkalon tė kuptuarit kognitiv, Misticizmi pothuaj ēdoherė ėshtė keqinterpretuar nga secili qė, ėshtė marrė me trajtimin kognitiv tė tij.  

Prirja natyrale e njeriut, refuzimi dhe frika nga e panjohura, ka shtyrė qė Misticizmi tė ngatėrrohet me disiplinat tjera, (Magjia, Okultizmi, Astrologjia, Alkimia, Hipnoza, Telepatia etj.), e tė cilat nė asnjė mėnyrė nuk janė as mėsim e as qėllim i Misticizmit tė vėrtetė.

Qėllimi primar i Misticizmit ėshtė “Njohja” dhe “Rafinimi i moralit”. Ēdo gjė tjetėr ėshtė mjet, produkt i pėrpjekjes, apo fryt i ekstazės; Arti, posaēėrisht Muzika, Meditimi, Kontemplacioni, Bamirėsia, ushtrime Psiko- Fizike, mjekimi, manifestime supranatyrale etj.


Ē’ėshtė Misticizmi?


“Paraqet urėn, e cila e lidh njeriun me Zotin dhe sjell urtėsinė hyjnore, dashurinė dhe mėshirėn pėr njeriun. Kjo urė ndėrtohet nga urtėsia mistike dhe praktika mistike”.

Secili religjion ka krijuar urtėsinė dhe praktikėn mistike nė kuadėr tė kontekstit kulturturoro- didaktik, me qėllim tė vazhdimit tė zinxhirit tė inicimit tė shkollės relevante tė psikologjisė personale.

Mė poshtė po jap vetėm disa nga religjionet, konceptet, tė cilat ata i kanė zhvilluar, praktikat  dhe qėllimet e arritjes, nė pika tė shkurta kurse
Budizmi ka zhvilluar format Shingon, Vaxhrajana, Zen qė kanė pėr qėllim arritjen e Nirvana, Satori, Bhodi, unifikim me Mahamudra ose Dzogchen.

Hunduizmi ka zhvilluar format Vedanta, Joga, Bhakti qė ka pėr qėllim lirimin nga ciklet e Karma dhe Moksha, vetrealizimi ose Atma Xhnana, pėrjetimi i realitetit suprem ose Samaddhi.

Taoizmi ka zhvilluar TAO, ose rruga. Qėllimi ėshtė lidhja me realitetin suprem.

Judaizmi ka zhvilluar Kabballah dhe Hasidizmin dhe qėllimi ėshtė mohimi i vetės dhe arritja nė absolutė En Sof, Pafundėsi.

Krishterizmi ka Gnosticizmin, shpirtninė katolike, tradita Quacker, tė cilat mėtojnė kah pėrndritja shpirtėrore, Dashuria pėr Zotin, Unifikimi me Zotin ose Theosis.

Islami nė vete ka dy ndaje themelore nė Suni dhe Shia, tė cilat kanė kultivuar Sufizmin nė krahėt e tyre dhe kanė zhvilluar koncepte themelore tė Fitra ose besimi i lindur nė Zotin, Fana shuarje nė esencėn e Zotit dhe Baqaa, qėndrueshmėri, gjendje e veēantė e jetės me Zotin, nėpėrmjet Zotit, nė Zotin dhe pėr Zotin. Nė kontekstin Shia, mė saktė do tė ishte po tė themi se ėshtė, Njohja gnoseologjia apo Irfan, qė e determinon mė shumė praksėn mistike se sa organizimi i Sufizmit tė njohur nga perėndimorėt dhe qarqet tė ngushta intelektuale e artistike.

Relacionet e Misticizmit me disiplinat tjera tė gjeniut njerėzor, nė mėnyrė brilante i shtjellon Evellyn Underhill nė: (Mysticism, 1911), ku ajo mė shumė fokusohet nė Misticizmin krishterė, por nuk lė pa i pėrmendur edhe Sufizmin, Hinduizmin, Budizmin si dhe sistemet tjera tė besimit.

Libri i cekur ka dy ndraje themelore:

1.      Fakti mistik, ku elaboron relacionet e Misiticizmit me psikologjinė, teologjnė, simbolizmin, magjinė etj., si dhe flet pėr tiparet dhe karakteristikat e misticizmit;

2.      Rruga Mistike, ku trajtohen; zgjimi i vetės, purifikimi i vetės, pėrndritja, zėrat dhe vizionet, ekstaza, ana e errėt e shpirtit etj.

Ekzistojnė rrugė tė ndryshme tė praktikumit tė Misticizmit, nė kontekstin gjeneral tė fjalės, pa hyrė nė detaje tė prejardhjes, doktrinės apo tė praksė dhe kėto dallon nga tradita nė tjetrėn.

Sqarimi i mistikut bashkėkohor armen, Georgi Ivanovitch Gurdijjeff, se janė tre rrugė tradicionale pėr zhvillim indivudual, tė cilat ai i ka mėsuar nėpėr udhėtimet nė Lindje,: ajo e trupit, mendjes dhe emocioneve, qė nėnkuptojnė shkollėn e Fakirit (nga Tradita Sufi), ku vetja mundet dhe mundohet me ushtrime ekstreme pėr tė arritur njohjen, pastaj shkolla apo rruga e Murgut (nga Tradita Krishtere dhe Budiste), ku me afektet e zėmrės, pėrpjekjes me dashuri tė arrihet njohja dhe rruga e e Yogi (nga Tradita Yogi dhe Sikh), e cila nėpėrmjet shprehive, ushtrimeve tė mendjes tė arrihet vet-zotėrimi dhe njohja.

Ekziston edhe Rruga e katėrt, koncept i zhvilluar nga dishepulli i Gurdijjeff, matematikani i njohur rus, Pjotr Damyanovich Ouspensky, rruga e cila i kombinon tre tė lartcekurat dhe nga dishepulli nuk kėrkon izolim, por praktikim tė dijes qė i ėshtė dhėnė dhe verifikim tė tyre.

Sipas Ouspensky, para 3000 vitesh kanė ekzistuar edhe shkolla tjera tė cilat dallojnė nga tre tė vjetra qė i cekėm dhe Rruga e katėrt, si shkollė e re mistike, ku kjo e fundit dallon nga tė gjithat sepse nuk ėshtė rrugė permanente, nuk ka forma definitive dhe nuk ėshtė e lidhur me asnjė institucion. Rruga e katėrt shpesh ėshtė emėrtuar si: “Puna”, “Puna nė veten” dhe “Sistemi”.

Korpusi ezoterik Hindu jep tre shkolla apo rrugė ezoterike:

1. Shkolla e Karmės apo fatit, ku individi pėrpiqet tė kuptoj ekzistencėn dhe zhvillohet nė bazė tė ligjeve tė fatit,
2. Shkolla e Bhakta, njohja nėpėrmjet Dashurisė dhe
3. Shkolla e Xhnana, apo shkolla e dijes.

Fahredin Shehu
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi