Krijesat Mitike nėpėr botė, me shume Fakte sesa Perralla

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Krijesat Mitike nėpėr botė, me shume Fakte sesa Perralla

Mesazh  gjilanasi prej 14.07.14 0:49

Zanat Islandeze janė shfaqur nė tė gjithė titujt e lajmeve ndėrkombėtarė nė javėt e fundit, pėr rolin e tyre nė ndalimin e shtrimit tė planifikuar tė rrugės automobilistike. Sipas raporteve nga BBC, banorėt kanė frikė se projekti mund tė shkelė tė drejtėn e tyre…

Carina Kolodny


Edhe pse kjo mund tė duket si njė masė ekstreme, Islandezėt nuk e marrin mirėqenien e tyre lehtė, edhe kur u duhet tė kėrkojnė devijimin e rrugės, pėr krijesat qė vendasit i quajnė Huldufolk. Sipas njė studimi tė 1998 nga gazeta Islandeze Dagblašiš Vķsir, rreth 54 pėr qind e islandezėve besojnė tek Huldufolk, tė cilat thuhet se janė nė madhėsinė e njeriut dhe tė padukshme. Njė sondazh i vitit 2007 nė Universitetin e Islandės ka gjetur se 37 pėr qind e 1.000 tė anketuarve thanė se ėshtė e mundur qė zanat tė ekzistojnė dhe 17 pėr qind thanė se po, ato ekzistojnė.



Zanat e Islandės nuk janė tė vetmet personazhe mitike qė kanė “udhėtuar” nga dituria e lashtė, deri nė kulturėn bashkėkohore.

Qė nga Popo Bawa, si lakuriq qė dyshohet se terrorizon banorėt nė tė gjithė ishullin Afrikės lindore e Zanzibar, te gjarpri legjendar i Loch Ness i Skocisė, krijesat ka gjasa tė vazhdojnė tė besohen nė komunitetet nė mbarė botėn.

Dhe duke besuar nė zanat, gjarpėrinjtė e detit ose tė ngjashme si mund tė vėmė besueshmėrinė e dikujt nė dyshim, po tė kemi parasysh se njerėzit qė besonin nė kallamarin gjigand, dragoin Komodo dhe Platypusun, nė fund rezultoi qė kishin tė drejtė? Kėto tre krijesa shumė tė vėrteta janė konsideruar gjatė elemente tė legjendave.

A ėshtė me tė vėrtetė kaq sforco tė imagjinohet se kafshėt e tjera tė fabulave mund tė hyjnė nė sferat e realitetit? Ne do t’i lėmė hetimet zyrtare pėr kryptozoologėt, dhe tani pėr tani tė hedhim njė vėshtrim nė disa nga krijesat mė interesante qė besojnė kulturat pėrreth botės.


MONSTRA e LOCH NESS

Skoci

Legjenda e pėrbindėshit tė liqenit Ness shkon prapa nė shekullin e gjashtė, kur ajo iu referua nė fillim biografisė sė Shėn Kolumbas. Misionari irlandez thuhet se ngeci nė funeralin e njė njeriu i cili ishte vrarė nga njė gjarpėr i liqenit (fjala skoceze Loch “Liqeni”). Besimet e njerėzve rreth pėrbindėshit janė rifreskuar nė vitet 1930 kur njė ēift raportuan shfaqjen e parė moderne tė tij.

Qė atėherė, ka pasur njė rritje tė shfaqjeve tė raportuara tė qėnies – i njohur lokalisht si “Nessie” – madje edhe dokumentacion tė pretenduar fotografik. Nė vitin 1934, Dr Robert Kenneth Wilson mori foton e quajtur “Fotografia e kirurgut”, e cila dyshohet se tregon kokėn e pėrbindėshit dhe qafėn. Imazhi u diskreditua mė vonė. Edhe pse shumica e portreteve Nessie kanė pėrfunduar si gėnjeshtra tė pėrpunuara, nuk i ka ndaluar kuriozėt nga kėrkimi i saj. Nė 1969, njė nėndetėse lėvizi nė thellėsitė e liqenit Loch Ness, nė njė udhėtim tė sponsorizuar nga Encyclopedia Botėrore e Librit, nė pėrpjekje pėr tė gjetur bishėn.

Pėr fat tė keq, ato kėrkime dolėn duarbosh.

Kohėt e fundit, entuziastėt e pėrbindėshit tė liqenit tė cilėt janė pjesė e Klubit Zyrtar tė tifozeve te pėrbindėshit tė liqenit Ness thanė se ata gjetėn njė imazh tė krijesės nė Apple Maps (Hartat e Apple). Megjithatė, skeptikėt argumentuan se imazhi ishte jo mė shumė se vala shkumėzuese e lėnė prapa nga ndonjė anije. Rrėfenjat e pėrbindėshit tė liqenit Ness janė pjellė e njė ekonomie turizmi qė lulėzon nė Skoci. Njerėzit mund tė ndėrmarrin udhėtime rreth liqenit, tė vizitojnė njė muze dedikuar pėrbindėshit, tė shkojnė nė njė park argėtues tė quajtur Nessieland, dhe tė blejnė ēdo suvenir tė imagjinueshėm tė Nessie-t.


CHUPACABRA

Puerto Rico

Chupacabra, qė nė spanjisht do tė thotė gjakpirės bagėtish, u raportuan pėr herė tė parė nė vitin 1995 nė Porto Riko, kur tetė dele u gjetėn tė ngordhura dhe u qe thithur gjaku, sipas CNN. Pamje tė tilla janė raportuar gjithashtu nė Teksas, Maine, Minesota, Missouri, Misisipi, Borneo dhe Vietnam. Ndėrsa raportet nga Porto Riko thanė se ishte njė krijesė e komplikuar 3-kėmbė e gjatė qė ecėn drejtė, ajo ėshtė pėrshkruar tani nė mėnyrė tipike, si njė kafshė me katėr kėmbė. Njė artist ka fantazuar njė Chupacabra. Nė disa raste, janė kapur chupacabras tė supozuara. Por sipas National Geographic, shkencėtarėt kanė pėrdorur njė kombinim tė sekuencave tė ADN-sė dhe teorisė evolucionare pėr tė pėrcaktuar se chupacabras tė dyshuara janė me tė vėrtetė vetėm ulkonja qė vuajnė nga zgjebja, njė sėmundje e lėkurės tė shkaktuara nga insekte parazitare qė i bėjnė gjitarėt tė humbasin leshin e tyre.


POPO BAWA

Tanzania

Popo Bawa, qė do tė thotė “krah lakuriqi” nė suahilisht, ėshtė njė krijesė demoniake me origjinė nga Tanzania. Raportimet e Popo Bawas sė parė fillojnė nė Pemba, njė ishull nė brigjet e Tanzanisė, por tregime tė qėnies u pėrhapėn shpejt nė Zanzibar dhe me raste kanė arritur edhe nė kontinent. Sipas njė raporti tė BBC nė njė nga sulmet e dyshimta nė kryeqytetin e Tanzanisė, Popo Bawa transformon veten nga njė lakuriq nė njė njeri gjatė natės dhe sulmon seksualisht viktimėn nė gjumė. Ndėrsa shumica e viktimave tė tij thuhet se janė burra, gratė pretendojnė se kanė qenė gjithashtu nė shėnjestėr.

Nė vitin 2001, njė varg i sulmeve tė dyshuara ēoi nė panik aq tė pėrhapur nė Zanzibar, sa shumė banorė zgjodhėn tė flinin jashtė shtėpive tė tyre, duke besuar se demoni godet vetėm ata qė janė nė komoditetin e shtretėrve tė tyre, raportoi BBC. Nė vitin 2008, emisioni mbi realitetin “Destinacioni: E vėrteta” nė kanalin Syfy bėri Popobawa-n qendrėn e njėrės prej hetimeve tė saj. Sipas njė raporti nė faqen e internetit tė kėtij kanali, “skeptikėt insistojnė se raportime pėr sulme tė tilla janė tė makthe tė kėqija, me shumė gjasa tė ardhura nga episode tė paralizės nė gjumė.”


DJALLI Xhersit (New Jersey, USA)


Me kokėn e dhisė, krahėt e njė lakuriqi, kėmbėt e njė kali dhe shtatin e njė kanguri, kjo krijesė e legjendės duket mė shumė si ajo nga njė libėr komik, se sa nga njė film horror. Nė fakt, Djalli i Xhersit ėshtė bėrė i famshėm nė kulturėn popullore amerikane.

I bėrė nga njė artist, Djalli i Xhersit sė pari u shfaq nė Philadelphia Post nė 1909. Krijesa ka dalė nė “Dosjet X”, nė njė kėngė tė Bruce Springsteen, dhe ėshtė objekti i nje loje video PlayStation. Skuadra NHL e New Jersey-it e pėrdor zvarranikun e komplikuar pėr emrin e saj ekipor. Megjithatė, ajo qė ėshtė folklorike pėr t’u argėtuar ėshtė biznes serioz pėr disa tė tjerė. Njė grup i quajtur gjuetarėt e Djallit quhen nė faturat e veta si “Hulumtuesit Zyrtare tė Djallit tė Xhersit”, dhe ka njė faqe interneti dedikuar tė gjitha takimeve me bishėn.


Zanat

Evropė

Islanda nuk ėshtė i vetmi vend qė do tė rishqyrtojė ndėrtimin e rrugėve pėr hir tė qenieve magjike. Sipas njė artikulli tė vitit 1999 nė New York Times, Irlandezėt ndaluan ndėrtimin nė njė autostrade pėr shkak se ajo kėrkonte tė punohej me bulldozer njė shkurre murrizi – qė besohet tė jetė njė vend i preferuar takimi pėr zanat. “Nėse ata pėrdorin bulldozer pėr shkurret pėr tė bėrė rrugėn, njė rrugė anėsore tė planifikuar autostradė, zanat do tė vijnė. Tė mallkosh rrugėn dhe tė gjithė ata qė e pėrdorin atė, pėr tė bėrė qė frenat tė dėshtojnė dhe makinat tė pėrplasen, tė bėsh qė zanat tė shfrejnė dufin pėr tė cilin zanat njihen kur ato janė tė zemėruara, e cila ndodh shpesh”, i paralajmėroi zyrtarėt lokalė nė ate kohė irlandezi Eddie Lenihan.

Disa besojnė se shqetėsimi i kėshtjellės sė zanave mund tė rezultojė nė vėshtirėsi serioze, tė tilla si tė shpėrthente mallkimi i lashtė i Tara-s, tė cilat besimtarėt i kanė quajtur si shkak pėr ēdo gjė qė nga ndėrprerjet e energjisė, deri tek vdekjet. Besimet nė zanat zor se kufizohen nė Irlandė. Nė 1917, Elsie Wright dhe Frances Griffiths, dy kushėrinj tė rinj Anglezė, shkaktuan njė trazirė ndėrkombėtare kur deklaruan se kishin fotografuar zana nė oborrin e pasėm tė shtėpisė sė tyre. Mė vonė nė jetė, ata e pranuan se katėr nga pesė fotografitė ishin tė rreme, por kėmbėngulėn deri nė vdekjen e tyre qė e pesta ishte e vėrtetė.


MOKOLE MBEMBE


Kongo

Shumė nga Eksploruesit e hershėm tė pellgut tė Kongos kanė shkruar pėr njė bishė tjetėr nė bote tė cilėn ata e kanė vėrejtur ose dėgjuar nė tregime gjatė udhėtimeve tė tyre. Me njė qafė tė gjatė dhe njė trup tė rėndė, krijesa ėshtė pėrshkruar si njė pėrbindėsh qė banon nė ujė, qė duket si njė dinosaur sauropaud, sipas National Geographic. Ajo ėshtė e njohur si Mokole Mbembe nė rajonin Likouala tė Kongos, e cila thuhet tė jetė nė shtėpinė e saj.

Deri mė sot, ka pasur mė shumė se 50 ekspedita qė janė pėrpjekur tė kuptojnė, nėse krijesa ėshtė specia e fundit e mbijetuar e njė dinosauri. Deri tani, shkencėtarėt kanė dalė duarbosh. Megjithatė, sipas BBC, 80 pėr qind e rajonit Likouala tė Kongos ende nuk ėshtė pasqyruar nė hartė. Kjo ėshtė 66.000 kilometra katrorė tė terrenit tė pashkelur. “Unė do ta vendosja Mokele-Mbembe nė tė njėjtėn kategori si pėrbindėshin e liqenit Ness,” i tha BBC Bill Laurance, njė profesor nė Universitetin James Cook nė Australi. “Ndjesia ime ėshtė se mundėsia e ekzistencės sė krijesės nė tė vėrtetė sot ėshtė e vogėl. Megjithatė, njė gjė qė ju ta mėsoni herėt nė shkencė, ėshtė kurrė mos thoni kurrė. Ne jemi ende duke zbuluar lloje tė reja speciesh.”
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijesat Mitike nėpėr botė, me shume Fakte sesa Perralla

Mesazh  Berti69 prej 23.01.15 20:30

Krijesat mitike qė kanė ekzistuar vėrtetė

Njerėzit modernė, nga natyra janė skeptikė. Ndoshta sepse janė rritur duke lexuar, dėgjuar dhe parė histori fantastike, vetėm pėr tė zbuluar qė bota reale nuk ėshtė dhe aq entuziazmuese. Monstrat nuk janė real. Magjia nuk ėshtė reale. As Babagjyshi, Lepuri i Pashkėve, etj. Por thjesht sepse Babagjyshi nuk ėshtė njė elf magjik, kjo nuk do tė thotė se nuk ka ekzistuar njė individ real qė hynte fshehurazi nėpėr shtėpitė e njerėzve dhe linte dhurata nė oxhakun e tyre.

Kjo listė tenton qė t’u japė skeptikėve njė dozė realiteti mbi gjėrat mistike qė supozohet se kanė ekzistuar. Shumė njerėz kur dėgjojnė pėr dragonjtė i shikojnė kėto krijesa vetėm si subjekte filmash apo pėrrallash. Por nė fakt kėto krijesa kanė ekzistuar vėrtet nė lashtėsi, dhe tashmė edhe shkenca e njeh kėtė fakt. Po ashtu edhe hobit qė shikojmė nėpėr filma, kanė ekzistuar nė tė vėrtetė. Po ashtu edhe gratė e famshme tė Amazonės kanė ekzistuar.


Dragonjtė

Teoritė sipas sė cilave janė frymėzuar historitė me dragonj pėrfshijnė kocka tė humbura dinozaurėsh dhe krokodilėsh, por ne nuk mund t’i quajmė kėta dragonj real pasi qeniet njerėzore nuk i kanė njohur asnjėherė dinozaurėt, dhe ndėrkohė krokodilėt janė shumė tė vegjėl. Nė kėtė fazė, shfaqet Megalania, pjesė e familjes sė Dragoit Komodo, qė terrorizoi banorėt vendas tė Australisė. Ai kishte njė gjatėsi prej 26 kėmbė (tetė metra) dhe peshonte deri nė 4300 paund (1.9 ton). Pėshtyma e tij helmuese pėrmbante anticoagulant qė i shkaktonte viktimave hemoragji vdekjeprurėse.



Hobit

Gėrmimet nė njė shpellė me gurė gėlqerorė nė ishullin indonezian tė Flores, gjetėn njė skelet 3 kėmbė tė gjatė, me njė kafkė me pėrmasat e njė tė tretės tė 9kafkės sė qenieve njerėzore – njė hobit. Kėrkuesit zbuluan kockat e nėntė qenieve tė tilla, mė e reja e tė cilave daton rreth 12 mijė vjet mė parė. Ata gjetėn gjithashtu mjete dhe shenja tė tjera civilizimi. Ka skeptikė qė besojnė se hobit janė thjesht qenie njerėzore qė kanė vuajtur nga kushtet qė kanė penguar rritjen, e tillė si mikrocefalia, por ndėrkohė mendimi mė i pranuar nga shkencėtarėt ėshtė se hobit janė specie e veēantė si Neandertalėt, qė kanė patur tė njėjtėt paraardhės me qeniet njerėzore.


Kraken (Monstra e Detit)

Kraken ėshtė besuar gjerėsisht se ėshtė krijuar si rezultat i njė kallamari gjigant. Me sy si topa plazhi, njė kallamar gjigant ėshtė i madh sigurisht, por i 8mungon diēka … monstruoziteti. Nuk ėshtė diēka qė ne mund ta shohim duke shkatėrruar njė barkė. Por sė fundmi, njė Kallamar Kolosal ėshtė zbuluar nė Oqeanin Jugor. Eshėt vlerėsuar se pėrmasat e tij janė rreth 46 kėmbė gjatėsi (14 metra) dhe sqepi dhe sytė e tij janė mė tė mėdhenj se tė kallamarit gjigant. Ēfarė e dallon atė nga kallamarėt e tjerė gjigantė: pėrveē ventuzės, gjymtyrėt e tij tė gojės janė tė pajisur me ‘ēengel’ tė mprehtė, disa prej tė cilėve rrokullisen dhe ndėrkohė qė tė tjerė kanė tre tehe tė tilla. Nė kėtė rast, ai shndėrrohet nė njė qenie tė rrezikshme.


Gratė e Amazonės

Me siguri keni dėgjuar pėr Amazonėn, dhe veēanėrisht pėr fiset e femrave luftėtare qė janė mė shumė tė njohura pėr ashpėrsinė dhe luftėn e tyre me 7Herkulin. Historiani grek Herodoti, shkroi pėr fatin e Amazonave, duke thėnė se ato ishin kapur, zhvendosur, mė pas kishin mposhtur kapėsit e tyre, ishin pėrmbysur nė anije dhe mė pas kishin pėrfunduar nė Stepėn Euroaziatike, ku kishin luftuar me Skifetė. Duke menduar se Amazonat do tė ishin gra tė forta pėr ta, meshkujt Skifetė vendosėn qė tė pėrballeshin me to nė betejė nė fushėn e dashurisė. Amazonat, qė po zvogėloheshin nė numėr, eventualisht pranuan tė martoheshin me Skifetė pėr aq kohė sa ata do tė pranonin qė vajzat e tyre tė vazhdonin traditėn e grave luftėtare. Herodoti ėshtė njohur si historian qė e zbukuronte historinė, ndaj nuk ėshtė mirė qė tė besohet gjithēka ai ka thėnė, vetėm nė rast se ai mbėshtetet me prova shkencore. Dhe nė kėtė rast, ai mbėshtetet. Varre antike tė zbuluara nė Stepėn Euroaziatike, kanė treguar se njė pjesė e mirė e grave Skife kishin kocka tė dėmtuara pėr shkak tė luftimeve dhe se ato ishin groposur me shpata, shigjeta dhe thika luftėtarėsh.



Ujku i ‘llahtarshėm’

Ujku i ‘llahtarshėm’ ėshtė shfaqur nė shumė lojėra, dhe ndoshta njė pjesė e 6njerėzve kanė lexuar apo dėgjuar pėr tė dhe nė Lojėn e Fronit. Nė jetėn reale, ujqit e llahtarshėm kanė ekzistuar sėbashku me njeriun e parė dhe sėbashku me megafaunėn, gjatė Epokės sė Akullnajave. Ata ishin mė tė mėdhenj, mė tė fuqishėm dhe kishin dhėmbė mė tė mprehtė se mesatarja e ujqėrve tė tjerė. Por kur megafauna filloi tė zhdukej, ujqit e llahtarshėm filluan tė humbitnin burimet e tyre parėsore ushqimore. Ata ishin shumė tė ngadaltė nė gjuajtjen e preve tė vogla, gjė qė i detyroi ata tė shndėrroheshin nė kafshė qė ushqeheshin me mbetje – diēka me tė cilėn ata nuk ishin mėsuar, dhe qė eventualisht ēoi nė vdekjen e tyre.



Silla dhe Karidba

Gjatė udhėtimeve tė Odisesė, ai duhej tė drejtonte anijen e tij drejt njė 5ngushtice tė ngushtė qė kishte njė monstėr nė afėrsi tė bregut. Nė njėrėn anė ishte Silla, njė bishė me disa kokė. Nė anėn tjetėr ishte Karidba, njė monstėr deti qė thithte anijet nė thellėsi duke pėrdorur vorbulla ujore. Odisea arriti tė lundronte nė afėrsi tė Sillės, duke menduar se do tė ishte mė mirė tė humbiste disa nga ekuipazhi i tij, nė vend qė tė fundosej e gjithė anija. Ngushtica e Mesinės shtrihej nė mes tė Siēilisė dhe tokės kryesore italiane. Ishte nė kėtė vend ku Silla dhe Karidba jetuan. Karidba ėshtė aktualisht njė vorbull uji dhe jo monstėr, dhe ėshtė nė fakt mė e dobėt nga sa e tregojnė legjendat. Nė anėn tjetėr tė ngushticės ka cekėtina tė gurta, qė besohet se kanė frymėzuar krijimin e figurės sė Sillės. Nė realitet, duket sikur do kishte qenė mė mirė qė Odisea tė kishte zgjedhur Karidbėn.



Luftėtarėt skandinavė

Luftėtarėt skandinavė nuk janė thjesht njė personazh i ndėrtuar nga Skyrim, ata janė shfaqur fillimisht nė poemat e lashta skandinave dhe nė atė kohė ishin 4luftėtarė nga tė cilėt duhet tė kishe frikė. Por si e fituan ata fuqinė mbinatyrore dhe pamposhtėsinė? Apo betejat e tyre tė furishme legjendare nuk ishin mė shumė se trillime tė bukura? Nė fakt, historitė ishin tė vėrteta. Ata e arritėn fuqinė e tyre duke konsumuar njė lloj tė caktuar droge. Ata konsumonin droga intoksikuese pėrpara betejave – kryesisht haluēinogjene – qė i bėnte ata tė patrembur, tė fuqishėm dhe tė pandjeshėm ndaj dhimbjes dhe rrezikut. Kėrkuesit kanė zbuluar se droga bufotenin – alkaloid haluēinogjen – ėshtė nė gjendje tė riprodhojė efektin “Luftėtarėt Skandinavė”.



Kulla Babel

Ndryshe nga Kopshtet varura, ka prova arkeologjike nė sitin e Babilonisė qė mbėshtesin idenė se Nebukadnezar II urdhėroi ndėrtimin e Kullės Babel. 3Mbetjet e saj mund tė shihen nė kėtė sit. Vetėm se ai nuk ishte njė vend qė u shkatėrrua nga Zoti. Ajo ishte njė kulla drejtkėndore, e quajtur Etemenanki, njė tempull i ndėrtuar nė nder te zotit Marduk, qė mė pas u shkatėrrua nga Aleksandri i Madh. Ai dėshironte ta rindėrtonte atė nė emėr tė tij, por vdiq para se ajo tė mund tė ndodhte. Shumė tė tjerė u pėrpoqėn ta rindėrtonin atė nė nder tė tyre, ēdo herė duke shkatėrruar atė qė ishte rindėrtuar, pėr tė filluar diēka tjetėr. Por askush nuk arriti ta pėrfundonte atė. Mesa duket tashmė ky vend pėrfaqėson paaftėsinė njerėzore pėr tė punuar sėbashku.



Mobi Dik dhe kapiteni Ahab

Mobi Dik jo vetėm qė u frymėzua nga njė lloj balene e madhe e bardhė, por ai reali ishte padyshim shumė mė i rrezikshėm. Ai quhej Moka Dik, ndoshta sepse jetonte nė afėrsi tė ishullit Moka. Ai arriti tė triumfonte kundrejt 100 anijeve duke i dėrguar ato nė fund tė detit. Ai gjithashtu u pėrball njė herė me tre anije njėkohėsisht, dhe nė fund triumfoi sėrish. Kapitani Ahab ėshtė frymėzuar gjithashtu nga njė burrė qė ka jetuar nė tė njėjtėn kohė me Moka Dik. Kapiteni Polard nuk tentoi tė merrte hak pasi anija e tij u sulmua nga njė balenė, duke bėrė qė ai dhe ekuipazhi i tij tė shndėrroheshin nė kanibalė pėr tė mbijetuar, por ai u kthye nė det si kapiteni i anijes sė re, qė gjithashtu u fundos – kėtė herė nga njė stuhi. Ai kaloi vitet e mbetura si njė roje nate.



Imogi (Dragua Korean)

1Legjendat koreane flasin rreth Imogit – pitonė gjigantė qė mendohet se kanė qenė dragonj tė rinj. Thuhet se Imogit kanė jetuar nė ujėra apo shpella, dhe duhej tė jetonin pėr mijėra vjet para se tė mund tė shkonin nė parajsė dhe tė shndėrroheshin nė dragonj tė vėrtetė dhe tė plotėsuar. Nė fakt nė Amerikėn e Jugut dhe jo nė Kore, ka pasur njė piton tė pėrmasave tė tilla qė njerėzit mund ta kenė ngatėrruar me njė dragua tė ri. Titanoboa ishte 14 metra i gjatė dhe peshonte rreth njė ton. Ai kishte njė forcė shtypėse prej 28.12 kg/m2, qė ėshtė njėlloj si tė kesh mbi vete Urėn Bruklin. Ata u zhdukėn vite mė parė, por njerėzit preferojnė tė mistifikojnė figurėn e tyre.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijesat Mitike nėpėr botė, me shume Fakte sesa Perralla

Mesazh  Hagel prej 30.05.15 0:32

Njeriu i sotem eshte i droguar nga religjioni modern i quajtur Shkence dhe i bere tapė nga alkooli i quajtur FE.
avatar
Hagel

107


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijesat Mitike nėpėr botė, me shume Fakte sesa Perralla

Mesazh  Asgardian prej 08.06.15 8:50

Un si musliman..se pari nuk besoj ne keso bestyteni..sepse jan nje trillim njerezor ..e dyta mos infektoni popullin me marrezira dhe trilllime gojore. E treta lus opinionin te behnei me shum racional dhe te argumentoni me fakte..e katerta. Punoni DIĒKA ne tmir te njerzimit . E jo ne te keqen e tijj
dragoi
zana
ujku
balena
Kallamari
kallakari...hamami hyseni...pff
avatar
Asgardian

Nėse unė besoj nė Zot dhe Zoti nuk ekziston..nuk humbi gjė
.
Por nėse unė nuk besoj nė Zot dhe Zoti ekziston unė humbas shumė.!

93


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Krijesa mitike ne bote

Mesazh  dashmir* prej 08.06.15 19:22

edhe une jam musliman por ketu ska dicka nese i beson si te verteta dhe do dalesh prej feje , shum sende ka qe nuk i dim ... nuk do te thot se je musliman dhe te gjitha i din, nuk eshte gjynah te jesh i ditur
avatar
dashmir*

“The future belongs to those who believe in the beauty of their dreams.”


29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi